Baudžiamoji byla Nr. 1-1269-818/2020

Proceso Nr. 1-01-1-40091-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.3; 1.1.9.1; 1.1.9.7; 1.2.4.6.1; 2.1.8; 2.1.15.3.3.3; ;2.3.6.4.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 2 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,

sekretoriaujant Albinai Nikitionok,

dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,

kaltinamajam S. K.,

nukentėjusiajai H. M.,

viešame teismo posėdyje sutrumpinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini)  išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

S. K. mušdamas nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:

2019 m rugsėjo 16 d. apie 18.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė H. M. į nosį, o šiai pradėjus šaukti, rankomis sugriebė už burnos ir pagriovęs ant grindų spardė kojomis į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusioji prarado sąmonę bei padarė nosies ir dešinio riešo sumušimus, kas pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Tokiais veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir nurodė, kad sumokėjo ligonių kasai už gydymą 189,24 Eur. Paaiškino, jog 2019 m rugsėjo mėn. jis eidamas iš darbo užėjo į valgyklą, kur išgėrė porą bokalų alaus ir parėjo namo (duomenys neskelbtini) kur nuomojasi kambarį. Su nukentėjusiąja gyveno draugiškai, padėdavo jai ir į parduotuvę nueidavo. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad jis išsikepė kiaušinienę ir keptuvę padėjo ant švarios staltiesės. H. M. tai nepatiko ir prasidėjo konfliktas. Ji pasakė, kad policija pakvies, jam tai nepatiko todėl sudavė kelis smūgius į veido sritį. Dar pargriovė ją ant žemės ir kelis kartus spyrė į kūną. Tada susirinko savo daiktus, paliko raktą ir išėjo. Po šio įvykio su nukentėjusiąja susitaikė, savo noru atlygino žalą, ji jam atleido ir abu pasirašė susitaikymo protokolą. Savo elgesį vertina blogai, dėl padaryto labai gailisi. Papildomai nurodė, jog asmeniškai apmokės H. M. už vaistus.

Nukentėjusioji H. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad susitaikė su kaltinamuoju. Paaiškino, jog jis gėrė tris dienas. Įvykio dieną parėjo visiškai girtas ir kepė keptuvėje maistą. Tą keptuvę pastatė ant jos švarios staltiesės. Ji pasakė jam eiti gulti, išsimiegoti, kitaip iškvies policiją ir kai pasakė, kad policiją kvies, jis stvėrė ją ir numetė ant grindų. Sudavė per nosį, išbėgo labai daug kraujo, stipriau palietus, skausmas juntamas iki šiol. Gulint ant grindų dar keletą kartų sudavė į šoną, kurį skauda iki šiol. Paaiškino, jog susitaikė, ji jam dovanojo, nes yra sena ir mano greitai mirsianti, nenorinti, kad kažkas ant sąžinės jai būtų. Tegul jis gyvena, tegul jam Dievas atlygina. S. K. jos atsiprašė, ji priėmė jo atsiprašymą ir viską atleido. Tik norėtų, kas jis pirktų jai vaistus, nes dabar pati perkasi.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Kaltinamasis S. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino parodė, jog 2019 metų birželio mėnesį, per nekilnojamo turto agentę susirado butą, o tiksliau kambarį (duomenys neskelbtini), Vilnius. Apžiūrėjęs butą, su buto šeimininke sutarė, kad už nuomą mėnesiui mokės 100 eurų. Buto savininkė H. M. iš karto davė jam buto raktą. Kitą dieną susiskambinęs su nekilnojamo turto agente pranešė jai, kad jam patiko butas ir nori jį nuomotis, po ko su ja susitiko. Brokerė sudarė nuomos sutartį, kuria įsipareigojo nuomotis butą du ar tris mėnesius. Jis su H. M. visada sutarė gerai, jis daug dirbdavo, todėl grįždavo į butą tik pernakvoti. Jis H. M. pasirūpindavo, sutvarkė tualeto klozetą, pakabino užuolaidas, parnešdavo maisto iš parduotuvės bei atlikdavo kitus namų ruošos darbus. H. M. jam sakiusi, kad džiaugiasi, jog turės gerą nuomininką, minėdavo, kad jis bus jai kaip sūnaus. Jis, pagyvenęs kelis mėnesius, nusprendė išsikraustyti, kadangi susitaikė su savo sugyventine ir norėjo su ja gyventi. Apie 2019-09-16 grįžo į nuomojamą H. M. butą, buvo šiek tiek išgėręs alaus, tačiau nedaug. H. M. užuodusi alkoholį, pradėjo jam priekaištauti, kad jis čia girtas nevaikščios ir panašiai. Išgirdęs, kad ji jam priekaištauja, paskambino savo sugyventinei D. S. ir paklausė jos, ar gali grįžti gyventi pas ją. Tai išgirdusi, H. M. pradėjo šaukti ant jo, kad jis niekur neis ir toliau gyvens čia bei atsistojo tarpduryje. Tuo metu jis susidėjo daiktus į lagaminą ir išėjo. Išeinat tarp jų nebuvo jokio kontakto, jis jos nemušė ir net neprilietė. Jam akivaizdu, kad H. M. buvo patogu, jog jis gyveno jos bute, nes jis jai padėdavo. Jis pasiėmęs tiek daiktų, kiek jam tilpo į lagaminą, išeidamas dar paklausė ar galės kitą kartą grįžęs pasiimti likusius daiktus, į ką jam H. M. atsakė, kad be policijos į butą jis neužeis. Maždaug praėjus savaitei po išsikraustymo, jam paskambino H. M. dukra, kuri jam pasakė, kad H. M. visus jo likusius daiktus išmetė į laiptinę ir, kad jis atvažiuotų jų pasiimti. Jis atvažiavo, susirinko daiktus, dar ketino užeiti pas H. M. pasikalbėti, tačiau ji jam durų neatidarė. Jis tikrai nemušė H. M., pats turi panašaus amžiaus motiną ir nesuvokia tokio dalyko, kaip galima smurtauti prieš senyvo amžiaus žmogų (b. l. 84-85).

