Civilinė byla Nr. 2-1955/2014

Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01804-2014-5

        Procesinio sprendimo kategorija: 127.; 127.2.; 122

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Denzis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo UAB „Denzis“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, civilinėje byloje Nr. B2-5500-781/2014 pagal ieškovo UAB „Denzis“ direktoriaus L. J. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo priimti ieškovo UAB „Denzis“ ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo.

Ieškovo UAB „Denzis“ direktorius L. J. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Denzis“ ir restruktūrizavimo administratoriumi skirti UAB ,,Mokumo valdymo sprendimai“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Denzis“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą įmonės valdymo organas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įmonės dalyvių susirinkimo, savininko arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimo kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo dienos privalo  raštu pranešti kiekvienam kreditoriui, asmenims, kuriems įmonė yra užtikrinusi savo ar trečiųjų asmenų įsipareigojimų tinkamą vykdymą laidavimu, garantija ar kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, taip pat asmenims, kurie yra suteikę garantiją ar kitas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones už įmonę, ir šio įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai apie šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimą ir nusiųsti kreditoriams ir šio įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytų dokumentų kopijas. Pažymėjo, kad iš viešai skelbiamų duomenų matyti, kad UAB ,,Denzis“ įsiskolinimas VSDFV biudžetui sudaro 4741,78 Lt, tačiau iš kartu su pareiškimu pateiktų dokumentų akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjas šio kreditoriaus ne tik neįtraukė į kreditorių sąrašą, bet šiam kreditoriui nėra iš viso siuntęs nei restruktūrizavimo metmenų, nei įmonės dalyvių susirinkimo, savininko arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimo dėl metmenų patvirtinimo. Nurodė, kad ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimo nesilaikymas negali būti pašalintas CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Denzis“ iškėlimo atsisakė priimti (ĮRĮ 6 str. 2 d. 1  p., CPK 137 str.).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad yra nustatyti ir kiti procesinio dokumento trūkumai. Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, - jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą įmonės valdymo organas turi pateikti pareiškimą teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kaip matyti iš ieškinio bei pateiktų jo priedų, ieškinį dėl UAB „Denzis“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikė direktorius, t. y. vienasmenis įmonės valdymo organas, todėl ieškinio įžanginėje dalyje L. J. turėtų būti nurodytas ieškovu, pateikiant jo duomenis pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus. Kadangi yra prašoma iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Denzis“, todėl pati įmonė ieškinyje įgauna atsakovo procesinę padėtį. Taip pat ieškovas nenurodė, ar UAB ,,Denzis“ turi debitorių.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Denzis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9  d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Denzis“ iškėlimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinio pateikimo metu UAB ,,Denzis“ įsiskolinimas VSDFV biudžetui sudaro 4741,78 Lt bei nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Pažymėtina, kad tiek UAB „Denzis“ kreditorių sąrašo sudarymo dieną, tiek ir šio atskirojo skundo padavimo dieną UAB „Denzis“ buvo visiškai atsiskaičiusi su VSDFV, t. y. VSDFV nebuvo ir šiuo metu nėra UAB „Denzis“ kreditorė. Šį teiginį pagrindžia tiek pačios VSDFV išduoti patvirtinimai, tiek ir viešai prieinama informacija.
2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsisakius priimti pareiškimą minėtu pagrindu, tai nekliudo ieškovui vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu, jeigu yra pašalintos aplinkybės, kliudžiusios priimti pareiškimą. Taigi, nepaisant to, jog VSDFV nėra UAB „Denzis" kreditore,
   UAB „Denzis" valdymo organai vėl turėtų atlikti tapačius veiksmus, t. y. išsiųsti reikalingų dokumentų kopijas tiems patiems kreditoriams (kurie šiuos dokumentus jau ir taip yra gavę) ir atsižvelgiant į didelį tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje įsikūrusių šių kreditorių skaičių dar kartą papildomai patirti apie 407,65 Lt išlaidų, susijusių su jų informavimu. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. balandžio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-784/2012, pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad įmonė turi didelį skaičių kreditorių ir dalis jų yra užsienio valstybėje, taip pat įvertinus tai, kad įmonė ėmėsi visų galimų priemonių pranešti kreditoriams apie priimtą akcininko sprendimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, sprendė, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį vien formaliais pagrindais, kai yra pagrindas įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą. Taigi aplinkybė, jog vienas iš kreditorių nebuvo informuotas, nesudaro pagrindo atsisakyti priimti restruktūrizuojamos įmonės statuso siekiančios bendrovės ieškinį.
3. Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad ieškinyje yra netinkamai nurodyti šalių rekvizitai, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieškinį. Pagal formuojamą teismų praktiką, formalizuojant ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, yra ribojama asmens teisė į teisminę gynybą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas. Tik tuos trūkumus, kurie neleidžia suprasti pareikšto reikalavimo esmės, reikėtų laikyti esminiais ieškinio (prašymo) trūkumais (Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2303-413/2012). Be to, pagal CPK 115 str. 4 d., klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti procesinių dokumentų trukumų šalinimo institutą.
4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė ieškovo debitorių sąrašo. Pažymėtina, kad pagal ĮRĮ, teikiant pareiškimą teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, privaloma pateikti tik įmonės kreditorių sąrašą, o debitorių sąrašo pateikimas nėra privalomas, todėl debitorinių reikalavimų nurodymas nėra ieškinio trūkumas. Be to, teismas bet kuriuo atveju turi teisę pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus, kurie yra būtini siekiant teisingai išnagrinėti bylą (CPK 160 str. 1 d. 3 p.). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje (pareiškime) nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (pareiškimo) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1323/2013).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

