Civilinė byla Nr. e2A-398-798/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01552-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.16.3; 3.1.7.1.5; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1 (S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

        

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 18 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo dalies ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Iksados“ gamybinio ir techninio centro ieškinį atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Iksados“ gamybiniam ir techniniam centrui dėl susitarimo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Iksados“ gamybinis ir techninis centras patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti neteisėtu ieškovės ir atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) 2008 m. gegužės 30 d. nuomos sutarties Nr. 35-32 nutraukimą ir priteisti iš atsakovo 100 000 Eur netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą; 2) priteisti iš atsakovo 201 138,21 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimą, 3) priteisti 16 002,57 Eur kompensacines palūkanas; 4) priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad UAB „Iksados“ gamybinis ir techninis centras bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) sudarė 2008 m. gegužės 30 d. nuomos sutartį dėl 5 gaisrinių automobilinių kombinuoto judesio kopėčių „Iveco Magirus DLK 37 CS“ ant bazinės važiuoklės „Iveco Eurocargo 160E30“  (toliau – kopėčios) (toliau – ir Nuomos sutartis). Taip pat  šalys sudarė 2018 m. liepos 5 d. papildomą susitarimą pratęsti Nuomos sutartį joje nustatytomis sąlygomis iki 2024 m. (toliau – ir Susitarimas). Atsakovas  2019 m. vasario 7 d. raštu nuo 2019 m. vasario 11 d. nutraukė Nuomos sutartį. Nuomos sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas grąžins ieškovei suremontuotas, techniškai tvarkingas, sukomplektuotas ir natūralų nusidėvėjimą atitinkančias kopėčias. Tretieji asmenys nustatė kopėčių techninės būklės trūkumus. Atsakovas savo sąskaita nepašalino kopėčių techninių trūkumų ir nekompensavo ieškovei padarytos žalos.

3.       Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas atsiliepimu prašė patikslintą ieškinį atmesti, o priešieškiniu prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento UAB „Iksados“ gamybinio ir techninio centro bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento sudarytą 2018 m. liepos 5 d. susitarimą. 

4.       Atsakovas nurodė, kad kopėčios buvo 2019 m. gegužės 22 d. perduotos ieškovei ir jų grąžinimo metu ir perdavimo–priėmimo akte ieškovė nereiškė pretenzijų ir (ar) reikalavimų dėl kopėčių būklės (kokybės), taigi, sutiko, jog kopėčių būklė atitiko Nuomos sutarties reikalavimus.

 

II.                      Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

5.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies –  pripažino, kad 2008 m. gegužės 30 d. Nuomos sutartis nutraukta neteisėtai ir priteisė ieškovei iš atsakovo 201 138,21 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimą, 100 000 Eur netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą, 11 892,98 Eur kompensacines palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 735,96 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo priešieškinio netenkino.

6.       Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas buvo sudarę 60 mėnesių terminui nuomos sutartį dėl laikino atlygintino 5 kopėčių valdymo ir naudojimo. Papildomu susitarimu šalys pratęsė Nuomos sutartį 60 mėn. terminui  tomis pačiomis sąlygomis. Vėlesniu susitarimu šalys dar kartą pratęsė Nuomos sutartį iki 2024 m. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. sausio 14 d. nurodymu, 2019 m. vasario 7 d. raštu Nr. 9.4-349(1.20) pranešė ieškovei apie susitarimo nutraukimą šalių susitarimu. Nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2019 m. vasario 11 d., kopėčios ieškovei grąžintos 2019 m. gegužės 22 d. Ieškovė yra pardavusi kopėčias „Magirus GmbH“ už 741 000 Eur.

7.       Teismas nusprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro prielaidų Nuomos sutartį pripažinti neteisėta ir negaliojančia ab initio (nuo pat pradžių), nes nenustatyta šiurkščių Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo imperatyvių nuostatų pažeidimų.  

8.       Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo PVM sąskaitose faktūrose nurodytas nuomos mokesčio nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. gegužės 22 d. (faktinio kopėčių grąžinimo) sumas, kadangi atsakovas šių sumų pagrįstumo neginčijo, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių minėtų sumų sumokėjimą arba nepagrįstumą.

9.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad Nuomos sutarties dalykas buvo paruoštas grąžinti iškart po Nuomos sutarties nutraukimo, tačiau ieškovė jo nepasiėmė. Pagal Nuomos sutarties sąlygas atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovei daiktus ir perduoti visus su jais susijusius dokumentus per 3 darbo dienas (toliau – d. d.) nuo Nuomos sutarties pasibaigimo ar nutraukimo dienos.

10.       Teismas vertino, kad dėl atsakovo netinkamo ir neteisėto sutarties nutraukimo ieškovė įgijo teisę reikalauti atlyginti negautas pajamas, t. y. nuomos mokestį, kurį ieškovė teisėtai ir pagrįstai tikėjosi gauti, nuo faktinio nuomos objektų (kopėčių) grąžinimo ieškovei iki Nuomos sutarties termino pabaigos. Net ir iš visų pajamų (nuomos mokesčio) atėmus sąnaudas, nuomai įsigytų objektų kainą, iš likusios sumos išskaičiavus pelno mokestį, likusi negautų pajamų suma būtų daug didesnė nei ieškovės prašoma priteisti 100 000 Eur negautų pajamų suma. Todėl teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo priteisimo.

11.       Teismas nustatė, kad ieškovė reikalavimą dėl 100 664,09 Eur kompensacijos už nustatytus kopėčių, jų įrangos trūkumus ir apgadinimus (tiesioginių nuostolių) priteisimo grindžia sutartinės civilinės atsakomybės instituto taikymu, teigdama, kad atsakovas pažeidė Nuomos sutarties 42–43 punktuose įtvirtintus įsipareigojimus grąžinti ieškovei techniškai tvarkingas kopėčias. Žalos dydį ieškovė įrodinėja: 2019 m. balandžio 16 d. antstolės D. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, „Magirus GmbH“ sudarytu kopėčių „M39L“ remonto darbų atlikimo pasiūlymu (sąmatomis), trūkstamų sudedamųjų dalių sąskaitomis, UAB „SKUBA“ sudaryta preliminaria sąmata. Atsakovo teigimu, Nuomos sutartis pasibaigė tinkamu jos įvykdymu, patvirtintu priėmimo–perdavimo aktais, o  ieškovės pateiktos sąmatos nėra tinkamas nuostolių atsiradimą ir jų dydį pagrindžiantis įrodymas.

12.       Teismas vertino, kad sąmata yra tinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti – ieškovės pateiktose sąmatose yra tiksliai įvardyti kopėčių techniniai trūkumai bei jų remonto kainos, be kita ko, šių sumų atsakovas neginčijo.

13.       Teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 100 664,09 Eur tiesioginių nuostolių (žalos), atsiradusių nustačius kopėčių, jų  įrangos trūkumus ir apgadinimus, atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovė ieškinio senaties terminų nepraleido.

14.       Teismas tenkino ieškovės reikalavimus dėl kompensacinių palūkanų priteisimo: už nuomos mokesčio pagal Nuomos sutartį nesumokėjimą laiku, nuo Nuomos sutarties nutraukimo dienos (2019 m. vasario 11 d.) iki faktinio kopėčių grąžinimo ieškovei dienos (2019 m. gegužės 22 d.); už nustatytus kopėčių (įrangos) trūkumus ir apgadinimus nesumokėjimą nuo 2020 m. vasario  18 d. iki ieškinio gavimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 18 d.). Priteisė ieškovei iš atsakovo   5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistų nuostolių atlyginimų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 5 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo 3 472,27 Eur žyminio mokesčio sumą.

16.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 4 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą ir 2021 m. spalio 5 d. papildomą sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą. Priešieškinį tenkino – pripažino niekiniu negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2018 m. liepos 5 d. papildomą susitarimą; ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 100 474,12 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimą, 7 756,10 Eur kompensacines palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (100 474,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

17.       Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismu, kad skelbime apie pirkimą nustatyta sąlyga „<...> nuomos sutartis gali būti pratęsta. Galimų pratęsimų skaičius: 1; pratęsiamų prekių ar paslaugų pirkimo sutarčių atveju – numatoma tolesnių sutarčių trukmė: mėnesių: šešiasdešimt (nuo sutarties sudarymo)“ yra neimperatyvi, ar kad joje aiškiai neįvardyta, jog sutartis gali būti pratęsta ne daugiau negu vieną kartą ar tik vieną kartą. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad tokią skelbimo sąlygą reikia aiškinti kaip imperatyviąją viešojo pirkimo sąlygą.

18.       Teisėjų kolegija konstatavo, kad Nuomos sutartis galėjo būti sudaryta 60 mėn. (penkeriems metams) su galimybe ją vieną kartą pratęsti 60 mėn. Taigi, maksimalus Nuomos sutarties terminas negalėjo būti ilgesnis negu dešimt metų (120 mėn.).

19.       Teisėjų kolegija pripažino nepagrįsta pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad Nuomos sutarties termino pakeitimas yra neesminis. Papildomu sutarimu šalys nustatė naują sąlygą, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų dalyvių pasiūlymus ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų, todėl atsakovas šioje situacijoje turėjo organizuoti naują viešųjų pirkimų procedūrą. Šalims sudarius 2018 m. liepos 5 d. papildomą susitarimą, pasikeitė ekonominė pirkimo sutarties pusiausvyra taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje, padidėjo pirkimo sutarties apimtis. Nors šalys pakeitė (pratęsė 5 m.) tik Nuomos sutarties terminą, kitų šios sutarties sąlygų nekeitė, ieškovė, kaip ir bet kuris kitas viešo konkurso dalyvis, Nuomos sutarties sudarymo metu turėjo suprasti, kad sutartis negali būti antrą kartą pratęsta ir vykdoma joje įtvirtintomis sąlygomis. Atsakovas (perkančioji organizacija) neužtikrino, kad, vykdant pirkimą, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų. Taigi, ginčo šalių įvykdytas Nuomos sutarties pratęsimas antrą kartą buvo neleistinas ir juo pažeistos imperatyviosios viešuosius pirkimus reglamentuojančios teisės normos.

20.       Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Nuomos sutarties 48 punkte įtvirtintas vienintelis vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas, t. y. sutartis gali būti nutraukta bet kurios iš šalių valia, apie tai prieš 30 kalendorinių dienų iki Nuomos sutarties nutraukimo informuojant kitą šios sutarties šalį, jeigu kita šalis padarė esminį šios sutarties pažeidimą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų pažeidusi Nuomos sutartį, tačiau toks šalių susitarimas negali paneigti specialiajame įstatyme įtvirtintos šalies teisės ir pareigos vienašališkai nutraukti sutartį nesant esminio sutarties pažeidimo. Šiuo atveju perkančioji organizacija (atsakovas) nesilaikė reikalavimo apie pirkimo sutarties (papildomo susitarimo dėl pirkimo (nuomos) sutarties termino pratęsimo) nutraukimą pranešti pirkėjui iš anksto (prieš 30 d.). Tačiau vienašalio Nuomos sutarties nutraukimo procedūros nesilaikymas yra nereikšmingas ir neturi įtakos atsakovo įvykdyto vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumui, nes: 1) kopėčios (Nuomos sutarties dalykas) ieškovei grąžintos (2019 m. gegužės 22 d.) praėjus daugiau negu 90 d. nuo Nuomos sutarties nutraukimo (2019 m. vasario 11 d.); 2) apie tai, kad 2018 m. liepos 5 d. papildomas susitarimas, kuriuo antrą kartą pratęstas nuomos terminas, gali prieštarauti viešųjų pirkimų teisės normoms ir atsakovas gali imtis veiksmų Nuomos sutarčiai nutraukti, ieškovė sužinojo gavusi atsakovo 2018 m. lapkričio 14 d. raštą. Taigi, ieškovė turėjo daugiau negu 2 mėn. galimai nuomos teisinių santykių pabaigai ir dėl to jai kilsiantiems padariniams įvertinti; 3) 2018 m. liepos 5 d. papildomas susitarimas dėl nuomos termino pratęsimo yra niekinis ir negaliojantis sandoris, todėl negalėjo sukelti teisinių padarinių nuo pat jo sudarymo momento. Šalys negali patvirtinti absoliučiai negaliojančios (niekinės) sutarties. Tai reiškia, kad Nuomos sutartis, atsižvelgus į 2013 m. liepos 5 d. papildomą susitarimą, kuriuo nuomos terminas pratęstas 60 mėn., pasibaigė suėjus jos galiojimo terminui 2018 m. gegužės 30 d.

21.       Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad ieškovė turi teisę reikalauti, jog atsakovas sumokėtų nuomos mokestį iki kopėčių grąžinimo ieškovei dienos (2019 m. gegužės 22 d.), nes pasibaigus nuomos teisiniams santykiams daiktai nuomotojai nebuvo grąžinti.

22.       Ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo teisėjų kolegija vertino kaip nepagrįstą, kadangi ieškovė, dalyvaudama viešajame pirkime, žinojo Nuomos sutarties sudarymo sąlygas, taip pat tai, kad Nuomos sutartis galės būti pratęsta tik vieną kartą 60 mėn., dėl to negalėjo pagrįstai tikėtis pratęsti Nuomos sutartį antrą kartą ir gauti pajamų už kopėčių nuomą.

23.       Pasisakydama dėl ieškovės nuostolių, susijusių su išlaidomis grąžinto nuomos dalyko trūkumams pašalinti, teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog Nuomos sutarties sąlygas parengė atsakovas, pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Atsakovas Nuomos sutarties 42, 43 punktuose įsipareigojo savo iniciatyva ir lėšomis perduoti daiktus suremontuotus, techniškai tvarkingus, tokios komplektacijos, kaip Nuomos sutarties pasirašymo dieną, kartu su visais pagerinimais, kurie negali būti atskirti nuo daiktų (automobilių) nepadarius jiems žalos, ir tokios būklės, kuri atitinka natūralų jų nusidėvėjimą. Jeigu grąžinamų daiktų  būklė neatitinka sutartyje nurodytų reikalavimų, atsakovas įsipareigojo savo sąskaita pašalinti defektus, atsiradusius dėl jo kaltės, ir atlyginti išlaidas nepriklausomam ekspertui, kuris savo raštiškoje ataskaitoje patvirtino, kad daiktų defektai viršija normalų nusidėvėjimo lygį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas įvykdė nurodytas Nuomos sutarties sąlygas.

24.       Teisėjų kolegija vertino, kad kopėčių perdavimo–priėmimo aktų pasirašymas savaime nepatvirtina, jog įvykdyti visi įsipareigojimai pagal Nuomos sutartį ir sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad sąmata – tinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti. Sąmatoje įvardyti daiktų (kopėčių, įrangos, transporto priemonių) techniniai trūkumai, jų remonto kainos, kurių atsakovas neginčijo, neteikė teismui kitų rašytinių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas aplinkybes. Tačiau ieškovės pateiktų duomenų nepakanka daiktų (automobilių) nusidėvėjimo lygiui įvertinti pagal Nuomos sutarties 42 ir 43 punktus. Ieškovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose apskaičiuoti ieškovės patirti nuostoliai dėl kopėčių įrangos apgadinimų, bet neįvertintas automobilių nusidėvėjimo lygis, neatsižvelgta į ilgą nuomos laikotarpį (naudotos nuo 2008 m., beveik 11 m.). Be to, kopėčios naudotos gaisrams gesinti. Nuomos dalyką naudojant intensyviai ir esant ekstremalioms situacijoms, akivaizdu, kad jo normalus nusidėvėjimo lygis yra didesnis. 

25.       Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovė reiškia reikalavimą atlyginti jai grąžintų automobilių (kopėčių) remonto išlaidas, todėl būtent ieškovė turėjo pareigą ne tik pateikti Nuomos dalyko sugadinimų fakto įrodymus (iš dalies šią procesinę pareigą ieškovė įvykdė, pateikdama antstolės D. M. 2019 m. balandžio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su priedais), išlaidų sugadinimams pašalinti dydį pagrindžiančius įrodymus (išlaidų sąmatas), bet ir pasitelkto nepriklausomo eksperto ar specialisto įvertinimą dėl nuomos dalyko nusidėvėjimo lygio, neatitinkančio buvusių jo eksploatavimo sąlygų. Kitaip tariant, įrodinėdama nuostolių, patirtų dėl jai sugrąžinto nuomos dalyko trūkumų ištaisymo, faktą bei dydį ieškovė turėjo įrodyti ne bet kokias nuomos objekto trūkumams ištaisyti reikalingas išlaidas, bet tik tas išlaidas, kurios reikalingos ištaisyti trūkumams, nepriskirtiniems tokioje specifinėje veikloje naudotų daiktų normaliam nusidėvėjimui. Be kita ko, sprendžiant klausimą dėl ieškovės reikalaujamų atlyginti nuostolių, susijusių su išlaidomis grąžinto nuomos dalyko trūkumams pašalinti, reikšminga ir byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovė šiuo metu jau yra pardavusi Nuomos sutarties objektu  buvusius automobilius (kopėčias). Taigi, ieškovei galėtų būti atlyginti tik tie nuostoliai, kurie būtų įrodyti kaip parduoto nesuremontuoto nuomos dalyko kainos ir kainos, už kurią ieškovė būtų galėjusi parduoti suremontuotas kopėčias, skirtumas. Todėl teisėjų kolegija nusprendė, kad ieškovė neįrodė visų pirmiau aptartų aplinkybių, todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaidų, susijusių su grąžinto Nuomos sutarties objekto trūkumų pašalinimu, atlyginimo laikytinas neįrodytu ir turėjo būti atmestas. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs šį ieškovės reikalavimą, priėmė nepagrįstą sprendimą.

26.       Netenkinusi ieškovės reikalavimų priteisti kompensaciją už įrangos trūkumus ir negautas pajamas po kopėčių grąžinimo dienos, teisėjų kolegija priteisė ieškovei iš atsakovo kompensacines palūkanas tik už nuomos mokesčio nesumokėjimą nuo Nuomos sutarties nutraukimo dienos (2019 m. vasario 11 d.) iki faktinio daiktų grąžinimo ieškovei dienos     (2019 m. gegužės 22 d.).

27.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo dalis, kuriomis panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo dalis priteisti iš atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 100 664,09 Eur nuostolių atlyginimo,  4 136,88 Eur kompensacinių palūkanų ir 5 proc. procesinių palūkanų nuo šios sumos priteisimo bei šalims paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos dalį perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 4 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

28.       Teisėjų kolegija pripažino teisiškai nepagrįstais atsakovo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs 2018 m. liepos 5 d. papildomą susitarimą prie Nuomos sutarties niekiniu ir kartu tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo už laikotarpį, kuriuo bylos šalių nuomos teisiniai santykiai nesiejo, papildomą susitarimą faktiškai laikė negaliojančiu ir netaikytinu ne nuo jo sudarymo momento, taip pažeisdamas materialiosios teisės normas, nustatančias imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančių sandorių negaliojimą. Apeliacinės instancijos teismas atsakovo pareigą sumokėti ieškovei nuomos mokestį nuo Nuomos sutarties pasibaigimo iki nuomos dalyko faktinio grąžinimo ieškovei grindė CK 6.499 straipsniu, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius. Nuomotojo pasinaudojimas teise reikalauti nuomos mokesčio už pradelstą grąžinti daiktą laiką negali būti pagrindas išvadai, kad nuomos sutartis toliau galioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009). Pagal Nuomos sutarties 40 punktą nuomininkas privalėjo grąžinti automobilius nuomotojai ir perduoti visus su tuo susijusius dokumentus per 3 d. d. nuo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo dienos. Atsakovas pareiškė ieškovei apie vienašalį Nuomos sutarties nutraukimą nuo 2019 m. vasario 11 d., tačiau Nuomos sutarties dalykas ieškovei buvo grąžintas tik 2019 m. gegužės 22 d. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudarė pagrindą apeliacinės instancijos teismui spręsti, kad nuomos dalykas ieškovei buvo grąžintas pavėluotai, ir atitinkamai priteisti ieškovei iš atsakovo nuomos mokestį už pavėlavimo grąžinti nuomos dalyką laikotarpį. Atsakovo nurodyta  aplinkybė, kad dėl pavėluoto nuomos dalyko grąžinimo yra kalta pati ieškovė, vengusi priimti nuomotus automobilius, byloje teismų nebuvo nustatyta. Todėl atsakovo kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl 100 474,12 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimo priteisimo, būtų pažeidęs materialiosios teisės normas ir dėl to skundžiama apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis turėtų būti panaikinta.

29.       Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, atsižvelgiant į sutarčių aiškinimo principus, aiškinant Nuomos sutartyje vartojamą sąvoką „normalus nusidėvėjimas“, visų pirma turi būti atsižvelgiama į tai, kaip ši sąvoka yra šalių apibrėžta pačioje Nuomos sutartyje. Apeliacinės instancijos teismo sprendime akcentuojama būtinybė, aiškinant sutartį, be kita ko, atsižvelgti į jos tikslą negali visiškai paneigti sutarties šalių galimybės susitarti dėl sutartimi prisiimamų įsipareigojimų turinio ir jų vykdymo tvarkos.

30.       Teisėjų kolegija sutiko su ieškove, kad Nuomos sutartyje (42 punkte) šalys aiškiai susitarė, kokio pobūdžio nuomos dalyko trūkumai nebus laikomi normaliu nusidėvėjimu. Ši sutarties sąlyga nė vienos iš bylos šalių nebuvo ginčijama, todėl apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, privalėjo ja vadovautis. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog atsakovas neįrodinėjo, jog lingvistinė Nuomos sutarties 42 punkto formuluotė neatitinka tikrųjų sutarties šalių ketinimų, be to, byloje nustatyta ir šalių neginčijama, kad Nuomos sutarties sąlygas rengė būtent atsakovas. Pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.

31.       Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo nuostolius, susijusius su ieškinyje nurodytais nuomos dalyko trūkumais, skundžiamame sprendime neanalizavo ir nevertino, kurie iš ieškovės įrodinėjamų trūkumų (ne)patenka į Nuomos sutarties 42 punkte nurodytą išimtį (ieškovės teigimu, visi ieškinyje nurodyti trūkumai yra būtent tokie), t. y. iš esmės nesivadovavo šiuo Nuomos sutarties punktu, taip pažeisdamas sutarčių aiškinimo principus, visų pirma, būtinybę sutartį aiškinti sistemiškai, neignoruojant nė vienos jos sąlygos. Šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, kadangi šiam ieškovės reikalavimui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės apeliacinės instancijos teismo nebuvo tinkamai nustatytos.

