Civilinė byla Nr. 2A-167-450/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01017-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.10 

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. V. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Ignitis grupė“, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ dėl teisingos akcijų kainos nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. P. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė nustatyti teisingą turimų akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau ir – ESO) akcijų kainą, t. y. taikyti teisingą privalomai išperkamų akcijų kainą 22,57 Eur už 1 vnt., priteisti ieškovui iš atsakovės 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad jam priklauso 2 681 vnt. ESO akcijų. Iš atsakovės gavo pranešimą apie privalomą ESO akcijų išpirkimą iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. Atsakovė už vieną vardinę akciją siūlė 0,880 Eur. Ieškovas su tokia akcijų kaina nesutinka, mano, kad siūloma kaina neatitinka tikrosios rinkos vertės. Jis akcijas gavo iš valstybės už grąžintą 1 ha žemę Alytaus m., kurios vertė yra 54 kartus didesnė už turimų akcijų kainą. Ieškovas pasiūlė turimas 2 681 vnt. akcijų nupirkti už 8 043 Eur kainą, tačiau nesulaukė atsakymo.

3.       Ieškovas nurodė, kad yra neįgalus, jam nustatytas nedarbingumas; jo sveikata ypatingai pablogėjo gavus atsakovės pranešimą apie privalomą akcijų išpirkimą. Pažymėjo, kad prasidėjus teisminiam ginčui patiria didelį stresą, pablogėjo emocinė sveikata, nemiega naktimis, jaučia nuolatinę įtampą ir stresą, yra priverstas vartoti medikamentus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 31 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

5.       Teismas, įvertinęs atsakovės atliktus veiksmus, susijusius su privalomu ESO akcijų išpirkimu, darė išvadą, kad atsakovė yra atlikusi visus veiksmus, nustatytus galiojančiu reguliavimu, siekdama privalomai išpirkti smulkiųjų akcininkų akcijas.

6.       Teismas nustatė, kad atsakovė, įgyvendindama pirminį viešą akcijų siūlymą (angl. Initial Public Offering, toliau – IPO), 2020 m. spalio 5 d. padidino įstatinį kapitalą, išleisdama 20 000 000 naujų akcijų, kurios 2020 m. spalio 7 d. buvo įtrauktos į prekybą Nasdaq Vilnius ir Londono vertybinių popierių biržose. Atsakovės IPO reiškia, kad vertybinių popierių biržoje pradėtos platinti atsakovės, kuri yra patronuojanti AV „Ignitis grupė“ įmonių grupės (toliau – Grupė) įmonė, akcijos. Grupę sudaro 23 įmonės, kurių veikla susijusi su elektros energijos gamyba (pvz., AB „Ignitis gamyba“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VĖJO GŪSIS“, UAB „VĖJO VATAS“), elektros energijos bei gamtinių dujų skirstymu (ESO), gamtinių dujų ir elektros pardavimu (UAB „Ignitis“), elektros energijos ir šilumos gamyba, perdirbant atliekas (pvz., UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“, UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“) ir kt., tai reiškia, jog vykdant atsakovės, kaip patronuojančios įmonės, IPO, akcijų kaina buvo nustatyta, įvertinus visų grupės įmonių vertes ir generuojamą pelną, ateities grąžą. Todėl teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad ieškovo reikalaujamas atsakovės IPO akcijų kainos prilyginimas ESO akcijų kainai yra nekorektiškas.

7.       Teismas nurodė, kad ESO nominali akcijos vertė lygi 0,290 Eur, kuomet rinkos kaina, akcijoms esant listinguojamoms Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje paskutiniais mėnesiais buvo apie 0,800 Eur. ESO akcijų pardavimo kaina buvo nustatyta remiantis svertiniu 6 mėn. akcijų rinkos kainos vidurkiu. ESO įstatinį kapitalą sudaro 894 630 333 išleistos akcijos po 0,290 Eur (įstatinis kapitalas lygus 259 442 796,00 Eur), tuo tarpu atsakovė yra išleidusi 74 283 757 akcijas, po 22,33 Eur, o įstatinis kapitalas lygus 1 658 756 294,00 Eur. Todėl teismas nusprendė, kad pripažinti, jog teisinga ieškovo akcijų kaina turėtų būti 22,57 Eur už akciją, nėra pagrindo.

8.       Teismas dėl ieškovo argumentų, susijusių su akcijų kainos nustatymu, siejant ją su negrąžinto turto verte, pažymėjo, kad tokio reikalavimo privalomojo akcijų supirkimą reguliuojančiose įstatymo nuostatose nėra. Tiek listinguojamų akcijų kainos, tiek nekilnojamojo turto (žemės sklypo) kainos nuolat kinta, jas reguliuoja rinkos dėsniai, pasiūla ir paklausa.

9.       Teismas atkreipė dėmesį, kad 2020 m. spalio 8 d. teismo posėdžio metu ieškovui buvo pasiūlyta per 1 mėn. terminą pateikti nuomonę dėl ekspertizės skyrimo, nurodyti galimą ekspertizės kainą ir galimybes apmokėti tokios ekspertizės kainą. Ieškovas nurodė, jog ekspertizės skyrimo byloje atsisako.

10.       Teismas nusprendė, kad nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų atliekant privalomojo išpirkimo procedūrą ir nustatant akcijų kainą, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad medicininiame išraše, kuriuo ieškovas įrodinėja jo patirtą neturtinę žalą, nurodyti tik jo paties nusiskundimai miego sutrikimais, nepatvirtinti  medicininiais tyrimais, o tokios lėtinės ligos kaip hipertenzija, cukrinis diabetas ir kt., yra atsiradę žymiai anksčiau nei atsakovė pradėjo privalomąją akcijų išpirkimo procedūrą, todėl nusprendė, jog tarp jų ir minėtos procedūros atlikimo nenustatytas priežastinis ryšys. Teismas neatmetė galimybės, kad ieškovas, sužinojęs apie akcijų išpirkimą ir kainą, kuri neatitiko jo paties subjektyvaus akcijų įvertinimo, išgyveno tam tikras neigiamas emocijas, tačiau nenustačius neteisėtų veiksmų nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovės atžvilgiu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11.       Ieškovas V. P. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti ar Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau – VPĮ) 32 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai; priimti atsisakymą nuo ieškinio dalyje, kurioje ieškovas prašė jo naudai iš atsakovės priteisti 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, civilinę bylą šioje dalyje nutraukti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

11.1.                      Pažeista ieškovo teisė į žodinį bylos nagrinėjimą bei teisinės pagalbos principas, tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Ieškovas yra senyvo amžiaus, byla neelektroninė, teismo posėdis vyko nuotoliniu būdu per ZOOM programą, todėl ieškovui, neturint kompiuterinio raštingumo įgūdžių, tokios formos posėdis sukėlė daug streso ir iššūkių. Jis nežinojo kaip teikti paaiškinimus ar kaip susisiekti su atstovu, kuris buvo prisijungęs iš kitos darbo vietos. Ieškovas neturėjo galimybės pasitarti su atstovu bei suderinti teikiamos pozicijos, pvz. dėl ekspertizės skyrimo. Ieškovui nebuvo išaiškinta galimybė prašyti skelbti pertrauką ar paskambinti atstovui. Tik pasibaigus nuotoliniam teismo posėdžiui, ieškovas ėmėsi veiksmų išsiaiškinti apie ekspertizės finansavimo galimybes.

11.2.                      Bylos nagrinėjimo metu buvo pažeisti rungtyniškumo bei nešališkumo principai, vienai iš šalių teikiant didesnį procesinį pranašumą. Ieškovui buvo nustatytas 1 mėn. terminas apsispręsti dėl ekspertizės skyrimo ir jos apmokėjimo, kuris yra objektyviai per trumpas įvykdyti nutartį, nes ieškovas yra pensininkas, gaunantis senatvės pensiją bei Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos sprendimu (toliau – VGTP sprendimu) 100 proc. atleistas nuo išlaidų mokėjimo, kai tuo tarpu atsakovė generuoja milijonines pajamas. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs smulkaus akcininko interesų gynimą kaip viešąjį interesą.

11.3.                      Nagrinėjamu atveju teismas turėjo pareigą savo iniciatyva įvertinti poreikį skirti ekspertizę ir neturėjo pagrindo atsisakyti skirti ekspertizę, argumentuodamas vien tuo, kad apeliantas tokio prašymo nepareiškė.

11.4.                      Ieškovas yra dukart apgautas: pirmą kartą, kai iš jo protėvių buvo atimta žemė ir jie buvo ištremti; antrą kartą, kai negalint grąžinti žemės, jam buvo pasiūlyti valstybės vertybiniai popieriai, kurių vertė tuo metu buvo 106 Lt už vieną akciją, kaip kompensacija už žemę. Tačiau per finansines ir teisines juridinių asmenų sujungimo / išskyrimo priemones, kurių ieškovas negalėjo kontroliuoti, jo turimos akcijos buvo nuvertintos, siekiant atsisakyti smulkiųjų akcininkų.

11.5.                      ESO akcijos yra ieškovo nuosavybė ir jis neketina jų parduoti, atiduoti ar dovanoti. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį nuosavybė per prievartą gali būti paimama tik visuomenės poreikiams ir turi būti teisingai atlyginama, tačiau šiuo atveju atsakovė neatstovauja visuomenės poreikiams, o yra verslo subjektas. Todėl VPĮ 32 straipsnis prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui.

12.       Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Apeliantas kelia klausimus, kuriems išspręsti buvo skirta pakankamai laiko, pvz., ekspertizės skyrimas, kurios ieškovas atsisakė, nurodydamas, kad ieškinys grindžiamas kitais įrodymais – atsakovės pirminio viešo akcijų siūlymo (toliau – IPO) kaina.

12.2.                      Ieškovas nenurodė nei vienos aplinkybės, dėl kurios būtų galima suabejoti privalomos ESO akcijų pardavimo kainos teisingumu. Ieškovo keliamos abejonės susijusios išimtinai su jo subjektyviu įsivaizdavimu, kokia turėtų būti, jo vertinimu, akcijų

13.       Atsakovė AB „Ignitis grupė“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; arba pripažinus, kad ieškovas atsisakė apmokėti ekspertizės išlaidas, palikti ieškinį nenagrinėtu. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Apeliacinis skundas turi būti grąžintas apeliantui, nes priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, pateiktas praleidus terminą jam paduoti, o prašymas atnaujinti tokį terminą nepateiktas. Ieškovas atstovaujamas profesionalių teisininkų, apeliacinį skundą rengė advokatas.

13.2.                      Teisė į teisingą teismą ir efektyvią teisinę pagalbą nebuvo pažeista, nes apeliantą atstovavo net du profesionalūs teisininkai, jam buvo suteikta pakankamai laiko pasirūpinti įrodomosiomis priemonėmis, pasirengti bylos nagrinėjimui, ieškovas aktyviai naudojosi teisine pagalba (pvz., 2020 m. gruodžio 7 d. posėdis buvo atidėtas dėl ieškovo advokato saviizoliacijos), prašymų ir argumentų teikimo teise, kuriuos teikė net keletą kartų, taip pat šalys buvo išklausytas 3 žodiniuose teismo posėdžiuose, kuriuose ieškovas dalyvavo asmeniškai su advokatu. Atsakovė savo poziciją tiek dėl teismo proceso eigos, tiek dėl ginčo bylos aplinkybių išdėstė raštu, todėl ieškovas turėjo pakankamai laiko susipažinti su visais argumentais, juos aptarti su atstovais (profesionaliais teisininkais), todėl rungimosi principas nebuvo pažeistas. Be to, nei ieškovas, nei jo atstovas nepasinaudojo galimybėmis prašyti teismo suteikti galimybę pasitarti naudojant ZOOM programos funkciją „privatų kambarį“ ar prašyti teismo padaryti byloje pertrauką, pozicijoms suderinti.

13.3.                      Teismo posėdžiai byloje (2020 m. spalio 8 d. ir 2020 m. gruodžio 7 d.), kol nebuvo paskelbtas griežtas karantinas, vyko teismo posėdžio salėse. Vėliau, 2020 m. vasario 4 d. pranešimu teismui paprašius bylos dalyvių pateikti nuomonę dėl galimybės teismo posėdį organizuoti rašytine tvarka arba nuotolinio ryšio priemonėmis, apelianto atstovas nurodė, kad tiek jis, tiek ieškovas turi galimybę ir galės teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, todėl toliau teismo posėdžio organizavimas vyko nuotoliniu būdu pagal žodinio teismo posėdžio taisykles, nes apeliantas pats pasirinko tokią teismo posėdžio organizavimo tvarką.

13.4.                      Ieškovui buvo sudarytos pakankamos galimybės ir visos sąlygos ne tik per 1 mėn. terminą išreikšti savo nuomonę dėl ekspertizės skyrimo, nes ekspertizės klausimas buvo iškeltas dar 2020 m. spalio 8 d. teismo posėdžio metu, 2021 m. kovo 10 d. teismo posėdžio metu ieškovui net keletą kartų buvo užduoti klausimai dėl ekspertizės skyrimo, tačiau ieškovo pozicija šiuo klausimu buvo pasyvi, ieškovas jokių prašymų teismui neteikė, o ieškovo atstovė aiškiai atsakė, jog ekspertizės skyrimas netikslingas, nes ieškinys grindžiamas aiškiais įrodymais. Taigi ekspertizė nebuvo paskirta išimtinai dėl apelianto kaltės ir sąmoningo pasirinkimo, todėl ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Kita vertus, sprendimas buvo priimtas pagal ieškinio reikalavimą, kurio patenkinimui arba atmetimui ekspertizė nėra būtina, nes teismas neturėjo nustatinėti, kokia ESO akcijos kaina yra teisinga, o turėjo vertinti, ar yra pagrindas pripažinti, kad 22,57 Eur yra teisinga ieškovo valdomų akcijų kaina.

13.5.                      Privalomo ESO akcijų išpirkimo metu mokėta su Lietuvos banku suderinta kaina (0,880 Eur) yra teisinga, nustatyta griežtai vadovaujantis VPĮ nuostatomis, taikant pagrindinę akcijų kainos nustatymo taisyklę, akcijų kainą suderinus su priežiūros institucija. Nei apeliantui kažkada priklausiusio žemės sklypo, už kurį jam (jo šeimai) buvo kompensuota ESO (jo pirmtako) akcijomis, vertė, nei atsakovės pirminio viešo akcijų siūlymo (IPO) kaina negali būti lyginama su ESO akcijų kaina, kadangi tai yra savarankiški ir nesusiję institutai.

