Administracinė byla Nr. I-3348-426/2008
Procesinio
sprendimo kategorija 1.2; 37; 38; 74
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. lapkričio 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),
Rūtos Miliuvienės (pranešėja) ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Jolitai
Varnaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Tomui
Kamblevičiui, atsakovo atstovams Kornelijai Sakalaitei, Juozui Bruzguliui ir advokatei
Astai Kaušikaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą
pagal pareiškėjo AB „Danisco Sugar Kėdainiai“ skundą dėl Nacionalinės mokėjimo
agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimo ir rašto
panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjas AB „Danisco Sugar Kėdainiai“ prašo:
1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie
Žemės ūkio ministerijos (toliau Agentūra) Užsienio prekybos departamento
direktoriaus 2008 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 0030/08-UDP „Dėl AB „Danisco Sugar
Kėdainiai“ eksporto kompensacijos nemokėjimo“ ir Agentūros 2008 m. kovo 28 d.
raštą Nr. BR-(3.82)-10203 „Dėl jums apskaičiuotos baudos“;
2) įpareigoti Agentūrą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo
2006 m. gegužės 25 d., 2006 m. birželio 1 d. ir 2006 m. kovo 15 d. prašymus
išmokėti eksporto kompensacijas už baltojo cukraus eksportą;
3) priteisti iš Agentūros pareiškėjo naudai jo
sumokėtą žyminį mokestį ir kitas išlaidas dėl skundo surašymo ir padavimo;
išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, taip pat atstovavimo išlaidas.
Skunde (t. I., b. l. 3-27) paaiškino, kad 2005 m.
vasario 18 d. bei 2005 m. spalio 14 d. Danijos Karalystės Maisto, žemės ūkio ir
žuvininkystės ministerija konkurso būdu Danisco Sugar A/S išdavė 6 eksporto
licencijas (Nr. DK 103978, Nr. DK 104069, Nr. DK 104034, Nr. DK 104082, Nr. DK
109578, Nr. DK 109575), pagal kurias Danisco Sugar A/S įgijo teisę eksportuoti
eksporto licencijose nurodytą kiekį baltojo cukraus iš Europos Sąjungos muitų
teritorijos į bet kurią trečiąją šalį (išskyrus Albaniją, Kroatiją, Bosniją ir
Hercegoviną, Serbiją ir Juodkalniją (įskaitant Kosovą) ir Makedoniją) ir už tai
gauti iš anksto eksporto licencijose nustatytas eksporto kompensacijas. Vėliau
Danisco Sugar A/S teisės pagal minėtas eksporto licencijas buvo perleistos AB
„Danisco Sugar Kėdainiai“ ir AB „Danisco Sugar Panevėžys“. Šis teisių
perleidimo faktas buvo pažymėtas ir patvirtintas Danijos Karalystės Maisto,
žemės ūkio ir žuvininkystės ministerijos kiekvienoje eksporto licencijoje.
Vadovaudamasis eksporto licencijomis, 2005 m. liepos
15 d. pareiškėjas sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su Danisco Sugar A/S, pagal
kurios priedą Nr. 4 bendrovė įsipareigojo parduoti 313 250 kg (neto) ir 186 750
kg (neto) baltojo cukraus Danisco Sugar A/S ir pristatyti (eksportuoti) jį
gavėjui Tadžikistano Respublikoje. 2005 m. lapkričio 10 d. pareiškėjas sudarė
pirkimo-pardavimo sutartį su Danisco Sugar A/S, pagal kurios priedą Nr. 8
įsipareigojo parduoti papildomus 500 000 kg (neto) baltojo cukraus Danisco
Sugar A/S ir pristatyti (eksportuoti) jį gavėjui Tadžikistano Respublikoje.
Vėliau pagal tarp Danisco Sugar A/S ir Didžiosios Britanijos bendrovės E. D.
& F. Man Sugar Ltd. sudarytas baltojo cukraus pirkimo-pardavimo sutartis,
nuosavybės teisės į visas tris aukščiau paminėtas baltojo cukraus siuntas buvo
perduotos minėtai Didžiosios Britanijos bendrovei, kuri taip pat įsipareigojo
pateikti visus reikalingus dokumentus, įrodančius, jog baltasis cukrus buvo
tinkamai importuotas į trečiąją šalį. Sudarius šias pirkimo-pardavimo sutartis,
baltojo cukraus siuntų galutinė paskirties vieta ir gavėjai nesikeitė.
Pareiškėjas, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus,
per 2005 m. iš Europos Sąjungos muitų teritorijos į Tadžikistano Respubliką
eksportavo tris minėtas baltojo cukraus siuntas. Pirma siunta buvo eksportuota
pagal 2005 m. liepos 27 d. Lietuvos Respublikos muitinės patvirtintą eksporto
deklaraciją Nr. 5R10104197 (reg. Nr. 5LT1611112190100276); antra siunta - pagal
2005 m. liepos 28 d. patvirtintą eksporto deklaraciją Nr. 5SR10102932 (reg. Nr.
5LT1477941980102539), trečia siunta - pagal 2005 m. gruodžio 21 d. patvirtintą
eksporto deklaraciją Nr. 5VR50113926 (reg. Nr. 5LT1477941980100325). Kiekvienos
siuntos eksportas iš Europos Sąjungos muitų teritorijos buvo patvirtintas
atitinkamais muitinės įrašais eksporto licencijose.
Visos trys baltojo cukraus siuntos iš Europos Sąjungos
muitų teritorijos į Tadžikistano Respubliką eksportuotos geležinkelių
transportu. Kiekvienai siuntai buvo įforminti transportavimo dokumentai, t. y.
mažosios skubos važtaraščiai, kuriuose buvo nurodytas atitinkamo krovinio
siuntos numeris, krovinio vagono numeris, krovinio siuntėjas ir gavėjas,
krovinio paskirties vieta, krovinio pavadinimas, krovinio kodas, svoris bei
kita būtina informacija (toliau Transportavimo dokumentai). Vienas
Transportavimo dokumentų egzempliorius liko pas pareiškėją, o dar vienas
egzempliorius buvo išsiųstas kartu su baltojo cukraus siuntomis į paskirties
vietą.
Didžiosios Britanijos bendrovė E. D. & F. Man
Sugar Ltd, t. y. galutinis baltojo cukraus pirkėjas, pareiškėjui pateikė siuntų
gavėjų (deklarantų) užpildytų, pateiktų ir Tadžikistano Respublikos muitinės
patvirtintų importo deklaracijų kopijas (pirmos ir antros siuntos: Tadžikistano
Respublikos importo deklaracija Nr. 036144 (reg. Nr. 76217/23085/001358), trečios
siuntos: Tadžikistano Respublikos importo deklaracija Nr. 105859 (reg. Nr.
762504/240106/0000218). Gavęs baltojo cukraus siuntų importo į Tadžikistano
Respubliką formalumų atlikimą patvirtinančius įrodymus, 2006 m. gegužės 25 d.,
2006 m. birželio 1 d. ir 2006 m. kovo 15 d., vadovaudamasis 1999 m. balandžio
15 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 800/1999, nustatančiu bendrąsias išsamias
eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles, (toliau
Reglamentas) 49 str., kreipėsi į atsakovą su prašymais išmokėti eksporto
kompensacijas ir kartu pateikė visus tam reikalingus dokumentus, įskaitant
Europos Bendrijos eksporto deklaracijas, Transportavimo dokumentus bei
Tadžikistano Respublikos importo deklaracijas.
Atsakovas 2008 m. kovo 7 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė
nemokėti pareiškėjui priklausančių eksporto kompensacijų už visų trijų baltojo
cukraus siuntų eksportą, kurių bendra vertė yra 1 346 295,06 Lt, ir skyrė 2 692
590,12 Lt baudą. Pareiškėjo nuomone, atsakovo sprendimas nemokėti jam
priklausančių eksporto kompensacijų yra neteisėtas iš esmės, savo turiniu
prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir teisės principams; taip pat neteisėtas
dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės,
turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo
pagrįstumą.
Skunde nurodoma, kad Agentūros 2007 m. kovo 7 d. sprendimas
prieštarauja Reglamento 3 ir 15 str. Pareiškėjas aiškina, kad kartu su 2006 m.
gegužės 25 d., 2006 m. birželio 1 d. ir 2006 m. kovo 15 d. prašymais išmokėti
eksporto kompensacijas pateikė visus tam reikalingus dokumentus, įskaitant ir
muitinės importo formalumų atlikimo įrodymą - Tadžikistano Respublikos importo
deklaracijas, taip pat pateikė patvirtintas Transportavimo dokumentų kopijas ir
kitus reikalingus dokumentus. Tinkamai įvykdė visus Reglamento reikalavimus,
kurie yra taikomi išmokant eksporto kompensacijas.
