Administracinė byla Nr. eA-70-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00030-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1.7; 57.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. J. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėja I. J. (kreipimosi į teismą metu buvusi – Š.) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, atsakovas) Kelių policijos tarnybos 2016 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 50-9-S-1249 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą panaikinti pareiškėjai nustatytus vairavimo teisės apribojimus Administracinių teisės pažeidimų registre (toliau – ir Registras).

2. Atsakovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
3. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
4. Pareiškėja I. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą atsakovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodė, kad nesutinka su jame išdėstytais reikalavimais. Manė, kad skundžiami įgalioto policijos pareigūno ir pirmosios instancijos teismo sprendimai yra teisėti bei pagrįsti, priimti atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, todėl neturėtų būti keičiami ar naikinami.
6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjos I. J. apeliacinį skundą tenkino, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjos I. J. skundą tenkino ir panaikino atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 50-9-S-1249 bei įpareigojo atsakovą panaikinti pareiškėjai nustatytus vairavimo teisės apribojimus Administracinių teisės pažeidimų / nusižengimų registre. Taip pat teismas priteisė iš atsakovo pareiškėjai 311 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, atlyginimą.

II.

7. Pareiškėja I. J. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, prašydama priimti papildomą sprendimą pagal pareiškėjos 2016 m. balandžio 25 d. prašymą priteisti 472 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.
8. Prašyme nurodo, kad, teikdama apeliacinį skundą, pareiškėja be pagrindinių reikalavimų teismo taip pat prašė priteisti proceso šalių (bylinėjimosi) išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str. (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d)), kurios buvo patirtos nagrinėjant bylą tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimo turinio matyti, kad teismas išsprendė pareiškėjos reikalavimą dėl proceso šalies išlaidų, patirtų tik bylos nagrinėjimo apeliacinėje stadijoje, atlyginimo. Nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme, 2016 m. balandžio 25 d. pareiškėja teismui pateikė prašymą su priedais dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodė patyrusi 472 Eur proceso išlaidų, t. y. 450 Eur, sumokėtų advokatui už teisinę pagalbą bei 22 Eur žyminio mokesčio. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 1 d. sprendime, kuriuo netenkino pareiškėjos skundo, nurodė, kad pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, todėl atmetus pareiškėjos skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jos prašymo dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso šalies išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo liko neišspręstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

9. Pareiškėjos prašymas, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, nagrinėjamas pagal proceso normas, įsigaliojusias nuo 2016 m. liepos 1 d.
10. Administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti.
11. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinant ir taikant šį procesinį institutą, papildomas teismo sprendimas gali būti priimtas tik dėl teismui pareikštų, tačiau neišspręstų materialinių teisinių reikalavimų (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-943/2011, 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-371/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-35/2012 ir kt.). Dėl naujų reikalavimų, kurie nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku, papildomas sprendimas negali būti priimamas, be to, papildomo sprendimo institutas negali būti taikomas teismo padarytoms teisės aiškinimo ir taikymo klaidoms taisyti, o tai gali būti padaryta tik skundžiant atitinkamą teismo sprendimą apeliacine tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-785/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-943/2011, 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-405/2011).
12. Pareiškėja šiuo atveju prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo grindžia argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos prašymo dėl proceso šalies išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo neišsprendė, nors pareiškėja tokį prašymą buvo pareiškusi.
13. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad papildomas teismo sprendimas gali būti priimtas tik dėl teismui pareikštų, tačiau neišspręstų materialinių teisinių reikalavimų, sprendžia, kad šiuo atveju papildomas teismo sprendimas dėl pareiškėjos pareikštų procesinių teisinių reikalavimų, t. y. priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, negali būti priimamas, todėl jos prašymas dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo negali būti tenkinamas.
14. Be to, pažymėtina, jog pareiškėja apeliaciniame skunde buvo išreiškusi tik abstraktų prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o prie apeliacinio skundo pridėjo 11 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo kvitą bei pinigų priėmimo kvitą už apeliacinio skundo surašymą (300 Eur), t. y. dokumentus, patvirtinančius išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pabrėžtina, jog, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas, atitinkamai prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., 2010 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822–421/2010, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012, 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-577-261/2017), apeliacinės instancijos teismas 2018 m. vasario 13 d. sprendime ir išsprendė klausimą tik dėl išlaidų, pareiškėjos patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
15. Taip pat pažymėtina, jog, kaip nurodo ir pati pareiškėja, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, 2016 m. balandžio 25 d. ji teismui pateikė prašymą su priedais dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 1 d. sprendime (neįsiteisėjusiame), kuriuo netenkino pareiškėjos skundo, netenkino ir jos prašymo dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismui tenkinus pareiškėjos apeliacinį skundą, panaikinus Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimą ir priėmus naują sprendimą patenkinti pareiškėjos skundą, byla buvo išnagrinėta ir priimtas galutinis teismo sprendimas, todėl, vadovaudamasi ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja dėl likusių neatlygintų išlaidų atlyginimo turi teisę paduoti atskirą prašymą pirmosios instancijos teismui. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame iš esmės yra išreikšta pareiškėjos valia gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė iš karto po galutinio teismo sprendimo priėmimo, t. y. 2018 m. vasario 14 d., o šio prašymo nagrinėjimo metu jau yra praėjęs ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytas keturiolikos kalendorinių dienų terminas prašymui dėl išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teismui paduoti, siekiant užtikrinti tinkamą pareiškėjos teisių procese įgyvendinimą ir atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-504-492/2017), pareiškėjos prašymo dalis dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo, perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundų bei prašymo priimti papildomą sprendimą argumentus, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra nei vienos ABTĮ 97 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kuriai esant gali būti priimamas papildomas sprendimas. Dėl šios priežasties pareiškėjos prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, 97 straipsniu, 107 straipsnio 1 dalimi, 137 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. J. prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkinti.

Pareiškėjos I. J. prašymo dalį dėl teismo išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo perduoti nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Audrius Bakaveckas

                                                                      Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė