Administracinė byla Nr. A-455-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01807-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas T. Š. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. rugpjūčio 11 d. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 42 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas teigė, kad jis Šiaulių TI buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Kameros perpildytos, žiemą buvo šalta, vasarą – karšta, drėgna, prasta ventiliacija, pelėsis, tamsu, blogas apšvietimas, nebuvo sąlygų kamerose džiovintis rūbus, patalynė, rankšluosčiai, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų. Pasivaikščiojimų kiemeliai maži, neatitiko keliamų reikalavimų, vietoj 8 valandų gryname ore pasivaikščioti vesdavo tik 1 valandai. Tualete nebuvo veidrodžio, spintelės, tualetinis popierius buvo prastos kokybės, išduotas tik 1 rulonas mėnesiui. Maisto energetinė vertė maža, jis nekaloringas. Pastato konstrukcijose buvo asbesto. Apgyvendinimo kamerose nebuvo įrengti signalizacijos pagalbos mygtukai. Nebuvo užtikrinami ilgalaikiai pasimatymai.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. rugpjūčio 11 d. kamerose, kuriose vienam asmeniui teko nuo 3,56 kv. m iki 18,70 kv. m ploto. Pateikti tikslius (vardinius) kamerose kartu su pareiškėju laikytų asmenų sąrašus nebuvo galimybės. Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju taikytini tik tie šių teisės aktų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, t. y. negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl nepakankamo šviesos patekimo į patalpas, buvusios drėgmės ar šalčio, ventiliacijos bei pagalbos mygtuko nebuvimo. Šiaulių TI gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Visose Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Pareiškėjas ginčui aktualiais laikotarpiais nesikreipė į įstaigos administraciją dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nesudaromos sąlygos pasirūpinti švara ir tvarka gyvenamojoje patalpoje ar sanitariniame mazge. Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus resursus. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokojo valstybės turtą, todėl visiškai suremontuotose kamerose tekdavo daryti pakartotinį remontą. Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Šiaulių TI ant režiminio pastato stogo įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pareiškėjas prašymo naudotis savo patalyne ar raštiško atsisakymo naudotis Šiaulių TI išduota patalyne įstaigai nepateikė. Visi Šiaulių TI laikomi asmenys maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šis maistas buvo subalansuotas iš pagrindinių maisto medžiagų, kurių bendra energetinė vertė atitiko žmogaus fiziologinės mitybos paros normą. Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančios energinės vertės maitinimas, įstaiga neturėjo, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu su prašymu suteikti ilgalaikį ar trumpalaikį pasimatymą bei išvyką į namus į Šiaulių TI administraciją nesikreipė ir ilgalaikių pasimatymų, išvykų į namus neturėjo.

II.

5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo T. Š. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista.
6. Teismas pažymėjo, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 (toliau – ir Įsakymas
   Nr. V-124) nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Nustatyta, jog kalinimo laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėjas 5 dienas buvo laikomas pažeidžiant nustatytą kameros ploto normą (jam teko 3,56 - 3,58 kv. m ploto), t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši įstaiga ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
7. Dėl sąlygų apgyvendinimo kamerose teismas pastebėjo, jog Šiaulių visuomenės sveikatos centrui 2016 m. balandžio 11 d. atlikus periodinį patikrinimą kameroje Nr. 64, kurioje laikytas pareiškėjas, santykinės oro drėgmės dydžiai, oro temperatūros dydžiai, dirbtinė apšvieta atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma
   HN 134:2015), reglamentuojamus dydžius. Kiti byloje pateikti Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai tiesiogiai su pareiškėjo keliamais reikalavimais bei laikotarpiais apgyvendinimo kamerose nesieti, nes patikrinimų metu pareiškėjas nebuvo Šiaulių TI.
8. Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2016 m. rugpjūčio 22 d. pažymoje Nr. 62/08-585 nurodyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (kamerose buvo skaidraus stiklo langai). Įstaigoje neįrengta ventiliacijos sistema, todėl patalpose galėjo būti per mažas oro judėjimo greitis ir/ar santykinės drėgmės lygis. Šiaulių TI pastatų kompleksas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma, t. y. neįmanoma padidinti natūralios apšvietos, įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose. Šiaulių TI visos patalpos šaltuoju metų laiku šildomos centralizuotai, šiluma tiekiama iš miesto tinklų. Pati įstaiga tiekiamo šildymo parametrų nereguliuoja. Gyvenamosiose kamerose įrengtas dirbtinis apšvietimas (dieninės ir naktinės lempos). Sanitarinio mazgo patalpa gyvenamose patalpose atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga. Sanitarinio mazgo plotas kiekvienoje gyvenamoje patalpoje buvo skirtingas, unitazai neįrengti, buvo tik sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema. Tačiau šiuo metu jau pradėta įrenginėti unitazus (klozetus) kai kuriose gyvenamosiose kamerose. Šilto vandens tiekimo sistemos įrengimo jokie teisės aktai nenumatė. Įstaiga nuolat šalino pastebėtus trūkumus, bet dėl nepakankamų asignavimų, dirbančių nuteistųjų trūkumo ir nepakankamos jų kvalifikacijos, taip pat dėl įstaigos veiklos specifikos vienu metu nebuvo galimybės vykdyti didesnės apimties darbus bei operatyviai šalinti nustatytus trūkumus. Be to, pašalinti trūkumai neturėjo ilgalaikio efekto – per kelias savaites suremontuotų patalpų būklė vėl suprastėdavo dėl ypač blogos Šiaulių TI pastatų būklės, patalpas nuolat gadino ir laužė kalinamieji.
9. Dėl pasivaikščiojimo gryname ore pažymėta, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Teismas, atsižvelgdamas į Suėmimo vykdymo įstatyme, Eksploatavimo taisyklėse ir Šiaulių TI direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ nustatytą pasivaikščiojimų organizavimo tvarką bei atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, priėjo išvadą, jog pareiškėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo vietos įrengimo ir pasivaikščiojimų trukmės atmestini.
10. Dėl maisto energetinės vertės, maisto perdavimo teismas akcentavo, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras, 2015 m. spalio 6 d. Šiaulių TI atlikęs patikrinimą, nustatė, kad maitinimas organizuojamas 3 kartus per dieną pagal teisės aktų reikalavimus sudarytus valgiaraščius, maistą tiekė UAB „Pontem“, maistą į kameras dalijo nuteistieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje, kamerose naudojami asmeniniai arba Šiaulių TI išduoti indai ir stalo įrankiai, asmenų, sergančių plaučių tuberkulioze, indai dezinfekuojami biocidu „Haz tabs“. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų (laboratorijos cheminių tyrimų rezultatų ar kitų duomenų), iš kurių būtų galima spręsti, kad dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo deficitinė, mažesnė nei 2 298 kcal per parą, kad teikiamas maistas neatitiko keliamų reikalavimų, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus. Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus ne grynaisiais pinigais pirkti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka. Teisės aktuose galimybė iš giminių ar draugų gauti maisto produktus neįtvirtinta.
11. Dėl tualetinio popieriaus teismas nurodė, jog, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 1.2 punktu patvirtintą Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normą, vyrams išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus 1 mėnesiui. Pareiškėjas neneigė, kad Šiaulių TI šį reikalavimą vykdė, todėl argumentai dėl didesnio kiekio tualetinio popieriaus išdavimo atmesti.
12. Dėl asbesto konstrukcijose pastebėta, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių konkrečių duomenų dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei, tai nenustatyta ir įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istoriją. Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2016 m. rugpjūčio 22 d. pažymoje
    Nr. 62/08-585 nurodoma, kad Šiaulių TI korpuso stogas buvo dengtas skarda, asbesto dalių nerasta.