              Atskirasis skundas tenkintinas

              CPK 1 straipsnyje yra numatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau - ĮRĮ) reglamentuojamos procedūros, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Įmonės restruktūrizavimas – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.). ĮRĮ nustatytos tam tikros sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui taikyti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 str.). Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 str. 1 d.).

              Aiškinant restruktūrizavimo proceso paskirtį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad jo tikslas – išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Be to, įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, be kita ko, lemia laiku pradėtas restruktūrizavimo procesas. Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2010). Restruktūrizavimas grindžiamas idėja, kad tiek iškeliant restruktūrizavimo bylą, tiek ir restruktūrizavimo proceso metu būtų visų suinteresuotų asmenų - įmonės dalyvių ir kreditorių - sutarimas dėl įmonės veiklos perspektyvų, nes priešingu atveju būtų sudėtinga pasiekti restruktūrizavimui keliamų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011).

              Restruktūrizavimo bylos iškėlimas – pirmoji restruktūrizavimo bylos stadija, kuria prasideda įmonės restruktūrizavimo bylos nagrinėjimas, susidedantis iš restruktūrizavimo plano patvirtinimo ir sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, patvirtinant restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą. Restruktūrizavimo bylai iškelti reikalingi du  savarankiški procesiniai veiksmai – nutartis dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo (ĮRĮ 7str. 2 d.) ir nutartis iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 4 d.). Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą pirmosios instancijos teismo motyvą, jog atsižvelgiant į tai, kad VSDFV yra ieškovo kreditorius (4741,78 Lt), o VSDFV nėra įtraukta į kreditorių sąrašą, ieškovas jam nėra siuntęs nei restruktūrizavimo metmenų, nei įmonės dalyvių susirinkimo sprendimo dėl metmenų patvirtinimo, todėl yra pagrindas pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Denzis“ iškėlimo atsisakyti priimti. Visų pirma, neginčijamų įrodymų, kad ieškovas yra skolingas VSDFV, byloje nėra. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė VSDFV pažymą, kuri patvirtina, kad ieškovas nėra skolingas VSDFV, t.y. ji patvirtina, kad viešai skelbiami duomenys apie ieškovo įsiskolinimą VSDFV galimai yra netikslūs. Antra, teismas, gavęs pareiškimą iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, gali įpareigoti įmonės valdymo organus, vyriausiąjį buhalterį (buhalterį), struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovą arba įmonės, teikiančios apskaitos paslaugas, vadovą pateikti teismui papildomus dokumentus, reikalingus restruktūrizavimo bylai nagrinėti (ĮBĮ 7 str. 1 d. 1 p.). Taigi, pirmosios instancijos teismas, iš viešai skelbiamų duomenų sužinojęs, kad galimai ieškovas yra skolingas VSDFV, galėjo įpareigoti ieškovą (ĮBĮ 7 str. 1 d. 1 p.) pateikti įrodymus, paneigiančius minėtą įsiskolinimą VSDFV, tačiau to nepadarė. Trečia, įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama ir nagrinėjama CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮRĮ nustatytas išimtis (ĮRĮ 7 str. 7 d.). Taigi, teismas abejodamas dėl VSDFV nebuvimo ieškovo kreditoriumi, galėjo pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu (CPK 115 str.). Ketvirta, teismas dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo priima nutartį, kuri yra neskundžiama (ĮRĮ 7 str. 2 d.). ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinti 3 atvejai, kada teismas turi priimti nutartį atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą: 1) teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) teismui paaiškėja, kad buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, tuo atveju, kai įmonės valdymo organas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, raštu nepraneša kiekvienam kreditoriui apie sprendimo kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimą ir nenusiunčia kreditoriams įmonės restruktūrizavimo plano metmenų bei įmonės dalyvių susirinkimo, savininko arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimo dėl metmenų patvirtinimo, yra pagrindas atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, o ne pagrindas atsisakyti priimti ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti ieškovo ieškinio dėl restruktūrizavimo bylos priėmimo klausimą, tačiau iš tikrųjų jis sprendė paduoto ieškinio dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ĮRĮ normas, reglamentuojančias ieškinio dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo klausimus ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

              Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą pirmosios instancijos teismo motyvą, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškinį dėl UAB „Denzis“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikė direktorius, t. y. vienasmenis įmonės valdymo organas, todėl ieškinio įžanginėje dalyje L. J. turėtų būti nurodytas ieškovu, pateikiant jo duomenis pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus, o UAB „Denzis“ nurodytas kaip atsakovas. Visų pirma, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba  įstatymų saugomas interesas (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.).     Šią savo teisę asmuo turi įgyvendinti laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą  reikalavimus (formos, turinio), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Teismas,  spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar pareikštas  ieškinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus  CPK 135 straipsnyje. Pagal civilinio proceso taisykles, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį trūkumams pašalinti. Tačiau, priemones ieškinio trūkumams pašalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trū­kumai negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Antra, įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio reikalavimus, dalyvių susirinkimas, savininkas arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, patvirtinę metmenis, pritaria įmonės valdymo organo pasiūlytai restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrai ir priima sprendimą kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo (ĮRĮ 6 str. 1 d.). Taigi, kreipimosi į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindas yra įmonės dalyvių susirinkimo sprendimas, o įmonės vadovas, kaip įmonės valdymo organas, veikia įmonės vardu. Dėl šios kategorijos bylų specifikos įpareigotas valdymo organas (įmonės vadovas) teikia ieškinį įmonės vardu, o ne valdymo organo (įmonės vadovo) vardu. Nors ieškinį dėl restruktūrizavimo  bylos iškėlimo pateikia įmonės valdymo organas (įmonės vadovas), tačiau įmonė byloje įgyja atsakovo teisinį statusą, nes įmonės kreditoriai turi teisę pareikšti įmonei kreditorinius reikalavimus. Todėl vienasmenio valdymo organo rekvizitų ieškinyje pateikti nereikalaujama, pakanka nurodyti įmonės, kurios vardu yra teikiamas ieškinys, rekvizitus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą pirmosios instancijos teismo motyvą, kad ieškovas turėjo pateikti UAB ,,Denzis“ debitorių sąrašą, nes tokio reikalavimo ĮRĮ nenumato.

Išdėstytų argumentų pagrindu atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartis, kuria apelianto ieškinį atsisakyta priimti, naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas                                                                                       Artūras Driukas