Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10796-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.1.10.7; 3.5.16; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 13 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. D. ir D. D. (apeliantai) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje dėl fizinių asmenų E. D. ir D. D. bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys: akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, Jonas K. B., uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, S. K. B., D. M., antstolė E. M., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, valstybės įmonė „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo (dabartinis pavadinimas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai) 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi D. D. ir E. D. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas V. Š.. 2018 m. kovo 20 d. nutartimi teismas patvirtino bankrutuojančių asmenų D. D. ir E. D. kreditorius ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.
2. Bankroto administratorius 2018 m. gegužės 28 d. teismui pateikė prašymą patvirtinti bankrutuojančių asmenų D. D. ir E. D. mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad 2018 m. balandžio 13 d. įvyko kreditorių pirmasis susirinkimas, kuriame balsų dauguma nutarta nepritarti E. D. ir D. D. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projektui. Atsižvelgiant į kreditorių išdėstytas pastabas, bankroto administratoriui buvo pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas. 2018 m. gegužės 25 d. įvyko E. D. ir D. D. kreditorių antrasis susirinkimas dėl pritarimo patikslintam plano projektui, kuriame kreditorių balsų dauguma nutarta nepritarti pateiktam patikslintam plano projektui. Teismo posėdžio metu E. D. ir D. D. bankroto administratorius V. Š. palaikė prašymą patvirtinti bankrutuojančių E. D. ir D. D. mokumo atkūrimo planą. Papildomai paaiškino, kad 2018 m. gegužės 25 d. vyko antrasis bankrutuojančių asmenų kreditorių susirinkimas, kurio metu balsavusiųjų kreditorių balsų dauguma mokumo atkūrimo planui buvo nepritarta. Kreditorė akcinė bendrovė SEB bankas reiškė pastabas, kurių dalis nepatenka į Lietuvos Respublikos fizinio asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnį, o kitos yra subjektyvios. Pažymi, kad šioje byloje bankrutuoja du fiziniai asmenys, kreditorių yra trylika, todėl mokumo atkūrimo plane numatytos bankroto administravimo išlaidos yra pagrįstos, jos nėra per didelės ir atitinka protingumo bei sąžiningumo kriterijus, be to, kreditorė akcinė bendrovė SEB bankas, nesutikdama tvirtinti plano nurodė, kad bankroto administratorius turėtų nurodyti, kiek lėšų yra sukaupta depozitinėje sąskaitoje, tačiau šis klausimas nėra nagrinėjamas tvirtinant mokumo atkūrimo planą ir tokia informacija būna pateikiama administratoriaus ataskaitose. Kreditorė „General Financing“, netvirtindama mokumo atkūrimo plano, nenurodė jokių nepritarimo priežasčių, o S. K. B. tiesiog teigė, kad mokumo atkūrimo plane pateikta informacija neatitinka tikrovės, Dargiai yra nesąžiningi, vengia atsiskaityti su kreditoriais. Bankroto administratorius patvirtino, kad jo žiniomis, Dargiai kai kuriuos darbus atlieka Norvegijoje. Jie ten dirba „nelegaliai“. Bankroto administratorius neturi duomenų, kaip dažnai jie išvyksta į Norvegiją, taip pat neturi pateiktų sąskaitų išrašų ir nėra žinoma, kokias pajamas D. gauna Norvegijoje. Išvykdami dirbti į užsienį, bankrutuojantys asmenys stengiasi gauti didesnes pajamas ir didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriais. Bankrutuojantys asmenys į depozitinę sąskaitą pinigus gali pervesti arba „įnešti grynais“. Su Dargiais jis paskutinį kartą matėsi 2018 m. gegužės mėnesio pabaigoje. Jiems buvo išaiškinta, kad jie turi elgtis sąžiningai. Jis negali pasakyti, kur tiksliai šiuo metu gyvena Dargiai. Gali būti, kad šiuo metu jų gyvenamoji vieta yra Dragūnų gatvėje. Pažymi, kad mokumo atkūrimo planas gali būti keičiamas, jei bankrutuojančių asmenų pajamos padidės.
