Civilinė byla Nr. 3K-3-507/2006

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 26.6; 44.2.4.2 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2006 m. spalio 11 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Algio Norkūno,  

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. J. kasacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 7 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. kovo 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovėms L. J., E. J. dėl asmens garbės ir orumo gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

 

 

            Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovė 2005 m. birželio 22 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad dirba Skuodo rajono Mosėdžio vidurinės mokyklos (toliau – mokyklos) direktore, o atsakovė L. J. yra šios mokyklos mokytoja. 2004 metų rudenį interneto pažinčių svetainėje buvo paskelbta informacija apie vienos merginos vardą, amžių, zodiako ženklą, duomenys apie kūno sudėjimą, plaukų spalvą, išsilavinimą, darbą, pomėgius, išspausdintas apnuogintos merginos atvaizdas. Ši informacija tapo žinoma mokyklos mokytojams ir moksleiviams, ir kai kurie asmenys įžiūrėjo merginos atvaizdo ir mokytojos L. J. panašumą, prasidėjo šios situacijos aptarinėjimai. Ieškovė nurodė, kad L. J. paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias apie tai, jog mokyklos direktorė prisidėjo prie šios informacijos paskleidimo mokykloje, kad ji, girdint mokiniams, pareiškė nuomonę, kad nuotraukose pavaizduota pusnuogė mergina yra L. J. Atsakovė L. J. 2004 m. spalio 17 d. pareiškime Skuodo rajono policijos komisarui, 2005 m. kovo mėnesį rodytoje Baltijos TV laidoje „Prieblandos metas“, 2005 m. balandžio 7 d. pareiškime Lietuvos švietimo ir mokslo ministrui ir Skuodo rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjui, 2004 m. lapkričio 29 d. laikraštyje „Klaipėda“ paskelbtame straipsnyje „Apkalbos sugniuždė pedagogę“, 2004 metų gruodžio mėnesio TV 3 televizijos laidoje „Abipus sienos“ paskleidė apie ieškovę tikrovės neatitinkančius duomenis, padarė neturtinę žalą. Atsakovės L. J. motina E. J. taip pat paskleidė apie ją tikrovės neatitinkančias žinias, nepagrįstai apšmeižė, žemino jos garbę ir orumą. Ieškovės teigimu, atsakovės E. J. paskleisti, tačiau tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti: 1) 2005 m. kovo mėnesio E. J. rašte Lietuvos Respublikos Prezidentui, kuriame teigiama, kad „... ponia direktorė dukrą išdirbo taip... ko tikrai nebuvo girdėjusi...; <...> ...o čia sau Mosėdžio vidurinėj... be sąžinės, be moralės, didžiausia nusikaltėlė... Net mokytojams buvo pasakyta su ja nebendrauti, neleidžia dalyvauti posėdžiuose, pasitarimuose... įsivaizduokit. Žmogus jaunas ir gabus, baigęs jau beveik 2 aukštuosius, buvęs visų pavyzdžiu, visų gerbtas ir mylėtas, staiga esi tapęs... sutryptas kažkokių korumpnagių... Mosėdžio vidurinėje mokykloje, anot dukters, po rinkimų buvo gedulas. O kodėl? Todėl, kad čia nėra tvarkos, žmogiškumo, klesti savivalė, grasinimai, kerštas, moralinis spaudimas už savo pačių klaidas, aplaidumą darbe, o svarbiausia ir gal dar už kažką... Prašau pasakykit ar tokie žmonės gali būti vadovai Valstybinės įstaigos ir ar tokie gali auklėti jaunąją kartą... Kodėl sudarė tokias nežmoniškas darbo sąlygas?... Suprasti galima vien iš to, kokia savivalė, betvarkė... tai yra kerštas (Tarybiniais laikais už tai bausdavo ir to tikrai nebuvo) o dabar? Dabar ponia direktorė yra niekam neapskundžiama asmenybė. Kodėl tokia neteisybė? Kodėl nė vienas toks vadovas nėra nubaustas? Kodėl tas vargšas žmogus visų sumindžiojamas?“; 2) atsakovės E. J. pasisakymuose 2004 metų gruodžio mėnesio TV3 televizijos laidoje „Abipus sienos“, kurioje buvo svarstomas klausimas, kas norėjo pakenkti L. J., įdėdamas panašios į ją merginos nuotrauką internete (E. J. į laidos vedėjos klausimą: „Jūs manote, kad mokyklos direktorė šioje situacijoje yra pagrindinis įtariamasis?“ atsakė: „Taip. Taip. Taip. Pagrindinis įtariamasis“; į laidos vedėjos abejonę: „Kad direktorė mokėtų kompiuteriu maketuoti nuotraukas?“, E. J. atsakė: „Tikrai. Direktorė turi savo užnugarį ir savo kompaniją. O kodėl gi direktorė neišsiaiškinusi paleido šitokius gandus. Aš niekada žmogaus neteisčiau ir nepasakočiau dar tokį, ne bet koks pletkas, o čia yra didelis dalykas.“; į laidos vedėjos klausimą: „O ką jinai pasakė?“, E. J. atsakė: „O pasakė, kad reiškia „nuotraukos įdėtos ir ten tikrai L. yra.“; laidos vedėjai patikslinus: „Pati direktorė?“, E.J. atsakė: „Taip, pati direktorė“; 3) atsakovės E. J. pasisakyme 2005 m. kovo mėnesį per Baltijos TV laidą „Prieblandos metas“, kurioje ši atsakovė, komentuodama savo dukters bylos tyrimą, pareiškė: „Mokyklos direktorė, kuri paleido šmeižtą, dar bus išteisinta“. Ieškovės teigimu, abiejų atsakovių paskleistos melagingos žinios apie ją pakenkė ieškovės reputacijai ir sveikatai, padarė poveikį jos tėvams ir šeimai. Ieškovė, remdamasi CK 2.24 straipsniu, prašė teismo priteisti jai iš atsakovės L. J. 20 000 Lt, iš atsakovės E. J. – 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.   

