Administracinė byla Nr. eA-1925-602/2021
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00170-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos 29.1.3; 59.1.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo „Budys” apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubui „Budys” dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, NMA), kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo „Budys” (toliau – ir atsakovas, Paramos gavėjas): 24 611,78 Eur susidariusią skolą; 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2016 m. vasario 14 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. lapkričio 30 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-410 „Dėl Lietuvos Respublikos Jūrinės istorijos ir kultūros klubui „Budys” išmokėtos paramos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos IV prioritetinės krypties „Tvari žuvininkystės regionų plėtra” priemonę „Žuvininkystės regionų vietos plėtros strategijų įgyvendinimas” dalies susigrąžinimo” (toliau – 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimas), kuriuo vadovaujantis atsakovas privalo grąžinti NMA susidariusią skolą. Pareiškėjas paaiškino, jog atsakovui išmokėta paramos suma yra 20 930,61 Eur didesnė už pripažintą tinkamą finansuoti paramos lėšomis paramos sumą. Pasak pareiškėjo, atsižvelgiant į patikros metu nustatytus neatitikimus, atsakovas iš viso neatliko darbų už 2 300,73 Eur sumą (su PVM), todėl deklaruojama tinkamų finansuoti išlaidų suma buvo sumažinta 2 300,73 Eur. pritaikius 80 proc. paramos intensyvumą, nekompensuojama išlaidų suma yra 1 840,58 Eur (2 300,73 x 80 proc.).
3. Pareiškėjas paaiškino, kad išnagrinėjęs atsakovo Galutinį mokėjimo prašymą nustatė, kad jame prašoma 21 561,86 Eur paramos suma daugiau kaip 3 proc. viršija (8,54 proc.) atsakovui mokėtiną 19 721,28 Eur (21 561,86 Eur – 1 840,58 Eur) sumą, nustatytą išnagrinėjus Galutinio mokėjimo prašymo pagrįstumą. Mokėtina 19 721,28 Eur paramos suma sumažinta atsakovo prašomos ir apskaičiuotos paramos sumos skirtumu – 1 840,58 Eur (19 721,28 Eur – 1 840,58 Eur = 17 880,69 Eur). Galutinė apskaičiuota paramos suma – 17 880,69 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas pagal Galutinį mokėjimo prašymą patyrė mažiau tinkamų kompensuoti išlaidų, nei išmokėta avansu, t. y. avansu buvo išmokėta 42 492,47 Eur, o galutinė apskaičiuota paramos suma yra 17 880,69 Eur. Pažymi, jog atsakovui išmokėta paramos suma yra 24 611,78 Eur (42 492,47 Eur – 17 880,69 Eur (21 561,81 Eur – 1 840,58 Eur – 1 840,58 Eur) didesnė už pripažintą tinkamą finansuoti paramos lėšomis paramos sumą.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas ginčijo NMA skolos sprendimą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2018 m. vasario 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-301-525/2018 atmetė atsakovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, o tai reiškia, kad priėmė prejudicinį faktą šioje byloje. Pareiškėjo manymu, skolos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei sukeliantis teisines pasekmes atsakovui.
5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nuo 2016 m. vasario 14 d. pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo atsakovo negrąžintos sumos, šias palūkanas galutinio atsiskaitymo dieną apskaičiuoja antstoliai. Pareiškėjo teigimu, aplinkybių, kurių pagrindu atsakovas būtų atleistas nuo susidariusios skolos dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo, nėra.
6. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su prašymu priteisti skolą nesutinka. Prašė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje ir 9 dalyje nustatytus sutrumpintus 3 metų ir 5 metų senaties terminus ir atmesti pareiškėjos prašymą priteisti žalą; priteisti iš pareiškėjos atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pateiktą poziciją grindė šiais argumentais:
6.1. Atsakovas tvirtino, kad teismas turėtų tinkamai įvertinti prašymo priteisti dalyką, nes pareiškėjo prašymas nėra susijęs su jokiomis pareiškėjo ginčo laikotarpiu suteiktomis paslaugomis, už kurias pareiškėjas įgytų teisę reikalauti skolos apmokėjimą. Pasak atsakovo, šioje byloje pareiškėjas iš tikro prašo teismo įpareigoti atsakovą atlyginti 24 611,78 Eur žalą. Atsakovas atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) formuojamą praktiką, kad teismas turi tinkamai kvalifikuoti ieškinio faktinį pagrindą ir ieškovo reikalavimą ir tiksliai nustatyti tikrąjį bylos šalių ginčo teisinį santykį, o ginčo teisinis santykis neturėtų būti apibrėžiamas vien tik pagal pareiškėjo suformuotą prašymo dalyką ir pagrindą, visiškai ignoruojant atsakovo atsikirtimų argumentus dėl ginčo teisinio santykio, kad ginčas dėl 24 611,78 Eur yra ne dėl atsakovo skolos, o dėl pareiškėjai padarytos žalos, kurios piniginė išraiška yra pareiškėjo nuostoliai.
6.2. Atsakovo nuomone, teismas, vertindamas, ar atsakovas ginčo lėšas gavo nepagrįstai, turėtų įvertinti, ar pareiškėjas pareiškė prašymą atlyginti žalą dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjo ar dėl civilinės atsakomybės. Paaiškino, jog nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo prievolių teisės sistemoje užima savarankišką vietą ir priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų (CK 1.136 str. 2 d. 5 p., 6.2 str.). Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas.
6.3. Atsakovas pažymėjo, jog pinigines lėšas atsakovas įgijo Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-339 „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007- 2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo” pagrindu. Nesant pirmosios nepagrįsto praturtėjimo ar turto be pagrindo įgijimo instituto taikymo sąlygos, pareiškėjo ir atsakovo teisinis ginčas pagal CK 6.237 straipsnį negali būti kvalifikuojamas, o taikytinas civilinės atsakomybės institutas. Atsakovas iš pareiškėjo prašymo sprendė, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu, t. y. atsakovas gavo didesnę paramą, nei turėjo teisę gauti, tačiau šios permokos negrąžino. Atsakovo teigimu, jei pareiškėjas įrodys atsakovo neveikimo neteisėtumo faktą, tada turės įrodyti visų kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą (žalos dydį, kaltę, ir priežastinį ryšį tarp padarytos žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų, ir tik įrodžius, kad byloje yra nustatytos visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, atsakovo atžvilgiu galėtų būti taikytina civilinė atsakomybė ir iš atsakovo pareiškėjo naudai galėtų būti priteista 24 611,78 Eur žala.
6.4. Atsakovas nurodė, jog tokiu atveju, jei pareiškėjas įrodys visas civilinės atsakomybės sąlygas, jis prašo teismo taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje ir 9 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo ir ieškinį atmesti tuo pagrindu. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, priėmęs 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. SKP410 dėl žalos atlyginimo, apie kurį informavo atsakovą 2015 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. BR6-16391 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo”, privalėjo kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo nepraleidęs trejų metų senaties termino. Atsakovas pažymi, jog CK 1.125 straipsnio 8 dalyje yra numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Atsakovo teigimu, byloje nustatyta, kad ieškinio reikalavimas yra kilęs iš civilinės atsakomybės – žalos atlyginimo, tai turėtų būti taikytas būtent 3-jų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Šalių paaiškinimų ir rašytinių bylos įrodymų pagrindu atsakovas laikė, kad pareiškėjas apie savo teisės pažeidimą sužinojo tada, kai priėmė 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. SKP410 dėl žalos atlyginimo, ir nuo tos dienos skaičiuotina senaties termino pradžia. Atsakovas pažymėjo, kad jis senaties termino nenutraukė, nes niekada nepripažino savo prievolės (CK 1.130 str. 2 d.). Pareiškėjas pareiškė prašymą atlyginti žalą teisme 2020 m. rugsėjo 19 d., taigi po ieškinio senaties termino pabaigos praėjus 3 metams, todėl ieškinio senatis šioje byloje taikytina ir ieškinys atmestinas. Tais pačiais pagrindais atmestini ir pareiškėjo išvestinis reikalavimas priteisti 5 proc. palūkanas, kurių atžvilgiu pareiškėjas papildomai prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą sutrumpintą 5 metų senaties terminą.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. liepos 24 d. sprendimu pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prašymą atsakovui dėl skolos priteisimo tenkino: priteisė pareiškėjui NMA iš atsakovo 24 611,78 Eur gražintinų paramos lėšų ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies pradedant nuo 2016 m. vasario 14 d. iki visiško skolos sugrąžinimo dienos.
8. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad atsakovas 2013 m. spalio 9 d. pasirašė Vietos projekto vykdymo sutartį Nr. EŽF-KL-13-03-002 (toliau – ir Paramos sutartis). Atsakovas 2014 m. gegužės 20 d. Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupei pateikė avansinį Mokėjimo prašymą Nr. 4ŽPS-3-11-03-VP12-MP001, o 2015 m. spalio 13 d. – galutinį Mokėjimo prašymą Nr. 4ŽPS-3-11-03-VP12-MP005. Pagal 2014 m. gegužės 20 d. avansinį Mokėjimo prašymą atsakovui 2014 m. birželio 6 d. išmokėta 42 492,47 Eur paramos suma, o pagal 2015 m. spalio 13 d. galutinį Mokėjimo prašymą nustatyta, kad atsakovas patyrė mažiau tinkamų kompensuoti išlaidų, nei jam išmokėta avansu, t. y. 21 561,86 Eur (galutiniame Mokėjimo prašyme prašoma paramos suma). Iš NMA Kontrolės departamento Klaipėdos patikrų vietos skyriaus Patikros vietos ataskaitos nustatyta, kad pareiškėjo įgalioti atstovai 2015 m. lapkričio 12 d. atliko patikrą vietoje, kurios metu nustatė, kad neatlikta dalis jachtų „Jūratė”, „Daina”, „Rūta” tvarkybos darbų, kurie buvo numatyti atliktų darbų aktuose, deklaruojamuose tarpiniame mokėjimo prašyme Nr. 4ŽPS-3-11-03-VP12-MP004. NMA Mokėjimų prašymų skyrius 2015 m. lapkričio 30 d. sprendime Nr. SKP-410„Dėl Lietuvos Respublikos Jūrinės istorijos ir kultūros klubui „Budys” išmokėtos paramos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos IV prioritetinės krypties „Tvari žuvininkystės regionų plėtra” priemonę „Žuvininkystės regionų vietos plėtros strategijų įgyvendinimas” dalies susigrąžinimo” nurodyta, kad atsižvelgiant į patikros metu nustatytus neatitikimus, atsakovas iš viso neatliko darbų už 2 300,73 Eur su PVM suma, todėl deklaruojama tinkamų finansuoti išlaidų suma buvo sumažinta 2 300,73 Eur, pritaikius 80 proc. paramos intensyvumą, nekompensuojama išlaidų suma yra 1 840,58 Eur (2 300,73 x 80 proc.). NMA 2015 m. lapkričio 30 d. sprendime padarė išvadą, kad atsakovo prašoma 21 561,86 Eur paramos suma daugiau kaip 3 proc. viršija (8,54 proc.) jam mokėtiną 19 721,28 Eur (21 561,86 Eur – 1 840,58 Eur) sumą, nustatytą išnagrinėjus galutinio Mokėjimo prašymo pagrįstumą. Nurodyta, kad mokėtina 19 721,28 Eur paramos suma sumažinta atsakovo prašomos ir NMA apskaičiuotos paramos sumos skirtumu – 1 840,58 Eur (19 721,28 Eur – 1 840,58 Eur = 17 880,69 Eur), todėl galutinė apskaičiuota paramos suma – 17 880,69 Eur. NMA 2015 m. lapkričio 30 d. sprendime nurodyta, kad atsakovas pagal galutinį Mokėjimo prašymą patyrė mažiau tinkamų kompensuoti išlaidų, nei išmokėta avansu, t. y. avansu buvo išmokėta 42 492,47 Eur, o galutinė apskaičiuota paramos suma yra 17 880,69 Eur, todėl atsakovui išmokėta paramos suma yra 24 611,78 Eur (42 492,47 Eur – 17 880,69 Eur (21 561,81 Eur – 1 840,58 Eur – 1 840,58 Eur) didesnė už pripažintą tinkamą finansuoti paramos lėšomis paramos sumą. Atsižvelgdama į tai, NMA priėmė sprendimą susigrąžinti permokėtą 24 611,78 Eur paramos sumą. Apie priimtą NMA 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą atsakovas informuotas 2015 m. gruodžio 15 d. raštu „Dėl susidariusios skolos grąžinimo”.
