Civilinė byla Nr. 2-1575/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos: 110.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas)
ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka
išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ryšių statyba“ atskirąjį
skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 18 d. nutarties, kuria teismas,
sutikdamas su atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos
projektų valdymo agentūros atskiruoju skundu, panaikino skundžiamą Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB
„Ryšių statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikos
aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai (toliau - Aplinkos
projektų valdymo agentūrai), Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai ir
UAB „Inžinerinė statyba“, prašydamas nustatyti, kad atsakovai Aplinkos projektų
valdymo agentūra ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracija tinkamai
neatsiskaitė su juo už atliktus rangos darbus; priteisti solidariai iš atsakovų
Aplinkos projektų valdymo agentūros ir Šalčininkų rajono savivaldybės
administracijos 222 729,75 Lt apmokėjimo pagal 2009 m. vasario 27 d. rangos
sutartį Nr. GS (7.83)-45, taip pat 5 proc. dydžio procesines palūkanas;
pakeisti 2008 m. spalio 6 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. 08/171 sąlygas. Nurodė,
kad 2009 m. vasario 27 d. Šalčininkų rajono savivaldybės administracija
(perkančioji organizacija/užsakovas) ir Aplinkos projektų valdymo agentūra (įgyvendinančioji
institucija) iš vienos pusės bei ieškovas ir atsakovas UAB „Inžinerinė statyba“
(rangovai) iš kitos pusės sudarė „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra
Eišiškėse ir Jašiūnuose“ rangos sutartį Nr. GS (7.83)-45. Rangovai rangos
sutartį sudarė veikdami pagal 2008 m. spalio 6 d. jungtinės veiklos sutartį Nr.
08/171, kuria susitarė veikti kaip paslaugų teikėjų grupė, įsipareigojimus vykdanti
aiškiai atskirtomis dalimis: UAB „Ryšių statyba“ dalis bendroje jungtinės veiklos
dalyje – 28 proc., o UAB „Inžinerinė statyba“ – 72 proc. Pagal rangos sutartį ieškovas
negavo 222 729,75 Lt teisėtai priklausančio apmokėjimo už tinkamai atliktus
darbus. Aplinkos projektų valdymo agentūra neteisėtai, nenurodydama, kad
atitinkama dalis apmokėjimo priklauso ir ieškovui, pervedė atitinkamas sumas antstoliui
V. Čeglikui, vykdančiam išieškojimą iš skolininko UAB „Inžinerinė statyba“ turto,
o šis šias sumas pervedė skolininko išieškotojams. Aplinkos projektų valdymo
agentūra atsisakė atsiskaityti su ieškovu UAB „Ryšių statyba“, motyvuodama 2008
m. spalio 6 d. jungtinės veiklos sutarties pakeitimo negalimumu ir antstolių
patvarkymų privalomumu. Šis atsisakymas yra neteisėtas. Jungtinės veiklos sutarties
sąlygų pakeitimo būtinumą ieškovas grindė pasikeitusiomis aplinkybėmis,
sąlygojančiomis sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimą. Kadangi atsakovas
UAB „Inžinierinė statyba“ susidūrė su finansiniais sunkumais, jo sąskaitai, per
kurią vykdomas atsiskaitymas pagal rangos sutartį, buvo pritaikytas areštas, o
ieškovas, negaudamas apmokėjimo, yra priverstas vykdyti tiek savo, tiek UAB
„Inžinierinė statyba“ prievoles pagal rangos sutartį, būtina pakeisti jungtinės
veiklos sutarties sąlygas, vadovaujančiu partneriu paskiriant ieškovą bei
perskirstant įnašų į projektą proporcijas, kad būtų galima tinkamai užbaigti
prievolių vykdymą pagal rangos sutartį.
Vilniaus
apygardos teismas 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė atsakovams Aplinkos projektų
valdymo agentūrai ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai UAB
„Inžinierinė statyba“ vykdyti bet kokį atsiskaitymą pagal 2009 m. vasario 27 d.
rangos sutartį Nr. GS (7.83)-45.
Ieškovas UAB
„Ryšių statyba“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl papildomų laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo, prašydamas uždrausti atsakovams Aplinkos projektų valdymo
agentūrai ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai taikyti bet kokias
sankcijas pagal 2009 m. vasario 27 d. rangos sutartį Nr. GS (7.83)-45 iki
teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo.
Vilniaus
apygardos teismas 2010 m. gegužės 25 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl
papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau, gavęs dėl šios
nutarties atsakovo Aplinkos projektų valdymo agentūros atskirąjį skundą, 2010
m. birželio 18 d. nutartimi ją panaikino ir atmetė ieškovo prašymą dėl papildomų
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių
taikymas pažeistų viešąjį interesą, kadangi sutartis vykdoma pagal projektą iš
ES bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. Pagal ES struktūrinę paramą
reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, ES struktūrinių fondų finansuojamoms priemonėms
įgyvendinti skirtos lėšos turi būti įsisavinamos tam tikra sparta. Vėluojant
patirti išlaidas, būtų pažeistos paramos projektui sutarties nuostatos dėl lėšų
panaudojimo nustatytais terminais, dėl ko Europos socialinio fondo lėšos gali būti
negrąžinamai prarastos ir tuo pažeistas viešasis interesas.
Ieškovas UAB
„Ryšių statyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010
m. birželio 18 d. nutartį. Atskirąjį grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovai
neturi jokio objektyvaus ir teisėto pagrindo taikyti sankcijas ieškovo UAB
„Ryšių statyba“ atžvilgiu, kadangi darbai pagal rangos sutartį buvo užbaigti 2010
m. birželio 29 d., o užsakovas Šalčininkų rajono savivaldybės administracija priėmė
atliktus darbus. Būtinumą taikyti draudimą atsakovams taikyti sankcijas
ieškovui sąlygoja grėsmė, jog atsakovai tokiu būdu sieks išvengti atsiskaitymo
pagal 2009 m. vasario 27 d. rangos sutartį Nr. GS (7.83)-45, padarydami žalą ieškovui.
Sankcijų pagal rangos sutartį taikymas iki bylos išnagrinėjimo sukeltų
papildomus ginčus ir galimai sąlygotų reikalavimo pakeisti sutartį įvykdymo
negalimumą. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra pakankamos,
kadangi byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Aplinkos projektų valdymo
agentūra jau informavo ieškovą apie ketinimą taikyti sankcijas. Draudimas atsakovams
taikyti sankcijas ieškovo atžvilgiu yra būtinas, siekiant užtikrinti ieškiniu
pareikšto materialiojo reikalavimo dėl rangos sutarties pakeitimo įvykdymą. Be
to, sankcijų taikymas ieškovo atžvilgiu reikštų prezumpciją, jog vėlavimai rangos
sutarties vykdyme atsirado dėl ieškovo kaltės, o faktinė situacija byloja, jog
yra priešingai, ir dėl to kalti atsakovai, šiems vengiant tinkamai atsiskaityti
su ieškovu ir vykdyti kitus savo priešpriešinius įsipareigojimus, dėl ko buvo
apribotos ieškovo galimybės tinkamai ir laiku užbaigti vykdyti sutartinius
įsipareigojimus.
2. Teismas
nenurodė realaus pagrindo konstatuoti egzistuojant viešąjį interesą. Agentūra
nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos
priemonėmis gali būti padaryta žala visuomenei, jos daliai, atsirasti neigiama įtaka
žmonių gerovei, kas yra būtina, siekiant konstatuoti viešojo intereso egzistavimą.
Priešingai, tiek visuomenė, tiek atskiros jos dalys yra suinteresuotos, kad
sutartis būtų tinkamai vykdoma ir būtų užtikrinta, kad sutarties šalys nepiktnaudžiaus
iš sutarties kylančiomis teisėmis, o atskirų civilinių teisinių santykių
dalyvių teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti. Nepagrįsta teigti, kad valstybės
institucijos visuose be išimties teisiniuose santykiuose dalyvauja viešojo
intereso gynimo pagrindais. Kadangi rangos sutartis yra faktiškai įvykdyta, nėra
jokio pagrindo konstatuoti tariamą viešojo intereso pažeidimą. Tiek viešojo,
tiek privataus intereso pažeidimu laikytini Aplinkos projektų valdymo agentūros
veiksmai, jai nepagrįstai vengiant tinkamai atsiskaityti su ieškovu.
