Baudžiamoji byla Nr. 1-185-736/2010
Proceso Nr.
1-66-2-00031-1998-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.2.1;
1.1.3.2; 1.1.7.2.7; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9;
1.1.8.13; 1.2.7.1.2.1; 2.1.10.1;
2.3.6.4.2;
2.3.6.4.5.; (S).
KĖDAINIŲ
RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N
U O S P R E N D I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. liepos 13 d.
Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo
teisėjas Algimantas Brigadierius,
sekretoriaujant Svajonei Karaliūtei, dalyvaujant
prokurorui Nerijui Gružauskui,
gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. B. (buvusi pavardė Ž.),
neviešame teisiamajame posėdyje
išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. B., a.k.
(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys
neskelbtini), Lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo
išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos
Respublikoje (jo teigimu, pastaruosius daugiau kaip 11 metų gyvenęs Danijoje),
neteistas,
kaltinamas pagal
Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d.,
n u s t a t ė :
E. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 1998m. rugsėjo 13d.
naktį, tarp 1 ir 5 valandos, (duomenys neskelbtini) namo
rūsyje esančiame poilsio kambaryje, priklausančiame A. R.,
veikdamas kartu su D. S., V. S., G. K., V. R. ir R. Ž. kaip
bendrininkų grupė, nukentėjusiajai R. Ž. (dabartinė
pavardė B.) atsisakiusiai gera valia patenkinti jo ir bendrininkų lytinę
aistrą, siekdami palaužti jos pasipriešinimą, jis siekdamas palaužti
nukentėjusiosios valią tampė ją už plaukų, bilijardo lazda sudavė vieną bei
kumščiu du smūgius per nugarą, šiais veiksmais padarydamas R.
Ž. poodines kraujosruvas ir nubrozdijimus nugaros ir juosmens srityse, t.y.
nežymų sveikatos sutrikdymą, o bendrininkams trenkus taurele nukentėjusiajai
per galvą, grasinant susidoroti bei sumušti, prievarta nugirdžius ir nunešus
nukentėjusiąją į poilsio kambaryje esančią pirtį, nurengus nuogai, po to jis
bei nusikaltimo bendrininkai, t.y. po pavartoto fizinio smurto ir grasinimų
bei pasinaudodamas šios merginos bejėgiška būkle dėl smurto ir apsvaigimo nuo
alkoholio, lytiškai su ja santykiavo natūraliu būdu, ją išžagino.
Kaltinamasis dėl pareikšto kaltinimo kaltę pripažino
visiškai ir parodė, kad iki 1998 m. rugsėjo mėnesio R. nepažinojo. 1998-09-13,
apie 23-24 val., su R. Ž. laukė taksi. Privažiavo broliai
S., pasisiūlė pavežti ir kartu nuvažiavo pas
S. į kavinę (duomenys neskelbtini), nes
pasikvietė jį ir R. Ž. pabaliavoti. Kai atvažiavo, buvo
dar V. R. ir G. K., nukentėjusioji
taip pat buvo. Ten žaidė bilijardą, gėrė alkoholį. Durys nebuvo užrakintos,
buvo galima bet kada išeiti. Nukentėjusioji taip pat žaidė bilijardą,
savanoriškai gėrė, vyko eilinis vakarėlis. Paskui V. S. nuėjo
su nukentėjusiąją į pirtį. Po to, kai parėjo V. S., nuėjo
V. R.. Grįžęs, V. S. pasakė, kad
santykiavo su nukentėjusiąja. Jis (E. B.) nuėjo trečias.