3. Kreditorė S. K. B. teismo posėdžio metu prašė teismo E. D. ir D. D. mokumo atkūrimo plano netvirtinti. Papildomai paaiškino, kad bankrutuojantys asmenys Lietuvoje negyvena, jie gyvena Norvegijoje nuomojame bute. Kartais Dargiai grįžta į Lietuvą, čia jie važinėja prabangiomis mašinomis, gyvena viešbučiuose ir jokios individualios veiklos jie čia nevykdo. Edmundas ir D. D. yra nesąžiningi, apgaule ir tyčiniais piktybiškais veiksmais vengia atsiskaityti su kreditoriais. Bankroto bylos iškėlimo metu jie nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau teismui pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad tokiu adresu Edmundas ir D. D. negyvena.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 28 d. nutartimi netvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų E. D. ir D. D. mokumo atkūrimo plano. Teismas bankrutuojančių fizinių asmenų E. D. ir D. D. bankroto bylą nutraukti.
5. Teismas nurodė, jog pareiškėjų tikslių lėšų, kurias fiziniai asmenys numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas, nenurodymas ir iš to sekančios nepagrįstos būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos bei kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike numatomos mokėti lėšos, suponuoja išvadą, jog pareiškėjų pateiktas ir koreguotas mokumo atkūrimo planas neatitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3, 6 ir 12 punktų reikalavimų, dėl to mokumo atkūrimo planas negali būti teismo patvirtintas.
6. Teismas sprendė, kad pareiškėjų pateiktas mokumo atkūrimo planas neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismas, atsisakęs patvirtinti pareiškėjų pateiktą mokumo atkūrimo planą, bankroto byla nutraukė (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliantai teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 28 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pateikia savo argumentus.
8. Apeliantai tikina, kad Teismas žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bankroto administratoriaus V. Š. prašymą patvirtinti D. D. ir E. D. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą 2018- 06-14 posėdyje D. D. ir E. D. nedalyvaujant ir tuo pažeidė CPK 239 straipsnį. Teismas nesiuntė D. D. ir E. D. pranešimo apie 2018-06-14 posėdį, t. y. neinformavo apie teismo posėdžio vietą ir laiką ir bylą išnagrinėjo jiems nedalyvaujant.
9. Šauktų dalyvauti byloje asmenų atvykimo patikrinimo procedūra atlikta nesilaikant CPK 239 str. nuostatų, t. y. nebuvo pagarsinta, ar visiems bylos dalyviams, tarp jų ir D. D. bei E. D. tinkamai pranešta apie 2018-06-14 posėdį, taip pat nebuvo pagarsintos visų bylos dalyvių, tarp jų ir D. D. bei E. D. neatvykimo priežastys.
10. Teismas 2018-06-14 posėdžio dieną išsiuntė bylos dalyviams pranešimą „Dėl dokumentų“ su pridedamais S. K. B. pateiktais dokumentais. Pažymi, kad teismo 2018-06-14 pranešimo „Dėl dokumentų“ bei šio pranešimo kortelės EPP sistemoje gavėjų sąraše taip pat nėra D. D. ir E. D. (tomas V / 85 lapas), tai patvirtina, kad teismas neinformavo pastaruosius ne tik apie 2018-06-14 posėdį, bet ir apie į bylą pateiktus naujus įrodymus, tuo apribojo apeliantų teisę žinoti ir komentuoti naujai pateiktus įrodymus.
11. Teismo 2018-05-29 pranešime apie šaukiamą 2018-06-14 posėdį bei teismo 2018-06-14 pranešime apie į bylą naujai pateiktus dokumentus, gavėjų sąraše nėra pareiškėjų atstovės advokatės A. S..
12. Teigia, kad plane nurodyta, kad parduotino turto nėra, dėl to apeliantams nesuvokiama, kokiais byloje esančiais įrodymais vadovavosi teismas, nurodydamas, kad Planas neatitinka FABĮ 7 str. 1 d. 3 p. reikalavimų.
13. Tikina, kad plane nurodytos kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu mokėti, pateiktos konkrečios sumos, dėl to mano, kad Planas atitinka FABĮ 7 str. 1 d. 6 p. reikalavimų.
14. Teigia, kad planas atitinka FABĮ 7 str. 1 d. 12 p. nuostatas, kurios reglamentuoja, kad plane turi būti nurodytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas ir t. t.
15. Kas dėl pareiškėjų sąžiningumo, byloje nėra jokių duomenų, remiantis kuriais galima būtų suformuluoti nenuginčijamą teiginį, kad D. D. ir E. D. pagrindinė gyvenamoji ir darbo vieta yra Norvegijoje.
