Civilinė byla Nr. 3K-3-403/2014

                                           Teisminio proceso Nr. 2-01-3-02366-2012-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4; 54.3

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Rimvydo Norkaus ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Air Baltic Corporation AS kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. O. D. ieškinį atsakovui Air Baltic Corporation AS dėl skolos priteisimo.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliamas ginčas dėl oro vežėjo civilinės atsakomybės už netinkamai suteiktas paslaugas.

Ieškovė R. O. D. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Air Baltic Corporation AS 2 071,68 Lt kompensacijos, 1000 Lt neturtinės žalos, įstatyme numatytas metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji turėjo 2010 m. spalio 13 d. kelionės bilietus Air Baltic kompanijos vykdomiems skrydžiams maršrutu Briuselis-Ryga-Vilnius. Dėl nežinomų priežasčių atidėjus skrydį Briuselis-Ryga, ieškovė nespėjo į skrydį Ryga-Vilnius, todėl jai ir kitiems keleiviams į Vilnių pasiūlyta vykti autobusu, kelionės tikslą ji pasiekė vėliau, nei planuota, ir darbe turėjo būti be jokio poilsio.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu tenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovo 2071,68 Lt kompensacijos, 1000 Lt neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2012 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nustatė, kad ieškovės įsigytas skrydis susidėjo iš dviejų dalių, ir pagrindinė priežastis, nulėmusi itin didelį ieškovės atvykimo į Vilnių uždelsimą, buvo ta, jog lėktuvas, skrendantis iš Rygos į Vilnių, nepalaukė vėluojančio lėktuvo iš Briuselio. Teismas sprendė, kad atsakovas tinkamai nepagrindė, kodėl skrydžio vėlavimas dėl Vokietijos oro susisiekimo erdvės apribojimų turėtų būti pripažintas ypatinga aplinkybe, kurios nebūtų galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, todėl netaikė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 (toliau – Reglamentas) 5 straipsnio 3 dalies, atleidžiančios vežėją nuo civilinės atsakomybės pagal Reglamento 7 straipsnį. Kadangi ieškovė kelionės galutinę paskirties vietą pasiekė praėjus daugiau kaip keturioms valandoms, nei buvo planuota, teismas, atsižvelgdamas į Europos Teisingumo Teismo 2009 m. lapkričio 19 d. prejudiciniame sprendime, priimtame sujungtose bylose Nr. C-402/07 ir C-432/07, pateiktą Reglamento nuostatų aiškinimą, taikė Reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punktą ir iš atsakovo ieškovei priteisė 600 eurų kompensaciją, lygią 2071,68 Lt. Be to, teismas pažymėjo, kad Reglamentas neriboja keleivių teisės gauti papildomą kompensaciją. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė dvasinių išgyvenimų bei nepatogumų, lėktuvas, skrendantis iš Rygos į Vilnių, dėl neaiškių aplinkybių nepalaukė keleivių iš Briuselio, atsakovas yra didelė, žinoma, stabilios turtinės padėties paslaugų teikimo įmonė, ieškovės prašomą priteisti 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą vertino kaip sąžiningą, protingą ir teisingą.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje reikšminga nustatyti, ar Vokietijos oro erdvės laikinas apribojimas yra atsakovo atsakomybę šalinanti aplinkybė, sudaranti pagrindą atleisti atsakovą nuo Reglamento 7 straipsnyje nustatyto dydžio kompensacijos išmokėjimo. Atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (toliau – ETT) išaiškinimus, pateiktus 2008 m. gruodžio 22 d. sprendime, priimtame byloje C‑549/07, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad Vokietijos oro erdvės laikinas apribojimas savaime negali būti pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, jog skrydis atidėtas dėl ypatingų aplinkybių bei atleisti oro vežėją nuo pareigos sumokėti keleiviui kompensaciją pagal Reglamento 7 straipsnio nuostatas. Vykdydamos savo veiklą, oro transporto bendrovės dažnai susiduria su tam tikrais oro erdvės apribojimais, todėl šiuos apribojimus galima priskirti įprastai vežėjo veiklos rizikai. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, atsižvelgiant į ieškovės sugaištą laiką kelionėje, taikytinas Reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punktas, dėl to jai pagrįstai priteista 600 eurų kompensacija, lygi 2071,68 Lt. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškovei priklausančios kompensacijos dydį. Teismas pritarė pirmosios instancijos teismui, kad Reglamento 12 straipsnis neriboja keleivių teisės gauti papildomą kompensaciją dėl atidėto ar neįvykusio skrydžio. Teismo nuomone, ieškovei pagrįstai priteistas 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Vertindamas ieškovei priteistos neturtinės žalos dydį, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė apskritai negavo paslaugos, kurią tikėjosi gauti, įsigydama bilietą, kelionė autobusu negali būti prilyginama kelionei oro transportu, todėl dėl atsakovo kaltės patyrė neigiamų išgyvenimų ir aiškių nepatogumų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu atsakovas Air Baltic Corporation AS prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl netinkamo Reglamento 5 straipsnio 3 dalies, nustatančios oro vežėjo civilinės atsakomybės ribojimą, aiškinimo ir taikymo. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai nesivadovavo ETT suformuota aktualia Reglamento taikymo praktika. Reglamento 5 straipsnio 3 dalyje nurodytas atvejis, kada oro vežėjo atsakomybė keleiviams yra ribota, t. y. jei oro vežėjas gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Šios išimties taikymas detalizuojamas Reglamento 14 punkte, pagal kurį ypatingos aplinkybės gali susidaryti dėl politinio nestabilumo, meteorologinių sąlygų, pavojaus saugumui, netikėtai atsiradusių skrydžių saugos trūkumų ir streikų, turinčių įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui. ETT yra išaiškinęs, kad ir kitos aplinkybės gali būti laikomos ypatingomis Reglamento 5 straipsnio 3 dalies prasme, jeigu jos susijusios su įvykiu, kuris nėra būdingas normaliai oro vežėjo veiklai ir kurio dėl jo pobūdžio atsiradimo priežasčių negalima realiai valdyti (ETT byla Nr. C-549/07). Pagal Reglamento 15 punktą ypatinga aplinkybė yra ir tada, kai priimamas oro eismo valdybos sprendimas ir skrydis atidedamas. Kasatoriaus nuomone, šiuo atveju skrydis atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, gavus EUROCONTROL (Europos oro navigacijos saugos organizacijos) privalomą nurodymą, kuris nėra įprastas ir būdingas normaliai oro vežėjo veiklai ir jo negalima iš anksto numatyti. Kasatorius remiasi generalinės advokatės nuomone, pateikta ETT byloje Nr. C-396/06 (24–26 punktai), kad oro vežėjas neprivalo realiai imtis visų priemonių, siekiant išvengti ypatingų aplinkybių, bet turi tik parodyti, jog jų nebūtų išvengta, jei tokių priemonių ir būtų imtasi.

2. Dėl netinkamo Reglamento 7 straipsnio, nustatančio kompensacijos skaičiavimo tvarką, aiškinimo ir taikymo. Kasatoriaus teigimu, Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „nustatant atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką“, aiškintina taip, jog atstumas skaičiuojamas tarp išvykimo ir galutinės paskirties vietos, neatsižvelgiant į jungiamųjų skrydžių atstumus. Nagrinėjamu atveju atstumas tarp Briuselio ir Vilniaus lygus 1453 km, todėl taikytinas Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktas. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai pridėjo atstumą tarp Rygos ir Vilniaus, be to, taikydami tokį skaičiavimą, turėjo vadovautis Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b, o ne c punktu.

3. Dėl nepagrįsto neturtinės žalos priteisimo. Kasatorius nurodo, kad kompensacija pagal Reglamentą skiriama atlyginti keleivių dėl nepatogumų, susijusių su prarastu laiku, patiriamą žalą. Ieškovei priteisus ir kompensaciją, ir neturtinės žalos atlyginimą, jai buvo du kartus atlyginta už tuos pačius nepatogumus. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, dvigubas vienos rūšies žalos už tą patį dalyką priteisimas negalimas (pvz., 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2012). Kasatoriaus teigimu, teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, privalėjo analizuoti, ar egzistuoja visos įstatyme išvardytos sąlygos kasatoriaus civilinei atsakomybei kilti. Kasatorius nurodo, kad teismų išvada, jog kelionė autobusu negali būti prilyginama kelionei oro transportu, prieštarauja Reglamentui, kuriame nenurodyta, kad keleiviai atšauktų ar vėluojančių skrydžių atveju į paskirties vietą nugabenti turi būti tik oro transportu. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pagrįsdamas neturtinės žalos dydį, nurodė, kad kasatorius yra didelė, stabilios turtinės padėties įmonė, tačiau šių aplinkybių apskritai neįrodinėjo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė R. O. D. prašo kasacinį skundą atmesti. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl Reglamento nuostatų, reglamentuojančių oro vežėjo civilinės atsakomybės ribojimą, aiškinimo ir taikymo. Ieškovės nuomone, bylą nagrinėję teismai pagrįstai nustatė, kad skrydis buvo atidėtas ne dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų galima išvengti. Nors ypatingų aplinkybių sąvokos Reglamente nėra pateikta, neišsamus tokių aplinkybių sąrašas išplaukia iš Reglamento 14–15 punktų. Pažymėtina, kad sąvokų, kurių apibrėžties Bendrijos teisė nepateikia, reikšmė ir apimtis turi būti nustatoma remiantis jų įprasta reikšme bendrinėje kalboje, atsižvelgiant į kontekstą, kuriame jos pavartotos, ir teisės aktų, kuriuose jos įtvirtintos, tikslus. Iš Reglamento 5 straipsnio turinio matyti, kad Bendrijos teisės aktų leidėjas pageidavo, jog tais atvejais, kai oro vežėjai negali imtis priemonių, kad keleiviai patirtų kuo mažiau nepatogumų dėl atšauktų skrydžių, turi sumokėti kompensaciją, nebent skrydis atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Taigi Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintas keleivių teisės į kompensaciją principas, o šio straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant oro vežėjas neprivalo jos mokėti, ir šios nuostatos aiškinti plečiamai negalima. Ieškovės teigimu, Reglamento 14 punkte pateiktas įvykių sąrašas yra pavyzdinis, todėl nebūtinai visos su tokiais įvykiais susijusios aplinkybės pripažintinos neginčijamais atleidimo nuo kompensacijos mokėjimo pagrindais. Vien ta aplinkybė, kad skrydis atidėtas dėl Vokietijos oro erdvės ribojimų, nenurodant priežasčių, negali būti pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti ypatingas aplinkybes. Ieškovės nuomone, oro vežėjas oro erdvės ribojimu gali remtis tik tuo atveju, jei gali įrodyti, kad toks ribojimas atsirado dėl įvykių, kurie nėra būdingi normaliai oro vežėjo veiklai ir kurių jis negalėjo numatyti. Be to, ilgesnę ieškovės kelionės trukmę lėmė iš esmės ne atidėtas skrydis į Rygą, bet tai, kad lėktuvas iš Rygos į Vilnių išskrido nelaukdamas keleivių, nors kasatoriui buvo žinoma apie atidėtą skrydį Briuselyje. Pažymėtina, kad šiuo atveju kasatorius apskritai neįrodinėjo, kad vėlavimo nebuvo galima išvengti, net ir ėmusis visų pagrįstų priemonių. Ieškovė remiasi ETT 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu, priimtu byloje Nr. C-294/10, kuriame nurodyta, kad oro vežėjas, planuodamas skrydį, turi atsižvelgti į su galimu ypatingų aplinkybių susidėjimu susijusią pagrįstą riziką, jog skrydis bus atidėtas, todėl privalo numatyti laiko rezervą, dėl kurio galėtų įvykdyti skrydį pasibaigus ypatingoms aplinkybėms. Pažymėtina, kad kasatorius nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog skrydžio Ryga-Vilnius atidėjimas būtų nulėmęs didelius nuostolius. Be to, iš Briuselio į Rygą skridę asmenys sudarė nemažą keleivių dalį, todėl skrydžio į Vilnių atidėjimas nebūtų neproporcinga priemonė siekiant apsaugoti oro transporto keleivių interesus.

2. Dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškovės teigimu, pagal Reglamento 12 straipsnį suteikta kompensacija skirta papildyti kitas šiame reglamente numatytas priemones, kad keleiviams būtų kompensuota žala, patirta dėl to, jog oro vežėjas pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Ši nuostata nacionaliniam teismui leidžia priteisti žalą kitu teisiniu pagrindu, nei nurodytas Reglamente. Be to, ETT yra nurodęs, kad pagal Reglamentą taikomos priemonės neužkerta kelio keleiviams pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo pagal Monrealio konvenciją (2006 m. sausio 10 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. C-344/04), o terminas „žala“ apima tiek turtinę, tiek neturtinę žalą (2010 m. gegužės 6 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. C-63/09). Ieškovės teigimu, nustatydama neturtinės žalos dydį, ji atsižvelgė į pagal Reglamentą jai priklausančios kompensacijos dydį, todėl tai nėra dvigubas atlyginimas už tuos pačius nepatogumus. Be to, būtinumas atlyginti materialinę bei moralinę žalą yra konstitucinis principas, todėl negalima teisinė situacija, kai žalą dėl oro vežėjo kaltės patyręs asmuo negalėtų reikalauti ją atlyginti vien dėl to, kad prašo kompensacijos Reglamento pagrindu. Ieškovė pabrėžė, kad kasatorius, ginčydamas neturtinės žalos dydį, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jai priteista neturtinė žala yra neteisinga arba neadekvačiai per didelė.