2020 m. kovo 13 d. papildomos apklausos metu įtariamasis S. K. taip pat parodė, kad visiškai nepripažįsta kaltės, nurodytos įtarime. Papildomai prie 2020 m. vasario 19 d. savo duotų parodymų paaiškino, kad H. M. sako netiesą, jis jos nemušė ir nors buvo išgėręs du bokalus alaus, nebuvo neblaivus, visas įvykio aplinkybes atsimena gerai. Įvykio dieną, kuomet tarp jų kilo žodinis konfliktas ir jis išėjo iš H. M. buto, ji pati iš karto užsirakino buto duris. Jis jai pats atidavė buto raktus. Ir nors bute buvo likę dalis jo daiktų, H. M. jam pasakė, kad į butą užeiti jų pasiimti negalės, be policijos į butą nebus įleidžiamas, todėl jam nesuprantama aplinkybė, kodėl ji nurodžiusi, kad jis ją sumušė ir paliko gulėti ant grindų be sąmonės. Parodė, kad lieka prie savo pirminės apklausos metu duotų parodymų, mano, kad H. M. buvo patogus žmogus, nes jai viskuo padėdavo, o sužinojusi, kad išsikrausto, dėl to supyko. Jis manantis, kad tai yra senyvo žmogaus išgalvotos aplinkybės. Iš kur ant H. M. kūno atsiradę sužalojimai, neįsivaizduojantis, tačiau jos nelietęs ir tikrai nesužalojęs (b. l. 96).

2019 m. rugsėjo 17 d. H. M. protokole- pareiškime nurodyta, kad 2019-09-16 apie 18.00 val., į namus grįžęs neblaivus nuomininkas S. K. pradėjo elgtis agresyviai. Jai paprašius nusiraminti ir eiti miegoti, pastarasis atsakė, kad ji čia nenurodinės, į ką ji atsakė, kad iškvies policiją, dėl jo netinkamo elgesio. S. K. supykęs kumščiu sudavė jai į nosį. Ji pradėjo šaukti, tada S. K. savo rankomis užspaudė jai burną ir pargriovė ant žemės, po ko kojomis pradėjo spardyti į skirtingas kūno vietas, dėl šios priežasties ji prarado sąmonę. Apie 23.30 val. ji atsipeikiojo, S. K. nėra namuose, buto durys buvo atidarytos, raktas nuo buto buvo paliktas, iš buto nieko nedingo. Ji nuėjo į vonią, pastebėjo, kad jos veidas kruvinas, nusiprausė ir nuėjo miegoti, policijos nekvietė. 2019-09-17 apie 10.30 val. ji paskambino dukrai A. A. ir jai papasakojo apie vakar įvykusią situaciją. Tada A. A. paskambino buto brokerei, kuri išklausiusi situaciją, iškvietė GMP ir policiją. Ji buvo pristatyta į RVUL, kur buvo apžiūrėta medikų ir paleista namo gydytis ambulatoriškai (b. l. 1-2).

Nukentėjusioji H. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 29 d. S. K. kartu su brokere atėjo apžiūrėti jos kambario nuomai, nes ji gyvena dviejų kambarių bute viena. Vieną kambarį planavo išnuomoti. S. K. butas patiko ir jis atsikraustė gyventi 2019 m rugpjūčio 1 d.. Susitarė, kad S. K. mokės po 100 eurų į mėnesį. Iki 2019 m. rugsėjo 16 dienos gyvenę gražiai, su nuomininku nesipyko, jis negėrė, tačiau 2019-09-16 apie 18.00 val. atėjo namo nuomininkas S. K. neblaivus, pradėjo elgtis agresyviai. Susipyko, nes S. K. keptuve išpurvino jos staltiesę. Ji paprašė jį nusiraminti ir eiti miegoti, pastarasis atsakė, kad ji čia nenurodinės. Tuomet ji atsakė, kad iškvies policiją dėl jo netinkamo elgesio. S. K. supykęs kumščiu sudavė jai į nosį. Ji pradėjo šaukti, tada S. K. savo rankomis užspaudė jai burną ir pargriovęs ant žemės, kojomis pradėjo spardyti į skirtingas kūno vietas, nuo ko ji prarado sąmonę. Apie 23.30 ji atsipeikėjo ir pastebėjo, kad S. K. nėra namuose, buto durys buvo atidarytos, o raktas nuo buto buvo paliktas kambaryje, iš buto nieko nedingo. Ji nuėjo į vonią, pastebėjo, kad jos veidas kruvinas, nusiprausė ir nuėjo miegoti, policijos nekvietė. 2019-09-17 ryte į jos namų telefoną paskambino S. K. ir paprašė grąžinti bute likusius jo daiktus. Vertingo nieko neliko, tik keli jo drabužiai ir smulkios buitinės priemonės. 2019-09-17 apie 10.30 val. ji paskambino dukrai A. A. ir jai papasakojo apie įvykusią situaciją. Tada A. A. paskambino buto brokerei (tel. (duomenys neskelbtini)), kuri išklaususi situaciją iškvietė GMP ir policiją. Ji buvo pristatyta į RVUL, kur buvo apžiūrėta medikų, sunkių kūno sužalojimų nustatyta nebuvo, todėl paleista namo gydytis ambulatoriškai. Civilinio ieškinio reikšti nepageidauja. Nori, kad S. K. atsakytų už savo veiksmus įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 26-29: 34-35).

