(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas panaikinti paskirtą baudą, civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos, dėl pacientui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa), 1 717 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Kauno apygardos teismas 2024 m. liepos 25 d. nutartimi paskyrė byloje teismo deontologinę ekspertizę, kurią pavedė atlikti Valstybės teismo medicinos tarnybai. Ekspertizės aktas gautas 2025 m. kovo 5 d.

3.       Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2025 m. balandžio 17 d. 9 val., ieškovės S. K. dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu. Į 2025 m. balandžio 17 d. vykusį teismo posėdį ieškovė neatvyko, nors apie teismo posėdį ir būtiną dalyvavimą jai buvo pranešta.

4.       Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovei už neatvykimą į teismo posėdį paskirta 100 Eur bauda.

5.       Kauno apygardos teisme 2025 m. gegužės 6 d. gautas ieškovės S. K. prašymas panaikinti paskirtą baudą.

6.       Ieškovė prašymą grindė tuo, kad jos dalyvavimas būtinu buvo pripažintas tuo metu, kai dar nebuvo pateikti prašymai dėl gydytojų ekspertų apklausos. Teisėjos rezoliucijose nurodyta, kad prašymai bus sprendžiami teismo posėdžio metu. Pagal tokią įvykių seką ieškovės atstovė neteisingai suprato, kad teismas paskirto posėdžio metu spręs būtinybę kviesti gydytojus apklausai, o nusprendus iškviesti ekspertus ir gydytoją apklausai, paaiškinimai nebus duodami, todėl ieškovės dalyvavimas teismo posėdyje bus neaktualus. Teismo rezoliucijose nebuvo nurodyta, kad bus sprendžiamas gydytojų kvietimas po šalių apklausos. Ieškovės neatvykimas į paskirtą teismo posėdį neužvilkino bylos nagrinėjimo. Teismas neįvertino, kad ieškovei yra teikiama valstybės apmokama teisinė pagalba 100 proc., todėl baudos skyrimas blogina ir taip prastą jos turtinę padėtį.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Kauno apygardos teismas 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl baudos panaikinimo netenkino.

8.       Teismas nurodė, kad ieškovės dalyvavimas paskirtame teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, apie tai ieškovė buvo informuota tinkamai. Ieškovės atstovė 2025 m. balandžio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad nepastebėjo šio teismo įpareigojimo ir apie tai neinformavo ieškovės, be to, nurodė, jog ieškovė turėjo susiplanavusi vizitą teismo posėdžio metu. Teismas atkreipė dėmesį, kad teisėja 2025 m. balandžio 17 d. protokoline nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą nurodyti, dėl kokių priežasčių ji neatvyko į paskirtą teismo posėdį bei pateikti duomenis apie atstovės advokatės nurodytą ieškovės turėtą vizitą. Ieškovės atstovė 2025 m. balandžio 25 d. pateikė paaiškinimą dėl ieškovės nedalyvavimo teismo posėdyje, tačiau įrodymų apie ieškovės turėtą vizitą teismo posėdžio metu nepateikė. Teismas pažymėjo, kad prašyme dėl baudos panaikinimo nėra nurodyta aplinkybių dėl ieškovės suplanuoto vizito. Įvertinęs tai, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovės atstovės pateikti paaiškinimai dėl ieškovės neatvykimo į teismo posėdį buvo prieštaringi, todėl nusprendė, jog nėra pagrindo ieškovės neatvykimo priežastis pripažinti svarbiomis.

9.       Vertindamas ieškovės argumentus dėl teismo posėdžio metu spręstinos įvykių sekos, teismas nurodė, kad pagal CPK 158 straipsnio 1 dalį eismo posėdžiui pirmininkauja bylą nagrinėjantis teisėjas arba CPK 62 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paskirtas teisėjų kolegijos pirmininkas, todėl ne šalys ir jų atstovai nustato paskirto teismo posėdžio eigą ir jame spręstinus klausimus. Nurodė, kad teismo posėdis buvo atidėtas dėl ieškovės neatvykimo į teismo posėdį, kuriame jos dalyvavimas buvo pripažintas būtinu.

10.       Teismas pažymėjo, kad nors ieškovės atstovė nurodė suklydusi dėl teismo posėdžio eigos, tačiau ji yra advokatė, kuriai keliami didesni rūpestingumo, pareigingumo ir atidumo reikalavimai. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad prašyme dėl baudos panaikinimo nurodytos aplinkybės nepateisina ieškovės neatvykimo į paskirtą teismo posėdį.

11.       Teismo vertinimu, prašyme dėl baudos panaikinimo nurodytos kitos aplinkybės (ieškovei teikiama valstybės apmokama teisinė pagalba 100 proc., baudos skyrimas blogina prastą turtinę padėtį,) nesudaro pagrindo panaikintą baudą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Ieškovė S. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – paskirtą baudą panaikinti arba sumažinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.       Ieškovės dalyvavimas būtinu buvo pripažintas 2025 m. kovo 5 d. nutartimi, kai tuo metu dar nebuvo pateikti prašymai dėl gydytojų ekspertų apklausos. Pagal tokią įvykių seką suprato, kad teismas posėdyje spręs priežastis ir būtinybę kviesti gydytojus apklausai ir, nusprendus iškviesti ekspertus ir gydytoją apklausai, paaiškinimai nebus duodami, todėl S. K. dalyvavimas teismo posėdyje neaktualus. Teismo rezoliucijose nebuvo nurodyta, kad bus sprendžiamas gydytojų kvietimas po šalių apklausos.

12.2.       Nors teismo informacinėje pažymoje nurodyta, kad posėdis atidėtas dėl ieškovės neatvykimo, tačiau toks motyvas nevisai atitinka faktinę tikrovę. Buvo tenkinti prašymai iškviesti ir apklausti teismo posėdyje ekspertus ir gydytoją. Taigi posėdis įvyko ir buvo sprendžiami procesiniai klausimai bei pateikti prašymai.

12.3.       Priimant nutartį nebuvo įvertinta, kad teismo posėdis buvo paskirtas pirmą kartą, ieškovė ir jos atstovė sąmoningai ir tyčia neatliko jokių bylos vilkinimo veiksmų.

12.4.       Baudos skyrimas blogina ir taip prastą ieškovės turtinę padėtį. Ieškovė ilgą laiką nedirbo dėl patirtos rankos traumos, užsitęsusio gydymo ir reabilitacijos. Ieškovė neatvyko į teismo posėdį nežinodama apie būtinumą dalyvauti teismo posėdyje ir dėl to, kad aptarnavo klientus pagal paskirtus vizitus savo darbo vietoje.

13.       Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos, pateikė atsiliepimą, prašydama baudos panaikinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) 

15.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas panaikinti paskirtą baudą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16.       Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą (pvz., CPK 7 straipsnio 1 dalis), tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Ši proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Šių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021).

17.       Proceso operatyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu, sąžiningos šalies interesų gynybos principai reikalauja, kad bylos nagrinėjimas nestovėtų vietoje, o ginčas būtų kuo greičiau išspręstas. Įgyvendinant nurodytus principus bei siekiant, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, byloje dalyvaujantys asmenys privalo rūpintis proceso skatinimu, jo operatyvumu. Todėl CPK 246 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo teisė, atidedant bylos nagrinėjimą, paskirti neatvykusiai šaliai iki trijų šimtų eurų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių.

18.       Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas, 2025 m. kovo 5 d. nutartimi atnaujinęs bylos nagrinėjimą, paskyrė teismo posėdį 2025 m. balandžio 17 d., pripažino ieškovės S. K. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Byloje nekilo ginčas, kad ieškovė į paskirtą teismo posėdį neatvyko (atvyko tik jos atstovė advokatė K. Č.), nors apie posėdžio datą ir laiką bei būtiną dalyvavimą jai buvo pranešta tinkamai, svarbių aplinkybių, pateisinančių neatvykimą, iki paskirto posėdžio pradžios nenurodė. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi paskyrė S. K. 100 Eur baudą, o skundžiama nutartimi ieškovės prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė, konstatavęs, kad ieškovė nenurodė svarbių jos neatvykimą į paskirstą teismo posėdį pateisinančių priežasčių.