3. Dėl ieškovei priteistos kompensacijos dydžio. Ieškovės teigimu, nustatant atstumą tarp išvykimo ir galutinės paskirties vietos, neatsižvelgiant į jungiamojo skrydžio atstumą, šiuo atveju į atstumą tarp Rygos ir Vilniaus, keleiviai, kuriems Ryga buvo galutinė paskirties vieta, būtų prilyginami keleiviams, vykusiems į Vilnių, nors šie nepatogumų patyrė kur kas daugiau. Pridėjus skrydžio Ryga-Vilnius atstumą, galutinis skrydžio atstumas pailgėja, todėl yra pagrindas taikyti Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktą. Tai, kad teismai taikė c punktą, šiuo atveju neturi didelės reikšmės, nes kompensacijos dydis tiesiogiai lemia ieškovės prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, t. y. priteisus mažesnę kompensaciją, būtų prašoma atlyginti atitinkama dalimi didesnę neturtinę žalą.   

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl oro transporto vežėjo civilinės atsakomybės atšaukto ar atidėto skrydžio atveju taikymo ribų

2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 tikslas  yra padidinti visų oro transporto keleivių apsaugą, juo nustatomos minimalios keleivių teisės tais atvejais, kai keleivius be sutikimo atsisakoma vežti, jų skrydis yra atidedamas ar atšaukiamas (1 straipsnis), numatomos bendros  kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisyklės šiais atvejais.

Keleivių, kurių skrydis atšauktas, teisės išdėstytos Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnyje, kurio c punkte tokiems keleiviams įtvirtinta teisė į skrydį vykdančio vežėjo išmokamą kompensaciją, jei neįvykdomos Reglamento 5 straipsnio c punkto papunkčiuose nustatytos sąlygos. Pagal Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktį, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, nebent jiems buvo pranešta apie atšaukimą mažiau kaip prieš septynias dienas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko ir buvo pasiūlyta keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip viena valanda anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykti į galutinę paskirties vietą mažiau kaip dviem valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT, Teisingumo Teismas) 2012 m. spalio 23 d. Didžiosios kolegijos sprendime, priimtame sujungtose bylose Nelson ir kiti, bylų Nr. C-581/10, C-629/10, nurodė, kad pirmiau aptartu papunkčiu oro transporto vežėjui paliekama tam tikra diskrecija pasiūlyti in extremis panaikinto skrydžio keleiviui nukreipimą kitu maršrutu neprivalant išmokėti jam kompensacijos. Tokio vežimo trukmė būtų ilgesnė nei panaikintojo skrydžio, tačiau bet kuriuo atveju visa kelionės pasiūlytuoju kitu maršrutu trukmė negalėtų viršyti panaikintojo skrydžio trukmės trimis ar daugiau valandų, o pasiekus šią ribą, atitinkamam keleiviui neišvengiamai reikėtų mokėti Reglamento 7 straipsnyje nurodytą kompensaciją (Nelson ir kiti, C-581/10, paskelbto elektroniniame Rinkinyje, 31 punktas).

Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad skrydžio atidėjimas ir skrydžio atšaukimas yra skirtingos skrydžių kategorijos ir net ir ilgam atidėti skrydžiai negali būti prilyginami atšauktiesiems, jei jie vykdomi pagal iš pradžių numatytą planą (2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo, priimto sujungtose bylose Sturgeon and Others, bylų Nr. C-402/07, C-432/07, Rink. 2009 I-10923, 33-34 punktai). Tačiau Teisingumo Teismas taip pat yra nurodęs, kad Reglamento 5, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, jog atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, taigi jie gali remtis Reglamento 7 straipsnyje įtvirtinta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą tris ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas. Šis aiškinimas grindžiamas tuo, kad tais atvejais, kai keleivių pervežimas į jų paskirties punktą užtrunka ilgiau, žalą patiria tiek atšauktų, tiek atidėtų skrydžių keleiviai ir kad tokių keleivių patiriama žala yra analogiška, todėl atidėtų skrydžių keleivių situacija iš esmės nesiskiria nuo tos, į kurią patenka atšauktų skrydžių keleiviai pagal Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktį. Taigi atidėtų skrydžių keleivių teisė gauti kompensaciją Reglamento 7 straipsnio prasme yra pagrįsta vienodo požiūrio principu ir Reglamento siekiu užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį (pirmiau nurodyto sprendimo, priimto byloje Sturgeon, 53–55, 60–61 punktai, sprendimo, priimto byloje Nelson, 28-40 punktai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje galutinę paskirties vietą, t. y. Vilnių pasiekė praėjus daugiau kaip trimis valandomis nuo tvarkaraštyje numatyto atvykimo laiko, ji įgijo teisę iš oro vežėjo prašyti Reglamento 7 straipsnyje nurodytos kompensacijos.