Kai nuėjo, nukentėjusioji buvo šoko būsenoje, apsvaigusi, apsiverkusi,
nesugebėjo priešintis, todėl pasinaudojo jos bejėgiškumu, su ja nekalbėjo. Iš
pradžių santykiavo oraliniu būdu, paskui bandė natūraliu, bet neišėjo, nes buvo
nepatogu, be to nebuvo blaivus. Dabar jau tiksliai visko pasakyti negali, nes
buvo prieš 12 metų. Neigia sudavęs nukentėjusiajai bilijardo lazda, tampęs ją už
plaukų, neprisimena, ar sudavė kumščiu per nugarą. Po jo pas
nukentėjusiąją ėjo kiti. R. apie 3 val. parvežė namo. Po tos nakties po trijų
dienų sužinojo, kad paduotas pareiškimas dėl išprievartavimo, tačiau jis buvo
suplanavęs išvykti dirbti į užsienį, tai po savaitės ar dviejų išvažiavo į
Daniją. Vėliau sužinojo, kaip klostosi įvykiai. Po kelių mėnesių sužinojo, kad
yra paieškomas, kad byla perduota į teismą. Nebuvo lengva grįžti, nes
buvo pametęs dokumentą, bijojo teismų, atsakomybės. Gavo suklastotą pasą,
kuriame buvo jo nuotrauka, o asmens duomenys kito asmens. Buvo sulaikytas
Danijoje 2010-02-25 dėl šios bylos ir, nors nesutiko būti perduotas į Lietuvą,
2010-04-09 buvo parvežtas. Sutinka su nukentėjusiosios ieškiniu ir su
ekstradicijos išlaidomis. Atsiprašo nukentėjusiosios.
Po nukentėjusiosios ir
liudytojų apklausos E. B. jau pripažįsta pirtelėje sudavęs
apsvaigusiai nuo alkoholio nukentėjusiajai smūgį bilijardo lazda, taip
pat du smūgius kumščiu į nugarą, kad ją įbaugintų. Prievarta su ja santykiavo
oraliniu ir natūraliu būdu.
Kaltinamojo kaltė
visiškai įrodyta ir teisiamajame posėdyje ištirtais bei įvertintais įrodymais.
Nukentėjusioji
R. Ž. (dabartinė pavardė B.) parodė, kad 1998 m. rugsėjo mėnesį (tuomet mokėsi 12 klasėje), apie vidurnaktį, ėjo iš Vikondos slėnio namo į
Vilainius. Stotelėje susistabdė du vaikinai ir užkalbino, tai buvo V. R. ir G. K., pasiūlė eiti su jais, ji
nesutiko, tada sugriebė ją už rankos ir nusivedė į bilijardinę, kuri yra
autodetalių parduotuvės rūsyje, prie Rūtos stotelės. Kai nusivedė, užrakino
duris. Vėliau atvažiavo daugiau vaikinų – broliai S., E. B.,
G., R. Ž.. Jie vartojo alkoholį, per prievartą ir jai pylė
degtinę, liepė gerti. Ji atsisakė, susistumdė su S., vienas iš jų trenkė jai
taure per galvą, dėl to prarado sąmonę, atsigavo pirtyje nuoga. Tada jie
pradėjo žaginti ir oraliniu, ir natūraliu būdu. Kai atsisakydavo santykiauti,
mušdavo. Anksčiau jų nė vieno nepažinojo. Jie visi ėjo su drabužiais, o pirtyje
nusirenginėdavo. Daugiausia mušė ją E. B., kuris su ja
santykiavo ne pirmas. E. B. nusirengė, liepė su juo
santykiauti oraliniu būdu, ji atsisakė, tada jis griebė už plaukų, stipriai
tempė ir pasakė, kad bus, kaip jis nori. Ji vis tiek atsisakė. Jis išėjo,
atsinešė bilijardo lazdą ir pasakė „tu klausysi“. Sudavė lazda vieną kartą į
nugarą. Paskui tiksliai nebepamena, kas vyko, nes buvo ne kokios būklės,
nesuvokė, ką jie daro, nes jai buvo sugirdytas alkoholis, be to tai buvo pirmi
jos lytiniai santykiai. Prašė paleisti, sakė, kada reikės, tada ir paleis. Po
