1 S – 965 – 491 / 2013

Teisėja Gražina Kazilionienė              Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

              2.12.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. lapkričio 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorui Aurelijui Navickui,

pareiškėjui V. F.,  

teismo posėdyje susipažinęs su pareiškėjo V. F. skundu ir gauta baudžiamosios bylos medžiaga dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro E. Baltrimavičiaus 2013 m. spalio 25 d. nutarimo, kuriuo advokatas V. F. buvo nušalintas nuo įtariamųjų V. J., G. J. ir G. J. gynybos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 50-1-00332-12,

NUSTATĖ:

2013 m. spalio 25 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras E. Baltrimavičius priėmė nutarimą, kuriuo nušalino advokatą V. F. nuo įtariamųjų V. J., G. J. ir G. J. gynybos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 50-1-00332-12, dėl to, jog pastarasis, pareigūnams nurodydamas apeliacinio skundo kitoje byloje surašymo priežastį, susitiko su G. J., kuriam atskleidė įtariamųjų V. J. ir G. J. poziciją dėl jiems pareikšto įtarimo, nors tam nebuvo jokios pateisinamos priežasties.

Skundžiama 2013 m. lapkričio 8 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi pareiškėjo V. F. 2013 m. spalio 31 d. skundas dėl prokuroro nutarimo buvo atmestas iš esmės motyvuojant tuo, jog V. F. panaudojo neteisėtas gynybos priemones bei tokiu būdu neteisėtai apribojo ikiteisminio tyrimo įstaigos galimybes sėkmingai pabaigti atliekamą ikiteisminį tyrimą. Be to, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė ir tai, jog V. F., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, galimai tokiais savo veiksmais padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ? BK) 228 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką (Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 8 d. taip pat priėmė nutartį, kuria pranešė Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, jog ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 50-1-00332-12 nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 1 d., gali būti padaręs advokatas V. F.).

Skundu pareiškėjas V. F. prašo panaikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teisimo nutartį ir Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro E. Baltrimavičius 2013 m. spalio 25 d. nutarimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 50-1-0332-12, o taip pat informuoti Panevėžio apygardos prokuratūrą apie tai, kad ikiteisminio tyrimo teisėjos G. Kazilionienės nutartis informuoti šią instituciją apie galimai nusikalstamus jo veiksmus yra nepagrįsta ir neteisėta. Pareiškėjas cituoja skundžiamą teismo nutartį ir nurodo, jog apylinkės teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, dėl ko priimtas sprendimas yra neteisėtas, o skundžiamą sprendimą priėmusi teisėja nepagrįstai nurodė, kad jo veiksmuose yra BK 228 str. numatytos nusikalstamos veikos požymių. Skunde nurodo, kad priimant skundžiamą nutartį iš esmės nebuvo vadovautasi ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ? BPK) 1 str. 1 d., 20 str. 1 d. 44 str. 7 d., 48 str. 1 d. 3 p., Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 45 str. 1 d. ir 2 d., 46 str. 5 d., Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 14 str. 1 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, tačiau ir baudžiamosios teisės principais, reglamentuojančiais, gynėjo teisę matytis su sulaikytu ar suimtu įtariamuoju asmeniu be pašaliečių bei draudimą advokato ir jo kliento susitikimo duomenis panaudoti kaip įrodymus. Pareiškėjas nurodo ir tai, jog Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai ? (duomenys neskelbtini) E. K. ir (duomenys neskelbtini) viršininkas L. M. nedalyvavo gynėjo ir jo kliento susitikime ir šio susitikimo eigos bei turinio žinoti negali, o (duomenys neskelbtini) viršininkas R. L. yra vienintelis pareigūnas, girdėjęs gynėjo ir jo kliento pokalbio turinį, tačiau pastarasis pareigūnas yra suinteresuotas iškreipti šio susitikimo turinį ir eigą, nes dar iki šio susitikimo jam ir kitam pareigūnui buvo pareikšta, kad jei jie dalyvaus gynėjo ir jo kliento susitikime, jų veiksmai bus neteisėti ir skundžiami, dėl ko R. L., norėdamas išvengti atsakomybės už savo padarytus įstatymo pažeidimus, pateikė prokurorui E. Baltrimavičiui tikrovės neatitinkančią informaciją apie gynėjo elgesį susitikimo metu. Pareiškėjas pastebi, jog ne tik Panevėžio miesto apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį, tačiau ir prokuroras E. Baltrimavičius pažeidė Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 45 str. 2 d., nes neteisėtai gautą informaciją panaudojo priimant neteisėtą sprendimą, kas leidžia skundžiamus sprendimus naikinti kaip nepagrįstus ir neteisėtus. Skundu pareiškėjas nesutinka ir su skundžiamoje Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartyje nustatyta aplinkybe, jog kaip gynėjas atskleidė G. J. kitų ginamųjų ? G. ir V. J. gynybos pozicijas. Mano, jog tokį išsigalvojimą galimai sukūrė policijos pareigūnas R. L. siekdamas išvengti atsakomybės dėl pirmiau nurodyto įstatymo pažeidimo padarymo, o (duomenys neskelbtini) E. K. ir prokuroras E. Baltrimavičius turėjo galimybę šį išsigalvojimą patikrinti ir vertinti kritiškai, tačiau to neatliko, nors tokiam patikrinimui iš esmės būtų pakakę pavartyti bylos medžiagą, iš kurios aiškiai būtų matyti, kad jis neturėjo galimybės susipažinti nei su V. J., nei su G. J., nei su G. J. parodymais, kadangi šių asmenų apklausoje dalyvavo kiti gynėjai. Pareiškėjas pažymi ir tai, jog jokio prašymo prokurorui dėl leidimo susipažinti su bylos medžiaga nebuvo pateikęs ir tokia galimybė jam nebuvo suteikta, dėl ko objektyviai negalėjo net bandyti derinti įtariamųjų pozicijų, kurių nežinojo, tačiau prieš priimant G. J. pavedimą privalėjo išsiaiškinti, ar tarp visų ginamųjų parodymų nėra prieštaravimų, ką įpareigoja daryti ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 str. 5 p. ir 40 str. 1 d. Pareiškėjas taip pat nesutinka ir su skundžiamoje nutartyje nurodytu argumentu, jog šiuo atveju, derinant įtariamųjų pozicijas ir elgesį ikiteisminio tyrimo metu, buvo naudota neteisėta gynybos priemonė, kadangi byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, o tokio argumento nurodymas skundžiamoje nutartyje tik patvirtina teismo šališkumą. Pabrėžiama ir tai, jog teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad prieš susitinkant su ginamuoju nurodyta susitikimo priežastis ? apeliacinio skundo pateikimas kitoje byloje, buvo tik pretekstas, yra nepagrįsta, kadangi, nors susitikimo metu G. J. pareiškė, kad jis nenori skųsti nuosprendžio, tačiau nuomonę pakeitė ir po poros dienų atsiuntė rašytinį prašymą dėl skundo padavimo, dėl ko apeliacinis skundas buvo paruošas ir pateiktas Biržų rajono apylinkės teismui.

Teismo posėdyje pareiškėjas, advokatas A. F., prašo jo skundą patenkinti. Prokuroras prašo skundo nenagrinėti arba jį atmesti.

Pareiškėjo, advokato V. F., skundas paliekamas nenagrinėtu.

Pareiškėjas, advokatas V. F., skundžia ikiteisminio tyrimo teisėjos priimtą nutartį, kuria buvo paliktas galioti prokuroro Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro E. Baltrimavičiaus nutarimas nušalinti jį nuo įtariamųjų V. ir G. J. ir G. J. gynybos ikiteisminiame tyrime.

Neteisėtas gynybos priemones naudojančio gynėjo nušalinimo pagrindus, sąlygas bei tokių sprendimų apskundimo tvarką reglamentuoja BPK 49 str. Šio straipsnio 2 d. dalyje nustatyta, kad gynėjas ar įtariamasis prokuroro nutarimą dėl gynėjo nušalinimo gali apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris privalo skundą išnagrinėti per 3 dienas. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas tokį skundą nagrinėja ir procesinį sprendimą priima vadovaudamasis BPK 64 straipsnio nuostatomis. O pagal BPK 64 str. 6 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas, priimtas šio straipsnio nustatyta tvarka, yra galutinis ir neskundžiamas, išskyrus atvejus, kaip BPK numato jų apskundimo galimybę. Tokios galimybės BPK nenumato. Tai reiškia, kad 2013-11-08 ikiteisminio tyrimo teisėjos priimta nutartis, kuria buvo atmestas advokato prašymas panaikinti prokuroro nutarimą dėl jo nušalinimo aptariamame ikiteisminiame tyrime, toliau nebėra skundžiama.

Pažymėtina, kad pagal BPK 49 str. 2 d. tik teismo nutartį dėl gynėjo nušalinimo gynėjas ir kaltinamasis gali apskųsti šio kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Analizuojant BPK 49 str. 2 d. kartu su BPK 19, 22  str. 2 d., 40 str. 2 d., matyti, kad teismu nėra laikomas apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas. Be to, pagal BPK 49 str. 2 d. teismo nutartį BPK X dalies tvarka gali skųsti tik gynėjas ir kaltinamasis, o kaltinamuoju, pagal BPK 22 str. 2 d. yra laikomas asmuo, dėl kurio BPK nustatyta tvarka yra prokuroro priimtas kaltinamasis aktas arba prokuroro pareiškimas nubausti asmenį teismo baudžiamojo įsakymo tvarka, taip pat asmuo, prieš kurį teisme nagrinėjama baudžiamoji byla privataus kaltinimo ar pagreitinto proceso tvarka.

Esant tokioms aplinkybėms skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas neturi galimybės pasisakyti dėl pareiškėjo skundo argumentų, tikrinti skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Ir nors 2013-11-08 nutartyje ikiteisminio tyrimo teisėja netinkamai aiškino BPK 49 str. 2 d. ir be pagrindo nurodė, kad priimta nutartis yra skundžiama, tačiau pripažinus, jog iš tiesų ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtos nutartys analogiškais atvejais nėra skundžiamos, pareiškėjo skundas paliekamas nenagrinėtu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 64 str. 6 d., teismas

NUTARĖ:

Pareiškėjo advokato V. F. skundą palikti nenagrinėtą.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                       Valdas Petras Meidus