Civilinė byla Nr. e2-387-464/2023

Teisminio proceso numeris 2-49-3-01743-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.6 

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Omna“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilogus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Omna“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. teismo įsakymu kreditorei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Vilogus“ iš skolininkės UAB „Omna“ buvo priteista 145 014  Eur skola, 7 105,68 Eur palūkanos, 8 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 40 Eur su skolos išieškojimu susijusios išlaidos ir 716 Eur bylinėjimosi išlaidos.

2.       Skolininkė UAB ,,Omna“ pateikė prieštaravimus dėl pareiškimo ir teismo įsakymo, kuriuos teismas priėmė, nustatęs kreditorei terminą ieškiniui pareikšti. 

3.       Ieškovė UAB ,,Vilogus“ pateikė apylinkės teismui Vilniaus apygardos teismui adresuotą ieškinį dėl skolos priteisimo, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Omna“ 145 014 Eur skolą, 9 382 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 40 Eur su skolos išieškojimu susijusias išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė neapmokėjo pradinės kreditorės, t. y. Baltarusijoje veikiančios OOO „Everdžin“, 2022 m. kovo mėnesį išrašytų sąskaitų faktūrų, ši, nesulaukusi apmokėjimo, 2022 m. rugsėjo 1 d. su ieškove (naująja kreditore) sudarė reikalavimo perleidimo sutartį į atsakovės 145 014 Eur skolą. 

4.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti už 154 396 Eur sumą atsakovei priklausančiose bankų sąskaitose esančias pinigines lėšas, taip pat lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove, o nesant piniginių lėšų – areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, pavedant jį surasti ir aprašyti paskirtam antstoliui. Šį prašymą grindė tuo, kad ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos, o atsakovės įstatinis kapitalas nedidelis (15 000 Eur), bendrovėje dirba tik du darbuotojai, vienas jų – direktorius – yra Baltarusijos Respublikos pilietis, atsakovė vengia atsiskaityti, klaidingai siedama neatsiskaitymą su Europos Sąjungos teise ir paskelbtomis sankcijomis, kas reikštų, kad suma, kurią atsakovė yra skolinga ieškovei, yra jos banko sąskaitoje ir turi būti areštuota, tai nepažeis jokių atsakovės teisių ir interesų.

5.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. nutartimi ieškinys buvo priimtas, teismo 2022 m. lapkričio 8 d. įsakymas panaikintas ir civilinė byla pagal teismingumą perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. 

6.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi buvo išspręstas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštuotos 154 396 Eur atsakovei priklausančios piniginės lėšos, esančios atsakovės bankų sąskaitose, taip pat lėšos, esančios pas trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti tik su ieškove, o nesant piniginių lėšų, areštuotas atsakovei priklausantis kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas.

7.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 19 d. nutartimi pripažino, kad byla nagrinėtina pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, todėl nustatė ieškovei UAB „Vilogus“ 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, ieškinio trūkumui pašalinti – žyminio mokesčio daliai už paduodamą ieškinį primokėti bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus. 

8.       Pašalinus trūkumus, atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmesti. Šiame atsiliepime taip pat prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovės prašymą dėl tokių priemonių taikymo atmesti. Visų pirma nurodė, kad apylinkės teismas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo priėmė pažeisdamas teismingumo taisykles, o pagrįstai panaikinęs įsakymą ir priėmęs ieškinį bei perdavęs jį nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui, neturėjo teisės nagrinėti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes šis prašymas buvo adresuotas Vilniaus apygardos teismui.

9.       Atsakovės teigimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sustabdė jos ūkinę veiklą, sukėlė atsakovei nuostolių bei padarė reputacinę žalą. Antstolis pritaikė areštus ir bendrovės partneriams, kaip lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis, galimiems turėtojams. Atsakovė nebeturi galimybės apmokėti buveinės nuomos, buhalterinių, ryšio paslaugų, kitų einamųjų mokėjimų bei vykdyti mokestinių prievolių, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo ir teisingumo principų, juolab yra taikomos be jokio pagrindo. Ieškovės argumentas dėl didelės ieškinio sumos nėra pakankama sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, o duomenų apie atsakovės tikėtiną nesąžiningumą nebuvo pateikta. Priešingai, atsakovė neneigia gavusi  sutartyje numatytą medienos krovinį, iš dalies už jį jau yra ir atsiskaičiusi, taip pat buvo pasiruošusi atsiskaityti su pradine kreditore OOO „Everdžin“, iš kurios reikalavimo teises įgijo ieškovė,  tačiau to negalėjusi padaryti dėl Baltarusijai, jos subjektams bei prekių ir pinigų srautų judėjimui taikomų sankcijų. 

10.       Atsakovės vertinimu, tikėtina, kad tikrieji ieškovės tikslai, inicijuojant šią civilinę bylą, yra kiti nei deklaruojamas neatsiskaitymas – tai susiję su tarpusavio konkurenciniais santykiais medienos versle. Viešai skelbiamais duomenimis ieškovės atstovas, UAB „Vilogus“ direktorius R. Vaičaitis, pakankamai ilgai ir aktyviai dalyvauja medienos versle Lietuvoje ir Baltarusijoje per jo paties įkurtą (valdo 53 proc. įstatinio kapitalo) ir veikiančią toje šalyje ribotos atsakomybės bendrovę „Lithuaniales“ (Lietuvos miškas) (Baltarusijos Respublikos JAR kodas 391015065).

11.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022  m. gruodžio 29 d. nutartimi pagrįstai buvo išspręstas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tiek pagal įstatymus, tiek pagal teismų praktiką teismas, priėmęs ieškinį, per tris darbo dienas privalo išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iki kol įsiteisės teismo nutartis dėl bylos perdavimo pagal teismingumą. Atsakovė teismo nutarties pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones neskundė. Ieškovės teigimu, iš atsakovės prašymo nėra aišku, ar pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo atsakovės galimybes vykdyti atsakovės ūkinę – komercinę veiklą, ar ne, nes atsakovės prašymo teiginiai yra prieštaringi ir neįrodyti. Atsakovė antstoliui nepateikė informacijos apie turimą turtą ir iš trečiųjų asmenų gautinas lėšas. Atsakovė yra nesąžininga ir stengiasi paslėpti lėšas, kurias yra skolinga ieškovei, todėl, teismui galimai tenkinus ieškovės ieškinį, atsakovė gali nebeturėti atsiskaitomosiose sąskaitose lėšų, jas gali būti paslėpusi, todėl teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 23 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė.    

13.       Teismas nurodė, kad esant situacijai, kuomet nebuvo skundžiama teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, dalyvaujantis byloje asmuo, prašydamas jas panaikinti ar pakeisti, negali remtis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų nebuvimu ar netinkamu jų nustatymu. Tokiu atveju turi būti įrodinėjama, kad dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų.

14.       Atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. priimta nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra įsiteisėjusi, teismas pripažino, kad atsakovės argumentai, kuriais ji iš esmės ginčija teismo procesinio sprendimo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumą bei pagrįstumą, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nėra teisiškai reikšmingi.

15.       Teismo vertinimu, prašydama panaikinti jai pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovė nepateikė duomenų bei įrodymų, kad pasikeitė laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo metu buvusios aplinkybės ir dėl to išnyko pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų.

16.       Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovės prašyme nurodyti teiginiai prieštarauja vienas kitam: viena vertus, atsakovė nurodo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sustabdė jos ūkinę veiklą, atsakovė dėl to patiria didelius nuostolius, reputacinę žalą, nebeturi galimybės apmokėti einamųjų mokėjimų bei mokestinių prievolių, kita vertus, tuo pat metu teigia, kad nėra poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovė turi galimybę tęsti veiklą. Tai, kad atsakovė dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria apribojimus disponuoti savo turtu, tiesiogiai išplaukia iš pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių esmės ir savaime nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų. Atsakovė nepateikė jokių nurodytas aplinkybes dėl patiriamų sunkumų, nuostolių, neproporcingo apribojimo patvirtinančių duomenų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17.       Atsakovė UAB „Omna“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m.  vasario 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą ir panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai negalėjo teisėtai priimti jokios nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje, kadangi dar nebuvo išspręstas ieškinio priėmimo klausimas. Jis ir negalėjo būti išspręstas Vilniaus regiono apylinkės teisme, nes ieškinys yra neteismingas šiam teismui. Todėl apylinkės teismas, nespręsdamas ieškinio pateikimo klausimo, jį perdavė pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui, kuris galutinai ir išsprendė jo priėmimo klausimą – ieškinys buvo priimtas tik pašalinus jo trūkumus.

17.2.                      Atsakovė, prašydama panaikinti neteisėtai ir nepagrįstai jai taikytas laikinąsias apsaugos priemones, akcentavo tokios nutarties priėmimo neteisėtumą ir tik iš dalies apeliavo į jos nepagrįstumą.

18.       Ieškovė UAB „Vilogus“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis, kuria byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra įsiteisėjusi, įvertinus teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, pripažintina, kad atsakovės nurodyti argumentai, kuriais ji iš esmės ginčija teismo procesinio sprendimo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumą bei pagrįstumą, šioje proceso stadijoje (t. y. sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo) negali būti teisiškai reikšmingi. 

18.2.                      Atsakovė nepateikė jokių nurodytas aplinkybes dėl patiriamų sunkumų, nuostolių, neproporcingo apribojimo patvirtinančių duomenų. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo sąlygų

19.       Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

20.       Vadovaujantis CPK 149 straipsnio 1 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.

21.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo pasisakyta tokiu aspektu, kad CPK 149 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nenurodyti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindai. Todėl sprendžiant tokius procesinius klausimus būtina remtis sistemine CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analize, kuri teikia pagrindą padaryti išvadą, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos tada, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-464/2019).

22.       Šis teismų praktikoje suformuotas pagrindų laikinosioms apsaugos priemonėms panaikinti sąrašas nėra ir negali būti baigtinis, nes įstatymo leidėjo valia nuspręsti, kada egzistuoja pagrindas panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, deleguota patiems teismams. Pažymėtina, kad realybėje gali susiklostyti įvairios situacijos, kurios objektyviai gali nulemti poreikį panaikinti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

23.       Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas neįžvelgė pagrindo panaikinti apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi apeliantei nustatytus laikinus disponavimo piniginėmis lėšomis ir (ar) turtu apribojimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas faktiškai byloje susiklosčiusią situaciją vertina kitaip.

24.       Apeliantė tiek atsiliepime į ieškinį pateiktame savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tiek ir atskirajame skunde visų pirma nurodė, kad jos atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos vien dėl tos priežasties, jog jas pritaikė teismas (Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai), kuris negalėjo išspręsti šio procesinio klausimo, nes buvo jau perdavęs bylą pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.  

25.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmė po to, kai savo ankstesne, t. y. 2022 m. gruodžio 28 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Vilogus“ ieškinį apeliantei (atsakovei) UAB „Omna“ dėl skolos priteisimo, dėl to panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-12560-759/2022 ir civilinę bylą perdavė nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui (CPK 439 straipsnio 5 dalis), kuriam, atsižvelgiant į ieškinio sumą, ir buvo adresuotas pats ieškinys bei visi šiame ieškinyje suformuluoti prašymai (išskyrus tuos, kuriuos įstatymų leidėjas tiesiogiai paveda išspręsti teismo įsakymą išdavusiam teismui).

26.       Kitaip tariant, iki apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo pats teismas jau buvo pripažinęs, kad ginčas pagal ieškovės UAB  „Vilogus“ ieškinį apeliantei dėl skolos priteisimo jam yra neteismingas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose buvo procesiškai nepagrįstas.

27.       Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį prašymą, susijusį su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas, o šiuo atveju pagal kompetenciją pirmosios instancijos teismu ieškiniui ir jame pareikštiems procesiniams prašymams išnagrinėti buvo būtent apygardos, o ne apylinkės teismas, kuris šį faktą taip pat jau buvo pripažinęs ir priėmęs nutartį perduoti bylą pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Aplinkybė, kad byla dar buvo apylinkės teismo žinioje, kitokio vertinimo dėl turinčio kompetenciją prašymą išspręsti teismo nesuponuoja.

28.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, aukščiau nurodytų aplinkybių bei jų įtakos neįvertino, pernelyg formaliai – tuo pagrindu, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis yra įsiteisėjusi, atmetė pagrįstus apeliantės prašymo argumentus, susijusius su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų kompetencijos spręsti byloje laikinųjų apsaugos priemonių klausimą ir poreikio taikyti tokius griežtus ribojimus apeliantei nebuvimu.

29.       Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonės nėra savarankiškos teisinės gynybos priemonės. Jos taikomos tik ieškovui įrodžius būtinąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas bei atsižvelgiant į šių priemonių taikymo paskirtį.

30.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Todėl tokių priemonių taikymo pagrindu visada yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-963-302/2019).

31.       Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Jeigu į bylą nepateikiama bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę arba jo vertę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019).

32.       Civilinėje teisėje, išskyrus tiesiogiai įstatymuose aptartas išimtis, galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, todėl nesąžiningumo, kaip grėsmę sprendimo įvykdymui patvirtinančios aplinkybės, įrodinėjimo pareiga visuomet tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme ieškinio reikalavimą ir prašo taikyti kitai šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitokius ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai), o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-113-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020).

33.       Nagrinėjamu atveju procesinę pareigą įrodyti apeliantės nesąžiningumą, siejant jį su būsimo teismo sprendimo įvykdymo grėsme, turėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis – ieškovė (CPK 12, 178 straipsniai). Iš ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo matyti, kad ieškovė apeliantės nesąžiningumą pagrindžiančių aplinkybių nenurodė, neįrodinėjo ir neįrodė apeliantės ketinimų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip apsunkinti būsimo teismo sprendimą, siedama savo prašymą vien su reikalavimo sumos dydžiu ir sutartinių įsipareigojimų nevykdymo faktu.

34.       Tokių aplinkybių ieškovei nenurodžius ir nepagrindus savo prašymo, apeliantė objektyviai negalėjo žinoti, kokius jos veiksmus ar konkretų elgesį ieškovė laiko grėsmę jos turtiniams interesams keliančiais veiksmais, atitinkamai, negalėjo pateikti atsikirtimų (t. y. įrodinėti, kad nėra sprendimo neįvykdymo grėsmės). Todėl tokia pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė, kad apeliantė neapskundė jai nepalankios apylinkės teismo nutarties ir ši yra jau įsiteisėjusi, šioje konkrečioje byloje susiklosčiusioje situacijoje pati savaimė nekliudė įvertinti apeliantės prašymo panaikinti jai taikytą areštą argumentų, susijusių su ūkinės veiklos trikdžiais dėl nepagrįstai taikomų ribojimų, duomenų apie jos nesąžiningumą nebuvimu, neatsiskaitymo su pradine kreditore priežastimi. Tokioje situacijoje jų taikymo tęsimas apeliantės atžvilgiu neatitiktų šio proceso instituto taikymo paskirties, pažeistų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, neatitiktų proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų, kadangi be pakankamos priežasties (ieškovei net neįrodinėjus šio proceso instituto būtinųjų taikymo sąlygų) apeliantės atžvilgiu būtų ir toliau taikomi jos įprastą veiklą trikdantys apribojimai (turto areštas).

35.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs patenkinti apeliantės prašymą dėl jos atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, šį procesinį klausimą išsprendė neteisingai. Todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – apeliantei taikytas turto ir piniginių lėšų areštas panaikinamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36.       Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.

37.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į tai, kurios šalies naudai byloje priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17, 20 punktai, 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 13 punktas).

38.       Šiuo konkrečiu atveju bylos nagrinėjimas dar nėra baigtas ir nėra priimto baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, taigi CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos dar neegzistuoja. Todėl apeliaciniame procese ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už byloje kilusio tarpinio klausimo išsprendimą (dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo) nėra paskirstomos. Dėl tokių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuspręs bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas priimdamas bylą užbaigiantį procesinį sprendimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Omna“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilogus“ (j. į. k. 301425587) prašymu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Omna“ (j. a. k. 303341935) pritaikytą 154 396 Eur priklausančių piniginių lėšų, esančių atsakovės bankų sąskaitose, taip pat lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis, o nesant piniginių lėšų, jai priklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto areštą.

Teisėja                                                Dalia Kačinskienė