19.       Apeliantė, prašydama panaikinti arba sumažinti jai paskirtą 100 Eur baudą, teigia, kad ji sąmoningai ir tyčia neatliko jokių bylos vilkinimo veiksmų, manė, jog teismas posėdyje spręs būtinybę kviesti ekspertus ir gydytojus apklausai, todėl paaiškinimai nebus duodami ir S. K. dalyvavimas teismo posėdyje bus neaktualus.

20.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias apeliantės nurodytas priežastis, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad tokios aplinkybės nepateisina ieškovės neatvykimo į paskirtą teismo posėdį. Pažymėtina, kad teismo nutartis, kuria ieškovės dalyvavimas pripažintas būtinu, įpareigoja ją atvykti į paskirtą posėdį arba nurodyti iš tiesų svarbias neatvykimo priežastis. Savo ruožtu apeliantės manymas, kad paskirto posėdžio metu pirmiausia bus sprendžiami kiti procesiniai klausimai, o S. K. paaiškinimai (parodymai) nebus išklausomi, neatleidžia jos nuo teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo tinkamo vykdymo. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, remiantis CPK 158 straipsnio 1 dalimi, teismo posėdžiui pirmininkauja bylą nagrinėjantis teisėjas arba CPK 62 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paskirtas teisėjų kolegijos pirmininkas. Taigi ne bylos šalys ir (ar) jų atstovai nustato paskirto teismo posėdžio eigą ir jame spręstinus klausimus bei jų eiliškumą, o bylą nagrinėjantis teisėjas.

21.       Kita vertus, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad 2025 m. balandžio 17 d. teismo posėdis, kuriame ieškovės dalyvavimas pripažintas būtinu, buvo atidėtas ne tik dėl ieškovės neatvykimo, bet dar ir dėl kitų priežasčių – teismui nusprendus kviesti ir apklausti ekspertizę atlikusius ekspertus bei gydytoją ortopedą-traumatologą. Taigi ieškovės neatvykimas į paskirtą teismo posėdį nebuvo vienintelė priežastis, kuri nulėmė, kad byla nebuvo išnagrinėta, o bylos nagrinėjimą teko atidėti.

22.       Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad apie nesąžiningą naudojimąsi procesu bei piktnaudžiavimą CPK 7 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo kontekste gali būti kalbama tik tuomet, kai yra nustatyta, jog asmuo tyčia nevykdo pareigos rūpintis proceso skatinimu, procesinėmis teisėmis naudojasi ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai siekiama sukliudyti operatyviai ir greitai išspręsti šalių ginčą. Šiuo atveju faktinės nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad apeliantė, nors ir veikė nepakankamai apdairiai bei rūpestingai, vis tik neatliko tyčinių piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis veiksmų, nesiekė sąmoningai vilkinti pačios inicijuotą teisminį procesą dėl padarytos žalos atlyginimo.

23.       Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 107 straipsnyje nenustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020; 2025 m. kovo 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e2-323-798/2025).

24.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla paskirtame 2025 m. balandžio 17 d. posėdyje nebuvo išnagrinėta ne tik dėl ieškovės, kurios dalyvavimas pripažintas būtinu, neatvykimo, bet dar ir dėl kitų priežasčių (gydytojo ir ekspertų iškvietimo bei apklausos), taip pat nenustatęs tyčinio ieškovės piktnaudžiavimo procesu bei bylos vilkinimo, nusprendžia, jog paskirtos baudos palikimas (nepanaikinimas) asmeniui, kurio turtinė padėtis, kaip patvirtina bylos duomenys, nėra gera (ieškovei paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba), neatitiktų prieš tai paminėtų teisingumo ir protingumo principų.

25.       Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina, o apeliantės atskirąjį skundą patenkina ir jai skitą baudą panaikina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti ieškovei S. K. Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi paskirtą 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė