Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-2751-611-2012].doc
Bylos nr.: 2A-2751-611/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-2751-611/2012

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-12870-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.5; 11.10.; 121.14; 121.21

(S)




 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

                            N U T A R T I S             

2012 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovui AB Lietuvos paštui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo vadovo 2010 m. lapkričio        18 d. įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo ir grąžinti jį į eitas ar kitas jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas; 2) priteisti vidutinį darbo užmokestį, nesumokėtą nuo atleidimo iš darbo (2010 m. lapkričio 22 d.) iki visiško bylos išnagrinėjimo, 0,06 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos, nuostolių, kuriuos sudaro vidutinis darbo užmokestis už pradelstą atsiskaityti laiką, atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) ištirti atsakovo atliktų ekonominių ir technologinių pertvarkymų, dėl kurių sumažintas darbuotojų skaičius, aplinkybes, nustatyti, ar atsakovas nevykdė diskriminacijos dėl darbuotojų amžiaus ir (ar) lyties, ar teisėtai priėmė  2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą ,,Dėl AB Lietuvos paštas darbuotojų etatų sąrašo pakeitimo“. Ieškovas nurodė, kad nuo 2006-09-15 pagal neterminuotą darbo sutartį dirbo atsakovo (duomenys neskelbtini), nuo 2009-04-01 – (duomenys neskelbtini), nuo 2010-04-26 – (duomenys neskelbtini). Atsakovo 2010-08-06 raštu ieškovas įspėtas, kad nuo 2010-10-06 darbo sutartis su juo bus nutraukta. Atsakovo generalinio direktoriaus 2010-11-18 įsakymu darbo sutartis su ieškovu nuo 2010-11-22 nutraukta pagal DK 129 straipsnio 1 dalį – dėl svarbių priežasčių, bendrovės ekonominių, struktūrinių pertvarkymų, darbuotojų skaičiaus mažinimo. Ieškovas nurodė, kad nors jo atleidimo priežastimi nurodomas atsakovo struktūros pertvarkymas, dėl kurio panaikinta ieškovo pareigybė, tačiau iš tikrųjų ji išliko, pasikeitė tik pareigybės pavadinimas. Atleidžiant ieškovą, nebuvo gautas atsakovo profesinės sąjungos sutikimas, jam nebuvo sudaryta galimybės dirbti kitose atsakovo siūlomose pareigos, taip pažeisti DK 19, 129 straipsniai. Ieškovo teigimu, atsakovo generalinis direktorius A. U. 2009-11-24 interviu laikraščiui ,,Verslo žinios“ yra nurodęs, kad atsakovas norėtų priimti į darbą daugiau jaunesnio amžiaus žmonių, tai reiškia, jog, nepaskiriant ieškovo į kitas pareigas, jis buvo diskriminuojamas dėl amžiaus.

Atsakovas prašė ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2006 m. pradėjo dirbti pas atsakovą. Jo pareigos kelis kartus keitėsi. Nuo 2009-04-01 ieškovas dirbo atsakovo (duomenys neskelbtini), nuo 2010-04-26 – atsakovo Teisės (duomenys neskelbtini). Pradėjus atsakovo struktūrinius pertvarkymus, 2010-06-30 įsakymu Nr. 1-196 minėtame departamente buvo panaikinti abu grupės vadovo etatai, taip pat 38 sandėlininkų etatai.  2010-08-06 ieškovas buvo įspėtas apie numatomą atleidimą, tą pačią dieną su atsakovu taip pat pasirašė susitarimą dėl laisvo nuo darbo laiko suteikimo naujo darbo paieškoms. Ieškovas jo įspėjimo laikotarpiu nuolatos gaudavo informaciją apie visas bendrovėje atsilaisvinusias darbo vietas bei teikdavo į jas savo kandidatūrą. Ieškovo atleidimas, priešingai negu nurodo ieškovas, buvo derinamas su AB Lietuvos paštas darbuotojų profesine sąjunga, ieškovas niekada nebuvo AB Lietuvos paštas darbuotojų profesinės sąjungos narys.

             

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

              Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas, remdamasis atsakovo pateiktais duomenimis, nustatė, kad dėl jo sudėtingos finansinės padėties ir neefektyvios valdymo struktūros 2010 m. sausio mėnesį buvo priimtas bendrovės valdybos sprendimas mažinti veiklos išlaidas ir didinti jos efektyvumą. Dėl šios priežasties įvykdyti struktūriniai pertvarkymai, kuriais buvo sumažintas darbuotojų skaičius, be kita ko, panaikintos abi Teisės ir administravimo tarnybos Pirkimų departamento grupės vadovo pareigybės, šioje tarnyboje darbuotojų sumažėjo nuo 227 iki 130. Prieš atleidžiant darbuotojus, buvo gautas atsakovo darbuotojų profesinės sąjungos pritarimas mažinti darbuotojų skaičių. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo dėl svarbių priežasčių. Teismas nurodė, kad įspėjimas apie sutarties nutraukimą ieškovui pateiktas per įstatymo nustatytą terminą (ieškovas 2010-08-06 įspėtas, kad darbo sutartis bus nutraukta 2010-10-06) (DK 129 straipsnio 4, 5 dalys, 130 straipsnio 1 dalis); su juo buvo sudarytas susitarimas dėl laisvo nuo darbo laiko suteikimo naujo darbo paieškoms. Suteikus ieškovui mokamas atostogas, atleidimo iš darbo data perkelta į 2010-11-22. Teismas nustatė, kad informacija apie esančias laisvas darbo vietas nuolat skelbiama atsakovo vidiniame tinklalapyje (intranete) ir prieinama visiems darbuotojams, ieškovas dalyvavo atrankose, todėl sprendė, jog atsakovas tinkamai įgyvendino jam tenkančią pareigą pasiūlyti ieškovui dirbti kitą darbą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog jis atleistas iš darbo dėl amžiaus ar kitų ieškinyje nurodytų darbdavio neteisėtų veiksmų; ieškovas neturėjo pirmenybės teisės būti paliktas dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius (DK 135 straipsnis); byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad ieškovas galėjo būti perkeltas į kitą darbą, kuris atitiktų jo kvalifikaciją ir išsilavinimą; ieškovas nebuvo atsakovo darbuotojų profesinės sąjungos narys, todėl atsakovui nebuvo pagrindo ir pareigos gauti šios profesinės sąjungos sutikimą atleisti ieškovą iš darbo. Teismas sprendė, kad, nenustačius, jog ieškovas buvo atleistas iš darbo neteisėtai, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų dėl aplinkybių dėl atsakovo atliktų veiksmų – ekonominių ir technologinių pertvarkymų, dėl kurių sumažintas darbuotojų skaičius, dėl, ieškovo teigimu, vykdytos diskriminacijos ir 2010-11-17 įsakymo teisėtumo – ištyrimo.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

  1. Teismas neteisingai taikė DK 129 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nesurinko ir nepagrįstai atmetė ieškinyje ir jo papildyme nurodytus prašymus dėl bylos medžiagos papildymo ir papildomų liudytojų iškvietimo, t.y. teismas ieškovui nepagrįstai apribojo įrodinėjimo teisę. Be to, teismas nepagrįstai atsisakė vertinti ieškovo kvalifikaciją ir nenagrinėjo ieškovo galimybių toliau dirbti AB Lietuvos pašte.
  2. Teismas neišreikalavo AB Lietuvos pašto gen. direktoriaus 2010-04-22 įsakymo Nr. 1-103 pakeitimų, kurie turėtų patvirtinti, ar vėliau buvo priimti sprendimai dėl bendrovės valdymo struktūros. Taip pat teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl dokumentų išreikalavimo iš atsakovo apie Pašto paslaugų departamento specialisto pareigų įsteigimą, šios pareigybės aprašymą bei naujai priimto darbuotojo įdarbinimui pateiktus dokumentus, taip pat prašymą liudytoju apklausti L. L.. Teismas netinkamai įvertino duomenis, kurie nurodė apie faktinį tolimesnį sandėlių tarnybos darbą Pirkimų departamente.
    1. Teismas nevertino darbdavio nesąžiningumo, kai ieškovui buvo pasiūlyta pakeisti darbo sutartį, pačiam darbdaviui žinant apie grupės vadovui priskirtų darbų ir funkcijų laikinumą, t. y. ieškovas buvo apgautas, apribotos ieškovo galimybės būti perkeltam į naujoje struktūroje sukurtas kitas darbo vietas, leidžiančias sudaryti neterminuotą darbo sutartį.
    2. Teismas neįvertino, kad atsakovo valdybos 2010-01-28 nutarimais Nr. 3-6 ir Nr. 3-7 buvo nustatyti atsakovo pertvarkos vykdymo terminai, t. y. nuo 2010-02-01 iki 2010-07-01 nurodyta įgyvendinti šių bendrovės valdybos nutarimų reikalavimus, kurie susieti su naujos AB Lietuvos pašto valdymo struktūros įgyvendinimu. Atsakovo valdybos 2010-01-28 nutarimu Nr. 3-8 yra įtvirtintas įpareigojimas bendrovės gen. direktoriui vadovautis valdybos nutarimu Nr. 3-7 ir darbuotojų ankstesnių pareigybių funkcijų vykdymą baigti ne vėliau kaip 2010-07-01. Teismas netinkamai vertino atsakovo nutarimo Nr. 3-8 2.1 punkto reikalavimus, kurie nustato, kad darbo sutartys sudarytos po 2010-02-01 ar vėliau, atitinka naująsias AB Lietuvos pašto darbuotojų pareigybes, todėl grupės vadovo darbo funkcijos atitiko atsakovo valdybos nutarimą Nr. 3-7 ir po 2010-07-01 negalėjo būti naikinamos, motyvuojant tai atliekamu bendrovės valdymo struktūros pertvarkymu.

4. Darbdavys privalėjo teisme įrodyti svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 str.), tačiau tokių aplinkybių įrodinėjimas nevyko ir teismas tyrimo neatliko. Teismas neištyrė byloje esančių įrodymų ir neišsiaiškino aplinkybės, kad darbdavio daryti pertvarkymai buvo fiktyvūs, nes prekių tiekimo ir sandėliavimo funkcijos visa apimtimi bendrovėje išliko.

5. Atsakovas elgėsi nesąžiningai ieškovo atžvilgiu, nes vykdydamas filialų naikinimą atsisakė tenkinti ieškovo prašymą būti perkeltu dirbti į pirkimų vadybininko pareigas (ši pareigybė nebuvo naikinama), bet pasiūlė grupės vadovo pareigas, nors vėliau nesuteikė galimybės atlikti visas darbo sutartyje aptartas funkcijas. Teismas netyrė aplinkybės, kad ieškovo 2010-08-30 prašymą atsakovas paliko nenagrinėtu (nepateikė atsakymo).

6. Teismas nevertino, ar darbdavio veiksmai atitinka protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ar darbdavys nepažeidė įstatymų reikalavimų. Taip pat netyrė faktinės aplinkybės, ar ieškovas atitiko laisvą darbo vietą – pirkimų departamento pirkimų vadybininko pareigas (buvo laisvi 3 etatai per visą atleidimo laikotarpį).

6. Kadangi darbdavys neteikė ieškovui prašomos informacijos ir interneto svetainėje buvo paskelbti tik mažoji dalis laisvų etatų bendrovės struktūriniuose padaliniuose, laikytina, kad darbdavys atleidžiamam darbuotojui sąmoningai neteikė informacijos ir siūlymų, kurie atitiktų atleidžiamo darbuotojo kvalifikaciją. Teismas šių aplinkybių neištyrė.

 

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

  1. Ieškovas neteisingai interpretuoja atsakovo valdybos 2010-01-28 nutarimus Nr. 3-6, 3-7, 3-8 bei atsakovo generalinio direktoriaus įsakymus Nr. 1-69, 1-75, 1-196 ir dėl to daro nepagrįstą išvadą, kad atsakovo struktūros pertvarkymas turėjo būti baigtas iki 2010-07-01. Pagal minėtus aktus atsakovo pertvarkymas tęsėsi ir po 2010-07-01.
  2. Ieškovui AB Lietuvos pašto Teisės ir administravimo tarnybos Pirkimų departamento grupės vadovo pareigos buvo pasiūlytos atsižvelgiant į ieškovo profesiją, kvalifikaciją, taip pat į tai, kad ieškovas užėmė vadovaujančias pareigas. Perkėlus ieškovą į šias pareigas, jam buvo mokamas didesnis užmokestis, nei ieškovas būtų gavęs Pirkimų departamento pirkimų vadybininko pareigose.
  3. Atsakovas 2010 m. kovo ir balandžio mėnesiais nežinojo ir negalėjo žinoti, kad bendrovės struktūrinių pertvarkymų metu 2010-06-30 bus priimtas atsakovo generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 1-196, kuriuo bus iš dalies pakeistas įsakymas Nr. 1-75 ir juo bus patvirtintas naujas bendrovės darbuotojų etatų sąrašas.
  4. Kadangi DK nėra numatyta konkrečios formos kaip darbdavys turi siūlyti atleidžiamiems iš darbo darbuotojams kitą darbą ir atsižvelgiant į atsakovo dydį bei darbuotojų skaičių, informacija apie laisvas darbo vietas buvo skelbiama atsakovo intranete. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas jam neteikė informacijos apie laisvas darbo vietas. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas nuolat gaudavo informaciją apie visas bendrovėje atsilaisvinusias darbo vietas ir į jas teikdavo savo kandidatūrą.

 

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies: pripažino ieškovo D. V. atleidimą iš darbo atsakovo AB Lietuvos paštas 2010 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. P-441 neteisėtu, laikant, kad ieškovo D. V. darbo sutartis nutraukta nuo 2011 m. lapkričio 15 d. teismo sprendimu. Taip pat priteisė iš atsakovo ieškovui už priverstinės pravaikštos laikotarpį 21 528,54 Lt, 5 proc. dydžio palūkanas nuo šios sumos nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki teismo sprendimo įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartimi, išnagrinėjęs ieškovo kasacinį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį, kuria nutarta laikyti ieškovo darbo sutartį nutraukta nuo 2011 m. lapkričio 15 d. teismo sprendimu, taip pat kuria priteista ieškovui iš atsakovo 21 528,54 Lt už priverstinės pravaikštos laiką ir 5 proc. dydžio palūkanos nuo šios sumos nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, panaikino ir grąžino šią bylos dalį Vilniaus apygardos teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

             

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų  absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar atsakovo vykdyti darbo organizavimo pakeitimai ir struktūriniai pertvarkymai buvo realūs, ar ieškovas pagrįstai buvo atleistas pagal DK 129 str. 1 d. ir ar buvo visos būtinos sąlygos tokiam atleidimui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo apeliacinio skundo ir atsakovo atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylai aplinkybių, byloje būtina rinkti daug naujų įrodymų, dėl ko pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 4 p.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo atsakovo įmonėje nuo 2010-11-22 atsakovo vadovo 2010-11-18 įsakymu pagal DK 129 str. 1 d., prieš tai 2010-08-06 įspėjimu ieškovas buvo įspėtas, kad bus atleistas iš darbo pagal DK 129 str. dėl struktūrinių pertvarkymų (I t., b.l.7-8). Ieškovas pagal neterminuotą darbo sutartį nuo 2006-09-15 dirbo atsakovo (duomenys neskelbtini), nuo 2009-04-01 – atsakovo (duomenys neskelbtini), nuo 2010-04-26 (duomenys neskelbtini). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas atsakovo (duomenys neskelbtini) sutiko dirbti 2010-04-16 sutikimu, t.y. jau vykdant atsakovo struktūrinius pertvarkymus ir naikinant ieškovo prieš tai užimtą pareigybę (I t., b.l.12,56, 59).

Pagal LR DK 129 str. 1 d. darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs darbuotoją LR DK 130 str. nustatyta tvarka. Be to, atleisti darbuotoją iš darbo, nesant jo kaltės, leidžiama, jeigu negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. LR DK 129 str. 2 d. svarbioms priežastims atleisti darbuotoją priskiria su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe susijusias aplinkybes, taip pat ekonomines, technologines priežastis ar darbovietės struktūrinius pertvarkymus ir panašias priežastis.

Atsakovo valdyba 2010-01-28 nutarimu Nr.3-7 (I t., b.l.64-65) patvirtino atsakovo naują valdymo struktūrą, o 2010-01-28 nutarimu Nr.3-8 patvirtino atsakovo darbuotojų pareigybes (I t., b.l.66-68), numatant, kad ši patvirtinta nauja valdymo struktūra  ir pareigybės taikomos atsakovo darbuotojams, priimtiems dirbti po 2010-02-01 arba kurių darbo sutartys, sudarytos iki 2010-01-31 buvo pakeistos taip, kad atitiktų naująją atsakovo struktūrą. Atsakovo generalinio direktoriaus 2010-03-10 įsakymu Nr.1-69 (I t., b.l.64-75) atsakovo Vilniaus filialo ūkio valdymo skyriaus funkcijos buvo perduotos atsakovo Teisės ir administravimo tarnybos Ūkio valdymo departamentui ir Biuro administravimo departamentui bei Pašto operacijų tarnybos Logistikos departamento Pervežimų skyriui, o 2010-03-22 įsakymu Nr.1-75 Teisės ir administravimo tarnyboje buvo nustatytas 228 etatų skaičius, Teisės ir administravimo tarnybos Pirkimų departamente 55 etatai, iš jų 2 grupės vadovo etatai. Atsakovo generalinio direktoriaus 2010-06-30 įsakymu Nr.1-196 Teisės ir administravimo tarnyboje darbuotojų skaičius buvo sumažintas iki 130 etatų, o šios tarnybos Pirkimų departamente darbuotojų skaičius buvo sumažintas iki 17, panaikinant grupės vadovų pareigybes ir 38 sandėlininkų pareigybes. Taigi, ieškovo perkėlimas nuo 2010-04-26 į Teisės ir administravimo tarnybos Pirkimų departamento grupės vadovo pareigas iš esmės atitiko atsakovo valdybos 2010-01-28 nutarimu patvirtintą naują struktūrą. Tačiau atsakovas po struktūros pertvarkymų panaikino ieškovo pareigybę, kokios priežastys lėmė jau pertvarkytos struktūros vėlesnį keitimą, byloje nenustatyta ir nėra pateikta tai pagrindžiančių įrodymų. Ieškovas įrodinėja, kad jo vykdytos funkcijos išliko, tik buvo pakeistas pareigybės pavadinimas. Ieškovas nurodė, kad Pirkimų departamento grupėje jis vadovavo Sandėlio tarnyboje dirbantiems 4  sandėlininkams, kurių pareigybės po reorganizacijos išliko, o po ieškovo atleidimo šiems sandėlininkams ėmė vadovauti paskirtas kitas asmuo, užėmęs Pašto paslaugų departamento specialisto, atsakingo už atsakovo sandėlių veiklą, pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartyje pažymėjo, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, taip pat apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas šių aplinkybių netyrė, nebuvo analizuota, kokias ieškovas atliko funkcijas iki jo pareigybės panaikinimo ir ar šios funkcijos –visos ar jų dalis – neišliko, paskirstytos kitiems darbuotojams, jų atsisakyta ar pan. Be to, byloje nėra duomenų, kokia buvo atsakovo struktūra iki 2010-01-28 valdybos nutarimu patvirtintos struktūros. Taigi, byloje būtina rinkti naujus įrodymus, t.y. duomenis apie atsakovo struktūrą, patvirtintą atsakovo valdybos 2009-01-16 nutarimu Nr.1.1, būtina kviesti naujus, dar neapklaustus ieškovo nurodytus liudytojus, ieškovo pareigines instrukcijas, buvusias iki 2010-04-26, po 2010-04-26, kam jo funkcijos perduotos ar išdalintos, ar jos išliko, ar atsakovas jų atsisakė iš viso, nes pagal esamus byloje įrodymus nėra galimybės nustatyti atsakovo struktūros pertvarkymo realumą. Taip pat būtina aiškintis, kodėl po 2010-02-01 atlikto struktūros pertvarkymo vėl buvo atliekami struktūros pertvarkymai ir buvo panaikinta ieškovo pareigybė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjamoje byloje 2012 m. birželio 8d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą, ir ieškovui nurodžius, kad jis atleidžiant iš darbo buvo diskriminuojamas dėl amžiaus, būtent atsakovas turėjo įrodinėti tokios diskriminacijos nebuvimą. Jokių įrodymų ir paaiškinimų į bylą dėl šio ieškinio pagrindo atsakovas nepateikė, byloje būtina rinkti naujus įrodymus.

DK 297 str. 3 d. nustato, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo neteisėtai ar pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką, teismas jį grąžina į pirmesnį darbą, o minėto straipsnio 4 d. nustato, kad nustačius, jog darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių ar dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tokiu atveju darbo sutartis nutraukiama teismo sprendimu ir darbuotojui priteisiama DK 140 str. 1 d. įtvirtinta išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimu pripažindamas ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, nusprendė ieškovo negrąžinti į pirmesnį darbą ir darbo santykius tarp šalių nutraukė teismo sprendimu, pripažindamas, kad neišlikusi ieškovo pareigybė ir jam bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutarties motyvus, kad nėra įrodymų, jog ieškovui grįžus į darbą, jam būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, kad ieškovo funkcijos neišliko, būtina šias aplinkybe byloje papildomai aiškintis ir dėl to rinkti naujus įrodymus.

Taigi, iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad byloje būtina rinkti daug naujų įrodymų, aiškintis visas ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo aplinkybes iš naujo, atsižvelgiant į byloje surinktinus naujus įrodymus, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad bylos esmė yra neatskleista ir pagal esamus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., 331 str., teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

              Teisėjai                                                        Andžej Maciejevski

 

                                                                      Antanas Rudzinskas

 

                                                                      Jūratė Varanauskaitė