Bylos Nr. 1S-368-932/2023

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00513-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.1.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS REPSUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Daliai Kanopienei,

dalyvaujant prokurorui Gyčiui Normantui,

kaltinamajam L. M. (per Zoom platformą) bei jo gynėjams advokatams Giedriui Danėliui ir Ramūnui Mikulskui,

        neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo L. M. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 31 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. M. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą, nenustatant termino.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       Vilniaus regiono apylinkės teisme Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje L. M. kaltinimas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 3 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

2.       L. M. kaltinamas tuo, kad tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu prieš šio valią, kitokio fizinio sąlyčio būdu, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, o būtent: 2021 m. liepos mėn., naktį iš 12 d. į 13 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, kovos menų ir sveikatingumo klubo „T.“ organizuotos „Š. vasaros stovyklos“ metu, (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su nepilnamete V. A., gim. (duomenys neskelbtini), prieš jos valią, pasinaudodamas nukentėjusios bejėgiška būkle dėl šios nepilnametystės, kišdamas savo rankas nukentėjusiajai V. A. po drabužiais, rankomis trindamas ir glostydamas, lietė nukentėjusios nugarą, pilvą, krūtinę bei lytinius organus, ir taip kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamete V. A. Šiais savo veiksmais L. M. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 3 dalyje. 

3.       Be to, L. M. kaltinamas tuo, kad padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nepilnametei, esančiai bejėgiškos būklės, o būtent: 2021 m. liepos mėn., naktį iš 12 d. į 13 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, atlikęs nepilnametės nukentėjusios V. A., gim. (duomenys neskelbtini), seksualinį prievartavimą, savo nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai V. A., esančiai bejėgiškos būklės dėl nepilnametystės, nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį potrauminio streso sutrikimu (F43.1). Šiais savo veiksmais L. M. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte. 

4.       Bylą nagrinėjantis teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartimi padarė išvadą, jog kaltinamajam taikoma švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neužtikrino kaltinamojo dalyvavimo teismo posėdžiuose, jis slapstosi nuo teismo bei švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė į suėmimą.

II.                      Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

5.       Skundu kaltinamojo L. M. gynėjas advokatas Ramūnas Mikulskas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį.

5.1.       Gynėjo teigimu, jo ginamajam griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas paskirta vien tik formaliais motyvais, šiurkščiai pažeidžiant BPK 121 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias kardomųjų priemonių skyrimo nuostatas bei visiškai nesilaikant BPK 122 straipsnyje numatytų reikalavimų nustatant suėmimo skyrimo pagrindus ir sąlygas.

5.2.       Skunde akcentuojama, kad teismui buvo žinoma kaltinamojo neatvykimo į posėdį priežastis – liga, teismui taip pat žinojo ir tai, kurioje gydymo įstaigoje kaltinamasis gydosi, tačiau teismas to nepagrįstai nelaikė svarbia priežastimi. Akcentuojama, jog kaltinamasis turi stiprius socialinius ryšius. Jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turi tris vaikus, dirba teisininku, yra išsilavinęs, turi darbą ir nuolatinę gyvenamąją vietą, anksčiau niekada neteistas. Tai patvirtina, kad kaltinamasis nėra neigiamai charakterizuojamas ir jis nėra linkęs į nusikalstamą elgesį. BPK 122 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti ir į sveikatos būklę. Svarbia asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi yra laikoma teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą ir tokią pažymą kaltinamasis turi. Tai reiškia, kad į 2023 m. spalio 31 d., 09.30 val., teismo posėdį kaltinamasis neatvyko dėl svarbių priežasčių, be to, kaltinamojo gydymas yra tęsiamas iki 2023 m. lapkričio 11 d. imtinai.

5.3.       Gynėjo įsitikinimu, teismas netinkamai įvertino teisinę reikšmę turinčias ir BPK 121 straipsnio 4 dalyje numatytas aplinkybes, dėl to nepagrįstai skyrė kaltinamajam suėmimą. Teismas ėmėsi vertinti medicininius klausimus, diagnozes ir visiškai nepagrįstai, savaip interpretuodamas šeimos gydytojos J. K. paaiškinimus, padarė išvadą, kad kaltinamojo sveikatos būklė yra leidžianti pastarajam dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose, o dėl pateiktų medicininių pažymų negali būti ignoruojami iš anksto suplanuoti posėdžiai.

5.4.       Skunde pabrėžiama ir tai, kad teismo išvada dėl kaltinamojo slapstymosi, teismo vengimo, trukdymo nagrinėti bylą yra padaryta klaidingai įvertinus faktines aplinkybes bei prieštarauja faktinei situacijai. Be to, gynėjas akcentuoja, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė ne tik dėl kaltinamojo sveikatos problemų, bet ir dėl advokatų užimtumo, pareikštų nušalinimų teismui, prokurorei. Kaip visiškai nepagrįsta vertinama ir nutarties dalis, kuria pavesta organizuoti kaltinamojo paiešką, kadangi L. M. buvimo vieta yra aiškiai žinoma – jis gydomas VšĮ A. reabilitacijos ligoninėje.

5.5.       Gynėjo teigimu, suėmimas skirtas nepagrįstai, nesant nei vieno BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų. Skirtingai nei nurodė teismas, nėra jokios rizikos, kad būdamas laisvėje bei siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis gali sąmoningai įvairiais būdais vengti teismo proceso. Kaltinamasis nuo teismo nesislepia ir tokių atvejų nebuvo fiksuota, be to, turi rimtų sveikatos sutrikimų, dėl kurių gydosi, todėl nėra jokios slėpimosi rizikos. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo tinkama ir adekvati priemonė, padedanti siekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Be to, teismas visiškai nesvarstė suėmimui alternatyvių kardomųjų priemonių taikymo, pavyzdžiui, intensyvios priežiūros arba namų arešto, užstato, asmens dokumento paėmimo. Visos šios priemonės (viena ar kelios) taip pat užtikrintų tinkamą proceso eigą ir kardomosios priemonės tikslus. Toks sprendimas yra nesuderinamas su suėmimo kaip ultima ratio priemonės, proporcingumo mažiausios intervencijos principais bei prieštarauja EŽTT praktikai.

6.       Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjai advokatai prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

III.                      Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Kaltinamojo gynėjo skundas tenkinamas.

7.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, skundo argumentais, įvertinusi posėdžio metu išsakytas kaltinamojo, jo gynėjų bei prokuroro pozicijas, sprendžia, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti užtikrinti taikant anksčiau paskirtas švelnesnes kardomąsias priemones (rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais ir užstatą). Skundžiama nutartis, kuria kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas pakeista į griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, laikytina neproporcinga, neatitinkanti įstatyme numatytų suėmimo skyrimo pagrindų, kas sudaro pagrindą ją panaikinti.

8.       Skiriant suėmimą būtina nustatyti bent vieną BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytą suėmimo skyrimo pagrindą. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam L. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – taikymas grindžiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, šis pagrindas argumentuojamas tuo, kad L. M. sistemingai neatvyksta į teisiamuosius posėdžius, iš esmės slapstosi nuo teismo, pateikia neišsamias pažymas apie savo sveikatos būklę, nėra pakankamų duomenų, jog kaltinamasis negalėtų dalyvauti teisminiame nagrinėjime.

9.       Bylos medžiaga patvirtina, kad dėl kaltinamojo ligos bylos nagrinėjimas iš esmės nevyko 2023 m. sausio 18 d., 2023 m. vasario 8 d., 2023 m. balandžio 18 d., 2023 m. birželio 27 d., 2023 m. liepos 25 d., 2023 m. rugpjūčio 22 d., 2023 m. spalio 31 d. suplanuotuose posėdžiuose. Čia pabrėžtina, kad visais nurodytais atvejais buvo pateiktos sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažymos, kuriuose nurodyta, jog kaltinamasis dėl ligos negali atvykti į teismą (teisiamuosius posėdžius). Iš skundžiamos nutarties matyti, kad žemesnysis teismas sprendė, jog medicininės pažymos yra neišsamios, teikiamos sistemingai prieš pat suplanuotus teismo posėdžius, apklausta gydytoja nenurodė kategoriškų išvadų, jog L. M. apskritai negali dalyvauti teisminiame procese, į tai, kad į reabilitacijos ligoninę kaltinamasis nuvyko iš esmės prieš pat 2023 m. spalio 31 d. posėdį ir gydymą užsakė savo lėšomis, be to, neatvykdamas į nurodytą teismo posėdį nepateikė objektyvių duomenų, kad jo sveikatos būklė yra būtent tokia, bei, atsižvelgdamas į visa tai, konstatavo, jog kaltinamasis iš esmės slapstosi nuo teismo. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateiktomis medicininėmis pažymomis, teisme apklaustos gydytojos parodymais, neturi pagrindo pritarti skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog nėra duomenų apie kaltinamojo negalimumą dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose ir, neatvykdamas į bylos nagrinėjimą, L. M. slapstosi nuo teismo.

10.       2023 m. birželio 27 d. teismo posėdžio metu apklausta (duomenys neskelbtini) klinikų gydytoja J. K. parodė, kad Sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma dėl neatvykimo į teisiamąjį posėdį asmeniui yra išduodama pagal kriterijus, nustatančius asmens nedarbingumą. Duodama paaiškinimus dėl pažymos, patvirtinančios ankstesnį kaltinamojo neatvykimą į teismą (2023 m. birželio 27 d. posėdį), nurodė, kad tuo atveju buvo nustatyta kaltinamojo liga, gydytoja detalizavo jos gydymo eigą, skausmus ir kitus su liga susijusius duomenis. Tuo pačiu gydytoja negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, ar asmuo, būdamas atitinkamos būklės, gali fiziškai dalyvauti teisiamajame posėdyje, liudytoja J. K. pažymėjo, kad nėra atskirai sprendžiama, ar asmuo gali dalyvauti teisme, yra vertinama tik tai, ar asmuo yra darbingas, ar ne (5 t., b. l. 5-9). Sutiktina, kad asmens nedarbingumas savaime nėra aplinkybė, patvirtinanti ir negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, tačiau įvertinti asmens ligą ir nustatytą diagnozę bei pateikti išvadą dėl dalyvavimo teismo posėdyje gali tik atitinkami medicinos specialistai. Taigi skundžiamoje nutartyje padaryta išvada apie kaltinamojo sveikatos būklę, neva leidžiančią jam dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose, o paties kaltinamojo elgesį vykstant į gydymo įstaigas vertinant kaip slapstymąsi nuo teismo ir proceso vilkinimą, yra skubota bei nepagrįsta.

11.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra požymių, kurie leistų tvirtinti apie kaltinamojo slėpimąsi nuo proceso. Tokią išvadą leidžia daryti tiek skundžiamos nutarties priėmimo metu aiškiai žinoma kaltinamojo buvimo vieta (VšĮ A. reabilitacijos ligoninė), tiek turima nuolatinė gyvenamoji vieta, aiški darbo vieta, tvirti šeiminiai ryšiai, galiausiai pateiktos sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažymos. Šios pažymos,  beje, nepagrįstai įvertintos kaip neišsamios, kadangi, kaip matyti iš pažymų turinio, visos grafos jose yra užpildytos, priešingai nei anksčiau galiojusioje pažymos formoje, šiuo metu ligos kodas nėra nurodomas, neatvykimo priežastys pasirinktinai nurodomos tik dėl ligos arba dėl būklės, kas atitinkamai ir buvo nurodyta (pabraukiant vieną iš nurodytų neatvykimo priežasčių). Aukštesnysis teismas sprendžia, kad užtikrinti proceso eigą, kiek įmanoma greitesnį bylos nagrinėjimą esamu atveju kol kas pakanka ir anksčiau paskirtų švelnesnių už suėmimą kardomųjų priemonių. Bylą nagrinėjantis teismas susidariusias abejones (išdėstytas skundžiamoje nutartyje, o taip pat, atsižvelgiant ir į vėliau iš VšĮ A. reabilitacijos ligoninės gautus duomenis dėl kaltinamajam taikomos reabilitacijos procedūrų pobūdžio ir apimties), ar kaltinamasis vis dėlto nevengia dalyvauti iš anksto suplanuotuose teisiamuosiuose posėdžiuose, gali pašalinti kitais būdais, pavyzdžiui, svarstydamas klausimą dėl teismo medicinos ekspertizės paskyrimo. Pabrėžtina, kad tik nustačius slapstymąsi nuo proceso, taip pat esant kitoms aplinkybėms, dėl kurių procesas teisme stringa arba iš esmės nevyksta, yra pagrindas imtis atitinkamų griežtesnių priemonių netrukdomam bylos nagrinėjimui užtikrinti. Tuo tarpu pagal šiuo metu byloje esančius duomenis negalima daryti aiškių išvadų apie tai, jog kaltinamasis vengia proceso, juo labiau, yra pasislėpęs nuo jo.

12.       Be kita ko, vertindamas šioje konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, dėl kurios bylos nagrinėjimas yra ženkliai užsitęsęs (iš esmės net nevyksta), įgyvendindamas teismo pareigą rūpintis, kad baudžiamoji byla būtų kuo greičiau išnagrinėta, atsižvelgdamas ir į nepilnametės nukentėjusiosios interesus, teismas, vadovaudamasis BPK 266 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi galimybę svarstyti dėl tolesnio bylos nagrinėjimo, kaltinamajam neatvykus, kai susirinko kiti proceso dalyviai ar šaukiami asmenys, taip pat dalyvauja kaltinamojo gynėjai.

13.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama nutartimi griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas buvo paskirta skubotai, tinkamai neįvertinus nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių, todėl naikintina. 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

kaltinamojo L. M. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 31 d. nutartį, kuria kaltinamajam L. M. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą, panaikinti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai          Julita Dabulskytė-Raizgienė

          Rasa Paužaitė

          Ugnius Trumpulis