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Skuodo rajono apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės L. J. 20 000 Lt atmetė, o ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės E. J. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti tenkino iš dalies: nustatė, kad 2005 m. kovo mėnesio rašte Lietuvos Respublikos Prezidentui šie E. J.  išdėstyti teiginiai ir nuomonės: „... ponia direktorė dukrą išdirbo taip... ko tikrai nebuvo girdėjusi...“ „...O čia sau Mosėdžio vidurinėj... be sąžinės, be moralės, didžiausia nusikaltėlė... Net mokytojams buvo pasakyta su ja nebendrauti, neleidžia dalyvauti posėdžiuose, pasitarimuose...“ „Žmogus... staiga esi tapęs... sutryptas kažkokių korumpnagių...“ „... čia nėra tvarkos, žmogiškumo, klesti savivalė, grasinimai, kerštas, moralinis spaudimas už savo pačių klaidas, aplaidumą darbe...“ „Kodėl sudarė tokias nežmoniškas darbo sąlygas?... Suprasti galima vien iš to, kokia savivalė, betvarkė... tai yra kerštas...“ yra tikrovės neatitinkantys  ir žeminantys ieškovės garbę ir orumą; nustatė, kad 2004 metų gruodžio mėnesio TV3 televizijos laidoje „Abipus sienos“, kai buvo svarstomas klausimas, kas norėjo pakenkti L. J., įdėdamas panašios į ją merginos nuotrauką internete, atsakovės  E. J. atsakymai į laidos vedėjos klausimą: „Jūs manote, kad mokyklos direktorė šioje situacijoje yra pagrindinis įtariamasis?“- „Taip. Taip. Taip. Pagrindinis įtariamasis“, taip pat į laidos vedėjos abejonę: „Kad direktorė mokėtų kompiuteriu maketuoti nuotraukas?“, - „Tikrai ne. Direktorė turi savo užnugarį ir savo kompaniją. O kodėl gi direktorė neišsiaiškinusi paleido šitokius gandus. Aš niekada žmogaus neteisčiau ir nepasakočiau dar tokį, ne bet koks pletkas, o čia yra didelis dalykas“,  taip pat į laidos vedėjos klausimą: „O ką jinai pasakė?“ - „O pasakė, kad reiškia „nuotraukos įdėtos ir ten tikrai L. yra.“, taip pat laidos vedėjai patikslinus: „Pati direktorė?“, - „Taip, pati direktorė“, yra tikrovės neatitinkančios ir ieškovės garbę ir orumą žeminančios žinios; nustatė, kad 2004 m. gruodžio mėnesį per TV3 televizijos laidą „Abipus sienos“ atsakovės E. J. pareikštas teiginys „Mokyklos direktorė, kuri paleido šmeižtą, dar bus išteisinta“ yra tikrovės neatitinkanti, ieškovės garbę ir orumą žeminanti žinia; priteisė ieškovei iš atsakovės E. J. 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, 15 Lt žyminio mokesčio ir 1050 Lt atstovavimo išlaidų; priteisė atsakovei L. J. iš ieškovės 1000 Lt atstovavimo išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovės ir atsakovės E. J. po 17 Lt pašto išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovė tinkamai suformulavo materialinį teisinį reikalavimą atsakovėms, ieškinyje išdėstė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimą, ieškinys atitiko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7¹ straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 12 punkto reikalavimus. Teismas, vertindamas atsakovės L. J. paskleistos informacijos pagrįstumą, nurodė, kad ieškovė yra viešasis asmuo, dirba mokyklos direktore; pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį leidžiama viešojo asmens kritika, kad ir kokia kandi, griežta, net hiperbolizuota ji būtų, nes visuomenė turi viešąjį interesą sužinoti apie viešąjį asmenį ir jį vertinti. Teismas nustatė, kad atsakovė L. J. sąžiningai kreipėsi į policiją, nes siekė išsiaiškinti, kas įdėjo panašios į ją pusnuogės merginos nuotraukas internete; Baltijos TV laidoje „Prieblandos metas“, 2004 metų gruodžio mėnesio TV 3 televizijos laidoje „Abipus sienos“, 2004 m. lapkričio 29 d. laikraštyje „Klaipėda“ paskelbtame straipsnyje „Apkalbos sugniuždė pedagogę“ pasakė ne žinią apie direktorę, bet tik nuogirdas apie tai, girdėtus kolegių pasakojimus; atsakovė turėjo teisę pareikšti savo nuomonę, galėjo ir suklysti, tačiau nuogirdos, nors ir ne visai tikslios, apie direktorę nežemino šios garbės ir orumo. Teismas pažymėjo, kad atsakovė L. J. kreipėsi į valstybės įstaigas, galinčias pavaldumo tvarka kontroliuoti mokyklos vadovybės darbą, su prašymu išspręsti konfliktą su mokyklos vadovybe, todėl teismas nepripažino jos pranešimo aukštesnėms valstybinėms institucijoms apie darbo santykius ir konfliktą darbe informacijos, žeminančios ieškovės garbę ir orumą, paskleidimu. Teismas, vertindamas 2004 m. lapkričio 27 d. laikraštyje „Lietuvos rytas“ straipsnyje „Erotiniai atvaizdai jaukia moters gyvenimą“ esančius atsakovės L. J. teiginius, nurodė, kad ji taip pat tik pareiškė nuomonę, todėl šios atsakovės išsakytos nuomonės irgi nepripažino žeminančia ieškovės garbę ir orumą. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, atmetė ieškovės ieškinį šiai atsakovei. Tuo tarpu teismas, vertindamas atsakovės E. J. paskleistos informacijos pagrįstumą, nurodė, kad 2005 m. kovo mėnesio rašte Lietuvos Respublikos Prezidentui ši atsakovė kreipėsi į Respublikos Prezidentą, nurodydama, kad darbe buvo skriaudžiama jos duktė, tačiau aplinkybes ji grindė tokiais faktais, kurių buvimo neįrodė, todėl pripažino, jog šios žinios neatitiko tikrovės; atsakovė, apibūdindama direktorę, jos darbą, vartojo ieškovės garbę ir orumą žeminančius posakius („... ponia direktorė dukrą išdirbo taip... ko tikrai nebuvo girdėjusi...