Civilinė byla Nr. 2A-947-485/2012;
Pirmos instancijos teismo teisėja Sigita Bružienė;
procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1; 121.15.; 121.21.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Ramūno Mitkaus ir Algirdo Remeikos (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-35-214/2012 pagal ieškovės V. M. patikslintą ieškinį atsakovui J. S., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Architektų pastogė“ dėl pažeistų teisių.
Kolegija n u s t a t ė:
ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 22-24, 77-78) prašė pripažinti J. S. atsisakymą derinti 1547 kv.m. žemės sklypo ribas ((duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris 52170012 (duomenys neskelbtini)), aprašytas 2009-12-07 žemės sklypo paženklinimo akte, ir atsisakymą duoti sutikimą žemės sklypo plane, parengtame 2009 m. UAB „Architektų pastogė“, nepagrįstais ir pripažinti teisę V. M. rengti ir įregistruoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą be J. S. sutikimo; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai turėtas teismo išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 1988 m. rugpjūčio 29 d. nusipirko 1/2 dalį gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra namų valdos bendraturtis, kuriam priklauso taip pat 1/2 dalis nekilnojamojo turto. 1992 m. rugsėjo 22 d. su J. S. susitarė dėl perkamų žemės sklypo dalių ir pasirašė susitarimą, pagal kurį atsakovas pageidavo pirkti 0,0677 ha žemės sklypo dalį. Tokios sklypo dalies išpirkimui jis buvo parašęs ir prašymą, atlikęs įmokėjimą. Atitinkamai ir ieškovė buvo sumokėjusi pagal mokėjimo pranešimą reikiamą pinigų sumą vienkartinėmis išmokomis, iki šiol moka visus reikiamus mokesčius už 0,0874 ha žemės sklypą. 1992-07-09 nors ir buvo parengta žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis, tačiau nebaigti forminti dokumentai. Atsakovas vėliau ieškovei nežinant inicijavo naujo žemės sklypo parengimą, ir žemės sklypo plotas pardavimo metu buvo laikomas 0,1694 ha. 2006 m. lapkričio 29 d. tarp atsakovo ir Kauno apskrities viršininko administracijos buvo sudaryta ir patvirtinta ieškovės teises ir teisėtus interesus pažeidžianti žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutartis. Norėdama užbaigti tenkančios žemės sklypo dalies išsipirkimo procedūrą, ieškovė kreipėsi į UAB „Architektų pastogė“ dėl žemės sklypo plano parengimo. Parengtą žemės sklypo planą ir Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą privalu suderinti su namų valdos bendraturčiu J. S., tačiau šis atsisako tai atlikti, pažeisdamas ieškovės kaip bendraturtės teises ir teisėtus interesus. Namų valdai, esančiai (duomenys neskelbtini), yra paskirta tik 0,15 ha. J. S. turi teisę išsipirkti tik 0,0677 ha, ką patvirtina ir antrinio žemės naudojimo teisės aktas, iš kurio matyti, kad sklypui skirta 0,15 ha, J. S. – 0,0677 ha. Sklypo ribų planas, parengtas UAB „Architektų pastogė“, nepažeidžia atsakovo turtinių interesų, o atspindi faktinę situaciją, parengtas pagal faktiškai esamą sklypo dydį, o ne pagal įregistruotas sklypo išorines ribas.
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 9 d. sprendimu (t. 2, b. l. 45-48) ieškinį tenkino, pripažino J. S. atsisakymą derinti 1547 kv.m. žemės sklypo ribas ((duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris 52170012 (duomenys neskelbtini).), aprašytas 2009-12-07 žemės sklypo paženklinimo akte, ir atsisakymą duoti sutikimą žemės sklypo plane, parengtame 2009 m. UAB „Architektų pastogė“, nepagrįstais ir pripažino teisę V. M. rengti ir įregistruoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą be J. S. sutikimo; priteisė ieškovei iš atsakovo 900 Lt išlaidas už advokato pagalbą.
Teismas nustatė, kad UAB „Architektų pastogė ir ko“ 2005 m. parengtuose žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane bei ribų paženklinimo parodymo akte pažymėta ir nustatyta, kad J. S. namų valdos žemės sklypas yra 1694 kv. m. Minėtame akte nurodyta, kad jį surašant dalyvavo atsakovas J. S. ir ieškovė V. M., kuri atsisakė šį aktą pasirašyti dėl asmeninių priežasčių. Kauno apskrities viršininko 2006-11- 07 įsakymu Nr. 02-05-11847 nustatyta 0,1694 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalis bendraturčiams J. S. 0,0847 ha ir 0,0847 ha V. M.. Šiuo pačiu įsakymu J. S. parduota jam paskirta 0,0847 ha žemės sklypo dalis, įskaitant sumokėtas valstybės vienkartines išmokas bei grynus pinigus. (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1992-07-17 sprendimu dėl papildomų žemės sklypų prie individualių gyvenamųjų namų patvirtinimo patvirtintas papildomas žemės plotas V. M. gyvenančiai (duomenys neskelbtini), ir leista jį išsipirkti su esamu 8,7 arų sklypu. Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) 2004-10-12 pažymoje nurodyta, kad V. M. nuo 1988-08-29 priklauso 0,0874 ha namų valdos sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir mokamas žemės nuomos mokestis. 2009 parengtas minėto žemės sklypo planas 1547 kv.m. ir žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, kuris nepasirašytas J. S.. 2006-11-29 Valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartimi J. S. parduota ginčo žemės sklypo 0,0847 ha dalis, ir šis sklypas jo nuosavybėje įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus pažymoje nurodyta, kad V. M. už 870 kv.m. žemės sklypo dalį, esančio (duomenys neskelbtini) sumokėjo 24,49 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis. Kauno apskrities VMI pažymoje nurodyta, kad V. M. vardu (duomenys neskelbtini), apskaitytas 1994-2002 metais 0,0874 ha nuomojamos namų valdos žemės sklypas, už kurį kiekvienais metais buvo mokamas valstybinės žemės mokestis. M. V. 1992-05-29 prašyme nurodė, kad prašo parduoti jai 0,087 ha žemės sklypą, kurį užima privati namų valda. Byloje esančiame žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties projekte surašytame 1992 metais, S. J. perkamo žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), plotas nurodytas 0,0677 ha. Prie bylos prijungtose J. S. ir V. M. esančiose byloje žemės sklypo privatizavimo bylose yra susitarimai pirkti žemės sklypą, kuriuose nurodyta, kad M. V. perkamo žemės sklypo dalis yra 0,087; J. S. perkamo žemės sklypo dalis yra 0,067 ha. 2008-07-09 Ekeprtizės akte pateikta išvada, kad dviejuose analogiškuose 1992-09-22 susitarimuose pirkti žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), antrose lapų pusėse skiltyse „Parašai“, eilutėse „2“, J. S. vardu pasirašė ne J. S., o kitas (kiti) asmenys. Antrinio žemės naudojimo teisės akte Lietuvos MIS bandymų ūkio 1974-05-13 sprendimu J. S. suteikta 0 ,15 ha (duomenys neskelbtini), ir jam priklausančio sklypo dalis nurodyta 0,0677 ha. J. S. žemės privatizavimo byloje prijungtoje prie šios civilinės bylos yra Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės LDT VK 1988-04-26 sprendimas Nr. 27 dėl žemės sklypo padalijimo, kuriame nuspręsta patvirtinti antrinį žemės naudojimo teisės aktą dėl žemės sklypo tarp apylinkės vykdomojo komiteto ir J. S. padalinimo, J. S. skiriant 0,0677 ha. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-10-13 ekspertizės akte Nr. 11-2389(11) nustatyta, kad1992-05-29 prašyme (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybai ir Kauno rajono (duomenys neskelbtini) tarybos 1992-07-17 sprendimo išraše yra taisymai, žemės sklypo nurodomame plote 0,087“ skaitmuo „7“ yra parašytas ant anksčiau buvusio „6“, ir minėtame prašyme pirminis skaičius buvo „0,086“, taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarybos sprendimo išrašo priešpaskutinėje eilutėje pirminis skaičius buvo“ 0,7“. Teismo vertinimu šių skaičių pataisymai nepaneigia aplinkybės, kad vadovaujantis nuosekliais byloje ištirtais dokumentais ieškovei buvo skirta didesnė negu ½ dalis žemės sklypo. Nuosavybės teisę atsakovas įregistravo nekilnojamojo turto registre. Kauno apygardos 2010-04-21 nutartimi yra sustabdyta civilinė byla, kurioje ieškovė prašo pripažinti 2006-11-29 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr 16009, sudarytą tarp J. S. ir Kauno apskrities viršininko administracijos negaliojančia dalyje dėl 0,97 aro žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bei taikyti restituciją; pripažinti negaliojantį Kauno apskrities viršininko 2006-11-07 įsakymą Nr. 02-05-11847 dalyje dėl 0,97 aro žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2009-12-07 ieškovės iniciatyva atliktas naujas to paties žemės sklypo ribų paženklinimas ir nustatyta 0,1547 ha žemės plotas. Šio akto pagrindu ieškovė pateikė žemės sklypo planą. Iš šio plano matyti, kad ieškovei paskirtina 870 kv.m., atsakovui 677 kv.m. Atsakovas nesutinka derinti šio sklypo ribų, nes jam paskirta mažesnė sklypo dalis. Teismas laikė, kad šis atsakovo atsisakymas yra nepagrįstas. Nors ieškovė ir atsakovas yra gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai ir jiems priklauso po ½ dalį nekilnojamojo turto, tačiau ištirtuose žemės sklypo padalijimo dokumentuose matyti, kad J. S. niekada nebuvo paskirta ginčo žemės sklypo didesnioji dalis, visuose ištirtuose dokumentuose matyti, kad J. S. buvo skirta 0,0677 ha žemės sklypo dalis, V. M. 0,0874 ha šio sklypo dalis. Ieškovei (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1992-07-17 sprendimu „Dėl papildomų žemės sklypų prie individualių namų patvirtinimo, kuris yra galiojantis, duomenų apie jo panaikinimą ar pakeitimą byloje nėra pateikta, buvo patvirtintas žemės plotas papildomai ir leista išsipirkti iš valstybės su 8,7 aro sklypu, o tai sudaro didesnę nei ½ dalis žemės sklypo dalį. 1992-05-29 ieškovė pateikė prašymą pirkti 0,087 ha žemės sklypo dalį. Ieškovė už prašomą parduoti žemės sklypo dalį mokėjo žemės mokesčius. Bendraturčių teisės naudotis bendrąja nuosavybe esančiu žemės sklypu visų pirma įgyvendinamos jų tarpusavio sutarimu, o, kilus ginčui, dėl jų sprendžia teismas (CK 4.75 str.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 260 patvirtintose taisyklėse „ Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos „ 7 punktas nustato, kad gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Teismas laikė, kad besąlygiškai taikyti šią normą nėra pagrindo, nes kaip jau minėta ieškovei buvo paskirta didesnė sklypo dalis, toks paskyrimas nenuginčytas. Ta aplinkybė, kad buvo nustatytas didesnis žemės sklypo plotas nepažeidžia nei ieškovės, nei atsakovo teisių ar teisėtų interesų, nes atsakovui taip pat buvo paskirta žemės sklypo dalis, ir kitokio žemės sklypo dalies paskyrimo duomenys jam byloje nepateikti. Minėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 260 nustatyta tik ta aplinkybė, kad faktiškai naudojamas žemės sklypas negali būti didesnis nei 0,2 ar 0,3 ha. Esant šioms aplinkybėms teismas vertino, kad nėra pagrindo laikyti pagrįstu ir teisėtu atsakovo J. S. atsisakymą derinti ieškovės prašomas žemės sklypo ribas nurodytas 2009-12-07 žemės sklypo ribų paženklinimo akte ir žemės sklypo plane, paruoštame UAB „Architektų pastogė“.
Atsakovas apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 52-53) prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas: 1 600 Lt advokato pagalbai apmokėti, 342,43 Lt už ekspertizės atlikimą ir 139 žyminį mokestį.
Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:
- teismas sprendimą iš esmės grindė 1992-07-17 (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos sprendimu, tačiau, atsakovo manymu, šis dokumentas yra suklastotas, todėl tam skirtina ekspertizė. CPK 184 str. 2 d. nustato, jog toks dokumentas nelaikomas įrodymu, tačiau teismas šiuo dokumentu grindė sprendimą. Mokesčių mokėjimas, dokumentų projektai, kitokie dokumentai ar veiksmai nesukuria ieškovei teisių į didesnį žemės plotą;
- teismas nepagrįstai byloje taikė CK 4.75 str. nuostatas, kadangi šios nuostatos gali būti taikomos tik reguliuojant savininkų teises. Šiuo atveju ieškovė dar nėra žemės savininkė;
- šioje byloje pradinis ieškovės ieškinys buvo pareikštas dėl 2006-11-07 įsakymo, kuriuo nustatyta šalims žemę pirkit lygiomis dalimis, panaikinimo. Ši ieškinio dalis buvo palikta nenagrinėta. Kauno apygardos teismo 2011-04-26 nutartimi ši teismo sprendimo dalis liko nepakeista. Ieškovė ieškinio dėl perkamos žemės dalių pareiškusi nebuvo, todėl teismas negalėjo spręsti šio klausimo;
- teismas pažeidė žemės reformos įstatymo 8 str. 2 d., Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu patvirtintų taisyklių 7 p., neleistinai taikė CK 4.75 str., nesilaikė CPK 265 str. 1 d. reikalavimų;
- atsakovas nurodo, jog abu bendraturčiai turi vienodą teisę pirkit po 847 kv. m. žemės sklypo dalį, kadangi toks plotas yra įregistruotas žemėtvarkos skyriuje, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Šis įrašas turi didesnę įrodomąją galią palyginus su kitais įrodymais.
Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 57-58) prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Tretysis asmuo nurodo, jog 2006 m. lapkričio 7 d. Kauno apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. 02-05-11847 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo ir pardavimo“, kuriuo nustatė 0,1694 ha žemės sklypo dalis bendraturčiams: J. S. - 0,0847 ha, V. M. -0,0847 ha ir pardavė atsakovui J. S. 0,1694 ha žemės sklypo dalį. Šis įsakymas yra galiojantis, duomenų apie jo panaikinimą ar pakeitimą byloje nėra pateikta. Ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai ir planas yra įregistruoti kadastro žemėlapyje, tai reikalavimas kurį teismas tenkino nesukels teisinių pasekmių, nes ginčo žemės sklypo ribos yra įregistruotos viešajame registre ir nenuginčytos, įregistruoti žemės sklypo ribas pagal pateiktą pasiūlymą, kuris neatitinka kadastro žemėlapyje įregistruotų ginčo žemės sklypo ribų nebūtų jokio teisinio pagrindo. Vadovaujantis LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl, pirmiausia, ieškovė, manydama, kad įregistruoti ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai ir ribos yra neteisingai įregistruoti, turi kreiptis į kadastro ir registro tvarkytoją, ir tik jam atsisakius atlikti veiksmus - kreiptis į teismą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sutinka su apelianto argumentais ir mano, kad teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, nesukels teisinių pasekmių kadangi V. M. parengus ginčo žemės sklypo ribų kadastrinius matavimus be J. S. sutikimo jų įregistruoti ar jų pagrindu patikslinti senus ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus negalės.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2012-01-09 Kauno rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės V. M. patikslintą ieškinį atsakovui J. S., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „ Architektų pastogė“ dėl pažeistų teisių. Minėtos dienos teismo sprendimu ieškovės patikslintas ieškinys buvo patenkintas. Teismas pripažino J. S. atsisakymą derinti 1547 kv.m. žemės sklypo ribas ((duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris 52170012 (duomenys neskelbtini)), aprašytas 2009-12-07 žemės sklypo paženklinimo akte, ir atsisakymą duoti sutikimą žemės sklypo plane, parengtame 2009 m. UAB „Architektų pastogė“, nepagrįstais ir pripažino teisę V. M. rengti ir įregistruoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą be J. S. sutikimo; priteisė iš atsakovo J. S. 900 Lt išlaidų už advokato pagalbą ieškovės V. M. naudai bei 61,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ( t. 2, b. l. 45-48 ).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė V. M. ir atsakovas J. S. yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai ir jiems priklauso po ½ dalį šio nekilnojamojo turto ( prijungtos J. S. žemės sklypo privatizavimo bylos b. l. 23-24 ). Šalia gyvenamojo namo yra žemės sklypas.2005 metais buvo atliktas šio žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas ( t. 1, b. l. 8 ). Šiuo aktu nustatyta, kad namų valdos žemės sklypas yra 1694 kv. m. Iš šio akto turinio matyti, kad dalyvavo atsakovas J. S. ir ieškovė V. M., tačiau akte ji pasirašyti atsisakė dėl asmeninių priežasčių.2006-11-07Kauno apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. 02-05-11847, kuriuo nustatė 0,1694 ha žemės sklypo dalis bendraturčiams po 0,0847 ha bei pardavė atsakovui J. S. nustatytą žemės sklypo dalį ( t. 1, b. l. 82 ). Nuosavybės teisę į 847/1694 dalį žemės sklypo atsakovas įregistravo nekilnojamojo turto registre ( t. 1, b. l. 25-26 ).