9. Teismas nustatė, jog atsakovui NMA 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu vietoje prašytos suteikti paramos sumos atsakovui buvo suteikta mažesnė suma. Atsakovas šį sprendimą apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, administraciniam teismui. Vyriausioji administracinių ginčų komisija bei Vilniaus apygardos administracinis teismas Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubui „Budys” skundą dėl minėto sprendimo panaikinimo atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-301-525/2018 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. NMA 2018 m. balandžio 20 d. raštu „Dėl skolos išieškojimo atnaujinimo” informavo atsakovą, jog vadovaudamasi LVAT sprendimu administracinėje byloje Nr. A-301-525/2018 atnaujino skolos, apskaičiuotos pagal Europos žuvininkystės fondo 2007-2013 m. priemonę „Žuvininkystės regionų vietos veiklos plėtros strategijų įgyvendinimas”, išieškojimą. Teismas nustatė, kad NMA 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimas, 2015 m. gruodžio 15 d. raštas „Dėl susidariusios skolos grąžinimo” buvo išsiųsti atsakovo nurodytu adresu registruotu paštu bei patalpintas NMA informaciniame portale https://portal.nma.lt. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neteikia duomenų, kad NMA 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą skundė jame nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atsiliepimu į prašymą neginčijo anksčiau nurodytų faktinių bylos aplinkybių, apskaičiuotos grąžintinų lėšų sumos dydžio, todėl teismas sprendė, jog grąžintinų lėšų suma paskaičiuota tinkamai, yra teisėta ir pagrįsta.
10. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo argumentus, kad pareiškėjas šiuo atveju pareiškė prašymą atlyginti žalą dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjo ar dėl civilinės atsakomybės, todėl byloje turi būti taikomas senaties terminas, sprendė, kad šiuo atveju svarbu įvertinti, iš ko yra kilęs ginčas.
11. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamo ginčo teisinius santykius iš esmės reglamentuoja Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo” (toliau – ir Taisyklės), kurios apibrėžia grąžintinas lėšas (3.3 p.), sprendimų dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priėmimo tvarką (7.1.3. p.), grąžintinų lėšų išieškojimo teisminiu būdu procesą (22 p.).
12. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, priimta nagrinėjant iš esmės analogišką bylą, kurioje buvo konstatuota, jog NMA priimtas sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas ir pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko yra vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti sprendime nurodytas grąžintinas lėšas.
13. Teismas, įvertinęs nurodytas teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką, padarė išvadą, kad šiuo atveju ginčas kilęs ne iš žalos atlyginimo teisinių santykių, o iš Europos Sąjungos finansinės paramos paraiškų administravimo teisinių santykių, t. y., pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl išmokų, kurios buvo išmokėtos ir (arba) panaudotos, pažeidžiant teisės aktus, išieškojimo teisminiu būdu, o ne dėl turtinės žalos atlyginimo.
14. Teismas akcentavo, kad Taisyklės nenumato senaties terminų prašymams dėl skolos pateikti. Teismas vertino, jog ginčas kilęs ne dėl žalos atlyginimo, o dėl grąžintinų lėšų išieškojimo, todėl šiuo atveju taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas, todėl netenkino atsakovo prašymo taikyti trejų metų senatį reikalavimui dėl žalos atlyginimo.