Atsakovas sprendimą atsisakyti išmokėti eksporto
kompensacijas motyvavo tuo, jog pastarosios gali būti mokamos, jeigu Europos
Bendrijos eksporto deklaracijose ir Tadžikistano Respublikos importo
deklaracijose sutampa bent šeši pirmi nurodyto prekių kombinuotosios nomenklatūros
(toliau KN) kodo skaitmenys (33 langelis). Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad
nei Reglamentas, nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai nenumato reikalavimo,
jog eksporto ir importo deklaracijose nurodyto KN kodo šeši pirmi skaitmenys
turi sutapti.
Teigia, kad atsakovas ne tik kad rėmėsi
neegzistuojančiu teisiniu pagrindu motyvuodamas savo sprendimą neišmokėti
eksporto kompensacijas, neatsižvelgė į tikėtinus Tadžikistano Respublikos
muitinės institucijų administravimo trūkumus, bet ir nesiaiškino baltojo
cukraus siuntų importo į Tadžikistano Respubliką buvimo arba nebuvimo fakto. Agentūra
savo iniciatyva, prieš tai neinformavusi pareiškėjo, kreipėsi į Muitinės
departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su prašymais
kreiptis į Tadžikistano Respublikos muitinę, siekiant išsiaiškinti, ar buvo
atliekami taisymai pareiškėjo pateiktose importo deklaracijose. Pareiškėjo
nuomone, tokie atsakovo veiksmai iš esmės prieštarauja Reglamento 3 ir 15 str.
įtvirtintai logikai, jog išmokant eksporto kompensacijas svarbiausia yra
nustatyti, ar iš Europos Sąjungos muitų teritorijos eksportuotas produktas iš
tikrųjų buvo importuotos į trečiąją šalį, o ne tai, ar šis produktas į šią
trečiąją šalį pateko vienu ar kitu KN kodu.
Pareiškėjui eksportuojant baltojo cukraus siuntas,
visose šių siuntų Europos Bendrijos eksporto deklaracijose buvo aiškiai
nurodyta eksportuojamų produktų paskirties vieta (17 langelis), produkto
pavadinimas (31 langelis), jo KN kodas (33 langelis), svoris (35, 38 langeliai)
bei kita reikalinga informacija. Papildomuose Europos Bendrijos eksporto
deklaracijų lapuose taip pat buvo pažymėti kartu su eksporto deklaracijomis
pateikiamų Transportavimo dokumentų duomenys: aiškiai nurodyti vagonų numeriai,
pažymėti atitinkamų pareiškėjo pateiktų krovinių siuntų numeriai. Visų šių
baltojo cukraus siuntų Europos Bendrijos eksporto deklaracijos buvo tinkamai
patvirtintos Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų ir buvo eksportuotos iš
Lietuvos Respublikos.
Kiekvienai eksportuojamo baltojo cukraus siuntai taip
pat buvo įforminti atitinkami Transportavimo dokumentai. Šiuose dokumentuose
yra nurodytas siuntos numeris (25 langelis), krovinio vagono numeris (27
langelis), krovinio siuntėjas (1 langelis) ir gavėjas (5 langelis), krovinio
paskirties vieta (8 langelis), krovinio pavadinimas (11 langelis), jo KN kodas
(11 langelis), svoris (13 langelis) bei kita būtina informacija. Transportavimo
dokumentuose nurodyta krovinio paskirties vieta, krovinio pavadinimas, jo KN
kodas, svoris ir kita informacija yra identiška Europos Bendrijos eksporto
deklaracijose nurodytai informacijai. Ant visų atsakovui pateiktų
Transportavimo dokumentų tai pat matyti atitinkamų tranzitinių muitinių
antspaudai, įskaitant ir baltojo cukraus siuntų paskirties vietos, t. y. Tadžikistano
Respublikos, muitinės, antspaudą. Todėl abejoti, ar šios baltojo cukraus
siuntos pasiekė Tadžikistano Respubliką, nėra pagrindo. Atsakovas šių
Transportavimo dokumentų taip pat neginčijo.
Tai, kad visos pareiškėjo eksportuotos baltojo cukraus
siuntos pasiekė paskirties vietą ir buvo importuotos į Tadžikistano Respubliką,
patvirtina ir šios šalies importo deklaracijų kitoje pusėje nurodyti
atitinkamai Tadžikistano Respublikos importo deklaracijai priskirti krovinių
vagonų ir siuntų numeriai, kurie sutampa tiek su baltojo cukraus siuntų Europos
Bendrijos eksporto deklaracijų papildomuose lapuose, tiek su jų Transportavimo
dokumentuose (25 ir 27 langeliai) nurodytais numeriais. Be to, Tadžikistano
Respublikos importo deklaracijose nurodytas importuojamų produktų gavėjas (8
langelis), produkto pavadinimas (31 langelis) ir svoris (35, 38 langeliai)
visiškai atitinka pareiškėjo sudarytas baltojo cukraus pirkimo-pardavimo
sutarčių sąlygas bei Europos Bendrijos eksporto deklaracijose nurodytą
informaciją. Todėl, net ir nesutampant prekių KN kodui, akivaizdu, kad
Tadžikistano Respublikos importo deklaracijos yra būtent dėl pareiškėjo
eksportuoto baltojo cukraus.
Bendrovė mano, jog atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus,
objektyviai neįvertino visos jam pateiktos informacijos, ignoravo ūkinės
operacijos turinį, t. y. baltojo cukraus siuntų importo į Tadžikistano
Respubliką faktą, ir todėl pažeidė turinio viršenybės prieš formą principą bei
Viešojo administravimo įstatymo 3 str. ir 8 str. 1 d. Sprendimas nemokėti eksporto
kompensacijos pažeidžia teisėtumo, teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo
principus.
Jokių atsakovo prašymų pateikti papildomus, atsakovą
visiškai patenkinančius įrodymus negavo. Pareiškėjas savo iniciatyva kreipėsi į
Didžiosios Britanijos bendrovę E. D. & F. Man Sugar Ltd. su prašymais
pateikti papildomus įrodymus, kurie padėtų atsakovui išsklaidyti kilusias
abejones. Iš minėtos bendrovės gavęs papildomus įrodymus (oficialų Tadžikistano
Respublikos valstybinių pajamų ir mokesčių ministerijos (Nausko muitinės
poskyrio) raštą), nedelsdamas juos pateikė atsakovui, tačiau šis į pateiktus
papildomus įrodymus neatsižvelgė. Prieš priimdamas galutinį sprendimą dėl eksporto
kompensacijos nemokėjimo, atsakovas neperdavė šios informacijos Tadžikistano Respublikos
muitinei (per Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos), o taip pat neprašė, kad šios šalies muitinė patvirtintų ar
paneigtų Tadžikistano Respublikos valstybinių pajamų ir mokesčių ministerijos
(Nausko muitinės poskyrio) rašte nurodytus faktus.
Pareiškėjo nuomone, atsakovo sprendimas skirti baudą
yra neteisėtas dėl visų Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d.
nurodytų pagrindų. Pagal Reglamento 51 str. 1 d. b punktą bauda gali būti
paskirta tik už sąmoningą melagingos informacijos pateikimą. Šio teisės
pažeidimo subjektyviojo pusė reikalauja tyčios nustatymo.
Šiuo atveju atsakovo atlikta faktinių aplinkybių
analizė yra neišsami, o išvados nemotyvuotos. Sprendimuose nėra analizuojama,
kokia buvo pateikta neteisinga informacija. Nenustačius nors vieno privalomo
teisės pažeidimo sudėties elemento, sprendimas dėl baudos skyrimo negali būti
laikomas teisėtas ir atitinkantis teisės aktų reikalavimus.
Pareiškėjas tvirtina, jog nepateikė melagingų duomenų
ar informacijos. Jei atsakovo pozicija yra ta, kad buvo eksportuotas ne
baltasis cukrus, o kita žemės ūkio produkcija, tai pastarasis turėjo
paskaičiuoti, koks yra eksporto kompensacijų skirtumas tarp kompensacijų už
baltąjį cukrų ir kompensacijų už kitą žemės ūkio produkciją.
Bendrovei buvo paskirta 2 692 590,12 Lt bauda.