16. Gyvenamosios vietos ne(nurodymas) nesusijęs su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 str. reikalavimus, todėl negali būti priežastimi konstatuoti fizinių asmenų nesąžiningumą bei netvirtinti jų mokumo atkūrimo plano.
17. Administratorius atsiliepime su skundu sutinka, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 28 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pateikia savo argumentus.
18. Teismo 2018-06-14 posėdyje teismas neperskaitė S. K. B. pateiktų dokumentų, tuo pažeidė CPK 200 str. 1 d., 3 d., 250 str. 3 d. nuostatas. Teismas leido administratoriui teismo kompiuterio monitoriuje peržvelgti S. K. B. pateiktus 9 puslapių dokumentus, dėl to administratorius nepastebėjo, kad S. K. B. pateikti dokumentai neįrodo aplinkybių, jog pareiškėjai mokumo atkūrimo plano, kuris pateiktas teismui tvirtinti, rengimo metu gyveno ir dirbo Norvegijoje.
19. Pagal CPK 175(1) str. 10 d. nuostatas procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Dėl to tikina, kad dokumentus bylos dalyviai gavo 2018-06-15, t. y. po posėdžio, kuriame teismas bylą išnagrinėjo iš esmės.
20. Administratoriaus nuomone, byloje esantys duomenys ir jas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai nesuteikė teismui teisinio pagrindo netvirtinti plano. Nustatęs pažeidimus, turėjo nustatyti terminą trūkumų pašalinimui, remiantis FABĮ 8 str. 7 d. nuostatomis.
21. Atsiliepime į atskirąjį skundą AB SEB bankas su juo nesutinka, prašo jo netenkinti.
22. Atsiliepime į atskirąjį skundą S. K. B. su juo nesutinka, prašo jo netenkinti.
23. Atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „General Financing“ su juo nesutinka, prašo jo netenkinti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
25. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria fiziniams asmenims nutraukta bankroto byla, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
26. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gegužės 25 d. vykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime prieš siūlymą pritarti patikslintam E. D. ir D. D. mokumo atkūrimo plano projektui balsavo šie kreditoriai: akcinė bendrovė SEB bankas (44,50 proc.), uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“ (12,51 proc.), . K. B. (2,93 proc.). Pagrindiniai kreditorės akcinės bendrovės SEB bankas nesutikimo su mokumo atkūrimo planu motyvai: 1) bankas nesutinka su administravimo išlaidų sąmata; 2) nepagrįstos bankrutuojančių asmenų pajamos ir išlaidos; 3) nenurodyta, kokios piniginės lėšos yra sukauptos depozitinėje sąskaitoje. Uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, balsuodama prieš siūlymą pritarti mokumo atkūrimo plano projektui, jokių priežasčių nenurodė, o kreditorė S. K. B. nurodė, kad bankrutuojantys asmenys savo nesąžiningais tyčiniais veiksmais vengia vykdyti prievoles kreditoriams, nuo 2011 metų gyvena ir dirba Norvegijoje, o Lietuvoje jokios individualios veiklos nevykdo.
27. Teismas sprendė, kad pareiškėjų pateiktas mokumo atkūrimo planas neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismas, atsisakęs patvirtinti pareiškėjų pateiktą mokumo atkūrimo planą, bankroto byla nutraukė Pareiškėjai skunde nurodė, kad pateiktas mokumo atkūrimo planas atitiko FABĮ 7 straipsnio nuostatas, kreditoriai neprieštaravo dėl lėšų būtiniesiems poreikiams dydžio, taip pat pateikė kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką, todėl nėra priežasčių netvirtinti plano.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pats fizinis asmuo, kuris kreipiasi, kad jam būtų iškelta bankroto byla, privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas.
29. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).
30. Šiuo atveju svarbu ir tai, jog kasacinio teismo išaiškinimai dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo reikšmingi ir tolesnėse fizinio asmens bankroto proceso stadijose. Konstatuotina, kad pareiga pagrįsti gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas išlieka ne tik tvirtinant mokumo atkūrimo planą, bet ir jo vykdymo metu. Tais atvejais, kai bankroto administratoriaus pateikta mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaita yra neišsami, kreditoriai turi teisę reikalauti bankroto administratoriaus pateikti papildomą informaciją apie mokumo atkūrimo plane nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015).
31. Aptartų kasacinio teismo išaiškinimų kontekste spręstina, kad sėkminga bankroto procedūra įmanoma sąžiningiems fiziniams asmenims, kurie be kitų reikalavimų, pagrindžia gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas ir minėtos pareigos vykdomos viso bankroto procedūrų metu. Fizinių asmenų bankroto įstatymas negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo.
32. Taigi, kiekvienas asmuo, teikdamas informaciją teismui, privalo ją nurodyti teisingą bei išsamią, nenuslėpti svarbių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pateiktame mokumo atkūrimo plane pareiškėjai nurodė, kad kiekvienas iš jų vykdo individualią veiklą bei už tai gauna pajamas. Atkreiptinas dėmesys, kad informacija dėl pareiškėjų gyvenamosios vietos bei darbinės veiklos Norvegijoje buvo atskleista jau pateikus tvirtinti mokumo atkūrimo planą, be to, informaciją nurodė suinteresuotas asmuo S. K. B., tačiau ne patys pareiškėjai. Spręstina, kad pareiškėjai nuslėpė itin reikšmingą informaciją nuo kreditorių bei teismo, kadangi mokumo atkūrimo plane apie gaunamas pajamas Norvegijoje apskritai nenurodė, dar daugiau, pažymėjo, kad kitų lėšų (be jau nurodytų, gaunamų iš individualios veiklos) gauti nenumato. Taigi, pareiškėjai akivaizdžiai nuslėpė tikrą pajamų dydį nuo teismo bei kreditorių.
33. Nors administratorius ir teigė, kad pareiškėjai dirba Norvegijoje nelegaliai, pareiškėjai neteikia savo realių pajamų dydžio, o kaip žinia, gaunamos pajamos turi būti pagrįstos rašytiniais dokumentais. Tik žinant visą pareiškėjų generuojamą pajamų dydį galima spręsti apie Fizinių asmenų bankroto įstatyme numatytus tikslus – suderinti savo ir kreditorių interesus, ne nurašyti ar anuliuoti savo skolas, tačiau sąžiningai imtis aktyvių veiksmų, siekiant maksimalaus kreditorių reikalavimų patenkinimo.
34. Sutiktina su apeliantais, kad mokumo atkūrimo plane nurodomos kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu mokėti, pateiktos konkrečios sumos, nurodytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, tačiau nenurodant ir nežinant pareiškėjų gaunamų pajamų, negalima nustatyti kreditorių reikalavimams skiriamos sumos proporcijos su gaunamomis pajamomis, t. y. neįmanoma nustatyti, ar pareiškėjai sąžiningai vykdo pareigą atsiskaityti su kreditoriais kuo didesne apimtimi.
35. Sutiktina su apeliantais, kad teismas, nurodydamas, kad planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų suklydo, nes šiuo metu pareiškėjams priklausančio ir žinomo parduotino turto nėra. Manytina, kad teismas padarė techninę klaidą, nes, ko gero, vertindamas pareiškėjų pajamas, konstatavo FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą, imperatyviai nustatantį, kad plane turi būti nurodytos lėšos (tarp jų darbo užmokestis, atlyginimas už naudojimąsi autoriaus teisėmis, už teisę į išradimą, dividendai ar kitos pajamos iš juridinių asmenų, kurių dalyvis yra fizinis asmuo, palikimas ir kita, išskyrus lėšas, gautas už parduotą turtą), kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas ir per visą bankroto procesą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nurodytą plano pažeidimą FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punktui koreguoja į FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą.
36. Apeliantai taip pat nurodė, kad vien aplinkybė, kad asmenys neturi pastovios gyvenamosios vietos nepatvirtina fakto, kad jie gyvena užsienyje. Pažymėtina, kad asmens teisė laisvai kilnotis bei keisti savo gyvenamąją vietą nėra nuneigiama, tačiau pabrėžtina, jog asmuo, ketindamas vykdyti mokumo atkūrimo planą, privalo pateikti teisingą, neklaidinančią informaciją apie savo gyvenamąją vietą, darbovietes bei gaunamas pajamas, nenuslepiant realių pajamų. Šiuo atveju asmenys apskritai nenurodė aplinkybės, jog turi gyvenamąją vietą Norvegijoje, todėl tai leidžia spręsti, kad pareiškėjai Norvegijoje gauna ir pajamas bei tai, kad realiai gaunamos pajamos viršija nurodytas pateiktame mokumo atkūrimo plane. Tokią išvadą padarė ir teismas skundžiamoje nutartyje, kadangi, išanalizavus bylos medžiagą, bei remiantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tai buvo vienintelė galima išvada.