Liudytoja apklausta R. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pagal individualią veiklą dirba nekilnojamo turto brokere. 2019-09-17 jai paskambino A. A., kuri prisistačiusi H. M. dukra informavo ją, kad, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, jos motiną sumušė buto nuomininkas. Iš pradžių pokalbio metu nesupratusi apie kokį adresą kalbama, kadangi šiuo adresu nėra niekam nuomojusi butų. Pokalbio metu A. A. paaiškino, kad jai paskambino mama H. M. ir pranešė jai, kad buvo sumušta nuomininko vardu S.. Pokalbio su A. A. metu ji aiškinosi adresą ir buto nuomotojos duomenis, tikslu nustatyti ar yra dirbusi su šiuo adresu. Ji, reaguodama į tai, kad galimai iš tiesų buvo sužalotas asmuo, telefonu susisiekė su H. M., kurios numerį jai nurodė skambinusi A. A.. Pokalbio metu H. M. nurodė, kad jos telefono numerį rado žurnale, todėl dukrai ir nurodė juo skambinti, nes manė, kad susisieks su brokeriu, kuris dalyvavo pasirašant buto nuomos sutartį. H. M. jai paaiškino, kad ją nuomininkas sumušė, minėjo, kad buvo spardoma kojomis, po ko praradusi sąmonę ir atsipeikėjusi tik po kelių valandų. Jai yra sumušta koja, dėl ko sunku eiti, sunkiai mato akimi, vakare iš nosies stipriai bėgo kraujas. Reaguodama į tai, moteriai pasakiusi, kad apie įvykį reikia pranešti policijai bei medikams. Po pokalbio ji nuvažiavo pas H. M. į namus, kuri jai papasakojo tą patį, ką ir telefonu, todėl būdama pas ją, paskambino medikams ir policijai, ir pranešė apie įvykį. Telefonu su ja susisiekė policijos pareigūnai, kurie nurodė, kad kol atvažiuos į įvykio vietą, t.y. H. M. butą, užtruks, todėl pasakė, kad medikams atvykus ir pristatant H. M. į ligoninę, vyks tiesiai pas ją. Atvykus medikams, jie apžiūrėjo H. M. ir nusprendė detalesnei apžiūrai vežti ją į Lazdynų ligoninę. Kadangi tuo pačiu metu į įvykio vietą važiavo ir H. M. dukra, medikai jos palaukė ir kartu su ja išvyko į gydymo įstaigą. Atvykusi pas H. M., jokių akivaizdžių sužalojimų ant jos kūno nematė, tačiau ji jos ir neapžiūrinėjo. Ji, dirbdama nekilnojamo turto brokere ir bendraudamas su klientais, telefone daro garso įrašus tikslu sisteminti informaciją, t. y. darbo valandomis yra bendraujama su labai daug žmonių, su kuriais yra susitariama dėl būsto apžiūrų ir nuomų, todėl efektyviau atlikti savo darbą įrašo skambučių garso įrašus, kuriuos vėliau iš mobilaus telefono ištrina. Šiuo atveju, jai skambino nukentėjusiosios dukra A. A. ir ji pati skambino H. M., todėl šių moterų skambučių garso įrašus turi ir gali pateikti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Medikams išvykus su nukentėjusiąja H. M. į ligoninę, ji kartu nevažiavo. Garso įrašus pateiksianti ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui įkeltus į laikmeną (b. l. 38-41).

Liudytoja apklausta A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra H. M. dukra. Mama gyvena dviejų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Mama kartas nuo karto, naudodamasi nekilnojamo turto agentūros paslaugomis, išnuomoja buto vieną iš kambarių. Žinanti, kad praėjusiais metais, t. y. 2019 metais, mama išnuomojo kambarį vyrui vardu S. K.. Negali pasakyti, kiek tiksliai laiko jis gyveno pas mamą bute. Ji kartu su savo mama negyvena, tačiau 2019-09-17 jai paskambino mama H. M. ir pranešė, kad dieną prieš, t. y. 2019-09-16, jai būnant namuose, į juos sugrįžo neblaivus nuomininkas S. K.. Jos mama yra pedantė, todėl ji S. K. papriekaištavo, kad jis padėjo keptuvę ant staltiesės. Mama labai nemėgsta girtaujančių žmonių, todėl mananti, kad ji papriekaištavo jam dėl neblaivumo, po ko tarp jų įvyko konfliktas. Mama telefoninio pokalbio metu jai pasakė, kad S. K. jai trenkė į nosį dėl to bėgo kraujas, po to buvo suduotas smūgis į klubą. Tiksliai negalėjo nurodyti aplinkybių ir kur buvo suduoti smūgiai, nes ji neatsimenanti šių mamos jai pasakytų aplinkybių. Taip pat mama jai pasakė, kad buvo praradusi sąmonę, o atsibudusi pamatė, kad kambaryje, kuriame gyveno S. K., jau nėra jo daiktų bei buvo praviros buto durys. Po pokalbio su mama iš karto važiavo pas ją į namus. Kai atvažiavo pas mamą į namus, ten jau buvo atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai ir nekilnojamo turto brokerė. Kas iškvietė greitosios pagalbos medikus, ji nežinanti. Ji mačiusi, kad mamos nosies pertvara yra sumušta, apžiūrinti gydytoja pasakė, kad lūžio nėra. Po apžiūros įvykio vietoje, greitosios pagalbos medikai mamą vežė į Lazdynų ligoninę detalesnei apžiūrai, kur jai buvo nustatyti sumušimai, tačiau šiuo metu jau neatsimena kokie. Būnant ligoninėje, atvyko policijos pareigūnai, kurie apklausė mamą. Ji apie S. K. blogos nuomonės tikrai nebuvo, jis negerdavo, buvo tvarkingas, padėdavo mamai, dažnai užeidavo pas ją pasidomėti kaip jai sekasi, todėl nesupranta, kas jam pasidarė tą dieną, tačiau mananti, kad dėl šio įvykio buvo kaltas alkoholis (b. l. 44-47).

BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK (duomenys neskelbtini)) duomenimis, kad Bendrajame pagalbos centre 2019-09-17 gauti du pranešimai:

1) 11.47 val., kad 2019-09-16 apie 19.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkę H. M., gim. (duomenys neskelbtini), sumušė nuomininkas S. K.. GMP nukentėjusiąją kartu su dukra išvežė į RVUL. S. K. su daiktais 2019-09-16 vakare išėjo iš namų;

2) 11.46 val., kad pas pranešėją, vardu R., atėjo kaimynė H. 83 m. ir paprašė iškviesti greitąją, nes ją vakar sumušė vyras S., kuris nuomavosi pas ją kambarį. Pranešėjos kaimynei sumuštas veidas (b. l. 17).

2019-09-17 kitų objektų apžiūros protokolu. Apžiūrėta įvykio vieta, butas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta. Pridėta fotolentelė (b. l. 19-20; 21-23).

2020-03-03 kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėti liudytojos R. L. 2020-02-21 apklausos metu pateikti skambučių garso įrašai:

1) Apžiūrimas garso įrašas pavadinimu „Skambinti@(duomenys neskelbtini) (1)“. Garso įraše girdimas dviejų moterų pokalbis: liudytojos R. L. ir nukentėjusiosios H. M. dukros liudytojos A. A.. Pastaroji pranešė, kad nuomininkas S. pas jos mamą (duomenys neskelbtini), paskutinėm dienom pradėjo išgėrinėti ir vakar apie šeštą valandą atėjo girtas, keptuvę pastatė ant staltiesės, jis vakar mamą sumušė, nosį sulaužė, suspardė ją ir jinai nugriuvusi, sakė „aš atsipeikėjau tik kai buvo kažkur tai pusė 12“. Prašo nuvykti pas jos motiną, derina dėl policijos iškvietimo;

2) Apžiūrimas garso įrašas pavadinimu „Skambinti@(duomenys neskelbtini)“. Garso įraše girdimas dviejų moterų pokalbis: brokerės R. L. pokalbis su nukentėjusiąja H. M.. Pastaroji paaiškino, kad ją sumušė nuomininkas, pabėgo, paliko ją gulinčią. Ji negali išeiti, negali paeito, nes koją labai sumušė, suspardyta visa. Ji atsikėlė pusė dvylikos, nušliaužė į vonią, labai bėgo kraujas iš nosies ir galva kaip puodas, ūžia galvoj kažkur tais, skauda;

3) Apžiūrimas garso įrašas pavadinimu „Skambinti@(duomenys neskelbtini) (1)“. Garso įraše girdimas dviejų moterų pokalbis: tarp liudytojos A. A. ir liudytojos R. L. (brokerės). Pastaroji informuoja, kad atvažiavo pas liudytojos mamą, kviečia policiją ir „kad čia sumušė ar kažką“ ir tada greitąją gal reikia iškviest, nes sako žandą skauda“. Liudytoja A. A. liepia kviesti greitąją. R. L. sako: „sakė negali kramtyt, žandą skauda, galvą skauda, tai reikia, kad apžiūrėtų kažkaip“ (b. l. 48-53).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020-02-24 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)) (H. M. medicinos dokumentų duomenimis) konstatuota, kad H. M. nustatytas nosies sumušimas, pasireiškęs kraujavimu į nosies landas ir nosies minkštųjų audinių patinimu; dešinio riešo sumušimas, pasireiškęs dešinio riešo kraujosruva ir skausmingais, ribotais dešinio riešo judesiais. Sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu (daiktais), iki apžiūros gydymo įstaigoje 2019-09-17. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais: nosies sumušimas – mažiausiai 1 trauminiu poveikiu, dešinio riešo sumušimas – mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Sužalojimai visumoje ir atskirai (nosies sumušimas ir dešinio riešo sumušimas) kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Įprastomis sąlygomis tiek dėl įvykio aplinkybėse nurodytų veiksmų, tiek dėl nustatytų kūno sužalojimų gali būti jaučiamas fizinis skausmas (b. l. 70-71).

S. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika apima mušimą ar kitokį smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014).

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad S. K. atliko smurtinius veiksmus H. M. atžvilgiu ir pastarajai sukėlė fizinį skausmą. S. K. teisiamajame posėdyje neneigė buvęs neblaivus, pripažino sudavęs smūgius H. M., ir sukėlęs jam nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. pripažino esmines, nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingas, aplinkybes, todėl teismas sprendžia, jog kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. S. K. kaltę taip pat patvirtina byloje esantys įvykio vietos bei joje rastų ir paimtų daiktų apžiūros protokolai, fotolentelės, iš kurių matyti, jog įvykio vietoje vieno kambario siena, grindys, drabužiai bei avalynė aptaškyti ar aptekėję rudomis dėmėmis, galimai sukrešėjusio kraujo, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, policijos registruojamų įvykių informacija, specialisto išvada, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama S. K. neteisėtai veikai atskleisti, jo kaltei pagrįsti, kuo remiantis teismas jį pripažįsta kaltu.

Įvertinus tai, kad S. K. tyčiniais veiksmais, iš asmeninių paskatų, vartodamas fizinį smurtą sukėlė skausmą kitam žmogui, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

S. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, ką patvirtina parodymai teisme, susitaikymas su nukentėjusiuoju (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas įvertinus įvykio aplinkybės akivaizdžiai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 38 straipsnio 2 dalį šiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų nenustatyta, todėl vertintinos šios straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos.

Sprendžiant S. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, S. K. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo baigtumą.

Teismas nustatė, kad S. K. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, teisme kaltę pripažino, teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes. Kaltinamasis turimais duomenimis praeityje (1986 m.) teistas už vagystę ir chuliganizmą (b. l. 75), administracine tvarka baustas du kartus, baudos sumokėtos (b. l. 76). S. K. yra dirbantis, išsiskyręs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, po nusikaltimo padarymo turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs. Kaltininkas S. K. susitaikė su nukentėjusiąja H. M., ką patvirtina teismui pateiktas susitaikymo protokolas, kuriame nukentėjusioji taip pat prašo nutraukti S. K. bylą, kadangi jie susitaikė. Nukentėjusioji pretenzijų dėl žalos nepareiškė. Taip pat akivaizdu, kad ateityje tiek kaltinamojo tiek nukentėjusiosios nesies jokie santykiai, kadangi jis tik nuomojo tam tikrą laikotarpį kambarį pas nukentėjusiąją. Galimybė, kad jis ateityje galėtų smurtauti prieš nukentėjusiąją - eliminuojama. Tokiu būdu įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, yra pagrindas manyti, jog S. K. ateityje laikysis įstatymo reikalavimų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl to atsižvelgiant į išreikštą ir nukentėjusiosios valią dėl kaltininko atsakomybės teismas mato pagrindą taikyti įstatymo nuostatas, leidžiančias S. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja.

Atleidus S. K. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas atsižvelgdamas į jo padarytos nusikalstamos veikos turinį, padarytas išvadas, smurtą prieš garbaus amžiaus asmenį, teisingumo principus pripažįsta, kad tam, kad S. K. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės turėtų prevencinį ir auklėjamąjį poveikį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos dydį artimą minimaliam ( BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str. 1 d., 3 d.).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 189,24 Eur žalos už nukentėjusiajai suteiktas gydymo paslaugas atlyginimo (b. l. 56-57). Civilinio ieškovo atstovas į teisiamuosius posėdžius neatvyko, pateikė prašymus nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant (b. l. 125-126), nurodė, kad ieškinį palaiko. Kadangi S. K. civilinį ieškinį atlygino pilnai ir teisiamojo posėdžio metu pateikė tai įrodantį mokėjimo nurodymą, todėl procesas dėl civilinio ieškinio paliktinas nenagrinėtu, kadangi žala atlyginta.

Kaltinamajam tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – kompaktinė plokštelė su garso įrašais (b. l. 54 ) – paliktina saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ė :

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, susitaikius su nukentėjusiąja H. M. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. ir 71 str. S. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pinigus mokėti į gavėjo – LR teisingumo ministerijos, k. 188604955, sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, Luminor Bank AS, būtinai nurodant asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, nes civilinis ieškinys pilnai atlygintas.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinė plokštelė su garso įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Išaiškinti S. K., kad:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                            Miroslavas Gvozdovičius