13. Dėl drabužių ir patalynės skalbimo Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2016 m. rugpjūčio 22 d. pažymoje Nr. 62/08-585 nurodyta, kad Šiaulių TI buvo sudaręs sąlygas nuteistųjų/suimtųjų viršutinių rūbų skalbimui ar cheminiam valymui už asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas. Asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius suimtieji ir nuteistieji taip pat galėjo skalbtis kamerose patys, tam išduodamos vonelės ir ūkinis muilas. Nuo 2016 m. sausio mėn. suimtieji/nuteistieji, ne trumpiau kaip 3 mėnesius asmeninėje sąskaitoje neturintys pinigų, galėjo išsiskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (marškiniai, sportinės kelnės ir bliuzonas) nemokamai, bet ne dažniau kaip kartą per mėnesį. Atsakovo atsiliepime, be kita ko, teigiama, kad jokio prašymo naudotis savo patalyne ar raštiško atsisakymo naudotis Šiaulių TI išduota patalyne pareiškėjas įstaigai nepateikė. Įstaigoje išduodama patalynė nuolat skalbiama ir dezinfekuojama, susidėvėjusi patalynė pakeičiama nauja. Jokie teisės aktai nenumatė, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems būtų sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr. 447 užfiksuota, kad minkšto inventoriaus nukenksminimui sąlygos buvo, sanitarinėje švarykloje veikė 2 dezinfekavimo kameros, kuriose 110 laipsnių temperatūra išlaikoma 50 min. Dezinfekuojamų daiktų ir minkšto inventoriaus registracijos žurnalas nustatyta tvarka vedamas. Daiktų sandėlyje laikomas minkštasis inventorius tikrinimo metu buvo švarus, nesuplyšęs, patalpoje blogo kvapo nesijautė. Kas mėnesį įstaigos nustatyta tvarka vertinama minkštojo inventoriaus kokybė, netinkamas naudoti inventorius nurašomas. Dezinfekuoti čiužiniai, antklodės, pagalvės išduodami atvykus. Įvertinus esamus įrodymus, negalima konstatuoti, jog Šiaulių TI pažeidė Higienos normos HN 134:2015
    40, 41 punktų reikalavimus ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.
14. Dėl dezinsekcijos, deratizacijos Šiaulių TI 2015 m. rugpjūčio 22 d. pažymoje
    Nr. 62/08-585 nurodyta, kad kamerų dezinfekcija įstaigoje atliekama kasdien, apie tai pažymima Objektų kasdieninio valymo kontrolės žurnale. Kamerose graužikų naikinimui naudojamos lipnios juostelės, o pagal suimtųjų prašymus deratizacija papildomai atliekama cheminiu būdu. Deratizacija apgyvendinimo kamerose vykdoma priemone „Bromad“. Kamerose, atliekant deratizaciją cheminiu būdu, suimtieji (nuteistieji) iškeliami į kitas apgyvendinimo patalpas. Teritorijoje deratizacija vykdoma su „Broditop“ pasta. Deratizacija pagal planą atliekama kartą per mėnesį. Teismas konstatavo, jog Šiaulių TI tinkamai vykdė Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimus.
15. Dėl pagalbos iškvietimo mygtuko kameroje įrengimo teismas atkreipė dėmesį į Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c dalį, kurioje rekomenduojama laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemą, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog susisiekimo su pataisos namų personalu priemonės baudos izoliatoriaus kamerose turi būti įrengtos, o negalėjimas sutaisyti šių mygtukų reikšmės neturėjo (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta, pagrindžiant, jog asmuo, kuris skundžiasi kalinimo sąlygomis, buvo laikomas jam sudarius saugią sveikatai gyvenamąją aplinką ir užtikrinant jo teisę į orumo gerbimą, teko laisvės atėmimo įstaigos administracijai.
16. Dėl išvykos į namus ir ilgalaikių pasimatymų atsakovas nurodė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu su prašymu suteikti ilgalaikį ar trumpalaikį pasimatymą bei išvyką į namus į Šiaulių TI administraciją nesikreipė ir ilgalaikių pasimatymų, išvykų į namus neturėjo. Byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas savo prašymuose Šiaulių TI būtų nurodęs Suėmimo vykdymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus ir pagrindęs juos rašytiniais įrodymais, taip pat kad jis būtų kreipęsis dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo.
17. Teismas pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nagrinėjamu laikotarpiu nenustatė įrašų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjui būtų buvusios diagnozuotos kokios nors sunkios ligos, susijusios su jo buvimu Šiaulių TI. Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 23 d. pažymoje Nr. 61/04-1967 nurodyta, kad pareiškėjas į Šiaulių TI direktorių su prašymais ar skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų nebuvo kreipęsis. Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu bausmę atliko žmogaus orumą žeminusiomis, t. y. pažeidusiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Tačiau, įvertinus nustatytų pažeidimų trukmę ir mastą, konstatuota, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Vertindamas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, teismas atsižvelgė į tai, jog tik 5 dienas pareiškėjui tekęs plotas buvo mažesnis nei 3,6 kv. m, pažeidimas nežymus (0,04 kv. m). Byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija išskyrė jį iš kitų kalinamųjų, dirbtinai jam blogino kalinimo sąlygas. Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (apgyvendinimas perpildytose kamerose) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai. Taigi, buvo pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą kaip pakankama satisfakcija.

III.

18. Pareiškėjas T. Š. apeliaciniu skundu (b. l. 138) prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimo dalį dėl gyvenamojo ploto normos užtikrinimo peržiūrėti ir už minimalios ploto normos pažeidimą jam priteisti 5 000 Eur.
19. Pareiškėjo nuomone, atsakovo teiginius apie negalėjimą pateikti tikslius (vardinius) kartu su pareiškėju laikytų asmenų sąrašus paneigia tai, kad atsakovas pateikė duomenis apie kameras, kuriose buvo laikytas pareiškėjas. Tai taip pat rodo, jog atsakovui žinomi atvejai, kai pareiškėjas buvo laikomas nesilaikant reikalavimų plotui. Atsakovas sąmoningai vengia atsakomybės ir pateikia sau naudingus duomenis, pripažindamas tik kelis nereikšmingus pažeidimus. Į pareiškėjui tekusį plotą buvo nepagrįstai įskaičiuotas sanitarinio mazgo, baldų užimamas plotas, nes tai akivaizdžiai nėra gyvenamasis plotas. Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą 2012 m. ataskaitoje rekomendavo tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims užtikrinti po 4 kv. m ploto (neįskaitant tualeto patalpų užimamo ploto). Šiuo atveju turėtų būti taikomos Konvencijoje nustatytos gyvenamojo ploto normos (4 kv. m, atskaičius kameroje esančius baldus).
20. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 4 d. apeliacinio skundo papildymu (b. l. 150-152) prašo priteisti iš Šiaulių TI 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių, taip pat išreikalauti iš atsakovo jo nurodytus duomenis, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymas apie laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 9 d. Šiaulių TI kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, nustatytus pažeidimus. Pareiškėjas paaiškina, kad kameros, kuriose jis laikytas, buvo perpildytos, jam tekusį plotą mažino įrengti baldai, nebuvo užtikrintas privatumas naudojanti tualetu, sanitariniame mazge nebuvo įrengtas veidrodis, tualetinių reikmenų spintelė (lentynėlė), atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema (tvyrojo nemalonus kvapas).
21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 148-149) prašo jį atmesti.
22. Atsakovas pažymi, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir skundas teismui. Pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo patirtų neigiamų pasekmių. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo nurodyta gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodika, nes teisės aktai nenumato reikalavimo, apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, eliminuoti kameroje esančių baldų užimamą plotą. Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

23. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI neužtikrinimu pareiškėjui, atlyginimo.
24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
25. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo
    1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo
    Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo
    Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje
    Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).
26. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, iš esmės pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Apeliaciniame skunde pareiškėjas neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl kamerų įrengimo, jų atitikimo higienos normoms, jam tiekiamo maisto ir materialinio aprūpinimo, atliekamos dezinsekcijos, deratizacijos ir kt.
27. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašė peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl gyvenamojo ploto normos užtikrinimo. Apeliaciniame skunde savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjas sieja išimtinai su jam taikytina minimalia ploto norma ir gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodika, pateikia reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą (5 000 Eur) dėl minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą vertina pagal šias pareiškėjo apibrėžtas apeliacinio skundo ribas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str.). Teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo 2017 m. balandžio 5 d. rašte „Skundo papildymas“ suformuluoto reikalavimo priteisti neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų Šiaulių TI veiksmų, atlyginimą – 15 000 Eur, kadangi šis raštas iš esmės laikytinas nauju apeliaciniu skundu. Šiame rašte suformuluotas naujas reikalavimas, grindžiamas apeliaciniame skunde nenurodytomis aplinkybėmis (išskyrus aplinkybes dėl minimalios ploto normos pareiškėjui neužtikrinimo), todėl šiame rašte nurodytų aplinkybių vertinimu būtų išeinama už apeliacinio skundo ribų. Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl „Skundo papildyme“ nurodytų aplinkybių ir suformuluoto reikalavimo jis negalėjo pateikti apeliaciniame skunde, neįvardijo jokių objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, sudariusių kliūtis jam laisvai naudotis savo procesinėmis teisėmis. Pagrindas išeiti už apeliacinio skundo ribų šiuo atveju nenustatytas. Be to, Administracinių bylų teisenos įstatymas nenustato teisės tikslinti apeliacinį skundą, kuris turi būti paduotas per įstatyme nustatytą terminą, kurį praleidus apeliacinis skundas negali būti priimamas nagrinėti (ABTĮ 132 str., 138 str.). Pareiškėjas apeliacinio skundo papildymą teismui išsiuntė 2017 m. balandžio 5 d., t.y. pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui (vienas mėnuo nuo sprendimo paskelbimo.).
28. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m. Jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, Konvencija, vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. Europos Žmogaus Teisų Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje
    Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai (Įsakymas Nr. V-124) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m, – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).
29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėjas 5 dienas buvo laikytas Šiaulių TI kamerose pažeidžiant jo teisę į minimalų gyvenamąjį plotą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis (Šiaulių TI 2016 m. rugpjūčio 19 d. pažyma, b. l. 22-28), su šia nustatyta aplinkybe sutinka. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjo pateiktame Šiaulių TI 2016 m. lapkričio 4 d. atsakyme į jo prašymą pateikti informaciją (b. l. 139-145) pateikti tokie patys duomenys kaip ir Šiaulių TI 2016 m. rugpjūčio 19 d. pažymoje, pareiškėjas šių duomenų teisingumo neginčijo, jokių netikslumų neįvardijo. Taigi, ginčo laikotarpiu Šiaulių TI 5 dienas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam sąlygomis, kai jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. įstaiga neveikė taip, kaip pagal įstatymus buvo įpareigota veikti.
30. Konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96), 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98)). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui 5 dienas (2 paras ir 2 pusdienius, ne iš eilės) teko nuo 3,56 kv. m iki 3,58 kv. m ploto (įskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamą plotą), jis laikytas su 4 asmenimis. Kitu metu pareiškėjui teko iki 8,33 kv. m kameros ploto. Byloje nėra duomenų apie sanitarinio mazgo užimamą plotą kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjui tekęs kameros plotas buvo užstatytas baldais ir kitais įrenginiais, todėl pažeidimų metu jo galimybė kameroje laisvai judėti buvo nežymiai suvaržyta. Iš byloje esančių duomenų (išrašas iš asmens sveikatos istorijos, b. l. 82-99) nematyti, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kilusi žala pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Be to, nenustatyta, kad atsakovas sąmoningai būtų siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyręs jį iš kitų subjektų. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie laikymo sąlygų reikalavimų pažeidimai nesudarė prielaidų pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.
31. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas buvo kalintas jam neužtikrinant minimalios ploto normos. Pripažintina, kad tokios aplinkybės galėjo jam sukelti diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).
32. Vertindama pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas tvirtino dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo patyręs dideles dvasines kančias, baimę, pažeminimą ir kitus nepatogumus. Byloje nenustatyta ir pareiškėjas nenurodė, kad jis dėl patirtų neigiamų išgyvenimų būtų kreipęsis į psichologą ar kitus sveikatos priežiūros specialistus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl teismui nurodytų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją ar kitas institucijas. Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 23 d. pažymoje Nr. 61/04-1967 (b. l. 34) nurodyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Šiaulių TI direktorių su prašymais ar skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo pareiškėjas patyrė sunkias neigiamas pasekmes.
33. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti jo prašoma 5 000 Eur suma. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus Šiaulių TI padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, jo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjui nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o jo teisės į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimą laikyti pakankama satisfakcija už nustatytus pažeidimus.
34. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Ričardas Piličiauskas

              Veslava Ruskan

              Arūnas Sutkevičius