37. Apeliantai teigia, kad teismas nutartį priėmė, remdamasis spėliojimais, nepatikrintais paaiškinimais. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis nuosekliai formuojama teismų praktika, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Taigi, teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad bankrutuojantys asmenys dirba Norvegijoje, o pareiškėjai šių duomenų į bylą sąmoningai nepateikė, kartu nenurodė, kokias realias pajamas gauna.
38. Sutiktina su UAB „General Financing“, kad nors pareiškėjai skunde rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2018-01-25 nutarties motyvais (civilinė byla Nr. e2S-87-460/2018 dėl pareiškėjams bankroto bylos iškėlimo), kad pajamų – išlaidų apskaitos žurnalo duomenys yra pakankami mokesčių dydžiui nustatyti, akivaizdžiai neigė aplinkybę, kad gauna pajamas Norvegijoje, tačiau į bylą kartu su atskiruoju skundu nepateikė papildomų duomenų/dokumentų, kurie patvirtintų, kad asmenys veiklą vykdo tik Lietuvoje, taigi, nenuneigė pirmosios instancijos teismo padarytos išvados.
39. Akcentuotina, kad faktą, jog pareiškėjai turi gyvenamąją vietą Norvegijoje bei dirba, patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateikti kreditorės S. K. B. rašytiniai įrodymai (CPK 12, 178, 314 straipsniai). Paminėtina, kad jie nėra 3 metų senumo, kaip teigia administratorius, apibūdindamas įrodymus pirmosios instancijos teisme. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie dokumentų išsiuntimą į Norvegijos Stavangerio apygardos teismą dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo. Iš įrodymų matyti ir tai, kad Jereno apygardos teisme 2018-11-19 priimtas sprendimas tenkinti prašymą išieškoti turtą pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį (nurodyta nuosprendį) bei perduotas pagal atsakovo (šioje byloje pareiškėjos) gyvenamąją vietą.
40. Apeliacinės instancijos teismas, kompleksiškai vertindamas mokumo atkūrimo plane nurodytus duomenis, mano, kad faktas, jog pareiškėjai teismui pateikė neteisingą informaciją, neatskleidė svarbių bylai aplinkybių apie gyvenamąją vietą Norvegijoje bei ten gaunamas pajamas, patvirtina, kad jie buvo nesąžiningi kreditorių atžvilgiu. Konstatuotina, kad planas pažeidžia FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2, 6, 12 punktų reikalavimas.
41. Spręstina, kad mokumo atkūrimo plano koregavimas netikslingas, nes pareiškėjų elgesys ir jų (ne)pateikiama informacija pažeidžia FABĮ 7 straipsnio 10 straipsnio 1 dalies 2, 3, 8 punktų reikalavimus, todėl pateiktas mokumo atkūrimo planas negali būti tvirtinamas (tikslinimas nebetikslingas), o bankroto byla nutraukiama.
42. Apeliantų bei administratoriaus motyvas, kad jiems nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą neatitinka tikrųjų bylos aplinkybių. Kaip žinia, byla vedama elektroniniu būdu. D. D. ir E. D. atstovavo advokatė A. S. (CPK 118 straipsnis). Advokatei visa informacija prieinama per nacionalinę teismų elektroninių bylų sistemą. Elektroninėje sistemoje 2018-05-29 buvo pranešta apie 2018-06-14 žodinį procesą, dėl mokumo plano atkūrimo pakartotino tvirtinimo. Apeliantai patys pripažįsta, kad sutartis su paminėta advokate buvo sudaryta dėl jų atstovavimo Klaipėdos miesto apylinkės teisme dėl jiems bankroto bylos iškėlimo. Bankroto byla iškelta 2017 m. rugsėjo 18 d. teismo nutartimi. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 25 d. (CPK 339 straipsnis). Kitas aspektas tas, kad jeigu administratoriui 2018-06-14 posėdžio metu nepakako laiko susipažinti su S. K. B. pateiktais duomenimis, turėjo teisę prašyti skelbti pertrauką (CPK 235 straipsnis), arba galbūt posėdį atidėti (CPK 1622 straipsnis).
43. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas teigti, kad mokumo atkūrimo planas negali būti tvirtinamas, o bankroto byla turi nutraukta, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes ir teisingai taikė materialinės bei proceso teisės normas.
44. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.
45. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,
n u t a r i a:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Aušra Maškevičienė