3. Nepaisant
to, kad atsakovas Šalčininkų rajono savivaldybės administracija atskirojo
skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutarties nepateikė,
teismas panaikino ir šio asmens atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos
priemones. Tokiu būdu teismas išėjo už pareikšto atskirojo skundo ribų.
Atsakovas Aplinkos
projektų valdymo agentūra atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą
į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovo
reikalavimų įvykdymas yra visiškai užtikrintas Vilniaus apygardos teismo 2010
m. balandžio 12 d. nutartimi. Materialusis reikalavimas iš esmės yra pareikštas
tam, kad, esant ieškovui palankiam teismo sprendimui, būtų sudarytos teisinės
sąlygos mokėjimus atlikti į ieškovo, o ne atsakovo UAB „Inžinerinė statyba“ banko
sąskaitą. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, Aplinkos projektų valdymo
agentūra sustabdė bet kokius mokėjimus pagal rangos sutartį. Ieškovo prašomos
taikyti laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su draudimu taikyti
sankcijas pagal rangos sutartį, yra nesusijęs su ieškinio reikalavimais ir jų
taikymas pažeistų ekonomiškumo, teisingumo ir kitus civilinio proceso
principus.
2. Ieškovo
teiginys, kad Aplinkos projektų valdymo agentūra dar iki sprendimo byloje
priėmimo per banką galėtų išsireikalauti jau atliktus mokėjimus, yra
nepagrįstas, nes atlikimo užtikrinimo garantija galiojo iki 2010 m. birželio 30
d. ir jos galiojimo terminas šiuo metu yra pasibaigęs. Nors ieškovas ir
atsakovas UAB „Inžinerinė statyba“ (rangovai) įsipareigojo darbus atlikti laiku
(iki 2010 m. balandžio 1 d.), tačiau faktiškai darbai buvo pabaigti 2010 m.
birželio 29 d. Todėl rangovai turi sutartinę prievolę sumokėti delspinigius.
Delspinigių skaičiavimas yra būtinas, kad būtų užtikrintas viešasis interesas –
neskaičiuojant delspinigių už pavėluotai atliktus darbus, neišreikalautų delspinigių
apimtyje ES paramos lėšos gali būti pripažintos netinkamomis finansuoti ir
Europos Komisija pareikalautų jas grąžinti iš Lietuvos valstybės biudžeto.
3. Apeliantas
nepagrįstai nurodo, jog teismo atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos
priemones nebuvo pagrįstas viešojo intereso egzistavimu. Uždraudus Aplinkos
projektų valdymo agentūrai pagal rangos sutartį taikyti sankcijas, t.y.
skaičiuoti delspinigius bei pasinaudoti banko garantija, iškilo reali grėsmė,
kad dėl to Lietuvos valstybė ateityje patirs žalą: rangovams nepabaigus darbų
pagal rangos sutartį ar juos pabaigus pavėluotai, Aplinkos projektų valdymo
agentūra neturėtų realios galimybės išieškoti sumokėtų lėšų bei nuostolių dėl nepabaigto
projekto iš rangovų. Tokiu atveju netinkamai panaudotos lėšos Europos Komisijos
būtų išieškomos iš valstybės narės biudžeto, o ne privačių subjektų, kurie vykdė
darbus. Todėl, pritaikius draudimą taikyti sankcijas pagal rangos sutartį,
užkertamas kelias tinkamai ir laiku panaudoti ES Sanglaudos fondo ir LR
biudžeto lėšas.
4. Teismas
pagrįstai panaikino Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos atžvilgiu
pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jam tokią teisę suteikia
CPK 150 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta norma.
Atskirasis
skundas atmestinas.