13.6.                      Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti ir gali būti ribojama; privalomas akcijų išpirkimo procesas ir jo sąlygos yra griežtai reglamentuoti įstatymo, kartu užtikrinant proporcingumo ir lygiateisiškumo principų įgyvendinimą; be to, analogiškos teisės normos konstitucingumas jau buvo vertinamas ankstesnėse Konstitucinio Teismo nagrinėjamose bylose, kuriuose priimti atitinkami atsakovės poziciją patvirtinantys nutarimai, todėl prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą, atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

       IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

15.       Ieškovas apeliaciniame skunde prašė priimti jo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalyje, kurioje prašė jo naudai iš atsakovės priteisti 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi šis klausimas išspręstas, civilinė byla dalyje dėl 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nutraukta, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio klausimo nepasisako.

16.       Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl privalomai superkamų smulkiųjų akcininkų akcijų kainos pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, kad pats ieškovas atsisakė ekspertizės akcijų kainai nustatyti skyrimo, nusprendė, jog atsakovės pasiūlyta 0,880 Eur kaina už vieną paprastąją vardinę 0,29 Eur nominalios vertės ESO akciją, kuri, be kita ko, buvo suderinta su priežiūros institucija, yra teisinga. Teismas ieškovo argumentus dėl akcijų išpirkimo kainos palyginimo su žemės sklypo, už kurį jam buvo kompensuota ESO akcijomis, verte, o taip pat su atsakovės IPO kaina, atmetė kaip nepagrįstus. Apeliantas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir teigia, kad teismo padaryti procedūriniai pažeidimai dėl posėdžio organizavimo formos, ekspertizės neskyrimas lėmė jo teisių į teisingą teismą ir efektyvią teisinę pagalbą, taip pat rungtyniškumo bei nešališkumo principų pažeidimus, dėl to buvo priimtas neteisingas teismo sprendimas. Ieškovas skunde taip pat kelia VPĮ 32 straipsnio konstitucingumo problemą.

Dėl naujų įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos

17.       Ieškovas prie apeliacinio skundo pridėjo 2020 m. gruodžio 28 d. jo paties kreipimosi į Lietuvos Respublikos Seimo narį Stasį Šedbarą kopiją; Seimo nario S. Šedbaro patarėjos atsakymo į ieškovo kreipimąsi kopiją, kurioje ieškovui rekomenduota visais teisiniais klausimais konsultuotis su jam Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos paskirtu advokatu; bei 2021 m. kovo 17 d. ieškovo kreipimosi į Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybą kopiją dėl ekspertizės išlaidų padengimo. Anot ieškovo, šie įrodymai patvirtina, kad jis aiškinosi tiek dėl ekspertizės skyrimo, tiek ir dėl jos finansavimo; pirmosios instancijos teismui šių įrodymų negalėjo pateikti dėl negebėjimo jų persiųsti elektroninėmis priemonėmis bei dėl galimybės tiesiogiai pasitarti su savo atstovu nebuvimo.

18.       Įstatymų leidėjas itin riboja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme galimybę. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. 

19.       Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). 

20.       Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). 

21.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ieškovo teikiamų įrodymų datą, pažymi, kad jie neabejotinai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis teikiamų įrodymų negebėjo persiųsti elektroninėmis ryšio priemonėmis ar, jog neturėjo galimybės tiesiogiai pasitarti su atstovu, pirmiau nurodytos teisėjų kolegijos išvados dėl objektyvios galimybės pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepaneigia, nes, visų pirma, šalys teise teikti naujus įrodymus turi naudotis sąžiningai ir savalaikiai, antra, ieškovas su atstove advokato padėjėja dalyvavo 2021 m. kovo 10 d. teismo posėdyje, kuriame turėjo visas galimybes pateikti aptariamus įrodymus, trečia, aplinkybė, kad ieškovas 2021 m. kovo 24 d. per EPP sistemą savo vardu teikė papildomus paaiškinimus, nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas juos atsisakė priimti, paneigia jo nurodomas aplinkybes dėl negebėjimo naudotis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teikiami duomenys nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui ir nei paneigia, nei patvirtina bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų (ne)teisėtumo dėl ekspertizės neskyrimo ir / ar akcijų kainos teisingumo. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad nėra pagrindo taikyti bendrosios taisyklės (CPK 314 straipsnis) išimtį ir ieškovo pateiktus įrodymus atsisakytina pridėti prie bylos. 

