Civilinė byla Nr. eB2-2046-1012/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01338-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.7.3; 3.4.3.11
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gegužės 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „UNT investicijos“ skundą dėl atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Belvista“ 2025 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Belvista“ bankroto byloje.
Teismas
nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Belvista“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Vidmantas Mazys. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 23 d. Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį.
2. Teisme gautas pareiškėjos UAB „UNT investicijos“ skundas dėl atsakovės 2025 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu – kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo – panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Skundas grindžiamas tuo, kad:
2.1. Kreditorių pasiūlyta bendrovės kreditorių susirinkimo pirmininko kandidatūra yra netinkama, nes UAB „Sopranai“ verslo ryšiais yra tiesiogiai ir betarpiškai susijusi su atsakove, šios aplinkybės ne kartą buvo konstatuojamos įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose.
2.2. Atsakovės kreditorė UAB „Sopranai“, dėl kurios nešališkumo kyla pagrįstų abejonių, neužtikrins proceso veiksmingumo bei sąžiningumo, tikėtina, kad bus šališka.
2.3. Nuo pat atsakovės bankroto bylos iškėlimo ir kreditorių reikalavimų patvirtinimo didžiausius bendrovės kreditorinius reikalavimus turintys kreditoriai S. K., UAB „KMTSM“ ir UAB „Verslo aikštelė“ tarpusavyje derina veiksmus ir sąmoningai veikia prieš įmonės bankroto proceso operatyvumą, efektyvumą bei kitų įmonės kreditorių interesų apsaugą.
2.4. Imperatyvios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatos nenumato galimybės perleisti kreditorių susirinkimo pirmininko statusą.
2.5. Skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas, patvirtinant nemokumo administratoriaus pasiūlytą bendrovės kreditorių susirinkimo pirmininko kandidatūrą, t. y. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovą.
3. Kreditorė VMI pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė jį tenkinti. Atsiliepimu iš esmės palaikė pareiškėjos nurodytus motyvus.
4. BUAB „Belvista“ nemokumo administratorius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti. Atsiliepime nurodyta:
4.1. Kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkta kreditorė UAB „Sopranai“ atsakovės kreditorių susirinkime nedalyvavo ir savo balsavimo pozicijos dėl atsakovės kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo 2025 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkime nepateikė.
4.2. Pritartina skunde nurodytiems argumentams, jog bendrovės kreditorius, dėl kurio nešališkumo kyla pagrįstų abejonių, neužtikrins proceso veiksmingumo bei sąžiningumo, tikėtina, kad bus šališkas, todėl negali būti bendrovės kreditorių susirinkimo pirmininku.
4.3. Kreditoriai nepagrįstai atsisakė tvirtinti nemokumo administratoriaus pasiūlytą kreditorių susirinkimo pirmininko kandidatūrą, t. y. VMI atstovą, nes kreditorių susirinkimo pirmininku turėtų būti renkamas asmuo, dėl kurio objektyvumo ir nešališkumo nekyla visiškai jokių abejonių ir kuris geriausiai galėtų atlikti šias funkcijas, turėtų dalyvavimo įmonių bankroto procese patirties.
4.4. Skundžiamo nutarimo dalis, kuria nutarta, jog susirinkimo pirmininkui perleidus savo kreditorinį reikalavimą, jį įgijęs asmuo tampa kreditorių susirinkimo pirmininku, taip pat yra neteisėta ir pažeidžia imperatyvias JANĮ nuostatas.
5. Kreditorė UAB „Sopranai“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė:
5.1. Vien buvusių verslo santykių su bankrutuojančia įmone faktas, savaime negali būti pagrindu riboti kreditoriaus galimybę būti išrinktam kreditorių susirinkimo pirmininku.
5.2. Pateiktame skunde nenurodyta nei objektyvių įstatyme įtvirtintų ribojimų, nei kokių nors kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių kreditorė UAB „Sopranai“ negalėtų būti išrinkta BUAB „Belvista“ kreditorių susirinkimo pirmininke ir kurios leistų abejoti kreditorės UAB „Sopranai“ nepriklausomumu ir galimybe nešališkai eiti kreditorių susirinkimo pirmininkės pareigas.
5.3. Skunde klaidingai teigiama, kad BUAB „Belvista“ kreditorių susirinkimas negalėjo nuspręsti, kad kreditorių susirinkimo pirmininkui perleidus savo kreditorinį reikalavimą, jį įgijęs asmuo tampa kreditorių susirinkimo pirmininku.
5.4. Net jeigu teismas dėl kokių nors priežasčių ir pripažintų skundžiamą nutarimą neteisėtu bei jį panaikintų, klausimas dėl kito pirmininko išrinkimo turėtų būti grąžintas iš naujo spręsti pačiam kreditorių susirinkimui.
Teismas
konstatuoja:
Dėl atsakovės kreditorių susirinkime priimto nutarimo (ne)teisėtumo
6. Iš byloje šalių pateiktų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų nustatyta, kad 2025 m. kovo 31 d. įvyko BUAB „Belvista“ kreditorių susirinkimas. Jo metu, nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui kreditorių susirinkimo pirmininku siūlė išrinkti kreditorę VMI. Dėl nemokumo administratoriaus pasiūlyto sprendimo projekto „už” balsavo 26,213 proc., „prieš“ – 65,516 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, t. y. sprendimas nebuvo priimtas. Kreditorių susirinkimo didžiausias kreditorius S. K., kurio reikalavimas sudaro 56,235 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių reikalavimų sumos, UAB „KMTSM“ ir UAB „Verslo aikštelė“ kreditorių susirinkimo pirmininku pasiūlė išrinkti UAB „Sopranai“ atstovą. Taip pat nurodant, jog kreditorių susirinkimo pirmininkui perleidus savo kreditorinį reikalavimą, jį įgijęs asmuo tampa kreditorių susirinkimo pirmininku. Dėl šio pasiūlyto sprendimo projekto „už” balsavo 62,516 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, balsavusių „prieš“ nebuvo, t. y. sprendimas buvo priimtas. Kaip nustatyta iš atsakovės bankroto byloje pateiktų balsavimo protokolų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), pareiškėja balsavo „už“ nemokumo administratoriaus siūlymą kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkti VMI.
7. JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo sprendimą turi teisę skųsti teismui šie asmenys: 1) kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą; 2) kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jeigu nebuvo tinkamai apie jį informuotas; 3) nemokumo administratorius; 4) restruktūrizuojamas juridinis asmuo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja balsavo už VMI kandidatūrą dėl kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo taip pat tai, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiškėja buvo informuota apie kreditorių S. K., UAB „KMTSM“ ir UAB „Verslo aikštelė“ pasiūlytą UAB „Sopranai“ atstovo išrinkimą kreditorių susirinkimo pirmininku, vertina, jog pareiškėja turi teisę skųsti 2025 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo 1-ąjį nutarimą (JANĮ 55 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
8. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir/ar bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-469-781/2021).
9. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad priimant ginčijamą nutarimą buvo laikytasi kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarkos. Tokių pažeidimų, susijusių su ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, nenustatė ir teismas. Atsižvelgiant į tai, teismas toliau vertina skundžiamo kreditorių susirinkimo 1-ojo nutarimo, kuriuo kreditorių susirinkimo pirmininku buvo išrinktas UAB „Sopranai“ atstovas, turinio teisėtumą.
10. JANĮ 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirmajame kreditorių susirinkime turi būti išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas. Kreditorių susirinkimo pirmininku gali būti išrinktas tik kreditorius (straipsnio 2 dalis); kreditorių susirinkimo pirmininku negali būti kreditorius, jeigu jis per paskutinius 3 metus iki nemokumo bylos iškėlimo buvo: 1) juridinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, jį patronuojančiojo ar jo patronuojamojo juridinio asmens dalyvis, organų narys, vadovas, buhalteris, darbuotojas; 2) šios dalies 1 punkte nurodytų asmenų sutuoktinis, artimos giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo (3 dalis).
11. JANĮ 48 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl ribojimų kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimui nustatymo kvalifikuotinos kaip imperatyvi teisės norma, o vadovaujantis teismų suformuota praktika, imperatyviosios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-313/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-342-381/2020, 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2021). Tai reiškia, kad kreditorių susirinkimo pirmininku negali būti išrinktas asmuo, tiesiogiai atitinkantis JANĮ 48 straipsnio 3 dalyje nurodytas ribojančias nuostatas.
12. Kaip nurodyta anksčiau, skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu kreditorių susirinkimo pirmininku išrinktas UAB „Sopranai“ atstovas. Byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju egzistuotų bent viena JANĮ 48 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąlyga, kuriai esant kreditorės UAB „Sopranai“ atstovas negalėtų būti kreditorių susirinkimo pirmininku. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
13. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių šalių paaiškinimų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog atsakovę BUAB „Belvista“ ir išrinktą kreditorių susirinkimo pirmininkę UAB „Sopranai“ siejo nuolatinio pobūdžio verslo ryšiai, kurie įsiteisėjusiais teismų sprendimais vertinti kritiškai (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-21-1120/2022 242 p.; 2024 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-352-933/2024 100 p.; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-444-560/2024 122 p.). Teismai nurodytuose procesiniuose sprendimuose konstatavo ir tai, jog tarp šių įmonių buvo sudaromi sandoriai neįsitikinus, ar jie galės būti įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nurodyti santykiai tarp BUAB „Belvista“ ir UAB „Sopranai“ kelia abejonių dėl UAB „Sopranai“ nešališkumo kaip kreditorių susirinkimo pirmininkės kandidatūros.
14. Šiuo atžvilgiu teismas sutinka su pareiškėjos skunde nurodomais argumentais dėl kreditorių susirinkimo pirmininko kandidatūrai keliamų objektyvumo ir nešališkumo kriterijų. Nors bendrovės kreditorių susirinkimo pirmininką renka kreditorių susirinkimas ir juo gali būti bet kuris kreditorius dalyvaujantis bankroto procese, nepriklausomai nuo patvirtinto finansinio reikalavimo, tačiau atsižvelgiant į JANĮ nuostatas ir teismų praktiką, kandidatūros objektyvumas ir nešališkumas yra esminiai kriterijai, vertinant atitinkamo kreditorių susirinkimo nutarimo pagrįstumą. Kreditorių susirinkimo pirmininku turėtų būti skiriamas asmuo, kuris ne tik formaliai atitinka reikalavimus, bet ir kurio nešališkumas bei objektyvumas nekelia pagrįstų abejonių. Tokie potencialiam kreditorių susirinkimo pirmininkui keltini kriterijai leidžia ne tik užtikrinti bankroto proceso skaidrumą ir minimizuoti galimų konfliktų riziką, bet ir veiksmingai apsaugoti kreditorių interesus, kurių pažeidimas sudaro pagrindą naikinti kreditorių susirinkimo sprendimus (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis).
15. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teismo vertinimu, bendrovės kreditorius, dėl kurio nešališkumo kyla pagrįstų abejonių, neužtikrins proceso veiksmingumo bei sąžiningumo, todėl negali būti bendrovės kreditorių susirinkimo pirmininku. Atsižvelgiant į tai, 2025 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimas 1-uoju darbotvarkės klausimu išrinkti kreditorių susirinkimo pirmininku UAB „Sopranai“ atstovą naikintinas (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis, CK 1.5 straipsnis).
16. Pareiškėja skunde taip pat nurodė, jog panaikinus kreditorių susirinkimo 1-ąjį nutarimą, patvirtinti nemokumo administratoriaus pateiktą kreditorių susirinkimo pirmininko kandidatūrą – VMI.
17. JANĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintas teisėjo vadovavimo procesui principas, reiškiantis, kad teismas gali savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus ir kontroliuoti nemokumo proceso šalių veiksmus, siekdamas užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą. Įprastai teismo aktyvumo ribos siejamos su nemokumo proceso dalyvių (nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo) veiksmų kontrole, jų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu. Vienas iš teismo aktyvumo pavyzdžių, pripažintų teismų praktikoje, yra teismo teisė išimtiniais atvejais įsiterpti į kreditorių susirinkimo kompetenciją ir priimti sprendimą už kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).
18. Taigi, teismas turi spręsti dėl kreditorių susirinkimui (komitetui) priskirtos kompetencijos pagal pareigas (savo iniciatyva) esant išimtinėms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-389-219/2019, 30 punktas). Pavyzdžiui, nustačius, kad kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą, įvertinęs faktines aplinkybes, kreditorių, turinčių balsų daugumą, veiksmus (neveikimą), jų priimamų sprendimų įtaką operatyviam ir veiksmingam bankroto proceso užbaigimui, atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Tam turi būti konstatuotas bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017, 28 punktas; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023 40–41 punktai).
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo klausimo pagrįstumas teisme sprendžiamas trečią kartą. Ankstesniais teismo procesiniais sprendimais dėl atitinkamų kreditorių susirinkimo nutarimų (žr. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 20 d., 2025 m. vasario 20 d. nutartis), juos panaikinus, klausimas dėl kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo būdavo grąžinimas kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo. Taip pat pažymėtina, jog kreditorių susirinkimas jau 3 kartus išrinko kreditorių susirinkimo pirmininką, dėl kurio nešališkumo teismui kilo pagrįstų abejonių, kas sąlygoja bankroto proceso vilkinimą. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus susiklosčiusias faktines aplinkybes, teismas prieina išvados, jog šiuo konkrečiu klausimu, teismo įsiterpimas į kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus yra būtinas, siekiant užtikrinti bankroto procesui taikytinus principus (JANĮ 3 straipsnio 1, 3, 4 punktai).
20. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, kreditorių, turinčių balsų daugumą, veiksmus, jų priimamų sprendimų įtaką operatyviam ir veiksmingam bankroto procesui, atsižvelgdamas į bankroto procesui taikytinus principus, atsakovės kreditorių susirinkimo pirmininku skiria nemokumo administratoriaus pateiktą kreditorių susirinkimo pirmininko kandidatūrą – VMI.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
22. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisinės prigimties, yra nurodęs, kad reikalavimas dėl bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinio institutui ar kitam procesiniam dokumentui (pareiškimui arba skundui), kuriuo inicijuojamas civilinės bylos iškėlimas. Toks procesinis dokumentas (skundas) su jame suformuluotais materialiaisiais teisiniais reikalavimais yra nagrinėjamas teisme prie bankroto bylos, išskiriant jį į savarankišką civilinę bylą. Atitinkamai ir atsiliepimas į apelianto (kreditoriaus) skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo teisme įvertinimo laikytinas atsiliepimu į ieškinį ar kitą analogiško turinio dokumentą, pagal kurį buvo pradėta civilinė byla (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 142 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-231/2014; 2023 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-377-934/2023 13 punktą; 2024 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-184-881/2024 39 punktą).
23. Pareiškėja pateikė duomenis, kad patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendžia, kad prašomas priteisti išlaidų dydis, atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir nagrinėjamos bylos teisinę specifiką, neviršija maksimalių nustatytų Rekomendacijose, atitinka proporcingumo bei protingumo principus. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad ginčas kilęs tarp pareiškėjos, kurios poziciją palaikė nemokumo administratorius, ir įmonės kreditorių, pateikusių siūlymą (balsavusių) kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkti UAB „Sopranai“, t. y. S. K., UAB „KMTSM“ ir UAB „Verslo aikštelė“. Nurodyti kreditoriai apie priimtą pareiškėjos skundą ir terminą atsiliepimams pateikti, nemokumo administratoriaus informuoti tinkamai (žr. DOK-14327). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas tenkintas visiškai, pareiškėjai priteistina visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis iš anksčiau nurodytų kreditorių (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „UNT Investicijos“ skundą tenkinti.
Panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Belvista“ 2025 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 1–uoju darbotvarkės klausimu „Dėl kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo“.
Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Belvista“ kreditorių susirinkimo pirmininke paskirti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „UNT Investicijos“, juridinio asmens kodas 300548341, lygiomis dalimis, t. y. po 322,67 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus ir 67 ct), iš kreditorių S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „KMTSM“, juridinio asmens kodas 301743682, ir 322,66 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus ir 66 ct) iš uždarosios akcinės bendrovės „Verslo aikštelė“, juridinio asmens kodas 125313388, bylinėjimosi išlaidų.
Įpareigoti nemokumo administratorių per 3 dienas nuo nutarties gavimo dienos informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė