Civilinė byla Nr. e2-313-464/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02132-2018-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų D. B., G. A., G. R., M. Z. ir L. K., prisidėjusio prie atsakovų G. A. ir M. Z., atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-5218-567/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Decorus“ ieškinį atsakovams D. B., G. A., G. R., M. Z., L. K. ir D. A. dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB ,,Decorus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. B., G. A., G. R., M. Z., L. K. ir D. A. 1 080 259,03 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-12-21 nutartimi iškėlė UAB ,,Decorus“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė R. T.. Teismo 2018-02-28 nutartimi bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, o Lietuvos apeliacinis teismas 2018-05-10 nutartimi šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Pasak ieškovės, tyčinio bankroto byloje nustatytos faktinės ir nagrinėjamai bylai prejudicinę reikšmę turinčio aplinkybes patvirtina atsakovų veiksmų neteisėtumą, dėl kurių bendrovė patyrė žalą, taigi egzistuoja visos sąlygos jų civilinei deliktinei atsakomybei kilti.
3. Pasak ieškovės, atsakovas D. A. netinkamai vykdė savo kaip buvusio vadovo pareigas, 2015 m. esant bendrovei nemokiai sudarė nuostolingus / ekonomiškai nenaudingus sandorius, priėmė kitus bendrovei nenaudingus sprendimus, slėpė turtą. Be to, bendrovės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į jos turtą buvo apribotos arba panaikintos, o išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama vienam kreditoriui, t. y. vienintelei jos akcininkei LUAB ,,Construction gate“. Bendrovės vadovas D. A. netinkamai vykdė savo pareigas ir tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus.
4. Tyčinį bankrotą nagrinėję teismai nustatė ir tokias faktines aplinkybes, kad bendrovė buvo tiesiogiai valdoma ne tik vadovo, bet ir vienintelės akcininkės UAB ,,Construction gate“, kuri, prasidėjus ieškovės bankroto procesui, jos dalyvių valdymo organų – valdybos narių M. Z., G. A., L. K., G. R. ir direktorės D. B., buvo likviduota. LUAB ,,Construction gate“ valdyba ir direktorė solidariai kartu su atsakovu D. A. yra atsakinga už ieškovei padarytą žalą. Mano, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir bendrovės patirtos žalos, kurios dydis yra lygus jos bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumai.
5. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – visų atsakovų turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų, esančių pas atsakovus ar trečiuosius asmenis areštą 1 080 259,03 Eur sumai. Jos teigimu, egzistuoja reali grėsmė, kad ieškovei palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas. Prašoma priteisti suma yra didelė, atsakovas D. A. 2016-08-09 turėjo nekilnojamojo turto (žemės sklypas ir butas), tačiau Nekilnojamojo turto registro 2017-07-27 duomenimis atsakovas šio turto jau nebeturi, t. y. atliko veiksmus, kurių pagrindu ieškovei palankus teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas. Atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes, t. y. UAB ,,Construction gate“ likvidavimą, kiti atsakovai taip pat gali imtis veiksmų siekdami išvengti sprendimo įvykdymo, todėl, pasak ieškovės, šioje byloje būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2018-11-20 nutartimi ieškovės BUAB ,,Decorus“ prašymą patenkino: 1) areštavo bendrai 1 080 259,03 Eur sumai atsakovams D. A., D. B., M. Z., G. A., L. K., G. R. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ir / ar trečiuosius asmenis, o nesant ar nepakankant ieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovų nekilnojamojo ir / ar kilnojamojo turto, areštavo jų pinigines lėšas, esančias bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą; 2) leido atsakovams gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, gaunant 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas ir su ieškove; 4) nutarties vykdymą pavedė ieškovės pasirinktam atsakovų teritoriją aptarnaujančiam antstoliui, kuris privalo nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota kaip lėšos, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintos pajamos, gaunant 1 MMA dydžio lėšas atsakovų pragyvenimui bei atliekant atsakovų atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines bei komunikacijų paslaugas ir su ieškove; 5) išaiškino ieškovei, kad dėl nutarties vykdymo ji turi per keturiolika dienų kreiptis į atsakovų teritoriją aptarnaujantį antstolį, kuris pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti; per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti; 6) išaiškino atsakovams atsakomybę už nustatytų apribojimų pažeidimą, t. y. kad kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki 300 Eur bauda už kiekvieną pažeidimo dieną, kad ieškovas turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo.
7. Preliminariai įvertinęs pareikštą ieškinį teismas sprendė, kad šis tikėtinai pagrįstas. Atsižvelgęs į tai, kad ieškinys yra pareikštas buvusiam ieškovės (bankrutuojančios bendrovės) vadovui ir bendrovės akcininkės LUAB „Construction gate“ valdybos nariams ir vadovei, t. y. fiziniams asmenims, kurių mokumas ir turtinė padėtis nėra žinoma, o taip pat į pareikšto reikalavimo sumą, pripažino, kad ieškinio suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, yra didelė. Todėl siekiant užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priešingu atveju ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos nepranešus atsakovams, kitaip kiltų reali grėsmė, kad pranešimas sutrukdytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui arba padarys jų taikymą nebeįmanomu.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
8. Atsakovė D. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-11-20 nutartį ir prašymą jos atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones net preliminariai neįvertinęs ieškinio pagrįstumo. Ieškinys atsakovės D. B. atžvilgiu pareikštas vien tuo pagrindu, kad ieškovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Ieškovė privalėjo nurodyti konkrečius atsakovės atliktus neteisėtus veiksmus, o ne abstrakčius teiginius dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
8.2. Ieškovė nenurodė, kokie konkrečiai nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai ar sprendimai buvo priimti jos atžvilgiu, kaip netinkamai buvo organizuojama jos veikla ir kokią įtaką tam turėjo atsakovės, kuri buvo kito juridinio asmens vadove, veiksmai.
8.3. Atsakovė niekada nebuvo ieškovės dalyve, o tai, kad ji buvo ieškovės vienintelės akcininkės UAB ,,Construction gate“, kuri dabar jau likviduota, vadove ar šios bendrovės likvidavimo faktas nereiškia, kad už jos veiklą turi atsakyti buvę valdymo organų nariai.
8.4. Teismas nepagrįstai vien ieškinio sumą pripažino lemiančią būtinybę šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nepagrįstai nevertino aplinkybių, susijusių su jos sąžiningumu.
8.5. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nuo ieškinio pateikimo dienos atsakovė ėmėsi ar ketina imtis neteisėtų veiksmų, siekdama paslėpti ar sunaikinti turimą turtą. Tyčiniu pripažintas ieškovės, o ne LUAB ,,Construction gate“, bankrotas, todėl jos vadovės nesąžiningumas negali būti preziumuojamas.
9. Atsakovas G. R. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018-11-20 nutarties dalį, kuria jo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą jo atžvilgiu atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Ieškinys atsakovo G. R. atžvilgiu nėra pagrįstas. Atsakovas buvo ne ieškovės, o LUAB ,,Construction Gate“ kolegialaus valdymo organo (valdybos) nariu. Nei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), nei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) nėra numatyta dukterinės įmonės akcininko, valdybos nario solidarioji ar subsidiarioji atsakomybė už dukterinės įmonės kreditoriams padarytą žalą.
9.2. Ieškovė neįrodė nė vieno konkretaus atsakovo neteisėto veiksmo / neveikimo, sukėlusio ar galėjusio sukelti žalą. Su ieškiniu nepateikė nė vieno tokias aplinkybes patvirtinančio įrodymo. Tuo tarpu, priešingai nei ieškinyje nurodė ieškovė, tyčinio bankroto byloje nustatytos aplinkybės nelaikytinos prejudicinėmis nagrinėjamai bylai.
9.3. Ieškinio suma nėra kriterijus laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, šiuo atveju ieškovė turėjo įrodyti atsakovo nesąžiningumą, tačiau tai nebuvo padaryta.
9.4. Kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, kurio vertė 360 726,05 Eur, o tai reiškia, kad net ir tuo atveju jei ieškinys bus patenkintas, iš jo, kaip solidaraus atsakovo, priteistina 180 000 Eur suma yra žymiai mažesnė nei turimo turto vertė. Be to, šį turtą jis turi nuo 2005 m. ir neketina jo perleisti.
9.5. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai ir neproporcingai suvaržo net ik atsakovo, bet ir jo šeimos narių teises ir interesus. Atsakovas yra vienintelis šeimoje dirbantis asmuo, kuris turi išlaikyti du mažamečius vaikus. Šeimos išlaidos per mėnesį siekia 4 688,11 Eur, teismo nustatytos 1 MMA nepakanka šiems būtiniems poreikiams patenkinti.
10. Atsakovas M. Z. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018-11-20 nutarties dalį, kuria jo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą jo atžvilgiu atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Ieškinys atsakovo M. Z. atžvilgiu nepagrįstas. Atsakovas buvo ne ieškovės, o LUAB ,,Construction Gate“ kolegialaus valdymo organo (valdybos) nariu. Nei CK, nei ABĮ nėra numatyta dukterinės įmonės akcininko, valdybos nario solidarioji ar subsidiarioji atsakomybė už dukterinės įmonės kreditoriams padarytą žalą.
10.2. Ieškovė neįrodė nė vieno konkretaus atsakovo neteisėto veiksmo / neveikimo, sukėlusio ar galėjusio sukelti žalą. Su ieškiniu nepateikė nė vieno tokias aplinkybes patvirtinančio įrodymo. Tuo tarpu, priešingai nei ieškinyje nurodė ieškovė, tyčinio bankroto byloje nustatytos aplinkybės nelaikytinos prejudicinėmis nagrinėjamai bylai.
10.3. Ieškinio suma nėra kriterijus laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, šiuo atveju ieškovė turėjo įrodyti atsakovo nesąžiningumą, tačiau tai nebuvo padaryta.
10.4. Kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, kurio vertė 275 993,46 Eur, vadinasi, ir tuo atveju jei ieškinys bus patenkintas, iš jo, kaip solidaraus atsakovo, priteistina 180 000 Eur suma yra žymiai mažesnė nei turimo turto vertė. Be to, 2017 m. atsakovas įsigijo naują nekilnojamojo turto objektą, kas tik patvirtina, kad jis neketina slėpti ar perleisti turtą.
10.5. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai ir neproporcingai suvaržo net ik atsakovo, bet ir jo šeimos narių teises ir interesus. Atsakovas yra vienintelis šeimoje dirbantis asmuo, kuris turi išlaikyti du mažamečius vaikus. Šeimos išlaidos per mėnesį siekia 1 010,70 Eur, teismo nustatytos 1 MMA nepakanka šiems būtiniems poreikiams patenkinti.
11. Atsakovas G. A. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018-11-20 nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą jo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytos žalos dydį ir kodėl taikytinas tokio masto areštas. Be to, nepateikti įrodymai, patvirtinantys atsakovo veiksmų neteisėtumą. Priešingai nei nurodyta ieškinyje, byloje dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytos aplinkybės nagrinėjamai bylai neturi prejudicinės reikšmės.
11.2. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad atsakovas ketina sumažinti savo turimo turto vertę, jį perleisti tretiesiems asmenims ar kitais būdais išvengti galimai jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Didžiąją dalį atsakovo turto sudaro šeimos būstas ir žemės sklypai, kurių jis nei anksčiau, nei ateityje neketina perleisti.
11.3. Teismas, formaliai taikydamas viso atsakovo turto areštą, pažeidė proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Teismas galėjo taikyti alternatyvią laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
11.4. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, atsakovas nebegali skirti lėšų šeimai išlaikyti, atliki įprastus buitinius sandorius.
12. Atsakovas L. K. pateikė pareiškimus dėl prisidėjimo prie atskirųjų skundų, kuriuose nurodė prisidedantis prie atsakovų G. A. ir M. Z. skundų.
13. Ieškovė BUAB ,,Decorus“ atsiliepimuose į atsakovų D. B., M. Z. ir G. A. atskiruosius skundus nurodė, kad su jais nesutinka, skundžiamą teismo nutartį prašo palikti nepakeistą. Nurodė tokius pagrindinius argumentus:
13.1. Ieškinys yra akivaizdžiai pagrįstas. Tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek ir Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse konstatavo, kad ieškovės bankrotas buvo tyčinis. Tai reiškia, kad nebegali būti keliamas klausimas dėl ieškovės bankroto neteisėtumo. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad laikotarpiu, kai buvo atliekami tyčiniai veiksmai, vedantys prie bankroto, ieškovė buvo tiesiogiai valdomas ne tik vadovo D. A., bet ir vienintelės akcininkės LUAB ,,Construction gate“ valdymo organų.
13.2. Atsakovų veiksmų nesąžiningumą patvirtina vien tai, kad jie, siekdami išvengti jiems nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, bankroto bylos proceso metu likvidavo UAB ,,Construction gate“. Tokiu būdu siekiama išvengti potencialių neigiamų pasekmių dėl galimo prisidėjimo prie ieškovės bankroto.
13.3. Atsakovų nesąžiningumą patvirtina ir jų veiksmai ieškovės veikloje, t. y. sistemingi veiksmai, kuomet, gresiant bankrotui, sudaromų sandorių pagrindu buvo siekiama nuslėpti bendrovės dar gaunamų piniginių lėšų srautus bei įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais, teikiant išskirtinę pirmenybę bendrovės vienintelės akcininkės UAB ,,Construction gate“ reikalavimams patenkinti.
13.4. Vienas iš atsakovų (D. A.) perleido jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Svarbu ir tai, kad prašoma priteisti suma yra didelė atsakovams, kaip fiziniams asmenims.
13.5. Atsakovas G. A. nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas faktines aplinkybės dėl įsiskolinimų kreditoriams bei negalėjimo patenkinti būtinųjų šeimos poreikių.
13.6. Atsakovo M. Z. argumentai, kad nustatytos leidžiamos iš areštuotų lėšų panaudoti sumos dydis yra per mažas, niekaip nėra susiję ir neturi būti naudojami kaip motyvai, leidžiantys pagrįsti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumą. Šie argumentai būtų tinkami ir galėtų būti naudojami atsakovui prašant padidinti leidžiamą naudoti iš areštuotų lėšų sumos dydį (jei būtų įrodytas tokio prašymo pagrįstumas), tačiau atsakovas tokio pobūdžio prašymo neteikia.
13.7. Byloje egzistuoja ne tik ieškovės kaip bankrutuojančios bendrovės interesai, bet siekiama apginti ir jos kreditorių interesus, dėl ko pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros ir yra proporcingos.
Teisėja
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
14. Apeliantai M. Z. ir G. R. kartu su atskiraisiais skundais pateikė 2018-12-03 raštų antstoliams kopijas, 2018-11-23 turto aprašo kopijas, sąskaitų ir mokėjimo pavedimų kopijas, informaciją apie kreditą. Pateiktais rašytiniais įrodymais apeliantai grindžia savo argumentus dėl nepagrįstai ir neproporcingai varžomų tiek jų, tiek šeimos narių teisių ir teisėtų interesų.
15. Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tokias aplinkybes turi nurodyti prašymą priimti naujus įrodymus teikiantis asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai nepateikė prašymo priimti naujus įrodymus ir nenurodė jokių aplinkybių ar argumentų, kodėl šie dokumento pateikimo būtinybė iškilo būtent dabar, jų priėmimo į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą klausimas nesprendžiamas.
Dėl ieškinio reikalavimo tikėtino pagrįstumo
16. Nagrinėjamoje byloje penki iš šešių asmenų, kurių atžvilgius skundžiama teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pateikė atskiruosius skundus (vienas jų prisidėjo prie pareikštųjų), ir visi jie laikosi tos pačios pozicijos, kad ieškovės parašymas jų atžvilgiu taikyti turtinius ribojimus negalėjo būti patenkintas jau vien dėl to, kad pareikštas ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų argumentais nesutinka.
17. Įstatymų leidėjo CPK įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių institutas įpareigoja teismą užtikrinti efektyvų ieškovo teisių gynimą. Todėl pradinėje bylos proceso stadijoje, kuomet dažniausiai būna išsprendžiamas reikalavimų užtikrinimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis klausimas, ieškovui ar pareiškėjui, siekiančiam pasinaudoti šio instituto teikiama apsauga, tokio prašymo pareiškimo metu pakanka pagrįsti, jog egzistuoja protinga ieškinio patenkinimo galimybė. Teismo pareiga įvertinti ieškinio patenkinimo galimybę gali būti apibrėžiama ir negatyviai, t. y. atsakovo atsikirtimai nėra pakankami abejoti ieškinio pagrindo tikėtinu pagrįstumu. Todėl pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio arba preliminaraus vertinimo) doktriną ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu, išanalizavus ieškovo argumentus ir atsakovo atsikirtimus, nelieka pagrįstų abejonių sėkminga ieškovui proceso baigtimi.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų žalos atlyginimą. Šį savo reikalavimą ieškovė grindė tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovai, vienu atveju, kaip bendrovės vadovas, kitu atveju kaip jos likviduotos akcininkės vadovai bei valdymo organų nariai, atliko ieškovės ir kreditorių atžvilgiu neteisėtus veiksmus. Nurodė, kad su vienintele ir šiuo metu jau likviduota akcininke, kurios valdymo organų nariais buvo apeliantai, ieškovė 2015 m. sudarė sandorius, kuriais buvo siekta ieškovės nemokumo, taip pat, esant ieškovei faktiškai nemokiai, bendrais tyčiniais veiksmais jos turtinę padėtį dar labiau pablogino. Kitaip tariant, ieškovė pakankamai aiškiai išdėstė savo reikalavimo faktinį pagrindą. Be to, nurodė ir tokio reikalavimo teisinius pagrindus, o būtent CK 2.87, 6.9301 straipsnių pažeidimu, išdėstė motyvus, kodėl atsakomybė taikytina solidariems atsakovams.
19. Sprendžiant dėl pareigos pateikti ieškinio pagrindą pagrindžiančius įrodymus, iš dalies sutikina su apeliantais, kad pradiniame ieškinyje aptartos faktinės aplinkybės iš esmės buvo įrodinėjamos teismo nutartyse, priimtose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, jau nustatytomis aplinkybėmis ir konstatuotais faktais. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2019-02-28 ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, o kartu su juo ir bendrovių ieškinyje nurodytu laiku sudarytų sandorių kopijas ir kitus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju aktualios ir vertintinos aplinkybės, kurios jau egzistuoja atskirųjų skundų nagrinėjimo metu, skundų argumentus dėl šioje proceso stadijoje pateiktų įrodymų nepakankamumo atmeta kaip nepagrįstus ir neatitinkančius byloje susiklosčiusios situacijos.
20. Atsižvelgiant į tai, duomenų spręsti dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo CPK 144 straipsnio taikymo tikslais iš esmės pakanka. Šioje bylos proceso stadijoje nėra jokio pagrindo išvadai, kad ieškovei palankus teismo sprendimas tikrai negalėtų būti priimtas.
21. Apeliantų atskirųjų skundų argumentai, susiję su tyčinio bankroto byloje nustatytų faktų prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai vertinimu, sąlygų atsakovų deliktinei civilinei bei solidariajai atsakomybei kilti nebuvimu, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Tik ištyrus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus galės ir bus padarytos atitinkamos išvados, tiek susijusios su pareikšto reikalavimo pagrįstumu, tiek dėl į bylą pateiktų įrodymų įrodomosios reikšmės. Kaip nurodyta pirmiau, ieškinio preliminaraus pagrįstumo pripažinimui teismui pakanka tik įsitikinti, ar šis procesinis dokumentas yra pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie argumentai pagrindžiami įrodymais.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
22. Apeliantai taip pat nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria konstatuotas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Teigia, kad teismas privalėjo vertinti ne pareikšto reikalavimo sumą, o atsakovų veiksmų sąžiningumą, o to nepadaręs, nukrypo nuo šiam klausimui aktualios teismų praktikos.
23. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantų pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vien dėl didelės ieškinio sumos preziumuojamos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, iš tiesų neatsižvelgė į pastarųjų metų Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus, o jeigu ir atsižvelgė, apie tai skundžiamoje nutartyje nepasisakė. Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovų interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 201-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018).
24. Todėl atskiruosiuose skunduose pagrįstai atkreipiamas dėmesys į nepakankamą skundžiamos nutarties argumentaciją, grėsmę teismo sprendimo įvykdymui susiejant tik su reikalavimo sumos dydžiu – tokia argumentacija kritikuotina kaip savaime nepakankama teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei pripažinti.
25. Kita vertus, pirmosios instancijos teismui to nepadarius, o apeliantams ginčijant pagrindo taikyti jiems tokiom pobūdžio priemones buvimą, apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti bei aptarti apeliantų buvusį, esamą arba ateityje galimą (prognozuojamą) elgesį sąžiningumo aspektu, atsižvelgiant į ieškovės pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais ši grindžia šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvavimo spragą ištaiso ir toliau pasisako tiek dėl ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek ir dėl jos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų aplinkybių, susijusių su apeliantų elgesiu, įvertinimo.
26. Tokia aplinkybė, kad ieškovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, priimant šį procesinį sprendimą teismų nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios, be kita ko, ir su jos akcininkės UAB ,,Construction gate“ veiksmais bei paskesnis, nelaukiant ieškovės bankroto proceso pabaigos, akcininkės UAB ,,Construction gate“ likvidavimas sudaro realų pagrindą abejoti atsakovų elgesio sąžiningumu tiek iki iškeliant šią bylą, tiek ir vėliau, vykdant galimai ieškovei palankų teismo sprendimą.
27. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-05-10 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-846-823/2018, pritarė Vilniaus apygardos teismo 2018-02-28 nutartyje, priimtoje civilinėje bankroto byloje Nr. B2-1205-866/2019, padarytoms išvadoms dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat papildomai pažymėjo, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ne vienkartinius, o sistemingus BUAB „Decorus“ valdymo organų veiksmus, kuomet, gresiant bendrovės bankrotui, sudaromų sandorių (tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo bei likučių suderinimo akto, 2015-06-26 paskolos sutarties, 2015-06-29 susitarimo su užsakove ir kt.) pagrindu galimai buvo siekiama nuslėpti bendrovės dar gaunamų piniginių lėšų srautus (užsakovui apmokėjimus atliekant tiesiogiai bendrovės akcininkei) bei įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais, teikiant išskirtinę pirmenybę bendrovės akcininkės UAB ,,Consturction gate“ reikalavimo patenkinimui, bendrovės akcininkės nuosavybėn (pirkimo–pardavimo sutarčių bei tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo bei likučių suderinimo akto pagrindu) perleidžiant didelę bendrovės ilgalaikio turto dalį sudariusius automobilius. Šią bylą dėl tyčinio bankroto nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo ir tokias faktines aplinkybes, kad BUAB „Decorus“ buvo tiesiogiai valdoma įmonės vadovo, taip pat vienintelio akcininko UAB ,,Construction gate“ valdymo organų (valdybos, direktoriaus), jos direktorių D. A. ir vieną iš UAB ,,Construction gate“ valdybos narį G. A. sieja giminystės ryšiai (abiejų gyvenamoji vieta registruota tuo pačiu adresu).
28. Vadinasi, aptartos faktinės aplinkybės šioje proceso stadijoje iš tiesų teikia pagrindą abejonėms dėl apeliantų, ieškovės vienintelės akcininkės valdymo organų bei dalyvių, buvusių veiksmų sąžiningumo dar iki buvo pareikštas ieškinys nagrinėjamoje byloje.
29. Abejones dėl apeliantų galimo nesąžiningumo sustiprina ir toks faktas, kad apeliantai (UAB .,,Consturction gate“ valdymo organai) netrukus po to, kai įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, t. y. jau 2017 m. vasario mėnesį pradėjo UAB ,,Construction gate“ likvidavimo procedūrą, kuri buvo užbaigta 2017-06-02. Apeliantai neginčija fakto, kad bendrovė buvo likviduota jų iniciatyva, t. y. visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus atitinkamą sprendimą (ABĮ 73 str. 2 d.). Apeliantams galėjo ir turėjo būti žinoma apie ieškovės bankroto bylą, o taip pat apie tai, kad ateityje gali būti keliamas akcininkei perduoto, pažeidžiant atsiskaitymo su visais kreditoriais tvarką, turto gražinimo klausimas. Todėl skubotas akcininkės likvidavimas iš pirmo žvilgsnio gali būti vertinamas kaip nesąžiningas tokį sprendimą priėmusių asmenų veiksmas, siekiant išvengti tokios atsakomybės.
30. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti ir tai, kad apeliantai G. R. ir L. K. 2018 metų viduryje teismams teikė pareiškimus dėl leidimo parduoti jiems ir jų šeimos nariams priklausantį turtą, ir tokie apreiškimai buvo patenkinti (žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilines bylas Nr. S2-22105-1064/2018, S2-22294-933/2018). Apeliantas G. R. savo atskirajame skunde nurodė, kad, be kita ko, jo ir šeimos išlaidas sudaro taip pat išlaidos būsto nuomai, vadinasi, turėtas turtas buvo parduotas, sumažinta jo masė.
31. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad teismų kitose bylose konstatuotas nesąžiningas ieškovės vadovo ir jos akcininkės, kuri bankroto proceso metu buvo likviduota, valdymo organų narių elgesys, nukreiptas į kreditorių teisių pažeidimą, apeliantų ketinami ar buvę sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai kartu su nagrinėjamoje byloje pareikšto pakankamai didelio ieškinio reikalavimo suma, leidžia pagrįstai manyti, kad apeliantai ir ateityje gali imtis panašių veiksmų, siekdami išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Tokiu atveju atskirojo skundo argumentais pirmosios instancijos teismo išvada dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nebuvo paneigta, taigi ir ši laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlyga pasitvirtino.
Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo
32. Apeliantų teigimu, teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka joms keliamo proporcingumo reikalavimo, kadangi, esant areštuotoms jų banko sąskaitose esančioms lėšoms, jie negali užtikrinti savo ir šeimos būtinųjų poreikių.
33. Šiuo aspektu pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės visuomet sukelia nepatogumų asmeniui, kuriam jos taikomos. Tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti teisingumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą bei šalių interesų pusiausvyrą, CPK 145 straipsnio 6 dalyje numatė teismui teisę areštavus skolininko lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leisti su jomis atlikti tam tikras, teismo pripažintas būtinomis, operacijas, kurios turi būti nurodytos nutartyje. Šioje normoje taip pat numatyta, kad leisdamas atlikti tam tikras operacijas, teismas nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.
34. Taigi aptartoje teisės normoje įstatymo leidėjas aiškiai atribojo laikinąsias apsaugos priemones taikančio teismo ir tokią nutartį vykdančio antstolio teises ir pareigas šiame procese. Teismas turi nurodyti konkrečias operacijas, kurias galima atlikti iš areštuotų lėšų, o antstolis, teismo pavedimu, nustatyti konkrečią pinigų sumą, kuri gali būti panaudota tokioms operacijoms atlikti.
35. Iš skundžiamos teismo nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad teismas, siekdamas užtikrinti šių pamatinių teisės principų įgyvendinimą, leido apeliantams gauti pingines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, gaunant 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas, o taip pat su ieškove. Nurodė, kad nutartį vykdantis antstolis privalo nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota, kaip lėšos, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintos pajamos, gaunant 1 MMA dydžio lėšas atsakovų pragyvenimui, bei atsiskaitymams su paslaugų tiekėjais už komunalines, komunikacijų paslaugas ir su ieškove.
36. Apeliantų teigimu, teismo nustatytos 1 MMA per mėnesį sumos, kurią galima naudoti iš areštuotų piniginių lėšų, nepakanka pragyvenimui, nes šeimos poreikiai yra didesni. Minėta, kad skundžiamoje nutartyje teismas nustatė areštuotino turto eiliškumą, t. y. pirmiausia areštuotas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas. Tai reiškia, kad solidariems skolininkams turint pakankamai turto, atitinkančio solidariai areštuotiną bendrą sumą, kuris ir galėtų (turėtų) būti areštuojamas pirmiausia, jiems priklausančios piniginės lėšos neturėtų būti areštuojamos, priešingu atveju galėtų būti viršytas turto arešto mastas. Jeigu tokio turto pas solidarius skolininkus nėra, tada areštuojamos piniginės lėšos, leidžiant jiems iš areštuotų lėšų atlikti tokius mokėjimus: naudoti lėšas pragyvenimui, atsiskaityti su ieškove, su paslaugų tiekėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas. Taigi teismas taikė proporcingus ribojimus. Tačiau nustatydamas kas mėnesį leistina disponuoti darbo užmokesčio suma, t. y. 1 MMA, teismas išsprendė ne jo kompetencijai, o antstoliui pavestą klausimą. Ši aplinkybė yra aktuali dar ir tuo aspektu, kad būtent antstolis, o ne teismas, atsižvelgdamas į skolininko pateiktus įrodymus, geriausiai gali įvertinti asmens poreikius bei nustatyti pagrįstą jų dydį
37. Pažymėtina, kad teismui leidus iš areštuotų sumų atlikti atitinkamus mokėjimus, asmuo, kurio atžvilgiu tokie ribojimai yra pritaikyti, turi kreiptis į nutartį vykdantį antstolį su motyvuotu prašymu dėl konkrečios sumos šiems mokėjimas atlikti nustatymo, o nepakankant nustatytos sumos (padidėjus mokėjimų, kuriuos leido atlikti teismas, kaštams), ir su atitinkamu prašymu dėl jos dydžio pakeitimo. Tuo atveju, jei antstolio priimtas sprendimas, t. y. nustatyta per mėnesį leistina iš areštuotų lėšų naudoti suma, netenkina, asmuo gali skųsti tokius antstolio veiksmus. Ir tik šioje proceso stadijoje, bet ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo klausimą, į naudotinų per mėnesį piniginių lėšų dydžio klausimą gali ir turi įsikišti teismas.
38. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, pats nustatydamas dalį sumos (MMA), kuri gali būti išleista apeliantų pragyvenimui, bei pavesdamas antstoliui nustatyti likusią dalį sumos, reikalingą teismo leistiems operacijoms iš areštuotų lėšų atlikti (t. y. atsiskaityti su ieškove, paslaugų tiekėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas), netinkamai išaiškino CPK 145 straipsnio 6 dalį ir atliko veiksmu, kurie įstatymo leidėjo valia deleguoti antstoliui. Šioje dalyje nutartis, paliekant ją iš esmės nepakeistą, patikslintina, iš jos rezoliucinės dalies pašalinant leidimą gauti 1 MMA dydžio pinigines lėšas, skirtas apeliantų pragyvenimui. Kaip minėta, antstolis nustatys vieną sumą, kuri skirta ir šioms reikmėms, ir teismo leistiems kitiems mokėjimams atlikti.
Dėl žyminio mokesčio grąžinimo
39. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantai (tiksliau – jų atstovai) G. A., M. Z. ir G. R. sumokėjo po 38 Eur žyminį mokestį už atskiruosius skundus dėl teismo nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, jog kiti dalyvaujantys byloje asmenys, kai yra CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta aplinkybė – byloje dalyvauja įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo ne tik už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus, bet ir už atskiruosius skundus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2018-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-80-186/2018). Nustatęs CPK 87 straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimi ir savo iniciatyva (CPK 87 str. 5 d.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai sumokėjo žyminį mokestį už atskiruos skundus, nors jo neprivalėjo mokėti, sumokėtas žyminis mokestis jiems grąžintinas.
40. Šiuo konkrečiu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad už apeliantą G. A. žyminį mokestį, 2018-12-04 mokėjimo nurodymu Nr. 354, sumokėjo jo advokatė G. Kaziliūnaitė. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas tam subjektui, kuris mokėjimo nurodyme įvarduojamas mokėtoju, taigi šis mokestis grąžintinas apelianto advokatei (Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-10-27 nutarimu Nr. 1240, 7 p. ir 10 p).
41. Tuo tarpu už apeliantus G. R. ir M. Z. 2018-12-12 ir 2018-12-03 mokėjimus Nr. 3350 ir Nr. 3311 atliko Advokatų kontora Derkintytė, Kepenis, Kivylius ir partneriai AVERUS. Tačiau pagal Advokatūros įstatymo 27 ir 28 straipsnių nuostatas partnerystės pagrindais veikiančių, neįkūrusių profesinės bendrijos advokatų kontora nėra juridinis asmuo, todėl savo vardu negali įgyti ir turėti teisių bei pareigų (CK 2.33 str.); tokios partnerystės pagrindais veikiantys, neįkūrę profesinės bendrijos advokatų kontoros nariai patys yra teisinių santykių dalyviai – fiziniai asmenys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-08 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-503-469/2016 23 p.). Todėl advokatų kontoros sumokėtas žyminis mokestis šiuo konkrečiu atveju grąžintinas atskiruosius skundus apeliantų vardu pasirašiusiems ir juos į bylą per EPP sistemą pateikusiems advokatams M. Barisevičiui ir E. Valiulienei.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, pašalinant iš rezoliucinės dalies nurodymą, kad atsakovų D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nustatytina 1 MMA dydžio suma, skirtina pragyvenimui, bei išaiškinant, kad konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šių atsakovų pragyvenimui, turi nustatyti antstolis.
Grąžinti advokatei Giedrei Kaziliūnaitei 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. gruodžio 4 d. mokėjimo nurodymu (dokumento Nr. 354), Advokatų kontoros Derkintytė, Kepenis, Kivylius ir partneriai AVERUS advokatui Mariui Barisevičiui 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. gruodžio 12 d. mokėjimo pavedimu (dokumento Nr. 3350), advokatei Eglei Valiulienei 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. gruodžio 3 d. mokėjimo pavedimu (dokumento Nr. 3311). Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia nutartimi.
Teisėja Dalia Kačinskienė