Pareiškėjas aiškina, jog pagal pobūdį tai yra baudžiamojo pobūdžio sankcija. Tvirtina,
kad buvo pažeistas teisės būti išklausytam principas. Prieš skiriant baudą
nebuvo suteikta galimybė pateikti savo paaiškinimu. Atsakovas neinformavo apie
tai, jog pareiškėjas yra įtariamas dėl sąmoningai pateiktos neteisingos
informacijos. Bendrovė iš anksto nebuvo informuotas apie tai, kad atsakovas
susirašinėja su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos, kad iš šio departamento gautas raštas, jog pakeitimų neva nebuvo
atlikta. Niekada nebuvo informuotas, kad jam gresia bauda.
Pareiškėjas taip pat tvirtina, jog ginčijamas sprendimas
buvo priimtas nekompetentingo administravimo subjekto. Atsakovo kompetencijai
priklausančius klausimus sprendžia atsakovo direktorius. Šiuo konkrečiu atveju
teisės pažeidimą konstatavo ir sprendimą dėl baudos skyrimo priėmė ne Agentūros
direktorius, bet Agentūros Užsienio prekybos departamento direktorius J.
Bruzgulis. Pareiškėjas mano, jog tokio sprendimo priėmimas nepriklauso Atsakovo
Užsienio prekybos departamento direktoriaus kompetencijai.
Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės
ūkio ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip
nepagrįstą; taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi
išlaidas.
Atsiliepime (t. III, b. l. 3-15) paaiškino, kad Europos
Bendrijos cukraus rinka reikalauja bendros prekybos sistemos prie Bendrijos
išorės sienų. Prekybos sistema, įskaitant importo mokesčius ir eksporto
grąžinamąsias išmokas, stabilizuoja Bendrijos rinką, nes taip kompensuojamas
cukraus kainų skirtumas Bendrijos vidaus ir užsienio rinkoje, kai pasaulinės
rinkos kainos yra mažesnės nei Bendrijos. Kompetentingoms institucijoms yra
suteikta galimybė nuolat stebėti prekybą su trečiosiomis šalimis, kad jos
galėtų įvertinti tendencijas ir taikyti tas numatytas priemones, kurių gali
prireikti. Tam tikslui ir sukurta importo ir eksporto licencijų, išduodamų tik
pateikus užstatą, sistema, užtikrinanti, kad sandoriai, kuriems licencijos
išduotos, būtų atlikti iš tikrųjų. Pareiškėjas, dalyvaudamas šioje sistemoje,
įgyja galimybę mažesnėmis nei Bendrijos kainomis parduoti žemės ūkio produktą
(baltąjį cukrų) trečiosioms šalims, kainų skirtumą padengdama Agentūros
mokamomis eksporto kompensacijomis. Pareiškėjui mokamos eksporto kompensacijos
priskirtinos diferencijuotoms grąžinamosioms išmokoms, kurių tikslas - atverti
arba išlaikyti atviras atitinkamų trečiųjų šalių rinkas Bendrijos produktų
eksportui, išmokų diferenciacija siekiant atsižvelgti į kiekvienos importo
rinkos, kurioje Bendrija nori veikti, bruožus. Reglamentu Nr. 800/1999, kitais
Europos Sąjungos ir valstybių narių vidaus nacionaliniais teisės aktais
nustatyti aiškūs bei griežti eksporto grąžinamųjų išmokų mokėjimui keliami
reikalavimai. Grąžinamosios eksporto išmokos gali būti skiriamos remiantis tik
objektyviais kriterijais, ypač atsižvelgiant į eksportuojamo produkto kiekį,
rūšį, būdingas savybes ir geografinę paskirties vietą, kadangi, atsižvelgiant į
patirtį, reikia stiprinti kovos su pažeidimais ir ypač sukčiavimais, žalingais
Bendrijos biudžetui, priemones.
Dalyvaudamas Europos Bendrijų cukraus rinkoje ir
žinodamas bei turėdamas žinoti visus tam keliamus reikalavimus, pareiškėjas
2006 m. kovo 15 d., 2006 m. gegužės 25 d. ir 2006 m. birželio 1 d. pateikė
Agentūrai prašymus išmokėti eksporto kompensacijas pagal paraiškas Nr.
5VR50113926 (2005 m. gruodžio 21 d., pagal eksporto licencijas AGREX Nr.
DK109575 ir Nr. DK109578); Nr. 5KR10104197 (2005 m. gegužės 27 d., pagal
eksporto licencijas AGREX Nr. DK103978, Nr. DK104034 ir Nr. DK104069);
5SR10102932 (2005 m. liepos 28 d., pagal eksporto licenciją AGREX Nr.
DK104082), taip pat visus kitus eksporto kompensacijoms už į trečiąją šalį
(Tadžikistano Respubliką) eksportuotą baltąjį cukrų gauti reikalingus
dokumentus. Bendra pareiškėjo prašoma eksporto kompensacijos suma sudarė 1 346
295, 06 Lt.
Atlikus pareiškėjo dokumentų patikrą, nustatyta, kad
eksporto licencijose nurodyti žemės ūkio produktai - baltasis cukrus buvo
išvežtas iš Bendrijos muitų teritorijos ir ši procedūra atlikta tinkamai.
Tačiau paaiškėjo, kad kartu su prašymais išmokėti eksporto kompensacijas
pateiktose eksporto iš Europos Sąjungos muitų teritorijos deklaracijose ir
Tadžikistano Respublikos importo deklaracijose nesutampa nurodyti eksportuoto -
importuoto produkto KN kodo pirmieji šeši skaitmenys. Eksporto licencijose ir
eksporto deklaracijose nurodytas eksportuojamos prekės KN kodas yra 1701 9910
9950 (kitas; baltasis cukrus), tuo tarpu Tadžikistano Respublikos importo
deklaracijoje Nr. 76217/23085/002358 (CF036144) nurodytas importuojamos prekės
KN kodas yra 1701 1190 01 (žaliavinis cukrus (pusgaminis), į kurį nepridėta
aromatinių arba dažančiųjų medžiagų; cukranendrių cukrus; kitas), o importo
deklaracijoje Nr. 762504/240106/0000218 (T3 015859) nurodytas importuojamos prekės
KN kodas yra 1702 9099 00 (kiti, įskaitant invertuotąjį cukrų, bei kiti cukraus
ir cukraus sirupo mišiniai, kurių sudėtyje esanti fruktozė sudaro 50 proc.
sausosios medžiagos masės; kiti), t. y. pareiškėjo pateiktose Tadžikistano
Respublikos importo deklaracijoje nurodyti prekių KN kodai reiškė ne baltąjį
cukrų, o kitus žemės ūkio produktus, už kurių eksportą pareiškėjui nebuvo išduotos
eksporto licencijos ir nebuvo numatytas eksporto kompensacijų mokėjimas.
Agentūros nustatyti prekių KN kodų nesutapimai buvo akivaizdūs, esminiai ir
negalėjo būti laikomi technine klaida, atsirandančia nesutampant vienam ar
keliems prekių kodų skaitmenims. Prekių KN kodų nesutapimai Agentūrai sukėlė
realiai pagrįstus įtarimus apie tai, ar į trečiąją valstybę buvo importuotas
tas žemės ūkio produktas, kuriam išduotos eksporto licencijos.
Prie Harmonizuotos prekių aprašymo ir kodavimo
sistemos tarptautinės konvencijos yra prisijungusi tiek Lietuvos Respublika,
tiek Tadžikistano Respublika. Ši konvencija buvo priimta tikslu sumažinti
išlaidas, patiriamas pakartotinai aprašant, perklasifikuojant ir perkoduojant
prekes, kai jos perkeliamos iš vienos klasifikavimo sistemos į kitą
tarptautinės prekybos metu, taip pat palengvinti prekybos dokumentų
standartizavimą, duomenų perdavimą. Harmonizuotoje sistemoje yra 1 241
pozicija, kurios suskirstytos į 96 skirsnius ir padalinta į 21 skyrių, ji apima
6 skaitmenų rinkinį. Tai reiškia, kad harmonizuota prekių nomenklatūra yra tik
iki šešto ženklo, toliau tai gali būti reglamentuojama tam tikromis sutartimis
arba nacionaline teise. Atskirų valstybių prekės klasifikacijos skirtumai gali
prasidėti tik nuo septintos pozicijos. Nagrinėjamu atveju prekių klasifikacijos
skirtumai buvo akivaizdūs ir esminiai. Pagal pareiškėjo pateiktose eksporto ir
importo deklaracijose nurodytus prekių kodus šie skirtumai buvo prasidėję nuo
ketvirtos ir penktos, o ne septintos pozicijų.
Atsakovas aiškina, jog muitinės dokumentuose nurodytų
prekių kodų sutapimas turi esminės reikšmės nustatant, ar muitinės importo
formalumai atlikti tinkamai ir ar eksporto kompensacijos gali būti mokamos. Tai
patvirtina Reglamento preambulės 2, 15, 17, 25 , 67 p., taip pat 15 str. 3 d.,
16 str. 1, 2 d. Pareiškėjo pateiktuose muitinės dokumentuose nesutampant prekių
KN kodams, Agentūrai pagrįstai nepakako vien tik formalaus prekių importo į
Tadžikistano Respubliką fakto ir pareiškėjo pateiktų importo deklaracijų, nes
šie dokumentai aiškiai ir neginčijamai nepatvirtino, jog į importuojančios
trečiosios valstybės rinką buvo pateiktas būtent tas žemės ūkio produktas,
kuriam išduota eksporto licencija, t. y. baltasis cukrus.
Atsiliepime nurodyta, jog prie pataisytų
importo deklaracijų nepateikti jokie paaiškinamieji raštai, nebuvo aišku, kas,
kada ir kaip atliko šiuos pataisymus, ar pagal pataisytus prekių KN kodus buvo
perskaičiuotas ir sumokėtas importo mokestis, muitai bei kada tai buvo
padaryta. Pareiškėjo papildomai pateiktos importo deklaracijos su pataisytais
prekių KN kodais neįrodė, kad eksportuotas produktas buvo iš tikrųjų
importuotas į Tadžikistano Respubliką.
Agentūra 2007 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr.
0073/07-UPD „Dėl AB „Danisco Sugar Panevėžys“ paraiškų eksporto kompensacijai
administravimo sustabdymo“ ir 2007 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 0074/07-UPD „Dėl
AB „Danisco Sugar Kėdainiai“ paraiškos eksporto kompensacijai administravimo sustabdymo“
sustabdė pareiškėjo paraiškų eksporto kompensacijoms gauti administravimą ir
kreipėsi į Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
dėl importo į Tadžikistano Respubliką įvykdymo patvirtinimo. Departamentas
pateikė paklausimą Tadžikistano muitinės administracijai apie tai, kokiu kodu
buvo importuotos prekės pagal pridedamas importo deklaracijas Nr.
762504/240106/0000218 (T3 015859) ir Nr. 76217/23085/002358 (CF 036144).
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos
finansų ministerijos 2007 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 3B-20.2/16-7752 „Dėl
prekių importo patvirtinimo“ Agentūrai buvo pateiktas Tadžikistano muitinės
administracijos 2007 m. liepos 17 d. raštas Nr. 8/PH-4214 „Dėl informacijos
suteikimo“. Atlikus Tadžikistano muitinės administracijos pateiktų dokumentų
analizę, nustatyta, kad importo deklaracijų 33 eilutėje nurodyti prekių KN
kodai nebuvo taisomi ir yra analogiški pirminėse importo deklaracijose
nurodytiems prekių kodams. Agentūra informavo apie tai pareiškėją ir paprašė
pateikti paaiškinimą, kodėl anksčiau papildomai pateikti importo į Tadžikistaną
deklaracijų duomenys skiriasi nuo tų duomenų, kuriuos pateikė Tadžikistano
muitinės tarnyba.
Pareiškėjui 2007 m. rugsėjo 27 d. raštais informavus
Agentūrą, kad taisymai importo deklaracijose iš tikrųjų buvo atlikti, Agentūra
2007 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. BR6-(13.22)-29807 „Dėl importo deklaracijose nurodyto
prekių KN kodo taisymų“ pakartotinai kreipėsi į Muitinės departamentą prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su prašymu dar kartą užklausti
Tadžikistano muitinės tarnybą apie tai, ar tikrai buvo atlikti importo
deklaracijų Nr. 762504/240106/0000218 ir Nr. 76217/23085/002358 taisymai. Apie
pakartotinį Agentūros užklausimą pareiškėjas buvo informuotas 2007 m. spalio 11
d. raštu.
Pareiškėjas 2007 m. spalio 22 d. papildomai pateikė
Agentūrai Tadžikistano Respublikos valstybinių pajamų ir mokesčių ministerijos (Nausko
muitinės poskyrio) 2007 m. spalio 8 d. raštą Nr. 16/259, kuriame nurodoma, kad
prekės kodas importo deklaracijoje Nr. 76217/23085/001358 buvo ištaisytas.
Duomenų apie prekės kodo kitoje importo deklaracijoje Nr. 762504/240106/0000218
(T3 015859) taisymą pareiškėjas nepateikė.
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos
finansų ministerijos 2008 m. sausio 7 d. raštu Nr. 3B-20.2/06-91 „Dėl
informacijos pateikimo“ Agentūrai buvo pateiktas Tadžikistano muitinės tarnybos
2007 m. gruodžio 3 d. raštas, kuriame nurodoma, jog prekių kodas nebuvo taisytas,
ką patvirtina prie rašto pridėtos importo deklaracijos Nr.
762504/240106/0000218 (T3 015859), Nr. 76217/23085/002358 (CF 036144), kurių 33
eilutėse atitinkamai nurodomi prekių kodai 1701119001 ir 1702909900.
Agentūra tvirtina, jog, siekiant nustatyti, ar
eksportuojamas baltasis cukrus buvo pateiktas į importuojančios trečiosios
valstybės rinką, buvo atlikti visi maksimaliai galimi veiksmai, tiek iš
pareiškėjo, tiek iš importuojančios trečiosios valstybės (Tadžikistano
Respublikos) surinkti bei įvertinti visi galimi papildomi įrodymai. Esant
esminiams importuojančios trečiosios valstybės centrinės muitinės institucijos
ir vietinės muitinės institucijos pateiktų importo dokumentų prieštaravimams,
Agentūra privalėjo vadovautis ir vadovavosi ne vietinės muitinės institucijos,
o aukščiausius įgalinimus šioje srityje turinčios Tadžikistano centrinės
muitinės administracijos pateiktais įrodymais, remiantis kuriais nustatyta, kad
prekių KN kodai importo deklaracijose taisomi nebuvo. Agentūra nėra ir negali
būti atsakinga už tai, kad Tadžikistano centrinės muitinės ir vietinės muitinės
pateikiama informacija prieštarauja viena kitai, ji negali kelti prielaidų, ar
šie prieštaravimai yra atsiradę dėl Tadžikistano muitinės sistemos
administravimo trūkumų, ar kitų priežasčių, taip pat jos galimybės tikrinti
gaunamą informaciją nėra begalinės.
Nustatyti prekių KN kodų nesutapimai reiškė pareiškėjo,
kaip eksportuotojo, atliktos importo procedūros netinkamumą, dėl ko nebuvo
įmanoma aiškiai ir neginčijamai nustatyti, ar atitinkami produktai, kuriems
išduotos eksporto licencijos, buvo importuoti į trečiąją valstybę, kaip to
reikalauja Reglamento preambulės 2, 17 p., 15, 16 str. Tai, ar importo
deklaracijose nurodyti žemės ūkio produktai apskritai buvo pateikti į
Tadžikistano rinką, taip pat, ar į Tadžikistano Respubliką buvo importuotas ne
baltasis cukrus, o kita žemės ūkio produkcija, kurios kodai ir buvo nurodyti
pareiškėjo pateiktose importo deklaracijose, neturėjo jokios teisinės reikšmės
šiuo atveju, nes šie žemės ūkio produktai nenurodyti eksporto licencijose ir
grąžinamosios eksporto kompensacijos už juos neskaičiuojamos.
Atsakovas aiškina, kad pareiškėjo pateiktos pradinės
importo deklaracijos, importo deklaracijos su ištaisytais prekių KN kodais,
taip pat kiti papildomai pateikti įrodymai yra neteisinga, melaginga
informacija. Šios aplinkybės sudarė pagrindą Agentūrai nustatyti baudą, kurią
sudaro tokio dydžio grąžinamoji išmoka, kuri taikoma iš tikrųjų eksportuotiems
produktams, tačiau sumažinta dvigubu skirtumu tarp prašomos grąžinamosios
išmokos ir taikomos grąžinamosios išmokos. Bendra pareiškėjo prašoma eksporto
kompensacijos suma sudarė 1 346 295,06 Lt, todėl jam apskaičiuota dvigubo
dydžio 2 692 590,12 Lt bauda.
Reglamentas, suteikiantis teisę Agentūrai skirti
baudas, kartu nustato tokių baudų skyrimo, mokėjimo ir išskaičiavimo taisykles.
Agentūra sustabdė eksporto kompensacijų administravimą ir suteikė pareiškėjui
teisę pateikti visus galimus paaiškinimus, papildomus įrodymus, taip pat pati
aktyviai rinko tokius įrodymus ir aiškinosi neatitikimų priežastis. Todėl nėra
jokio pagrindo teigti, kad, skiriant baudą buvo pažeistos pagrindinės
procedūros, taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių
įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Pareiškėjo ginčijamas sprendimas skirti baudą priimtas
kompetentingo subjekto - Agentūros Užsienio prekybos departamento direktoriaus
J. Bruzgulio, kurio įgalinimai šioje srityje nustatyti Bendrosios žemės ūkio
politikos prekybos mechanizmų administravimo Užsienio prekybos departamento
licencijų ir eksporto kompensacijų administravimo skyriuje procedūros aprašo VI
dalies „Kompensacijų administravimo procesų aprašymai“ 23.4. punkto „Baudų
apskaičiavimas ir taikymas“ 23.4.2. papunkčiu
Agentūrai jau priėmus ginčijamą sprendimą dėl eksporto
kompensacijų, taip pat sprendimą skirti baudą ir pareiškėjui apskundus šiuos sprendimus
teismui, 2008 m. balandžio 24 d. buvo pateiktas papildomas Tadžikistano
muitinės tarnybos 2008 m. balandžio 16 d. atsakymas Nr. 11/MA-2373, kuriame
nurodoma, jog importo deklaracijos Nr. 76217/23085/001358 33 eilutėje dėl
techninės klaidos nurodytas klaidingas prekės kodas 1702909900 vis dėlto buvo
ištaisytas į kodą 1701991001. 2008 m. gegužės 22 d. Agentūra tai pat gavo
Tadžikistano muitinės administracijos 2008 m. gegužės 8 d. raštą Nr. 8/MH-2790
„Dėl informacijos suteikimo“, kuriame nurodoma, jog importo deklaracijos Nr.
762504/2400106/000218 33 eilutėje nurodytas prekės kodas taip pat buvo
taisomas, vietoj kodo 1701991001 nurodant kodą 1701119001. Teigia, kad šiuos
įrodymus gavo tik po ginčijamų sprendimų priėmimo. Juose pateikiama informacija
prieštarauja ankstesniems tos pačios kompetentingos Tadžikistano muitinės
administracijos pateiktiems įrodymams. Agentūros galimybės fiziškai patikrinti,
ar buvo taisytos importo deklaracijos Tadžikistano Respublikoje, kas, kada,
kaip ir kodėl atliko tokius taisymus, yra ribotos tiek teritorijos, tiek laiko,
tiek turimų įgalinimų prasme. Agentūra gali ir privalo vadovautis tik
tarptautinio bendradarbiavimo keliu pateiktais trečiosios valstybės
kompetentingų institucijų įrodymais, kaip kad ir buvo atlikta nagrinėjamo ginčo
atveju.
2008 m. gegužės 22 d. Agentūros tiesiogiai, ne
tarptautinio bendradarbiavimo keliu, gautame Tadžikistano muitinės
administracijos 2008 m. gegužės 8 d. rašte Nr. 8/MH-2790 „Dėl informacijos
suteikimo“ nurodoma, jog buvo ne tik ištaisyta importo deklaracija, bet ir
padaryti muitinės statistinių bazių duomenų pakeitimai. Tuo tarpu Muitinės
departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. balandžio 21
d. raštu Nr. 3B-20.2/06-3688 „Dėl informacijos pateikimo“ anksčiau perduoti
Agentūrai kartu Tadžikistano muitinės administracijos 2008 m. balandžio 16 d.
papildomu raštu Nr. 11/MA-2373 „Dėl informacijos suteikimo“ pateiktame importo
deklaracijoje Nr. 76217/230805/0001358 kodo taisymus atlikusios Tadžikistano
Respublikos valstybinių pajamų ir mokesčių ministerijos Nausko muitinės
poskyrio pareigūnės 2008 m. balandžio 4 d. paaiškinime nurodoma, jog importo
deklaracijoje ištaisiusi prekės kodą, ji apie tai informavo Nausko muitinės
darbuotojus, iš kurių sužinojo, jog pirmasis importo deklaracijos egzempliorius
yra archyve Tadžikistano sostinėje Dušambėje (nieko nekalbant apie duomenų
statistinėse bazėse pakeitimus) ir todėl negalima ištaisyti šio egzemplioriaus.
Tadžikistano muitinės administracijos 2008 m. gegužės 8
d. rašte Nr. 8/MH-2790 „Dėl informacijos suteikimo“ teigiama, kad importo
deklaracijos Nr. 762504/2400106/000218 33 eilutėje (prekės kodas) dėl techninės
klaidos vietoj kodo 1701991000 buvo nurodytas kodas 1701119001, tačiau ši
klaida ištaisyta, pakeitus muitinės deklaraciją ir muitinės statistinių bazių
duomenis. Patvirtinant šiame rašte pateiktą informaciją, prie jo buvo pridėta
importo deklaracijos Nr. 762504/2400106/000218 4 egzemplioriaus kopija. Pažymi,
kad importo deklaracijos Nr. 762504/2400106/000218 4 egzemplioriaus originalas
visada buvo ir šiuo metu yra Agentūroje, taigi, akivaizdu, kad importo
deklaracijos kopijos taisymas yra negalimas ir nesukelia jokių teisinių
padarinių.
Tadžikistano muitinės administracijos
2008 m. gegužės 8 d. rašte Nr. 8/MH-2790 „Dėl informacijos suteikimo“ teigiama,
kad importo mokesčiai už prekes kodais 1701991000 ir 1702909900 yra 5 proc.
muitinės vertės, nors rašte kalbama apie importo deklaracijoje Nr.
762504/2400106/000218 su neteisingu prekės kodu 17011190 01 atliktus taisymus.
Taigi nėra aišku, kokio dydžio importo mokesčiai ir muitai buvo sumokėti už
žemės ūkio produktus, identifikuotus klaidingu KN kodu 1701119001.
Gavęs atsakovo atsiliepimą, pareiškėjas pateikė
papildomus paaiškinimus (t. IV, b. l. 83-99). Juose nurodė, kad atsakovas
nepagrįstai vadovaujasi Harmonizuotos sistemos konvencija, kadangi ši konvencija
ginčo teisinių santykių paprasčiausiai nereguliuoja. Atsakovas taip pat
nepagrįstai nurodo, jog būtinumą laikytis Harmonizuotos sistemos konvencijos
reikalavimų numato, o tuo pačiu ir tai, kad eksporto ir importo deklaracijose
nurodyto KN kodo skaitmenys turi sutapti, patvirtina Europos Komisijos 1998 m.
kovo 5 d. rekomendacija Nr. VI/8763/97.
Tadžikistano Respublikos muitinės tarnybos pateikti
dokumentai, kurie keliavo kartu su pareiškėjo baltojo cukraus siuntomis į šią
šalį, visiškai atitiko dokumentus, kuriuos pareiškėjas pateikė atsakovui kartu
su prašymais išmokėti eksporto kompensacijas. Tadžikistano Respublikos muitinės
tarnyba pateikė tuos pačius baltojo cukraus siuntų kilmės, kokybės ir svorio
bei fitosanitarinius sertifikatus, kurie buvo pateikti pareiškėjo Lietuvos
Respublikos muitinei kartu su baltojo cukraus siuntomis jų eksporto iš Europos
Sąjungos muitų teritorijos įforminimo metu, tas pačias baltojo cukraus siuntų Tadžikistano
Respublikos importą į šią respubliką patvirtinančias importo deklaracijas (be
KN kodo pataisymų) bei tuos pačius transportavimo dokumentus (t. y. mažosios
skubos važtaraščius (pranešimų apie krovinio atvežimą (gavėjui) egzempliorius)).
Tiek transportavimo dokumentuose, tiek kituose krovinį lydinčiuose dokumentuose
nurodyti KN kodai buvo tapatūs Europos Bendrijos deklaracijose nurodytiems KN
kodams, todėl mano, kad atsakovo teiginys, jog šiuose dokumentuose yra nurodyti
kitokie KN kodai nei Europos Bendrijos eksporto deklaracijose yra visiškai
nepagrįstas.
Atsakovas teigia, jog kartu su 2007 m. balandžio 6 d.
pareiškėjo pateiktomis patikslintomis Tadžikistano Respublikos importo
deklaracijomis su pataisytais KN kodais jis neva turėjo pateikti
paaiškinamuosius raštus, iš kurių būtų matyti kas, kada ir kaip atliko šiuos
pataisymus, ar pagal pataisytus KN kodus buvo perskaičiuoti ir sumokėti importo
muitai bei kiti mokesčiai, ir kada tai buvo padaryta. Pareiškėjo nuomone, šie
atsakovo argumentai ne tik kad neturi teisinio pagrindo bet ir prieštarauja
ankstesnei atsakovo praktikai. Nei Reglamentas, nei kiti Europos Sąjungos
teisės aktai nenumato pareigos pateikti paaiškinamųjų raštų su šia informacija.
Priešingai, Reglamento 16 str. 1 d. numato, jog įrodant, kad muitinės
formalumai buvo atlikti, be visų kitų šiame straipsnyje išvardintų privalomų
dokumentų, yra pateikiamas muitinės dokumentas (t. y. importo deklaracija), jo
kopija ar fotokopija su dokumento originalą išdavusios institucijos
patvirtinimu, kad ši yra tikra.
Atsakovo teiginys, jog, įvertinus pareiškėjo pateiktų
Tadžikistano Respublikos importo deklaracijose nurodytų KN kodų neatitikimų
mąstą, tapo aišku, kad pareiškėjas pateikė melagingą informaciją, yra
nepagrįstas. Toks atsakovo vertinimas, pareiškėjo teigimu, yra grindžiamas
paprasčiausiomis prielaidomis bei spėlionėmis. Jis taip pat atliktas remiantis
tik pirminiais Tadžikistano Respublikos importo deklaracijomis bei jose
nurodyta informacija, o ne pareiškėjo pateiktų dokumentų visuma. Atsakovas
nebent galėjo nustatyti, ar iš tikrųjų pareiškėjo pateiktose pirminėse
Tadžikistano Respublikos importo deklaracijose nurodytų KN kodų skaitmenys
nesutampa, o ne tai, ar pareiškėjas, pateikdamas melagingą informaciją, bandė
gauti eksporto kompensaciją.
Atsakovas pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 patvirtintų Nacionalinės
mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų (toliau Nuostatai) 9.4.
p. turi teisę, nustačius lėšų naudojimo pažeidimus, stabdyti ir/ar anuliuoti
paramos gavėjo teisę naudotis suteikta parama bei inicijuoti suteiktos paramos
išieškojimą. Remiantis Nuostatų 17.2. p., išimtinę teisę spręsti minėtus
klausimus turi Atsakovo direktorius. Nuostatai nenumato galimybės Atsakovo
direktoriaus teisės įgalioti kitą asmenį atlikti šiuos veiksmus. Todėl
akivaizdu, kad teisė priimti sprendimą skirti baudą negali būti deleguota
jokiam kitam Atsakovo tarnautojui, išskyrus Nuostatuose numatytus atvejus
(Nuostatų 16 p.), ypač tada, kai sprendimą dėl baudos, kuri nagrinėjamu atveju
dėl jos pobūdžio ir dydžio yra laikytina baudžiamojo pobūdžio sankcija, priima
tas pats asmuo, kuris ir tiria tariamą teisės aktų pažeidimą. Be to, atsakovo
nurodomas aprašas nėra paskelbtas oficialiajame leidinyje „Valstybės žinios“.
Pasak pareiškėjo, atsakovas visiškai nepagrįstai
argumentuoja tai, jog tokiais atvejais jis gali ir privalo vadovautis tik
tarptautinio bendradarbiavimo keliu gautais dokumentais ir informacija.
Tadžikistano Respublikos muitinės tarnybos raštai aiškiai ir nedviprasmiškai
patvirtina, kad visos pareiškėjo baltojo cukraus siuntos iš tiesų buvo tinkamai
importuotos į Tadžikistano Respubliką ir kad atsakovui pateikti dokumentai,
įskaitant pataisytas Tadžikistano Respublikos importo deklaracijas, buvo
teisingi. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo atsisakyti pareiškėjui išmokėti
eksporto kompensacijas ir skirti baudą.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą
palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.
Atsakovo atstovai teisminio nagrinėjimo metu prašė
pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl mokėjimų už
eksportuojamą žemės ūkio produkciją.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Agentūra iš AB „Danisco
Sugar Kėdainiai“ (prieš 2007 m. spalio 1 d. reorganizaciją dalis įmonės
vadinosi AB „Danisco Sugar Panevėžys“) priėmė paraiškas eksporto kompensacijai
gauti (M egzempliorius) Nr. 5SR10102932 (eksporto licencija DK104082), Nr.
5VR50113926 (eksporto licencijos DK109575 ir DK109578) ir Nr. 5KR10104197
(eksporto licencijos DK103978, DK104034 ir DK104069). Cukraus kiekis (KN
kodas 1701 9910 9950), už kurį prašoma eksporto kompensacijos, pagal paraišką
Nr. 5VR50113926 yra 500 000 kg, kompensacijos suma - 678 475,20 Lt, pagal
paraišką Nr. 5SR10102932 - 186 750 kg, kompensacijos suma - 248 039,22 Lt ir
pagal paraišką Nr. 5KR10104197 - 313 250 kg, kompensacijos suma - 419 780, 64
Lt. Bendra prašomos kompensacijos suma - 1 346 295,06 Lt.
Tikrinant bendrovės pateiktus dokumentus pagal minėtas
paraiškas, atsakovui iškilo abejonių dėl importuoto produkto kodo, nes įmonė
pateikė pataisytas importo į Tadžikistaną deklaracijas Nr. 76217/23085/001358
ir Nr. 762504/240106/0000218. Atsakovas 2007 m. gegužės 16-17 d. sprendimais
(t. III, b. l. 39-40) sustabdė paraiškų eksporto kompensacijai administravimą
ir kreipėsi į Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos, kad šis paklaustų Tadžikistano muitinės tarnybos, kokiu KN kodu
prekės buvo importuotos į Tadžikistaną pagal gavėjo importo deklaracijas Nr.
76217/23085/001358 ir Nr. 762504/240106/0000218 (t. III, b. l. 41). Gavus
informaciją iš Tadžikistano, Agentūros Užsienio prekybos departamento
direktorius 2007 m. kovo 7 d. priėmė sprendimą Nr. 0030/08-UPD nemokėti pareiškėjui
eksporto kompensacijos pagal paraiškas Nr. 5SR10102932, Nr. 5VR50113926 ir Nr.
5KR10104197 ir AB „Danisco Sugar Kėdainiai“ skyrė 2 692 590,12 Lt dydžio baudą
(t. IV, b. l. 35-37).
Reglamento 3 str. numato, kad teisė gauti grąžinamąją išmoką įgyjama:
a) išvežus produktus iš Bendrijos muitų teritorijos, jeigu visoms trečiosioms
valstybėms taikomas vienodas grąžinamosios išmokos dydis, b) importavus
produktus į konkrečią trečiąją valstybę, jeigu jai taikoma diferencijuota grąžinamoji
išmoka. Reglamento preambulės 63 p. nustatyta, kad grąžinamosios eksporto
išmokos skiriamos remiantis tik objektyviais kriterijais, ypač atsižvelgiant į
eksportuojamo produkto kiekį, rūšį, būdingas savybes ir geografinę paskirties
vietą. Vadovaujantis Reglamento 51 str. 1 d. b punktu, jeigu
nustatoma, kad eksportuotojas, siekdamas gauti grąžinamąją eksporto išmoką,
paprašė sumos, didesnės nei taikoma išmoka, grąžinamoji išmoka už atitinkamus
eksportuotus produktus bus ta, kuri taikoma iš tikrųjų eksportuotiems
produktams, tačiau sumažinta dvigubu skirtumu tarp prašomos grąžinamosios išmokos
ir taikomos grąžinamosios išmokos, jei eksportuotojas sąmoningai pateikia
melagingą informaciją.
Atsakovo nuomone, Europos Bendrijos eksporto
deklaracijose ir Tadžikistano Respublikos importo deklaracijose nurodyto prekių
KN kodo skaitmenų sutapimas turi esminės reikšmės nustatant, ar muitinės
formalumai buvo atlikti ir ar gali būti mokamos eksporto kompensacijos. Pagal
Harmonizuotos sistemos konvencijos nuostatas eksporto kompensacija gali būti
mokama, jeigu paraiškoje eksporto kompensacijai gauti ir importo į trečiąją
šalį deklaracijoje sutampa bent šeši nurodyto prekių KN kodo skaitmenys.
Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, ar paraiškoje
eksporto kompensacijai gauti ir importo į trečiąją šalį deklaracijoje sutampa
bent šeši nurodyto prekių KN kodo skaitmenys, ar buvo atliktas minėtų kodų
koregavimas.
Skundžiamame sprendime buvo pažymėta, kad AB „Danisco
Sugar Kėdainiai“ 2007 m. rugsėjo 27 d. raštais Nr. 6-145, Nr. 6-146 ir Nr.
1-543 paaiškino, kad prekių KN kodo taisymus atliko oficialios muitinės
tarnybos darbuotojas ir taisymai buvo atlikti legaliai. Taigi, pareiškėjas
kategoriškai paneigė, jog jis pats koregavo atitinkamus prekių KN kodus.
Nustatant ar tokia pareiškėjo versija yra pagrįsta,
tirtini ir vertintini kiti byloje esantys įrodymai. Šiuo atveju ypač aktuali
Tadžikistano Respublikos - valstybės, į kurią buvo importuotos prekės, muitinės
įstaigų pateikiama informacija apie prekių KN kodų taisymus.
Tadžikistano Respublikos valstybės pajamų ir mokesčių
ministerijos Nausko muitinės poskyrio 2007 m. spalio 8 d. rašte Nr. 16259 (t.
I, l. 114-115, t. II, b. l. 10-11, T. IV, l. 30, 44) nurodoma: „Spitamenko
muitinė Jums praneša, kad krovinio muitinės deklaracija Nr. 76217/23085/001358,
kurioje buvo nurodytas neteisingas prekės kodas, ištaisyta. Visi muitai,
rinkliavos ir mokesčiai apmokėti pagal naująjį pataisytą prekės kodą
1701991001“.
Tadžikistano Muitinės tarnybos prie Tadžikistano
Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 3 d. rašte Nr. 8/T3-6844 (t. IV, b. l.
6-7), adresuotame Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos generaliniam direktoriui pasakyta, kad deklaracijose Nr.
762504/240106/000218 ir Nr. 76217/23085/001358 prekės kodas taisomas nebuvo.
Tadžikistano Muitinės tarnybos prie Tadžikistano
Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 11 d. rašte Nr. 11/MH-2373 (t. IV, b.
l. 29, 43) nurodoma, kad pakartotinai išnarinėjus medžiagą dėl smulkaus cukraus
- 500 tonų iš AB „Danisco Sugar Panevėžys“, nustatyta, kad muitinės procedūros
įforminimo specialistas, pildydamas muitinės deklaracijos 33 grafą (prekės
kodas), iš tikrųjų padarė techninę klaidą (vietoj kodo 170199100 nurodė
1702909900). Prašoma muitinės deklaracijos 7617/230805/00013158 33 grafą pagal
Eurazijos ekonominės sandraugos Užsienio ekonominės veiklos Prekių nomenklatūrą
laikyti prekės kodu 170199100.
Muitinės procedūros įforminimo specialistė Ch. U.
Ostonova 2008 m. balandžio 4 d. (t. IV, b. l. 31-32, 45) paaiškinime nurodė,
kad 2005 m. atspausdintoje muitinės deklaracijoje 76217/230805/0001358 padarė
techninę klaidą, 33 grafoje įrašydama 1702909900. Ištaisiusi klaidą informavo
Nausko muitinės darbuotojus. Iš Nausko muitinės darbuotojų sužinojo, kad
pirmasis egzempliorius yra archyve Dušanbėje, todėl šio egzemplioriaus negalėjo
ištaisyti.
Muitinės tarnybos prie Tadžikistano Respublikos
Vyriausybės 2008 m. gegužės 6 d. rašte Nr. 8/MI-2790 (T. IV, b. l. 66-67)
nurodyta, kad muitinio tikrinimo specialistas, pildydamas deklaracijos 33
skiltį (prekės kodas), iš tikrųjų padarė techninę klaidą (vietoj kodo
1701991001 nurodytas 1701119001). Kai privatus verslininkas Z. Tošev kreipėsi į
Gisaros muitinę, kur buvo atliktas muitinis įforminimas, padaryta klaida buvo
ištaisyta, atitinkamai pakeičiant muitinės deklaraciją ir muitinės organų
statistinių duomenų bazės duomenis. Todėl pataisyta 33 skiltis yra tikra
(deklaracija Nr. 762504/2400106/000218) ir visi muitai, mokesčiai ir muitinės
rinkliavos sumokėti pagal Tadžikistano Respublikos įstatymus.
Kaip matyti iš paminėtų dokumentų turinio, Tadžikistano
muitinės tarnybos 2008 m. balandžio 11 d. raštas Nr. 11/MA-2373 ir 2008 m.
gegužės 6 d. raštas Nr. 8/MI-2790 iš esmės prieštarauja 2007 m. gruodžio 3 d.
raštui Nr. 8/T3-6844.
Agentūra 2008 m. birželio 5 d. sprendimu raštu Nr.
BR6-(13.18)-15592 (t. IV, b. l. 15-160) kreipėsi į Muitinės departamentą prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašydama užklausti Tadžikistano
muitinės tarnybos, kuriais raštais - Nr. 11/MA-2373, Nr. 8/MI-2790 ar Nr.
8/T3-6844 - reikia vadovautis nustatant prekių importo į Tadžikistano muitų
teritoriją faktą.
Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos
finansų ministerijos, išnagrinėjęs Agentūros prašymą kreiptis į Tadžikistano
muitinės administraciją dėl patikslinančio administracinės tarpusavio pagalbos
prašymo pateikimo, 2008 m. birželio 26 d. rašte (t. IV, b. l. 165) nurodė, kad
„jau 2 kartus kreipėsi į Tadžikistano muitinės administraciją dėl prekių
importo pagal importo deklaracijas Nr. 762504/240106/0000218 ir Nr. 76217/23085/002358.
Tadžikistano muitinės administracija į Muitinės departamento 2007 m. spalio 17
d. raštą Nr. 3B-20.2/16-9234 dėl Tadžikistano importo deklaracijose nurodyto
prekių kodo taisymo pateikė 2007 m. gruodžio 3 d. atsakymą Nr. 8/T3-6844 bei
informavo, kad taisymai importo deklaracijose atlikti nebuvo. Vėliau
Tadžikistano muitinės administracija patikslindama aukščiau minėtą savo
atsakymą, raštais Nr. 11/MA-2373 ir 8/MN-2790 informavo, kad atliko papildomą
tyrimą bei nustatė, kad muitinio įforminimo metu muitinės pareigūnas abiem
atvejais klaidingai užpildė 33 importo deklaracijos langelį ir neteisingai
nurodė prekės kodą. Tadžikistano muitinės administracija nurodo, kad šios
klaidos importo deklaracijose bei Tadžikistano muitinės duomenų bazėje buvo
ištaisytos bei prašo šiuos taisymus laikyti teisingais“. Muitinės departamentas
nurodė, kad siųsti administracinės tarpusavio pagalbos prašymą Tadžikistano
muitinės administracijai bei prašyti pateikti informaciją, kuriuo raštu reikia
vadovautis, netikslinga.
Taigi, iš byloje surinktos medžiagos aišku, kad Tadžikistano
Respublikos muitinės tarnyba vėlesniais - 2008 m. balandžio 11 d. ir 2008 m.
gegužės 6 d. raštais pripažino, kad pildant Tadžikistano Respublikos importo deklaracijas
buvo padarytos techninės klaidos, t. y. vietoj baltojo cukraus KN kodo Tadžikistano
muitinės pareigūnas neteisingai nurodė kitų prekių KN kodus. Nesiremti
paminėtais raštais, kurie pasirašyti Muitinės tarnybos prie Tadžikistano
Respublikos Vyriausybės viršininko, patvirtinti šios institucijos spaudais, teismui
nėra pagrindo, kadangi juose pateikta oficiali informacija, paneigianti
Tadžikistano Muitinės tarnybos prie Tadžikistano Respublikos Vyriausybės 2007
m. gruodžio 3 d. rašte Nr. 8/T3-6844 išdėstytą poziciją.
Tai, kad Tadžikistano Respublikos muitinės tarnybos
2008 m. balandžio 11 d. 2008 m. gegužės 6 d. raštai buvo priimti ir Agentūros
gauti jau po pareiškėjo skundžiamų aktų priėmimo, nereiškia, kad jie neturi
jokios juridinės galios.
Administracinių bylų teisenos
įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto
nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą,
pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu,
vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai
reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos
nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
Šiuo atveju iki skundžiamų aktų
priėmimo iš Tadžikistano muitinės institucijų gauta informacija buvo
prieštaringa, todėl kilo poreikis tęsti įrodymų rinkimo procesą nustatant visas
bylai svarbias aplinkybes. Vien dėl to, kad Tadžikistano muitinės
administracijos informacija apie tai, kad būtent Tadžikistano muitinės pareigūnas
atliko prekių KN kodų taisymus, Agentūrą pasiekė jau pritaikius piniginę sankciją
AB „Danisco Sugar Kėdainiai“ atžvilgiu, negali bloginti pareiškėjo padėties,
nemokant jam eksporto kompensacijų pagal pateiktas paraiškas. Agentūra dar iki
skundžiamų aktų priėmimo turėjo imtis visų priemonių tam, kad būtų pašalintos
visos abejonės dėl to, ar prekių KN kodai buvo taisyti. Kaip rodo bylos
medžiaga, viešojo administravimo subjektas šios pareigos tinkamai neįvykdė.
Atsakovo argumentą, kad Nausko
muitinės poskyrio 2007 m. spalio 8 d. rašte Nr. 16/259 pateikta informacija yra
neteisinga, klaidinga, teisėjų kolegija vertina kritiškai.
Pirma, šiame rašte pateikta
informacija apie prekių kodo taisymą atitinka tuos teiginius, kurie buvo
išdėstyti vėlesniuose (2008 m. balandžio 11 ir gegužės 6 d.) Muitinės tarnybos
prie Tadžikistano Respublikos Vyriausybės raštuose, kuriuose išdėstyta galutinė
Tadžikistano muitinės tarnybos pozicija.
Antra, Nausko muitinės poskyrio
2007 m. spalio 8 d. raštas Nr. 16/259 neprieštarauja muitinės procedūros
įforminimo specialistės Ch. U. Ostonovos 2008 m. balandžio 4 d. duotiems
paaiškinimams (t. IV, b. l. 31-32, 45). Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų
suabejoti šios muitinės procedūros įforminimo specialistės duotų rašytinių
paaiškinimų patikimumu.
Kaip jau buvo minėta, Muitinės
procedūros įforminimo specialistė Ch. U. Ostonova paaiškinime nurodė, kad
pirmasis deklaracijos egzempliorius buvo archyve Dušanbėje, todėl negalėjo
ištaisyti šio egzemplioriaus. Ši aplinkybė būtent ir lėmė klaidingą
Tadžikistano Muitinės tarnybos prie Tadžikistano Respublikos Vyriausybės 2007
m. gruodžio 3 d. rašto Nr. 8/T3-6844 turinį, jog deklaracijose Nr.
762504/240106/000218 ir Nr. 76217/23085/001358 prekės kodas nebuvo taisomas.
Taigi, darytina išvada, kad Agentūros Užsienio
prekybos departamento direktorius, neišsiaiškinęs svarbių aplinkybių apie tai,
kad atitinkamus prekių KN kodus taisė ne pareiškėjas, o muitinės procedūros
įforminimo specialistas, dirbantis Tadžikistane, 2008 m. kovo 7 d. sprendime
Nr. 0030/08-UDP „Dėl AB „Danisco Sugar Kėdainiai“ eksporto kompensacijos
nemokėjimo“ nurodytais motyvais nepagrįstai atsisakė nemokėti AB „Danisco Sugar
Kėdainiai“ eksporto kompensacijų pagal paraiškas Nr. 5SR10102932, Nr.
5VR50113926 ir Nr. 5KR10104197 bei nepagrįstai pareiškėjui skyrė 2 692 590,12
Lt baudą. Šis skundžiamas administracinis sprendimas naikintinas
(Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 2 p.). Atsakovas
įpareigotinas pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2006 m. gegužės 25 d., 2006
m. birželio 1 d. ir 2006 m. kovo 15 d. prašymus išmokėti eksporto kompensacijas
už baltojo cukraus eksportą.
Skunde pareiškėjas taip pat prašė panaikinti Agentūros
2008 m. kovo 28 d. raštą Nr. BR-(3.82)-10203 „Dėl jums apskaičiuotos baudos“.
Administracinių aktų bei administracinių sprendimų
sąvokos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 8-12 d. Iš Agentūros 2008
m. kovo 28 d. rašto Nr. BR-(3.82)-10203 turinio matyti, kad pastaruoju nėra nustatytos,
pakeistos ar panaikintos teisės ar pareigos pareiškėjui, paveikti jo įstatymų
saugomi interesai. Tai iš esmės yra informacinio –
aiškinamojo pobūdžio raštas, kad nesumokėjus 2008 m. kovo 7 d. sprendimu
skirtos 2 692 590,12 Lt baudos, pareiškėjui bus skaičiuojamos palūkanos, kurių
dydis yra 0,04 proc. nuo skolos sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną.
Todėl Agentūros 2008 m. kovo 28 d. raštas Nr. BR-(3.82)-10203, kolegijos
nuomone, negali būti laikomas administraciniu aktu,
kuris AB „Danisco Sugar Kėdainiai” sukeltų kokias
nors teisines pasekmes. 2008 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. 0030/08-UDP
naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, todėl pareiškėjui neatsiranda
pareiga mokėti atitinkamas palūkanas.
Administracinis teismas gali apginti besikreipiančio
asmens pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus vienu iš Administracinių
bylų teisenos įstatymo 88 str. numatytų būdų tik tuo atveju, kai tokių
pažeidimų faktai yra nustatyti (šio asmens įrodyti) ir pažeidimo faktas yra
siejamas tik (būtent) su šio asmens teisėmis ar įstatymo saugomais interesais.
Todėl byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti Agentūros 2008 m. kovo 28 d. raštą
Nr. BR-(3.82)-10203 nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str.
1 d. 1 p. pagrindu. Panašią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas (adm. bylos Nr. A-438-117/2008, Nr. A39-351/2008,
Nr. A146-1455/2008).
Pareiškėjas teismui pateikė prašymą dėl išlaidų, turėtų
nagrinėjant šią administracinę bylą, atlyginimo priteisimo iš atsakovo. Nurodė,
kad, nagrinėjant administracinę bylą, AB „Danisco Sugar Kėdainiai” turėjo 153
444,89 Lt išlaidų. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį
mokestį.
Pareiškėjo prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
(t. IV, l. 145-149) nurodyta, kad jo atstovai atliko tam tikrus konkrečius
juridinius veiksmus (rengė prašymus įvairioms institucijoms, parengė skundą
teismui, paaiškinimus dėl atsakovo pateikto atsiliepimo ir kt.), tačiau
nedetalizuota, kas - advokatas ar advokato padėjėjas - atliko konkrečius
veiksmus, už kurių atlikimą Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos rekomendacijos
numato tam tikrą priteistiną užmokestį (advokatams ir advokatų padėjėjams pagal
minėtų rekomendacijų 5 p. numatytas skirtingas maksimalus priteistinas užmokestis).
Be to, teismui nebuvo pateikta kai kurių prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų
priteisimo nurodytų pareiškėjo atstovų rengtų dokumentų (t. IV, b. l. 146-147;
4, 8-10, 14, 16 punktai), todėl spręstina, kad AB „Danisco Sugar Kėdainiai“
prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bus nagrinėjamas įsiteisėjus
teismo sprendimui ir ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo
įsiteisėjimo dienos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d.) pateikus
reikiamus dokumentus (nurodytus t. IV, b. l. 146-147; 4, 8-10, 14, 16
punktuose), taip pat detalizavus prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
nurodytų konkrečių juridinių paslaugų teikėjus.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 2
p., 101 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija
n
u s p r e n d ė :
pareiškėjo AB „Danisco Sugar Kėdainiai“ skundą patenkinti
iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Užsienio prekybos departamento
direktoriaus 2008 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 0030/08-UDP „Dėl AB „Danisco Sugar
Kėdainiai“ eksporto kompensacijos nemokėjimo“ ir įpareigoti Nacionalinę
mokėjimo agentūrą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pakartotinai
išnagrinėti AB „Danisco Sugar Kėdainiai“ 2006 m. gegužės 25 d., 2006 m.
birželio 1 d. ir 2006 m. kovo 15 d. prašymus išmokėti eksporto kompensacijas už
baltojo cukraus eksportą.
Administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministerijos 2008 m. kovo 28 d. raštą Nr. BR-(3.82)-10203 „Dėl jums
apskaičiuotos baudos“ nutraukti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo
apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam
teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos
administracinį teismą.
Teisėja Veslava
Ruskan
Rūta
Miliuvienė
Raimondas
Blauzdžius