Civilinė byla Nr. 2-3211-614/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01522-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.3.2.7.; 2.6.7.; 2.6.8.11.5.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 14 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant ieškovo BUAB „Dangė“ atstovui advokatui T. J., atsakovo BAB banko „Snoras“ atstovui advokatui S. U., trečiojo asmens UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atstovui advokatui Ž. P., atsakovui A. M. nesant, trečiajam asmeniui R. M. nesant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Dangė“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo centras“, ieškinį atsakovams A. M. ir BAB bankui „Snoras“, tretiesiems asmenims R. M. ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teismas

nustatė:

Ieškovas BUAB „Dangė“ kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti jo ir atsakovų A. M. bei AB banko „Snoras“ 2008-11-18 sudarytą sutartinę hipoteką, kuria įkeistas pastatas – poilsio namai esantys (duomenys neskelbtini) ir 2008-11-18 sutartinį įkeitimą, kuriuo įkeista nuomos teisė į 0,0949 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), negaliojančiais, taikyti restituciją grąžinant ieškovui nuosavybės teise pastatą – poilsio namus, esančius (duomenys neskelbtini).

Ieškovas nurodė, kad 2008-10-03 A. M. su AB banku „Snoras“ sudarė vartojimo paskolos sutartį, pagal kurią jam buvo suteikta  2.700.000,00 Lt (781.974,05 Eur) paskola. Vėliau paskola padidinta iki 2.975.000,00 Lt (861.619,55 Eur). Sutarties pagrindu A. M. įsipareigojo prievolę užtikrinti ieškovui BUAB „Dangė“ priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka. 2008-11-18 sutartinės hipotekos lakštu atsakovo AB banko „Snoras“ naudai buvo įkeistas pastatas (poilsio namai) ir nuomos teisė į 0,0949 ha žemės sklypą. Atsakovas neįvykdė prievolės bankui pagal paskolos sutartį ir 2012-08-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nutartį išieškoti AB banko „Snoras“ naudai iš A. M. pagal 2008-10-03 vartojimo paskolos už užstatą sutartį (su visais jos pakeitimais ir papildymais) 3.365.025,82 Lt skolą kreditoriui, 10 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos bendros 3.365.025,82 Lt skolos sumos, už skolą parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą – pastatą, bendro 484,99 kv. m. ploto, nuosavybės teise priklausantį UAB „Dangė“. Vykdant minėtą nutartį, vykdomojoje byloje 2013-09-25 ieškovui priklausantys pastatas - poilsio namai nuosavybės teise buvo perduotas įkaito turėtojui atsakovui AB bankui „Snoras“ už 2.100.000,00 Lt kainą. Ieškovas neteko nuosavybės teisių į pastatą – poilsio namus, o turto savininkas šiuo metu yra atsakovas - bankas.

Ieškovui BUAB „Dangė“ Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-29 nutartimi iškelta bankroto byla, byloje patvirtinti 2 039 113,13 Eur dydžio kreditorių reikalavimai, tačiau ieškovas neturi pakankamai turto iš kurio galėtų juos patenkinti. Pagrindines savo komercinės veiklos pajamas ieškovas gaudavo iš pastato – poilsio namų, kuriuose iki 2013-09-25 veikė viešbutis „Kaspalėja“. Ieškovui netekus poilsio namų, ieškovės veikla sustojo, ji neteko savo pajamų šaltinio, nebegalėjo vykdyti savo kreditorinių reikalavimų, dėl ko buvo iškelta ir bankroto bylą. Įkeitimo sandoriai, kuriais buvo įkeistas pastatas (poilsio namai) ir žemės sklypo nuomos teisė yra neteisėti, nes prieštarauja ieškovo, kaip juridinio asmens tikslams, pažeidžia ieškovo kreditorių teises, todėl turi būti pripažinti negaliojančiais. Ieškovo pagrindinis veiklos tikslas buvo pelno siekimas, vykdant konkrečią įstatuose nurodytą ūkinę - komercinę veiklą. Ieškovas ir atsakovai sudarydami hipotekos ir įkeitimo sutartis iš esmės įtakojo ieškovo gebėjimą vykdyti ūkinę komercinę veiklą, nes dėl neigiamų sutarčių padarinių, atsakovui A. M. nevykdant paskolos prievolės, ieškovas neteko nuosavybės teise valdytų poilsio namų, pajamų iš viešbučio paslaugų teikimo, todėl ieškovas negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais, to pasėkoje ieškovui buvo iškelta bankroto bylą, o tai akivaizdžiai prieštarauja ieškovės įstatuose numatytiems tikslams (pelno siekimui, racionaliam bendrovės lėšų, turto ir kitų išteklių naudojimui, turtinių akcininkų interesų užtikrinimui). Sudarytos hipotekos ir įkeitimo sutartys ieškovui aiškiai buvo nenaudingos, dėl jų sudarymo ieškovas negavo, jokios turtinės naudos. Šalys sudarydamos ginčijamus sandorius buvo nesąžiningos. A. M., kaip įmonės vadovas ir didžiausias akcininkas, galėjo priimti bet kokius valinius sprendimus susijusius su ieškovo teisių ir pareigų atsiradimu, pakeitimu ir pabaiga. Nuo 2005 m., iki bankroto bylos iškėlimo ieškovas veikė nuostolingai, todėl neturėjo pakankamai finansinių galimybių įvykdyti savo prievoles, jam reikėjo skolinto kapitalo, todėl elgtis su savo turtu jis turėjo itin atidžiai ir atsakingai, kad nepažeistų savo kreditorių interesų. Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas jau susidurdavo su mokumo problema, iš ieškovo buvo išieškomos skolos priverstine tvarka. Esant tokiai ieškovo finansinei padėčiai atsakovas turėjo žinoti, kad ieškovo turto panaudojimas jo interesams pakenks ieškovo interesams. Atsakovas A. M. neturėjo tiek ir tokių pajamų, kurios leistų jam tinkamai vykdyti paskolos prievolę atsakovui AB bankui „Snoras“, o taip pat atsakovas A. M. ir jo sutuoktinė R. M. ginčijamų sandorių sudarymo metu neturėjo tiek ir tokio turto, kuris užtikrintų prievolės įvykdymą atsakovui (bankui), todėl atsakovas turėjo žinoti, kad tuo atveju, jei jis negalėtų vykdyti paskolos sutarties, paskolos prievolės vykdymas būtų nukreiptas į ieškovo įkeistus poilsio namus. Ieškovui netekus įkeistų poilsio namų, ieškovas iš karto susidūrė su mokumo problemomis, ieškovo turto netekimas faktiškai lėmė ieškovo veiklos pabaigą. A. M. prievolės įvykdymo užtikrinimas, to paties A. M. išduotu vekseliu yra formalus, o vienintelis realus prievolės įvykdymo užtikrinimas yra ieškovo turto - viešbučio įkeitimas. Kredito davėjas (bankas), žinodamas, kad skolininkas ir jo sutuoktinė neturi turto, pajamų iš kurių galėtų tinkamai vykdyti paskolos prievolę, turėjo įvertinti ir suprasti, jog realus prievolės įvykdymas yra abejotinas, egzistuoja pagrįsta rizika, jog prievolės skolininkas neįvykdys, skolininkas siekia turtinės naudos pasinaudodamas galimybe įkeisti ieškovo turtą, gauti paskolą, o prievolės nevykdymas lems išieškojimą iš įkeisto turto ir ieškovas neturės galimybės atlyginti ieškovui nuostolių. Tikrieji šalių ketinimai buvo nukreipti siekiant pažeisti ieškovo interesus, sudarant prielaidas pasinaudoti ieškovo turtu atsakovui A. M. gauti paskolą, kurios net neketino grąžinti ir žinant, kad realiai skolininkas prievolės negalės vykdyti, panaudoti prievolės vykdymui ieškovo turtą ir taip sukelti jos nemokumą. Šios aplinkybės lemia, jog atsakovai buvo nesąžiningi. Įkeistas turtas yra išlikęs ir jį valdo atsakovas AB bankas „Snoras“, todėl panaikinus ginčijamus sandorius, atsakovas AB bankas „Snoras“ netektų teisinio pagrindo reikalauti patenkinti savo reikalavimą pagal paskolos sutartį iš pastato – poilsio namų, o atsakovo AB bankas „Snoras“ nuosavybės teisė būtų įgyta be teisinio pagrindo, todėl panaikinus ginčijamus sandorius taikytina restitucija, grąžinant ieškovui nuosavybės teise pastatą (b.l. 1-7, 1 t.).

Atsakovas AB bankas „Snoras“ atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo, kad prievolių pagal paskolos sutartį tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas ieškovui 2008-10-03 pasirašius laidavimo sutartį su vėlesniais papildymais ir pakeitimais. Įkeisti ieškovui priklausantį turtą leido ieškovo akcininkai A. M. ir jo sutuoktinė R. M.. Šio sprendimo pagrindu Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras patvirtino hipotekos ir įkeitimo lakštus dėl turto įkeitimo. Kadangi A. M. tinkamai nevykdė įsipareigojimų, suėjus paskolos grąžinimo terminui negrąžino paskolos, nesumokėjo palūkanų bei delspinigių, todėl bankas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-13 išdavė Bankui 2012-08-16 įsiteisėjusią nutartį, kuria A. M. pagal paskolos sutartį priteista 974.578,84 Eur skolos, 10 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo pakartotinio pareiškimo priėmimo teisme dienos iki visiško skolos išieškojimo, bei leido iš varžytinių parduoti ieškovui priklausantį ir bankui įkeistą turtą. Ieškovui nuosavybės teise priklausantis ir bankui įkeistas turtas buvo perimtas už 2-ųjų varžytinių 608.202,04 Eur kainą. A. M. kreipėsi į teismą dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu. 2014-04-29 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi ieškovui iškėlė bankroto bylą, kurioje buvo patvirtintas 507.471,97 Eur banko  kreditorinis reikalavimas.

Šioje byloje ieškovas turi įrodyti, kad bankas, suteikdamas paskolą A. M. ir sudarydamas įkeitimo sandorius žinojo ar turėjo žinoti, jog ieškovo valdymo organas, atstovaujamas jos direktoriaus ir pagrindinio akcininko, A. M., sudaryti sandoriai pažeis ieškovo steigimo dokumentuose nustatytą valdymo organo kompetenciją ir šie sandoriai prieštaravo ieškovo tikslams. Akcininkui A. M. priklausė 98,1 proc. ieškovo akcijų, o jo sutuoktinei dar 1,9 proc., buvo organizuotas akcininkų susirinkimas, kuriame ir buvo nuspręsta įkeisti ieškovui priklausantį turtą, todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčijami įkeitimo sandoriai prieštarauja ieškovo tikslams. Tai, kad A. M. įkeitė ne savo turtą, savaime nereiškia, kad buvo veikiama prieš ieškovo tikslus. Nepagrįstas ir jokiais įrodymais neparemtas yra ieškovo teiginys, kad A. M. savo vardu pasiėmė paskolą iš banko ir įkeisdamas ieškovo turtą veikė priešingai ieškovo interesams. Bankui kredito suteikimas nors ir esant skolingam kredito ėmėjui, yra įprasta banko ir ūkinių subjektų tarpusavio verslo praktika. Bankui nebuvo jokio pagrindo abejoti suteikiamos paskolos užtikrinimu, nes jis turėjo akcininkų sprendimą, kuriuo buvo leista įkeisti ieškovo turtą už akcininko, A. M., prisiimtus įsipareigojimus bankui pagal paskolos sutartį. Galima daryti išvadą, kad akcininkų sutikimas įkeisti ieškovo turtą turi būti vertinamas kaip jų išreikšta pozicija dėl įkeitimo sandorių atitikties ieškovo tikslams, juolab, kad ieškovo įstatuose nurodytas tikslas saistomas pirmiausiai akcininkų, bet ne kreditorių interesų. Ieškovui nepaneigus kitos sandorio šalies sąžiningumo prezumpcijos, laikytina, kad privataus asmens sudaryti sandoriai negali būti pripažinti negaliojančiais. Teismui patenkinus ieškovo ieškinį ir pritaikius ieškovo prašomą restituciją, susidarytų situacija, kai įkeistas turtas būtų grąžintas bankrutuojančiai ieškovei į bendrą turto masę  ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, kad ypač pažeistų sąžiningos šalies, banko interesus, nes bankas praradęs hipotekinio kreditoriaus pirmumo teisę patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto turto prieš kitus kreditorius taptų trečios eilės kreditoriumi, be to, patirtų didelių finansinių išlaidų susijusių su turto priėmimu banko nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai ieškovo prašymas taikyti restituciją neturi būti tenkinamas. (b.l.175-179, 1 t.).