sumušimo lazda, priešinosi, bet vis tiek E. B. išžagino
oraliniu ir natūraliu būdu. Po E. B. dar kiti ėjo ir su ja
santykiavo. Kai vežė namo, ji pasakė ne savo, o draugės adresą. Jie grasino,
sakė, kad jei pasiskųs, suras ir bus jai blogai. Draugei pasakė, kas atsitiko,
o ji pranešė mamai. Mama pas draugę atvažiavo su dėde K. S.,
kurie ją parvežė anksti ryte namo, o kai papasakojo apie įvykį, nuvežė į
prokuratūrą. Daugiau nė su vienu kaltininku nebendravo, tik jų motinos buvo
atėjusios pakalbėti, kad atsiimtų pareiškimą. Iš pradžių po įvykio nelankė
mokyklos, o paskui buvo pritaikyta palengvinta programa. Nagrinėjant bylą, kai
buvo teisiami kiti penki kaltininkai, teismuose ji sakė, kad prievartos nebuvo,
nes buvo susitarta, atlyginta žala, mama su draugu buvo su kaltinamaisiais
susitarę ir liepė pakeisti parodymus. Tuo metu ji priklausė nuo mamos, buvo
nuteista lygtinai už melagingus parodymus. Reiškia ieškinį dėl 5800 Lt turtinės
žalos ir 20000 Lt neturtinės žalos, teigia, kad kvitų, receptų, kitokių
įrodymų, neturi, neišsaugojo. Nuo sudavimo į galvą sutriko klausa, gydėsi
ligoninėje, po kurio laiko pradėjo blogai girdėti, turėjo nešiotis klausos
aparatą. Pripažįsta, kad tiksliausi yra pirmieji parodymai, kai ją apklausė
prokuroras V. S., todėl juos tvirtina (1t., 13-14 b.l.) -
apie tai, kad „trečiasis mane žaginęs vaikinas, kaip jai pasirodė, didesnėmis
išverstomis akimis tampė mane už plaukų, tačiau aš jį kiek galėjau stūmiau nuo
savęs ... jis nuėjo į salę ir atsinešė bilijardo lazdą, kuria man trenkė vieną
kartą į nugarą, po to kumščiu man sudavė du smūgius į nugarą ir išžagino
natūraliu ir oraliniu būdu“. Tvirtina ir parodymus apie tai, kad prieš
išžagindamas, E. B. dar ją laikė už kaklo ir bandė
pridusinti ar laikyti (1t., 105-106 b.l.).
Liudytojas V. S. parodė, kad dirbo prokuroru, 1998-09-13 budėjo. Apie
6.30 val. paskambino iš PK, pranešė, kad yra įvykis, išžaginimas. Vėliau atvyko
nukentėjusioji, parašė pareiškimą. Nukentėjusioji aiškino, kad ėjo į Vilainius,
ties autodetalių parduotuve ją užkalbino vaikinai, prievarta nusivedė į pirtį,
ten buvo 5-6 asmenys. Iš nukentėjusiosios išvaizdos matėsi, kad prieš ją buvo
panaudotas smurtas, matė, kaip K. S. padėjo jai į
automobilį įlipti. Nekilo abejonių, kad ji buvo išžaginta, sunkiai bendravo,
buvo po patirto šoko. Atrodo, kad buvo mušama bilijardo lazda. Jis tos bylos
netyrė, tik pirmą dieną bendravo su nukentėjusiąja. Tvirtina, kad pagal
nukentėjusiosios R. Ž. paaiškinimą surašytas pareiškimas
apie jos išžaginimo aplinkybes (1t., 5-7 b.l.), taip pat tvirtina ir jo paties
apklausos liudytoju protokole nurodytus faktus (1t., 24 b.l.).
Liudytojas K. S. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, o nukentėjusioji jo
pusbrolio dukra. 1998 m. atėjo R. mama, pasakė, kad yra bėda, paprašė pavežti.
Nuvežė pas Renatos draugę, užėjo į vidų, pamatė R. lovoje gulinčią. Ji buvo
pasimetusi, išsigandusi, slėpėsi po kaldra. Tada ją su mama nuvežė į policiją.
Suprato, kad ji išprievartauta. Tvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duotus
parodymus apie tai, kad B. Ž. pasakė, kad išžagino jos
dukrą. Pati R. buvo šoke, paveikta kažkokio smurto, tai buvo aiškiai matyti,
negalėjo pati paeiti, skundėsi skausmais klubų srityje (1t., 23 b.l.).
Liudytoja L. Z. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusioji jos
draugė. 1998 m. R. atėjo anksti ryte, verkdama, sutinusiu veidu, suveltais
plaukais, atrodė kitaip nei visada, pasiūlė sėstis, tačiau ji pasakė, kad
negali, nes jai visur skauda, kad ją išprievartavo. Sakė, kad žagino šešiese,
mušė, prievarta girdė alkoholį. Tvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu 1998-09-16
duotus parodymus apie tai, kad bilijardinėje žagintojai ją mušė lazda, ranka,
stikline trenkė per galvą, prievarta pylė į burną degtinę, nugirdė, Šiaip ji
rami, rimta mergina, tikrai ne laisvo elgesio (1t., 18 b.l.).
Liudytoja B. Ž. parodė, kad 1998 m. rugsėjo mėnesį dukra R. buvo išžaginta, apie tai jai pranešė L., dukters draugė. K. S. nuvežė
pas L. Dukra buvo apsiverkusi, suvelta, žodžio ištarti negalėjo. Tada nutarė
nuvežti R. į policiją, buvo iškviestas prokuroras, važiavo į ligoninę, R.
apžiūrėjo gydytojai. Tvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu 1998-09-15 duotus
parodymus apie tai, kad 1998 m. rugsėjo 12 d., apie 20 val., R.
Ž. išėjo į diskoteką ir, kaip buvo sutarusios, turėjo likti nakvoti pas
draugę. Sekančią dieną, apie 06 val., L. Z. pasakė, kad
apie 05 val. 30 min. pas ją į namus atėjusi R. buvo sumušta, pasakė, kad ją
išžagino (duomenys neskelbtini) parduotuvės
pastate. Tuomet ji kuo skubiau atvyko į L. Z. butą, pamatė
savo dukterį, kuri buvo tiek sumušta, kad beveik negalėjo paeiti. R. paaiškino,
kad ją išžagino šeši ar septyni vaikinai, nurodė, kur tai įvyko ir buvo tuoj
pat kreiptasi į teisėsaugos institucijas. Po to pas ją į namus vaikščiojo ir
nusikaltimą įvykdę asmenys, ir jų tėvai, prašė atleisti dėl dukters išžaginimo
(l t., 16-17 b.l.). E. B. dukrą labiausiai mušė, dėl to ji
buvo sužalota. Dukra E. B. labiausiai bijojo.
Byloje yra R. Ž. 1998-09-13 ir 14 d. pareiškimai dėl jos išžaginimo;
mamos B. Ž. pareiškimas dėl dukters išžaginimo, pastarajame
nurodoma, kad 1998-09-13 vakare, atvykę į jų namus, keli asmenys „tartis“,
grasino, jei „nesitars“, bus blogai; prašoma nustatyti kaltininkus ir patraukti
juos atsakomybėn (1 t., 5-9 b.l.). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti,
kad iškart po įvykio buvo apžiūrėtos patalpos, (duomenys
neskelbtini), fiksuota daiktų, baldų vieta patalpoje, pirties
išsidėstymas, taip pat faktas apie tai, kad įvykio vieta buvo pilnai
sutvarkyta. Įvykio vietoje pastebėtos medinės biliardo lazdos, stalo įrankiai,
stikliukai (b. l. 10-12 It.). 1998-09-15 teisės medicininės ekspertizės aktu
Nr. 318 (ekspertizė baigta 1998-10-01) nustatyta, kad R.
Ž. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos ir nubrozdijimai nugaros ir
juosmens srityse, jie galėjo būti padaryti byloje nurodytomis aplinkybėmis,
t.y. naktį iš 1998-09-12 į 1998-09-13. Sužalojimai galėjo gautis mušant medine
lazda. Rasti švieži mergystės plėvės plyšimai (1 t., 29-30 b.l.). Ekspertas
V. B. apklausos metu kategoriškai tvirtino, kad
nukentėjusiajai padaryti sužalojimai galėjo atsirasti tik suduodant smūgius,
t.y. sumušant (taip pat ir jam apžiūrėjimui pateikta biliardo lazda, jie
nebūdingi atsitrenkimui į kietus bukus daiktus, trynimuisi (31 b.l.). Papildoma
2010-04-28 teismo medicininės specialisto išvada G07/10(12) Nr. 318/98
konstatuota, kad nukentėjusiajai R. Ž. padaryti
sužalojimai atitinka nežymiam sveikatos sutrikdymo laipsniui (2t., 2-3 b.l.). R. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotolentelėse
užfiksuota, kad ji parodė vietą, kur jos atžvilgiu pavartotas smurtas ir ji
išžaginta. R. Ž. procesinio veiksmo metu rado ir atpažino
stikliuką, kuriuo ji buvo prievarta girdoma, bei medines lazdas, viena iš jų ji
buvo mušama (1 t., 63-66 b.l.). Medinė biliardo lazda bei stikliukas išimti bei
apžiūrėti (1t., 34-36 b.l.). Asmenų parodymo atpažinti metu nukentėjusioji R. Ž. atpažino ją išžaginusius biliardinėje asmenis – G. K., V. R., D. S.,
V. S., R. Ž. (1 t., 37-51 b.l.). Asmenų
parodymo atpažinti pagal fotonuotraukas protokole (2010-04-14) užfiksuota,
kad nukentėjusioji R. Ž. atpažino E. B.,
kaip asmenį, ją tampiusį už plaukų, sudavusį smūgį biliardo lazda, išžaginusį
natūraliu ir oraliniu būdu (1t., 103-104 b.l.).
Iš teisiamojo
posėdžio metu pateikto Kėdainių rajono apylinkės teismo
2001 m. balandžio mėn. 05 d. nuosprendžio nuorašo matyti, kad už R. Ž. išžaginimą 1998 m. rugsėjo 13 d., laikotarpiu nuo 1
val. iki 5 val., nuteisti D. S., V. S.,
V. R., G. K. ir R.
Ž.. Nuosprendyje konstatuota, jog be
nuteistųjų, minėtu laiku bei nurodytoje vietoje buvo ir neblaivus E. B., po nusikaltimo padarymo pasislėpęs nuo tardymo. Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5
d. nutartimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 8 d. nutartimi
(kasacinė byla Nr. 2K-16/2002 m.) Kėdainių
rajono apylinkės teismo nuosprendis paliktas
nepakeistas, visų nuteistųjų, taip pat ir nukentėjusiosios R.
Ž. apeliaciniai bei kasaciniai skundai atmesti.
Teisiamajame
posėdyje, vadovaujantis LR BPK 20 str., 301 str. 1d., ištirti ir įvertinti įrodymai
leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo veika pagal BK 149 str. 2 d.
kvalifikuota tinkamai (veika kvalifikuota pagal
dabar galiojančio BK 149 str. 2 d., nes jos padarymo metu galiojusio 1961 m. BK 118 str. 3 d. numatė griežtesnę bausmę). E. B. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai nustatyta ir
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2001 m. balandžio mėn.
05 d. nuosprendžiu, ir teisiamojo posėdžio metu jo paties prisipažinimu, nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia kartu su D. S., V.
S., G. K., V. R. ir R. Ž. kaip bendrininkų grupė, 1998m. rugsėjo 13d. naktį, tarp
1 ir 5 valandos, Kėdainių mieste, J. Basanavičiaus g. 17-o namo rūsyje
esančiame poilsio kambaryje, nukentėjusiajai R. Ž. atsisakiusiai
gera valia patenkinti jo ir jo bendrininkų lytinę aistrą, siekdami palaužti jos
pasipriešinimą, jis siekdamas palaužti nukentėjusiosios valią tampė ją už
plaukų, bilijardo lazda sudavė vieną bei kumščiu du smūgius per nugarą, šiais
veiksmais padarydamas R. Ž. poodines kraujosruvas ir
nubrozdijimus nugaros ir juosmens srityse, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, o
bendrininkams trenkus taurele nukentėjusiajai per galvą, grasinant susidoroti
bei sumušti, prievarta nugirdžius, nunešus nukentėjusiąją į poilsio kambaryje
esančią pirtį, nurengus nuogai, po ko jis bei nusikaltimo bendrininkai, t.y.
po pavartoto fizinio smurto ir grasinimų bei pasinaudodamas merginos bejėgiška
būkle dėl smurto ir apsvaigimo nuo alkoholio, lytiškai su ja santykiavo
natūraliu būdu, ją išžagino. Tiek jau nuteistieji, tiek
ir E. B. buvo nusikaltimo bendravykdytojai, todėl R.
Ž. išžaginimas laikytinas padarytu grupės asmenų. Tačiau šis faktas, pagal
nusikaltimo padarymo metu galiojusio BK 118 str. 3 d. redakciją, buvo taip pat
ir pagal dabartinio BK 149 str. 2 d. redakciją yra nusikalstamą veiką
kvalifikuojanti aplinkybė, todėl nėra teisinio pagrindo laikyti ją dar ir
atsakomybę sunkinančia aplinkybe. E. B. buvo pateiktas
kaltinimas, kad jis nukentėjusiąją išžagino ne tik natūraliu, bet ir oraliniu
būdu. Teisiamajame posėdyje kaltinimo pagrįstumas pasitvirtino. Tačiau
prokuroro atsisakymas kaltinti E. B. nukentėjusiosios
išžaginimu oraliniu būdu pagrįstas, nes pagal Europos arešto orderį (2t, 38-57
b.l.) jis išduotas tik pagal BK 149 str. (apie jo išdavimą pagal BK 150 str.
nepasisakyta). Aplinkybė, kad E. B. R. Ž. išžagino ir oraliniu būdu, iš kaltinimo šalintina.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis prisipažino visišką kaltę pagal jam
pateiktą kaltinimą, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti jam atsakomybę
lengvinančią aplinkybę, numatytą nusikaltimo padarymo
metu galiojusio BK 40 str. 1 d., 8 p., ir
dabartinio BK 59 str. 1 d. 2 p. Ikiteisminiame tyrime (2 t. 103-104 b.l.)
kaltinamasis neigė prieš nukentėjusiąją vartojęs smurtą, teisiamojo posėdžio
metu fizinio smurto panaudojimą, jo pobūdį, pripažino tik po nukentėjusiosios
ir liudytojų apklausos, tai yra ne savo noru, o dėl surinktų įrodymų,
posėdžio metu nebuvo nuoširdus. Iškart po nusikaltimo
pasislėpė užsienyje (1998-10-08 prokuroro nutarimu buvo pripažintas
įtariamuoju bei paskelbta jo paieška - 2 t., 24 b.l.; dėl
to buvo sustabdyta byla 1998-10-22 - 1 t., 93 b.l.; 1999-01-27
nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė-suėmimas, nenustatant termino – 2 t.,
34 b.l.) ir ten slapstėsi beveik 12 metų, daugelį
metų naudodamas svetimą, suklastotą asmens dokumentą.
Jo paties aiškinimu - „po kelių mėnesių sužinojo, kad yra paieškomas, kad
byla perduota į teismą. Nebuvo lengva grįžti, nes buvo pametęs dokumentą,
bijojo teismų, atsakomybės“. Danijoje sulaikytas, kaltę dėl įvykdyto
nusikaltimo neigė; apskundė teismui Danijos Teisingumo ministerijos sprendimą
išduoti jį Lietuvai (2t., 82 b.l.), teisme Danijoje sprendžiant jo išdavimo
Lietuvai klausimą, taip pat nesutiko būti išduotas (2 t., 61- 87 b.l.), siekė
išvengti atsakomybės už įvykdytą nusikaltimą. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė –
tyčinį, sunkų (1961 m. BK 81
str.), baigtą nusikaltimą įvykdė būdamas girtas. Kaltinamasis iki
šio nusikaltimo padarymo teistas nebuvo (2t., 112 b.l.), duomenų, kad
slapstymosi metu būtų teistas ar baustas, byloje nėra.