15. Teismas, vadovaudamasis Taisyklių 7.1.3. punkto, 11 punkto, 19 punkto nuostatomis, pažymėjo, kad pagal aktualią LVAT praktiką, ankstesnio sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo teisėtumas ir pagrįstumas tokio pobūdžio bylose (dėl skolos ir palūkanų priteisimo) nėra vertinamas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, gavęs NMA 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir nesutikdamas su juo, turėjo teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau atsakovas nagrinėjamoje byloje nepateikė duomenų ir įrodymų, kad teikė skundą dėl anksčiau minėto NMA sprendimo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar teismui. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra NMA nustatytos skolos bei palūkanų priteisimas, o ne priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas.
16. Teismas konstatavo, jog atsakovas NMA 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo neskundė, nustatytu terminu jame nurodytos lėšų sumos negrąžino, dėl lėšų grąžinimo dalimis nesikreipė, ir nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Taisyklių 17.2. punkte nurodytu būdu, NMA atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju taikomi teisės aktai nenumato NMA teisės ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) sprendime nurodytų sumų, todėl pareiškėjas dėl ginčo lėšų išieškojimo (priteisimo) kreipėsi į teismą. Nustatęs, kad atsakovo pareigą sugrąžinti susidariusią skolą (grąžintiną išmokos sumą) nustatantis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas, nustatytu terminu susidariusi skola nesumokėta, teismas konstatavo, kad NMA reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas ir tenkinamas.
17. Teismas, vadovaudamasis Taisyklių 14 punkto, 15.1. punkto nuostatomis, pažymėjo, kad NMA nurodytu terminu atsakovui nesumokėjus susidariusios skolos, ji nuo 2016 m. vasario 14 d. teisėtai ir pagrįstai pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2020 metais, atsakovo nurodytas 5 metų ieškinio senaties terminas prašymui dėl procentų palūkanų priteisimo nėra suėjęs. Teismas pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovo 24 611,78 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies pradedant 2016 m. vasario 14 d. iki visos skolos grąžinimo dienos, yra tenkino visa apimtimi.
III.
18. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmos instancijos teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atlyginti žalą atmesti pritaikius CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą 3 metų senaties terminą; priteisti iš pareiškėjo atsakovo bylinėjimosi išlaidas pagal sąskaitą, kurią atsakovas pateiks per teismo posėdį.
19. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo tokius argumentus:
19.1. Administracinių bylų nagrinėjimo procesas grindžiamas rungimosi principu. Atsakovas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino prašymo priteisti dalyką, nes pareiškėjo prašymas nėra susijęs su jokiomis pareiškėjo ginčo laikotarpiu suteiktomis paslaugomis, už kurias pareiškėjas įgytų teisę reikalauti skolos apmokėjimo. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju ginčas kilęs ne iš žalos atlyginimo teisinių santykių, o iš Europos Sąjungos finansinės paramos paraiškų administravimo teisinių santykių, t. y., pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl išmokų, kurios buvo išmokėtos ir (arba) panaudotos, pažeidžiant teisės aktus, išieškojimo teisminiu būdu, o ne dėl turtinės žalos atlyginimo, bei nurodo, kad teismas šių motyvų niekaip nepagrindžia konkrečiomis Europos Sąjungos finansinės paramos paraiškų administravimo teisės aktų nuostatomis, kuriose grąžintinos lėšos būtų reglamentuotos kaip skola, o ne žala. Atsakovas tvirtina, kad joks teisės aktas, kuriuo remiasi teismas, nenustato, kad grąžintinos lėšos yra laikomos skola, todėl teismas netinkamai kvalifikavo pareiškėjo prašymo priteisti ginčo sumą teisinį ir faktinį pagrindą, neteisingai nustatydamas tikrąjį bylos šalių ginčo teisinį santykį, nes teismas rėmėsi ne teisės aktų normomis, o ne prielaidomis.
19.2. Atsakovo teigimu, šioje byloje pareiškėjas iš tikro prašo teismo įpareigoti atsakovą atlyginti 24 611,78 Eur žalą. Atsakovas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai ginčo teisinį santykį apibrėžė vien tik pagal pareiškėjo suformuotą prašymo dalyką ir pagrindą, visiškai ignoruodamas atsakovo atsikirtimų argumentus dėl ginčo teisinio santykio, kad ginčas dėl 24 611,78 Eur yra ne dėl atsakovo skolos, o dėl pareiškėjui padarytos žalos, kurios piniginė išraiška yra pareiškėjo nuostoliai, kuriuos pareiškėjas ir prašo priteisti kaip grąžintinas lėšas. Atsakovas pažymi, kad teisme sprendžiant ieškovo pareikštą reikalavimą bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia abiejų proceso šalių pateikti tiek faktinio, tiek teisinio pobūdžio argumentai, todėl pirmos instancijos teismas netinkamai atskleidė bylos esmę, nes netinkamai įvertino pareiškėjo pareiškimo pagrindą ir dalyką – pareiškėjo patirtą 24 611,78 Eur žalą dėl galimai permokėtos paramos (grąžintinų lėšų), įgydamas teisę pareikalauti ne skolos, o nuostolių atlyginimo.
19.3. Atsakovas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovas ginčo lėšas gavo nepagrįstai, turėjo įvertinti, kad pareiškėjas iš tikro pareiškė prašymą atlyginti žalą dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo ar dėl civilinės atsakomybės, o ne dėl skolos (CK 1.136 str. 2 d. 5 p., 6.2 str.; 6.237-6.242 str.).
19.4. Atsakovo teigimu, šioje byloje nustatyta, kad ginčo grąžintinas lėšas atsakovas įgijo Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-339 „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007- 2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ pagrindu, todėl nesant pirmosios nepagrįsto praturtėjimo ar turto be pagrindo įgijimo instituto taikymo sąlygos, pareiškėjo ir atsakovo teisinis ginčas pagal CK 6.237 straipsnį negali būti kvalifikuojamas, o taikytinas civilinės atsakomybės institutas, kurį apibrėžia CK 6.245 straipsnio 1 dalis, o sąlygas reglamentuoja CK 6.246-6.249 straipsniai. Tik įrodžius, kad byloje yra nustatytos visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, iš atsakovo pareiškėjo naudai galėtų būti priteista 24 611,78 Eur žala.
19.5. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjas įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl atsakovas tvirtina, kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo ir ieškinį atmesti tuo pagrindu.
20. Pareiškėjas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o teismo sprendimą palikti nepakeistą, t. y. tenkinti NMA prašymą dėl skolos ir priteisti iš atsakovo NMA naudai: 24 611,78 Eur susidariusią skolą už neteisėtai gautas išmokas bei priteisti 5 procentų metines palūkanas už pavėluotai grąžinti lėšas, skaičiuotinas nuo 2016 m. vasario 14 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią skola visiškai susigrąžinama. Pareiškėjas parteikia tokius atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus:
20.1. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo vertinimu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino NMA prašymo priteisti dalyką, nes NMA prašymas nėra susijęs su jokiomis atsakovo ginčo laikotarpiu suteiktomis paslaugomis, už kurias NMA įgytų teisę reikalauti skolos apmokėjimo, bei pažymi, jog šiuo atveju ginčas yra kilęs ne iš žalos atlyginimo teisinių santykių, o iš Europos Sąjungos finansinės paramos paraiškų administravimo teisinių santykių, t. y. NMA į teismą kreipėsi dėl išmokų, kurios buvo išmokėtos ir (arba) panaudotos, pažeidžiant teisės aktus, išieškojimo teisminiu būdu, o ne dėl turtinės žalos atlyginimo.
20.2. Pareiškėjas, vadovaudamasis Taisyklių nuostatomis, bei atsižvelgdamas į aktualią teismų praktiką nurodo, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, o ankstesnio sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo teisėtumas ir pagrįstumas tokio pobūdžio bylose (dėl skolos ir palūkanų priteisimo) nėra vertinamas.