“ „...O čia sau Mosėdžio vidurinėj... be sąžinės, be moralės, didžiausia nusikaltėlė... Net mokytojams buvo pasakyta su ja nebendrauti, neleidžia dalyvauti posėdžiuose, pasitarimuose...“ „Žmogus... staiga esi tapęs... sutryptas kažkokių korumpnagių...“ „... čia nėra tvarkos, žmogiškumo, klesti savivalė, grasinimai, kerštas, moralinis spaudimas už savo pačių klaidas, aplaidumą darbe...“ „Kodėl sudarė tokias nežmoniškas darbo sąlygas?... Suprasti galima vien iš to, kokia savivalė, betvarkė... tai yra kerštas...“), šiame rašte išdėstytos žinios tapo žinomos mokyklos mokytojų kolektyvui, tai sumenkino ieškovės, kaip mokyklos direktorės, autoritetą, padarė jai neturtinę žalą. Teismas, vertindamas 2004 metų gruodžio mėnesio TV 3 televizijos laidoje „Abipus sienos“ išsakytus atsakovės E. J. teiginius, nurodė, kad ši atsakovė, dar nesibaigus ikiteisminiam tyrimui, televizijos laidos metu pareiškė, jog direktorė yra pagrindinis įtariamasis, nors direktorei oficialiai joks įtarimas nebuvo pareikštas, ji buvo apklausta tik kaip liudytoja. Be to, E. J. teigė, kad direktorė turi užnugarį ir savo kompaniją, kuri padėjo jai įdėti nuotraukas į internetą; iš šios atsakovės teiginių galima daryti išvadą, jog direktorė paskleidė gandus apie tai, kad nuotraukose nufotografuota mergina tikrai buvo E. J. duktė L. Teismas pažymėjo, kad šis faktas nebuvo nustatytas ikiteisminio tyrimo metu (atvirkščiai, penki mokiniai paaiškino, kad jie, pamatę nuotraukas, paklausė direktorės nuomonės, o ši atsakė, kad tai – ne mokytojos L. J. nuotraukos, o jeigu ir būtų, tai jos pačios reikalas), todėl teismas laikė, kad šie atsakovės E. J. teiginiai neatitiko tikrovės, žemino ieškovės garbę ir orumą, padarė ieškovei neturtinę žalą. Teismas vertino 2004 m. gruodžio mėnesio TV 3 laidoje „Abipus sienos“ išsakytas atsakovės E. J. mintis, kad „mokyklos direktorė, kuri paleido šmeižtą, dar bus išteisinta“, ir nustatė, kad paskleista žinia, jog direktorė paleido šmeižtą, taip pat neatitiko tikrovės, žemino ieškovės garbę ir orumą, padarė jai neturtinę žalą. Nepaisant to, kad ieškovė yra viešasis asmuo, tačiau jos veiklą galima kritikuoti sąžiningai, remiantis tikrais faktais, tuo tarpu teismas nustatė, kad atsakovė E. J. neįrodė, jog jos paskleistos žinios atitiko tikrovę, o jos vertinimai ir nuomonės išreiškimas apie direktorės asmenį ir jos veiklą mokykloje yra per daug tendencingi ir įžeidžiantys, todėl ieškovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ši atsakovė rašė Respublikos Prezidentui, pasisakė televizijoje, būdama sujaudinta to fakto, kad labai panašios į jos dukterį Linos pusnuogės merginos nuotraukos buvo įdėtos į internetą ir parodytos mokykloje, į tai, kad atsakovės duktė labai išgyveno, į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog dėl atsakovės E. J. paskleistų žinių ji turėjo kokių nors nuostolių karjeroje ar asmeniniame gyvenime, kad tai rimčiau būtų pakenkę jos sveikatai, priteisė ieškovei iš atsakovės 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės E. J. apeliacinį skundą, 2006 m. kovo 8 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės E. J. apie ieškovę paskleisti duomenys vertintini ne kaip jos nuomonė, o kaip tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimas, ir nurodė, kad pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą; preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Kolegija pažymėjo, kad tokio pobūdžio bylose asmuo, paskleidęs duomenis, privalo įrodyti, jog paskleistos žinios atitinka tikrovę ir kad jis veikė sąžiningai. Tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovė neįrodė, kad ieškovė iškeikė jos dukterį, pažeidinėjo teises, paskleidė gandus apie interneto svetainėje įdėtos merginos atvaizdą ir duomenis. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė galėjo kritikuoti ieškovės veiklą, tačiau neturėjo teisės teigti, jog ieškovė atliko tokius veiksmus, kurių iš tikrųjų nepadarė. Kiekvienas žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau asmuo, naudodamasis savo konstitucinėmis teisėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių, nežeminti kitų asmenų orumo. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš atsakovės E. J. priteistinos neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, kitas bylos aplinkybes, ir teismas, nors nenurodė, tačiau vadovavosi CK 6.250 straipsniu, teismų praktika, todėl pagrįstai priteisė ieškovei iš šios atsakovės 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai atsižvelgė į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, vadovavosi CPK 93 straipsnio 2 dalimi ir 98 straipsnio 2 dalimi, todėl šių išlaidų kolegija neperskaičiavo.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į kasacinį skundą esmė 

