Administracinė byla Nr. A-1067-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01714-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 13.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. S. skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. S. prašymą dėl reikalavimo pašalinti savavališkus statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo ir termino atnaujinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „Dorminta“).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja R. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2013 m. gruodžio 31 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-131231-00107 (toliau – ir Reikalavimas) įvykdymo terminą, taip pat atnaujinti terminą prašymui dėl savavališkos statybos padarinių įteisinimo termino pratęsimo pateikti.

Pareiškėja paaiškino, kad 2013 m. lapkričio 29 d. buvo surašytas statybos patikrinimo aktas, o 2013 m. gruodžio 31 d. Reikalavimu pareiškėjai nurodyta savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ne vėliau kaip iki 2014 m. birželio 30 d. Inspekcija 2014 m. liepos 11 d. sprendimu Reikalavimo įvykdymo terminą pratęsė 3 mėnesiams iki 2014 m. rugsėjo 30 d. Pareiškėja nurodė, kad savavališkos statybos įteisinimo dokumentams sutvarkyti buvo pasamdytas architektas, kuris iki Inspekcijos nustatyto termino visų savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl pareiškėja praleido prašymo dėl savavališkos statybos padarinių įteisinimo padavimo terminą ir prašė jį atnaujinti. Pareiškėja paaiškino, kad yra sudariusi projektavimo paslaugų sutartį su kitu architektu ir vyksta statybos įteisinimo darbai, todėl prašė iki 2015 m. liepos 1 d. pratęsti Reikalavimo įvykdymo terminą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į prašymą su pareiškėjos prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad su prašymu pratęsti Reikalavimo įvykdymo terminą pareiškėja į teismą kreipėsi tik 2014 m. lapkričio 18 d., t. y. jau pasibaigus pratęstam terminui pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl Reikalavimo vykdymo terminas negali būti pratęstas ar atnaujintas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) su prašymu nesutiko.

Pažymėjo, kad pareiškėjai nustatytas terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius baigėsi 2014 m. rugsėjo 30 d., o į teismą ji kreipėsi tik 2014 m. lapkričio 18 d. Nurodė, kad sutinka su Inspekcijos išreikšta nuomone, kad tokio termino atnaujinimo galimybės nėra.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškėjos prašymą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis lingvistiniu Priežiūros įstatymo 14 straipsnio aiškinimu bei atsižvelgęs į šios nuostatos tikslą, pažymėjo, jog šios teisės normos skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą, todėl konstatavo, jog taikoma bendra taisyklė, kad galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o kai toks terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teismas pažymėjo, jog teisės aktai taip pat nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus Reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012). Įvertinęs tai, kad pareiškėjai konkretus terminas reikalavimui įvykdyti buvo nustatytas iki 2014 m. rugsėjo 30 d., o prašymą pratęsti nustatytą ir vieną kartą Inspekcijos jau pratęstą šio reikalavimo įvykdymo terminą ji teismui pateikė tik 2014 m. lapkričio 18 d., teisėjų kolegija padarė išvadą, kad Reikalavimo įvykdymo terminas iki pareiškėjai kreipiantis į teismą dėl jo pratęsimo buvo jau pasibaigęs, todėl, nesant teisės aktuose nustatytos atnaujinimo galimybės, jo pratęsimas negalimas. Nustatęs, kad Reikalavimo įvykdymo terminas negali būti pratęstas ar atnaujintas, teismas nenagrinėjo pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių dėl termino pratęsimo.

III.

Pareiškėja R. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimą ir Reikalavimo vykdymo terminą pratęsti iki 2015 m. liepos 1 d.

Pareiškėja iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pakartoja, jog iki savavališkos statybos įteisinimo termino pabaigos nebuvo spėta objektus įteisinti dėl nuo pareiškėjos nepriklausančių aplinkybių, todėl savavališkos statybos įteisinimo terminas turi būti pratęstas. Pareiškėja pažymi, kad 2015 m. balandžio 13 d. kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių su prašymu įteisinti minėto statinio rekonstrukciją ir tikėtina, kad statybą leidžiantis dokumentas savavališkai statybai įteisinti bus išduotas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Inspekcija išdėsto tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą. Papildomai pažymi, kad prie apeliacinio skundo pridėti dokumentai tik dar kartą įrodo, jog pareiškėja iki 2014 m. rugsėjo 30 d. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant įteisinti savavališką pastato rekonstrukciją, ir tik teismui priėmus skundžiamą sprendimą 2015 m. balandžio 3 d. ir 2015 m. balandžio 13 d. kreipėsi į suinteresuotus asmenis dėl sutikimų gavimo. Teismas padarė teisingą išvadą, jog Reikalavimo įvykdymo terminas negali būti pratęstas ar atnaujintas. Inspekcija taip pat pastebi, kad pareiškėja prašo pratęsti Reikalavimo įvykdymo terminą iki 2015 m. liepos 1 d., nors šis terminas suėjęs ir tokio prašymo tenkinimas jokių teisinių pasekmių nesukels. Paaiškina, kad Inspekcijos Kauno skyrius 2015 m. rugsėjo 21 d. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti pareiškėją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Reikalavimą – savo lėšomis nugriauti prie pastato savavališkai pastatytą priestatą žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę, o to neįvykdžius, skirti baudą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Išdėsto iš esmės tokius pat argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Bylos pagal apeliacinį skundą dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos prašymas pratęsti Reikalavimo įvykdymo terminą bei atnaujinti terminą prašymui dėl savavališkos statybos padarinių įteisinimo termino pratęsimo pateikti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad atlikus patikrinimą 2013 m. gruodžio 3 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-131203-00110, kuriame konstatuotas savavališkos pareiškėjos vykdomos statybos faktas (b. l. 66–67) ir Inspekcija Reikalavimu (b. l. 26–27) nurodė statytojai pareiškėjai ne vėliau kaip iki 2014 m. birželio 30 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios surašytas 2013 m. gruodžio 3 d. savavališkos statybos aktas, padarinius. Pagal pareiškėjos 2014 m. birželio 10 d. prašymą (b. l. 69) terminas Inspekcijos 2014 m. liepos 11 d. sprendimu (b. l. 15) buvo pratęstas iki 2014 m. rugsėjo 30 d. Pareiškėja 2014 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į Inspekciją su prašymu, prašydama dar kartą pratęsti Reikalavimo įvykdymo terminą (b. l. 70), tačiau Inspekcijos 2014 m. spalio 12 d. sprendimu (b. l. 28) toks pareiškėjos prašymas nebuvo tenkintas nurodant, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi Inspekcija Reikalavimo vykdymo terminą turi teisę pratęsti tik vieną kartą 3 mėnesiams ir tai jau buvo padaryta, todėl dėl Reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui pareiškėja turi kreiptis į teismą. Nustatyta, jog į teismą pareiškėja su prašymu pratęsti Reikalavimo vykdymo terminą kreipėsi 2014 m. lapkričio 18 d. (b. l. 6). Byloje nėra ginčo dėl šių faktinių aplinkybių.

Apeliaciniu skundu skundžiamu teismo sprendimu buvo nuspręsta netenkinti pareiškėjos prašymo nustačius, kad Reikalavimo vykdymo terminas iki pareiškėjai kreipiantis į teismą dėl jo pratęsimo buvo jau pasibaigęs, todėl, nesant teisės aktuose nustatytos atnaujinimo galimybės, jo pratęsimas negalimas. Įvertinusi bylos faktines aplinkybes, ginčui taikytinų teisės normų nuostatas, aktualią administracinių teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 28 straipsnyje (ginčui aktuali nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojanti teisės normos redakcija, galiojusi kreipimosi į teismą ir teismo sprendimo priėmimo metu) nustatyta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje be kita ko nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu; inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams; dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Šios teisės normos nuostatos yra iš esmės identiškos iki Priežiūros įstatymo įsigaliojimo 2014 m. sausio 1 d. galiojusios Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimo bei taikymo praktiką, kuri aktuali ir nagrinėjamu atveju, nes nors ir ginčui taikytinas kitas teisės aktas, tačiau taikytinos teisės nuostatos iš esmės yra identiškos toms, dėl kurių aiškinimo bei taikymo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs vieningą praktiką.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuo tarpu, kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus Reikalavime nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012; 2012 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-454/2012; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012).

Kaip buvo minėta, byloje nėra ginčijama aplinkybė, jog prašymą teismui dėl Reikalavimo vykdymo termino pratęsimo pareiškėja pateikė pasibaigus jo įvykdymo terminui – Inspekcijos 3 mėnesiams pratęstas Reikalavimo įvykdymo terminas baigėsi 2014 m. rugsėjo 30 d., o į teismą su prašymu dar kartą pratęsti Reikalavimo įvykdymo terminą kreipėsi tik 2014 m. lapkričio 18 d. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą bei teisėtą išvadą, kad pareiškėja nesilaikė teisės aktais nustatytos termino pratęsimo tvarkos, todėl vadovaujantis teisės aktais bei aktualia teismų praktika pagrindo pratęsti Reikalavimo įvykdymo terminą nėra.

Apeliaciniame skunde pareiškėja pakartotinai išdėstė aplinkybes, kuriomis ji grindžia termino laiku kreiptis dėl Reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo praleidimą bei negalėjimą Inspekcijos nustatytais terminais įvykdyti Reikalavimo, tačiau šios aplinkybės, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, būtų aktualios jei apskritai egzistuotų galimybė pratęsti Reikalavimo įvykdymo terminą ar šį terminą atnaujinti. Kaip buvo pažymėta, pagal šios bylos faktines aplinkybes, taikytinų teisės aktų nuostatas bei aktualią teismų praktiką, tokios galimybės nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino pareiškėjos prašyme išdėstytų aplinkybių, jų, atsižvelgęs į konstatuotas aplinkybes, nevertins ir apeliacinės instancijos teismas.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.