Trečiasis asmuo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė,  rašytiniuose paaiškinimuose prašė atmesti ieškovo ieškinį.

Trečiasis asmuo paaiškino, kad ieškovas, siekdamas ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, privalo įrodyti teisiškai reikšmingų aplinkybių visetą, tačiau nagrinėjamu atveju egzistuoja tik viena iš reikalingų keturių teisiškai reikšmingų aplinkybių - sandoris buvo sudarytas privataus juridinio asmens. Kitų reikšmingų aplinkybių egzistavimo ieškovas neįrodė ir nepagrindė, todėl pripažinti ginčijamus sandorius pažeidus ieškovo teisnumą nėra pagrindo. Ieškovo įstatų 2.1 punktas įtvirtina, kad ieškovas vykdydama ūkinę – komercinę veiklą, siekia tikslo gauti pelną, tačiau pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia juridiniam asmeniui sudaryti neatlygintinius sandorius, toks draudimas nenumatytas ir ieškovo įstatuose. Be to, šiuo atveju ginčo sandorių sudarymo metu ieškovo akcininkai (turėję 100 proc. įmonės akcijų) visuotiniame ieškovo akcininkų susirinkime vienbalsiai pritarė ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto įkeitimui banko naudai. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad ginčijamas sandoris prieštarauja ieškovo tikslams. Atkreipiamas dėmesys, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo pagrindo manyti, kad šie sandoriai ieškovui bus nenaudingi ar nuostolingi, nes CK 4.195 str. 4 d. numato, jog įkeisto daikto savininkui įvykdžius skolininko įsipareigojimą arba jo daiktą pardavus iš viešųjų varžytinių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisė dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo, todėl kreditoriui perėmus ieškovui priklausiusį įkeistą turtą, ieškovas turi teisę patirtų nuostolių reikalauti iš pagrindinio skolininko A. M.. Nagrinėjamoje byloje ieškovas turi pareigą įrodyti, kad bankas, suteikdamas kreditą ir sudarydamas įkeitimo ir hipotekos sandorį, žinojo ar turėjo žinoti, jog ieškovo sudarytas sandoris, kurio sudarymui pritarė 100 proc. akcijų turinčių ieškovo akcininkų, prieštarauja ieškovo tikslams. Ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad atsakovas A. M. neturėjo jokio turto, į kurį bankas būtų galėjęs nukreipti išieškojimą, nes minėtas atsakovas paskolos sutarties sudarymo metu nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą  - pastatus (duomenys neskelbtini), žemės sklypus ir pastatus (duomenys neskelbtini), be to, paskolos sutartis buvo užtikrinta ir A. M. ir jo sutuoktinės laidavimu bei lėšų įkeitimu. Bankui 2008 m. vertinant ieškovo turtinę padėtį pagal vėliausią ieškovo pateiktą finansinę informaciją, pagrindo daryti išvadai, kad ieškovo turtinė padėtis prasta ar jam gresia nemokumas, nebuvo, nes  per 2007 m. ieškovė gavo 3.629.078,00 Lt pelno, jo turto apimtis išaugo 3.890.595,00 Lt, trumpalaikiai įsipareigojimai sumažėjo daugiau nei dvidešimt kartų. Trečiojo asmens nuomone, ginčijamų sandorių sudarymo metu bankas negalėjo žinoti tik apie ateityje atsirandančius priverstinio išieškojimo iš ieškovo turto atvejus. Ginčijami sandoriai neprieštaravo juridinio asmens tikslams, o sandorių kontrahentas – bankas buvo sąžiningas, todėl nėra pagrindo pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais (b.l. 185-190, 6 t.).

Atsakovas A. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo R. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas T. J. palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais. Atstovas taip pat nurodė, jog A. M. nesąžiningumas akivaizdus – vadovas žinojo bendrovės finansinę būklę, visas ieškovo turtas buvo lizinguojamas, vienintelį turimą pastatą atsakovas įkeitė Snorui, o visos pajamos buvo gaunamos būtent iš šio pastato veiklos. Bet koks turto mažinimas, nenaudingo turto sandorio sudarymas turėjo lemti išvadą ir būti jo suvokiamas, kad prieštaraujantis UAB „Dangė“ kaip juridinio asmens tikslams. Atsakovų nesąžiningumą patvirtina paskolos byla. Ji patvirtina, jog buvo pateiktas A. M. prašymas suteikti paskolą – elektroniniame variante, iš paraiškos aiškiai matyti – ji nėra išsami, nėra nurodytų A. M. įsipareigojimų. Iš UAB „Dangė“ turto tuo metu irgi buvo atliekami išieškojimai. Byloje yra Tarnybinis pranešimas apie paskolos davėją, kur pateikta išvada, jog paskolą išduoti nerekomenduojama, nes siūlomas įkeisti turtas neatitinka AB banko Snoro banke lombardo paskolos nustatytos tvarkos. Tačiau kažkodėl siūlo taikyti išimtį ir paskolą vis tik suteikti. Kokiam tikslui paskola suteikta duomenų nėra, kodėl taikyta išimtis – paaiškinimų nėra. Atsakovo darbo užmokestis paskolos išdavimo metu padidintas prieš pat paskolos išdavimą, R. M. taip pat; jei jau 2009 m. spalio mėn. matyti, kad sutartis netinkamai vykdoma. UAB „Dangei“ pradedama kelti restruktūrizavimo byla. Bankui pateiktas atsakovo raštas, kad paskolą galėtų grąžinti pardavę BUAB „Dangės“ turtą. Akivaizdu, kad A. M. net nesiruošė kredito grąžinti. Paskolos byloje pateiktas restruktūrizavimo plano metmenys: iš įkeisto turto naudojimo buvo planuota gauti pajamas ir taip įmonę restruktūrizuoti. Kitas turtas numatytas parduoti; kito turto nėra, visas kitas turtas buvo lizinguojamas. Nėra duomenų, kad lėšos, kurias iš banko gavo A. M., buvo panaudotos ieškovo interesais. Kitos bylos patvirtina, kad jau iki to A. M. buvo gavęs iš BUAB „Dangė“ paskolą ir jos negrąžino. Pats ieškovas skolino pinigus A. M.. Kur tie pinigai panaudoti – duomenų nėra. Turto atsakovas neturi.  Rūpestingas bankininkas turėjo tai suprasti ir į tai atsižvelgti.

Atsakovo BAB banko Snoras atstovas S. U. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad bankas tuo metu elgėsi rūpestingai, pagal standartines procedūras. Prašymas dėl paskolos – lėšų ir turto pakanka. A. M. turtas tuo metu buvo 29 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), administracinis pastatas (duomenys neskelbtini) Sandėlis apie 2000 kv.m. ploto (duomenys neskelbtini) 2008-09-09 tarnybinis pranešime nurodyta, kad jam priklausė UAB „Dinamika“ akcijų, jai priklausė nekilnojamas turtas buvęs (duomenys neskelbtini), kurio plotas 500 kv.m. Bankas įsivertino – ar paėmęs paskolą A. M. galės paskolą grąžinti. Kalbant dėl M. sąžiningumo – taip – kyla klausimas – kiek jis buvo sąžiningas tiek su ieškovu UAB „Dangė“, tiek su atsakovu AB banku Snoras; prie klausimo – turimos paskolos įsiskolinimai – jis nurodė, jog neturi įsiskolinimų. A. M. buvo UAB „Dangė“ direktorius ir sprendė dėl UAB „Dangės“, o bankas įsivertino – ar teikiamų užtikrinimų pakaks kredito grąžinimui. Tarnybiniai pranešimai patvirtino, kad  turto buvo pakankamai. 2010-09-27 bankui buvo pateiktas pareiškimas, kur A. M. nurodė, jog su banku bus atsiskaityta pardavus turtą. Atsakovas tikrino duomenis. Pradelstų įsiskolinimų ar duomenų, kad A. M. negalės grąžinti paskolos tuo metu nebuvo nustatyta. Nėra duomenų ir kad UAB „Dangės“ finansinė padėtis tuo metu buvo sudėtinga. Bankas suteikdamas paskolą ir sudarydamas ginčo sandorius – vertino visą tuo metu buvusią medžiagą – A. M. turtinę padėtį, UAB „Dangės“ turtinę padėtį, akcininkų sutikimus ir kt. Jei ieškovas mano, kad A. M. sukčiavo – turi kreiptis į ikiteismines institucijas. UAB „Dangė“ tuo metu neturėjo finansinių problemų ir bankas pagrįstai suteikė paskolą A. M. pagal tuo metu turėtus duomenis ir sąžiningai sudarė sutartį su UAB „Dange“. Bankas neturėjo pagrindo nepasitikėti vienintelio akcininko sprendimu ar jo suteiktais duomenimis. Byloje CK 1.82 str. pagrindų nėra įrodyta.

Trečiojo asmens UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atstovas advokatas Ž. P. prašė ieškinį atmesti pateiktais motyvais. Pritarė atsakovo atstovo išdėstytai pozicijai. Nurodė, kad tokioje byloje turi būti įrodytas AB banko Snoras nesąžiningumas ir sandorio prieštaravimas UAB „Dangės“ veiklos tikslams.  Paskolos byloje esantis 2010 m. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad bankas paskolos suteikimo metu aiškinosi kam bus naudojama paskola, atsakovas nurodė, jog mokesčiams ar pelno mokesčiui už UAB „Dangė“ sumokėti. Iš 2008 tarnybinio pranešimo komitetui matyti, kad svarstant dėl paskolos išdavimo A. M. buvo aiškinamasi kaip ketinama grąžinti paskolą ir buvo nurodyta, kad iš UAB „Dinamikos“ turto, didžioji dalis šios bendrovės priklausė būtent A. M.. Bankas įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Dabartiniai pasvarstymai, kad paskola negalėjo būti išduota, nes jis neturėjo pakankamai pajamų – įrodinėtina aplinkybė. Ieškovas jos neįrodė. Neįrodė ir banko procedūrų pažeidimą, todėl ieškinys atmestinas. Tai, kad Patikros departamentas, kaip teigia ieškovas, iš pradžių rekomendavo paskolos neišduoti, nereiškia, kad šiuo atveju suteikiant išimtį banko reikalavimams buvo nusižengta. Paskola išduota komitetui pritarus. Civilinėje teisėje preziumuojamas veiksmų teisėtumas, o ne neteisėtumas. Nesant tokių įrodymų ieškinys vėlgi atmestinas. Neatitinka tikrovės ieškovo teiginys, kad tai buvo BUAB „Dangė“ kaip įkaito davėjo vienintelis turtas. Tai matyti iš paskolos bylos. UAB „Dangė“ paskolos išdavimo metu veikė pelningai, UAB „Dangė“ nebuvo nemoki. Neatitinka tikrovės ir teiginys, kad tuo metu buvo daug vykdomųjų bylos išieškojimo iš UAB „Dangės“, buvo tik vienas išieškojimas, kitos vykdomosios bylos iškeltos po paskolos išdavimo. Ieškovas neįrodinėja apie BUAB „Dangės“ nemokumą sandorio sudarymo metu. Šiuo atveju jau nėra svarbu – ar A. M. sumokėjo mokesčius ir nėra būtina privalomai aiškintis – kur bus naudojama ar  buvo naudojama paskola. Atsakovas deklaravo, kad naudos paskolą mokesčiams apmokėti, bet nėra visiškai svarbu vertinant AB banko Snoras sąžiningumą ir tam įtakos neturi. Neatlygintini juridinio asmens sandoriai savaime nereiškia nesąžiningumo. Tokie sandoriai galimi. Vien neatlygintinumo fakto nepakanka konstatuoti, jog sandoris prieštaravo juridinio asmens tikslams. A. ir R. M. vieninteliai UAB „Dangė“akcijų savininkai. LAT praktika patvirtina, jog kreditorių  interesai pradeda vyrauti tik tada, kai įmonė tampa nemokia. Actio Pauliana pagrindu ieškinio ieškovas BUAB „Dangė“ nereiškia. Svarbu nurodyti ir tai, kad ir pats BAB bankas Snoras yra likviduojamas juridinis asmuo, kaip ir ieškovas. Jokios lengvatos negalima ieškovui suteikti vien dėl to, kad ieškovas yra bankrutuojantis. Be to, prioritetas teiktinas sutarties išsaugojimui. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas neprašo pripažinti negaliojančiu turto perdavimo atsakovui BAB bankui Snoras akto negaliojančiu, šio dokumento pagrindu turtas priklauso banko nuosavybei.

Atsakovas A. M. ir trečiasis asmuo R. M. į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdį jie informuoti tinkamai. A. M. buvo žinoma ir jo privalomą dalyvavimą. Atsakovui keletą kartų į teismo posėdį neatvykus, šalių prašymu teismas nutarė nagrinėti bylą jam nesant.

Ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2008-10-03 atsakovas AB bankas Snoras ir atsakovas A. M. sudarė Vartojimo paskolos už užstatą sutartį Nr.031-47532, pagal kurią bankas paskolino atsakovui A. M. 2.834.000,00 Lt sumą, kuri turėjo būti grąžinta 2010-10-01 d.; paskolos dalis  - 2.500.000,00 Lt  buvo skirta gavėjo vartojimo reikmėms, o 200.000,00 Lt - palūkanoms padengti (b.l. 13-24, 1 t.). Vėliau šalys susitarė pratęsti sutarties galiojimo terminą iki 2012-03-01 ir padidinti paskolos limitą iki 2.975.00,00 Lt (b.l. 25-26, 100A-100B 1 t.). Sutarties 6 p. nurodyta, kad paskolos gavėjas sutarties sąlygų įvykdymą užtikrina  UAB „Dangė“ laidavimu, A. M. neprotestuotinu paprastuoju vekseliu, ginčo pastato – poilsio namų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „Dangė“, hipoteka, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu, 200.000,00 Lt pervedamų į AB banko Snoras sąskaitą įkeitimu. Ši sutartis pagal 6.5.p. laikoma ir finansinio užtikrinimo susitarimu (įkeitimas taikomas lėšoms esančioms paskolos gavėjo specialiojoje sąskaitoje banke).

2008-10-03d. Laidavimo sutartimi Nr.L031-47531 UAB „Dangė“ laidavo už A. M. prievoles pagal 2008-10-03 paskolos sutartį (Sutartis su Papildymais, b.l.180-182, 18-4, 1 t.)

Vykdant sutartį 2008-11-19 d. buvo įregistruota sutartinė hipoteka, kuria skolininko A. M. prievolių vykdymui užtikrinti  kreditoriaus AB banko Snoras naudai užtikrinti buvo įkeistas ieškovo – įkeičiamo daikto savininko UAB „Dangė“ daiktas - (duomenys neskelbtini), pastatas – poilsio namai, kuriame vykdoma rekonstrukcija, baigtumas – 90 proc., esantys žemės sklype, kad adr.: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Įkeisti daiktai įkainoti 4.500.000,00 Lt (Sutartinės hipotekos lakštas su priedais, b.l. 27-30, 1 t.). 2008-11-18 Sutartinio įkeitimo lakštu prievolių vykdymui užtikrinti kreditoriaus AB banko Snoras naudai įkeitė įkaito davėjo – ieškovo UAB „Dangė“ nuomos teisę į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0949 ha ploto, kylančią iš Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, 2003-12-03 Nr.N23/2003-0346 (Sutartinio įkeitimo lakštas su pakeitimais, b.l. 31-34, 1 t.).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-16 d. nutartimi kreditoriaus AB banko Snoras prašymu buvo  nutarta išieškoti iš A. M. pagal 2008-10-03 vartojimo paskolos už užstatą sutartį su visais jos pakeitimais ir papildymais 3.365.025,82 Lt skolą ir 10 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos kreditoriui AB bankui Snoras ir už skolą parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą (b.l. 35-36, 1 t., b.l. 201-202, 4 t.). Turto perdavimo išieškotojui 2013-09-25 aktu antstolė  V. V. vykdomojoje byloje Nr.0162/13/00804 perdavė pastatą – poilsio namus išieškotojui AB bankui Snoras  už 2.100.000,00 Lt (b.l. 37, 1 t.), 2013-10-13 į pastatą Nekilnojamojo turto registre įregistruota atsakovo AB banko Snoras nuosavybės teisė į pastatą (b.l. 38-41).

Byloje taip pat nustatyta, kad 2014-04-29 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas ieškovui UAB „Dangė“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo valdymo centras“ (b.l. 8-12, 1 t., b.l. 97-99,  4 t.). 2014-10-13 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas patvirtino UAB „Dangė“ kreditinius reikalavimus, kurie buvo tikslinami  2014-12-17 d.,  2015-06-15 d. nutartimis, pastarojoje patvirtintas 71. 925,09 Lt antrosios eilės finansiniai reikalavimai (tarp jų – 29.617,20 Eur VMI prie LR FM reikalavimas, 11.173,34 Eur VSDFV Klaipėdos skyriaus reikalavimas) ir 1.967.188,04 Lt trečiosios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai (tarp jų - 507.471,97 Lt AB banko Snoras reikalavimai (b.l. 44-45, 1 t.).

Į bylą yra pateikti UAB „Dangė“ įstatai (b.l. 46-68, 1 t.), iš kurių matyti, kad bendrovės tikslas yra gauti pelną vykdant 2.1. p. nurodytą komercinę veiklą (ir tai nėra vien viešbučių verslas). Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 400.000,00 Lt, jis padalintas į 80.000 vardinių paprastųjų akcijų, kurių vienos nominali kaina 5 Lt. Bendrovės valdymo organais nurodyti visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas - direktorius. Pagal Įstatų 8.2.21 p. tik visuotinis akcininkų susirinkimas turėjo teisę priimti nutarimą dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip  1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo. Įstatų 13.4 p. numatyta, kad administracijos vadovas gali sudaryti sandorius įsigyti ilgalaikio turto, didesnio kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo,  įkeisti, tik turėdamas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą.

Iš Juridinių asmenų registro išrašo (b.l. 69-75, 1 t.) matyti, kad UAB „Dangė“ buvo įregistruota 1992-04-30 ginčo sandorio sudarymo metu UAB „Dangė“ įstatinio kapitalo dydis buvo 3.600.000,00 Lt, akcijų skaičius – 720.000 vnt. Bendrovės vadovu nuo 1993-12-01 registruotas atsakovas A. M.. Iš UAB „Dangė“ pateiktos pažymos matyti, kad A. M. turėjo 706.486 paprastąsias vardines akcijas, R. M. – 13.514 paprastąsias vardines akcijas (b.l. 76, 1 t.), t. y. A. M. turėjo 98,12 procentų, o  R. M. – 1,88 procentų akcijų.

Į bylą pateiktas 2008-11-01  UAB „Dangė“ Visuotinio akcininkų susirinkimo  protokolas dėl UAB „Dangė“  nuosavybės teise priklausančio ginčo pastato įkeitimo  AB bankui Snoras, kur visu 100 proc. akcijų balsų balsuota įkeisti pastatą ir įpareigoti A. M. sudaryti sutartį  (b.l. 185, 1 t.).

Ieškovas minėtus hipotekos ir įkeitimo ir sandorius ginčija CK 1.82 str. pagrindu, kurio 1 d.  nustato, jog sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, tai yra žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. 

Pažymėtina, jog sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekė užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, trečiųjų asmenų apsaugą, apribojo galimybę ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius motyvuojant tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens tikslams arba pažeidžia juridinių asmenų valdymo organų kompetenciją. Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sąlygos įtvirtinti CK 1.82str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, gali būti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar prieštaravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl būtina įrodyti, kad kita sandorio šalis veikė nesąžiningai. CK 1.82 str. numatyti sandoriai, pažeidžiantys juridinio asmens teisnumą, yra nuginčijami, todėl reikalavimą pripažinti juos negaliojančiais gali reikšti tik įstatymų nurodyti asmenys (CK str. 4 d.). Tokie asmenys įvardyti CK str. 3 d.: ieškinį dėl sandorio, pažeidžiančio juridinio asmens teisnumą, pripažinimo negaliojančiu turi teisę pareikšti pats juridinis asmuo, jo steigėjai, juridinio asmens dalyviai; įstatymai gali nustatyti ir kitus asmenis, turinčius teisę pareikšti tokį ieškinį, arba specialius reikalavimus, kuriuos turi atitikti tą ieškinį reiškiantys asmenys (pvz., tam tikro akcijų (balsų) skaičiaus turėjimas).

Kasacinio teismo praktika dėl galimybės ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, yra nuosekliai plėtojama ta linkme, jog, sprendžiant dėl CK 1.82 str. pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, būtina nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos AukščiausiojoTeismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB Vasmangas v. UAB Valdo leidykla, bylos Nr. 3K-3-567/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Beltateksas“ v. UAB „Sarteksas“, bylos Nr. 3K-3-534/2007).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Dangė“ yra privatus juridinis asmuo (Įstatai). Sutiktina, kad privataus juridinio asmens pagrindinis tikslas yra pelno siekimas, tačiau vien faktas, kad sudarydamas ginčo sandorius ir turėdamas 100 procentų visų bendrovės akcininkų balsų pritarimą 2008 m. lapkričio mėnesį ieškovas prisiėmė prievolę jam priklausančiu turtu užtikrinti akcininko ir vadovo A. M. prievolę pagal vartojimo paskolos sutartį nereiškia prieštaravimo ieškovo kaip privataus juridinio asmens tikslams. Daikto ar daiktinės teisės įkeitimas savaime neprieštarauja ieškovo kaip juridinio asmens veiklos tikslui. Pagal kasacinio teismo praktiką tokios rūšies bylose, jei nurodyta juridinio asmens teisnumą apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose, su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Tokiu atveju Civilinio kodekso 1.82 straipsnio taikymas, atsižvelgiant ir į kitas šio straipsnio taikymui svarbias aplinkybes, būtų pateisinamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).

Ieškovo į bylą pateikti  ieškovo UAB „Dangė“ 2005 m.  – 2010 m. balansai ir Pelno (nuostolių) ataskaitos (b.l. 77-94, 1 t.) nepatvirtina aplinkybės, jog 2008-11-18 ginčo sandoriai sukėlė akivaizdžiai žalingas pasekmes ieškovui. Ieškovas ginčo sandorio sudarymo metu pelningai veikė, lizingavo turtą iš AB SEB lizingo (tuo metu - VB Lizingas).

UAB „Dangė“ paraiškoje AB bankui Snoras tarp turimų finansinių prievolių nurodė tik  vieną prievolę - 8.063,297,87 Lt dydžio finansinę nuomą, kurios prievolės vykdymas buvo išdėstytas nuo 2008 m. paskutinio ketvirčio iki 2013 m. trečio ketvirčio (b.l. 158-159, 2 t.).

Kaip matyti iš ieškovo ir atsakovo pateiktų duomenų, išieškojimas ir areštai ieškovo turtui prasidėjo praėjus keletui metų po paskolos suteikimo, iš esmės 2011 -2013 metais (b.l. 127-131, 1 t., b.l. 101-107, 129-135, 3 t.).

Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, jog bendrovė su nemokumo problemomis susidūrė ne dėl minimų ginčo hipotekos ir įkeitimo sandorių, o po kurio laiko neišgalėdama vykdyti prievolių pagal lizingo sutartis.

SEB lizingas į teismą kreipėsi 2013-05-10 (b.l. 177, 6 t.), tik 2013-07-10 m. teisme buvo spręsta dėl bankroto bylos UAB „Dangė“ iškėlimo (b.l. 145-147, 6 t.). 2013-10-14 UAB „Dangė“ vadovas A. M. kreipėsi  į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pateikė restruktūrizavimo planą, tačiau jo prašymas teismo nebuvo patenkintas (b.l. 29-31, 122-144,  6 t.), minėta, jog bankroto byla UAB „Dangė“ iškelta tik 2014-04-29 dienos Klaipėdos apygardos teismo nutartimi.

Tuo metu, kai buvo sudarytas ginčo sandoris, ieškovui UAB „Dangė“ Priklausė nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), - pastatai ir dalis žemės sklypo (b.l. 23-28, 3 t.), trys gamybiniai pastatai bei administracinis pastatas ir du sandėliai bei du garažai (duomenys neskelbtini) (b.l. 29-39, 3 t), ginčo pastatas (duomenys neskelbtini) (viešbutis Kapalėja (b.l. 40-42, 3 t.); pateikti duomenys apie UAB „Dangė“ skolas rodo, kad dar 2009 m. įmonė skolų neturėjo, tik 2011 m. pradėtos fiksuoti skolos AB SEB lizingui (b.l. 170, 4 t.). Perduoti įkeistą turtą antstoliui vykdyti nuspręsta tik 2013-03-22 (b.l. 190-192, 4 t.). UAB „Dangei“ taip pat priklausė nematerialusis turtas – UAB „Kaspalėja“ akcijos. Minėta, kad UAB „Dangė“ lizingavo turtą  - du pastatus - prekybos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), turinčias 2913 kv.m. ploto iš AB VB lizingas (b.l. 95-126, 1 t.). Byloje pateikta lizingo sutartis (b.l. 95-126, 1 t.). Į bylą yra pateiktas VMI prie LR FM raštas, kuriame nurodyti UAB „Dangė“ sumokėtus valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamus mokesčius bei įvykdytas užskaitas tarp mokesčių per 2007 m. – 2009 m. (b.l. 22A-23, 7 t.). Čia nėra nurodyta duomenų, kad ginčo sandorių sudarymo metu ieškovas UAB „Dangė“ turėjo kokią nors mokesčių nepriemoką. Teismas sutinka su atsakovo ir trečiojo asmens argumentais, jog verslui būdingi tam tikri finansiniai ciklai ir svyravimai, todėl nėra pakankamas statinis vertinimas statiniu momentu ir teigimas, jog tam tikru momentu įmonės turėjo nuostolį, o ne pelną.

Taigi, ginčo sandorių sudarymo metu UAB „Dangė“ vykdė ūkinę komercinę veiklą, jos bendrasis pelnas 2007 metais – 12.588.102,00 Lt, 2008 metais – 872.462,00 Lt, vien materialusis turtas 2007 metais sudarė 6.920.269,00 Lt, 2008 metais – 6.144,442,00 Lt, bendrovė turėjo ir nematerialaus turto. Dar kartą paminėtina, kad bankrotas ieškovą ištiko tik 2014-04-29 d., praėjus šešeriems metams po ginčo sutarties sudarymo; praėjus dvejiems metams po ginčo sandorių įvykdymo.

Bylos dokumentai taip pat patvirtina, kad ieškovo UAB „Dangė“ ir atsakovo A. M. verslo planai buvo susiję taip, kad vienas asmuo laidavo už kito asmens prievoles ir jie kartu vystė bendrus verslo planus, o tai teisės aktais nebuvo draudžiama. Taip pat minėta, kad A. M. ir jo sutuoktinė buvo 100 procentų bendrovės UAB „Dangė“ akcininkai, o duomenų, jog UAB „Dangė“ tuo metu buvo nemoki ar pradelsusi kokių nors prievolių įvykdymą kreditoriams į bylą nėra pateikta.  Tokia padėtis ir verslo planavimas civilinėje teisėje savaime nėra laikytinas neteisėtu. Šios nustatytos bylos aplinkybės patvirtino, jog bendrovė – juridinis asmuo ir jo dalininkas ir vadovas turėjo bendrą veiklą, viešbučio statyba dar nebuvo užbaigta, bendrovė vystė kito nekilnojamojo turto įsigijimo planus. Todėl, teismo vertinimu, negalima vienareikšmiškai teigti, jog ginčo sandoriai akivaizdžiai kenkė ieškovo tikslams. Priešingai, byloje yra duomenys, jog atsakovas A. M. bankui nurodė, jog gautą paskolą iš dalies panaudos UAB „Dangė“ pelno mokesčiams apmokėti: A. M. nurodė, jog didžioji dalis suteiktos paskolos bus skirta apmokėti pelno mokesčiui už UAB „Dangė“ parduodamą viešbutį, esantį  Taikos g. 18, Nidoje. Šios aplinkybės patvirtina, jog nėra pagrindo pripažinti, kad, žvelgiant iš ieškovo perspektyvos, ginčo sandoriai yra akivaizdžiai nenaudingi sandoriai.

Ieškovas taip pat nepaneigė atsakovo AB banko Snoras kaip sąžiningo asmens prezumpcijos. 