Apeliacijos
objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 18 d. nutarties,
kuria teismas panaikino skundžiamą 2010 m. gegužės 25 d. nutartį dėl draudimo atsakovams
Aplinkos projektų valdymo agentūrai ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai
taikyti bet kokias sankcijas pagal 2009 m. vasario 27 d. rangos sutartį Nr. GS
(7.83)-45 ir atmetė ieškovo UAB „Ryšių statyba“ prašymą dėl papildomų laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Vadovaujantis
CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų
asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus
teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas.
Atsižvelgiant į šią laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančią teisės
normą, laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – teismo sprendimo, kuris gali būti
palankus ieškovui, įvykdymo užtikrinimas, o pagrindas – egzistuojanti teismo
sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo grėsmė, kuri pateisintų laikinųjų
apsaugos priemonių taikymą. Būtinumas užtikrinant laikinųjų apsaugos priemonių
taikymu siekiamo tikslo įgyvendinimą nustatyti šių priemonių taikymo pagrindą
bei vadovautis ekonomiškumo, teisingumo, proporcingumo, asmenų lygybės
principais suponuoja teismui pareigą, sprendžiant dėl konkrečios laikinųjų
apsaugos priemonių rūšies taikymo ir jos taikymo masto, preliminariai (lot. prima
facie) įvertinti ieškiniu pareikštus reikalavimus, pateiktus įrodymus ir
patį teismo sprendimą, kuris būtų priimtas ieškinio tenkinimo atveju,
vykdytinumo prasme.
Nagrinėjamoje
byloje yra kilęs ginčas dėl apmokėjimo už atliktus rangos darbus priteisimo ir
sutarties sąlygų modifikavimo. Reikalavimu dėl skolos priteisimo prašoma
pripažinti ieškovo UAB „Ryšių statyba“ reikalavimo teisę, kylančią iš netinkamo
Aplinkos projektų valdymo agentūros atsiskaitymo pagal 2009 m. vasario 27 d. rangos
sutartį Nr. GS (7.83)-45, ir priteisti solidariai iš atsakovų Aplinkos projektų
valdymo agentūros ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos ieškovo
naudai ieškinio pareiškimo dieną susidariusią 222 729,75 Lt dydžio skolą už
darbus, atlikus minėtos rangos sutarties pagrindu. Ieškinyje nurodoma, jog
skola susidarė po to, kai ieškovas negavo viso jam teisėtai priklausančio
apmokėjimo už atliktus ir perduotus rangos darbus pagal 2009 m. liepos 30 d.
PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0001579, 2009 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą
Nr. 0001603 ir 2009 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0001676. Reikalavimas
dėl 2008 m. spalio 6 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. 08/171 atitinkamų sąlygų
pakeitimo grindžiamas pasikeitusiomis aplinkybėmis, kurios sąlygojo sutartinių
prievolių pusiausvyros pasikeitimą, dėl ko buvo suvaržytas sutarties vykdymas
(CK 6.204 str.). Nurodoma, jog kitai jungtinės veiklos sutarties šaliai, t.y.
atsakovui UAB „Inžinerinė statyba“, susidūrus su finansiniais skundumais ir
pritaikius jos sąskaitos, per kurią buvo vykdomas atsiskaitymas pagal rangos
sutartį ir jungtinės veiklos sutartį, areštą, ieškovas turi pareigą vykdyti
tiek savo, tiek atsakovo UAB „Inžinerinė statyba“ prievoles pagal rangos
sutartį, negaudamas apmokėjimo. Todėl konkrečių jungtinės veiklos sutarties sąlygų
pakeitimo tikslas grindžiamas siekiu paskirti ieškovą vadovaujančiu partneriu
bei perskirstyti įnašų į projektų proporcijas tam, kad, išlaikant šalių
sutartinių prievolių pusiausvyrą, būtų galima tinkamai užbaigti prievolių vykdymą
pagal 2009 m. vasario 27 d. rangos sutartį.
Atsižvelgiant
į ieškiniu pareikštus reikalavimus ir ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes,
ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo tenkinimo atveju ieškovas įgytų
reikalavimo teisę į jam priklausančią 222 729,75 Lt dydžio apmokėjimo už
atliktus rangos darbus dalį pagal 2009 m. liepos 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr.
