Civilinė byla Nr. 2A-484/2013                        

Procesinio sprendimo kategorija:110.6.;(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno ir Rimvydo Norkaus (pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ prašymą dėl galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2A-484/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dina International“ transportas ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „SEB lizingas“ dėl vienašalio sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija,       

n u s t a t ė :

              Ieškovas UAB „Dina International“ transportas ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti vienašališką atsakovo AB „SEB lizingas“ finansinio lizingo sutarčių nutraukimą neteisėtu. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su lizinguojamo turto perėmimu.

              Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 20 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino - uždraudė atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su lizinguojamo turto perėmimu.               Atsakovui šią nutartį apskundus, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 10 d. nutartimi 2011 m. sausio 20 d. nutartį pasinaikino.

              Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1418/2011, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartį panaikino. Tokiu būdu liko galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiančios atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su lizinguojamo turto perėmimu. 

              Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 12 d. sprendimu atmetė ieškovo UAB „Dina International“ transportas ieškinį atsakovui AB „SEB lizingas“ dėl vienašalio sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Sprendime nurodoma, kad įsiteisėjus šiam sprendimui panaikinamos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

              Ieškovas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimą apskundė apeliacine tvarka. Byla su ieškovo apeliaciniu skundu 2012 m. vasario 8 d. perduota Lietuvos apeliaciniam teismui. Apeliacinio skundo nagrinėjimo data nėra paskirta.

              2013 m. sausio 17 d. atsakovas AB „SEB lizingas“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo. Prašyme nurodoma, kad atsakovas nuo 2011 m. vasario 3 d. jokių mokėjimų iš ieškovo negauna. Ieškovas savo veikloje naudoja lizinguojamas transporto priemones, dėl to krenta šio turto vertė, o tuo pačiu didėja atsakovo nuostoliai. Dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negalėjo susigrąžinti transporto priemonių ir jų realizuoti už lizingo nutraukimo metu buvusią šio turto vertę. Naudojant lizingo objektus savo veikloje, jų vertė nuolat mažės. Remiantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 patvirtinta Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka, kvalifikuotas vertintojas atliko preliminarų paskaičiavimą ir nustatė, kad nuo 2011 m. sausio 20 d. iki 2013 m. sausio 20 d. dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių lizinguotos transporto priemonės nuvertėjo 573 443 Lt suma. Be to, atsakovas nebūtinai turi pagrįsti nuostolių dydį. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartimi ieškovo iniciatyva UAB „Dina International“ transportas buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau ji 2011 m. rugsėjo 7 d. nutraukta, neparengus restruktūrizavimo plano. Turto arešto registro duomenimis, ieškovas turi ir kitų kreditorių. Šie duomenys liudija, kad ieškovo turtinė padėtis yra sunki, ir atsakovo nuostoliai gali likti neatlyginti, todėl yra pagrindas taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą.

              Ieškovas UAB „Dina International“ transportas prašo atsakovo AB „SEB lizingas“ prašymo netenkinti. Ieškovo teigimu, atsakovo prašymas grindžiamas praeities aplinkybėmis, todėl jomis negalima remtis, o dėl galimos nuostolių grėsmės ateityje atsakovas nepateikia jokių argumentų. Tokiu atveju CPK 146 straipsnio 1 dalis netaikoma. Atsakovas, siekdamas  įrodyti nuostolius, turi kreiptis bendra ieškinio teisenos tvarka, arba įvykdyti CPK 146 straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus, kuri numato nuostolių atlyginimo procedūrą. Atsakovas, siekdamas atsiimti transporto priemones, siekia išspręsti ginčą iš esmės, o tai prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nutarčiai ir teismų praktikai tokio pobūdžio bylose. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 24 d.  nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-617/2013, išsprendė klausimą dėl UAB „Dina International” transportas finansinės padėties, nurodydamas, kad bendrovė yra moki ir jai atsisakyta kelti bankroto bylą. Todėl nėra realios grėsmės dėl galimų nuostolių atlyginimo. Ieškovas patvirtina, kad nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo dienos nepasikeitė lizinguojamo turto būklė. Visos transporto priemonės tvarkingos, važiuojančios, apdraustos. Šias aplinkybes galėtų paliudyti atsakovo atstovas R. Š., kuris 2012 m. liepos - rugsėjo mėn. apžiūrėjo ir įvertino visas lizinguojamas transporto priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiomis nutartimis. Šalių rizikos, nuostoliai, ekonomiškumo ir teisingumo kriterijai jau buvo įvertinti ir procesinis sprendimas priimtas, atsižvelgiant į abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Atsakovas, siekdamas dar kartą svarstyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, piktnaudžiauja savo teisėmis. Ieškovas siekė ir siekia taikiai išspręsti kilusį ginčą (suteikia galimybes apžiūrėti transporto priemones, teikia taikos sutarties siūlymus ir pan). Tuo tarpu atsakovas elgiasi priešingai - mokiai įmonei inicijavo bankroto bylą, neteikia pasiūlymų dėl taikos sutarčių sąlygų, teisme teikia nepagrįstus, pavėluotus prašymus ir pan. Įpareigojimas užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimą pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, nes ieškovas, teikdamas ieškinį teismui privalo sumokėti ne tik žyminį mokestį, tačiau ir siekdamas apsaugoti savo interesus turėti papildomų išlaidų. Ieškovas atsakovui yra sumokėjęs 50 proc. (apie 2,3 mln. Lt) visos lizinguojamo turto vertės, kuriuos ieškovas prarastų, jeigu atsakovui būtų suteikta galimybė atsiimti minėtą turtą. Tokiais veiksmais atsakovas siekia sužlugdyti bendrovę ir  rinkos dalyvį, o ne apsaugoti savo interesus.  Be to, atsakovas ateityje kilsiančius nuostolius grindžia pažyma,  kurioje apskaičiuoti sąlyginiai nuostoliai už praėjusį laikotarpį. Atsakovo pateiktų transporto priemonių vertė neatitinka viešojoje erdvėje skelbiamų tokių transporto priemonių vertės, todėl laiko, kad nuostolių suma apskaičiuota neobjektyviai, neatsižvelgiant į tikrąją transporto priemonių vertę. 

              Teisėjų kolegija,

              k o n s t a t u o j a:

Atsakovas savo prašymą taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą argumentuoja tuo, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudus atsakovui jas perimti iš ieškovo, pastarasis transporto priemones naudoja savo veikloje, dėl to jos praranda vertę, atsakovas negali jų realizuoti sutarčių nutraukimo metu buvusiomis rinkos kainomis, o dėl blogos ieškovo turtinės padėties egzistuoja grėsmė, kad atsakovo patirti nuostoliai liks neatlyginti.

Atsiliepime į prašymą ieškovas nurodo, kad prašymas grindžiamas nuostoliais, patirtais praeityje, visos transporto priemonės yra tvarkingos techninės būklės. Ieškovas taip pat kelia abejonę dėl įrodymų, patvirtinančių atsakovo patiriamų nuostolių dydį, pagrįstumo bei nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos nagrinėti tokio prašymo.

CPK 146 straipsnio 1 dalis įtvirtina atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą. Jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas gali patirti nuostolių, būtina ne tik numatyti tokių nuostolių atlyginimo galimybę, bet ir užtikrinti, kad tokių nuostolių atlyginimas nepasunkėtų. Tuo tikslu CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuojamų nuostolių atlyginimas, jei tik atsakovas įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad byla pagal ieškovo UAB „Dina International“ transportas ieškinį atsakovui AB „SEB lizingas“ yra Lietuvos apeliacinio teismo žinioje. Procesas pirmosios instancijos teisme yra užbaigtas Vilniaus apygardos teismui 2011 m. spalio 12 d. priėmus sprendimą byloje ir persiuntus bylą į apeliacinės instancijos teismą su ieškovo apeliaciniu skundu. Visus su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakeitimu, tame tarpe ir nuostolių atlyginimo užtikrinimu susijusius klausimus sprendžia tos instancijos teismas, kuris nagrinėja bylą iš esmės. Todėl nepagrįstas ieškovo argumentas, kad nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimą turėtų spręsti pirmosios instancijos teismas. Taip pat teisėjų kolegija iš dalies nesutinka su atsiliepime į prašymą nurodytu argumentu, kad teismuose buvo spręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, buvo įvertinta šalių patiriama rizika ir priimtas procesinis sprendimas, užtikrinantis šalių interesų pusiausvyrą. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones buvo vertinamos aplinkybės, susijusios su galima teismo sprendimo neįvykdymo rizika, tačiau nebuvo analizuojami atsakovo patiriami nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei galimybė sulaukti tokių nuostolių atlyginimo. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nėra kliūtis spręsti nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, o priešingai – būtina prielaida, nes nesant laikinųjų apsaugos priemonių, negali atsirasti ir su jų taikymu siejami nuostoliai.

Bylos medžiaga patvirtina, kad bylinėjimasis teismuose dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu trunka nuo 2010 m. lapkričio 29 d., kai teisme buvo pareikštas ieškinys. Nuo to laiko atsakovas negali atsiimti transporto priemonių, kuriomis ieškovas naudojasi pagal atsakovo vienašališkai nutrauktas lizingo sutartis. Akivaizdu, kad tiek naudojamos, tiek nenaudojamos transporto priemonės per tokį ilgą laiką praranda savo vertę. Jei atsakovas būtų atsiėmęs transporto priemones ir jas realizavęs tuo metu, kai lizingo sutartys buvo nutrauktos, jų vertė būtų didesnė, nei yra šiuo metu. Taigi atsakovas galimai patiria nuostolius dėl to, kad ieškovo prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas negali atsiimti ir realizuoti transporto priemonių. Pažymėtina, kad nuostolių atsiradimo tikimybės iš esmės neginčija ir ieškovas.

Teisėjų kolegija taip pat įžvelgia riziką, kad nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, jei apeliacinės instancijos teismas paliks nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą (t. y. jei ieškinys bus galutinai atmestas). Tokią riziką pagrindžia sunki ieškovo turtinė padėtis, kurią patvirtina tiek nesėkmingi bandymai restruktūrizuoti bendrovę, tiek paties ieškovo teismui nurodomos aplinkybės (pvz., negalėjimas sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio).

Vertindama galima atsakovo nuostolių dydį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas šį dydį įrodinėja turto vertintojo 2003 m. sausio 14 d. pažyma apie atsakovo patiriamus nuostolius, o ši pažyma iš esmės remiasi ieškovo lizinguojamo turto rinkos verte ir tos rinkos vertės netekimu per bylinėjimosi laikotarpį. Ieškovas teigia, kad šie atsakovo nurodomi nuostoliai yra per dideli, lizinguojamo turto vertė yra didesnė, ir pateikia skelbimų iš interneto portalų kopijas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimą, atsakovo patiriami nuostoliai neturi būti įrodomi neginčijamais įrodymais. Kaip jau minėta, pakanka to, kad yra aiškus nuostolių atsiradimo mechanizmas, kuris priežastiniu ryšiu yra susijęs su taikomomis laikinosios apsaugos priemonėmis. Tačiau kadangi nuostolių dydis nėra neginčijamai aiškus, taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimą nėra būtina, kad nuostolių atlyginimas būtų užtikrintas visiškai. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas turi nustatyti, atsižvelgdamas į galimų nuostolių dydžio prognozę, įvertindamas laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui (ieškovui), jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant šią veiklą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti įmokėtinos pinigų sumos ar banko garantijos dydis nėra ribojamas ir turi būti nustatomas remiantis proporcingumo, protingumo bei ekonomiškumo principais, atsižvelgiant tiek į atsakovui pareikštų reikalavimų dydį, tiek į preliminarų galimų nuostolių dydį.

Atsižvelgdama į byloje pareikštų reikalavimų pobūdį, byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jų poveikį abiems proceso šalims ir siekdama jų interesų pusiausvyros, teisėjų kolegija nustato 100 000 Lt sumą, kurią ieškovas turi įmokėti į Lietuvos apeliacinio teismo sąskaitą arba nurodytai sumai pateikti banko garantiją, siekiant užtikrinti atsakovo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimą.

Kadangi ši suma yra didelė, nustatomas terminas šiam įpareigojimui iki 2013 m. kovo 1 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 146 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Teisėjai                                                                      Algirdas Gailiūnas

                                                                      Kazys Kailiūnas

                                                                      Rimvydas Norkus