 

Kasaciniu skundu atsakovė E. J. prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovei E. J. atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.                   Dėl CK 2.24 straipsnio 1 ir 9 dalių aiškinimo ir taikymo. Bylą nagrinėję teismai, vertindami kasatorės 2005 m. kovo mėnesio rašte Lietuvos Respublikos Prezidentui išdėstytą informaciją, padarė nepagrįstą išvadą, kad rašte išdėstyti teiginiai žemino ieškovės garbę ir orumą. Be to, teismai neteisingai nustatė rašto, pateikto Prezidentui, datą, kuri yra ne 2005 m., o 2003 m., t. y. atsakovė raštą parašė iš karto po to, kai 2002 m. kilo mokyklos direktorės ir mokytojos L. J. konfliktas. Kasatorės teigimu, ji, raštu kreipdamasi į Prezidentą, gynė savo dukters pažeistas teises, išreiškė neigiamą nuomonę apie mokyklos vadovybę; rašte išdėstyta kasatorės nuomonė apie viešąjį asmenį. Juolab kad nurodytas raštas Prezidentui buvo skundas, kuriuo ji kreipėsi į valstybės institucijas, siekdama sąžiningai apginti pažeistas teises ir interesus, ir tai pagal teismų praktiką nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7¹ straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas, apžvalga). Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, vertindami televizijos laidose „Abipus sienos“ ir „Prieblandos metas“ kasatorės išsakytų teiginių teisingumą, neteisingai nurodė, kad šiose laidose buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios. Kasatorės teigimu, ji išsakė savo nuomonę apie įvykį. Be to, teismai neįvertino prie bylos pridėtos vaizdajuostės medžiagą, iš kurios matyti, kad kasatorė televizijos laidose tik atsakinėjo į laidos vedėjų pateiktus klausimus, pateikė subjektyvius vertinimus tam tikrais aspektais.