Vadovaujantis Reglamento 5 straipsnio 3 dalimi oro vežėjas neprivalo mokėti Reglamento 7 straipsnyje nurodytos kompensacijos tuo atveju, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Pagal Teisingumo Teismo praktiką oro vežėjas atleidžiamas nuo pareigos mokėti kompensaciją esant visoms nurodytoms sąlygoms (žr., pavyzdžiui, 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimo, priimto byloje Wallentin-Hermann, Nr. C-549/07, Rink. 2008 I-11061, 20–22, 40–41 punktus).

Reglamente nurodyti šie pavyzdiniai ypatingų aplinkybių atsiradimą galintys nulemti įvykiai: politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, neleidžiančios vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai, turintys įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui (14 konstatuojamoji dalis). Be to, remiantis Reglamento 15 konstatuojamąja dalimi, tokiems įvykiams, lemiantiems ypatingų aplinkybių susidarymą, priskirtinas oro eismo valdymo sprendimas, priimtas tam tikrą dieną dėl tam tikro orlaivio, dėl kurio skrydis ilgam atidedamas, atidedamas iki kitos dienos arba atšaukiamas vienas ar daugiau to orlaivio skrydžių, nors atitinkamas oro vežėjas ėmėsi visų pagrįstų priemonių, kad išvengtų vėlavimų ar atšaukimų. Pirmiau nurodytame sprendime, priimtame byloje Wallentin-Hermann, Teisingumo Teismas išaiškino, kad nebūtinai visos su nurodytais įvykiais susijusios aplinkybės yra atleidimo nuo Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punkte numatytos pareigos sumokėti kompensaciją keleiviams pagrindai. Aplinkybės gali būti laikomos „ypatingomis“ Reglamento 5 straipsnio 3 dalies prasme, tik jeigu jos susijusios su įvykiu, kuris, kaip ir išvardytieji Reglamento 14 konstatuojamojoje dalyje, nėra būdingas normaliai oro vežėjo veiklai ir kurio nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė iš kasatoriaus buvo įsigijusi nuoseklųjį skrydį, susidedantį iš dviejų dalių – skrydžio Briuselis-Ryga ir skrydžio Ryga-Vilnius. Iš bylos medžiagos matyti, kad reisas Ryga-Briuselis buvo atidėtas 1 val. 20 min. gavus EUROCONTROL nurodymą atidėti šį skrydį dėl Vokietijos oro erdvės ribojimų, dėl to atitinkamai buvo atidėtas ir reisas Briuselis-Ryga, kuriuo skrido ieškovė. Atidėjus skrydžio Briuselis-Ryga vykdymą, lėktuvas, skrendantis iš Rygos į Vilnių, nesulaukė keleivių, vykusių iš Briuselio, ir išskrido, todėl ieškovei į Vilnių teko vykti autobusu ir galutinį kelionės tikslą ji pasiekė daugiau kaip keturiomis valandomis vėliau nei buvo planuota. Kasatoriaus teigimu, skrydis iš Briuselio į Rygą buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, t. y. gavus EUROCONTROL privalomą nurodymą lėmusį atvykstančio orlaivio vėlavimą, kuris nėra įprastas ir būdingas normaliai oro vežėjo veiklai ir jo negalima iš anksto numatyti, todėl Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta kompensacija ieškovei nepriklauso.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus ESTT išaiškinimus Reglamento taikymo klausimais, pažymi, kad, siekdamas išvengti pareigos mokėti kompensaciją ieškovei, atsakovas Vokietijos oro erdvės apribojimu galėtų remtis tik tuo atveju, jei įrodytų, kad toks vėlavimas atsirado dėl įvykių, kurie nėra būdingi normaliai oro vežėjo veiklai, kurių jis negalėjo numatyti ir akivaizdžiai negalėjo išvengti net panaudodamas turimas personalo, materialines ir finansines priemones ir nedarydamas nepakeliamos aukos atsižvelgiant į savo įmonės pajėgumus tuo metu. Pagal 2011 m. gegužės 12 d. sprendime, priimtame byloje Eglītis and Ratnieks, bylos Nr. C-294/10, pateiktą Teisingumo Teismo išaiškinimą, planuodamas skrydį, oro vežėjas turi atsižvelgti į su galimu ypatingų aplinkybių susiklostymu susijusią riziką, kad skrydis bus atidėtas ir suplanuoti savo išteklius atitinkamai (Rink. 2011 I-03983, 27-28 punktai). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Reglamento 15 konstatuojamąją dalį ypatingos aplinkybės susiklosto ne visais atvejais, kai tam tikrą dieną dėl tam tikro orlaivio atžvilgiu priimto oro eismo valdymo sprendimo skrydis atidedamas, o kai toks skrydis atidedamas ilgam laikui ar atidedamas iki kitos dienos. Taigi ne bet koks oro valdymo sprendimas, priimtas dėl konkretaus orlaivio, lemia ypatingų aplinkybių susidėjimą Reglamento 5 straipsnio 3 dalies prasme. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad EUROCONTROL nurodymai yra privalomi vykdyti, tačiau toks sprendimas, lėmęs į Briuselį atvykstančio orlaivio skrydžio atidėjimą, galėtų būti pripažintas ypatinga aplinkybe orlaivio išvykimo iš Briuselio į Rygą atžvilgiu tik tuo atveju, jei šis atidėjimas būtų buvęs ilgas ir oro vežėjas būtų įrodęs, kad planuodamas skrydį Briuselis-Ryga įvertino tokio atidėjimo riziką ir ėmėsi visų pagrįstų priemonių, siekdamas išvengti vėlavimų ar atšaukimų, pavyzdžiui, numatė atitinkamą laiko rezervą tarp vykdomų skrydžių. Galiausiai, kaip procesiniuose sprendimuose pabrėžė bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai, itin didelį ieškovės atvykimo į Vilnių uždelsimą lėmė ne tik daugiau kaip valandą vėlavęs orlaivio atvykimas iš Briuselio į Rygą, bet ir tai, jog lėktuvas, skrendantis iš Rygos į Vilnių, nepalaukė vėluojančio lėktuvo iš Briuselio, todėl ieškovei ir kitiems keleiviams į galutinę paskirties vietą teko vykti autobusu ir Vilnių jie pasiekė praėjus daugiau kaip keturioms valandoms nuo tvarkaraštyje numatyto laiko. Bylą nagrinėję žemesnių instancijų teismai savo sprendimuose pabrėžė, kad kasatorius tos aplinkybės, jog skrydžio Ryga-Vilnius atidėjimas, atsižvelgiant į pirmojo reiso iš Briuselio vėlavimą, būtų nulėmęs didelius nuostolius ar kitu būdu reikštų pernelyg didelę naštą oro transporto vežėjui, apskritai neįrodinėjo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, neilgą skrydžio atidėjimą lėmęs dėl konkretaus orlaivio priimtas oro eismo valdymo sprendimas, kai oro vežėjas neįrodinėja, kad jis, vykdydamas savo veiklą, tokias aplinkybes įvertina, pavyzdžiui, planuodamas skrydžius pasilieka pakankamą laiko rezervą tarp vykdomų skrydžių, neturėtų būti laikomas priežastimi, lemiančia ypatingas aplinkybes, kurios pateisintų kompensacijos nemokėjimą atidėtų skrydžių keleiviams, kai jie galutinę paskirties vietą pasiekia daugiau kaip trimis valandomis vėliau nuo tvarkaraštyje numatyto laiko. Taigi Reglamento 5 straipsnio 3 dalis šiuo atveju netaikytina.

Dėl mokėtinos kompensacijos dydžio

Mokėtinos kompensacijos dydis pagal Reglamento 7 straipsnio 1 dalies nuostatas priklauso nuo skrydžių atstumo. Pagal Reglamento 7 straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensacijas: a) 250 eurų visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; b) 400 eurų visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1500–3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; c) 600 eurų visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Šios kompensacijos esmė yra standartinis, visiems keleiviams vienodas žalos, patirtos dėl prarasto laiko, atlyginimas, leidžiantis užtikrinti šiuo Reglamentu siekiamą aukštą oro transporto keleivių apsaugos lygį (žr., pavyzdžiui, pirmiau nurodyto sprendimo, priimto byloje Nelson, 74–75 punktus). Šis standartizuotas žalos už sugaištą laiką atlyginimas nepažeidžia keleivio teisės gauti papildomą kompensaciją (Reglamento 12 straipsnio 1 dalis).

Nustatant kompensacijos apskaičiavimui reikšmingą atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką. Sąvoka „galutinė paskirties vieta“ apibrėžta Reglamento 2 straipsnio h punkte kaip paskirties vieta, nurodyta biliete, pateikiamame registravimo vietoje, o jungiant skrydžius – paskutinio skrydžio paskirties vieta. Reglamento 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad atstumai, pagal kuriuos apskaičiuojama kompensacija, matuojami pagal ortodrominio maršruto metodą. Ortodrominis atstumas, naudojant specialias skaičiuokles, nuosekliojo skrydžio atveju apskaičiuojamas tarp išvykimo ir galutinės paskirties vietos. Toks Reglamento nuostatų aiškinimas atitinka nurodytą standartinį ir visiems keleiviams vienodą žalos, patirtos dėl prarasto laiko atlyginimą, atsižvelgiant į tai, kokiu atstumu galutinės paskirties vieta buvo nutolusi nuo išvykimo vietos.  Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje kompensacijos dydžiui nustatyti yra svarbus atstumas tarp išvykimo ir galutinės paskirties vietų. Atsižvelgiant į tai, kad tarp Briuselio ir Vilniaus šis atstumas yra mažesnis nei 1500 km, mokėtinos kompensacijos dydžiui nustatyti taikytinas Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktas, pagal kurį ieškovei priklauso 250 eurų dydžio kompensacija. Bylą nagrinėję teismai neteisingai nustatė pirmiau nurodytą atstumą, todėl jų išvada dėl Reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punkto, pagal kurį keleiviui priklausytų 600 eurų dydžio kompensacija, taikymo nepagrįsta.

Atmestinas ieškovės atsiliepime į kasacinį skundą pateiktas argumentas, kad kompensacijos dydis esą neturi didelės reikšmės, nes jos dydis tiesiogiai lemia ieškovės prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, t. y. priteisus mažesnę kompensaciją, būtų prašoma didesnės neturtinės žalos atlyginimo, ir priešingai. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos kontekste keliamas klausimas dėl teisės normos, kurios pagrindu nustatomas kompensacijos dydis, taikymo. Jis yra vienodas visiems tas pačias sąlygas atitinkantiems asmenims bei nepriklauso nuo prašomos ar priteistos kompensacijos pagal kitus teisės aktus dydžio.

Keldamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal CK nuostatas, kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nevertino, ar egzistuoja visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, be to, jo nuomone, Reglamente nustatyto dydžio kompensacija padengia asmens patirtus nepatogumus, dėl to priteisus tiek kompensaciją, tiek neturtinę žalą buvo atlyginta vienos rūšies žala už tą patį dalyką. Reglamento 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis reglamentas taikomas nepažeidžiant keleivių teisės gauti papildomą kompensaciją. Pagal šį reglamentą gautos kompensacijos suma gali būti atimama iš tokios kompensacijos sumos. Teisingumo Teismas 2011 m. spalio 13 d. prejudiciniame sprendime, priimtame byloje Aurora Sousa Rodr?guez ir kiti v. Air France SA, bylos Nr. C‑83/10, pažymėjo, kad „papildomos kompensacijos“ sąvoką reikia aiškinti taip, kad ji suteikia nacionaliniam teismui galimybę Monrealio konvencijoje ar nacionalinėje teisėje numatytomis sąlygomis kompensuoti dėl neįvykdytos vežimo oro transportu sutarties patirtą žalą, įskaitant neturtinę (Rink. 2011 I-09469, 46 punktas).

Nagrinėjamu atveju kasatorė prašė atlyginti neturtinę žalą, remdamasi nacionalinės teisės normomis – CK 6.250 straipsniu. Šiame straipsnyje pateikta neturtinės žalos samprata, jos atlyginimo atvejai bei atlygintinos žalos dydžio nustatymo kriterijai. Žalai už neturtinių vertybių pažeidimą atlyginti, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neturtinės žalos atsiradimo faktą, teikdamas atitinkamus argumentus ir įrodymus, turi pagrįsti reikalavimą atlyginti žalą reiškiantis asmuo. Ieškovė neturtinę žalą siejo su nepatogumais, atsiradusiais dėl skrydžio Briuselis–Ryga atidėjimo. Pažymėtina, kad Pagal Reglamento 7 straipsnį mokamos kompensacijos paskirtis – kompensuoti keleiviams dėl skrydžių atšaukimo bei atidėjimo atsiradusius nemalonumus ir nepatogumus (Preambulės 2, 12 punktai, 1 straipsnio 1 dalis). Dėl to šiuo atveju ieškovė privalėjo pagrįsti, kad pagal Reglamento nuostatas jai priklausanti kompensacija nepadengia visos neturtinės žalos, atsiradusios dėl skrydžio atidėjimo sukeltų nepatogumų.

Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, teismai sprendė, kad bylos faktinės aplinkybės, būtent tai, jog ieškovė galutinę paskirties vietą – Vilnių – pasiekė autobusu, sugaišo daugiau laiko ir iš karto po kelionės turėjo vykti į darbą, esą patvirtina, kad ieškovė dėl netinkamai jai suteiktos paslaugos patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kelionė autobusu negali būti prilyginama kelionei oro transportu, tačiau ši aplinkybė pati savaime nėra pakankamai reikšminga sprendžiant dėl neturtinės žalos atsiradimo CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors tai ir gali sukelti neigiamas ar nemalonias emocijas ieškovei, nelaikytina sukeliančiu pakankamai stiprius išgyvenimus ir darančiu tokią neturtinę žalą, kurios nekompensuoja minimali Reglamento 7 straipsnyje nustatyta kompensacija. Pagal Reglamento 5 straipsnio 2 dalį, kai keleiviams pranešama apie skrydžio atšaukimą, jiems paaiškinama, kokiu kitu transportu jie galėtų keliauti. Taigi Reglamentas nenurodo, kad keleiviai atšauktų ar vėluojančių skrydžių atveju į paskirties vietą turi būti nugabenti tik oro transportu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atstumas, kurį teko keliauti šiuo būdu, nedidelis, patirti nepatogumai truko neilgą laiką, o ieškovė kitų argumentų, be to, jog į darbą atvyko nepailsėjusi, nenurodė. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčą nagrinėjusių teismų nustatytų aplinkybių ir kriterijų visuma nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, jog ieškovė patyrė didesnę neturtinę žalą, nei kompensuojama pagal Reglamentą, todėl ji priteista nepagrįstai. Teismų sprendimų dalys, kuriomis priteistas neturtinės žalos atlyginimas, naikintinos ir šis reikalavimas atmestinas.

Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas bei apeliacinės instancijos teismo nutartis keistini, ieškovei priteista kompensacija mažintina iki 250 eurų (863,46 Lt), o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestinas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo tenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Kasaciniam teismui pakeitus sprendimą, patenkinta 28 proc. ieškovės ir 72 proc. kasatoriaus reikalavimų, todėl iš naujo paskirstytinos byloje šalių ir teismų turėtos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovo Air Baltic Corporation AS ieškovei R. O. D. pirmosios instancijos teismo priteistos 849 Lt bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 237,72 Lt, o apeliacinės instancijos teismo jai priteistos 750 Lt bylinėjimosi išlaidos – iki 210 Lt. Atsakovas Air Baltic Corporation AS apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 92 Lt žyminio mokesčio, todėl jam, atsižvelgiant į bendrąją bylos baigtį, iš ieškovės R. O. D. priteistina 66,24 Lt.

Šalys taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasaciniame teisme. Už paduotą kasacinį skundą kasatorius sumokėjo 69 Lt žyminio mokesčio, todėl jam iš ieškovės priteistina 49,68 Lt. Ieškovė už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą sumokėjo 1000 Lt, todėl, atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų dalį, jai iš atsakovo priteistina 280 Lt.

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 15,53 Lt. Šios išlaidos valstybei priteisiamos iš bylos šalių taip pat proporcingai patenkintų ir atmestų skundo reikalavimų dalims (CK 96 straipsnio 2 dalis), t. y. iš ieškovės priteistina 11,18 Lt; iš atsakovo turėtų būti priteista 4,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau, atsižvelgiant į CPK 96 straipsnio 6 dalį ir teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, ši suma nepriteistina, nes yra mažesnė negu 10 Lt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

              Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarties ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalis dėl 2 071,68 Lt kompensacijos ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2012 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ieškovei R. O. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo Air Baltic Corporation AS (užsienio juridinio asmens kodas 40003245752), sumažinant kompensacijos dydį iki 863,46 Lt ir priteisiant 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2012 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarties ir  Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalis dėl 1000 Lt neturtinei žalai ieškovei R. O. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atlyginti priteisimo iš atsakovo Air Baltic Corporation AS (užsienio juridinio asmens kodas 40003245752), ir priimti naują sprendimą – reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atmesti.

              Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškovei R. O. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo Air Baltic Corporation AS (užsienio juridinio asmens kodas 40003245752) priteistas 849 Lt bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 237,72 Lt.

              Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi ieškovei R. O. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo Air Baltic Corporation AS (užsienio juridinio asmens kodas 40003245752) priteistas 750 Lt bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 210 Lt.

              Priteisti atsakovui Air Baltic Corporation AS (užsienio juridinio asmens kodas 40003245752) iš ieškovės R. O. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 66,24 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ir 49,68 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme.

Priteisti ieškovei R. O. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo Air Baltic Corporation AS (užsienio juridinio asmens kodas 40003245752) 280 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovės R. O. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 11,18 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                        Birutė Janavičiūtė

      Rimvydas Norkus      

      Sigita Rudėnaitė