Baudžiamoji byla Nr. 1S-60-491/2020

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gegužės 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios R. T. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. kovo 10 d. nutarimą taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

nustatė:

1.       Šiuo metu R. T. laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atlieka pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 25 d. nuosprendį, pakeistą Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nuosprendžiu, kuriuo jai buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui 10 dienų.

2.       Nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. liepos 2 d., bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 2 d. Ji faktiškai atliko 1 metus 2 mėnesius 11 dienų paskirtos bausmės 2020 m. kovo 5 d., 1/3 paskirtos bausmės ji atliko 2019 m. rugsėjo 5 d.

3.       Komisijos 2020 m. kovo 10 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajai R. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. 

4.       Skundžiama nutartimi apylinkės teismas atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą. Teismas nurodė, kad nors nuteistosios R. T. elgesys pataisos įstaigoje yra teigiamas (ji vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos programose ir kt.), tačiau jos ankstesnis teistumas, nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas rodo jos polinkį nusikalsti, pavojingumą visuomenei. Teismas padarė išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamai požymių, jog, būdama laisvėje, nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jos resocializacijos procesas turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

5.       Skundu nuteistoji R. T. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir patvirtinti Komisijos 2020 m. kovo 10 d. nutarimą taikyti jai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde ji cituoja Komisijos nutarime išvardintus ją charakterizuojančius bylos duomenis bei papildomai pažymi, kad jau atliko daugiau nei pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, per šį laiką padarė išvadas dėl nusikalstamo savo elgesio, dauguma Komisijos narių balsavo už lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jai taikymą. Nuteistoji žada, išėjusi į laisvę, nebevartoti narkotinių medžiagų, įsidarbinti, intensyviau atlyginti civilinius ieškinius, rūpintis ligota močiute.

6.       Skundas atmetamas.

7.       Skunde nuteistoji R. T. nesutinka su apylinkės teismo nutartimi nepatvirtinti Komisijos 2020 m. kovo 10 d. nutarimo taikyti jai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir teigia, kad apylinkės teismas neįvertino visų šio klausimo teisingam išsprendimui reikšmingų bylos duomenų. Tuo remdamasi, ji prašo patvirtinti šį Komisijos nutarimą ir taikyti jai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau skundą nagrinėjantis apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tvirtinti šį Komisijos nutarimą ir lygtinai paleisti į laisvę nuteistąją R. T. Apylinkės teismas, spręsdamas nuteistosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tinkamai įvertino visus tiek ją teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančius bylos duomenis, jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnį, kitus reikšmingus duomenis bei padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad ji šiuo metu negali būti lygtinai paleista iš pataisos įstaigos.

8.       Visų pirma, reikia pažymėti, kad pagal BVK 157

9.       Kaip matyti iš pateiktos bylos, R. T. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikusi įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jai taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, teigiamai vertina tai, kad nuteistoji R. T. dalyvauja pataisos procese, yra skatinta, mokosi, dirba, tokiu būdu didindama galimybes sėkmingai integracijai į visuomenę laisvėje. Tačiau, kaip pagrįstai apylinkės teismas pažymėjo skundžiamoje nutartyje, tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Todėl, nors nuteistoji R. T. ir atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad jos elgesio ir mąstymo pokyčiai dar nesudaro pagrindo manyti, kad ji padarė įstatymo reikalaujamą pažangą bei daugiau nebedarys nusikalstamų veikų.

10.       Atlikus nuteistosios R. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad ji priklauso vidutinės rizikos grupei (50 balų). Jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos 40 balų sudaro dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kas rodo, kad ji pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą dar gali sumažinti savo aktyviais veiksmais. Be viso to, iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad R. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 1 balu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo atveju nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos nežymus sumažėjimas ir toks dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad daroma nuteistosios pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jai gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

11.       Priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistosios R. T. asmenybę, jos padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą. Nors padaryta nusikalstama veika, jos pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, ir nėra esminiai bei tiesiogiai turintys įtakos teismo sprendimui taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų bylos duomenų visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia jį charakterizuoti bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Bylos duomenimis, nuteistoji laisvės atėmimo bausmę atlieka už vagystes. Anksčiau ji taip pat ne kartą buvo teista už analogiškas nusikalstamas veikas, kas rodo, jog jos elgesyje egzistuoja nusikalstamų veikų modelis. Tai, kad ji nusikalstamas veikas darė, kad gautų lėšų narkotinėms medžiagoms įsigyti, jos asmenybės ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo nemažina. Bylos duomenys, kad nuteistoji R. T. ir vėl buvo nuteista už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, leidžia manyti, jog teismo parodyto pasitikėjimo ji nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Svarbu ir tai, jog, kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių išlieka R. T. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra jos netinkamas gyvenimo būdas, sunkumai įvardijant problemines sritis ir ieškant konstruktyvių problemų sprendimo būdų. Tai leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto jai taikymo efektyvumu.

12.       Skunde nuteistoji R. T. akcentuoja artimus ryšius su šeima, savo teigiamas asmenines savybes, tačiau apygardos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra vertinama bylos duomenų visuma, o ne atskiri pavieniai faktai. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąją, įvertinęs visus bylos duomenis ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, sprendžia, kad byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąją R. T. duomenų, įvertinus jas kartu su jos teistumu, sistemingu nusikalstamų veikų darymu, jai būdingu nusikalstamų veikų modeliu (vagystėmis), nepakanka neabejotinai išvadai, kad toliau jos integracija į visuomenę gali būti pasiekta jos neizoliuojant. Pačios nuteistosios nuomonė ir noras būti lygtinai paleistai iš pataisos įstaigos teismo neįpareigoja priimti jai palankų sprendimą.

13.       Apygardos teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, net ir nustačius formaliuosius BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, nėra privalomas. Nors nagrinėjamu atveju galima pripažinti, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistosios R. T. elgesio pokyčių, tačiau, įvertinus prieš tai aptartus ją charakterizuojančius bylos duomenis, dar nėra pagrindo teigti, jog ji neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindama nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pagrindo išvadai, jog, išėjusi į laisvę, ji laikysis įstatymų ir nenusikals. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingus bylos duomenis, jų visumą. Todėl nuteistosios skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistosios R. T. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 7 d. nutartį.  

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                Valdas Meidus