0001579, 2009 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0001603 ir 2009 m.
lapkričio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0001676. Tuo tarpu ieškinio reikalavimo
dėl 2008 m. spalio 6 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. 08/171 sąlygų pakeitimo
tenkinimo atveju ieškovas pakeistų sutarties sąlygų pagrindu įgytų teisę būti
vadovaujančiu partneriu, reikalauti apmokėjimo ne pagal nustatytas dalis
jungtinėje veikloje, bet pagal faktiškai atliktus darbus, o taip pat teisę
reikalauti, kad bet kokie mokėjimai pagal pirkimo sutartį ar kitus susijusius dokumentus
būtų vykdomi į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą.
Vilniaus
apygardos teismas 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi pritaikytomis laikinosiomis
apsaugos priemonėmis uždraudė atsakovams Aplinkos projektų valdymo agentūrai,
Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai ir UAB „Inžinerinė statyba“
vykdyti bet kokį atsiskaitymą pagal 2009 m. vasario 27 d. rangos sutartį Nr. GS
(7.83)-45. Tačiau ieškovas, motyvuodamas tuo, kad pritaikytos laikinosios
apsaugos priemonės nėra pakankamos tam, kad užtikrintų teismo sprendimo
įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju, prašo nustatyti draudimą atsakovams Aplinkos
projektų valdymo agentūrai ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai
taikyti bet kokias sankcijas pagal 2009 m. vasario 27 d. rangos sutartį. Laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo pagrindu nurodo šalių interesų pusiausvyros pažeidimą
bei grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, jeigu, esant sutarties
įvykdymo termino pažeidimui, atsakovai pasinaudotų teise reikalauti sutartyje
numatytos kompensacijos dėl uždelsimo (delspinigių) ar pasinaudotų banko garantijomis
kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdu, pareikšdami reikalavimus bankui išmokėti
garantijose nurodyto dydžio pinigų sumas. Nors pagal rangos sutartį darbai
turėjo būti atlikti iki 2010 m. balandžio 1 d., tačiau jie sutartyje nustatytu
terminu nebuvo baigti dėl atsakovų Aplinkos projektų valdymo agentūros ir
Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos kaltės. Todėl sankcijų taikymas,
esant rangos sutarties įvykdymo termino pažeidimui dėl paties užsakovo ir
įgyvendinančiosios institucijos kaltės, sukeltų papildomus ginčus, sąlygotų ieškovui
nuostolių atsiradimą ir materialinio reikalavimo dėl sutarties pakeitimo įvykdymo
negalimumą.
Kaip minėta, proceso
įstatyme įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – teismo sprendimo,
kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymo užtikrinimas. Šis tikslas suponuoja
išvadą, jog laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti
pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo
konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Siekis laikinųjų apsaugos
priemonių taikymu apsiriboti joms keliamų tikslų įgyvendinimu atitinka
teisingumo ir proporcingumo principus, kadangi tokiu atveju yra išvengiama
asmens, kuriam pareikšti reikalavimai, teisių ir teisėtų interesų suvaržymo labiau
negu reikia laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamiems tikslams pasiekti,
užtikrinama ginčo šalių interesų pusiausvyra, padedama išvengti savivalės,
nestabilumo, interesų priešpriešos, atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos
priemonių taikymas visais atvejais yra susijęs su vienos iš šalių teisių
apribojimu ar pareigų nustatymu.