Ieškovo argumentas, kad atsakovai iš karto žinojo, jog paskola, kurios įvykdymo užtikrinimui buvo sudaryti ginčo sandoriai, nebus grąžinama, deklaratyvaus pobūdžio ir neturi materialaus pagrindimo. Ieškovo prašymu į bylą buvo pateikta AB banko Snoras kliento A. M. byla (b.l. 53-200, 2 t., 3 t.,  4 t., 5 t. 6 t.), iš kurios matyti, kad dėl paskolos suteikimo A. M. banko patikrintas; buvo patikrinta ir jo sutuoktinė R. M.. Kaip teisingai posėdžio metu nurodė ieškovo atstovas, AB banko Snoras Patikros departamento direktoriaus 2008-09-30 tarnybiniame pranešime Nr.C07-0183/08 nurodė, jog paskolą išduoti nerekomenduojama (b.l. 155, 2 t.), tačiau  minimame pranešime pažymima, jog atliktas tik nekilnojamojo turto patikrinimas. Čia nebuvo vertinami A. M. kilnojamasis turtas, akcijos, verslo planai, pajamos ir atitinkamai suteikiamos paskolos grąžinimo garantijos, kurios vėliau buvo pritaikytos paskolą jam išduodant. Tuo metu paskolos gavėjas A. M. nurodė turintis 50.114,39 Lt paskolą, kuri buvo numatoma grąžinti 2010 m. antrą ketvirtį (b.l. 156-157, 2 t.). Tuo tarpu paskola bankui Snoras pagal pirminę sutartį (iki pakeitimų) turėjo būti grąžinta iki 2010-10-01 dienos. Pažymėtina, kad pateikdamas paraišką paskolai gauti  (b.l. 50, 6 t.) A. M. nurodė, jog jis turi aukštąjį ekonominį išsilavinimą. Patikrinimo metu nurodyta, jog trečiasis asmuo R. M. finansinių įsipareigojimų neturėjo, ji dirbo šeimos versle, taip pat dirbo pedagoginį darbą universitete (b.l. 160-161, 2 t.).

Kaip matyti iš rašytinių bylos dokumentų, atsakovas A. M. ir jo sutuoktinė paskolos išdavimo metu turėjo nemažai  nekilnojamojo turto (b.l. 132-162, 1 t.; b.l. 44-56, 3 t.), A. M. priklausė žemės sklypai ir pastatai (duomenys neskelbtini)., gamybinis pastatas ir administracinis  bei sandėlis su priklausiniais (duomenys neskelbtini), ir kt; tuo metu nebuvo fiksuojama asmeninių paskolos gavėjo ar jo sutuoktinės skolų (b.l. 196, 199, 2 t.), tuo metu A. M. gavo pakankamai didelį darbo užmokestį iš darbovietes UAB „Dangė“ (b.l. 197, 2 t.), o E. M. – iš UAB „Kaspalėja“ ir Klaipėdos universiteto (b.l. 198, 2 t). Dokumentuose nurodoma, kad A. M. priklausė 99 proc. UAB „Dinamika“ akcijų, taip pat buvo pateikti duomenys, kad šiai įmonei nuosavybės teise priklausė apie 5.000 kv.m ploto administraciniai ir gamybiniai pastatai (duomenys neskelbtini) (b.l. 47, 52-53, 6 t.). M. bankui taip pat nurodė turintis nekilnojamojo turto Vokietijoje (b.l. 56, 6 t.). Įvertinęs visą medžiagą, AB banko Snoras Klaipėdos filialo direktorius  2008-09-29 tarnybiniu pranešimu Nr.L-0298/08 Paskolų komitetui davė išvadą, jog vertinant užstatą, siūloma dalyti išimtį, kadangi siūlomas įkeisti turtas ir užtikrinimo priemonės pakankamos paskolos apdraudimui (b.l. 52-53, 6 t.). Šie nustatyti duomenys, teismo vertinimu, patvirtina, kad bankas ištyrė paskolos gavėjo turtinę padėtį ir 2008 metų retrospektyvoje įvertinęs A. M. turtą ir turtines teises bei suteikdamas minimą paskolą paskolos gavėjui atsakovui A. M. nebuvo aplaidus ar itin nerūpestingas (CPK 178 str.).

Teismas sutinka ir su atsakovo AB banko Snoras argumentu, jog abu atsakovai pagal paskolos sutartį ir pagal laidavimo sutartį bankui buvo solidariai atsakingi, todėl sandorio dalyviams nuo pat pradžių buvo aišku, jog ieškovui įvykdžius prievolę už A. M., jis turi reikalavimo teisę į A. M..

Kiti ieškovo argumentai teismo vertinimu nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas jų nekomentuoja.

Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė CK 1.82 str. pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimui būtinų nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumos, todėl ieškovo ieškinys  negali būti tenkinamas (CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas byloje nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas pagal įstatymą.

Į bylą pateiktas ieškovo UAB „Dangė“ prašymas priteisti 2.570,00 Eur (b.l. 163-166, 1 t,; 81-92, 7 t.), atsakovo AB banko Snoras prašymas priteisti 2.988,71 Eur bylinėjimosi išlaidų (b.l. 10, 2 t; b.l. 63-71, 7 t.) ir trečiojo asmens UAB „Baltijos kredito sprendimai“  prašymas priteisti 2.967,45 Eur (b.l. 42-43, 46 , 2 t.; b.l. 72-80, 7 t.).

Ieškinį atmetus, remiantis CPK 88, 93 straipsniais, iš atsakovų ir trečiųjų asmenų ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovui ir trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos priteistinos pilnoje apimtyje, nes jos nedidesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

Dėl paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo

Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi A. M. buvo paskirta 150,00 Eur bauda už neatvykimą į teismo posėdį be pateisinamų priežasčių. A. M. buvo pateikęs prašymą panaikinti teismo paskirtą baudą. Teismas nustatė terminą šio prašymo trūkumams pašalinti. Teismo vertinimu, A. M. pilnai nepašalino teismo nutartimi nurodytų pareiškimo trūkumų, tačiau, atsižvelgiant į atsakovo sveikatos sutrikimus aktualiu bylai laikotarpiu, paskirta bauda A. M. sumažintina iki 30,00 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265-270 straipsniais,

nusprendė:

Ieškovo  ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovo AB banko Snoras naudai iš ieškovo BUAB „Dangė“ bankroto administravimui skirtų lėšų 2.988,71 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti trečiojo asmens UAB „Baltijos kredito sprendimai“ naudai iš ieškovo BUAB „Dangė“ bankroto administravimui skirtų lėšų 2.967,45 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sumažinti teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi paskirtą baudą A. M. iki 30,00 Eur.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                 Eglė Surgailienė