Civilinė byla Nr. e2A-788-390/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07342-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8, 2.6.8.10; 2.6.11.1; 2.6.37; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)

5.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 9 690 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų - 2 357,78 Eur. Priteisė valstybei iš atsakovės 13,44 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

6.       Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl to, kaip turi būti kvalifikuojami faktiniai santykiai, susiformavę tarp šalių: kaip prekių pirkimas-padavimas (ieškovės versija) ar kaip jungtinė veikla (atsakovės versija).

7.       Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes – ieškovė pagal CMR važtaraštį 2021 m. rugsėjo 27 d. pristatė Prekes atsakovei, kuri su Prekėmis elgėsi kaip vienintelis jų savininkas, jas vienasmeniškai valdė ir jomis disponavo, konstatavo, kad ginčo šalys žodžiu buvo sudariusios būtent Prekių pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis).

8.       Teismas pažymėjo, kad be subjektyvių ir prieštaringų atsakovės vadovo V. K. paaiškinimų, byloje nėra pateikta jokių faktinių duomenų, kurie liudytų buvus susitarimui vykdyti jungtinę veiklą.

9.       Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių iš kur ir kokiu pagrindu ji įgijo Prekes, kaip neturinčius teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.

10.       Nurodė, kad atsakovė, negrąžinusi Prekių bei jas, išimtinai savo nuožiūra, realizavusi, privalo su ieškove atsiskaityti. Neapmokėta suma už dalį atsakovei perduotų Prekių (19 380 kg) yra 9 690,00 Eur. Ieškovė prašė priteisti  11 833,80 Eur (9 690,00 Eur skola + 2 143,80 PVM), tačiau byloje nėra pateikta PVM sąskaita faktūra, kuri būtų buvusi išrašyta sumai už dalį atsakovei perduotų Prekių, todėl nėra pagrindo priteisti 2 143,80 Eur PVM.

11.       Teismas ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisė tik pagrindinę skolos dalį - 9 690 Eur.    

12.       Ieškovė byloje patyrė 3 286,16 Eur  bylinėjimosi išlaidas (266,00 Eur + 3 020,16 Eur = 3 286,16 Eur), o atsakovė – 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį tenkinus 81 proc. ieškovė turi teisę gauti proporcingą patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą - 2 661,78 Eur, atsakovė (19 proc.) - 304 Eur. Įskaičius sumas, teismas ieškovei priteisė iš atsakovės 2 357,78 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti visiškai arba bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Priimti atskirąją nutarti bei informuoti Kauno apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo, siekiant nustatyti asmenis, kurie galimai suklastojo bei panaudojo oficialų blanką sukėlusį didelę žalą juridiniam asmeniui (BK 301 straipsnio 2 dalis) bei legalizuojant nusikalstamu būdu gautą turtą (BK 216 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

13.1.                      Teismas netinkamai vertino įrodymus, savo išvadas grindė prielaidomis. Taip pat buvo šališkas apribodamas galimybę atsakovei įrodyti savo teiginius procese (2022 m. gruodžio 1 d. parengiamojo posėdžio nepagrįstai atmetė bei nesudarė galimybės atsakovei teikti priešieškinį).  

13.2.                      Teismas nepagrįstai kvalifikavo šalių teisinius santykius kaip pirkimo pardavimo. Visiškai neatsižvelgė į aplinkybes, kad ieškovė neišrašė išankstinės PVM sąskaitos faktūros, kad Prekės buvo sandėliuojamos Klaipėdoje be jokių dokumentų, kad ieškovė nei karto nepateikė oficialaus raginimo atsakovei dėl Prekių sugrąžinimo ar likusios skolos dalies sumokėjimo, kad atsakovė nebuvo įsipareigojusi dengti už ieškovę sandėliavimo kaštus, kad UAB „Gerta Baltic“ realiai buvo Prekių savininkė, o ieškovė ir atsakovė veikė kaip tarpininkai-distributoriai platindami Prekes. Ieškovė neįrodė nei sandorio kainos, nei šalių tikrosios valios bei susitarimo aplinkybių, nepagrindė atsiskaitymo tvarkos, neteikė produkcijos legalumo dokumentų ir neišviešino tikrojo Prekių savininko.

13.3.                      Teismas privalėjo nustatyti tikrąjį Prekių savininką, kuriam iš esmės priklauso reikalavimo teisė dėl ieškovės ir atsakovės bendrais veiksmais realizuotos produkcijos. Todėl į procesą buvo būtina įtraukti trečiaisiais asmenimis UAB „Gerta Baltic“, Lenkijoje registruotą įmonę „TURBAL SPZOO“, UAB ,,VILUX SARL", nes priimtas sprendimas yra tiesiogiai susijęs su jų interesais, kurie turėjo ir galėjo pateikti paaiškinimus apie šios produkcijos įsigijimo aplinkybes, datą bei laiką, kilmės sertifikatus, krovinio atgabenimo į LR teritoriją CMR važtaraščius ir pan. Tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

13.4.                      Teismas taip pat neįvertino, kad kyla abejones dėl ieškovės 20 tonų šaldytos produkcijos įsigijimo teisėtumo ir teisingumo, nes bendrovė „VILUX SARL“, kurios buveinė tariamai registruota Liuksemburge, užsiimanti kompiuterinės technikos prekyba, užsiimtų ir šaldytų bulvyčių prekyba. Ieškovės pateikta ,,VILUX SARL“ sąskaita Nr. VIL 140422MAG yra galimai suklastota.

14.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Atsakovė neginčija aplinkybės, kad tarp šalių rašytinė sutartis nebuvo sudaryta. O bet kokie galimi šalių žodiniai susitarimai dėl jungtinės veiklos, net jeigu ir būtų buvę nustatyti, jog jie egzistavo, prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms, būtų niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnis). Teismas pateikė išsamią žodinės pirkimo–pardavimo sutarties analizę, tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius. 

14.2.                      Atsakovė apeliaciniu skundu iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismas, nors jokių neginčytinų rašytinių sutarčių, kurios pagrįstų jungtinės veiklos santykių egzistavimą, nepateikė.

14.3.                      Apeliacinio skundo argumentai dėl Prekių tikrojo savininko nustatymo, ieškovės Prekių įsigijo pagrindo,  trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą visiškai nėra susiję su nagrinėjamos civilinės bylos ginčo dalyku ir pagrindu.

14.4.                      EŽTT jurisprudencijoje yra pripažinta, kad įvairūs įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos pareiškėjas vertina kaip nepalankius) savaime nereiškia teisėjo šališkumo. Teisėjo procesinis sprendimas netenkinti atsakovės atstovo prašymo pareikšti priešieškinį neturėtų būti laikomas sukeliančiu šališkumo įspūdį.

14.5.                      Atsakovė nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas bei savo poziciją išsamiai išdėstė procesiniuose dokumentuose. Prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

       Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

15.       Atsakovė UAB „GV 13 Group“ prašo jos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

16.       Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pagal bendrąją Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 322 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje apeliantės pareikšto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina. Visų pirma, prašymas yra visiškai nemotyvuotas. Byloje faktinės bylos aplinkybės iš esmės yra aiškios ir atskleistos, šalių pozicijos išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šaliu atstovai davė paaiškinimus žodžiu, jiems buvo sudarytos galimybės reikšti prašymus, teikti įrodymus ir atsikirtimus. Taigi, nėra pagrindo išvadai, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pagal esamą bylos medžiagą negalėtų dėl šalių ginčo priimti teisingo sprendimo. Kadangi ginčas vyksta tarp dviejų ūkio subjektų, todėl viešojo intereso apsauga netaikytina.

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.

Dėl apeliacinio skundo esmės

18.       Vienu iš apeliacinio skundo argumentų apeliantė nurodo, kad teismas apribojo galimybę apeliantei pagrįsti jos teiginius, pareikšti priešieškinį ir buvo šališkas.

19.       Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011 ir kt.). Iš esmės tokios pat pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: sprendžiant klausimą dėl nešališkumo, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (The Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22.6.2000; par. 121, Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6.9.2005; kt.).

20.       Pagal bylos medžiagą atsakovės atstovai pirmosios instancijos teisme nereiškė nušalinimo bylą nagrinėjančiam teisėjui. Kitų pagrindų bylą nagrinėjančiam teisėjui nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo nenustatyta. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovė teisėjo šališkumą sieja su procesinių veiksmų atlikimu - nesuteikimo galimybės pareikšti priešieškinio byloje ir netinkamo jiems sprendimo priėmimu. Tačiau procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Tokios nuomonės laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-148-910/2022). Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo eigos, atsakovės atstovams buvo leista pasinaudoti visomis jiems suteiktomis įstatymu procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad teismas išklausė atsakovės atstovų žodinius paaiškinimus, nagrinėjant bylą sudarė galimybę teikti į bylą prašymus ir naujus įrodymus, atsakovė pasinaudojo teise į apeliaciją, apeliaciniame skunde išdėstė argumentus, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatyti jokie objektyvūs duomenys, leidžiantys abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo šališkumu, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.

21.       Kitu apeliacinio skundo argumentu apeliantė nurodo, kad teismas nagrinėdamas bylą į procesą turėjo įtraukti trečiaisiais asmenimis UAB „Gerta Baltic“, Lenkijoje registruotą įmonę „TURBAL SPZOO“, UAB ,,VILUX SARL", nes priimtas sprendimas yra tiesiogiai susijęs su jų interesais ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka.

22.       Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra išaiškinęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021, 16 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008ir kt.).

23.       Vertinant, ar teismas pasisakė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, reikšminga yra tai, kokiu teisiniu santykiu jis yra susijęs su ginčo dalyku byloje. Apeliaciniame skunde teigiama, kad trečiųjų asmenų įtraukimas padėtų išsiaiškinti byloje produkcijos įsigijimo bei krovinio gabenimo aplinkybes.

24.       Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje buvo spręsta dėl skolos priteisimo už parduotas prekes pagal šalių sudarytą žodinę pirkimo-pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino iš dalies nustatęs, kad atsakovė gavusi prekes neapmokėjo už dalį gautų prekių. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė trečiųjų asmenų įtraukimą į procesą sieja su produkcijos įsigijimo ir krovinio gabenimo aplinkybių nustatymu, tačiau tokios aplinkybės negali liesti apeliantės minimų trečiųjų asmenų teisių ir pareigų, taigi nėra teisinio pagrindo konstatacijai, kad priimant teismo sprendimą buvo nuspręsta dėl neįtrauktų byloje asmenų teisių ir pareigų.

25.       Pagal byloje pateiktus duomenis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys tik žodžiu buvo sudariusios prekių pirkimo-pardavimo sutartį. Taip pat buvo nustatyta, kad ieškovė  pagal CMR važtaraštį 2021 m. rugsėjo 27 d. pristatė prekes atsakovei į sandėlį, esantį adresu Šilutės pl., Klaipėda. Bylos dokumentai patvirtina, kad prekių gavėja buvo atsakovė ir kitais įrodymais tokie nustatyti faktai byloje nebuvo paneigti ( CPK 178 straipsnis). Vėlesni atsakovės veiksmai ir elgesys pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes taip pat liudija, kad atsakovė neabejotinai įgijo nuosavybės teises į prekes ir galėjo savo nuožiūra turtą valdyti bei juo disponuoti. Kadangi prekių pardavėjas savo pareigas įvykdė tinkamai ir 2021m. rugsėjo 27d. prekes pristatė pirkėjui, o atsakovės veiksmai ir elgesys rodė susitarimą dėl jo apmokėjimo, tai apylinkės teismas vertindamas įrodymų visumą ( CPK 185 straipsnis) visiškai pagrįstai darė išvadą, kad atsakovė turi apmokėti ieškovei už likusias neapmokėtas prekes ( CK 6. 305 straipsnis).

26.       Įstatymas ( CK 6. 969 straipsnio 1 dalis) nustato, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių) kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Pagal šią teisės normą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos, ir jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, tai sutartis tampa negaliojančia ( C K 6. 969 straipsnio 4 dalis). Byloje nėra duomenų, kad tarp šalių buvo sudaryta rašytinė jungtinės veiklos sutartis. Atsakovė savo atsikirtimais įrodinėja, kad tarp atsakovės ir ieškovės buvo susitarimas vykdyti jungtinę veiklą, tačiau kolegijos vertinimu, atsakovė tokius savo teiginius įrodinėja nepakankamais įrodymais. Tokie atsakovės įrodymai vertinant juos jų sąsąjumo, leistinumo, patikimumo aspektu, laikytini nepatikimais patvirtinti aplinkybes, kad tarp šalių buvo susitarimas vykdyti jungtinę veiklą dėl prekių pardavimo. Reikšmingos bylos aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis C P K įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika. Pagal C P K 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal C P K 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013); kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, tik tada byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013ir kt.).

27.       Apibendrinus išdėstytus argumentus spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai taikė tiek procesinės, tiek ir materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Naikinti priimtą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28.       Atmetus atsakovės apeliacinį skundą jai turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

29.       Ieškovė 2023m. gegužės 17d. pateiktu prašymu prašo priteisti iš atsakovės 1089 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 27 d., dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8. 11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos iš atsakovės ieškovei (CPK 93, 98 straipsniai).

     Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

     Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

     Priteisti iš atsakovės MB „GV 13 Group“ į/k 305699710 1089 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Magiškas ryšys“ į/k 125988332.

     Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                         Gintautas Koriaginas

        Algimantas Kukalis

        Albina Rimdeikaitė