2.                  Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimo. Bylą nagrinėję teismai neteisingai taikė CPK 93 straipsnio 2 dalį ir apskaičiavo priteistinas atstovavimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, tik iš dalies tenkinęs ieškovės reikalavimą ir priteisdamas jai iš atsakovės E. J. 500 Lt neturtinei žalai atlyginti (ieškovė prašė 25 000 Lt), iš atsakovės E. J. turėjo priteisti ne 1050 Lt (iš 2100 Lt) atstovavimo išlaidų, o 42 Lt, taip pat ne 17 Lt pašto išlaidų, o 0,68 Lt.

Atsakovė L. J. pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovės E. J. kasacinio skundo prašo jį tenkinti, panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartį ir ieškinį atmesti.

 

 

            Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

 

 2004 metų rudenį interneto pažinčių svetainėje buvo paskelbta informacija apie vienos merginos vardą, amžių, zodiako ženklą, duomenys apie kūno sudėjimą, plaukų spalvą, išsilavinimą, darbą, pomėgius, išspausdintas apnuogintos merginos atvaizdas. Kai kurie asmenys įžiūrėjo merginos atvaizdo ir Skuodo rajono Mosėdžio vidurinės mokyklos mokytojos L. J. panašumą, prasidėjo šios situacijos aptarinėjimai. Ieškovės teigimu, atsakovės L. J. ir jos motina E. J. paskleidė apie ieškovę tikrovės neatitinkančias žinias, pažemino jos garbę ir orumą. Bylą nagrinėję teismai, įvertinę paskleistų žinių pagrįstumą, nustatė, kad atsakovė L. J. pareiškė tik subjektyvią nuomonę; be to, ieškovė yra viešasis asmuo, dirba mokyklos direktore; pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį leidžiama viešojo asmens kritika, kad ir kokia kandi, griežta, net hiperbolizuota ji būtų, nes visuomenė turi viešąjį interesą sužinoti apie viešąjį asmenį ir jį vertinti. Tuo tarpu atsakovė E. J. savo teiginius apie direktorę grindė tokiais faktais, kurių buvimo neįrodė, o asmenį ar jo veiklą galima kritikuoti sąžiningai, remiantis tikrais faktais, todėl teismai pripažino, kad šios žinios neatitiko tikrovės, sumenkino ieškovės, kaip mokyklos direktorės, autoritetą, padarė jai neturtinę žalą.

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, patikrina apskųstus procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu. Nagrinėjamoje civilinėje byloje apeliacinį ir kasacinį skundus padavė tik atsakovė E. J., ji kasaciniame skunde iš esmės išdėstė argumentus dėl CK 2.24 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.  

Dėl CK 2.24 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, vertinant paskleistus duomenis. Asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik  įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise nevaržomai skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių. Tokiu atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė, nustatyta CK 2.24 straipsnio 1 dalyje.

Įstatymas gina asmenines neturtines teises – garbę ir orumą. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Sąvoka ,,duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovė per visuomenės informavimo priemones paskleisti duomenys dėl pagrindinio įtariamojo neatitinka tikrovės, nes direktorei įtarimas nebuvo pareikštas, ji buvo apklausta tik kaip liudytoja. Teismai nustatė, kad paskleisti duomenys, jog direktorė paleido šmeižtą, taip pat neatitinka tikrovės. Tai yra tikrovės neatitinkantys duomenys, tokią išvadą teismai padarė, vertindami paskleistuosius aptartais aspektais. CK 2.24 straipsnyje įtvirtinta paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpcija. Dėl to įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovas. Ieškovas taip pat turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi. Byloje nepateikta įrodymų, kad paskleisti duomenys atitiktų tikrovę, dėl to asmens pažeista teisė turi būti ginama. Tačiau vien ta aplinkybė, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, dar nepatvirtina, jog pažeisti asmens garbė ir orumas. Teismai nustatė, kad pasakyti teiginiai: ,,Pagrindinis įtariamasis”,  ,,Paleido šmeižtą” ir kt. savo esme yra žeminantys asmens garbę ir orumą. Žeminančiais garbę ir orumą laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje. Bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, kad paskleisti duomenys žemina ieškovės garbę ir orumą.

Bylą nagrinėję teismai taip pat nustatė, kad atsakovės laiške išsakyti kai kurie teiginiai dėl ieškovės asmens ir jos veiklos mokykloje yra perdėm tendencingi, žeidžiantys ieškovės garbę ir orumą, todėl pažeista teisė turi būti ginama. Tokia teismų padaryta išvada laikytina pagrįsta. Sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens orumą žeminančių duomenų paskleidimas. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teises ir laisves, peržengia šių teisių įgyvendinimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises, nukentėjusio asmens teisės yra ginamos įstatymo nustatyta tvarka (CK 2.24 straipsnis).

            Viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo (CK 2.24 straipsnio 6 dalis). Dėl to viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą, nors ir nevisiškai tikslią, informaciją, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Sprendžiant dėl asmens, paskleidusio duomenis apie viešą asmenį, atsakomybės, svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys. Kai duomenis paskleidęs asmuo veikia sąžiningai, turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, tai informacijos netikslumai ar agresyvi kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę. Kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį turėdamas tikslą jį pažeminti, tai taikoma atsakomybė. Bylą nagrinėję teismai, pripažinę, kad pažeista teisė turi būti ginama, pažymėjo, jog nors ieškovė yra viešasis asmuo, tačiau kritikuoti jos veiklą reikia sąžiningai, remiantis tikrais faktais. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovei L. J. ieškinys yra atmestas, nustačius, kad ši, skleisdama duomenis, veikė sąžiningai, nepažeisdama kitų asmenų teisių.

Dėl pažeistų teisių gynimo ribų. Ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovių neturtinės žalos atlyginimą, pirmosios instancijos teismo posėdyje patikslino savo ieškinį ir prašė jame išdėstytus atsakovių teiginius pripažinti tikrovės neatitinkančiomis žiniomis, žeminančiomis ieškovės garbę ir orumą ir atlyginti neturtinę žalą. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens garbė ir orumas ginami teismo tvarka, taikant įvairius gynimo būdus: asmuo gali reikalauti, kad teismas įpareigotų atsakovą paneigti paskleistus duomenis; asmuo gali reikalauti atlyginti paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius garbę ir orumą, padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo pažeidus jos garbę ir orumą, tik prašė pripažinti paskleistus duomenis žeminančiais jos garbę ir orumą bei neatitinkančiais tikrovės, atlyginti tokių duomenų paskleidimu jai padarytą neturtinę žalą. Asmuo turi teisę pareikšti reikalavimą tik dėl paskleistų duomenų pripažinimo žeminančiais jo garbę ir orumą bei neatitinkančiais tikrovės, nepareikšdamas reikalavimo paneigti tokius duomenis. Toks asmens pažeistų teisių ir įstatymo saugomų interesų gynimas yra galimas, atsižvelgiant į asmens valią dėl pažeistų teisių gynimo ribų (CK 1.138 straipsnio 1 dalis, 2.24 straipsnis). Kai tikrovės neatitinkančias žinias paskleidė visuomenės informavimo priemonė, esant reikalavimui dėl žinių paneigimo, atsakovas visada yra visuomenės informavimo priemonė, nes būtent ji kontroliuoja informacijos šaltinį. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė jame išdėstė konkrečius atsakovės atsakymus į laidos vedėjų klausimus, kurie, jos manymu, žemina jos garbę ir orumą ir neatitinka tikrovės, ir prašė priteisti neturtinę žalą iš tų duomenų autoriaus, t. y. pirminio informacijos šaltinio, nereikšdama reikalavimo dėl jų paneigimo. Tokiu atveju, kai visuomenės informavimo priemonė nėra duomenų paskleidėja, o tik duomenų paskleidimo priemonė ir nereiškiamas reikalavimas dėl duomenų paneigimo per visuomenės informavimo priemones, o reiškiamas reikalavimas tik pirminiam informacijos šaltiniui (duomenų autoriui) atlyginti padarytą neturtinę žalą, tai ieškovo nepasinaudojimas replikos teise ir visuomenės informavimo priemonės neįtraukimas į bylą negali būti laikomas teisės normos (CK 2.24 straipsnio 5 dalies) pažeidimu. Teismai, remdamiesi bylos duomenimis (laidų įrašais), sprendimuose nustatė, kad į televizijos laidos vedėjos klausimą ir jo patikslinimą, kuris nėra  menantis atsakymą ar provokuojantis atitinkamo turinio atsakymą, atsakovė (kasatorė) atsakė vienareikšmiškai. Atsakovė (kasatorė) vienareikšmius teiginius apie ieškovę nurodė ir kitoje televizijos laidoje, komentuodama savo dukters bylos tyrimą. Bylos duomenimis, visuomenės informavimo priemonė nėra duomenų paskleidėja, o tik duomenų paskleidimo priemonė. Teismai, priimtuose sprendimuose konstatavo, kad atsakovės paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, nes nenustatyta, jog mokyklos direktorė būtų paskleidusi atitinkamus duomenis interneto pažinčių svetainėje ir kad ji būtų įtariamoji, tyrimo institucijoms aiškinantis dėl duomenų paskleidimo internete. Minėta, kad teiginiai ,,Pagrindinis įtariamasis“, „Paskleidė šmeižtą“ ir kt. savo esme yra įžeidžiantys asmens garbę ir orumą. Įvertinti atsakovės pasakytus teiginius apie jų atitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį, esant aptartam jų paskleidimo būdui, galima nedalyvaujant duomenų paskleidimo priemonei.

            Dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, taikymo. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgdama į bylos sudėtingumą ir į tai, kad teismų nustatytas bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomenduotino priteisti užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą, teisėjų kolegija laiko, kad nėra pagrindo perskaičiuoti teismų priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamus teismų sprendimus kasacine tvarka įstatyme nustatytais kasacijos pagrindais (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

            Skuodo rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistus.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 Teisėjai                                                                                                            Teodora Staugaitienė   

 

 

                                                                                                Janina Januškienė    

 

 

                                                                                                                        Algis Norkūnas