32.       Įrodinėdama reikalavimą dėl nuostolių, susijusių su jai grąžinto nuomos dalyko trūkumais, atlyginimo, ieškovė rėmėsi 2019 m. balandžio 16 d. antstolės D. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, „Magirus GmbH“ sudarytu kopėčių „M39L“ remonto darbų atlikimo pasiūlymu (sąmatomis), UAB „SKUBA“ pateikta preliminaria kopėčių važiuoklių remonto kaina ir UAB „Iksados“ gamybinio ir techninio centro nustatytais trūkumais pagal preliminarias remonto sąmatas. Atsakovas, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme laikėsi pozicijos, kad ieškovė, priimdama nuomotus daiktus, sutiko juos priimti perdavimo–priėmimo aktuose nurodytos būklės (neužfiksuoti grąžinamų daiktų trūkumai), todėl neturi teisės reikalauti žalos dėl nuomotų daiktų trūkumų atlyginimo. 

33.       Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad vien tik aplinkybė, jog šalys Nuomos sutarties                  43 punkte įtvirtino galimybę normalų automobilių nusidėvėjimą viršijančius defektus nustatyti pasitelkiant nepriklausomą ekspertą, kurio samdymo išlaidas apmoka atsakovas, nereiškia, jog nuomos dalyko sugadinimai ieškovės gali būti įrodinėjami išimtinai tik šia įrodinėjimo priemone. Ieškovei pateikus teismui žalos dydį ir faktą patvirtinančius įrodymus, kuriuos pats apeliacinės instancijos teismas pripažino tinkamais, įrodinėjimo našta, kad ieškovės pateiktuose įrodymuose nurodyti sugadinimai neviršija Nuomos sutartyje sulygto nusidėvėjimo lygio, t. y. kad atsakovas už šiuos trūkumus nėra atsakingas, teko atsakovui, o jis, kaip minėta, jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui neteikė. Nors atsakovas apeliaciniame skunde argumentavo, kad ieškovės pateiktos sąmatos nėra tinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti (nes, ieškovei nepateikus mokėjimo dokumentų, nepagrindžia nuostolių realumo), šis atsakovo argumentas, kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismo buvo atmestas. Todėl teisėjų kolegija pripažino teisiškai pagrįstu ieškovės argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, peržengė apeliacinio skundo ribas, nepateikdamas tokio savo procesinio elgesio motyvų ir apie tai įstatymų nustatyta tvarka neinformavęs ginčo šalių, tokiu būdu nepagrįstai apribodamas ieškovės procesines teises ir priimdamas jai siurprizinį sprendimą.

34.       Teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas visiškai atmesti ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš esmės remiantis tuo, jog ieškovė tiksliai neįrodė patirtų nuostolių dydžio, neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 28 punktas; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022, 80 punktas).

35.       Teisėjų kolegija nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 100 664,09 Eur tiesioginius nuostolius už nustatytus Nuomos sutarties objekto (nuomotų daiktų)  trūkumus atlyginimo, pažeidė įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, taip pat nenurodydamas tokio savo procesinio elgesio motyvų peržengė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, neteisingai aiškino ir taikė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Nurodyti teisės normų pažeidimai yra tokio pobūdžio, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Taip pat apeliacinės instancijos teismas tinkamai nenustatė faktinių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl ieškovei nuomos dalyko sugadinimu padarytos žalos fakto ir dydžio. Kasacinės instancijos teismo nustatyti teisės normų pažeidimai sudarė pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 100 664,09 Eur nuostolių atlyginimo, taip pat nuo šios sumos apskaičiuotų kompensacinių palūkanų priteisimo, ir šią bylos dalį grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

36.       Atsakovas kasaciniu skundu argumentuotai nepagrindė, kad apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl 100 474,12 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimo priteisimo, pažeidė materialiosios teisės normas, todėl teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis paliko nepakeistas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

37.       Dėl 100 664,09 Eur nuostolių atlyginimo, 4 136,88 Eur kompensacinių palūkanų ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo 

38.       Byloje nustatyta, kad po atliktos supaprastinto atviro konkurso „Gaisrinės automobilinės kombinuoto judesio kopėčios“ pirkimo procedūros ieškovė UAB „Iksados“ gamybinis ir techninis centras ir atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas sudarė               2008 m. gegužės 30 d. nuomos sutartį Nr. 35-32 dėl 5 gaisrinių automobilinių kombinuoto judesio kopėčių „Iveco Magirus DLK 37 CS“ ant bazinės važiuoklės „Iveco Eurocargo 160E30“ laikiną valdymo ir naudojimo 60 mėnesių terminu už 6 868 592 Lt su PVM kainą. Taip pat šalys sudarė 2013 m. liepos 5 d. papildomą susitarimą, kuriuo pratęsė 2008 m. gegužės 30 d. Nuomos sutartį 60 mėn. tomis pačiomis sąlygomis bei 2018 m. liepos 5 d. antrą papildomą susitarimą pratęsti Nuomos sutartį 60 mėn. nuomos sutartyje nustatytomis sąlygomis. Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas vienašališkai nuo 2019 m. vasario 11 d. nutraukė Nuomos sutartį. Atsakovas 2019 m. gegužės 20 d. pranešė ieškovei, kad pasirengęs grąžinti kopėčias. Pagal Nuomos sutartį atsakovas grąžino ieškovei gaisrines automobilines kombinuoto judesio kopėčias „Iveco Magirus DLK 37 CS“, valst. numeriai: EGF 371, EHE 048, EHE 049, EHE 493 ir EHE 489 bei jų komplektuojamas įrangas 2019 m. gegužės 22 d. grąžinimo (perdavimo–priėmimo) aktais, numeriai: 6-669, 6-667, 6-668, 6-670 ir 6-671.

39.       Pagal CK 6.499 straipsnio 1 dalį nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės.

40.       Pagal Nuomos sutarties 42 punktą, nuomininkas privalėjo perduoti ieškovei gaisrines automobilines kombinuoto judesio kopėčias ir jų komplektuojamas įrangas suremontuotas, techniškai tvarkingas, tokios pačios komplektacijos kaip ir Nuomos sutarties pasirašymo dieną, kartu su visais pagerinimais, kurie negali būti atskirti nuo automobilių nepadarius jiems žalos, bei tokios būklės, kuri atitinka natūralų automobilių nusidėvėjimą. Prie natūralaus nusidėvėjimo nėra priskiriami kėbulo įlenkimai, ryškūs įbrėžimai, salono dangos įplėšimai, pradeginimai, dėl intensyvaus automobilio plovimo nusidėvėjęs dažų sluoksnis, dėl neteisingo naudojimosi, valymo ar plovimo atsiradę kėbulo, stiklų subraižymai, sulaužyti dekoratyviniai ratų gaubtai, neveikiantys prietaisai ir mechanizmai ir pan. Taip pat Nuomos sutarties 43 punkte šalys sulygo, jeigu grąžinamų gaisrinių automobilinių kombinuoto judesio kopėčių bei jų komplektuojamosios įrangos būklė neatitinka Nuomos sutartyje nurodytų reikalavimų, nuomininkas privalo savo sąskaita pašalinti automobilių defektus, atsiradusius dėl jo kaltės ir išlaidas nepriklausomam ekspertui, kuris savo raštiškoje ataskaitoje patvirtina, kad ieškovei gaisrinių automobilinių kombinuoto judesio kopėčių (jų įrangos) defektai viršija normalų nusidėvėjimą.

41.       Teisėjų kolegija, spręsdama dėl nagrinėjamoje byloje priteistinos žalos, jos dydžio, nesivadovauja atsakovo nuomonėje cituojamomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001 ir 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-166/2009. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-611/2019 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtų civilinių bylų Nr. 3K-3-763/2001 ir Nr. 3K-3-166/2009 faktinės aplinkybės yra skirtingos nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001 išnagrinėtas ginčas dėl atsakovo kaltės (pažeidė priešgaisrinės apsaugos taisyklių reikalavimus) gaisro metu padarytos žalos atlyginimo. Civilinėje byloje Nr.3K-3-166/2009 išnagrinėtas ginčas dėl sudeginto (sunaikinto) nekilnojamojo turto atkuriamosios vertės nustatymo bei neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl Nuomos sutarties dalyku buvusių gaisrinių automobilinių kombinuoto judesio kopėčių bei jų komplektuojamosios įrangos vertės sumažėjimo (dėl sugadinimo, trūkumų, defektų).

42.       Įrodinėjimo pareigą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).

43.       Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas neginčija, kad savo parengtos Nuomos sutarties pagrindu turėjo perduoti ieškovei gaisrines automobilines kombinuoto judesio kopėčias bei jų komplektuojamąsias įrangas suremontuotas, techniškai tvarkingas, tokios pačios komplektacijos kaip nuomos sutarties pasirašymo dieną, kartu su visais pagerinimais, kurie negali būti atskirti nuo automobilių nepadarius jiems žalos, bei tokios būklės, kuri atitinka natūralų automobilių nusidėvėjimą) (Nuomos sutarties 42 punktas), savo sąskaita pašalinti kopėčių defektus, atsiradusius dėl atsakovo kaltės (Nuomos sutarties 43 punktas).

44.       Ieškinyje nurodyta, kad gaisrinės automobilinės kombinuoto judesio kopėčios yra itin sudėtingas mechanizmas, sudarytas iš keleto savo esme atskirų sudėtinių dalių (važiuoklės ir antstato) bei daug atskirų techninių mazgų, todėl jų techninės būklės įvertinimą galėjo atlikti specialių techninių žinių turintys asmenys, taip pat gamintojų „IVECO“ ir „Magirus GmbH “ atstovai, į kuriuos ieškovė kreipėsi dėl jai grąžintų kopėčių įvertinimo.

45.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 100 664,09 Eur kopėčių vertės sumažėjimo atlyginimą, grindžiamą: 1) antstolės D. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu; 2) kopėčių antstato gamintojo „Magirus GmbH“ sudarytu kopėčių „M39L“ detalių ir remonto darbų pasiūlymu (sąmatomis) (83 843,21 Eur); 3) UAB „SKUBA“ sudaryta preliminaria automobilinių kopėčių važiuoklių remonto kaina (11 487,40 Eur); 4) UAB „Iksados“ gamybinio ir techninio centro nustatytomis preliminariomis remonto sąmatomis (5 333,48 Eur).

46.       Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 17 d. gavo ieškovės rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės pakartoti UAB „Iksados“ gamybinio ir techninio centro procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, kad ieškovės patirta žala yra kopėčių vertės sumažėjimas, grindžiamas trečiųjų asmenų sudarytomis remonto sąmatomis ir trūkstamų dalių sąskaitomis bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą, pasiūlė atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pateikti nuomonę į ieškovės rašytinius paaiškinimus, taip pat pasiūlė šalims pasiekti abiem priimtiną susitarimą bei sudaryti taikos sutartį ir pranešti apie galimybę ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.

