Civilinė byla Nr. 3K-7-276-469/2015
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00282-2012-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
35.4; 43.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės, Andžej Maciejevski, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ir trečiojo asmens R. G. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Statega“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Neapolis“, akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl reikalavimo teisių įgyvendinimo; tretieji asmenys – V. G. ir R. G.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas ginčas dėl skolininko prievolę kreditoriui įvykdžiusio trečiojo asmens reikalavimo teisių į skolininko turtą įgyvendinimo bei šio trečiojo asmens pripažinimo hipotekos ir įkeitimo kreditoriumi.
2006 m. balandžio 24 d. kredito sutartimi (su vėlesniais pakeitimais) AB „Hansabankas“ (dabartinis pavadinimas – AB „Swedbank“) suteikė UAB „Neapolis“ kreditą. Sandorio įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka ir įkeitimu, taip pat su UAB „Neapolis“ akcininkais V. G. ir R. G. buvo sudarytos laidavimo sutartys, pagal kurias jie įsipareigojo atsakyti bankui kaip solidarieji skolininkai už UAB „Neapolis“ prievoles pagal kredito sutartį. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi UAB „Neapolis“ iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2012 m. sausio 18 d.).
Ieškovas UAB „Statega“ prašė teismo: priteisti iš atsakovo BUAB „Neapolis“ 31 010 510,76 Lt (8 981 264,70 Eur) už jį atsakovui AB „Swedbank“ sumokėtą skolą, 943 257,01 Lt (273 186,11 Eur) palūkanų CK 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu už pradelstą grąžinti kredito sumą, 443 716,63 Lt (128 509,21 Eur) procesinių palūkanų CK 6.37 straipsnio pagrindu už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti UAB „Statega“ 2006 m. rugsėjo 26 d. hipotekos lakšto ir jo priedų šalimi – kreditoriumi kartu su AB „Swedbank“, užtikrinto reikalavimo suma – 31 805 167,25 Lt (9 211 413,13 Eur); pripažinti UAB „Statega“ 2006 m. balandžio 25 d. įkeitimo lakšto su priedais Nr. 1, 2, 3, 4 šalimi – kreditoriumi kartu su AB „Swedbank“.
Ieškovas nurodė, kad 2009 m. spalio 2 d. mainų sutartimi UAB „Neapolis“ akcininkas V. G. išmainė visas savo turėtas UAB „Neapolis“ akcijas į ieškovo UAB „Statega“ turėtus Vyriausybės iždo vekselius; ieškovas įsipareigojo imtis visų reikiamų veiksmų perimti buvusio akcininko V. G. įsipareigojimus bankui pagal laidavimo sutartį, o bankui atsisakius atleisti buvusį akcininką V. G. nuo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį – kompensuoti laiduotojui V. G. visas ir bet kokias pinigų sumas, kurias jis sumokės bankui vykdydamas laiduotojo prievoles pagal laidavimo sutartį. UAB „Neapolis“ vėluojant vykdyti įsipareigojimus bankui, ieškovas nuo 2010 m. birželio 7 d. iki 2010 m. spalio 24 d. už UAB „Neapolis“ sumokėjo bankui 1 069 376,01 Lt (309 712,69 Eur) savo lėšų tam, kad šis nenutrauktų kredito sutarties; atliktuose mokėjimo pavedimuose nurodyta, kad mokėjimai vykdomi už laiduotoją V. G. ir UAB „Neapolis“. Bankas tokį prievolės įvykdymą iš trečiojo asmens priėmė. Tokiems mokėjimams neprieštaravo nei UAB „Neapolis“, nei R. G., nei V. G. Tačiau bankas 2011 m. vasario 17 d. nutraukė kredito sutartį. Ieškovas 2011 m. birželio 20 d. sumokėjo bankui už UAB „Neapolis“ 4 700 000 Eur ir 2011 m. rugsėjo 8 d. – 8 671 552 Eur, t. y. 29 941 134,75 Lt (8 671 552 Eur). Atsakovo BUAB „Neapolis“ prievolės bankui buvo užtikrintos administracinio pastato su automobilių saugykla ir restoranu bei jo priklausinių hipoteka ir esamų bei būsimų lėšų įkeitimu. Ieškovas bankui iš viso sumokėjo 31 805 167,25 Lt (9 211 413,13 Eur), todėl jis turi būti pripažintas BUAB „Neapolis“ kreditoriumi kartu su atsakovu AB „Swedbank“, nurodant, kad hipoteka ir įkeitimu užtikrintas UAB „Statega“ reikalavimas yra 31 805 167,25 Lt (9 211 413,13 Eur).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, nusprendė priteisti ieškovui UAB „Statega“ iš atsakovo BUAB „Neapolis“ 31 010 510,76 Lt (8 981 264,70 Eur) už jį bankui AB „Swedbank“ sumokėtą skolą, 943 257,01 Lt (273 186,11 Eur) palūkanas už pradelstą grąžinti kredito sumą ir 443 716,63 Lt (128 509,21 Eur) procesines palūkanas. Teismas pripažino ieškovą UAB „Statega“ 2006 m. rugsėjo 26 d. hipotekos lakšto ir jo priedų šalimi – kreditoriumi kartu su AB „Swedbank“, užtikrinto reikalavimo suma – 31 805 167,25 Lt (9 211 413,13 Eur), ir 2006 m. balandžio 25 d. įkeitimo lakšto su priedais Nr. 1, 2, 3, 4 šalimi – kreditoriumi kartu su AB „Swedbank“.
Teismas nustatė, kad 2006 m. balandžio 24 d. kredito sutartimi AB „Swedbank“ suteikė UAB „Neapolis“ 32 300 000 Lt (9 354 726,50 Eur) kreditą. Kredito gavėjo prievolių pagal sutartį tinkamas vykdymas buvo užtikrintas: žemės sklypo Klaipėdoje, Taikos pr. 52C / Agluonos g. 1, įkeitimu pagal 2006 m. rugsėjo 26 d. hipotekos lakštą; V. G. ir R. G. laidavimu pagal 2006 m. balandžio 24 d. laidavimo sutartis; visų esamų ir būsimų lėšų kredito gavėjo sąskaitoje, esančioje AB „Swedbank“, įkeitimu pagal 2006 m. balandžio 25 d. įkeitimo lakštą; statomo verslo centro žemės sklype Klaipėdoje, Taikos pr. 52C / Agluonos g. 1, įkeitimu; baldų pasažo DEKO Klaipėdoje, Dubysos g. 19, pakartotiniu įkeitimu. 2009 m. spalio 2 d. V. G. ir M. G. su UAB „Statega“ sudarė mainų sutartį, pagal kurią V. G. ir M. G. jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausančius 5000 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Neapolis“ akcijų išmainė į UAB „Statega“ nuosavybės teisėmis priklausančius 5000 vienetų Lietuvos Respublikos Vyriausybės iždo vekselių. UAB „Statega“ bankui AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymais pervedė: 2010 m. birželio 7 d. – 147 916,65 Lt (42 839,62 Eur), 2010 m. liepos 20 d. – 65 000 Lt (18 825,30 Eur), 2010 m. liepos 22 d. – 27 000 Eur, 2010 m. liepos 28 d. – 89 860,25 Eur, 2010 m. spalio 14 d. – 131 187,53 Eur. Mokėjimo pavedimuose UAB „Statega“ nurodydavo, kad mokėjimas vykdomas pagal 2009 m. spalio 2 d. mainų sutartį už V. G. ir UAB „Neapolis“. Bankas 2011 m. vasario 16 d. nutraukė kredito sutartį. UAB „Statega“ bankui dar pervedė 2011 m. birželio 20 d. 4 700 000 Eur ir 2011 m. rugsėjo 8 d. – 3 971 552 Eur.
