VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Neringa Švedienė,
sekretoriaujant Vaidai Anušauskaitei,
dalyvaujant ieškovo bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ bankroto administratoriui R. B.,
atsakovų R. R. ir A. R. atstovui T. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ bankroto byloje bankroto administratoriaus R. B. prašymą dėl atsakovo R. R. turto dalies ir naudojimosi atsakovams R. R. ir A. R. priklausančiu turtu tvarkos nustatymo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
nustatė:
1. 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi teismas nutarė iškelti bankroto bylą R. R. personalinei įmonei „Hiliaras“ ir paskirti įmonės bankroto administratoriumi R. B. (sąrašo eilės Nr. B-FA033).
2. 2017 m. sausio 11 d. nutartimi teismas nutarė patvirtinti bankrutuojančios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ kreditorių sąrašą.
3. 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi teismas nutarė pripažinti R. R. personalinę įmonę „Hiliaras“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
4. 2017 m. rugpjūčio 10 d., 2018 m. kovo 21 d., 2018 m. liepos 24 d. ir 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimis teismas nutarė patvirtinti patikslintą kreditorių sąrašą.
5. Įmonės likvidavimo terminas buvo pratęstas iki 2020 m. gruodžio 31 d.
6. 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi teismas nutarė:
6.1. atmesti atsakovo R. R. prašymą dėl mokėjimų bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ kreditoriams išdėstymo;
6.2. patenkinti bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ bankroto administratoriaus R. B. prašymą leisti nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą. Leisti bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ bankroto administratoriui R. B. nukreipti išieškojimą į įmonės savininkui R. R. nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini) ½ dalį. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 28 d.
7. Bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ bankroto administratorius R. B. pateikė prašymą nustatyti R. R. buto (duomenys neskelbtini) ½ dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir naudojimosi butu tvarką. Nurodė, kad 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi buvo leista nukreipti išieškojimą į bankrutavusios individualios įmonės savininko R. R. buto ½ dalį. Ginčo butas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso R. R. ir jo sutuoktinei A. R., todėl būtina nustatyti R. R. dalį bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiame bute, kad iš jo dalies būtų galima vykdyti išieškojimą (CPK 667 str.).
8. Atsakovas R. R. pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ bankroto administratoriaus R. B. prašymą. Nurodė, kad yra nusiteikęs kilusį ginčą išspręsti taikiai. Nesant nutarties, kurioje būtų nustatyta skolininkui priklausanti turto dalis, bankroto administratoriaus prašymas negali būti tenkintas.
9. Atsakovė A. R. pateikė atsiliepimą, prašydama atmesti bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ bankroto administratoriaus R. B. prašymą. Nurodė, kad šiuo metu nėra įvertinti apskųsti antstolių veiksmai, susiję su ginčo butu, todėl bankroto administratoriaus prašymas negali būti nagrinėjamas. Teismui, bankroto administratoriui ir antstoliams pateikti mediciniai dokumentai, patvirtinantys, kad, nustatant skolininko dalį, yra teisiniai pagrindai nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsižvelgiant į atsakovės amžių ir sveikatos būklę, šiuo metu yra tariamasi dėl papildomo išlaikymo skyrimo iš sutuoktiniams priklausančio turto. Ginčo bute gyvena atsakovės tėvas A. T., kuris yra neįgalus, jam reikalingas priežiūra, todėl būtina atsižvelgti į susiklosčiusias faktines aplinkybes.
10. Teismo posėdžio metu bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ bankroto administratorius R. B. prašė nustatyti skolininko R. R. 40–50 procentų dalį bute, o dėl naudojimosi tvarkos nustatymo spręsti teismo nuožiūra.
11. Teismo posėdžio metu atsakovų R. R. ir A. R. atstovas T. R. prašė skirti R. R. ¼ dalį buto ir palikti jam naudojimuisi pereinamą kambarį už svetainės.
Bankroto administratoriaus prašymas dėl skolininko turto dalies ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo tenkintinas.
12. Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Individuali įmonė turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 2.48 str. 1 d.), todėl, kaip savarankiškas civilinių teisinių santykių subjektas, už savo prievoles atsako jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (Individualių įmonių įstatymo 8 str.; CK 2.50 str. 1 d.). Individualios įmonės steigėjas yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (Individualių įmonių įstatymo 3 str., 6 str. 1 d.). Individualioje įmonėje yra vienas savininkas, jo teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Individualių įmonių įstatymo bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (Individualių įmonių įstatymo 6 str. 1 d., 4 d.).
13. Pagal CK 2.50 str. 4 d. jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (įskaitant ir individualios įmonės) įmonės turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (savininkas).
14. Kadangi individualios įmonės priskiriamos prie neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, jų savininkai, vadovaujantis CK 2.50 str. 2 d., CPK 673 str., Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 1 d. subsidiariai atsako pagal įmonės prievoles.
15. Teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi leido bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ bankroto administratoriui R. B. nukreipti išieškojimą į įmonės savininkui R. R. nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini) ½ dalį. 2019 m. lapkričio 26 d. teismo nutartimi atsakovui R. R. priklausanti ginčo buto dalis nebuvo nustatyta ir nebuvo patvirtinta naudojimosi ginčo butu tvarka, todėl išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (CPK 667 str.).
16. Pagal CK 3.87 str. 1 d. turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.).
17. Pagal CK 3.88 str. 1 d. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Įstatyme nurodyti du bendro sutuoktinių turto padalijimo būdai: sutuoktinių sutarimu ir teismo sprendimu (CK 3.116 str. 1 d.). Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 str.).
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 str. 1 d. normą, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį. Kai sprendimas, kuriuo priteista konkreti suma, įstatymo nustatyta tvarka perduotas vykdyti antstoliui ir šis negali nukreipti išieškojimo į skolininkui priklausančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, nes nėra nustatyta skolininko dalis, į kurią nukreiptinas išieškojimas, antstolis kreditoriui (išieškotojui), o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui pasiūlo CPK 667 str. 1 d. nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko jungtinės nuosavybės dalies nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).
19. Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, vadovaujasi Civilinio kodekso trečiosios knygos normomis (CK 3.117 str. 1 d., CK 3.123 str. 1 d., CK 4.92 str. 1 d.). Vykdymo procese yra nustatoma į areštuotą bendrosios jungtinės nuosavybės turtą įeinanti skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas. Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 str., CK 3.116 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185/2016).
20. CPK 667 str. 3 d. nustatyta, kad teismas ir notaras, nustatydami skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis. To paties straipsnio 4 d. nurodyta, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.
21. Pagal CPK 667 straipsnį padavus pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 str. 1 d. ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nors Nekilnojamo turto registro duomenimis butas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso R. R., tačiau byloje nekilo ginčo, kad butas buvo įsigytas R. R. ir A. R. santuokos metu, kadangi turto registracija viešame registre atlieka tik turto išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Vadinasi, bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ įmonės savininkui R. R. ginčo butas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
23. Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog taikos sutartis tarp bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ ir jos kreditorių nebuvo sudaryta, kad bankrutavusios įmonės turto nepakanka įmonės prievolėms įvykdyti, todėl išieškojimas į įmonės savininko turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, gali būti nukreiptas. Byloje taip pat neįrodyta, kad ginčo butas tarp sutuoktinių buvo padalintas vykdymo procese, todėl atsakovų nurodytos aplinkybės dėl turto išieškojimo antstolių vykdomosiose bylose neturi teisinės reikšmės klausimui dėl skolininko bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalies ir naudojimo tvarkos turtu nustatymo išspręsti.
24. Teismas pažymi, kad pagal CK 3.123 str. 1 d., atsižvelgdamas į vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Tokia nuostata taikytina ir sprendžiant dėl skolininko turto dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje, nukreipiant išieškojimą į tam tikrą turto dalį, nustatymo. Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju atsakovės nurodytos aplinkybės dėl jos sveikatos būklės ir bute gyvenančio atsakovės neįgalaus tėvo priežiūros pačios savaime nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nes svarbu nustatyti, ar yra realus poreikis ir teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju byloje neįrodyta, kad atsakovės sveikatos būklė ir turtinė padėtis sudaro teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, kad bendraturčiai susitarė dėl išlaikymo turto dalimi teikimo. Atsakovų R. R. ir A. R. atstovas (jų sūnus) T. R. paaiškino, kad ginčo bute gyvena motina ir sesuo su vyru, o atsakovė A. R. raštiškuose paaiškinimuose nurodė, jog bute gyvena jos neįgalus tėvas. Tokie prieštaringi paaiškinimai nesudaro teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė A. R. pervedė iš savo asmeninių santaupų pinigines lėšas dėl atsiskaitymo su bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ kreditoriais, paneigiant santuokos metu turimų lėšų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje prezumpciją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad neturi pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl nustatytina, kad atsakovui R. R. priklauso ½ dalis buto (duomenys neskelbtini).