2009-12-07 ieškovės V. M. iniciatyva buvo atliktas to paties žemės sklypo ribų paženklinimas. Šiuo aktu nustatyta, kad šio žemės sklypo plotas yra 0,1547 ha ( t. 1, b. l. 17-18 ). Šio akto pagrindu ieškovė pateikė žemės sklypo planą ( t. 1, b. l. 16 ). Šiame plane pažymėta, kad ieškovė naudojasi 870 kv. m., o atsakovas – 677 kv. m. žemės sklypo dalimis. Atsakovas nesutinka derinti šio sklypo plano ribų, nes jam paskirta mažesnė žemės sklypo dalis.
Taip pat nustatyta, kad tiek 2005 metais, tiek 2009 metais žemės sklypo, esančio Liepų (duomenys neskelbtini) ribas nustatė UAB „ Architektų pastogė‘ geodezininkė D. P.. Teismo posėdyje apklaustas trečiojo asmens UAB „ Architektų pastogė“ atstovas D. P. paaiškino, kad 1547 kv. m. žemės sklypas nustatytas su paklaida leistinose ribose. Matuojant šį žemės sklypą buvo vadovautasi pirminiais dokumentais, paskyrimo dokumentais, generaliniu Planu, antrinio naudojimo aktu, taip pat buvo atsižvelgta ir į faktinę padėtį. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-09-10 rašto Nr. S6-422 matyti, kad turimais duomenimis J. S. pateikė žemės sklypo kadastrinius matavimus su didesniu žemės sklypo plotu, nei apylinkės tarybos buvo skirta ( t. 1, b. l. 80 ).
Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija daro išvadą, kad žemės sklypo plotas, t. y. 1547 kv. m. yra nustatytas teisingai. Iš to seka, kad atsakovo J. S. atsisakymas derinti šio žemės sklypo ribas bei sutikimo nedavimas šiame žemės sklypo plane yra neteisėti, nes taip yra pažeidžiamos ieškovės teisės ( ji negali išsipirkti šio žemės sklypo dalies ). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės patikslintą ieškinį.
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą nepagrįstai kreipė dėmesį ir tyrė įrodymus dėl šalims tenkančių žemės sklypo dalių dydžio. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje ieškinys yra pareikštas tik dėl pareigos pasirašyti 2009-12-07 žemės ribų aktą. Todėl šalims tenkančių žemės sklypo dalių dydžio nustatymo klausimas yra visai kitos bylos dalykas.
Be to, apeliantas savo skunde nurodo, kad jis 847 kv. m. žemės sklypo yra nusipirkęs, nuosavybės teisės į šią žemės sklypo dalį yra įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegijos nuomone ši aplinkybė esminės reikšmės bylai neturi. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2010-04-21 nutartimi yra sustabdyta civilinė byla, kurioje ieškovė V. M. prašo pripažinti 2006-11-29 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 16009, sudarytą tarp J. S. ir Kauno apskrities viršininko administracijos negaliojančia dalyje dėl 0,97 aro žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bei taikyti restituciją; pripažinti negaliojantį Kauno apskrities viršininko 2006-11-07 įsakymą Nr. 02-05-11847 dalyje dėl 0,97 aro žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ( civ. byla Nr. 2A-4-390/2012 ). Iš to matyti, kad žemės pirkimo teisėtumo klausimas dar tik bus sprendžiamas.
Be to, apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, vilkino bylos nagrinėjimą. Todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė jai visas turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nenustatyta, kad ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis bei savo veiksmais vilkino bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės patikslintą ieškinį, todėl pagrįstai jai iš atsakovo priteisė turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Kiti apelianto apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės bylai neturi, todėl kolegija jų išsamiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išsprendė teisingai, todėl teismo sprendimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Tokiu būdu apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 337 str. 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Raimondas Buzelis
Ramūnas Mitkus
Algirdas Remeika