Dėl teismo posėdžio organizavimo formos 

22.       Apeliantas teigia, kad buvo pažeistos jo teisės į žodinį bylos nagrinėjimą bei teisinės pagalbos principas, nes ieškovas yra senyvo amžiaus, byla neelektroninė, teismo posėdis vyko nuotoliniu būdu per ZOOM programą, tai ieškovui, neturint kompiuterinio raštingumo įgūdžių, sukėlė daug streso ir iššūkių, nes jis nežinojo kaip teikti paaiškinimus ar kaip susisiekti su atstovu, kuris buvo prisijungęs iš kitos darbo vietos, todėl ieškovas neturėjo galimybės su atstovu pasitarti bei suderinti teikiamos pozicijos, t. y. realizuoti savo gynybos, pvz. teismui uždavus klausimą dėl ekspertizės skyrimo, dėl to teismas konstatavo, jog ieškovas atsisako ekspertizės skyrimo. 

23.       Bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi byla paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje, kuris įvyko 2020 m. spalio 8 d. ir kuriame pasirengus bylą nagrinėti iš esmės, pereita į žodinį bylos nagrinėjimą. Kitą teismo posėdį teismas paskyrė 2020 m. gruodžio 7 d., tačiau 2020 m. gruodžio 4 d. teisme buvo gautas ieškovo atstovo advokato R. L. pranešimas dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, nes jis buvo saviizoliacijoje dėl kontakto artimoje aplinkoje su asmeniu, kuriam patvirtintas COVID-19; dėl šios priežasties 2020 m. gruodžio 7 d. teismo posėdis buvo atidėtas. Teismas, gavęs ieškovo atstovo pranešimą bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikoje tuo metu paskelbtą karantiną, remdamasis Teisėjų tarybos rekomendacijomis dėl teismų funkcijų vykdymo ekstremaliosios situacijos metu, kuriuo rekomenduota teismo posėdžius organizuoti arba nuotoliniu būdu, arba rašytinio proceso tvarka, 2020 m. gruodžio 4 d. išsiuntė visoms šalims, tame tarpe ir ieškovui, pranešimą, kuriuo įpareigojo šalis pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka arba nurodyti šalių (ne)turimas galimybes posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu per ZOOM vaizdo konferencijų programą. Atsakovė ir trečiasis asmuo pranešė, kad jie nesutinka, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka bei, kad turi galimybes posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu per ZOOM vaizdo konferencijų programą. Ieškovo atstovas 2021 m. vasario 8 d. taip pat panešė, kad tiek jis, tiek ir jo atstovaujamas ieškovas turi galimybes teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu per ZOOM vaizdo konferencijų programą. Teismas, atsižvelgęs į šalių nuomonę, išsiuntė šalims pranešimus dėl nuotolinio teismo posėdžio; 2021 m. kovo 10 d. įvyko nuotolinis teismo posėdis. 

24.       Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, prieš nuspręsdamas dėl teismo posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu, paklausė visų bylos dalyvių nuomonės; ieškovo atstovas pateikė rašytinį sutikimą dėl tokios posėdžio organizavimo formos, nurodydamas, jog tiek jis, tiek ir jo atstovaujamasis turi galimybes posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu per ZOOM vaizdo konferencijų programą. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas atstovavimo apimtį, savo praktikoje yra nurodęs, jog visi atstovo atliekami procesiniai veiksmai yra atliekami atstovaujamojo vardu ir sukelia teisinius padarinius būtent atstovaujamajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2006; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-219/2020, 22 punktas). Be to, ieškovas jokių prieštaravimų dėl posėdžio formos neišreiškė ir paties teismo posėdžio metu. Taigi neginčijamai nustatyta, kad pats ieškovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sutiko su apeliaciniame skunde kritikuojama nuotoline teismo posėdžio organizavimo forma, todėl apelianto argumentai dėl jo pažeistos teisės į žodinį bylos nagrinėjimą atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Teisėjų kolegija taip pat papildomai atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, siūlydamas bylos šalims bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka arba teismo posėdį organizuoti nuotoliniu būdu per ZOOM vaizdo konferencijų programą, vadovavosi Lietuvos Respublikos Teisėjų tarybos rekomendacijomis dėl bylų nagrinėjimo ir teismo posėdžių organizavimo karantino laikotarpiu. 