Atsižvelgiant
į nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus, darytina išvada, kad ieškovo prašomos
pritaikyti papildomos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrintų šiomis
procesinėmis ieškinio apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų įgyvendinimo – teismo
sprendimo įvykdymo ieškinio tenkinimo atveju. Atsakovų galimybė pasinaudoti 2009
m. vasario 27 d. rangos sutarties bendrųjų sąlygų 8.7 punkte įtvirtinta teise
reikalauti sumokėti delspinigius ar galimybė pasinaudoti banko garantija
(ieškovo prašyme dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šios
priemonės įvardijamos sankcijomis) nėra niekaip susijusios su nagrinėjamoje
byloje pareikštais ieškinio reikalavimais. Šios atsakovų reikalavimo teisės
atsiradimas yra sąlygotas rangovų sutartinės atsakomybės dėl rangos sutarties
įvykdymo termino pažeidimo atsiradimu. Nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio
pagrindas ir dalykas nėra susiję su šios atsakovų reikalavimo teisės ginčijimu
– nei rangos sutarties sąlygų, susijusių su jos įvykdymo terminu, pažeidimas,
nei subjekto, kalto dėl šio pažeidimo, nustatymas nėra šios bylos nagrinėjimo
dalykas, o byloje pareikštų reikalavimų tenkinimas neturėtų nei tiesioginės,
nei netiesioginės įtakos atsakovų teisės pasinaudoti minėtais prievolių
įvykdymo užtikrinimo būdais atsiradimui. Priešingai nei nurodo apeliantas, jo
prašomų papildomų laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas neturėtų jokios įtakos
teismo sprendimo įvykdymo galimumui tuo atveju, jeigu teismas tenkintų byloje
pareikštą materialųjį reikalavimą dėl jungtinės veiklos sutarties sąlygų
pakeitimo, atsižvelgiant į tai, kad keistinos jungtinės veiklos sutarties sąlygos
nėra niekaip susiję su rangos sutarties sąlygomis dėl rangovų atsakomybės
rangos sutarties įvykdymo termino pažeidimo atveju. Be to, atkreiptinas dėmesys
į tai, kad, sprendžiant iš bylos medžiagos, atsakovo Aplinkos projektų valdymo
agentūros teisė pasinaudoti atlyginimo užtikrinimo garantija jau yra
pasibaigusi, 2010 m. birželio 30 d. pasibaigus garantijos galiojimo terminui
(b.l. 38).
Teisėjų
kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto atskirojo skundo argumentus, jog
pirmosios instancijos teismas, gavęs tik vieno iš atsakovų, t.y. Aplinkos
projektų valdymo agentūros, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010
m. gegužės 25 d. nutarties, kuria laikinosios apsaugos priemonės buvo
pritaikytos ne tik jo, bet ir atsakovo Šalčininkų rajono savivaldybės
administracijos atžvilgiu, neturėjo teisinio pagrindo skundžiamą pirmosios
instancijos teismo nutartį panaikinti visa apimtimi. Pažymėtina, jog,
sprendžiant iš ieškiniu pareikštų reikalavimų, atsakovus Aplinkos projektų valdymo
agentūrą ir Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją sieja privalomas
bendrininkavimas, kylantis iš bendrai jiems priklausančios pareigos pagal
byloje pareikštą reikalavimą dėl skolos priteisimo (solidari prievolė). Vadovaujantis
CPK 44 straipsnio 3 dalimi, esant privalomam bendrininkavimui, visų procesinių
veiksmų, atliktų dalyvavusių nagrinėjant bylą bendrininkų, pasekmės taikomos ir
tiems bendrininkams, kurie į bylos nagrinėjimą neatvyko dėl svarbių priežasčių.
Ši teisės norma kaip įstatymo analogija taikytina ir kitais atvejais, išskyrus,
kai būtinas visų bendrininkų sutikimas (CPK 3 str. 6 d., 44 str. 3 d.). Todėl pirmosios
instancijos teismas, gavęs vieno iš bendrininkų atskirąjį skundą ir pasinaudojęs
jam CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teise panaikinti skundžiamą
nutartį, turėjo pagrindą skundžiamos nutarties panaikinimo teisines pasekmes
taikyti ir atskirojo skundo nepadavusio atsakovo atžvilgiu.
Pripažinus, kad
ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti tenkintas
vien dėl to, jog parašomos pritaikyti procesinės teismo sprendimo įvykdymo
užtikrinimo priemonės neatitinka įstatyme įtvirtintų laikinosiomis apsaugos
priemonėmis siekiamų tikslų, nes nėra susijusios su ieškiniu pareikštais
reikalavimais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo motyvai
dėl viešojo intereso galimo pažeidimo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo
pagrindo, laikytini išvestiniais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nepasisako
dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su teismo išvadų, konstatuojant viešojo
intereso buvimą, ginčijimu kaip neturinčių teisinės reikšmės klausimo dėl papildomų
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Artūras Driukas
Egidijus
Žironas