Vadovaujantis BK
41 str., 54 str. 1 d., 2 d., 61 str., darytina išvada, kad bausmės tikslai
gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant sankcijoje numatytą laisvės atėmimą
(tai atitinka įstatymą ir neprieštarauja teisingumo principui). Nustatant
bausmės trukmę, atsižvelgtina ir į tai, kad 2010-06-23 įregistravo santuoką,
turi 2008-06-05 gimusį sūnų, kaltinamojo tėvas iš dalies nedarbingas, mama
pensininkė (teisiamojo posėdžio metu pateikti atitinkami dokumentai), jo
artimieji sumokėjo nukentėjusiajai 1000 Lt moralinei žalai atlyginti,
kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė. Įvertinus ir tai, jog nėra atsakomybę
lengvinančių aplinkybių, o nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė; jog,
nukentėjusiosios aiškinimu (jos parodymai teisiamojo posėdžio metu ir pirminių
apklausų metu, tuojau pat po nusikaltimo padarymo gana
nuoseklūs, ji konkretizavo, kad trečias ją žagino būtent kaltinamasis),
daugiausia ją mušė E. B., kurio ji labiausia bijojo,
bausmės trukmė nustatytina kiek didesnė už vidurkį, atsižvelgus ir į tai, kad
dabartinio BK 149 str. 2 d. numato lengvesnę bausmę, nei 1961 m. BK 118
str. 3 d. Lietuvos
Respublikos BK 54 str. 3 d., 62 str. pagrindu švelnesnė bausmė
neskirtina, tam nėra jokių sąlygų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2000 04
11 „Įstatymo dėl amnestijos akto“ 3 str. 2 d. 2 p. paskirta laisvės atėmimo
bausmė sumažintina vieneriais metais.
BK 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę
asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį
įskaityti į paskirtą bausmę. Ši nuostata turi būti taikoma ir pagal Europos
arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotam asmeniui, jei jis iki perdavimo
buvo suimtas užsienio valstybėje. E. B. Danijos
Karalystėje pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą Europos
arešto orderį (2 t., 38-50 b.l.) sulaikytas 2010-02-25, o 2010-04-08 išduotas
Lietuvai ir iki šiol laikomas suimtas (2t., 82 b.l.). Šis laikotarpis
įskaitytinas į teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę.
R. B. civilinio ieškinio (2 t., 12-13 b.l.) dalis dėl
20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. E. B. padarė nusikalstamą veiką 1998m. rugsėjo 13d. Tuo metu galiojusiame BPK civilinio
ieškinio dalyku galėjo būti tik materialinė (turtinė žala) (1961 m. BPK 65 str.). Naujas Civilinis kodeksas, kurio 6.250 str. nustatė, kad neturtinė žala
atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar
dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, įsigaliojo
nuo 2001 m. liepos 1 d. E. B. nusikalstamos veikos
padarymo dienai galiojęs senasis Civilinis kodeksas neturtinės žalos atlyginimo
už nusikaltimu padarytą žalą, išskyrus garbės ir orumo gynimo bylas, nenumatė.
Įstatyminio pagrindo priteisti R. B. jos prašomą neturtinę
žalą nėra. Civilinio ieškinio dalis dėl 5800 Lt turtinės
žalos atlyginimo, R. B. nepateikus įrodymų apie jos
nurodomų išlaidų ryšį su byla, jų būtinumą ir dydį, taip pat atmestina (BPK 115
str. 2 d.). Be to, paminėtina, kad teisiamajame posėdyje nukentėjusioji
parodė, jog, anksčiau nagrinėjant kitų penkių kaltinamųjų bylą, žala buvo
atlyginta, dėl to ji mamos bei jos draugo liepimu ir keitė parodymus.
Byloje
yra prokuroro nutarimas pripažinti išlaidas, susijusias su E.
B. konvojavimu iš Danijos Karalystės, proceso išlaidomis 3812,00 Lt
(2 t., 5-11 b.l.). Teisiamajame posėdyje prokuroras pareiškė prašymą
priteisti jas iš kaltinamojo. Proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso VIII skyrius, o šio skyriaus 103
straipsnyje su kaltinamojo konvojavimu susijusios išlaidos tiesiogiai nėra įvardijamos
kaip proceso išlaidos. Kaltinamojo (įtariamojo) konvojavimo iš užsienio išlaidų
nėra pagrindo priskirti prie „kitų“ proceso išlaidų, kurias teismas galėtų
pagal Baudžiamojo proceso kodekso 103 str. 6 p. pripažinti proceso išlaidomis
ir išieškoti jas iš kaltinamojo. Įtariamojo (kaltinamojo) parvežimas iš
užsienio Europos arešto orderio pagrindu yra ne kas kita, kaip minėtų asmenų
konvojavimas, kurį paprastai atlieka policijos padaliniai (ar kiti valstybės
pareigūnai ir tarnautojai, atlikdami tarnybines užduotis). Pagal Lietuvos
Respublikos Policijos veiklos įstatymo 28 str. policija yra finansuojama iš
valstybės biudžeto, ir policijos padaliniai turi atskiras išlaidų sąmatas,
kuriose yra numatytos lėšos čia aptariamoms išlaidoms. Pripažįstant asmenų parvežimo
(konvojavimo) iš užsienio šalių išlaidas, kurias turėjo policijos padaliniai,
proceso išlaidomis, numatytomis Baudžiamojo proceso kodekso 103 str., tektų
tokiomis išlaidomis pripažinti visų įtariamųjų ar kaltinamųjų konvojavimo
išlaidas, ir išieškoti jas iš nuteistųjų asmenų (nepriklausomai nuo to, kokiu
atstumu, iš kur ir į kur įtariamasis ar kaltinamasis yra konvojuojamas:
Lietuvos Respublikos teritorijos ribose iš pataisos namų ar tardymo izoliatorių
į teismus, pas tyrėjus, ar iš jų atgal; Europos Sąjungoje ar už jos ribų tuo
pačiu tikslu ir pagrindu). Teismas atmeta galimybę pripažinti čia aptartas
išlaidas proceso išlaidomis ir tuo pačiu išieškoti jas iš kaltinamojo.
Daiktų
ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.
Pašto išlaidos - 15,35 Lt,
pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybei (BPK
103 str. 6 p., 105 str. 1d.).
Kardomoji priemonė
suėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaudamasis išdėstytu
ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str. 1 d., 302 str. 1 d., 303
str. 2 d., teismas
n u s p r e n d ž i a :
E.
B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149
str. 2 d., ir skirti laisvės atėmimą šešeriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2000 04 11 „Įstatymo dėl amnestijos akto“ 3 str. 2 d. 2 p.,
paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vieneriais metais ir nustatyti bausmę
po amnestijos pritaikymo - laisvės atėmimą penkeriems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią
skaičiuoti nuo 2010-07-14. Į paskirtą bausmę įskaityti laiką, E. B. išbūtą sulaikyme ir suėmime, įskaitant ir pagal Europos
arešto orderį Danijos Karalystėje, nuo 2010 m. vasario 25 d. iki 2010 m. liepos
13 d. imtinai.
Kardomąją
priemonę suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R.
B. (Ž.) ieškinį dėl 25800 Lt turtinės
ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Išieškoti
iš E. B. 15,35 (penkiolika litų 35 ct) Lt pašto išlaidų
valstybei (biudžeto pajamų surenkamoji
sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, banko
kodas 73000. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų
ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam E. B. skaičiuojant nuo nuorašo įteikimo, apeliacine tvarka
gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą
nagrinėjusiam teismui.
Teisėjas Algimantas
Brigadierius