25.       Minėta, kad 2021 m. kovo 10 d. teismo posėdyje dalyvavo tiek ieškovas, tiek ir jo atstovė advokato padėjėja. Iš teismo posėdžio informacinės pažymos bei posėdžio garso įrašo matyti, kad tiek pačiam ieškovui, tiek ir jo atstovei buvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl ginčo esmės ir procesinių bylos klausimų, pvz. ekspertizės skyrimo. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko ilgiau nei pusę metų, kurio metu ieškovą atstovavo profesionalus teisininkas advokatas R. L. bei 2021 m. vasario 5 d. Leidimo ir pavedimo sutarties pagrindu advokato padėjėja E. Š., todėl spręstina, jog ieškovas iki 2021 m. kovo 10 d. vykusio teismo posėdžio turėjo pakankamai laiko su atstovais suderinti jo atstovavimo pozicijas bei strategijas. Juo labiau, kad ir 2021 m. kovo 10 d. teismo posėdžio metu ieškovas nereiškė jokių prašymų dėl pertraukos paskelbimo / posėdžio atidėjimo / posėdžio formos pakeitimo, tikslu jam pasitarti / suderinti pozicijas su atstove. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisinės pagalbos principas pažeistas nebuvo. Vien formalus nesutikimas su teismo posėdžio organizavimo tvarka, pareikštas tik apeliaciniame skunde, negali būti interpretuojamas kaip apelianto procesinių teisių pažeidimas.

Dėl teismo ekspertizės (ne)skyrimo

26.       Apeliaciniame skunde ieškovas reikšmingą jo dalį skiria argumentams, susijusiems su ekspertizės (ne)skyrimu pirmosios instancijos teisme. Pasak apelianto, pažeisti rungtyniškumo ir nešališkumo principai, atsakovei – juridiniam asmeniui, kuris generuoja milijonines pajamas, teikiant didesnį procesinį pranašumą, nes ieškovui – fiziniam asmeniui, kuris VGTP sprendimu 100 proc. atleistas nuo išlaidų mokėjimo bei gauna senatvės pensiją, nustatytas 1 mėn. terminas apsispręsti dėl ekspertizės skyrimo ir jos apmokėjimo objektyviai buvo per trumpas įvykdyti tokią nutartį. Kilus ginčui dėl teisingos išperkamų akcijų kainos, taip pat įstatyme esant nustatytam privalomam ekspertizės skyrimui, teismas turėjo pareigą savo iniciatyva įvertinti poreikį skirti ekspertizę ir neturėjo pagrindo atsisakyti skirti ekspertizę, argumentuodamas vien tuo, kad apeliantas tokio prašymo nepareiškė.

27.       Teisėjų kolegija, atmesdama aukščiau nurodytus apelianto argumentus, pažymi, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog tokio pobūdžio ginče net ir ekspertų ataskaitoje nustatyta kaina būtų teismui tik rekomendacinio pobūdžio, nes galutinį sprendimą dėl teisingos kainos, kilus dėl jos suinteresuotų asmenų ginčui, priimtų būtent teismas. Kitaip tariant, teismas galėtų nuspręsti pritarti ar nepritarti ekspertų pateiktai ataskaitai, taip pat pakeisti ekspertų nustatytą kainą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-790-464/2021, 21 punktas). Analogiškos pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, šalių ginče dėl teisingos akcijų kainos nustatymo, kai yra privalomas akcijų pardavimas ir pirkimas, pateikus išaiškinimą, kad toje byloje gautas ekspertizės aktas bei jo išvados (dėl akcijų vertės ir teisingos privalomai išperkamų (parduodamų) akcijų kainos nustatymo) savaime nenulemia teismo sprendimo, kuriuo yra sprendžiamas teisingos akcijų kainos nustatymo klausimas, nes šį klausimą galutinai išsprendžia tokią teisę turintis teismas, remdamasis byloje surinktų įrodymų viseto vertinimu (CPK 185 straipsnis), o turto (verslo) vertintojų pateiktas vertinimas ar ekspertizės aktas yra reikšmingas įrodymas, pagrindžiantis teisingos kainos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2014).

28.       Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė, kaip stambioji ESO akcininkė, kreipėsi į kitą akcininką – apeliantą, siekdama įgyvendinti ESO akcijų išpirkimo procedūras. Atsakovė už vieną paprastąją vardinę 0,29 Eur nominalios vertės ESO akciją pasiūlė su Lietuvos banko 2020 m. gegužės 4 d. sprendimu suderintą kainą – 0,880 Eur. Kadangi, apelianto nuomone, suderinta kaina nėra teisinga, jis, pasinaudodamas akcininkų mažumos teise, kreipėsi į teismą su ieškinio reikalavimu nustatyti teisingą bendrovės akcijų kainą – 22,57 Eur už 1 vnt. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 8 d. parengiamojo teismo posėdžio metu protokoline nutartimi nustatė šalims vieno mėnesio terminą nuomonei dėl ekspertizės skyrimo byloje pareikšti, tačiau ieškovas nurodytu terminu nuomonės nepareiškė, neprašė teismo šio termino pratęsti. Priešingai, 2021 m. kovo 10 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovo atstovė advokato padėjėja nurodė, kad ekspertizės skirti nėra tikslo, nes kaina jau nustatyta.

29.       Teisėjų kolegija, apibendrindama motyvus, konstatuoja, kad tokiais atvejais, kai kreipiamasi į teismą dėl privalomai išperkamų akcijų teisingos kainos nustatymo, eksperto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kurio nesant teismas gali išspręsti ginčą vertindamas kitus byloje esančius įrodymus, tai šiuo atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės ir atliko. Juo labiau, kad nustatytos faktinės bylos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog ieškovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepageidavo ekspertizės skyrimo.

Dėl teisingos akcijų kainos nustatymo

30.       Apeliantas apeliaciniame skunde laikosi analogiškos pozicijos kaip ir pirmosios instancijos teisme ir teigia, kad privalomo ESO akcijų išpirkimo kaina yra neteisinga, mano, jog teisinga būtų akcijų išpirkimo kainą susieti su žemės sklypo, už kurį jam buvo kompensuota ESO akcijomis, verte, ar su atsakovės IPO kaina.

31.       Teisėjų kolegija, atmesdama apelianto argumentus dėl akcijų kainos, ją siejant su turto, į kurį nebuvo galimybės ieškovui atkurti iki nacionalizacijos turėtų nuosavybės teisių natūra, verte, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas tik teisingos akcijų kainos klausimas, tačiau teismas nesprendžia kompensacijos dydžio už negrąžintą ieškovui turtą klausimo. Juo labiau, kad, kaip pagrįstai pažymėjo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, nuosavybės teisių atkūrimo procesas, tame tarpe ir koeficientai, kuriais vadovaujantis buvo mokamos kompensacijos žemės savininkams, buvo griežtai reglamentuotas ir vykdomas laikantis nustatytos tvarkos; būtent tokį kompensavimo būdą už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą valstybei nuosavybės teise priklausančių vertybinių popierių (akcijų) įgijimu pasirinko pats ieškovas, todėl ieškovo keliamas klausimas nagrinėjamu atveju dėl kompensacijos (ESO akcijų) dydžio atitikimo žemės sklypo vertei yra visiškai nepagrįstas.

32.       Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus dėl akcijų kainos siejimo su atsakovės IPO kaina. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2020 m. spalio 5 d. padidino įstatinį kapitalą, išleisdama 20 000 000 naujų akcijų, kurios 2020 m. spalio 7 d. buvo įtrauktos į prekybą Nasdaq Vilnius ir Londono vertybinių popierių biržose. Kaip nurodė pati atsakovė, jos IPO nagrinėjamu atveju reiškia, kad vertybinių popierių biržoje buvo pradėtos platinti atsakovės, kuri yra patronuojanti AB „Ignitis grupė“ įmonių grupės, kurią sudaro 23 įmonės, įmonė, tai reiškia, jog vykdant atsakovės, kaip patronuojančios įmonės, IPO, akcijų kaina buvo nustatyta įvertinus visų įmonių vertes ir generuojamą pelną, ateities grąžą, todėl apelianto nurodomas atsakovės IPO akcijų kainos prilyginimas ESO akcijų kainai yra nepagrįstas.

33.       Analogiškas išvadas dėl akcijų išpirkimo kainos padarė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad nustatyta ESO akcijų išpirkimo kaina yra neteisinga. Pažymėtina, kad apeliantui nenurodžius jokių kitų pagrįstų argumentų, spręstina, jog privalomo ESO akcijų išpirkimo metu mokėta su Lietuvos banku suderinta kaina (0,880 Eur) yra teisinga, nustatyta griežtai vadovaujantis VPĮ nuostatomis.

Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą

34.       Apeliantas teigia, kad ESO akcijos yra jo nuosavybė ir jis neketina jų parduoti, atiduoti ar dovanoti. Pagal Konstitucijos 23 straipsnį nuosavybė per prievartą gali būti paimama tik visuomenės poreikiams ir turi būti teisingai atlyginama, tačiau šiuo atveju atsakovė neatstovauja visuomenės poreikiams, o yra verslo subjektas. Todėl VPĮ 32 straipsnis prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, dėl to apeliantas prašo stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

35.       Teisėjų kolegija nurodo, kad bendriausia prasme EŽTT yra pripažinęs, kad akcijos akcinėje bendrovėje turi ekonominę vertę ir todėl turi būti laikomos „nuosavybe“ pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį (F. v. Germany, No. 71440/01, judgment of 19 July 2007; Sovtransavto Holding v. Ukraine, No. 48553/99, judgment of 25 July 2002, B. and M. v. Sweden, No. 8588/79, 8589/79, decision of 12 October 1982 ir kt.). Vis dėlto akcentuotina, kad Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio ir EŽTT praktikoje suformuluotų nuosavybės ribojimo pateisinamumo sąlygų taikymas iš esmės privataus bylinėjimosi bylose (nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl privataus asmens (stambiojo akcininko) – ne valstybės – veiksmų) pasižymi tam tikra specifika. EŽTT savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad netgi privačių šalių bylinėjimosi atveju pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį gali egzistuoti valstybės pozityviosios pareigos imtis būtinų priemonių apsaugoti nuosavybę; kai privatus individas suvaržo teisę netrukdomai naudotis nuosavybe, valstybei kyla pozityvioji pareiga vidaus teisinėje sistemoje užtikrinti, kad nuosavybės teisės būtų pakankamai apsaugotos įstatyme ir būtų suteiktos tinkamos teisinės gynybos priemonės, kurių pagalba ribojimo auka galėtų siekti apginti savo teises, įskaitant galimybę reikalauti nuostolių atlyginimo dėl bet kokios patirtos žalos (B. v. Latvia, No. 70930/01, judgment of 14 October 2008; Ch. and F. v. Czech Republic, nos. 7398/07, 31244/07, 11993/08, 3957/09, 27 September 2012). Kasatoriaus cituojamos EŽTT bylos (pvz., Z. v. Greece (No. 2), A. G. v. Malta) taip pat iš esmės susijusios su valstybės pozityviųjų pareigų apimtimi, saugant privačių asmenų nuosavybę. EŽTT taip pat yra išaiškinęs, kad tam tikromis aplinkybėmis smulkiųjų akcininkų įpareigojimas savo akcijas perleisti stambiajam akcininkui iš esmės neturėtų būti laikomas prieštaraujančiu Konvencijos 1 protokolo 1 straipsniui tol, kol įstatymas nesukuria tokios nelygybės, kai iš vieno asmens savavališkai atimama nuosavybė kito asmens naudai (Freitag v. Germany, No.71440/01, judgment of 19 July 2007, B. and M. v. Sweden, No. 8588/79, 8589/79, Commission decision of 12 October 1982, Decisions and Reports (DR) 29). Be to, šio pobūdžio bylose EŽTT yra įsakmiai pabrėžęs, kad Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis įtvirtina valstybės pareigą suteikti asmeniui teisminius procesus, kurie užtikrintų būtinas procedūrines garantijas ir įgalintų nacionalinius teismus bei tribunolus veiksmingai ir teisingai išspręsti bet kokius privačius asmenų ginčus, susijusius su nuosavybės teisėmis (žr. cituotą F., par. 54; S., par. 96; Ch. and F. v. Czech Republic, par. 48-49 ir kt.). Pažymėtina, kad Konvencijos kontrolės institucijos nėra linkusios detaliai vertinti akcijų kainų nustatymo klausimų (žr., pvz., cituotą B. and M. sprendimą).

36.       Tuo tarpu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad privalomo akcijų pardavimo ir pirkimo institutas suteikia galimybę stambiajam akcininkui supirkti likusias akcijas iš smulkiųjų investuotojų ir taip apsisaugoti nuo neproporcingai didelių išlaidų, susijusių su likusių smulkiųjų akcininkų teisių užtikrinimu, ir nuo įprastos bendrovės veiklos trikdymo smulkiesiems akcininkams naudojantis turimomis teisėmis, supaprastinti bendrovės valdymą. Pasinaudodami galimybe perleisti turimas akcijas smulkieji akcininkai taip apsisaugo nuo galimo jų nuvertėjimo sumažėjus jų likvidumui arba nuostolių, jei stambusis akcininkas pakeistų bendrovės veiklos strategiją, dividendų politiką ir kt. Privalomo akcijų pardavimo ir pirkimo atvejais teisingos kainos nustatymas turi ne tik ekonominį, bet ir konstitucinės nuosavybės teisės ribojimo elementą, dėl to taikant šį institutą ir nustatant teisingą kainą turi būti atsižvelgta ir į pareigą supirkti (parduoti) akcijas turinčio asmens(-ų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2014).

37.       Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodytais EŽTT ir kasacinio teismo išaiškinimais, pažymi, kad esant užtikrintai veiksmingai teisminei apelianto iškelto reikalavimo peržiūrai instancine tvarka, nekonstatavus esminių proceso teisės bei privalomai išperkamų akcijų kainos nustatymo pažeidimų, nagrinėjama situacija negali būti prilyginta savavališkam vieno asmens turto atėmimui kito asmens naudai. Teisėjų kolegijai įvertinus apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl privalomo akcijų išpirkimo su konstituciniu nuosavybės neliečiamumo principu, neįžvelgtina aplinkybių, dėl kurių teismui kiltų pagrįstų abejonių dėl tokio ribojimo atitikties Konstitucijai ir atsirastų būtinumas kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl apelianto prašymas atmestinas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

38.       Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes,  išvadas motyvavo, todėl atmesdamas ieškinį priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ieškovo apeliacinio skundo argumentais nepaneigtas, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

39.       Teisėjų kolegijai atmetus ieškovo apeliacinį skundą, apeliantui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos; teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo atsakovė ir trečiasis asmuo, tačiau jie atlyginti jų patirtų išlaidų neprašė ir nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl toks klausimas nespręstinas.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                Rasa Gudžiūnienė

                        Gintaras Pečiulis

                        Asta Radzevičienė