20.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo argumentais, jog NMA siekia prisiteisti ne skolą pagal Taisyklių nuostatas, o žalą, pažymi, kad reikalavimas priteisti skolą, remiantis Taisyklėmis, yra susijęs su administraciniais teisiniais santykiais, o ne su civiliniais santykiais, todėl yra teismingas administraciniam teismui ir nagrinėjamas vadovaujantis administracinės teisės normomis. NMA yra viešojo administravimo subjektas, kuris, vykdydamas teisės aktais jam pavestas funkcijas ir naudodamasis šioms funkcijoms įgyvendinti priskirtomis teisėmis, veikia viešojo administravimo srityje, tarp NMA ir pretenduojančiojo gauti paramą subjekto susiklosto valdžios ir pavaldumo, bet nelygiateisiai santykiai. Tai, kad, priėmus sprendimą dėl paramos skyrimo, NMA su paramos gavėju sudaro sutartį, nereiškia, kad tarp šalių susiklosto civiliniai teisiniai santykiai, t. y. viešasis administravimas pasibaigia. Sutarties sudarymas yra administruojamų lėšų skyrimo būdas, NMA turi teisę kontroliuoti sutarties vykdymą, o, nustačius lėšų panaudojimo pažeidimus, sustabdyti ir / ar anuliuoti paramos gavėjo teisę naudotis suteikta parama bei inicijuoti suteiktos paramos išieškojimą. Europos Sąjungos paramos administravimas yra paramos žemės ūkiui administravimo dalis, o atsakovas NMA yra specialus šį administravimą vykdantis viešojo administravimo subjektas. NMA teisės vykdyti atitinkamos paramos suteikimo bei naudojimo sąlygų laikymosi kontrolę bei, nustačius lėšų naudojimo pažeidimus, sustabdyti ir / ar anuliuoti paramos gavėjo teisę naudotis suteikta parama bei inicijuoti suteiktos paramos išieškojimą yra jo pareiškėjo kompetencijos dalis. Pareiškėjas pažymėjo, kad apeliacinio skundo argumentai dėl civilinių teisinių santykių bei civilinės atsakomybės taikymo šiuo atveju yra nepagrįsti bei turėtų būti atmesti.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo „Budys“ 24 611,78 Eur susidariusią skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2016 m. vasario 14 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Tikrinant sprendimo negaliojimo pagrindus, nurodytus ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo vienas teisėjas, o ne teisėjų kolegija.
24. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, yra ne tik proceso atnaujinimo, bet ir procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, kurį teismas turi konstatuoti ex officio (pagal pareigas). Laikoma, kad teismo sudėtis yra neteisėta, jeigu ji neatitinka įstatymo reikalavimų (ABTĮ 43 straipsnis), teismas buvo šališkas, buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (ABTĮ 44 straipsnis). Teismo sudėtis gali būti neteisėta ne tik dėl to, kad neatitinka įstatymo reikalavimų, bet ir pažeidus jo skyrimo arba bylų paskirstymo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1019/2002).
25. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį administraciniuose teismuose bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais, kai bylą leidžiama nagrinėti vienam teisėjui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, administracinės bylos dėl grąžintinų lėšų, susidariusių tais atvejais, kai fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti, skolos ir palūkanų priteisimo aptartu reguliavimu neįtrauktos į išimtinį sąrašą ir turi būti nagrinėjamos pagal bendrą taisyklę – trijų teisėjų kolegijos, ir pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo apimtis bylos pobūdžio ir kategorijos nepakeičia.
26. Paminėtina, kad paramos lėšų grąžinimas, nesilaikius sutartų sąlygų, nėra sankcija (nors ši sąvoka dažnai ir vartojama) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-9-968-2020). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus vienasmeniškai, teismo sudėtis neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų. Tokiu būdu byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kas pripažįstama savarankišku sprendimo negaliojimo pagrindu pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra svarbi asmens teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimo garantija, o jo nepaisymas kelia abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo, todėl neturi reikšmės faktas, ar šis procesinės teisės normos pažeidimas lėmė neteisingą bylos išsprendimą, ar ne. Tokiu pažeidimu pažeidžiamos esminės proceso nuostatos, nustatančios teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas). Tai reiškia, kad tokiu pažeidimu yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1069-442/2021, 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-638-629/2021; 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1523-815/2021; 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2458-622/2021).
28. Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu nustačius besąlyginį jo negaliojimo pagrindo egzistavimą – byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokiu atveju skundžiamas sprendimas panaikinamas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, proceso šalių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiami.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo „Budys” apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė