VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė 

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. G. (P. G.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

 n u s t a t ė :

Pareiškėjas P. G. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 3 000 Eur neturtinės žalos dėl neteisėtų veiksmų atlyginimo (b. l. 1). Teismo 2020-02-28 nutartimi pareiškėjo skundas priimtas, atsakovės procesinę padėtį užimti įtraukta Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas).

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad 2019-06-25 jis buvo neteisėtai pervežtas iš Vilniaus pataisos namų (Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K) į Pravieniškių pataisos namus atvirąją koloniją (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), jos antrąjį sektorių. Pareiškėjas yra nuteistas iki gyvos galvos kalėjimo režimu. Pervežti pareiškėjo į pataisos namus negalėjo, nes įstatymas, leidžiantis laikyti nuteistuosius kalėjimo režimu pataisos namuose, įsigaliojo tik 2019-07-01. Pareiškėjas apie pervežimą iš anksto nebuvo informuotas, įspėtas tik dvi valandos prieš patį pervežimą, nesuteikiant galimybės apskųsti pervežimo įsakymą dar būnant Vilniaus pataisos namuose (Lukiškių TI-K). Kol visus asmenis susodino į automobilį pervežimui, pareiškėjas turėjo laukti dvi valandas. Pervežimas į Pravieniškių                 PN-AK vyko kankinančiomis sąlygomis. Kalėjimų departamentas nepranešė pareiškėjo artimiesiems, kad pareiškėjas bus vežamas į kitą įstaigą. Pats pareiškėjas artimiesiems apie pervežimą taip pat negalėjo pranešti dėl techninių galimybių. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, diskomfortą.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 6–9).

Paaiškino, kad Kalėjimų departamento direktorius 2019-06-17 priėmė nutarimą Nr. NN-554 kuriuo perkėlė pareiškėją iš Lukiškių TI-K į Pravieniškių PN-AK 2-ą sektorių tęsti bausmės atlikimo. Kalėjimų departamento 2019-06-17 nutarimas Nr. NN- 554 buvo priimtas teisėtai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina perkėlimas į Pravieniškių PN-AK, nesudaro pagrindo laikyti nurodyto nutarimo neteisėtu, nes Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės nenumato galimybės perkelti nuteistojo į tą įkalinimo įstaigą, į kurią jis pageidauja. Pareiškėjui nesutikus su perkėlimu, galėjo jį apskųsti, tačiau skundo teismui nepateikė, tad Kalėjimų departamento nutarimas dėl perkėlimo yra galiojantis, nepanaikintas, todėl neturtinės žalos atlyginimas būtų nepagrįstas.

Pareiškėjui Pravieniškių PN yra užtikrinamos kalėjimo režimo sąlygos ir jis tolimesnį bausmės atlikimo laiką gali tęsti pataisos namuose. Be to, joks galiojantis teisės aktas nenumato pareigos Kalėjimų departamentui informuoti artimuosius apie asmens etapavimą į kitą įstaigą, tokio argumento jokiais teisės aktais nepagrindė ir pareiškėjas. Kalėjimų departamentas neturi duomenų, kad buvo pažeistos etapavimo sąlygos, o pareiškėjas taip pat nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.

Pareiškėjas deklaruoja, kad patyrė neturtinę žalą, todėl privalo šią aplinkybę įrodyti. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, kad patyrė nepatogumus, psichologinius išgyvenimus dėl perkėlimo atlikti nuobaudą į kitą įstaigą bei nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjas konkrečiai neįvardija priežastinio ryšio tarp tariamos neteisėtos veikos ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

Lietuvos valstybę atstovaujančios Kalėjimų departamento atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Teismas

konstatuoja :

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dėl pareiškėjo perkėlimo iš Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos – Lukiškių TI-K) į Pravieniškių PN-AK tolimesniam bausmės atlikimui.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Teismas nustatė, kad siekdamas optimizuoti laisvės atėmimo įstaigų valdymą ir užtikrinti racionalų valstybės įstaigos biudžeto lėšų panaudojimą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2018-12-28 įsakymu Nr. 1R-282 patvirtino planą, kuriuo Lukiškių TI-K laikomi asmenys perkeliami į kitas laisvės atėmimo įstaigas. Kalėjimų departamento direktorius 2019-03-13 įsakymu Nr. V-116 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano įgyvendinimo veiksmų grafiko patvirtinimo“ patvirtino Lukiškių TI-K laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo įstaigos plano įgyvendinimo veiksmų grafiką.

Pagal byloje esančią rašytinę medžiagą, nustatyta, kad Teisingumo ministerija 2018-12-31 persiuntė Kalėjimų departamentui raštą su pridedamu teisingumo ministro 2018-12-28 įsakymu                       Nr. 1R-282 patvirtintu Lukiškių TI-K laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas planu ir prašė užtikrinti plane nurodytų priemonių įgyvendinimą (b. l. 23). Teisingumo ministras įsakymu pavedė Kalėjimų departamento direktoriui užtikrinti Lukiškių TI-K laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plane nurodytų priemonių įgyvendinimą (b. l. 24). Kaip matyti pagal Lukiškių TI-K laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano 1 punktą, 81 nuteistasis, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, perkeliami į Pravieniškių PN-AK, šio perkėlimo įgyvendinimo terminas – 2019-03-31 (b. l. 25–26). Kalėjimų departamentas 2019-06-17 priėmė nutarimą Nr. NN-554 perkelti pareiškėją iš Vilniaus PN, Lukiškių skg. 6, į Pravieniškių PN-AK tęsti bausmės atlikimo (b. l. 31).

Pareiškėjas savo nesutikimą su perkėlimu į Pravieniškių PN-AK grindžia aplinkybe, kad įstatymas, leidžiantis laikyti nuteistuosius kalėjimo režimu pataisos namuose įsigaliojo tik 2019-07-01, todėl pareiškėjas atlikti tolimesnės bausmės pataisos namuose negalėjo būti perkeltas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020-05-01 iki 2020-06-30) 65 straipsnyje nustatyta, kad nuteistasis į konkrečią pataisos įstaigą siunčiamas atsižvelgiant į asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą turimą specialybę ir požiūrį į darbą. BVK 69 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų perkėlimo į kitas pataisos įstaigas tvarką. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą arba kitais šiame kodekse nustatytais atvejais. Minėto straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisė perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015-08-31 įsakymu Nr. V-321 (Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-01-24 įsakymo Nr. V-43 redakcija) (toliau – ir Aprašas) 12 punkte nurodyta, kad nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus pasirašytas motyvuotas nutarimas dėl nuteistojo perkėlimo.

Teismas pastebi, kad pareiškėjo perkėlimas iš Lukiškių TI-K buvo nulemtas objektyvių aplinkybių – siekiant optimizuoti laisvės atėmimo įstaigų valdymą ir užtikrinti racionalų valstybės įstaigos biudžeto lėšų panaudojimą, būtent vadovaujantis šiuo tikslu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-12-28 įsakymu Nr. 1R-282 patvirtintas planas, kuriuo Lukiškių TI-K laikomi asmenys perkeliami į kitas laisvės atėmimo įstaigas. Pažymėtina, kad tolimesnis pareiškėjo bausmės atlikimas galėjo būti tęsiamas Pravieniškių PN-AK, nes, vadovaujantis Pravieniškių PN-AK nuostatų, patvirtintų teisingumo ministro 2014-03-06 įsakymu ir pakeistų teisingumo ministro 2018-08-10 įsakymu Nr. 1R-148, 1 punktu, Pravieniškių PN-AK paskirtis – valstybės politikos įgyvendinimas vykdant kardomąją priemonę – suėmimą, arešto ir laisvės atėmimo bausmes. Pagal nurodytų nuostatų 7 punktą, Pravieniškių PN-AK veiklos tikslas – vykdyti kardomąją priemonę – suėmimą, arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmes asmenims, kuriems bausmę paskirta atlikit kalėjime, pataisos namuose arba atvirojoje kolonijoje (b. l. 12–22).

Nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste matyti, kad Pravieniškių PN-AK galėjo būti užtikrinamas ir vykdomas tolimesnis pareiškėjui paskirtos bausmės – laisvės atėmimo iki gyvos galvos – atlikimas, nes Pravieniškių PN-AK teisės aktai suteikia galimybę kalinti nuteistuosius, kuriems tokia bausmė yra paskirta ir tai yra vienas ir Pravieniškių PN-AK veiklos tikslų ir paskirčių. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas buvo kalinamas kalėjimo rėžimo sąlygomis perkeltas į pataisos namus nesudaro pagrindo teigti, kad Kalėjimų departamentas, perkeldamas pareiškėją į pataisos namus, pažeidė teisės aktų reikalavimus, nes į kalėjimą paskirti atlikti bausmę nuteistieji gali būti laikomi Pravieniškių PN-AK, pagal nurodytas Pravieniškių PN-AK nuostatose įtvirtintas taisykles.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad jo teisės, perkeliant į iš Lukiškių TI-K į Pravieniškių PN-AK, buvo pažeidžiamos, nes iš anksto apie tokį perkėlimą nepranešta, be to, pareiškėjas patyrė nepatogumus, teko laukti, iki kol bus įsodintas į automobilį, o pervežimas į Pravieniškių PN-AK vyko kankinančiomis sąlygomis, Kalėjimų departamentas nepranešė pareiškėjo artimiesiems, kad pareiškėjas bus vežamas į kitą įstaigą.

Teismas pažymi, kad vadovaujantis Aprašo 8 punktu, perkeliančioji įstaiga pasirašytinai supažindina nuteistąjį su nutarimu (įsakymu) dėl nuteistojo perkėlimo ir įteikia jam šio dokumento kopiją. Jei dėl objektyvių priežasčių perkeliančioji įstaiga neturi galimybės supažindinti nuteistąjį su nutarimu (įsakymu) dėl nuteistojo perkėlimo, tokį supažindinimą įvykdo priimančioji įstaiga ir įteikia nuteistajam nutarimo (įsakymo) dėl nuteistojo perkėlimo kopiją arba nuorašą. Byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad Kalėjimų departamentas įsakymą dėl pareiškėjo perkėlimo į Pravieniškių                PN-AK priėmė 2019-06-17, pareiškėjas su šiuo įsakymu supažindintas 2019-06-25, pareiškėjas tai patvirtino savo parašu (b. l. 31). Teisės aktai neįtvirtina tam tikro laikotarpio ribojančio perkėlimą į kitą pataisos įstaigą nuo susipažinimo su Kalėjimų departamento įsakymu dėl perkėlimo, todėl daroma išvada, kad pareiškėjas su įsakymu dėl perkėlimo į pataisos įstaigą buvo supažindintas, tai atitiko teisės aktų reikalavimus, o aplinkybė, kad perkeltas į kitą įkalinimo įstaigą pareiškėjas buvo tą pačią dieną, kai susipažino su nurodytu įsakymu, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų Kalėjimo departamento veiksmų ar neveikimo. Teismas papildomai pastebi, kad pareiškėjas turėjo teisę skųsti Kalėjimų departamento 2019-06-17 sprendimą dėl jo perkėlimo, tačiau šia teise nepasinaudojo, nenurodė aplinkybių, kodėl tokia teise negalėjo pasinaudoti jau perkėlus pareiškėją į Pravieniškių PN-AK.

Pareiškėjas nedetalizavo savo teiginių dėl Kalėjimų departamento veiksmų organizuojant jo pervežimą, todėl tokie pareiškėjo teiginiai laikytini neįrodyti ir nepagrįsti. Pareiškėjo argumentai dėl Kalėjimų departamento pareigos informuoti pareiškėjo artimuosius apie jo perkėlimą nėra pagrįsti teisės aktų nuostatomis. Nei Bausmių vykdymo kodeksas, nei Aprašas neįpareigoja Kalėjimų departamento, priėmusio įsakymą dėl asmens perkėlimo, informuoti artimuosius asmenis ar giminaičius apie tokį perkėlimą, todėl laikytina, kad Kalėjimų departamentas atskirai neinformuodamas kitų asmenų apie pareiškėjo perkėlimą, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Kalėjimų departamentas, priimdamas 2019-06-17 įsakymą dėl pareiškėjo perkėlimo ir inicijavęs pareiškėjo perkėlimą iš Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos – Lukiškių TI-K) į Pravieniškių PN-AK tolimesniam bausmės atlikimui neteisėtų veiksmų neatliko, taip pat atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų nenustatyta ir dėl kitų su perkėlimu susijusių veiksmų (pranešimo artimiesiems asmenims, supažindinimo su perkėlimu). Nenustačius neteisėtų Kalėjimų departamento veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo, nes tokių sąlygų vertinimas neturi prasmės. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo P. G. (P. G.) skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                  Mefodija Povilaitienė