Teismo vertinimu, UAB „Statega“ mainų sutartimi neperėmė iš V. G. laiduotojo teisių ir pareigų. UAB „Statega“, kaip trečiasis asmuo, vykdė solidariųjų skolininkų – UAB „Neapolis“, V. G., R. G. – prievolę kreditoriui AB „Swedbank“. CK 6.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. UAB „Neapolis“ direktorius R. G. kreipdavosi į UAB „Statega“ prašydamas dengti būtent UAB „Neapolis“ skolas bankui. Dėl to UAB „Statega“ neveikė pagal mainų sutartyje nurodytas sąlygas, o veikė kaip trečiasis asmuo, turintis teisę įvykdyti skolininko prievolę, todėl jis įgijo reikalavimo teisę į asmens, kurio prievolė įvykdyta, t. y. į BUAB „Neapolis“ turtą. UAB „Statega“, vykdydama prievolę kaip trečiasis asmuo, bankui iš viso sumokėjo 31 805 167,25 Lt (9 211 413,13 Eur). Sumokėtos sumos dalis, t. y. 794 656,49 Lt (230 148,42 Eur), yra priteista UAB „Statega“ naudai iš BUAB „Neapolis“ įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2217-125/2010 (šio sprendimo dalis dėl skolos priteisimo palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-98/2012). Įskaičius šią sumą, ieškovui UAB „Statega“ iš BUAB „Neapolis“ priteistina 31 010 510,76 Lt (8 981 264,70 Eur).
Terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas, kai abi sutarties šalys yra verslininkai, privalo mokėti šešių procentų metines palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Iškėlus bankroto bylą ir įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). 6 proc. palūkanos skaičiuojamos nuo ieškovo skolos padengimo dienos iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, jų dydis yra 943 257,01 Lt (273 186,11 Eur). Ieškinys dėl 1 100 578,32 Lt (318 749,51 Eur) priimtas teisme 2011 m. gegužės 12 d., pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo (papildoma suma – 29 941 134,75 Lt (8 671 552 Eur) teisme priimtas 2011 m. spalio 27 d., 6 proc. palūkanų suma yra 607 185,39 Lt (175 853,04 Eur).
CK 6.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. CK 4.218 straipsnyje nustatytos pasekmės, kai įkaito turėtojo reikalavimus patenkina trečiasis asmuo. Šiame straipsnyje nurodyta, kad jeigu įkaito turėtojo reikalavimą visiškai patenkina trečiasis asmuo, tai jam kartu su reikalavimo teise pereina ir įkeitimo teisė. Įvykdžiusiam skolininko UAB „Neapolis“ prievoles ieškovui UAB „Statega“ teismas pripažino hipotekos pagal 2006 m. rugsėjo 26 d. hipotekos lakštą ir įkeitimo pagal 2006 m. balandžio 25 d. įkeitimo lakštą kreditoriaus teises. Pradinis kreditorius siekia savo reikalavimo dėl 568 706,01 Eur skolininkui BUAB „Neapolis“ pripažinimo, dėl to vyksta teisminis ginčas kitoje byloje (įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-991/2014, bankui AB „Swedbank“ iš BUAB „Neapolis“, V. G. ir R. G. solidariai priteista 568 706,01 Eur skola; dėl šios nutarties peržiūrėjimo pagal atsakovo V. G. kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme paskirtas teismo posėdis įvyko 2015 m. balandžio 13 d. (civilinės bylos Nr. 3K-3-275-248/2015). Kadangi ieškovas UAB „Statega“ bankui padengė 94 proc. visų skolininko BUAB „Neapolis“ prievolių, jį teismas pripažino kartu su banko hipotekos ir įkeitimo lakštų šalimi – kreditoriumi.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. liepos 1 d. nutartimi netenkino trečiojo asmens R. G. apeliacinio skundo ir paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su apelianto argumentais, kad mokėjimus ieškovas atliko 2009 m. spalio 2 d. V. G. ir M. G. su UAB „Statega“ sudarytos mainų sutarties pagrindu, t. y. prievolę bankui įvykdė ne ieškovas CK 6.50 straipsnio pagrindu, o laiduotojas V. G., pasitelkdamas ieškovą (CK 6.38 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad skolininkas UAB „Neapolis“ neprieštaravo, jog kredito grąžinimo prievolę kreditoriui AB „Swedbank“ įvykdytų ieškovas; bankas tokį vykdymą priėmė; šalis siejusius kreditavimo santykius įtvirtinusi sutartis nenustatė draudimo kitiems asmenims įvykdyti skolininko prievolę. Atsakovą BUAB „Neapolis“ ir laiduotojus V. G. bei R. G. siejusios prievolės solidarumas reiškė, kad prievolę bankui ieškovas įvykdė tiek už pagrindinį skolininką (BUAB „Neapolis“), tiek už laiduotojus. Atsakovas 2011 m. liepos 12 d. raštu iš esmės neprieštaravo, kad UAB „Statega“ vykdytų prievolę bankui (CK 6.50 straipsnio 2 dalis) kaip už laiduotoją V. G., tačiau esant nurodytam prievolės solidarumui neturi reikšmės, už kurį iš solidariųjų skolininkų (pagrindinį ar laiduotojus) įvykdoma prievolė. Dėl to negali būti ribojama ieškovo reikalavimo teisė tiek į pagrindinio skolininko, tiek į laiduotojų turtą.
Apeliantas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymus priimti naujus įrodymus, nurodydamas, kad priėmus sprendimą paaiškėjo nauji įrodymai, paneigiantys teismo motyvus dėl akcijų mainų sutarties vykdymo, patvirtinantys, kad ieškovą ir V. G. sieja sutartiniai santykiai pagal akcijų mainų sutartį. Teismas pažymėjo, kad, esant konstatuotoms aplinkybėms dėl prievolės solidarumo ir trečiojo asmens (ieškovo) teisės prievolę įvykdyti dėl įvairių priežasčių, mainų sutarties vykdymas ir tai, ar ieškovas mokėjimus vykdė už laiduotoją, neturėjo lemiamos reikšmės ieškovo reikalavimams tenkinti, todėl sprendė, kad apelianto pateikti nauji įrodymai teisiškai nereikšmingi bylos teisiniam rezultatui, ir apelianto įrodymus atsisakė priimti.
CK 4.218 straipsnyje nustatyta, kad jeigu įkaito turėtojo reikalavimą visiškai patenkina trečiasis asmuo, tai jam kartu su reikalavimo teise pereina ir įkeitimo teisė. Pagal CK 4.189 straipsnio 1 dalį hipotekos reikalavimas gali būti perleidžiamas dalimis. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažino pirmosios instancijos teismo pagrįstai tenkintą ieškovo reikalavimą pripažinti jį kreditoriumi, kurio reikalavimas užtikrintas hipoteka ir įkeitimu, įvykdytos prievolės apimtimi.
Prievolės įvykdymo termino pažeidimo atveju kreditorius turi teisę reikalauti sumokėti kompensuojamąsias palūkanas pagal CK 6.210 straipsnio nuostatas, palūkanų dydį pagrindžia ieškovo atlikti mokėjimų terminai ir nuo jų skaičiuojamos palūkanos už padengtą skolą, taip pat pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį – procesines palūkanas, jos apskaičiuotos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (nagrinėjamu atveju – iki bankroto bylos atsakovui UAB „Neapolis“ iškėlimo).
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas AB „Swedbank“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 1 d. nutartį bei ieškinį atmesti. Pateikiama kasacinio skundo argumentų santrauka:
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nebuvo nagrinėta klausimų, susijusių su tuo, ar trečiasis asmuo, įvykdęs tik dalį skolininko ar laiduotojo prievolių, gali perimti atitinkamą dalį kreditoriaus teisių į skolininko turtą, t. y. ar CK 6.50 straipsnio 3 dalis ir CK 6.83 straipsnio 1 dalis taikomos tik tais atvejais, kai trečiasis asmuo įvykdo visą skolininko ar laiduotojo prievolę (ir atitinkamai perima visas kreditoriaus teises į skolininko turtą). Nagrinėjamos bylos atveju kasatorius kelia klausimą, ar prievolės neturinčiam asmeniui UAB „Statega“ už BUAB „Neapolis“ laiduotoją V. G. BUAB „Neapolis“ skolai dengti sumokėjus 8 671 552 Eur, reikalavimo teisę į BUAB „Neapolis“ turtą įgijo UAB „Statega“ ar V. G.; taip pat ar įvykdęs tik dalį BUAB „Neapolis“ prievolės hipotekos kreditoriui AB „Swedbank“ asmuo gali perimti AB „Swedbank“ turimų hipotekos kreditoriaus teisių dalį.
CK 6.50 straipsnis nustato, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Kreditorius taip pat negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus CK 6.51 straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį. UAB „Neapolis“ 2011 m. liepos 12 d. raštu prieštaravo tam, kad dalį ar visus jo įsipareigojimus AB „Swedbank“ įvykdytų trečiasis asmuo UAB „Statega“. AB „Swedbank“, iš UAB „Statega“ gavusi skolą padengiančią sumą, kreipėsi į V. G. su prašymu patvirtinti, ar UAB „Statega“ sumokėjo vykdydama V. G., kaip laiduotojo, įsipareigojimus. V. G. 2011 m. birželio 22 d. ir 2011 m. rugsėjo 8 d. atsakymais patvirtino, kad skola padengta vykdant jo, kaip UAB „Neapolis“ laiduotojo, įsipareigojimus. Dėl to teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB „Statega“ įvykdė BUAB „Neapolis“ prievolę, kurios įvykdymui BUAB „Neapolis“ prieštaravo, o ne laiduotojo V. G. prievolę, kuris prašė ir sutiko, kad UAB „Statega“ įvykdyto jo, kaip laiduotojo, prievolę. Dėl to, kasatoriaus tvirtinimu, UAB „Statega“ įgijo reikalavimą ne į prieštaravusio prievolės įvykdymui BUAB „Neapolis“, o į prašiusio ir sutikusio prievolę įvykdyti V. G. turtą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje AB DNB bankas v. A., S. J., bylos Nr. 3K-P-537/2011, išaiškinta, kad laiduotojo atsakomybės kreditoriui požymis – solidarumas – aiškintinas kaip apibūdinantis „kreditoriaus pasirinkimo teisę – kam ir kaip pareikšti reikalavimą“, t. y. prievolės solidarumas orientuotas į kreditorių, o ne į pagrindinį skolininką ir (ar) solidarųjį bendraskolį – laiduotoją. Kadangi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai sutapatino pagrindinę ir akcesorinę (papildomą) prievoles, todėl nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Statega“ tuo pačiu metu įvykdė tiek pagrindinę BUAB „Neapolis“ prievolę hipotekos kreditoriui AB „Swedbank“, atsiradusią kredito sutarties pagrindu, tiek akcesorinę (papildomą) V. G. prievolę kreditoriui AB „Swedbank“, atsiradusią laidavimo sutarties pagrindu. Skolininko prievolę įvykdžius laiduotojui, pasekmės reglamentuojamos CK 6.83 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad prievolę įvykdžiusiam laiduotojui (o ne už jį mokėjimus atlikusiam ieškovui) pereina visos kreditoriaus (AB „Swedbank“) teisės pagal pagrindinę prievolę.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepagrįstai pripažino, kad UAB „Statega“ įvykdė BUAB „Neapolis“ prievolę AB „Swedbank“, todėl neva perėmė visas AB „Swedbank“ turėtas teises į BUAB „Neapolis“ turtą, įskaitant ir prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones. Kadangi įvykdyta tik dalis (94 proc.) prievolės, UAB „Statega“ negalėjo perimti visų AB „Swedbank“ kaip hipotekos kreditoriaus teisių, nes pagal CK 6.50 straipsnio 3 dalį, 4.218 straipsnį kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, pereina trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, o ne jos dalį.
Trečiojo asmens R. G. kasaciniu skundu prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 1 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nepagrįstai konstatavo nesant aplinkybių, patvirtinančių, jog skolininkas BUAB „Neapolis“ būtų prieštaravęs, kad UAB „Statega“ sumokėtų jo skolą, dėl to teismai nepagrįstai taikė CK 6.50 straipsnio 1 dalį, spręsdami dėl skolininko prievolę įvykdžiusio asmens reikalavimo teisių į skolininko turtą įgijimą, o turėjo taikyti CK 6.50 straipsnio 2 dalį ir 6.38 straipsnio 4 dalį, nustatančias atvejus, kai pradinio kreditoriaus reikalavimo teisė į skolininko turtą jo prievolę įvykdžiusiam asmeniui nepereina. UAB „Neapolis“ 2011 m. liepos 12 d. raštu prieštaravo tam, kad dalį ar visus jo įsipareigojimus AB „Swedbank“ įvykdytų trečiasis asmuo UAB „Statega“, o jis vykdydamas prievolę mokėjimo bankui paskirtyje nurodė, kad tai „skolos grąžinimas už V. G.“; šis savo ruožtu bankui patvirtino, kad mokėjimas atliktas už jį kaip laiduotoją.
Teismai neteisingai taikė CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 2 dalį priteisdami dvigubas palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki BUAB „Neapolis“ bankroto bylos iškėlimo, nes dvigubų palūkanų priteisimas neatitinka teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos.
Ieškovo UAB „Statega“ atsiliepimais į atsakovo AB „Swedbank“ ir trečiojo asmens R. G. kasacinius skundus prašoma juos atmesti ir palikti nepakeistus Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 1 d. nutartį. Atsiliepimuose išdėstyti tokie esminiai argumentai:
Kasatorius AB „Swedbank“ nepagrįstai ginčija ir teismų sprendimo bei nutarties dalį dėl lėšų (skolos ir palūkanų) ieškovui iš atsakovo BUAB „Neapolis“ priteisimo, nors AB „Swedbank“ neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, nes nėra šio santykio šalis. AB „Swedbank“ neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacine tvarka. Teismai ieškovo UAB „Statega“ atliktus mokėjimus vykdant prievoles pagal AB „Swedbank“ ir UAB „Neapolis“ sudarytą kredito sutartį įvertino kaip trečiojo asmens veikimą pagal įstatymo (CK 6.50 straipsnio 1 dalis) leidžiamą veikimo būdą, ir tinkamą prievolės vykdymą kreditoriui (bankui) už skolininką UAB „Neapolis“ ir laiduotojus V. G. bei R. G. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad skolininkas UAB „Neapolis“ pranešimais laiduotojui V. G. ir UAB „Statega“ prašė dengti jo skolą kreditoriui AB „Swedbank“. UAB „Statega“ atlikus skolos dalies padengimo mokėjimus, jiems skolininkas UAB „Neapolis“ neprieštaravo, taigi sutiko, jog prievolę kreditoriui už jį įvykdytų trečiasis asmuo (CK 6.50 straipsnio 1 ir 2 dalys). Mokėjimo pavedimuose UAB „Statega“ nurodė, kad atliekami mokėjimai už UAB „Neapolis“ prievolę yra susiję su V. G. įsipareigojimais bankui, tai reikšminga UAB „Statega“, kaip prievolę įvykdžiusio trečiojo asmens, ir V. G., kaip vieno iš solidariųjų skolininkų, į kurių turtą reikalavimo teisę perims šis prievolę įvykdęs trečiasis asmuo, santykiams, tačiau neturi teisinės reikšmės pradiniam kreditoriui AB „Swedbank“, priėmusiam prievolės įvykdymą iš trečiojo asmens už pagrindinį skolininką UAB „Neapolis“. Laiduotojas V. G. niekada nesiekė pripažinti savo, kaip prievolę už pagrindinį skolininką įvykdžiusio laiduotojo, teisių, todėl teismai pagrįstai kvalifikavo susidariusią teisinę situaciją ir pripažino UAB „Statega“ UAB „Neapolis“ kreditore UAB „Statega“ įvykdytos prievolės bankui AB „Swedbank“ apimtimi. Ieškovas prievolę bankui įvykdė už visus solidariuosius skolininkus, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, negali būti ribojama ieškovo atgręžtinio reikalavimo teisė tiek į pagrindinio skolininko, tiek į laiduotojų turtą, tokia atgręžtinio reikalavimo teisė yra reglamentuojama CK 6.50, 6.83 straipsniuose.
Atsakovui AB „Swedbank“ neįvykdyta prievolės dalis yra tik 6 proc. visos prievolės sumos, įvykdęs didžiąją skolininko prievolės dalį ieškovas įgijo ir prievolę užtikrinusias hipotekos ir įkeitimo kreditoriaus teises. Įstatymai nenustato draudimo ar ribojimo perleisti tiek visą, tiek dalį hipoteka užtikrinto reikalavimo, atitinkamai perleidžiant ir visą hipotekos teisę ar dalį (CK 4.189 straipsnio 1 dalis), t. y. įstatymas pripažįsta tiek hipoteka apsaugotos turtinės teisės, tiek pačios hipotekos, kaip turtinės prievolės įvykdymą užtikrinančios daiktinės teisės, dalumą.
Teismų praktikoje procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, nelaikomos dvigubomis palūkanomis CK 6.37 straipsnio 4 dalies, kurioje nustatyta, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų, prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. apžvalgos Nr. AC-37-1 „Dėl netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo“ 8.2 punktas).
Atsakovo BUAB „Neapolis“ atsiliepimu į atsakovo AB „Swedbank“ ir trečiojo asmens R. G. kasacinius skundus prašoma juos atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:
Atsakovas AB „Swedbank“, būdamas prievolės pagal kredito sutartį kreditorius, įvykdymą priėmė iš ieškovo, dėl to šis perėmė kreditoriaus teises į skolininko turtą pagal CK 6.50 straipsnį. Esant solidariajai skolininkų prievolei, CK 6.50 straipsnio 2 dalies taikymas ir aiškinimas, kad bet kurio iš bendraskolių prieštaravimas užkerta kelią kreditoriui priimti prievolę iš trečiojo asmens, nors kiti bendraskoliai sutinka su tokiu prievolės vykdymu, paneigtų prievolės solidarumą ir nedalumą, taip pat ribotų bendraskolių galimybę vykdyti prievoles, o tai atskirais atvejais galėtų sukelti ir neigiamų pasekmių patiems bendraskoliams, nes esant nesutarimų ar skirtingų interesų tarp bendraskolių, bet kuris iš jų prieštaraudamas, jog prievolę įvykdytų trečiasis asmuo, sutrukdytų kitiems bendraskoliams už juos įvykdyti prievolę. CK 6.50 straipsnio reglamentavimas reiškia, kad prievolei vykdyti pakanka neprieštaraujančio bendraskolio, jog prievolę vykdytų trečiasis asmuo. Tiek pagrindinis skolininkas, tiek laiduotojai buvo bendraskoliai. Todėl, vykdant įsipareigojimą pagal laidavimo sutartį, yra įvykdoma kartu ir pagrindinė prievolė, kurios įvykdymui užtikrinti buvo pasitelktas laidavimas. Atlikusi skolą padengiančius mokėjimus UAB „Statega“ įvykdė pagrindinio skolininko UAB „Neapolis“ prievolę pradiniam kreditoriui ir įgijo jo teises, nes tokios pasekmės nurodytos CK 6.50 straipsnyje.
Hipoteka ir įkeitimo prievolė taip pat yra dalios prievolės (CK 4.189 ir 4.223 straipsniai), todėl trečiajam asmeniui įvykdžius net ir dalį prievolės, kurios įvykdymas užtikrintas nurodytomis daiktinėmis teisėmis, vadovaujantis CK 6.50 straipsnio 3 dalies nuostatomis, prievolę įvykdęs asmuo įgyja tokios apimties įkaito turėtojo teises, kurias turėjo pradinis kreditorius, t. y. teisę, jog hipoteka ar įkeitimu užtikrinta prievolės dalis būtų patenkinta iš įkeisto turto.
Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensuojamosios palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“, bylos Nr. 3K-3-283/2012). Šia teisės taikymo taisykle vadovavosi tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, spręsdami ieškovo reikalavimą dėl palūkanų.
Trečiojo asmens V. G. atsiliepimais į atsakovo AB „Swedbank“ ir trečiojo asmens R. G. kasacinius skundus prašoma juos atmesti ir palikti nepakeistus Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 1 d. nutartį. Atsiliepimuose išdėstyti tokie esminiai argumentai:
Ieškovas UAB „Neapolis“ prievolę bankui įvykdė visa apimtimi. Kitoje civilinėje byloje Nr. 2A-991/2014 Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartimi priteisti bankui AB „Swedbank“ iš BUAB „Neapolis“, V. G. ir R. G. solidariai 568 706,01 Eur yra mokėjimo ir kompensuojamosios palūkanos. Todėl toje civilinėje byloje priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis negali būti vertinama kaip nevisiško atsiskaitymo su banku faktą pagrindžiantis įrodymas. Todėl ieškovas visiškai įvykdė prievolę pagal kredito sutartį už atsakovą BUAB „Neapolis“ ir trečiuosius asmenis – laiduotojus V. G. ir R. G. Nepaisant to, ar ieškovas įvykdė visą prievolę, ar jos dalį, jam pagal CK 6.50 straipsnį pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Skolininkas UAB „Neapolis“ sutiko ir raštais prašė ieškovą padengti skolą bankui. Ieškovas įvykdė skolininko prievolę, dėl to pagal CK 6.50 ir 4.218 straipsnius jis, o ne laiduotojas V. G., perėmė reikalavimą ir įkeitimo teisę į skolininko turtą. Ieškovas neperėmė V. G., kaip laiduotojo, teisių ir pareigų, nes dėl perėmimo nėra susitarimo su banku. Bankas, gavęs prievolės įvykdymą ir taip pasibaigus prievolei, negali išlikti kreditoriumi ir siekti įgyvendinti antrą kartą kreditoriaus teises, nes tai reikštų nepagrįstą praturtėjimą.
Kitoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-98/2012, ieškovui UAB „Statega“ iš atsakovo UAB „Neapolis“ priteista 794 656,49 Lt (230 148,42 Eur) skola įvertinus ieškovo pagal kredito sutartį atliktus mokėjimus kaip mokėjimus pagal CK 6.50 straipsnį. Ši aplinkybė turėtų būti vertinama kaip prejudicinis faktas nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Dėl nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties paduotą kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui buvo atsisakyta priimti.
Atsiliepime į kasacinį skundą sutinkama ir su nagrinėjamoje byloje teismų atliktu palūkanų priteisimu: ieškovui kompensuojamosios palūkanos priteistos pagal CK 6.210 straipsnį nuo prievolės pažeidimo – termino įvykdyti prievolę praleidimo iki bylos iškėlimo teisme dienos, o procesinės palūkanos pagal CK 6.37 straipsnį – nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki UAB „Neapolis“ bankroto bylos iškėlimo dienos.
Ieškovas UAB „Statega“ pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui prašymą, kuriuo prašo įpareigoti atsakovą AB „Swedbank“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atlyginti UAB „Statega“ 3 567 565,25 Lt (1 033 238,31 Eur) nuostolių. Ieškovas atsakovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis grindžia tuo, kad atsakovas pateikė kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nors šio sprendimo atsakovas apeliaciniu skundu neskundė, dėl pateikto kasacinio skundo pailgėjo proceso trukmė, atsakovas veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, o ieškovas dėl pailgėjusios proceso trukmės negali imtis jo naudai byloje teismų sprendimu ir nutartimi priteistų lėšų išieškojimo veiksmų. Negalėdamas įgyvendinti reikalavimo teisės ieškovas dėl apyvartinių lėšų trūkumo pasiskolino iš AB Šiaulių banko 1 000 000 Eur su 7,50 proc. metinėmis palūkanomis, taip ieškovas grindžia prašomo priteisti nuostolių atlyginimo dydį.
Išplėstinė teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl kreditoriaus teisių, susijusių su skolininku, perėjimo solidariąją prievolę įvykdžiusiam trečiajam asmeniui
Ginčydami teismų procesinius sprendimus kasatoriai kaip vieną iš argumentų nurodo, kad teismai nepagrįstai nusprendė, jog trečiasis asmuo UAB ,,Statega“, sumokėdamas skolą (dalį) bankui, įvykdė prievolę už pagrindinį skolininką BUAB ,,Neapolis“ ir perėmė su juo susijusias kreditoriaus teises. Jų teigimu, UAB ,,Neapolis“ prieštaravo, kad trečiasis asmuo vykdytų prievolę už jį, pagal bylos aplinkybes laikytina, kad UAB ,,Statega“ įvykdė ne pagrindinio skolininko, o laiduotojo V. G. prievolę kreditoriui, todėl įgijo reikalavimą ne į prieštaravusio prievolės įvykdymui BUAB „Neapolis“, o į prašiusio ir sutikusio prievolę įvykdyti laiduotojo V. G. turtą. Kasatorius AB „Swedbank“ taip pat nurodo, kad pagal CK 6.83 straipsnio 1 dalį turėtų būti laikoma, kad prievolę įvykdžiusiam laiduotojui V. G., o ne už jį sumokėjusiam ieškovui pereina visos kreditoriaus AB „Swedbank“ teisės pagal pagrindinę prievolę.
Išplėstinė teisėjų kolegija šiuos kasatorių argumentus pripažįsta nepagrįstais.
CK 6.123 straipsnyje įtvirtintas vienas prievolės pasibaigimo pagrindų – įvykdymas. Pagal šiame straipsnyje įtvirtintas nuostatas prievolė pasibaigia tinkamu įvykdymu arba kreditoriui vietoj reikiamo įvykdymo priėmus kitos rūšies įvykdymą; kai kreditorius priėmė įvykdymą, pareiga įrodinėti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka kreditoriui; kai prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu, baigiasi ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos.
CK 6.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai, 2 dalyje – kad kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus šio kodekso 6.51 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį, o 3 dalyje – kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Taigi, įstatyme įtvirtinta, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimo pagrindas, skolininkui prievolė (ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos) nepasibaigia – jis ją turi įvykdyti trečiajam asmeniui.
CK 6.6 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas solidariosios skolininkų pareigos įvykdymo ypatumas: jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos įvykdymo kreditoriui; tai reiškia, kad vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa solidarioji prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).
Laidavimo atveju, kai prievolė neįvykdyta, atsiranda solidarioji skolininko ir laiduotojo pareiga, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.83 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę, to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai laiduotojas įvykdo prievolę, kreditorius privalo perduoti jam reikalavimą skolininkui patvirtinančius dokumentus, taip pat šį reikalavimą užtikrinančias teises.
Solidariosios prievolės atveju kreditorius turi teisę pasirinkti, kuris solidariųjų skolininkų ar keli skolininkai bendrai kokią prievolės dalį prievolės turi įvykdyti (CK 6.6 straipsnio 4, 5 dalis). O solidariesiems skolininkams įstatyme nesuteikta teisė spręsti dėl kito solidariojo skolininko prievolės vykdymo. Kai solidariąją prievolę vykdo solidarusis skolininkas, jis įvykdo prievolę ir už kitus bendraskolius, tačiau tokiu atveju jis vykdo savo prievolę, o ne prievolę už kitą asmenį, todėl jo teisė įvykdyti prievolę neribojama kitų skolininkų valia (sutikimu ar prieštaravimu). Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atsikirtimų į kasacinius skundus argumentus, kad, esant solidariajai skolininkų prievolei, kreditoriaus teisei priimti prievolės vykdymą iš trečiojo asmens užtenka vieno iš solidariųjų skolininkų sutikimo, o CK 6.50 straipsnio 2 dalies taikymas ir aiškinimas, kad bet kurio iš bendraskolių prieštaravimas užkerta kelią kreditoriui priimti prievolę iš trečiojo asmens, nors kiti bendraskoliai sutinka su tokiu prievolės vykdymu, nepriimtinas, nes paneigtų prievolės solidarumą, nepagrįstai ribotų bendraskolių teisę vykdyti prievoles; toks įstatymo aiškinimas neskatintų prievolių vykdymo – neatitiktų CK 6.83 straipsnyje įtvirtintų prievolių vykdymo principų.
Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškina, kad solidariosios prievolės ypatumai lemia tai, jog kai trečiasis asmuo (solidariosios prievolės atžvilgiu) įvykdo solidariąją prievolę, laikoma, kad ji pasibaigia įvykdymu visų solidariųjų skolininkų atžvilgiu. Esant solidariajai skolininkų prievolei, kreditoriaus teisei priimti prievolės vykdymą iš trečiojo asmens užtenka vieno iš solidariųjų skolininkų sutikimo. Tokiu atveju, kai solidarioji prievolė kilusi iš laidavimo santykių, prievolę tinkamai įvykdęs trečiasis asmuo, jei kreditorius priima įvykdymą, įvykdo ir pagrindinę (skolininko), ir akcesorinę (laiduotojo) prievolę, todėl jam pereina kreditoriaus teisės, susijusios tiek su pagrindiniu skolininku, tiek su laiduotoju.
Bylą nagrinėję teismai konstatavo aplinkybes, kad trečiasis asmuo mokėjo skolą bankui sutinkant laiduotojui V. G., pagrindinio skolininko UAB ,,Neapolis“ prašymu. Kasacinis teismas yra saistomas bylą nagrinėjusių teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėję teismai, nustatydami bylos aplinkybes, pažeidė proceso teisės normas.
Dėl nurodytų aplinkybių išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, jog ieškovas UAB ,,Statega“, sumokėjęs BUAB ,,Neapolis“ skolą (dalį) kreditoriui AB ,,Swedbank“ ir šiam tokį prievolės įvykdymą priėmus, įgijo teisę iš BUAB ,,Neapolis“ regreso tvarka reikalauti sumokėtų sumų grąžinimo ir perėmė kitas kreditoriaus teises, susijusias su šiuo skolininku.
Dėl trečiojo asmens, įvykdžiusio dalį skolininko prievolės, teisės perimti atitinkamą dalį kreditoriaus teisių
Nagrinėjamoje byloje kasatoriai kelia klausimą, ar trečiasis asmuo, įvykdęs tik dalį skolininko ar laiduotojo prievolių, gali perimti atitinkamą dalį kreditoriaus teisių į skolininko turtą, t. y. ar CK 6.50 straipsnio 3 dalis, CK 6.83 straipsnio 1 dalis ir CK 4.218 straipsnis taikomi tik tais atvejais, kai trečiasis asmuo įvykdo visą skolininko ar laiduotojo prievolę (ir atitinkamai perima visas kreditoriaus teises į skolininko turtą). Nagrinėjamu atveju prievolės neturintis asmuo UAB „Statega“ už BUAB „Neapolis“ laiduotoją V. G. sumokėjo hipotekos kreditoriui AB „Swedbank“ 8 671 552 Eur skolos, tai sudarė 94 proc. hipoteka ir įkeitimu užtikrinto kreditoriaus reikalavimo.
Šioje nutartyje jau aptartas teisinis reglamentavimas, įtvirtintas, inter alia, CK 6.50 straipsnio 3 dalyje, 6.83 straipsnio 1 ir 4 dalyse, nustatantis, kad už skolininką įvykdžiusiam prievolę asmeniui pereina kreditoriaus teisės, susijusios su šiuo skolininku. Trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už pradinį skolininką įstatymo pagrindu įvyksta subrogacija, t. y. jis perima kreditoriaus reikalavimą pradiniam skolininkui ir įgyja regreso teisę į pradinį skolininką. Kartu su pagrindine prievole pereina ir akcesorinės prievolės. Įgyvendindamas regreso teisę trečiasis asmuo gali pasinaudoti teise reikšti reikalavimą tiek skolininkui, tiek kitų tos pačios prievolės užtikrinimą suteikusiems davėjams, jei tos sumos negali būti išieškotos iš skolininko (toks atvejis įtvirtintas CK 6.84 straipsnyje).
Kartu pažymėtina, kad nei CK 6.50 straipsnio 3 dalyje, nei CK 6.83 straipsnyje nėra expressis verbis išreikštos nuostatos, kad pradinio kreditoriaus reikalavimo teisės, susijusios su skolininku, prievolę įvykdžiusiam trečiajam asmeniui pereina tik tuo atveju, kai prievolė įvykdyta visiškai; lygiai taip pat įstatyme nėra tiesiogiai įtvirtinta, kad, įvykdžius prievolės dalį, trečiajam asmeniui pereina atitinkama kreditoriaus teisių, susijusių su skolininku, dalis. Dėl to atsakymui į iškeltą kasatorių klausimą būtina sistemiškai analizuoti aktualias CK normas, reglamentuojančias prievolių vykdymą bei reikalavimo teisės perleidimą.
CK 6.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, pagal to paties straipsnio 3 dalį trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Pažymėtina, kad CK 6.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, nesiejama su prievolės įvykdymo apimtimi (visos ar dalies).
Reikalavimo perleidimo atveju jo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.83 straipsnio 1 dalį įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę, to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai laiduotojas įvykdo prievolę, kreditorius privalo perduoti jam reikalavimą skolininkui patvirtinančius dokumentus, taip pat šį reikalavimą užtikrinančias teises.
Pagal CK 6.24 straipsnio 1 dalį prievolės yra dalomosios, išskyrus specialiai įstatymų nustatytus atvejus, taip pat kai dėl prievolės dalyko prigimties prievolė nedaloma nei fizine, nei abstrakčia prasme. CK 6.25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė nedalomoji, jeigu jos dalykas dėl savo prigimties yra nedalus arba jeigu šalys susitarė dėl tokio jos įvykdymo būdo, kuriuo įvykdyti prievolę dalimis neįmanoma; prievolės nedalumas reiškia, kad ji negali būti padalyta nei kreditoriams, nei skolininkui.
Pagal CK 6.24 straipsnio 4 dalį vieno skolininko prievolė vienam kreditoriui gali būti įvykdyta tik kaip nedalomoji. CK 6.40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę nepriimti prievolės įvykdymo dalimis, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Taigi kreditorius disponuoja teise spręsti, ar priimti prievolės įvykdymą dalimis, priimdamas dalies prievolės įvykdymą kreditorius atsisako prievolės nedalumo principo.
Neabejotina ir kasatorių šioje byloje neginčijama, kad skolos dalį sumokėjęs trečiasis asmuo turi regreso teisę išsiieškoti sumokėtą sumą iš skolininko, t. y. kreditoriaus teisių, susijusių su pagrindine prievole dalinis perėjimas trečiajam asmeniui nekvestionuojamas. Gavęs prievolės įvykdymą kreditorius negali pasilikti reikalavimo teisės; priešinga situacija prieštarautų civilinių santykių tvarkymo teisingumo, protingumo, proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą kreditoriaus praturtėjimą bei atitinkamai nepateisinamą skolininko ir skolą kreditoriui sumokėjusio trečiojo asmens interesų pažeidimą.
Aiškinant papildomų kreditoriaus teisių perėjimo trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam dalį skolininko prievolės, teisinį reglamentavimą, aktualus ir lyginamasis teisės aiškinimo metodas. Įstatyme – CK 6.114 straipsnyje – įtvirtintos subrogacijos pagrindai yra identiški Kvebeko civilinio kodekso 1656 straipsnyje nustatytiems subrogacijos pagrindams. Kvebeko CK 1658 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai kreditoriui yra sumokėta tik dalis, jis likusią savo reikalavimo dalį gali įgyvendinti pirmumo teise prieš reikalavimą perėmusį asmenį, iš kurio kreditorius gavo dalinį savo reikalavimą (angl. A creditor who has been only partly paid may exercise his rights with respect to the balance of his claim in preference to the person subrogated from whom he has received only part of his claim).
Subrogaciją tik dėl dalies įvykdytos pagrindinės prievolės nustato ir Europos Sutarčių teisę kodifikuojančio DCFR (Bendrųjų principų sistemos projekto) IV.G. – 2:113 straipsnis, kuris reglamentuoja asmeninių užtikrinimo prievolių davėjų (taip pat ir laiduotojų) teises po prievolės įvykdymo. Šios nuostatos taikytinos ir daiktinių teisių užtikrinimo atveju (pagal IV. – 6:101 straipsnį, kurio 2 dalis nustato, kad daiktinė užtikrinimo priemonė pasibaigia, kai kreditoriui visiškai sumokama, išskyrus atvejus, kai užtikrinimo priemonė kartu su užtikrinta teise pereina kitam asmeniui, kuris už skolininką atliko mokėjimus kreditoriui; taip pat pagal IX. – 7:109 straipsnį, kuriame kalbama apie trečiojo asmens (svetimo turto įkeitimo davėjo) regreso teises). IV.G. – 2:113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės užtikrinimo davėjas turi teisę į skolininko turtą tiek, kiek įvykdyta užtikrintos prievolės. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalinio įvykdymo atveju kreditoriaus likusios teisės į skolininko turtą turi pirmenybę prieš teises, kurias prievolės užtikrinimo davėjas perėmė (angl. In case of the part performance, the creditor‘s remaining partial rights against the debtor have priority over the rights to which the security provider has been subrogated). DCFR (Bendrųjų principų sistemos projekto) komentare nurodyta, kad šis straipsnis reglamentuoja užtikrinimo priemonių davėjo teises po visiško ar dalinio prievolės įvykdymo, 2 dalyje įtvirtinta norma dėl dalinio vykdymo aiškinama kaip nustatanti, kad prievolės užtikrinimo davėjas, kuris įvykdo tik dalį prievolės, neabejotinai turi teisę į atitinkamą 1 straipsnyje nustatytos teisės dalį. Tam, kad būtų galima apsaugoti kreditorių, kreditoriaus dalinė reikalavimo teisė, kurios užtikrinimo priemonės davėjas neperėmė subrogacijos būdu, turi pirmenybę skolininko nemokumo arba trečiųjų asmenų išieškojimo atveju prieš užtikrinimo priemonės davėją. Tai yra bendras principas tam, kad būtų apsaugota pirmenybė ankstesnės teisės turėtojo prieš turėtoją, kurio teisė kyla iš ankstesniojo (angl. – This is a general principle in order to protect the priority of an earlier holder of a right as against a holder who derives rights from the former).
Įvertinant šias nuostatas, galima daryti išvadą, kad prievolės dalinio įvykdymo galimybės ir trečiojo asmens, įvykdžiusio už kitą asmenį prievolę, regreso apimtis bei turinys yra sutarčių teisės dalykas, todėl daiktinės teisės normos šiuo atveju turėtų būti taikomos tik subsidiariai. Nors CK normos expressis verbis nenustato nei subrogacijos, nei prievolių užtikrinimo priemonių (tiek asmeninių, tiek daiktinių) perėmimo dalinio prievolės įvykdymo atveju, tokia galimybė nustatytina iš aptartų bendrųjų prievolių vykdymą, reikalavimų perėmimą ir prievolių dalumą nustatančių normų turinio.
Dali gali būti ne tik pagrindinė prievolė, bet ir su ja susijusi akcesorinė daiktinė teisė. CK 4.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius hipoteka užtikrintą reikalavimą ar jo dalį gali perleisti kitam asmeniui; perleidžiant hipoteka užtikrintą reikalavimą, perleidžiama ir hipotekos teisė. Pagal CK 4.223 straipsnio 1 dalį sutartis dėl įkeitimu užtikrinto reikalavimo ar jo dalies perleidimo turi būti sudaroma laikantis taisyklių, nustatytų šio kodekso šeštosios knygos normose, nustatančiose reikalavimo teisės perleidimą; CK 4.220 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įkeitimo objektas yra turtinės teisės, įkeitimo objektas realizuojamas perleidžiant kreditoriui iš įkeistos turtinės teisės atsirandančius įkaito davėjo reikalavimus ar jų dalį, atitinkančią skolinio įsipareigojimo dydį.
CK 4.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad esant hipotekos kreditorių daugetui, pirmumo teisę patenkinti reikalavimą iš įkeisto daikto turi tas kreditorius, kurio prašymas įregistruoti hipoteką buvo paduotas anksčiau. Ši principinė nuostata užtikrina pradinio kreditoriaus reikalavimo tenkinimo pirmumą ir tuo atveju, kai pagrindinę prievolės dalį įvykdžiusiam trečiajam asmeniui pereina atitinkama hipotekos kreditoriaus teisių dalis. CK ketvirtosios knygos XII skyriuje analogiškos nuostatos dėl įkeitimo pradinio kreditoriaus pirmumo teisės nėra, tačiau dėl hipotekos ir įkeitimo institutų artimos prigimties CK 4.193 straipsnio 2 dalis taikytina įkeitimo teisiniams santykiams įstatymo analogijos pagrindu (CK 1.8 straipsnio 1 dalis).
Kasatorius klaidingai aiškina CK 4.218 straipsnyje įtvirtintą normą, pagal kurią jeigu įkaito turėtojo reikalavimą visiškai patenkina trečiasis asmuo, tai jam kartu su reikalavimo teise pereina ir įkeitimo teisė, kaip draudžiančią įkeitimo teisės dalies perėjimą įvykdžius dalį užtikrintos prievolės, nes šios normos vieta įkeitimo teisės reglamentuojančiose normos ir sisteminis aiškinimas patvirtina kitą šios nuostatos tikslą ir paskirtį, t. y. ši norma nustato išimtį iš bendrosios taisyklės, pagal kurią visiškas prievolės įvykdymas yra pagrindas pabaigti įkeitimą, nes tuo atveju, kai trečiasis asmuo visiškai įvykdo prievolę kreditoriui, įkeitimo teisė ne pasibaigia, o pereina trečiajam asmeniui.
Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškina, kad trečiajam asmeniui įvykdžius dalį pagrindinės prievolės ir kreditoriui priėmus tokį prievolės įvykdymą, trečiajam asmeniui pereina regreso teisė į skolininko turtą dėl sumokėtos skolos išieškojimo bei atitinkama pagrindinę prievolę užtikrinančių hipotekos ir įkeitimo teisių dalis; tokiu atveju kreditoriaus likusios reikalavimo teisės į įkeistą turtą turi būti tenkinamos pirmumo tvarka. Išdėstytų išaiškinimų dėl įvykdžiusio prievolės dalį trečiojo asmens reikalavimo teisių į skolininko turtą perėmimo apimtimi modifikuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal BUAB „Mažoji statyba“ bankroto administratoriaus prašymą, bylos Nr. 3K-3-279-687/2015, pradėta formuoti teismų praktika.
Nagrinėjamu atveju kreditoriui priėmus dalinį prievolės įvykdymą iš trečiojo asmens, kreditorius pripažino šios prievolės dalumą ir atitinkamai galimybę trečiajam asmeniui perimti jo, kaip kreditoriaus, teises dėl įvykdytos prievolės dalies bei atitinkamą dalį hipotekos ir įkeitimo teisių. Skundžiami teismų procesiniai sprendimai iš esmės paliktini nepakeisti, juos patikslinant, kad pradinio kreditoriaus likę nepatenkinti reikalavimai turi būti tenkinami pirmumo tvarka (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl palūkanų už neįvykdytą piniginę prievolę priteisimo
Piniginės prievolės vykdymo terminą pažeidęs skolininkas privalo mokėti kreditoriui įstatyme ar sutartyje nustatyto dydžio palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis, 6.37 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkas neįvykdo šios pareigos geruoju, kreditoriui kreipusis į teismą ir esant jo reikalavimui, CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu pradedamos skaičiuoti įstatymų nustatyto dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios teismų praktikoje vadinamos procesinėmis. Teismų praktikoje nusistovėjusi nuostata, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos teismo priteistos (patenkinto ieškovo reikalavimo) sumos, tiek nuo pagrindinės skolos, tiek nuo palūkanų, netesybų ar kitų nuostolių atlyginimo. Toks palūkanų skaičiavimas nelaikomas draudžiamomis dvigubomis palūkanomis CK 6.37 straipsnio 4 dalies prasme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. N. v. UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“, bylos Nr. 3K-3-283/2012).
Dėl nurodytų aplinkybių atmetami kasatorių argumentai dėl neteisėto dvigubų palūkanų priteisimo.
Dėl ieškovo prašymo priteisti nuostolių atlyginimą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
Pateiktu atskiru prašymu ieškovas UAB „Statega“ prašo kasacinio teismo įpareigoti kasatorių AB „Swedbank“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atlyginti jam 3 567 565,25 Lt (1 033 238,31 Eur) nuostolių. Ieškovas teigia, kad kasatoriaus AB „Swedbank“ piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis patvirtina tai, jog jis byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė apeliacine tvarka, o kai apeliacinės instancijos teismas, netenkinęs trečiojo asmens R. G. apeliacinio skundo, paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tuomet kasatorius apskundė apeliacinės instancijos teismo nutartį kartu su pirmosios instancijos teismo sprendimu kasacine tvarka. Dėl užsitęsusio proceso byloje, ieškovo teigimu, jis negali įgyvendinti reikalavimo teisės į skolininko UAB „Neapolis“ turtą.
Išplėstinė teisėjų kolegija, vertindama aptariamo ieškovo prašymo pagrįstumą, pažymi tai, kad CPK 340 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas peržiūrėjimo kasacine tvarka dalykas yra apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys. Dėl jų kasaciniai skundai gali būti paduodami laikantis CPK XVII skyriuje nustatytos kasaciniams skundams pateikti jų turinio, formos, terminų tvarkos. CPK 342 straipsniu kasacinį skundą paduoti teisė suteikta dalyvaujantiems byloje asmenims, neatsižvelgiant į tai, ar kasacinį skundą paduodantis asmuo, ar kiti dalyvaujantys byloje asmenys buvo pateikę apeliacinį skundą dėl jiems nepalankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Atsakovas AB „Swedbank“ kasacinį skundą pateikė įgyvendindamas jam įstatymo suteiktą teisę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. spalio 6 d. nutartimi įvertinus jo atitiktį įstatymo keliamiems kasacinių skundų reikalavimams, kartu pripažinus jame suformuluotų teisės klausimų ir teisinių argumentų pakankamumą, jis priimtas nagrinėti kasacine tvarka. Išplėstinė teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad kasacinio skundo pateikimo ir jo priėmimo procesinėje stadijoje šis skundas būtų pateiktas aiškiai nepagrįstas, taip siekiant vilkinti procesą ar dėl kokių nors kitų nesąžiningų ketinimų, todėl kolegija atsakovo kasacinio skundo pateikimo nepripažįsta atsakovo piktnaudžiavimo teise. Todėl ieškovo prašymas netenkintinas ir kasatoriui netaikytinos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, reglamentuojamos CPK 95 straipsnio 1 dalyje – įpareigojimas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius, kai dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.
Spręsdama netenkinti ieškovo prašymą įpareigoti kasatorių AB „Swedbank“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atlyginti ieškovui 3 567 565,25 Lt (1 033 238,31 Eur) nuostolių, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šių nuostolių susidarymą ir jų dydį ieškovas grindžia negalėjimu įgyvendinti reikalavimo teisės į skolininko BUAB „Neapolis“ turtą. Pažymėtina tai, kad šio skolininko bankroto byloje kreditoriai savo reikalavimų teises įgyvendina Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Kaip ir kitų kreditorių, ieškovo UAB „Statega“ reikalavimo teisės įgyvendinimas bus vykdomas bankroto byloje vykstančių procedūrų metu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo AB „Swedbank“ ir trečiojo asmens R. G., kurių kasaciniai skundai netenkinti, priteistina atsakovui BUAB „Neapolis“ 579,24 Eur (2000 Lt) šio turėtų išlaidų advokatui už atsiliepimo į kasacinius skundus parengimą (T. 6, b. l. 111, 112).
Kasacinis teismas turėjo 26,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. birželio 23 d. pažyma). Netenkinus kasacinių skundų šios išlaidos priteistinos iš kasatorių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 1 d. nutartį, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimas, iš esmės palikti nepakeistą, patikslinti šio sprendimo rezoliucinę dalį, kuria nuspręsta:
„Pripažinti UAB „Statega“ 2006 m. rugsėjo 26 d. hipotekos lakšto (identifikavimo Nr. 031200600041917), notarinio registro Nr. 11653 ir jo priedų Nr. 1 (2007 m. gegužės 22 d., reg. Nr. M-7950), Nr. 2 (2008 m. rugpjūčio 11 d., reg. Nr. 8752), Nr. 3 (2008 m. rugsėjo 30 d. Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos E. Šatkuvienės nutartis Nr. 5655/803/S), šalimi – kreditoriumi, užtikrinto reikalavimo suma – 31 805 167,25 Lt (9 211 413,13 Eur), kartu su kreditoriumi AB „Swedbank“, taip pat pripažinti UAB „Statega“ įkeitimo lakšto (identifikavimo kodas 03220060004201), patvirtinto 2006 m. balandžio 25 d. Klaipėdos 4-ojo notaro biuro notarės I. Mineikienės, notarinio registro Nr. M-4574, su priedais Nr. 1, 2, 3, 4, šalimi – kreditoriumi kartu su AB „Swedbank“, užtikrinimo reikalavimo suma – 31 805 167,25 Lt (9 211 413,13 Eur)“; ir nustatyti, kad kreditoriaus AB „Swedbank“ likusios reikalavimo teisės į įkeistą turtą turi būti tenkinamos pirmumo tvarka kito kreditoriaus UAB „Statega“ atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovo AB „Swedbank“ (j. a. k. 112029651) ir trečiojo asmens R. G. lygiomis dalimis po 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis Eur 62 ct) atsakovui BUAB „Neapolis“ (j. a. k. 300095229) ir po 13,18 Eur (trylika Eur 18 ct) valstybei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Nutarties kopiją išsiųsti Centrinei hipotekos įstaigai ir dalyvaujantiems byloje asmenims.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Birutė Janavičiūtė
Janina Januškienė
Andžej Maciejevski
Sigita Rudėnaitė
Dalia Vasarienė
Vincas Verseckas