Administracinė byla Nr. I-2896-739/2018

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00056-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 55.1.3

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 19d.

Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. N. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas E. N. (toliau – ir pareiškėjas) teismo priimtais skundu ir patikslintu skundu (toliau – ir skundas;  b.l.3-4, 18-20, 29-30), prašo panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus (toliau – ir Panevėžio AVPK, ir atsakovas) 2018 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 18-IL-50-00061-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo“ ir įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklą (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 18– 21).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamu Sprendimu buvo atmestas jo prašymas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Mano, kad Sprendimas yra neteisėtas ir neteisingas. Sprendimu nuspręsta jam neišduoti leidimo, kadangi jis neatitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto kriterijaus, pagal kurį nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teigia, kad jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl prieš 13 metų padaryto nusikaltimo. Jis supranta, kad ši jo padaryta klaida jam skaudžiai atsiliepia ir sudaro problemų. Minėta įstatymo nuostata jam naikina galimybę ir dabar, ir ateityje turėti asmeninį ginklą. Jis yra tvarkingas, doras, sąžiningas Lietuvos Respublikos pilietis, yra baigęs dviejų specialybių mokslus, įgijęs kompetenciją dirbti apsaugos darbuotoju ir norėtų juo dirbti, mokosi apdailininko specialybės, yra sukūręs šeimą, turi tvirtus socialinius ryšius, sportuoja, mokykloje grupės auklėtojos ir seniūnijos yra charakterizuojamas teigiamai. Jis pateikė prašymą išduoti leidimą dėl asmeninio ginklo naudojimo, o po to rengėsi prašyti leidimo ir darbo tikslais (apsaugos sferoje). Jo padarytas nusikaltimas – vagystė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir Baudžiamasis kodeksas, ir BK) 178 straipsnio 2 dalis), iki 2007 m. birželio 28 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) buvo priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai ir už jo padarymą buvo numatyta maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki 5 metų. Tik nuo 2007 m. birželio 28 d. pagal BK pakeitimą šis nusikaltimas tapo nesunkiu nusikaltimu, už kurį numatyta maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki 6 metų. Darytina išvada, kad 2005 metais, kai jis buvo padaręs šį nusikaltimą, galiojo BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija, pagal kurią šis nusikaltimas buvo priskirtas nesunkių, o ne apysunkių nusikaltimų grupei, ir tai jam neatima galimybės pagal galiojantį Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą gauti leidimą naudotis (nešiotis) ginklą. Atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką turi būti taikoma pagal tuo metu galiojusį įstatymą, o ne pagal šiuo metu galiojantį. BK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad įstatymas, sunkinantis asmens atsakomybę, negalioja atgal.

Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepime į skundą su skundu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad gavus pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai ir atlikus patikrinimus Licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje, nustatyta, jog pareiškėjas 2005 m. spalio 10 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta bausmė – 10 MGL (1250 Lt) bauda, ir teismas nustatė, jog jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir bendrininkų grupėje. Pareiškėjo 2005 m. rugpjūčio 24 d. padarytas nusikaltimas – vagystė (BK 178 straipsnio 2 dalis) tuo metu buvo priskirtas apysunkiems nusikaltimams, už šį nusikaltimą buvo numatyta maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki 5 metų, o pagal galiojantį BK už šį nusikaltimą numatyta maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki 6 metų. Pareiškėjas neatitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų. Atsakovas, atsižvelgdamas į surinktą informaciją, remdamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė Sprendimą neišduoti pareiškėjui leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus savigynai. Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas (b. l. 38–39). 

Skundas atmetamas.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Sprendimo, kuriuo nuspręsta neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas E. N. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-185-128/2005 pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta bausmė – 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda. Teismas nustatė, jog E. N. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir bendrininkų grupėje. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo (b. l. 35, 40–42).

Pareiškėjas 2018 m. sausio 18 d. kreipėsi su prašymu į Panevėžio AVPK, prašydamas išduoti jam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai  (b. l. 43).

Atsakovas, atlikęs privalomą patikrinimą ir nustatęs, jog pareiškėjas 2005 m. spalio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įvertino, jog pareiškėjas pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktą negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, o pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Dėl to atsakovas, vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė ginčijamą Sprendimą neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus.

Nesutikdamas su tokiu Sprendimu, pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašė Sprendimą panaikinti ir įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklą

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas 2005 m. spalio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – bauda.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslas yra reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog iš Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio seka, kad vienas šio įstatymo tikslų – užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (2001 m. balandžio 12 d., 2013 m. sausio 25 d. nutarimai). Taigi, iš Konstitucinio Teismo nutarimų seka, kad visuomenės ir valstybės saugumas yra konstitucinė vertybė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1848-575/2016).

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 41 straipsnis nustato, kad teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme.

Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – Taisyklės) 5 punktą, leidimus laikyti ir nešiotis ginklus išduoda policijos įstaigos, gavusios asmenų prašymus. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 patvirtintų Panevėžio AVPK nuostatų 12.3 punkte yra įtvirtinta Panevėžio AVPK funkcija prižiūrėti, kad būtų laikomasi nustatytos tvarkos įgyjant, laikant, saugant, perduodant šaunamuosius ginklus. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 3 dalį, policijos įstaigos, gavusios prašymą, atlieka patikrinimus siekdamos nustatyti, ar asmenims, pretenduojantiems gauti leidimus laikyti ar nešiotis A, B, C kategorijų ginklus, netaikomi šio įstatymo nustatyti apribojimai.

Pareiškėjas nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už vagystę, o būtent – svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą. Nusikaltimo padarymo metu (t. y. 2005 m. rugpjūčio 24 d., b. l. 35) galiojo BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), pagal kurią už šį nusikaltimą buvo numatyta didžiausia bausmė – laisvės atėmimas iki 5 metų. Priėmus 2007 m. birželio 28 d. įstatymą Nr. X-1233 dėl BK 178 ir kitų straipsnių pakeitimo, už šį nusikaltimą numatyta didžiausia bausmė – laisvės atėmimas iki 6 metų. Skundžiamo Sprendimo priėmimo metu galiojusioje (ir šiuo metu galiojančioje) BK 178 straipsnio redakcijoje už šį nusikaltimą numatyta didžiausia bausmė – laisvės atėmimas iki 6 metų (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). BK 11 straipsnyje nusikaltimai skirstomi į grupes pagal sunkumą. Pareiškėjo padarytas nusikaltimas tiek nusikaltimo padarymo metu, tiek šiuo metu pagal BK 11 straipsnio 4 dalį priskiriamas apysunkių nusikaltimų grupei. Šis nusikaltimas jo padarymo metu nebuvo priskirtas nesunkių nusikaltimų grupei (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaip teigia pareiškėjas. Jokių BK 11 straipsnio pakeitimų nebuvo padaryta, taigi nusikaltimų klasifikavimas į grupes (nesunkus, apysunkis, kt.) nesikeitė. Be to, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostata nenurodo nusikaltimų grupių „nesunkus“, „apysunkis“, o įtvirtina, jog tai yra toks nusikaltimas, už kurį didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Jau minėta, kad tiek nusikaltimo padarymo metu, tiek ir skundžiamo Sprendimo priėmimo metu galiojusioje BK 178 straipsnio redakcijoje už pareiškėjo padarytą nusikaltimą numatyta didžiausia bausmė – laisvės atėmimas viršijo 3 metus. Taigi, pareiškėjo padarytas nusikaltimas atitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatą. Dėl to atmestinas pareiškėjo skundo argumentas, jog tuomet, kai jis buvo padaręs nusikaltimą, vagystė iš patalpos buvo priskirta nesunkių, o ne apysunkių nusikaltimų grupei, ir tai jam neatima galimybės pagal galiojantį Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą gauti leidimą naudotis (nešiotis) ginklą.

Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei aptartu teisiniu reguliavimu, daroma išvada, kad pareiškėjas ginčijamo Sprendimo priėmimo metu, t. y. 2018 m. sausio 31 d., nebuvo nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, nes jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl to atsakovas teisingai įvertino, jog pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos.

Pabrėžtina, kad pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1091-575/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog pagal Konstitucinio Teismo doktriną teismas turi teisę nuspręsti netaikyti įstatyme nustatytos sankcijos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, kai individualioje byloje nustato itin svarbių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog asmeniui taikytina sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Teismas tokią išvadą gali padaryti tik įvertinęs teisinių santykių bei padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1794-143/2015). Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis yra tvarkingas, doras ir sąžiningas pilietis, sportuoja, jam ateityje darbinėms funkcijoms gali būti reikalinga teisė laikyti (nešiotis) ginklus, paskirtą baudą jis sumokėjo, bei pateikti duomenys, kad jis mokykloje charakterizuojamas teigiamai, susituokęs, mokosi, įgijo kompetenciją dirbti apsaugos darbuotoju (b. l. 7–10) nesudaro pagrindo tenkinti jo reikalavimus. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Todėl teismas daro išvadą, kad proporcingumo požiūriu pareiškėjui paskirta sankcija negali būti pripažinta neteisinga. 

Teismas, atsižvelgęs į kilusio ginčo esmę, byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad atsakovas ginčijamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus. Dėl to nėra pagrindo naikinti atsakovo Sprendimą ir įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ  88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjui iš atsakovo nepriteistinos bylos nagrinėjimo išlaidos (žyminis mokestis), nes pareiškėjo skundas atmetamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas,  vadovaudamasis  Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos              Dalia Pranckienė

              Irena Varžinskienė

              Dalytė Zlatkuvienė