25. CK 4.75 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pagal CK 4.81 str. 1 d. namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017). Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo buto bendras naudingas plotas yra 67,36 kv. m, butas turi tris kambarius (18,03 kv. m ploto, pažymėtas plane indeksu 13–3, 11,49 kv. m ploto, pažymėtas plane indeksu 13–4 (pereinamas iš kambario, pažymėto plane indeksu 13–3) ir 11,86 kv. m ploto, pažymėtas plane indeksu 13–6), virtuvę (8,75 kv. m ploto), koridorių (10,63 kv. m ploto), sandėliukus (2,36 kv. m ploto ir 0,82 kv. m), tualetą (0,87 kv. m ploto), vonią (2,55 kv. m ploto). Atsižvelgiant į tai, kad kambarys, plane pažymėtas 13–4, yra pereinamas iš kambario, plane pažymėto 13–3, todėl šis kambarys, kaip prašė atsakovų atstovas, negali būti skiriamas naudotis atsakovui R. R. Teismas pažymi, kad skolininko R. R. turto ½ dalis bus parduodama pagal įsiteisėjusią 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį, kuria leista bankrutavusios R. R. personalinės įmonės „Hiliaras“ bankroto administratoriui R. B. nukreipti išieškojimą į įmonės savininkui R. R. nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini) ½ dalį, todėl atsakovui R. R. skirtinas izoliuotas 11,86 kv. m ploto kambarys, pažymėtas plane indeksu 13–6, ir šalia esantis 2,36 kv. m ploto sandėliukas, plane pažymėtas indeksu 13–5, siekiant nustatyti bendraturčiams pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalis, bei užtikrinti galimybę nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.
27. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti naudojimosi butu tvarkos idealiomis buto dalimis, todėl teismas nustato, kad atsakovui leidžiama naudotis izoliuotu kambariu, plane pažymėtu 13–6, ir šalia esančiu 2,36 kv. m ploto sandėliuku, plane pažymėtas indeksu 13–5, o atsakovei A. R. – dviem kambariais, plane pažymėtais 13–3 ir 13–4, iš kurių vienas yra pereinamas, bei 0,82 kv. m ploto sandėliuku, plane pažymėtu indeksu 13–7, nes tokia tvarka geriausiai atitinka buto bendrasavininkų interesus ir nereikalauja papildomų investicijų. Kitomis buto patalpomis (koridoriumi, virtuve, vonia, tualetu) bendraturčiams leidžiama naudotis bendrai. Nagrinėjamu atveju atsakovams tikslinga paskirti izoliuotas buto patalpas, kurias būtų galima pagal jų paskirtį naudoti ir taip išvengti ginčų ateityje, todėl nustatyta naudojimosi tvarka laikytina užtikrinančia galimybę nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti, nepažeidžiant bendraturčių teisių ir teisėtų interesų bei neužkertant galimybės naudotis turtu pagal jo paskirtį.
28. Tai, kad teismo sprendimu nustatoma naudojimosi butu tvarka, neužkerta kelio turto bendrasavininkams ateityje susitarti dėl kitos naudojimosi turtu tvarkos, o kilus ginčui – dėl turto padalijimo būdo, išmokant kompensaciją pinigais (CK 3.87 str., 3.88 str., 3.116 str., 3.117 str., 3.123 str., 4.75 str., 4.81 str.; CPK 667 str.).
29. Teismas išaiškina, kad pagal CPK 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės (dėl skolininko turto dalies ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo) ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Patenkinti bankroto administratoriaus prašymą dėl skolininko turto dalies ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo.
Nustatyti, kad R. R. nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad A. R. nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto (duomenys neskelbtini).
Nustatyti naudojimosi butu (duomenys neskelbtini) tvarką:
1) paskirti R. R. naudotis 11,86 kv. m ploto kambarį, plane pažymėtą indeksu 13–6, ir 2,36 kv. m ploto sandėliuką, plane pažymėtą indeksu 13–5;
2) paskirti A. R. naudotis 18,03 kv. m ploto kambarį, plane pažymėtą indeksu 13–3, ir 11,49 kv. m ploto kambarį, plane pažymėtą indeksu 13–4, ir 0,82 kv. m ploto sandėliuką, plane pažymėtą indeksu 13–7;
3) paskirti R. R. ir A. R. bendram naudojimuisi šias patalpas:
10,63 kv. m ploto koridorių, plane pažymėtą indeksu 13–1, 8,75 kv. m ploto virtuvę, plane pažymėtą indeksu 13–2, 0,87 kv. m ploto tualetą, plane pažymėtą indeksu 13–8, 2,55 kv. m vonią, plane pažymėtą indeksu 13–9.
Sprendimui įsiteisėjus, išsiųsti jo kopiją registravimui į Nekilnojamojo turto registrą (VĮ Registrų centras).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Neringa Švedienė