Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-07-27][nuasmeninta nutartis byloje][eCIK-755-2022].docx
Bylos nr.: eCIK-755/2022
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

?

                                                                              Nr. DOK-3707

                                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00453-2021-8

                                                           (S)

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

       2022 m. liepos 26 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2022 m. liepos 12 d. paduotu ieškovės D. G. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo,

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovė D. G. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovams A. D., Ž. D. ir A. R. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. 

        Ieškovės paduotas kasacinis skundas grindžiamas argumentais, kad šio ginčo atveju asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu buvo ieškovė, o ne pažymoje nurodyta buvusi žemės sklypo savininkė R. O. S., todėl teismas privalėjo taikyti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 41 straipsnio 7 dalį, kai žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad pirmumo teisė įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę nėra absoliuti – būdama garantija žemės ūkio paskirties žemės naudotojui ir suvaržymu tokios žemės savininkui, ji galioja ribotą laiką, kuriam pasibaigus pirmumo teisė įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą išnyksta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2014). Tačiau nagrinėjamos bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytos bylos ratio decidendi nesutampa, todėl ji neturėjo būti taikoma ginčo atveju. Pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį ir 270 straipsnio 4 dalies 4 punktą teismai savo sprendime ir nutarime motyvuojančioje dalyje turi nurodyti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi, bei kitus teisinius argumentus, tačiau ginčijamuose teismų procesiniuose dokumentuose nėra nurodyta teisinio pagrindo, kuriuo būtų pagrįstas motyvas, kad šiuo ginčo atveju nereikia laikytis teisės normos nustatytos Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje.

        Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais ieškovės kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė jame nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. 

Grąžinti D. G. (a. k. (duomenys neskebtini)) 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. liepos 12 d. AS „Luminor Bank“ mokėjimo nurodymu Nr. 278. 

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

 

Teisėjai        Alė Bukavinienė

        Artūras Driukas

        Jūratė Varanauskaitė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • 3K-3-474/2014