47.       Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 26 d. gavo atsakovo nuomonę į ieškovės paaiškinimus. Nuomonėje nurodyta, kad atsakovas pagal Nuomos sutartį yra atsakingas tik už tuos automobilių defektus, kurie viršija normalaus nusidėvėjimo lygį, o ieškovės pateiktuose trečiųjų asmenų sudarytose remonto ir trūkstamų dalių sąskaitose bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra duomenų, kad gaisrinių automobilinių kombinuoto judesio kopėčių (jų komplektuojamosios įrangos) remonto sąnaudos apskaičiuotos atsižvelgus į jų normalų nusidėvėjimo lygį. Todėl kopėčių vertės sumažėjimo atlyginimo priteisimas viršytų Nuomos sutartimi šalių sulygtas atsakovės atsakomybės ribas ir pažeistų teisingo žalos atlyginimo principą. Be to, ieškovė jau yra pardavusi Nuomos sutarties dalyku buvusias kopėčias ir jų remonto išlaidų (tiesioginių nuostolių) realiai nepatyrė. Dėl to toks ieškovės reikalavimas galėtų būti vertintinas kaip verslo subjekto siekis neteisėtai praturtėti valstybės biudžeto sąskaita. Tai pat atsakovas informavo apie vykdomos derybas dėl galimos taikos sutarties sąlygų.

48.       Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 27 d. gavo ieškovės atsikirtimus į atsakovo nuomonę. Atsikirtimuose pažymėta, kad ieškovės reikalavimas dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo yra susijęs su kopėčių apgadinimu (nustatytais važiuoklių, antstatų defektais) bei komplektuojamosios įrangos trūkumu, sulaužymu, o ne dėl natūralaus nusidėvėjimo. Atsakovo siekis neatlyginti ieškovei nuostolių dėl kopėčių sugadinimų turėtų būti vertintinas analogiškai, kaip specialiosios valstybinės priežiūros įgalinimus turinčio subjekto siekis neteisėtai praturtėti privataus asmens sąskaita. Atsakovas klaidina teismą, nes jokių derybų dėl taikos sutarties nevyksta.

49.       Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 27 d. gavo ieškovės informacinį raštą (paaiškinimus), kuriuose nurodyta, kad, teismui pasiūlius, ieškovė nedelsdama 2023 m. balandžio 19 d. raštu kreipėsi į atsakovą su pasiūlymu ginčą užbaigti abipusių nuolaidų būdu sudarant taikos sutartį. Ieškovė buvo pasirengusi atsisakyti didelės sumos (beveik 21 000 Eur), tačiau 2023 m. balandžio 26 d., po ieškovės darbo laiko pabaigos, atsakovas pateikė formalų atsakymą dėl pasiūlytos taikos sutarties sąlygų nepriimtinumo, savo pasiūlymo su konkrečiais skaičiais nepateikė.

50.       Pažymėtina, kad, remiantis CPK 12 straipsniu, civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Nagrinėjama byla nėra susijusi su viešuoju interesu, nėra priskiriama vadinamųjų nedispozityviųjų bylų kategorijai, todėl teismas tokio pobūdžio bylose nėra įpareigotas būti aktyvus įrodinėjimo procese. Šalių parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).

51.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002).

52.       Byloje nustatyta, kad iki automobilinių kombinuoto judesio kopėčių bei jų komplektuojamosios įrangos grąžinimo (priėmimo–pardavimo) aktų pasirašymo (2019 m. gegužės 22 d.) kopėčių būklės vertinimą 2019 m. balandžio 16–17 dienomis buvo atlikę „IVECO“ bei „Magirus GmbH“ atstovai (nustatė apgadinimus ir komplektuojamosios įrangos trūkumus bei pateikė išlaidų skaičiavimus). Atsakovas neginčija, kad jam buvo pateiktos UAB „SKUBA“ automobilių kopėčių važiuoklių dalių ir remonto darbų bei „Magirus GmbH“ kopėčių antstato detalių ir remonto sąmatos. Ieškovė 2019 m. gegužės 3 d. raštu pateikė atsakovui reikalavimą dėl perduodamų (grąžinamų) daiktų būklės (kokybės), vadovaudamasi trečiųjų asmenų (UAB „SKUBA“ ir „Magirus GmbH“ ) pateiktais skaičiavimais. Taip pat ieškovė 2019 m. gegužės  15 d. raštu paprašė atsakovo perduoti kopėčias tokios būklės, kokia buvo nustatyta 2019 m. balandžio 16–17 dienomis.

53.       Vadinasi, iki grąžinimo aktų pasirašymo (2019 m. gegužės 22 d.) atsakovui buvo žinomas ieškovės reikalavimas, susijęs su kopėčių būkle (kokybe). Be to, atsakovui buvo pasiūlyta pasirūpinti kito asmens, turinčio specialiųjų techninių žinių, dalyvavimu kopėčių įvertinime ir perdavime ieškovei. Atsakovas tokio asmens nepasitelkė. Taip pat atsakovas nepateikė teismui dokumento, kokios techninės būklės nuomotas kopėčias 2019 m. gegužės 22 d. grąžino (perdavė) ieškovei. 2019 m. gegužės 22 d. grąžinimo aktuose nurodytas tik grąžintų gaisrinių automobilinių kombinuoto judesio kopėčių komplektuojamosios įrangos sąrašas (nurodyti pavadinimai ir kiekiai) ir nėra duomenų apie kopėčių, jų komplektuojamosios įrangos būklę. Atsakovas neginčijo trečiųjų asmenų sudarytų sąmatų dėl kopėčių apgadinimo ir (ar) komplektuojančios įrangos trūkumų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-823/2023 71 punkte pažymėta, jog atsakovas nėra pateikęs teismui įrodymų, kad ieškovės pateiktuose įrodymuose nurodyti grąžinto Nuomos sutarties objekto (5 gaisrinės automobilinės kombinuoto judesio kopėčios „Iveco Magirus DLK37CS“ ant bazines važiuokles „Iveco Eurocargo 160E30“) sugadinimai neviršija Nuomos sutartyje sulygto nusidėvėjimo lygio, t. y., kad atsakovas neatsakingas už ieškovės nurodytus trūkumus.

54.       Apeliacinės instancijos teismas suteikė atsakovui galimybę pateikti nuomonę dėl nuostolių, susijusių su kopėčių vertės sumažėjimu, ir (ar) kopėčių vertės dydžio, ieškovės grindžiamos sąmatomis ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tačiau Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nepateikė paaiškinimų, iš kurių teisėjų kolegiją galėtų spręsti (įvertinti), ar atsakovas perdavė ieškovei automobilines kombinuoto judesio kopėčias bei jų komplektuojamąsias įrangas (visas ar dalį): 1) suremontuotas ir (ar) techniškai tvarkingas ir (ar) tokios pačios komplektacijos kaip ir Nuomos sutarties pasirašymo metu, kartu su visais pagerinimais, kurie negali būti atskirti bei 2) tokios būkles, kuri atitiko natūralų kopėčių nusidėvėjimą. Taip pat atsakovas nėra pateikęs paaiškinimo, kodėl: 1) žinodamas apie ieškovės iškeltą klausimą dėl kopėčių būklės iki jų perdavimo, nei kopėčių grąžinimo ieškovei metu, nei po jų perdavimo ieškovei nepasikvietė nepriklausomo eksperto arba techninių žinių turinčio asmens, galėjusio įvertinti automobilinių kombinuoto judesio kopėčių bei jų komplektuojamosios įrangos būkles, nurodyti trūkumus ir jų šalinimo kainas ir (arba) 2) atsižvelgęs į savo turimus techninius dokumentus, susijusius su kopėčių technine būkle, buvusia Nuomos sutarties pasirašymo bei jų nuomos metu, neatliko palyginimo (skaičiavimų) tarp ieškovės pateiktose sąmatose nurodytų duomenų ir savo žinioje turimų kopėčių techninės priežiūros, aptarnavimo, remonto dokumentų ir pan. Todėl teisėjų kolegija sutinka su ieškove UAB „Iksados“ gamybiniu ir techniniu centru, kad atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas niekada ir jokia forma neginčijo automobilinių kombinuoto judesio kopėčių bei jų komplektuojamosios įrangos vertės sumažėjimo, grindžiamo sąmatomis, kuriose yra apskaičiuota kopėčių būklės atkuriamoji vertė (būtino remonto ir detalių kaina).

55.       Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad Nuomos sutarties dalyku buvusios (atsakovo grąžintos ieškovei) 5 gaisrinės autokopėčios „Iveco Magirus DLK 37 CS“ parduotos „Magirus GmbH“ už iš viso 741 000 Eur. Tai patvirtina ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros, serija IGTC, numeriai: 066708, 066762, 066763, 066678,066679. Teisėjų kolegija atmeta kai nepagrįstus atsakovo teiginius, kad ieškovė pardavė Nuomos sutarties dalyku buvusias kopėčias, todėl jų remonto išlaidų realiai nepatyrė, atitinkamai ieškovės reikalavimas galėtų būti vertintinas kaip verslo subjekto siekis neteisėtai praturtėti valstybės biudžeto sąskaita.

56.       Pirma, nėra pagrindo pripažinti, kad žalos dydis dėl kopėčių vertės sumažėjimo ieškovės nustatytas netinkamai, nes, kaip minėta, atsakovas neginčijo (neginčija) trečiųjų asmenų sąmatose (ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole) nurodytų atitinkamų kopėčių detalių, komplektacijos ir (ar) jų remonto bei jų kainų ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė savo žalos dydžio pagrindimo, t. y. nenurodė kokie ieškovės pateiktuose įrodymuose automobilinių kombinuoto judesio kopėčių bei jų komplektuojamosios įrangos dalių trūkumai pagal Nuomos sutarties 42 punktą nėra priskiriami prie natūralaus nusidėvėjimo ir (arba) pagal Nuomos sutarties 43 punktą atsakovas neprivalėjo savo sąskaita šalinti kopėčių defektų (CPK 178 straipsnis). Todėl atmetamas kaip deklaratyvus atsakovo teiginys, jog visos ieškovės reikalaujamos žalos, susijusios su kopėčių vertės sumažėjimu, priteisimas viršytų sutartimi šalių sulygtas atsakovo atsakomybės ribas ir pažeistų teisingo žalos atlyginimo principą.

57.       Antra, pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir, ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015;   2017 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017; 2017 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo     19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Šiuo atveju ieškovės pateiktuose įrodymuose (antstolės D. M. 2019 m. balandžio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, „Magirus GmbH“ sudarytoje sąmatoje dėl kopėčių „M39L“ trūkstamų sudedamųjų dalių bei remonto darbų, UAB „SKUBA“ transporto priemonių „Iveco“ kopėčių važiuoklių dalių ir remonto darbų preliminariose sąmatose ir UAB Iksados“ gamybinio ir techninio centro nustatytuose gaisrinių autokopėčių „Magirus“ pažeidimuose bei komplektacijų trūkumuose pagal preliminarias remonto sąmatas) pateikti duomenys yra pakankami nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyką sudarančioms aplinkybėms ir žalos dėl kopėčių vertės sumažėjimo dydžiui nustatyti, juolab kad atsakovas ieškovės pateiktuose įrodymuose nurodytų duomenų nekvestionuoja.  

