Administracinė byla Nr. eA-400-520/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01272-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.6.1.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. J. ir R. J. (mirusio pareiškėjo V. J. teisių perėmėjai) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. (teisių perėmėjai D. J. ir R. J.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas V. J. (teisių perėmėjai D. J. ir R. J.) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. kovo 16 d. raštą Nr. A51-23406/21(2.14.2.12EŽEM) (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Administraciją parengti visus teisės aktuose nustatytus būtinus dokumentus ir perduoti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriui nuosavybės teisėms atkurti Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ribose (buv. (duomenys neskelbtini)).
2. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. V. J. yra pretendentas nuosavybės teisėms atkurti į buvusio savininko A. M. žemę, esančią (duomenys neskelbtini) ribose (buv. (duomenys neskelbtini)), (toliau – ir Ginčo teritorija).
2.2. Rašte nepagrįstai, faktiškai neteisingais motyvais konstatuojama, jog nuosavybės teisių atkūrimas natūra Ginčo teritorijoje nėra galimas, ir tokiu būdu paneigiama teisės aktais suteikta teisė į nuosavybės teisių į žemės sklypo dalį atkūrimą natūra.
2.3. Administracija atsisakymą Ginčo teritorijoje esančioje laisvoje valstybinėje žemėje atkurti natūra V. J. ir kitų pretendentų nuosavybės teises grindžia dviem argumentais: 1) Ginčo teritorija priskirta valstybės išperkamai žemei, nes patenka į (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvių ribas; 2) Ginčo teritorija užimta privačių namų valdų žemės sklypais.
2.4. Abu Administracijos argumentai yra nepagrįsti ir nei atskirai, nei kartu nesudaro pagrindo Administracijai atsisakyti vykdyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) priskirtas funkcijas teisei į nuosavybės teisių atkūrimą įgyvendinti.
2.5. Iš interneto svetainės www.maps.vilnius.lt matyti, kad V. J. 2021 m. vasario 5 d. prašymo „Dėl veiksmų atlikimo“ (toliau – ir Prašymas) priede Nr. 2 pažymėta teritorija Nr. 1 užeina ant raudonųjų linijų, kurios žymėtų (duomenys neskelbtini) gatvės ribas, tačiau Administracijai Rašte formaliu pagrindu atmetus siūlymą, iš šių duomenų aiškiai matyti, kad tarp raudonųjų linijų, žyminčių (duomenys neskelbtini) gatvės ribas, ir gretimų sklypų yra laisvų žemės plotų. Šie žemės plotai gali būti pagrindas suformuoti atskirus žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti, tačiau Administracija tokių galimybių net nesvarstė ir V. J. nesiūlė jokių alternatyvių variantų, o Raštą priėmė išsamiai neišanalizavusi situacijos, formaliai ir biurokratiškai, nepateikė nė vieno iš Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, kuriais remiantis žemė pripažįstama valstybės išperkama žeme, ji negrąžinama ir už ją atlyginama įstatyme nustatytais būdais. Atsakovo Rašte nurodyti argumentai, kad siūlomas atkurti žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) gatvės ribas (raudonąsias linijas), tačiau nėra pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis Ginčo teritorija turi būti ar gali būti priskiriama valstybės išperkamai žemei.
2.6. Prašyme pažymėta teritorija Nr. 2 patenka į privataus sklypo ribas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau tokia situacija neeliminuoja Administracijos pareigos vykdyti jai pavestas funkcijas, nurodant kitus galimus variantus nuosavybės teisėms atkurti Ginčo teritorijoje. Iš viešai prieinamų Ginčo teritorijos ortofoto žemėlapių interneto svetainėje www.regia.lt matyti, kad, nors Ginčo teritorijoje yra suformuotų žemės sklypų, tačiau joje egzistuoja nesuformuotų galimų žemės plotų, kuriuose būtų galima atkurti nuosavybės teises pretendentams.
2.7. Sprendimas vien dėl siūlomos teritorijos patekimo į privataus žemės sklypą atsisakyti vykdyti Atkūrimo įstatymo pavestą funkciją visoje Ginčo teritorijoje, neieškant alternatyvų, yra neproporcingas ir neadekvatus, Rašte nėra jokių argumentų, kodėl tokia likusi teritorijos dalis negalėtų būti panaudojama nuosavybės teisėms atkurti.
2.8. Raštas, kuriame iš esmės nėra nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. 5 p.) ar administracinio sprendimo motyvai (Viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. 6 p.), neatitinka teisės aktuose keliamų reikalavimų administraciniam sprendimui.
3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė administracinę bylą nutraukti, o nusprendus, kad byla priskirtina nagrinėti administraciniam teismui – atmesti skundą.
4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Raštas nėra pirminis dokumentas, kuriuo V. J. buvo informuotas apie tai, kad Ginčo teritorija yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir pareiškėjui suprojektuoti papildomą laisvos (neužstatytos) žemės sklypą / sklypus grąžinimui nėra galimybės.
4.2. Rašte nurodyta, jog apie tai, kad A. M. iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas ties (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) priskirtas valstybės išperkamai žemei, Administracija 2019 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. A51-74258/19(2.14.2.12-MP8) „Dėl grąžintino natūra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose“ informavo V. J. ir NŽT Vilniaus miesto skyrių.
4.3. Administracijos 2019 m. rugpjūčio 5 d. rašte Nr. A51-74258/19(2.14.2.12-MP8) „Dėl grąžintino natūra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose“ buvo nurodytas iš esmės identiškas turinys kaip ir Rašte, išskyrus paskutinę pastraipą. Administracijos 2019 m. rugpjūčio 5 d. rašto
Nr. A51-74258/19(2.14.2.12-MP8) „Dėl grąžintino natūra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose“, kurio turinys iš esmės identiškas šioje byloje ginčijamo Rašto turiniui, V. J. neskundė, t. y. su priimtu sprendimu jis sutiko ir, praleidęs apskundimo terminą, nebeturi teisės kvestionuoti nurodytų argumentų dėl galimybės Ginčo teritorijoje suprojektuoti papildomą laisvos (neužstatytos) žemės sklypą / sklypus grąžinimui nebuvimo.
4.4. Nagrinėjamu atveju nebuvo priimtas joks naujas sprendimas, tik informuota apie tai, kad Administracijos 2019 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. A51-74258/19(2.14.2.12-MP8) „Dėl grąžintino natūra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose“ V. J. jau atsakyta, jog Ginčo teritorija yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir pareiškėjui suprojektuoti papildomą laisvos (neužstatytos) žemės sklypą / sklypus grąžinimui nėra galimybės.
4.5. Raštas yra informacinio pobūdžio, jame tik pakartojama informacija, kuri buvo nurodyta ankstesniuose raštuose, pats savaime Raštas jokių teisinių pasekmių nesukelia. Kadangi Raštas yra informacinio pobūdžio, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl byla turėtų būti nutraukta kaip nepriskirtina administraciniams teismams pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktą.
4.6. Ginčo teritorijoje suprojektuoti papildomą laisvos (neužstatytos) žemės, racionalių ribų ir tinkamą naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą sklypą / sklypus grąžinimui natūra nėra galimybės, nes kartografuota teritorija patenka į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių raudonųjų linijų ribas, užimta inžineriniais tinklais, susisiekimo infrastruktūra – šaligatviais, pėsčiųjų takais, įvažiavimais / išvažiavimais į privačius žemės sklypus, taip pat užimta privačių namų valdų žemės sklypais. Tai buvo nurodyta ir Rašte, papildomai nurodant ir teisinį pagrindą, kuriuo remiantis nėra galimybės suprojektuoti papildomą laisvos žemės sklypą / sklypus grąžinimui, nes Ginčo teritorijoje priskirta valstybės išperkamai žemei, t. y. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai.
4.7. Rašte yra nurodomas tiek faktinis, tiek ir teisinis šio rašto pagrindas bei motyvai, kuriais remiantis, nurodyta, kodėl negali būti tenkinamas Prašymas.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą prašė dėl skundo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.
6. NŽT nurodė, kad teisinis reguliavimas nesuteikia NŽT teisių vertinti Administracijos pateiktų duomenų teisėtumo dėl valstybės išperkamos žemės statuso, nes tokia funkcija suteikta Administracijos direktoriui.
7. NŽT pažymėjo, kad tuo atveju, jei skundas būtų tenkinamas, NŽT padalinys galės vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytą turtą, grąžinant žemės sklypus natūra, o kitu atveju (netenkinus pareiškėjo skundo), nuosavybės teisių atkūrimo procedūros bus tęsiamos ir už iki nacionalizacijos valdytą žemės plotą galės būti kompensuojama kitais Atkūrimo įstatyme nustatytais būdais.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 27 d. sprendimu atmetė V. J. skundą.
9. Teismas nustatė šias reikšmingas ginčo faktines aplinkybes:
9.1. V. J. 2021 m. vasario 5 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu „Dėl veiksmų atlikimo“, prašydamas Administracijos parengti visus būtinus dokumentus ir perduoti juos NŽT Vilniaus miesto skyriui nuosavybės teisėms atkurti Ginčo teritorijoje natūra.
9.2. Atsakovas Rašte nurodė, kad išnagrinėjo Prašymą ir nusprendė, jog nuosavybės teisių atkūrimas Prašymo priede nurodytame apytiksliame laisvame valstybinės žemės plote nėra galimas, kadangi pareiškėjo pateiktoje kartografinėje medžiagoje nurodyta Ginčo teritorija priskirta valstybės išperkamai žemei, nes patenka į (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvių ribas, užimta privačių namų valdų žemės sklypais. Papildomai Rašte pažymėta, kad Prašyme pažymėta teritorija Nr. 1 patenka į (duomenys neskelbtini) gatvės ribas, o teritorija Nr. 2 – į privataus sklypo ribas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).
9.3. Administracija 2019 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. A51-74258/19(2.14.2.12-MP8) „Dėl grąžintino natūra žemės sklypo suprojektavimo A. M. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose“ jau informavo V. J. ir NŽT Vilniaus miesto skyrių.
10. Teismas, atsakydamas į Administracijos argumentus, kad Raštas yra informacinio pobūdžio, nurodė, jog Raštas, kuriame nurodyta, kad nėra galimybės suprojektuoti žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti natūra, žemėtvarkos skyriui yra kliūtis priimti sprendimą pagal pareiškėjo prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, todėl V. J. Raštas sukelia teisines pasekmes ir jis gali būti apskųstas administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.
11. Teismas apžvelgė Atkūrimo įstatymo nuostatas (5 str. 2 d. 1 p., 12 str.. 1 d. 1 ir 6 p.), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką ir nurodė, kad Administracija atsisako suprojektuoti papildomą laisvos (neužstatytos) žemės sklypą grąžinimui natūra, nurodydama, kad Ginčo teritorija priskirta valstybės išperkamai žemei – patenka į (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvių ribas ir yra užimta privačių namų valdų žemės sklypais.
12. Teismas, įvertinęs NŽT pateiktus duomenis ir Raštą, pažymėjo, kad V. J. nėra tikslus nurodydamas, kad alternatyvų nebuvo pasiūlyta, nes Rašte nurodyta, kad už žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei, piliečiams atlyginama Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais, taip pat nurodyta, kad dėl kompensacijos reikia kreiptis į NŽT Vilniaus skyrių.
13. Teismas vertino, kad skunde iškelta abejonė, jog tarp raudonųjų linijų, žyminčių (duomenys neskelbtini) gatvės ribas, ir gretimų sklypų yra laisvų žemės plotų, yra nepagrįsta. Skunde pateiktas preliminarus tokių plotų variantas ir nurodyta, jog jis yra apytikris ir šiuo aspektu netikslus, tačiau teigiama, kad preliminariai nurodomi pakankami laisvi žemės plotai. Teismas pabrėžė, kad V. J. teigė, jog nurodomas plotas nėra tikslus, todėl įvertinti jo nėra galimybės.
14. Teismas konstatavo, kad Teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio ištraukos, valstybės įmonės Registrų centro viešai prieinamų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių duomenų ištraukos patvirtina, kad Ginčo teritorijoje suprojektuoti papildomą laisvos (neužstatytos) žemės, racionalių ribų ir tinkamą naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą sklypą / sklypus grąžinimui natūra nėra galimybės, nes kartografuota teritorija patenka į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių raudonųjų linijų ribas, užimta inžineriniais tinklais, susisiekimo infrastruktūra – šaligatviais, pėsčiųjų takais, įvažiavimais / išvažiavimais į privačius žemės sklypus, taip pat užimta privačių namų valdų žemės sklypais.
15. Teismas padarė išvadą, kad Ginčo teritorija, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, priskirtina valstybės išperkamai žemei ir į ją nuosavybės teisės natūra negali būti atkuriamos, todėl Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, taip pat atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.
III.
16. Pareiškėjai D. J. ir R. J. (mirusio pareiškėjo V. J. teisių perėmėjai) (toliau – ir pareiškėjai) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, iš Administracijos priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas.
17. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Ginčo teritorijos plotas už (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų yra 341 kv. m. Teismo posėdyje buvo akcentuojama, kad Ginčo teritorijoje egzistuoja ir dar viena galimybė suformuoti grąžintiną žemės sklypą, tačiau šie argumentai nebuvo vertinami. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, aiškiai vaizduojantys, kad Ginčo teritorija nepatenka į raudonųjų linijų ruožą, o taip pat kad egzistuoja laisvos teritorijos ir galimybė suformuoti kitą sklypą, tačiau šie argumentai buvo formaliai atmesti.
17.2. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad Ginčo teritorija užimta inžineriniais tinklais, ir todėl žemės sklypas negali būti grąžintas natūra, yra nepagrįstas. Iš viešai prieinamų duomenų interneto svetainėje www.regia.lt akivaizdžiai matyti, kad Ginčo teritorijoje nėra jokių inžinerinių tinklų ar kitokių inžinerinės infrastruktūros įrenginių. Inžineriniai tinklai yra įrengti ant Ginčo teritorijos ribos / su ja ribojasi, sutampa su (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų ribomis, tačiau pareiškėjai niekada nepretendavo į šias dalis. Be to, inžinerinių tinklų buvimas savaime neužkerta kelio atkurti nuosavybės teisę natūra, ką pripažino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje.
17.3. Argumentas, tad Ginčo teritorija užimta susisiekimo infrastruktūra – šaligatviais, pėsčiųjų takais, įvažiavimais / išvažiavimais į privačius žemės sklypus, taip pat užimta privačių namų valdų žemės sklypais, buvo paneigtas rašytiniais duomenimis. Pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad Ginčo teritorijoje nėra jokių šaligatvių ar pėsčiųjų takų, o įvažiavimai į kitų sklypų teritorijas nėra savaime kliūtis atkurti nuosavybės teisę, nes egzistuoja kitos daiktinės teisės, leidžiančios naudotis išvažiavimais (pvz., servitutas).
17.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo bylos, neįvertino pateiktų rašytinių įrodymų, padarė išvadas, kurios prieštarauja byloje esančiai medžiagai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.
18. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
19. Atsakovas, pakartodamas atsiliepimo į skundą argumentus, pažymi, kad Administracija, projektuodama sklypus, privalo vadovautis teisės aktuose įtvirtintais imperatyvais, darniai planuoti teritoriją, siekti suderinti skirtingų bendruomenės narių interesus, nesukurdama papildomų, neteisėtų apribojimų ir potencialių konfliktų, tačiau pareiškėjai to visiškai nevertina ir bet kokia kaina, net nelogiškai, siekia nuosavybės teisų atkūrimo natūra Ginčo teritorijoje.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja argumentus, nurodytus atsiliepime į skundą, ir prašo dėl skundo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
21. Bylos esminis ginčo dalykas – atsakovo Administracijos 2021 m. kovo 16 d. rašto Nr. A51-23406/21(2.14.2.12EŽEM), kuriuo V. J. informuotas, kad A. M. iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas ties (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) priskirtas valstybės išperkamai žemei, nėra galimybės buvusio savininko A. M. iki nacionalizacijos turėtos žemės vietoje (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) suprojektuoti papildomą laisvos (neužstatytos) žemės sklypą / sklypus tam, jog jam būtų atkurta nuosavybės teisė natūra, pagrįstumas ir teisėtumas. Skunde taip pat yra suformuoluotas reikalavimas įpareigoti atsakovą parengti visus teisės aktuose nustatytus būtinus dokumentus ir perduoti juos NŽT Vilniaus miesto skyriui nuosavybės teisėms atkurti Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ribose (buv. (duomenys neskelbtini)).
22. Byloje nustatyta, kad atsakovas tiek šioje byloje ginčijamu Raštu, tiek ir ankstesniuose raštuose (2005 m. gruodžio 1 d. raštas, 2006 m. sausio 23 d. raštas, 2017 m. rugpjūčio 21 d. raštas) V. J., NŽT teikė informaciją, jog nebus projektuojamas papildomas laisvos (neužstatytos) žemės sklypas tam, jog jis būtų grąžintas pretendentams natūra, dėl to, kad A. M. iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas ties (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) priskirtas valstybės išperkamai žemei – patenka į (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvių ribas ir yra užimtas privačių namų valdų žemės sklypais, A. M. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini) ribose, laisvoje (neužstatytoje) žemėje Administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. 30-1758 „Dėl sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ buvo suprojektuoti du 1 030 ir 596 kv. m ploto natūra grąžintini laisvos (neužstatytos) žemės sklypai, šie sklypai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o kita kartografuoto sklypo dalis patenka į namų valdų, nuosavybės teise įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, bei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių teritorijas. Atsakovo teigimu, vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, ši žemės dalis yra valstybės išperkama ir natūra negrąžinama.
23. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji: užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingais šių kelių plėtrai; aerodromų (jų sąrašą ir žemės plotus tvirtina Vyriausybė); užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai (žemės plotus ir jų ribas tvirtina Vyriausybė); yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje (1 p.);<...>; pagal įstatymus įsigyta privačion nuosavybėn (6 p.); <...>.
24. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Raštas yra pagrįstas ir teisėtas, nes žemė, kurioje siekiama suprojektuoti žemės sklypą, vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, priskirtina valstybės išperkamai žemei ir į ją nuosavybės teisės natūra negali būti atkuriamos, turi būti kreipiamasi į NŽT dėl kompensacijos išmokėjimo (Atkūrimo įstatymo 16 str.). Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstais skundo argumentų, jog tarp raudonųjų linijų, žyminčių (duomenys neskelbtini) gatvės ribas, ir gretimų sklypų yra laisvų žemės plotų, nes nustatė, jog nėra galimybės suprojektuoti papildomą laisvos (neužstatytos) žemės sklypą, kuris būtų racionalių ribų ir tinkamas naudoti pagal jo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą, kartografuota teritorija patenka į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių raudonųjų linijų ribas, užimta inžineriniais tinklais, susisiekimo infrastruktūra – šaligatviais, pėsčiųjų takais, įvažiavimais / išvažiavimais į privačius žemės sklypus, taip pat užimta privačių namų valdų žemės sklypais.
25. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydami, kad pagal viešai skelbiamus duomenis www.regia.lt, www.maps.vilnius.lt yra pagrindas spręsti, jog Ginčo teritorijoje yra papildomų laisvų žemės plotų už (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų (yra 480 kv. m, 341 kv. m), už (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų yra 395 kv. m, viešai skelbiamuose duomenyse Ginčo teritorijoje (pareiškėjų nurodytame sklype Nr. 1) nėra jokių inžinerinių tinklų ar kitokių inžinerinės infrastruktūros įrenginių, o inžineriniai tinklai sutampa su (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų ribomis, be to, inžinerinių tinklų buvimas nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises natūra į žemės sklypą (šiuo aspektu nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1667-552/2021). Pareiškėjai taip pat nurodo, jog pagal www.maps.vilnius.lt duomenis Ginčo teritorijoje nėra pažymėtų šaligatvių ir / ar pėsčiųjų takų. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti apeliacinio skundo ir laikosi pozicijos, jog pareiškėjų nurodomų sklypų nėra galimybės suprojektuoti, nes, kaip ir buvo nurodyta Rašte, Ginčo teritorija patenka į (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvių ribas ir yra užimta privačių namų valdų žemės sklypais, ir nėra galimybės suprojektuoti papildomą laisvos (neužstatytos) žemės, racionalių ribų ir tinkamą naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą sklypą (-us). Atsakovas savo poziciją grindžia kartu su atsiliepimu į skundą pateiktais dokumentais – Teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio ištraukomis, valstybės įmonės Registrų centro viešai prieinamais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių duomenis. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nenurodo argumentų dėl ginčo esmės.
26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus ir atsakovo atsikirtimus į apeliacinį skundą dėl šioje byloje nagrinėto ginčo esmės, pirmiausia pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nuosavybės teisių atkūrimas pagal Atkūrimo įstatymą yra grindžiamas pretendentų valia ir jai teikiamas prioritetas, kiek tai atitinka nuosavybės teisių atkūrimo proceso tikslus, nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų, nuosavybės teisių atkūrimo proceso tikslus labiausiai atitinka tokio pobūdžio viešojo administravimo subjekto veiksmai, kuriais sukuriamos prielaidos pretendentų valiai įgyvendinti, o ne taikyti kitą administracinį nuosavybės teisių atkūrimo būdo nustatymo metodą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2263-415/2021; kt.).
27. Iš bylos duomenų matyti, kad pretendentai atkurti nuosavybės teises į A. M. iki nacionalizacijos turėtą žemės sklypą ties (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) siekia, jog jiems nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra.
28. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. gegužės 10 d. nutarime yra nurodęs, kad „įstatymu nustatant atvejus, kai išlikęs nekilnojamasis turtas (taip pat ir žemė) nėra grąžinamas savininkams natūra, bet nuosavybės teisė yra atkuriama kitais įstatymu nustatytais būdais, natūra gali būti negrąžinamas ir tas nekilnojamasis turtas, kuris yra būtinas visuomenės poreikiams. Visuomenės poreikiai – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. <...> visuomenės poreikiai – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu tas turtas būtų grąžintas natūra“. Taigi šiame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime yra įtvirtinti konstituciniai imperatyvai, į kuriuo privaloma atsižvelgti vertinant, ar žemė laikytina valstybės išperkama ir dėl to natūra negali būti grąžinta pretendentams: 1) žemė turi būti būtina visuomenės poreikiams; 2) šie visuomenės poreikiai turi būti konkretūs ir aiškiai išreikšti; 3) minėti visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jei žemė būtų grąžinta natūra.
29. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, nuosavybės teisių atkūrimas į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra galimas tik tuo atveju, jeigu pageidaujamas susigrąžinti žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas) ir pagal to paties įstatymo 12 straipsnį nėra priskirtas valstybės išperkamai žemei. Paaiškėjus aplinkybėms, kad žemės sklypas nėra laisvas ir (arba) yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, grąžintino žemės sklypo buvusioje žemėvaldoje ribų formavimas ir plano tvirtinimas nėra galimas.
30. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Ši nuostata detalizuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2022 m. rugsėjo 10 d.), kuriame nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Suprojektavus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribas miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose ir teritorijose, kuriose parengti detalieji planai, atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai <...>. Savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypo projektavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą patvirtina ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui. <...>. Žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą, suformuoja žemės sklypą (patvirtina jo kadastro duomenis); nustato žemės sklypo plane suprojektuotus servitutus (sprendimas nustatyti servitutus priimamas kartu su sprendimu suformuoti žemės sklypą); raštu pakviečia piliečius, turinčius teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, susipažinti su savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis) <...>.
31. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje yra numatytas minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha, tačiau ši nuostata neprivalo būti taikoma vykdant nuosavybės teisų atkūrimą natūra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai iš tiesų nenustato minimalaus grąžinamo natūra žemės sklypo dydžio, tačiau grąžintinas natūra žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti tiek racionalios žemėnaudos, tiek pagrindinės žemės naudojimo paskirties bei būdo požiūriu (šiuo aspektu žr. 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1667-552/2021 ir joje nurodytą šio teismo praktiką).
32. Žemės sklypo dalyje esantys inžineriniai statiniai ir įrenginiai, o taip pat pravažiavimas į gretimą sklypą, nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises į žemę natūra; į tokį žemės sklypą gali būti atkuriamos nuosavybės teisės, nustatant atitinkamus žemės naudojimo apribojimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1667-552/2021; kt.).
33. Akcentuotina, kad teismų praktikoje taip pat yra nurodyta, jog jeigu ginčo teritorija patenka tarp gatvių raudonųjų linijų ir yra (buvo) užimta inžineriniais tinklais, prie priimamo sprendimo atsisakyti pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą nurodytoje vietoje suformuoti natūra grąžintiną žemės sklypą,
turi būti pridėta ir atitinkama dokumentinė medžiaga, iš kurios būtų aišku, kokiais teisiniais dokumentais yra remiamasi bei būtų galima juos patikrinti; jei ginčo teritorija naudojama šaligatviams, pėsčiųjų takams, taip pat tarnauja kaip bendrojo naudojimo želdynų plotas, irgi yra reikalingas dokumentinis patvirtinimas, kuris galėtų būti patikrintas, jei ginčas persikeltų į teismą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-15-556/2023).
34. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad vertinant, ar pretendento nurodoma žemės sklypo dalis gali būti suformuota kaip atskiras sklypas nuosavybės teisėms atkurti, yra remiamasi ir viešai prieinamais duomenimis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1290-415/2019).
35. Šioje byloje pareiškėjai, nesutikdami su atsakovo Rašte nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių buvo teigiama, kad negalima formuoti atskirų žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti jų nurodomoje vietoje, grindė viešai skelbiamais duomenis www. regia.lt, www.maps.vilnius.lt, tačiau pirmosios instancijos teismas šių duomenų nenagrinėjo bei nevertino, o atmesdamas skundą išimtinai rėmėsi tik atsakovo pateiktais duomenimis, kad kartografuota teritorija patenka į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių raudonųjų linijų ribas, yra užimta inžineriniais tinklais, susisiekimo infrastruktūra – šaligatviais, pėsčiųjų takais, įvažiavimais / išvažiavimais į privačius žemės sklypus, taip pat užimta privačių namų valdų žemės sklypais.
36. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
37. Taigi nagrinėjant šioje byloje ginčą, turėjo būti vertinami ir pareiškėjų pateikti įrodymai bei nurodomos aplinkybės, susijusios su galimybe suformuoti jų nurodomus atskirus žemės sklypus Ginčo teritorijoje nuosavybės teisėms atkurti, tačiau tai nebuvo atlikta. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, nustatančią, jog administracinis teismas, priimdamas sprendimą, įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas; teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, susijusių su atsakovo pateiktų duomenų ir pareiškėjų nurodomų viešai skelbiamų duomenų neatitikimu, sprendimą grindė tuo, kad V. J. teigė, jog nurodomas plotas nėra tikslus, todėl įvertinti jo nėra galimybės, tačiau nesudarė galimybės pateikti papildomus įrodymus, susijusius su tikslesniu ploto apskaičiavimu. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl panaikinamas.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017; kt.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).
39. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindai bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d.).
40. Pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas, jų priteisimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų D. J. ir R. J. (mirusio pareiškėjo V. J. teisių perėmėjai) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Regionų administraciniam teismui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Ernestas Spruogis
Dalia Višinskienė