58.       Iš antstolės D. M. 2019 m. balandžio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad: 1) perduodant gaisrinę transporto priemonę Nr. EGF 371 buvo nustatyti šie trūkumai: dešinės pusės avariniai laipteliai yra apgadinti, apatinio laiptelio dalis yra nulūžusi, ant kitų laiptelių yra įlinkimų, matomi įbrėžimai; dešinės pusės galinis žibintas yra įskilęs; transporto priemonės rėmas, galinėje dalyje, yra pažeistas korozijos; ant kaitės pusės galinės arkos yra matomas įbrėžimas; kuro bakas pažeistas korozijos; skyriaus, esančio šalia kabinos, kairės pusės žaliuzės atsidaro per aukštai ir atsitrenkia į rėmą; kairės bei dešinės pusių kabinos apatinių laiptelių rėmas yra įskilęs; priekinio bamperio dešinoje pusėje yra įbrėžimas; ant dešinės pusės veidrodėlių rėmo yra matomi įbrėžimai; ant kairės pusės skyrių žaliuzių yra matomi įbrėžimai; kabinos salone, ant grindų yra prilipusi plastiko medžiaga; ant sėdynės, esančios prie pakeliamų kopėčių pulto, apmušalo yra matomi nudegimai; ant vieno iš hidraulinių kopėčių keltuvo cilindro yra matomas tepalų nuotėkis, taip pat matomas tepalų nutekėjimas cilindro apačioje prie žarnų; ant kopėčių krepšio apatinės dalies yra matomi įbrėžimai bei sulenkimai; krepšio priekinė skarda yra deformuota, skardą laikantis rėmas yra sulankstytas, matomi įbrėžimai; krepšio durelės, skiriančios krepšį nuo kopėčių, yra deformuotos ir netinkamai užsidaro; krepšio metalinis rėmas, šalia durelių, kurios skiria krepšį nuo kopėčių, yra pažeistas, matomi įbrėžimai; ant kopėčių kairės pusės, šalia krepšio, esančios elektros jungties dėžutės nėra apsauginio dangtelio; ant žarnos, esančios šalia kopėčių lyno ritės, yra matomas nutekėjimas; kopėčių, apačioje, ant kopėčias laikančios konstrukcijos rėmo yra nutrupėję dažai; krepšio cilindrai yra aptekėję; kabinoje, po vairuotojo sėdynė esančios daiktadėžės durelės neužsidaro; 10 kopėčių pakopų yra apgadintos; neveikia dešinės pusės šalia kabinos esančių laiptelių apšvietimas; neveikia visų keturių atramų baltos spalvos apšvietimas; ant kabinos stogo yra išmontuota skaitmeninė antena, kėbule yra skylė; kabinoje, virš vairo, racijų skyriuje nėra plastikinio dangtelio (aklės); kopėčių apsauginė panelė, šalia geltonos spalvos žibintų, yra įlenkta, nelygi. Po sutikrinimo, šios transporto priemonės komplektacijoje trūksta: gaisrinių žarnų prikabinimo (fiksavimo) darbinėje padėtyje įrangos; transporto priemonėje įmontuotas stacionarios radijo stoties modelis („Motorola MCS 200“) neatitinka komplektacijos, turi būti nešiojama „Motorola GP 280“; krepšyje nėra įrengto valdomo ranka prožektoriaus, kurio galia 70 W. 2) Perduodant gaisrinę transporto priemonę Nr. EHE 493 nustatyti tokie trūkumai: priekinio bamperio dešinė pusė, šalia jungties su kabinos laipteliais, yra įbrėžta; taip pat įbrėžtas laiptelių pakopos kampas; dešinės pusės veidrodėlio plastikinė dalis yra įskelta; nėra akumuliatorių skyriaus dangtelio; akumuliatorių skyriaus durys nelygiai užsidaro, vidinėje pusėje yra sulūžusi laikančioji konstrukcija; ant dešinėje pusėje, šalia kabinos esančių laiptelių apatinės pakopos yra matomi įbrėžimai; dešinės pusės, vidurinio skyriaus apatinė dalis pažeista; dešinės pusės skyriaus žaliuzės sunkiai užsidaro, yra įlinkęs kreipiančiosios profilis; ant dešinės pusės galinės arkos yra matomos dažymo žymės, yra įtrūkimų; šalia dešinės pusės avarinių laiptelių ant kėbulo yra matomi įbrėžimai; transporto priemonės rėmas, galinėje dalyje, yra pažeistas korozijos; gale, kairėje pusėje, po valstybiniu numeriu, kėbulas yra apibraižytas; kairėje pusėje, prie galinės arkos ir skyriaus esančio atšvaito, kėbule yra 4 skylės; kairės pusės galiniame skyriuje, ant apatinės lentynos yra įbrėžimų ir rūdžių; kairėje pusėje, prie kabinos esančio skyriaus viršutinėje dalyje, yra įbrėžimų ir atsilupę dažai. Ant šio skyriaus žaliuzių yra geltonos spalvos dažų žymės; kabinos kairėje pusėje, laiptelių apatinės pakopos rėmas yra įskilęs; kabinos salone, po skydeliu prie vairo yra išvesti laidai; kabinos salone, apačioje, durų izoliacinė guma yra suplyšusi; ant vienos iš prie hidraulinių kopėčių cilindrų esančios žarnos yra matomi skysčio nutekėjimai; beveik per visą kopėčių ilgį kopėčių metalinis rėmas yra padengtas apnašomis, kurios patrynus ranka nenusivalo, „Magirus GmbH“ atstovo teigimu, rėmas galimai paveiktas karščio, todėl kopėčias reikia išmontuoti išvalyti, nudažyti ir atgal sumontuoti ant važiuoklės; krepšio, priekinių durelių viršutinio užrakto mechanizmas, esantis ant krepšio rėmo, yra pažeistas, sulankstytas; galinėje dalyje ant krepšio rėmo, dešinėje pusėje yra įlenkimas; ant kopėčių rėmo esančios metalinės tvirtinimo dalys yra paveiktos karščio arba putų; krepšio durelės, skiriančios krepšį nuo kopėčių, yra deformuotos ir netinkamai užsidaro; 3 kopėčių pakopos yra apgadintos; krepšio kairės pusės skarda yra įlinkusi; neveikia kairės pusės abiejų atramų baltos spalvos apšvietimas; neveikia skyrių apšvietimas; neveikia dešinės pusės avarinių laiptelių apšvietimas; ant kopėčių rėmo pritvirtinti geltonos spalvos žibintai neatitinka reikalavimų, šviesos skleidimo spektras netinkamas; kopėčių rėmo skarda, esanti dešinėje pusėje, prie geltonos spalvos žibinto yra sulamdyta; prie kopėčių rėmo pritvirtinto mėlynos spalvos švyturėlio plastikinis laikytuvas yra pažeistas. 3) Perduodant gaisrinę transporto priemonę Nr. EHE 048 nustatyti šie trūkumai: ant kabinos dešinės pusės durų, prie lango yra įdubimas; abi kabinos durys nesifiksuoja, sulužę fiksatoriai; kabinos apačioje, izoliacinė durų guma suplyšusi; kabinos salone, ant grindų yra prilipusi plastiko medžiaga; nėra akumuliatorių skyriaus dangtelio; dešinėje pusėje, šalia kabinos esančio skyriaus apatinė apdailos dalis nėra originali; dešinėje pusėje vidurinio skyriaus apačioje yra įlenkimas, matomi įbrėžimai, šio skyriaus žaliuzės automatiškai neužsidaro; dešinėje pusėje, prie šalia kabinos esančių laiptelių, kėbulas apačioje yra pažeistas; šalia dešinės pusės avarinių laiptelių ant kėbulo yra matomi įbrėžimai; transporto priemonės rėmas, galinėje dalyje, yra pažeistas korozijos; šalia kairės pusės avarinių laiptelių ant kėbulo yra matomas įbrėžimas; kairėje pusėje, gale esančio skyriaus žaliuzių izoliacinė guma apiplyšusi; kairės pusės kabinos laiptelių viršuje baltos spalvos rėmas prie tvirtinimo yra įskilę; dešinės pusės, arčiau kabinos esančios atramos, baltos spalvos apšvietimas neveikia; netinkamai veikia viena iš transporto priemonės atramų, dėl ko nėra įmanoma pradėti darbą su kopėčiomis (spaudžiant akseleratoriaus pedalą variklis nedidina apsukų); ant vienos iš hidraulinių kopėčių cilindrų yra matomi skysčio nutekėjimai; krepšio durelės, skiriančios krepšį nuo kopėčių, yra deformuotos ir netinkamai užsidaro; krepšio priekyje esantis apšvietimo žibintas neveikia; krepšyje prie valdymo pulto svirties yra įbrėžimas; krepšyje prie valdymo pulto pritvirtintas skysčių bakelis yra pažeistas; krepšio priekinių durelių viršutiniai užraktai nėra originalūs; krepšyje, prie pulto yra pritvirtintas neoriginalus mikrofonas, kurį reikia pakeisti; krepšio priekyje esanti skardinė plokštė yra pažeista, taip pat yra pažeistas skardą laikantis rėmas abejose pusėse, išlinkęs į priekį; krepšio priekinių vartelių viršutinė rankena, esanti dešinėje pusėje, kliba; ant kopėčių kairės pusės, šalia krepšio, esančios elektros jungties dėžutės nėra apsauginio dangtelio; 4 kopėčių pakopos yra apgadintos; laiptelių, kuriais galima patekti ant šalia kabinos esančio skyriaus viršaus, dvi metalinės pakopos yra įlinkusios; dalyje skyrių neveikia apšvietimas; kabinoje, ant panelio yra pritvirtintas racijos laikiklis; krepšyje, apačioje neveikia apšvietimas; prie kopėčių pagrindinio valdymo pulto neveikia apšvietimas; neveikia prie kopėčių rėmo pritvirtintas baltos spalvos žibintas. Po sutikrinimo šios transporto priemonės komplektacijoje trūksta: įrankių dėžėje nepilnas įrankių komplektas; ant krepšio rėmų, šonuose nėra laikiklių; dešinėje pusėje viduriniame skyriuje nėra žarnų laikiklių (dėklų). 4) Perduodant gaisrinę transporto priemonę Nr. EHE 489 nustatyti trūkumai: kairėje pusėje prie kabinos laiptelių yra įbrėžimas ant bamperio kampo ir laiptelių pakopos apatinės dalies. Apatinė laiptelių pakopa yra įsikilusi dešinėje pusėje kabinos apačioje, izoliacinė durų guma suplyšusi; dešinės pusės kabinos sėdynės plastikinė pilkos spalvos apdailos dalis nepritvirtinta; dešinėje pusėje priekinio rato purvasargis prie tvirtinimo varžto yra įtrūkęs; nėra akumuliatorių skyriaus dangtelio; dešinėje pusėje, šalia priekinio skyriaus, ant metalinio paviršiaus yra įbrėžimų; dešinės pusės galinio žibinto rėmas pažeistas, išsikišusi tarpinė; transporto priemonės rėmas, galinėje dalyje, yra pažeistas korozijos; kairės pusės galinio skyriaus kreipiančioji apačioje įlinkusi, guma apačioje atšokusi; kairės pusės vidurinio skyriaus žaliuzių apačioje esantį izoliacinė guma apiplyšusi; kairėje pusėje kabinos apačioje, izoliacinė durų guma suplyšusi kairės pusės galinė atrama pažeista, atramoje įmontuoti neoriginalūs baltos ir geltonos spalvos žibintai; kairės pusės priekinė atrama pažeista korozijos; dešinės pusės priekinė atrama pažeista korozijos, neveikia baltos spalvos apšvietimas; dešinės pusės galinė atrama pažeista korozijos; pagrindinio kopėčių valdymo pulto monitorius neužsifiksuoja ant dviejų prie hidraulinių kopėčių keltuvo cilindrų esančių žarnų yra matomi skysčio nutekėjimai; ant kopėčių valdymo pulto laikiklio rėmo viršaus yra matomas įbrėžimas, ištrupėję dažai; ant kopėčių kairės pusės, šalia krepšio, esančios elektros jungties dėžutės nėra apsauginio dangtelio; krepšio priekinių vartelių dešinės pusės viršutinės rankenos dalis prie korpuso yra įskilusi; ant krepšio šoninių ir priekinės plokščių yra matomi įlenkimai; ant krepšio priekio, virš pulto esančio metalinės rankenos apdaila pažeista, taip pat pažeista ir metalinė rankena; 14 kopėčių pakopų yra apgadintos; kopėčių apačioje plastikinė apdailos dalis pažeista; ant kopėčių, dešinėje pusėje prie geltonos spalvos žibinto yra įlenkta kopėčių rėmo skarda. Dėl šio įlinkimo geltonos spalvos žibinto kraštas nepriglunda prie rėmo; teka gervės stabdžio tepalai; stringa kairės pusės priekinės atramos ir dešinės pusės galinės atramos kojos (automatiškai neiškrenta); cypia kabinos durų vyriai; neveikia skyrių apšvietimas; priekyje dešinėje pusėje esantis mėlynos spalvos švyturėlis yra įskilęs; ant kopėčių pritvirtintas mėlynos spalvos švyturėlis yra pažeistas; abiejų akumuliatorių metalinių laikiklių viršutinė dalis neįtvirtinta; abi geltonos spalvos ratų atsparos yra sulūžusios; dirbant kopėčiomis variklis savaime sumažina apsukas; dirbant kopėčiomis prie žemės, pultas rodo užrašą, jog kopėčios yra virš vairuotojo kabinos; pažeista apdaila prie pavarų svirties (kulysos); krepšio šonuose nėra laikiklių. Po sutikrinimo, šios transporto priemonės komplektacijoje trūksta: įrankių dėžėje nepilnas įrankių komplektas (nėra specialaus atsuktuvo). Įrankių dėžė pažeista korozijos; nėra vieno movos perėjimo; nėra vienos metalinės kilpos; nėra nešiojamos racijos „Motorola GP 280“. 5) Perduodant gaisrinę transporto priemonę Nr. EHE 049 nustatyti šie trūkumai: kairės pusės apatinė kabinos laiptelių pakopos dalis yra įtrūkusi; kairės pusės priekiniame žibinte yra drėgmės; dešinėje pusėje ant viršutinio veidrodėlio rėmo yra įbrėžimų; dešinėje pusėje ant galinės kėbulo dalies yra įbrėžimų, yra įlinkimas; transporto priemonės rėmas, galinėje dalyje, yra pažeistas korozijos; kairėje pusėje, prie galinio rato, šalia vidurinio skyriaus ant kėbulo yra įbrėžimų; kairėje pusėje, prie kuro bako, apačioje ant kėbulo yra įbrėžimas; kuro bakas yra paveiktas korozijos; kairėje pusėje kabinos apačioje, izoliacinė durų guma suplyšusi; skyriuje šalia kabinos, dešinėje pusėje neveikia vienas apšvietimo žibintas; kairėje pusėje, prie kabinos esančių kopėčių, dalis apšvietimo žibinto „LED“ neveikia; ant vienos prie hidraulinių kopėčių cilindrų esančių žarnų, yra matomas skysčio nutekėjimas; krepšio grindyse yra įlenkimas; krepšyje esantis mikrofonas neveikia; ant krepšio priekio, virš pulto esančio metalinės rankenos apdaila pažeista; krepšio priekyje esančioje skardoje yra įlinkimas; 2 kopėčių pakopos yra apgadintos.

59.        „Magirus GmbH“ sudarytos sąmatos dėl kopėčių „M39L“, valst. numeriai: EGF 371, EHE 048, EHE 049, EHE 489, EHE 493, trūkstamų sudedamųjų dalių bei remonto darbų (83 843,21 Eur), duomenimis: 1) kopėčių valst. Nr. EGF 371 – 14 849,38 Eur už dalis: atraminis paviršius; cilindras; apsauginis narvelis; galinė narvelio plokštė; dangtis; narvelio cilindrai; neslidi danga; užraktas; antstato galinis laiptelis; kairiosios apsaugos kopėčių dangtis; 2 288 Eur už darbo jėgą ir 3 328 Eur už detalių keitimą: narvelio dažymą, dalių išmontavimą, dalių dengimą, narvelio rėmo šlifavimą, narvelio rėmo dažymą, išmontuotų dalių sumontavimą, gelbėjimo narvelio reguliavimą po kopėčių remonto. 2) Kopėčių valst. Nr. EHE 493 – 5 416,29 Eur už dalis:  akumuliatoriaus dangtis; priekinis dešinės pusės apatinis laiptelis; kairės pusės plastikinė dalis po ratuku; narvelio durų tvirtinimo elementas; dešiniosios apsaugos kopėčių dangtis; dešinės pusės galinio skyriaus guma (iš vienos pusės); galinė narvelio plokštė; neslidi danga; narvelio plokštė; 1 144 Eur už darbo jėgą ir 12 480 Eur už detalių keitimą: beveik visų kopėčių ilgiu yra ugnies ir dūmų poveikio žymių; būtina atlikti kopėčių dažymą: išmontuoti, nudažyti ir sumontuoti kopėčių dalis: išmontuoti kopėčių sekcijas (5 sekcijas), nušlifuoti kopėčių sekcijas (5 sekcijas), surinkti kopėčių sekcijas (5 sekcijas); be papildomų dalių naudojimo (tik dažymo darbai). 3) Kopėčių valst. Nr. EHE 048 – 31 104,89 Eur už dalis: kairės pusės galinio skyriaus guma pažeista („Gummiprofil“); narvelio alyvos išsiplėtimo bakas su spyruoklėmis; priekinis narvelio žibintas; 2 laipteliai; šviestuvų laikikliai; lempa; cilindras; galinė narvelio plokštė; guolis F.F.; tvirtinimo žiedas; gelbėjimo narvelio rėmas; neslidi danga; atramos; mikrofono skyrius; 5 668 Eur už detalių keitimą. 4) Kopėčių valst. Nr. EHE 489 – 4 603,01Eur už dalis: akumuliatoriaus dangtis, dešiniosios apsaugos kopėčių dangtis; operatoriaus monitorius nesilaiko transportavimo padėtyje (spyruoklė); turėklas; guolis; tvirtinimo žiedas; plokštės; apsaugos; neslidi danga; suktuvo stabdžiai; atramos; 1 352 Eur už dalių keitimą bei 200 Eur už aptiktas ir kitas problemas, kurias būtina patikrinti: a) darbo su kopėčiomis metu variklis savaime sumažina apsukas (nepaisant to, kad dujinis pedalas yra paspaustas ir, pavyzdžiui, kopėčios ištraukiamos); b) kai narvelis yra netoli žemės, įsijungia įspėjamasis signalas, net jei kopėčios kyla. Taip pat monitoriuje rodomas įspėjimas, kad „transporto priemonė paruošta“, tačiau kopėčios dar nėra transportavimo padėtyje. 5) Kopėčių valst. Nr. EHE 049 – 1 149,63 Eur už dalis: neslidi danga; apatinė plokštė; narvelio mikrofonas; laiptelių „LED“ apšvietimas bei 260 Eur už nurodytų dalių keitimą.

60.       UAB „SKUBA“ 2019 m. balandžio 15 d. transporto priemonių „IVECO“ kopėčių važiuoklių dalių ir remonto darbų preliminarių sąmatų duomenimis (11 487,40 Eur): 1) valst. Nr. EGF 371 – 2 547,92 Eur suma, kurią sudaro: a) 1 775,85 Eur už dalis: antgalis v.tr.d30*1.5 dešinė; antgalis v. traukės kairė; traukė vairo; papildomos medžiagos; guma durų sandarinimo; d. p. viršutinis veidrodis; d. p. laiptelis; guminis kilimas (centrinis); salono valymas; k. p. laiptelio dažymas; d. p. laiptelio dažymas; apdaila tarp sėdynių; k. p. laiptelis ir b) 772,07 Eur už darbus: skersinės vairo traukės antgalių keitimas; ratų suvedimas; išilginės vairo traukės keitimas; pavarų dėžės plovimas; tachografo ir greičio ribotuvo patikra; alyvos nuotėkio šalinimas; pavarų dėžės n / p; durų sandarinimo gumos keitimas; d. p. viršutinio veidrodžio dangtelio keitimas; d. p. laiptelio keitimas; guminio kilimo keitimas; apdailos tarp sėdynių keitimas; k. p. laiptelio keitimas. 2) Valst. Nr. EHE 048 – 2 753,69 Eur suma, kurią sudaro: a) 2 190,31 Eur už dalis: antgalis v.tr.d30*1.5 dešinė; antgalis v. traukės kairė; traukė vairo; pagalvė tarp lingės; tepalo nupilimo kamštis; poveržlė; dangtelis veidrodžio d. p.; guma durų sandarinimo; dangtelis sėdynės; guminis kilimas (centrinis); d. p. daiktadėžė; kamštis vietoj jungiklio; saugos diržų kompl.; daiktadėžė prie tachografo; rėmelis prie tachografo; plokštelė; pr. kp. sparno dažymas; salono valymas; pap. medžiagos ir b) 563,38 Eur už darbus: skersinės vairo traukės antgalių keitimas; ratų suvedimas; išilginės vairo traukės keitimas; pagalvės tarp lingės keitimas; alyvos nuleidimo kamščio keitimas; durų gumų keitimas; sėdynės dangtelio keitimas; dp. daiktadėžės keitimas; guminio kilimo keitimas; saugos diržų kompl. keitimas; kamštis vietoj jungiklio keitimas; tachografo rėmelio daiktadėžės keitimas; priekinio sparno kp. n / p; pr. d. p. veidrodžio dangtelio keitimas. 3) Valst Nr. EHE 049 – 2 628,61 Eur suma, kurią sudaro: a)       2 015,59 Eur už dalis: antgalis v.tr.d30*1.5 dešinė; antgalis v. traukės kairė; antgalis v.tr.d30*1.5 dešinė (išilginės); guma durų sandarinimo; k. p. laiptelis; centrinė daiktadėžė; centrinė konsolė; apdaila prie kulysos; salono valymas; priekinio sparno dažymas; k. p. laiptelio dažymas; priekinio purvasargio dažymas; dangtelis sėdynės; papildomos medžiagos ir b) 613,02 Eur už darbus: skersinės vairo traukės antgalių keitimas; ratų suvedimas; variklio plovimas; klaidų kodų nuskaitymas; išilginės vairo traukės antgalio keitimas; durų gumų keitimas; k. p. laiptelio keitimas; centrinės daiktadėžės keitimas; centrinės konsolės keitimas; apdailos prie kulysos keitimas; sėdynės dangtelio keitimas; variklio kuro sistemos sandarinimas; priekinio sparno n / p; priekinio purvasargio n / p. 4) Valst. Nr. EHE 489 – 2 967,45 Eur suma, kurią sudaro: a) 2 403,11 Eur  už dalis: antgalis v.tr.d30*1.5 dešinė; antgalis v. traukės kairė; traukė vairo; pagalvė tarp lingės; dangtelis veidrodžio d. p.; d. p. veidrodžio stikliukas virš; dangtelis sėdynės; apdaila prie kulysos; centrinė daiktadėžė; aklė; galinė apdaila; ratlankis; salono valymas; pap. medžiagos ir b) 564,34 Eur už darbus: skersinės vairo traukės antgalių keitimas; ratų suvedimas; išilginės vairo traukės keitimas; sėdynės dangtelio keitimas ; pagalvės tarp lingės keitimas; centrinės daiktadėžės keitimas; apdailos prie kulysos keitimas; galinės apdailos keitimas; rato n / p;  rato sumontavimas / balansavimas; pr. dp. veidrodžio stikliuko virš. keitimas; pr. dp. veidrodžio dangtelio keitimas. 5) valst. Nr. EHE 493– 3 002,09 Eur sumą, kurią sudaro: a) 2 372,78 Eur už dalis: antgalis v.tr.d30*1.5 dešinė; antgalis v. traukės kairė; traukė vairo; dangtelis veidrodžio d. p.; dangtelis veidrodžio viršutinis kp.; dangtelis veidrodžio kp.; apdaila prie vairo; daiktadėžė prie tacho.; rėmelis prie tacho.; plokštelė; centrinė daiktadėžė; centrinės daiktadėžė dangtelis; centrinė konsolė; guminis padas; laiptelis k. p.; apdaila tarp sėdynių; dangtelis sėdynės; apdaila prie kulysos; k. p. laiptelio dažymas; stiklas galinio žibinto; papildomos medžiagos ir b) 629,31 Eur už darbus: skersinės vairo traukės antgalių keitimas; galinių žibintų stiklų keitimas; ratų suvedimas; išilginės vairo traukės keitimas; klaidų kodų nuskaitymas; d. p. veidrodžio dangtelio keitimas; viršutinio k. p. veidrodžio dangtelio keitimas; k. p. veidrodžio dangtelio keitimas; apdailos prie vairo keitimas; rėmelio prie tachografo ir centrinės daiktadėžės keitimas; apdailos prie kulysos keitimas; apdailos tarp sėdynių keitimas; k. p. laiptelio keitimas; sėdynės dangtelio keitimas; galinių žibintų stiklų keitimas; centrinės konsolės keitimas.

61.       UAB „Iksados“ gamybinio ir techninio centro nustatyti gaisrinių autokopėčių „Magirus“, valstybiniai numeriai: EGF371, EHE493, EHE048, EHE489 ir EHE049, pažeidimai (defektai) bei komplektacijų trūkumai pagal preliminarias remonto sąmatas, numeriai: 1–5 (5 333,48 Eur): 1) gaisrinių autokopėčių „Magirus“ Nr. EGF371: dešinės pusės galinio žibinto stiklo keitimas; įbrėžimas ant kairės pusės galinio rato; įbrėžimas ant priekinio bamperio dešinėje pusėje; neveikia keturių atramų gabaritinis apšvietimas; kabinos stoge skylė (išmontuota radijo stoties antena); centrinės konsolės keitimas; ant kopėčių kairės pusės, šalia krepšio, esančios elektros jungties dėžutės nėra apsauginio dangtelio, taip pat sumontuota radijo stotis neatitina komplektacijos (vietoje GP280 sumontuota MCS200). 2) Gaisrinių autokopėčių „Magirus“ Nr. EHE493: įbrėžimas priekinio bamperio dešinėje pusėje; įbrėžta laiptelių pakopa; akumuliatorių skyriaus konstrukcija sulaužyta; dešinės pusės galinio rato arkos įtrūkimai, dažymo žymos; įbrėžimai šalia dešinės pusės galinių laiptelių, įbrėžimai galinėje antstato dalyje (po valst. numeriu); įbrėžimai kairės pusės galiniame skyriuje; įbrėžimai kairės pusės priekinio skyriaus apdailoje; neveikia kairės pusės dviejų atramų gabaritinis apšvietimas; neveikia skyrių apšvietimas; neveikia dešinės pusės galinio laiptelio apšvietimas; gabaritiniai geltonos spalvos žibintai, sumontuoti ant kopėčių, neoriginalūs, neatitinkantys reikalavimų; ant vienos iš prie hidraulinių kopėčių cilindrų esančios žarnos yra matomi skysčio nutekėjimai; galinio mėlynos spalvos švyturėlio plastikinis dangtis sulaužytas. 3) Gaisrinių autokopėčių „Magirus“ Nr. EHE048: įlenktos dešinės pusės kabinos durys; sulaužytos (nesifiksuoja) durys atidarytoje padėtyje; įlenkimai dešinės pusės vidurinio skyriaus apačioje, įbrėžimai prie galinių dešinės ir kairės pusių laiptelių; įskilęs kairės pusės kabinos laiptelių rėmas; vienas dešinės pusės atramos gabaritinis žibintas neveikia; neveikia skyrių apšvietimas; neveikia krepšio apšvietimas; neveikia apšvietimas prie pagrindinio valdymo pulto; neveikia žibintas, pritvirtintas prie kopėčių; ant kopėčių kairės pusės, šalia krepšio esančios elektros jungties dėžutės nėra apsauginio dangtelio, taip pat įrankių dėžėje nėra tepalinio prietaiso. 4) Gaisrinių autokopėčių „Magirus“ Nr. EHE489: įbrėžimas priekinio bamperio kairėje pusėje; įskilusi kabinos laiptelių pakopa; pažeistas dešinės pusės priekinis purvasaugis; neveikia dešinės pusės priekinės atramos gabaritinis žibintas; neveikia skyrių apšveitimas; įskilęs priekinis mėlynas švyturėlis; pažeistas galinis švyturėlis; abiejų akumuliatorių laikikliai sulaužyti; ant kopėčių kairės pusės, šalia krepšio esančios elektros jungies dėžutės nėra apsauginio dangtelio; ant dviejų hidraulinių kopėčių keltuvo cilindrų esančių žarnų yra matomi skysčio nutekėjimai; sulaužytos ratų atsparos (2 vnt.); įrankių dėžė paveikta korozijos, sulankstyta, neužsidaro; trūksta metalinės buksyravimo kilpos; nėra radijo stoties „Motorola GP280“. 5) Gaisrinių autokopėčių „Magirus“ Nr. EHE049: įbrėžimas kėbulo gale, dešinėje pusėje; įbrėžimas kėbule, prie kairės pusės galinio rato; neveikia apšvietimas skyriuose; centrinės konsolės keitimas; ant vienos prie hidraulinių kopėčių cilindrų esačių žarnų (su sujungtimi) matomas skysčių nutekėjimas; sumontuota radijo stotis neatitinka komplektacijos (turi būti „Motorola GP280“).

62.       Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovu, kad ieškovės siekis yra praturtėti atsakovo sąskaita. Šiuo atveju atsakovas, neginčijęs 2019 m. balandžio 16–17 dienomis nustatytų kopėčių ir jų komplektuojančios įrangos trūkumų, savo sąskaita trečiųjų asmenų nustatytų kopėčių trūkumų nepašalino ir iki šiol nekompensavo ieškovei kopėčių trūkumų žalos (nustatytos arba kitokios, šalių sulygtos). Be kita ko, ieškovės pateikti paaiškinimai ir atsakovui pateikti raštai patvirtina, jog atsakovas buvo pasirengusi ne tik tartis taikiai, bet ir mažinti pareikštus reikalavimus, pradedant nuo 21 000 Eur sumos, tačiau atsakovas nesutiko.  Ieškovė pareikštu ieškiniu siekia, kad būtų grąžinta į iki pažeidimo buvusią padėtį, todėl žala jai atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis). Ieškovės pateikti įrodymai pagrindžia, kad 100 664,09 Eur nuostoliai padaryti dėl kopėčių sugadinimo (važiuoklių ir antstatų apgadinimo; komplektuojančios įrangos sulaužymo).

63.       Apibendrinusi tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog Nuomos sutarties pagrindu perdavė ieškovei 5 gaisrines automobilines kombinuoto judesio kopėčias „IVECO MAGIRUS DLK 37 CS“ ant bazines važiuoklės „IVECO EUROCARGO 160E30“ suremontuotas, techniškai tvarkingas tokios pačios komplektacijos kaip ir Nuomos sutarties pasirašymo dieną, kartu su visais pagerinimais, kurie negali būti atskirti nuo kopėčių nepadarius joms žalos, bei tokios būkles, kuri atitinka natūralų jų nusidėvėjimą (Nuomos sutarties 42 punktas), tuo pačiu neįrodė, jog neprivalėjo savo sąskaita pašalinti kopėčių defektų, nustatytų trečiųjų asmenų (nurodytų sąmatose ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole) (Nuomos sutarties 43 punktas). Tai lemia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui nepalankaus teismo procesinio sprendimo priėmimą (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Teisėjų kolegija pripažįsta ieškovės reikalavimą dėl žalos (kopėčių vertės sumažėjimo) atlyginimo įrodytu trečiųjų asmenų sudarytomis remonto sąmatomis ir trūkstamų dalių sąskaitomis bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismu, nusprendusiu priteisti ieškovei iš atsakovo 100 664,09 Eur (11 487,40 Eur pagal UAB „SKUBA“ parengta sąmatą + 83 843,21 Eur pagal „Magirus GmbH“ parengtą  sąmata + 5 333,48 Eur pagal „Iksados“ gamybinio ir techninio centro sąmatą) nuostolių atlyginimą.

64.       Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, nusprendusiu priteisti ieškovei iš atsakovo 4 136,88 Eur kompensacines palūkanas, paskaičiuotas nuo 2020 m. vasario 18 d. (Nuomos sutarties nutraukimo) (100 664,09 Eur žalos suma × 0,05 metinių palūkanų norma ÷ 365 dienų skaičiaus metuose × 300 praleistų dienų) ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos nuostolių atlyginimo sumos (100 664,09 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos  (2020 m. gruodžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.258 straipsnio 7 dalį, palūkanos už nuostolius skaičiuojamos nuo prievolės neįvykdymo momento, jeigu sutartyje nenustatoma kas kita. Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą (CK 6.261 straipsnis). Įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensuojamosios palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

Dėl bylos procesinės baigties

65.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo dalis, kuria priteista ieškovei iš atsakovo: 1) 100 664,09 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimas (sudarantis 201 138,21 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimo sumą);  2) 4 136,88 Eur kompensacinės palūkanos (sudarančios 11 892,98 Eur kompensacinių palūkanų sumą) ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (100 664,09 Eur, sudarančios 201 138,21 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimo sumą), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

66.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-823/2023 Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo dalį, kuria šalims paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

67.       Teismas ex officio paskirsto tik žyminį mokestį. Nustatyta, kad ieškovė UAB „Iksados“ gamybinis ir techninis centras sumokėjo akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ 2020 m. gruodžio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 4120 3 518 Eur žyminį mokestį už pradinį ieškinį, kurio suma 339 132, 40 Eur. Ieškovė patikslinto ieškinio 50 punkte nurodė, kad už patikslintą ieškinį (priimtas 2021 m. birželio 30 d.), kurio suma 317 140,78 Eur, mokėtinas 3 354 Eur dydžio žyminis mokestis, todėl permokėta žyminio mokesčio dalis sugrąžintina ieškovei (žr. civilinės bylos Nr. e2-1443-866/2021 dok. Nr. 24899).

68.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ieškovė sumokėjo 3 518 Eur žyminį mokestį nuo pradinio ieškinio sumos (339 132, 40 Eur), o nuo patikslinto ieškinio sumos (317 140,78 Eur) mokėtinas žyminis mokestis sudaro 3 354 Eur, nusprendžia grąžinti ieškovei UAB „Iksados“ gamybinis ir techninis centras permokėtą 164 Eur žyminio mokesčio dalį (3 518 Eur - 3 354 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis; 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

69.       Taip pat ieškovė sumokėjo AB „SEB bankas“ 2022 m. spalio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 8611 1 761 Eur žyminį mokestį už kasacinį skundą. Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas sumokėjo 1 787 Eur žyminį mokestį už kasacinį skundą. Tai patvirtina Luminor Bank AS, atstovaujamos Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus, 2022 m. spalio 19 d. sąskaitos išrašas.

70.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutarties dalimi paliko nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 4 d. nutarties dalis, kuriomis: 1) atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento priešieškinis patenkintas; 2) panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo dalis dėl priteisto 100 000 Eur netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo; 3) priteista ieškovei iš atsakovo 100 474,12 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimas, 7 756,10 Eur kompensacinės palūkanos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (100 474,12 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjamoje byloje priteista ieškovei iš atsakovo 100 664,09 Eur nuostolių atlyginimas, 4 136,88 Eur kompensacinės palūkanos ir 5 proc. procesinės palūkanos.

71.       Taigi, byloje yra patenkintina 100 proc. priešieškinio reikalavimų ir 67,17 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų (213 031,19 Eur  (100 474,12 Eur tiesioginių nuostolių + 7 756,10 Eur kompensacinių palūkanų) + 104 800,97 Eur (100 664,09 Eur  + 4 136,88 Eur kompensacinių palūkanų) × 100 ÷ 317 140,78 Eur patikslinto ieškinio reikalavimų suma).  

72.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

73.       Teisėjų kolegija nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui, nes Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas advokato paslaugomis nesinaudojo ir nepateikė įrodymų apie pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo kasaciniu skundu apskųsta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo dalis dėl priteistų nuostolių ir kompensacinių palūkanų sumų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi palikta nepateista. Todėl atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui neatlyginamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos kasacinės instancijos teisme.

74.       Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1443-866/2021 2021 m. gegužės 20 d. gauti (registruoti) ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 2 750 Eur išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos suteikimu ir šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai: 1) 2020 m. sausio 24 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2020/3 (750 Eur už 2020 m. sausio 24 d. pretenzijos dėl žalos atlyginimo parengimą) ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo 2021 m. gegužės 19 d. pavedimas (750 Eur pagal sąskaita už teisines paslaugas Nr.2 020/3); 2) 2020 m. gruodžio 3 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2020/39 (1 000 Eur už suteiktas teisines paslaugas) ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo 2021 m. gegužės 19 d. pavedimas (1 000 Eur pagal sąskaitą 2020/39); 3) 2020 m. gruodžio 29 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2020/42 (1 000 Eur už suteiktas teisines paslaugas) ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo 2021 m. gegužės 19 d. pavedimas (1 000 Eur pagal sąskaitą 2020/42). Taip pat 2021 m. gegužės 27 d. buvo gauti ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 22 Eur (be  PVM) dokumentų vertimo išlaidas ir jas pagrindžiantys dokumentai: 2021 m. gegužės 21 d. PVM sąskaita faktūra (už  2021 m. gegužės 20 d. užsakymą vertimas raštu iš anglų į lietuvių kalbą) ir AB „Swedbank“ 2021 m. gegužės 26 d. mokėjimo nurodymas Nr. 4325. 

75.       Pažymėtina, kad ieškovės pateiktose sąskaitose už teisines paslaugas nėra nurodyta, kokios konkrečios teisinės paslaugos buvo suteiktos. Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1443-866/2021: 2020 m. gruodžio 18 d. registruotas ieškinys, 2021 m. vasario 25 d. –  atsiliepimas į priešieškinį, 2021 m kovo 15 d. – dublikas, 2021 m. gegužės 3 d. – raštas dėl papildomų dokumentų teikimo, 2021 m. gegužės 27 d. baigiamoji kalba, 2021 m. birželio 29 d. patikslintas ieškinys. Pagal 2015 m. kovo 20 d. redakcijos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu  ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nagrinėjamoje byloje priteistina maksimali atlygintina suma už ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį parengimus sudaro 7 621 Eur (1 524,20 Eur × 2,5 = 3 810,50 Eur ×              2 proc. dok.), už dubliką – 2 286,30 Eur (1 524,20 Eur × 1,5), už baigiamąją kalbą – 609,68 Eur  (1 524,20 Eur × 0,4). Ieškovės sumokėta advokatui 2 750 Eur suma yra mažesnė nei nagrinėjamoje byloje galimą priteisti maksimalų užmokestį už nurodytas advokato suteiktas paslaugas, todėl ši bylinėjimosi išlaidų suma priteistina ieškovei iš atsakovo.

76.       Lietuvos apeliaciniame teisme civilinėje byloje Nr. e2A-376-912/2022 2021 m. spalio 6 d. gautu atsiliepimu į apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo, ieškovė, be kita ko, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėjo: 1) klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą, 2)  2021 m. spalio 5 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2021/10/05 (1 000 Eur) ir 3) AB „SEB bankas“ 2021 m. spalio 6 d. mokėjimo nurodymą Nr.8062. Taip pat  ieškovės 2021 m. lapkričio 6 d. pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. papildomo sprendimo, be kita ko, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas. Įrodymų, patvirtinančių šias bylinėjimosi išlaidas, nepridėta prie atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. papildomo sprendimo ir iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nepateikta. 

77.       Iš ieškovės klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos, nustatyta, kad prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo parengimas bei susipažinimas su atsakovo apeliaciniu skundu ir aptarimas su klientu užėmė po 1 val. laiko ir atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimas truko  10 val. Valandinis paslaugų įkainis  nenurodytas. Nagrinėjamoje byloje rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą sudaro 2 036,32 Eur (1 566,40  Eur × 1,3).  Ieškovės sumokėta advokatui 1 000 Eur suma yra mažesnė už nagrinėjamoje byloje galimą priteisti maksimalų užmokestį už advokato suteiktas paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ir pateikimą). Taigi, ši bylinėjimosi išlaidų suma priteistina ieškovei iš atsakovo.

78.       Lietuvos apeliaciniame teisme civilinėje byloje Nr. e2A-398-798/2023 2023 m. balandžio 27 d. gautas ieškovės UAB „Iksados“ gamybinis ir techninis centras prašymas priteisti iš atsakovo               1 000 Eur išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu, bylą kartotinai nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Prie šio prašymo yra pridėti: 1) klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaita, kurios duomenimis, teisinės paslaugos buvo teiktos 15 val.: 1 val. susipažinta kasacinio teismo priimta nutartimi, 1 val. teikta klientui teisinė konsultacija, 6 val. ruošti rašytiniai paaiškinimai, 2 val. – pasiūlymas sudaryti taiką, po 1 val. rengti paaiškinimai ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei 3 val. ruošti atsikirtimai į nuomonę; 2) 2023 m. balandžio 21 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2023/04/21 (1 000 Eur už teisines paslaugas);  3) AB „Swedbank“  2023 m. balandžio 24 d. mokėjimo nurodymas Nr. 5202.

79.       Klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitoje nurodytas 100 Eur sutartas valandinis paslaugų įkainis, taip pat nurodyta, kad paslaugos teiktos iš viso 15 valandų, t. y. 1 500 Eur (100 Eur ×  15 val.), tačiau ieškovė už nurodytas suteiktas paslaugas prašo priteisti iš atsakovo 500 Eur suma mažiau. Ieškovė nėra paaiškinusi kaip 1 000 Eur išlaidų suma skirstoma suteiktoms teisinėms paslaugoms. Pagal Rekomendacijų 8.17 papunktį už rašytinių paaiškinimų parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis yra 190,30 Eur (1 900,30 Eur × 0,1.). Todėl ši bylinėjimosi išlaidų suma priteisiama ieškovei iš atsakovo. Tačiau teisėjų kolegija atskirai iš atsakovo nepriteisia ieškovei išlaidų, patirtų už advokato susipažinimą su kasacinio teismo priimta nutartimi, suteiktą teisinę konsultaciją, pasiūlymo sudaryti taiką, parengtus atsikirtimus į nuomonę, paaiškinimus klientui ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo (toks prašymas yra suformuluotas ieškovės 2022 m. lapkričio 3 d. atsiliepime į apeliacinį skundą). Teismų praktikoje susipažinimas su bylos medžiaga ir konsultacija yra sudedamoji procesinių dokumentų paruošimo dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-23-330/2017 57 punktas). Taip pat susipažinimas kitos šalies dokumentu ir procesinio dokumento, kuriuo reaguojama į kitos šalies dokumentą, rengimas atstovavimo išlaidų atlyginimo požiūriu yra vertinamas kaip viena paslauga – atitinkamo procesinio dokumento parengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktas).

80.       Taigi, ieškovei, proporcingai patenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai, priteistina iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 6 097,22 Eur  sumą (7 887 Eur išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (3 354 Eur žyminis mokestis už patikslintą ieškinį + 1 761 Eur žyminis mokestis už kasacinį skundą + 22 Eur dokumentų vertimo išlaidos + 2 750 Eur teisinių paslaugų išlaidos) ir 1 190,30 Eur išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (1 000 Eur  teisinių paslaugų išlaidos, bylą nagrinėjant pirmą kartą + 190,30 Eur teisinių paslaugų išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėjant antrą kartą) = 9 077,30 Eur išlaidos, patirtos pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teisme.). 

81.       Teisėjų kolegija Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei iš atsakovo 2 735,96 Eur bylinėjimosi išlaidos, patikslina ir priteisia ieškovei UAB „Iksados“ gamybiniam ir techniniam centrui iš atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 4 114,83 Eur (6 126 Eur (3 354 Eur + 22 Eur + 2 750 Eur) ×                       67,17 proc.) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme ir 1 982,39 Eur               (2 951,30 Eur  (1 761 Eur  + 1 000 Eur  + 190,30 Eur) × 67,17 proc.) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme.

 

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

        Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Iksados“ gamybiniam ir techniniam centrui (juridinio asmens kodas 126319814) iš atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (juridinio asmens kodas 188601311) 100 664,09 Eur nuostolių atlyginimas, 4 136,88 Eur kompensacinės palūkanos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą                 (100 664,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, palikti nepakeistą.

        Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei iš atsakovo 2 735,96 Eur bylinėjimosi išlaidos, patikslinti ir priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Iksados“ gamybiniam ir techniniam centrui iš atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 4 114,83 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą keturiolika eurų ir aštuoniasdešimt tris centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

        Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Iksados“ gamybiniam ir techniniam centrui iš atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos                                           1 982,39 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus ir trisdešimt devynis centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės ir kasacinės instancijų teisme.

        Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Iksados“ gamybiniam ir techniniam centrui 164 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto akcinės bendrovės „Swedbank“ 2020 m. gruodžio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 4120, dalį.

 

 

Teisėjai        Danguolė Martinavičienė   

 

 

        Antanas Rudzinskas

 

 

        Neringa Švedienė