Civilinė byla Nr. e2-5377-793/2020

Proceso Nr. 2-06-3-02968-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

1.1.4.3.; 2.6.4.; 2.6.10.; 2.6.10.2.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.; 2.6.10.5.2.8.; 2.6.4.; 3.2.6.1.; 3.2.6.14. 

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 8 d. 

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras Mineikis,

sekretoriaujant A. K.,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai I. V.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukininkų valda“ atstovui advokatui G. G.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Lamberta“ atstovei advokato padėjėjai S. U.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laukininkų valda“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Lamberta“, dėl turtinės žalos priteisimo.

Teismas

nustatė:

1.       Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės UAB „Laukininkų valda“ priteisti 228,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 13,08 Eur kompensacinių palūkanų, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 27 d. draudiminio įvykio metu buvo sulietos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo sulietos patalpų grindys, lubos ir dalis sienos. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, aplieto turto remonto kaina siekė 268,00 Eur sumą, atitinkamai ieškovė patalpų draudėjai kompensavo kilusią žalą išmokėdama 228,00 Eur draudimo išmoką (268,00 Eur žalos suma – 40,00 Eur besąlyginė išskaita). Draudėjos apdraustas turtas buvo sulietas dėl vandens prasiskverbimo per namo bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą. Pastato, esančio adresu Vyturio g. 3, Klaipėdoje, administratore paskirta atsakovė UAB „Laukininkų valda“, todėl, būtent, atsakovė turėjo pareigą prižiūrėti administruojamo pastato bendro naudojimo inžinerinę įrangą bei organizuoti šios įrangos remonto darbus.

2.       Atsakovė UAB „Laukininkų valda“ atsiliepimu į ieškovės ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutiko, teismo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė pagal įstatymuose nustatytus reikalavimus stebėjo namo techninę būklę, ja domėjosi. Vien tik įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta pareiga daugiabučio gyvenamojo namo administratoriui tinkamai prižiūrėti administruojamus pastatus dar nereiškia, kad administratorius, šiuo atveju - atsakovė, privalo atsakyti už bet kokią žalą, kurią galėjo lemti administruojamo namo būklė ar kitų asmenų veiksmai. Atsakovė tinkamai vykdė įstatymuose nustatytas pareigas. 2016 m. spalio 10 d. atsakovė atliko pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą. Apžiūros metu nustatyta, kad karšto vandens sistemos būklė patenkinama. 1999 m. gruodžio 3 d. tarp Klaipėdos miesto tarybos ir UAB „Lamberta“ buvo sudaryta Gyvenamųjų namų, esančių atskirose butų ūkio bendrovėse, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatacijos sutartis Nr. 197. Paminėta sutartimi UAB „Lamberta“ įsipareigojo eksploatuoti gyvenamųjų namų (tame tarpe ir daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)), kuriuose nėra įkurtos gyvenamųjų namų bendrijos, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas. 2017 m. gruodžio 5 d. atsakovė iš UAB „Lamberta“ gavo pranešimą „Dėl informacijos pateikimo“. UAB „Lamberta“ pranešime nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo gautas pranešimas, jog UAB „Laukininkų valda“ administruojamame name, adresu (duomenys neskelbtini) virtuvės nišoje iš karšto vandens stovo per sukorodavusią vietą sunkiasi vanduo, UAB „Lamberta“ nesandarumą lokalizavo, užvirinant stovą. Pažymėtina, jog iki minėto pranešimo, gyvenamojo namo karšto vandens tiekimo sistema specialistų nebuvo pripažinta esanti avarinės būklės. Buto Nr. 37 savininkai atsakovei apie įvykusią avariją nepranešė, todėl, nežinant apie bendrojo naudojimo vandens stovo gedimą, atsakovei negali būti keliamas ir pareigų nevykdymo klausimas. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo nuolatos rūpintis bendrojo naudojimo vamzdynu, bent jau esančiu jų buto ribose, šiuo atveju, niekas kitas be jų sutikimo negali patekti ir apžiūrėti vamzdyno būklės, užtikrinti, kad nebūtų sudarytos jokios kliūtys tikrinti vamzdynų būklę bei, reikalui esant, remontuoti. Bendrojo naudojimo vandens stovo dalies, kurioje fiksuotas stovo defektas, apžiūra įprastiniu vizualiniu būdu buvo neįmanoma. Vandens stovų, esančių konkretaus buto savininko nuosavybėje, apžiūrai yra reikalingas buto savininko sutikimas ir pranešimas apie avariją, todėl atsakovė apie jo būklę ar esamus pažeidimus galėjo sužinoti tik iš buto savininko, o tokio pranešimo atsakovė iš buto savininko negavo. Turto administratorius neturi jokių galimybių veikti savavališkai, vykdyti remonto darbus ir keisti inžinerinę įrangą, esančią gyventojų privačiose patalpose – butuose, nes tai prieštarautų nuosavybės neliečiamumo principui, kurį garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalis. Netgi pastatui esant avarinės būklės tretieji asmenys negali pažeisti absoliutaus žmogaus būsto neliečiamumo principo (Konstitucijos 24 straipsnio 1 dalis) ir be savininko sutikimo vykdyti intervenciją. Ieškovė visiškai nebandė įrodinėti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė ir nepateikė nei vieno įrodymo, kad atsakovė teisės aktų nustatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdžiusi netinkamai, o tik apsiribojo konstatavimu, kad dėl įvykusio įvykio, kurio metu buvo užlietas apdraustas butas, esantis adresu Vyturio g. 3-37, Klaipėdoje, atsakinga atsakovė.

3.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Lamberta“ atsiliepimu į ieškovės ieškinį, su pareikštu ieškiniu nesutiko, teismo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2016 m. birželio 7 d. raštu Nr. D-106 trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ informavo atsakovę, kad jos administruojamame gyvenamame name, (duomenys neskelbtini), paskirstomasis vamzdynas, karšto vandens stovai, esantys butuose, sienos šachtose yra stipriai pažeisti vidinės ir išorinės korozijos, cirkuliacinės linijos stovai yra sienos konstrukcijoje. Stovai yra avarinės būklės. Minėtu raštu trečiasis asmuo, taip pat paprašė atsakovės su butų savininkais spręsti avarinės būklės paskirstomojo vamzdyno bei stovų keitimo klausimą. Todėl trečiasis asmuo negali sutikti su atsakovės atsiliepime nurodyta aplinkybe, kad iki avarijos, įvykusios 2017 m. rugpjūčio 27 d., vamzdynas nebuvo pripažintas avarinės būklės. Atsakovė, kaip daugiabutį gyvenamąjį namą administruojanti bendrovė, su butų savininkais turėjo savalaikiai spręsti avarinio vamzdyno keitimo klausimą, tačiau jokių įrodymų apie tai byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB “Lamberta“ pakartotinai tokį prašymą teikė ir 2018 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. D-166. UAB „Lamberta” po įvykio taip pat teikė informaciją atsakovei raštu apie lokalizuotą avariją. Trečiasis asmuo UAB “Lamberta” tinkamai vykdė sutartyje, galiojančiuose techniniuose reglamentuose nurodytus reikalavimus ir pareigas, o ieškovės ir atsakovės byloje pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad patalpos buvo aplietos išskirtinai dėl UAB „Lamberta“ neteisėtų veiksmų ar neveikimo ar, kad tai gali daryti kokios nors įtakos jos teisėms ir pareigoms. Rašytiniai įrodymai byloje nepatvirtina, kad vandens nuotėkį trūkus karšto vandens stovui galėjo sąlygoti neteisėti UAB „Lamberta“ veiksmai. Dėl UAB „Lamberta“ kaltės nebuvo sugadintos jokios materialinės gėrybės, trečiasis asmuo nebuvo kviestas ir nedalyvavo komisijoje, surašant aktus, sudarant darbų sąmatas ir vertinant ieškovės ieškinyje nurodytą žalą, todėl nėra galimybės objektyviai spręsti, ar tikrai buvo aplietos lokalinėje sąmatoje nurodyto ploto patalpos ir ar realiai buvo padaryta nurodyto dydžio žala. Apžiūrint patalpas po įvykio ieškovė privalėjo pakviesti atsakovę ir/ar suinteresuotus asmenis, kad būtų išvengta vėlesnių ginčų įrodinėjant žalos atsiradimo faktą ir žalos dydį. Žala nėra preziumuojama ir kiekvienu atveju jos dydį turi įrodyti ieškovas. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos turi būti teisiškai reikšmingas, aiškus, konkretus, egzistuoti objektyviai ir turi būti įrodytas. Nenustatyta (ir nebuvo nustatinėjama), kad dėl UAB „Lamberta“ veiksmų ar neveikimo buvo padaryta ieškinyje nurodyta žala.

4.       Teismo posėdžio metu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovė advokato padėjėja I. V. ieškovės ieškinį palaikė, teismo prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Nurodė, kad byloje yra pateikti dokumentai, patvirtinantys žalos išmokėjimo pagrindą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė, kaip gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų ir objektų administratorė, netinkamai vykdė įstatymuose apibrėžtas ir atsakovei tenkančias pareigas. 2015 metais buvo parengtas investicinis planas dėl minėto daugiabučio namo modernizavimo darbų atlikimo, atitinkamai atsakovė į bylą pateikė atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktus, kurie patvirtina, kad investiciniame plane numatyti daugiabučio namo modernizavimo darbai buvo atlikti tik 2019 metais. Įvykis įvyko 2017 m. rugpjūčio 27 d., byloje esantys UAB „Lamberta“ dokumentai patvirtina, kad atsakovė dar iki įvykio buvo informuota apie netinkamą gyvenamojo namo inžinerinių sistemų būklę. Atsakovė statinio apžiūros aktuose nurodė, kad vandens ir šildymo sistemų įranga yra susidėvėjusi ir yra laukiama, kol bus priimtas sprendimas dėl namo renovacijos atlikimo. Iš pateikto matyti, kad atsakovė žinojo, kad namo inžinerinės sistemos neatitinka keliamų reikalavimų ir kelia grėsmę asmenų turtui. Atsakovė, žinodama, kad inžinerinė įranga neatitinka įstatymuose keliamų reikalavimų, nesiėmė jokių bent minimalių veiksmų, kad iki namo renovacijos darbų atlikimo, namo inžinerinė įranga nekeltų grėsmės asmenų turtui, tuo užkertant kelią žalos atsiradimui. Pažymėjo, kad UAB „Lamberta“ atliko namo karšto vandens tiekimo sistemos priežiūrą ir pateikė atsakovei informaciją apie netinkamą namo inžinerinės sistemos būklę, šiuo atveju išskirtinai atsakovei tenka pareiga informuoti namo bendrasavininkus apie netinkamą inžinerinės sistemos būklę ir organizuoti remonto darbų atlikimą. Byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2019 metų atsakovė name būtų vykdžiusi inžinerinių sistemų remonto darbus, šiuo atveju, būtent, atsakovės neveikimas ir sąlygojo žalos atsiradimą.

5.       Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Laukininkų valda“ atstovas advokatas G. G. su pareikštu ieškovės ieškiniu nesutiko, teismo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė, būdama namo administratore, tinkamai vykdė jai tenkančias pareigas. Įvykdė visus įstatymuose namo bendro naudojimo inžinerinėms sistemoms keliamus reikalavimus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių privalomas deliktinės atsakomybės sąlygas, namo administratorė negali pilna apimtimi užtikrinti, kad name nekiltų avarijų. Vertinant visas aplinkybes matyti, kad avarijų atvejai yra vienetiniai. Eksploatuojant namo inžinerinę įrangą gali atsirasti staigių, nenumatytų inžinerinės sistemos neatitikimų, pavyzdžiui, įtrūkimų. Atsakovė atlieka veiksmus siekdama išvengti galimų inžinerinių sistemų avarijų. Įgyvendindama namo modernizavimo procesą atsakovė veikė rūpestingai, teisės aktų pagrindu. Įvykus avarijai yra pašalinamos visos priežastys, sukėlusios avariją. Namo priežiūrą atsakovė atlieka nuolatos, byloje nėra duomenų, patvirtinančių inžinerinių sistemų avarinę būklę, kurios pagrindu inžinerinių sistemų eksploatavimas nėra galimas. Nors inžinerinių sistemų būklė ir būtų prasta, jų naudojimas yra galimas, ypač žinant, kad yra numatyti namo modernizavimo darbai. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, atlikusi inžinerinių sistemų patikrinimą, nepateikė jokių įpareigojimų atlikti inžinerinių sistemų remonto darbus. Administratoriaus funkcija nėra tam, kad užtikrintų avarinių įvykių name neatsiradimą. Administravimas apima daug veiksmų, kuriuos įgyvendina administratorius, atlikdamas administratoriaus funkcijas. Tuo metu, kai buvo keliamas namo modernizavimo klausimas, nebuvo būtinybės keisti namo vamzdynų sistemos. Jei būtų nedelsiant būtina remontuoti vamzdyną, šie darbai būtų atlikti. Visi techninės priežiūros reikalavimai buvo patenkinti. Patvirtino, kad avarija kilo dėl trūkusio sukorodavusio vamzdžio.  

6.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Lamberta“ atstovė advokato padėjėja S. U. su ieškovės ieškiniu nesutiko, ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad šioje byloje įrodinėtina žala atsirado iš delikto, bet nėra įrodytos visos šiai atsakomybei būtinos sąlygos. Nėra aišku, kokią teisės normą pažeidė atsakovė arba trečiasis asmuo. Trečiasis asmuo, vykdydamas pareigas pagal sutartį, šias pareigas vykdė tinkamai, šią aplinkybę patvirtina byloje esantys dokumentai. Atsakovė perdavė dalį funkcijų (priežiūros funkcijų) trečiajam asmeniui, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovė inžinerinių sistemų priežiūrą vykdė netinkamai. Namo investiciniame plane yra įvertinta karšto vandens sistema, šiame plane nėra nurodyta, kad sistema būtų netinkama. Trečiasis asmuo periodiškai tikrina šildymo sistemą ir pildo su tuo susijusius dokumentus. Po 2016 m. gegužės 11 d. įvykusios avarijos, vamzdynų būklė apibrėžta kaip avarinė. Trečiasis asmuo neturi galimybės įvertinti visų name esančių inžinerinių sistemų stovų, kadangi tam tikros inžinerinės sistemos yra privatiems asmenims priklausančiuose butuose. Trečiasis asmuo apie name įvykusius įvykius ir atliekamus darbus nuolatos informuoja atsakovę. Tarp trečiojo asmens ir atsakovės vyksta nuolatinis bendradarbiavimas apie esamą inžinerinių sistemų būklę. Gavusi pranešimą apie inžinerinių sistemų neatitikimus reikalavimams, atsakovė turi imtis veiksmų pašalinti nustatytus neatitikimus. Patvirtino, kad avarija kilo dėl name trūkusio karšto vandens vamzdžio. Pažymėjo, kad karšto vandens tiekimo sistemoje hidrauliniai bandymai nėra atliekami.

Teismas 

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas visiškai.

7.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 27 d. įvyko įvykis, kurio metu buvo užlietos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Įvykis). Įvykio metu buvo sugadintos draudėjai N. P. nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), o, būtent, šių patalpų grindys, lubos ir dalis sienos. Įvykis ieškovės buvo pripažintas draudžiamuoju, ko pagrindu draudėjai 2017 m. rugsėjo 1 d. išmokėta draudimo išmoka, kurios suma yra 228,00 Eur. Ieškovės pateiktuose dokumentuose – turto sugadinimo, sunaikinimo akte ir pranešime – apskaičiavime yra nurodyta, kad Įvykis įvyko dėl daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), trūkusio bendro naudojimo karšto vandens tiekimo vamzdžio. Namo, esančio adresu Vyturio g. 3, Klaipėdoje, bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratore yra paskirta atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Laukininkų valda“.

8.       Atsakovė Namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą 1999 m. gruodžio 3 d. Sutarties Nr. 197 ir Papildomo susitarimo pagrindais yra perdavusi trečiajam asmeniui UAB „Lamberta“. UAB „Lamberta“ 2016 m. birželio 7 d. Pranešimu Nr. D-106, adresuotu atsakovei, informavo atsakovę apie tai, kad Namo paskirstomasis vamzdynas, karšto vandens stovai, esantys butuose sienos šachtose, yra stipriai pažeisti vidinės ir išorinės korozijos Cirkuliacinės linijos stovai yra sienos konstrukcijoje, stovai yra avarinės būklės, atitinkamai administratorės buvo prašoma su Namo bendrasavininkais spręsti avarinės būklės paskirstomojo vamzdyno bei stovų keitimo klausimus. UAB „Laukininkų valda“ 2016 m. spalio 10 d. Statinio apžiūros akte Nr. 06 yra nurodyta, kad Namo paskirstomasis vamzdynas yra patenkinamos būklės, uždaroji armatūra ir izoliacija dalinai nusidėvėjusi, stovų vamzdynas yra pažeistas korozijos. Paminėtame akte – rekomenduojamų darbų defektų pašalinimo skiltyje yra numatyta, kad Namas ruošiasi dalyvauti atnaujinimo (modernizavimo) programoje, yra paruoštas investicinis projektas, namo inžinerinė įranga bus keičiama. UAB „Lamberta“ 2017 m. gruodžio 5 d. Pranešimu Nr. D-156 informavo atsakovę apie tai, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. Namo bute Nr. 37 virtuvės nišoje iš karšto vandens stovo per sukorodavusią vietą sunkiasi vanduo. Nesandarumą užsandarino UAB „Lamberta“. UAB „Lamberta“ 2018 m. lapkričio 19 d. Pranešimu Nr. D-166 informavo atsakovę apie tai, kad 2018 m. lapkričio 17 d. Namo bute Nr. 7 trūko karšto vandens stovas, esantis sandėliuko nišoje, nesandarumas užsandarintas UAB „Lamberta“, stovas yra avarinės būklės, stipriai sukorodavęs, yra būtina jį keisti. 2019 m. gruodžio 18 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktais Nr. 6 ir Nr. 7 rangovas perdavė, o atsakovė UAB „Laukininkų valda“ priėmė paminėtuose aktuose nurodytus Namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, tarp kurių yra ir Namo šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymo darbai. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2017 m. spalio 26 d. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų patikrinimo akte Nr. 14IP8-563 nurodyta, kad buvo atliekama daugiabučio namo, esančio adresu Vyturio g. 3, Klaipėdoje, šildymo ir karšto vandens sistemos atitiktis nustatytiems reikalavimams. Patikrinimo metu nustatyta, kad Namo šildymo ir karšto vandens sistemos neatitinka nustatytų reikalavimų.

Dėl bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratoriaus pareigų įgyvendinimo.

9.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams neįsteigus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis yra skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. To paties straipsnio 8 dalis nurodo, jog bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. 2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Administravimo nuostatai) 3 punktas numato, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Administravimo nuostatų 4.6. punkte yra apibrėžta administratoriaus pareiga organizuoti ir vykdyti namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus. Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas administratorius privalo atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Administravimo nuostatų 7.1. punktas). Administratorius nustatęs, kad bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Administravimo nuostatų 7.7. punktas).

10.       Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) 12 punkte yra nurodyti pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra: 1. siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; 2. laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; 3. profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; 4. išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; 5. siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai. Reglamento 35 punkte nurodyta, kad nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami dažniau kaip kartą per mėnesį, kai: 1. pastebėti statinio (jo konstrukcijų, inžinerinių sistemų) būklės defektai ar neleistinos deformacijos; 2. vykdomi statinio dalies rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai; 3. statinio sklype ar besiribojančiuose sklypuose vykdomi naujo statinio statybos arba esamo statinio rekonstravimo darbai. Nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus. Nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė. Statinių periodines ir specializuotas apžiūras sudaro: 1. kasmetinės statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (atsižvelgiant į statinio naudojimo ypatumus ir prieš prasidedant žiemos sezonui); 2. neeilinės apžiūros, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisrų, liūčių, uraganų ir pan.) statinio ar atskirų jo konstrukcijų griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas, taip pat keičiantis Naudotojui ar techniniam prižiūrėtojui (Reglamento 38-39 punktai). Namo būklei įvertinti atliekami: 1. nuolatiniai namo būklės stebėjimai: 1.1. ne rečiau kaip kartą per du mėnesius; 1.2. dažniau kaip kartą per du mėnesius – Reglamento 35 punkte nurodytais atvejais atitinkamai pagal valdytojo, statinio apžiūras (periodines (sezonines) ar specializuotas) vykdančių asmenų (subjektų), savivaldybės administracijos, vykdančios statinio naudojimo priežiūrą, nustatytą dažnumą. Periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros  –pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui (ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.) ir rudenį, prieš prasidedant pastato šildymo sezonui, po namo parengties naujam šildymo sezonui akto pasirašymo (ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d.) (Reglamento 87 punkto 1-2 papunkčiai); Atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą. Asmuo, kuriam pranešta apie namo, jo dalies avarinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir namą nuo galimų pasekmių (Reglamento 93-94 punktai). Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas  teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą (Reglamento 95 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas).

11.       Atsakovė, būdama daugiabučio namo, esančio adresu Vyturio g. 3, Klaipėdoje, bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratore, vadovaudamasi jai Lietuvos Respublikos civilinio kodekse, Administravimo nuostatuose ir Reglamente apibrėžtomis pareigomis, turi pareigą prižiūrėti Namo inžinerinius tinklus, šiuo konkrečiu atveju - karšto vandens tiekimo sistemą. Pažymėtina tai, kad Namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūra 1999 m. gruodžio 3 d. Sutarties Nr. 197 ir Papildomo susitarimo pagrindais yra perduota trečiajam asmeniui UAB „Lamberta“. 2016 m. birželio 7 d. pranešimu Nr. D-106 trečiasis asmuo informavo atsakovę apie tai, kad Namo paskirstomasis vamzdynas, karšto vandens stovai esantys butuose sienos šachtose yra stipriai pažeisti vidinės ir išorinės korozijos, cirkuliacinės linijos stovai yra sienos konstrukcijoje, stovai yra avarinės būklės. Atitinkamai, UAB „Laukininkų valda“ 2016 m. spalio 10 d. statinio apžiūros akte Nr. 06 yra nurodyta, kad paskirstomasis vamzdynas yra patenkinamos būklės uždaroji armatūra ir izoliacija dalinai nusidėvėjusi, stovų vamzdynas yra pažeistas korozijos. Paminėtame akte – rekomenduojamų darbų defektams pašalinti skiltyje yra numatyta, kad Namas ruošiasi dalyvauti atnaujinimo (modernizavimo) programoje, yra paruoštas investicinis projektas, namo inžinerinė įranga bus keičiama. 2017 m. gruodžio 5 d. Pranešimu Nr. D-156 trečiasis asmuo informavo atsakovę apie tai, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. Namo bute Nr. 37 virtuvės nišoje iš karšto vandens stovo per sukorodavusią vietą sunkiasi vanduo. 2018 m. lapkričio 19 d. Pranešimu Nr. D-166 trečiasis asmuo informavo atsakovę apie tai, kad 2018 m. lapkričio 17 d. Namo bute Nr. 7 trūko karšto vandens stovas, esantis sandėliuko nišoje, nesandarumas užsandarintas UAB „Lamberta“, stovas yra avarinės būklės, stipriai sukorodavęs, yra būtina jį keisti. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2017 m. spalio 26 d. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų patikrinimo akte Nr. 14IP8-563 nurodyta, kad buvo atliekamas daugiabučio namo, esančio adresu Vyturio g. 3, Klaipėdoje, šildymo ir karšto vandens sistemos atitiktis nustatytiems reikalavimams. Patikrinimo metu nustatyta, kad šildymo ir karšto vandens sistemos neatitinka nustatytų reikalavimų. Byloje esantys trečiojo asmens UAB „Lamberta“ pranešimai, atsakovės statinio apžiūros aktas, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų patikrinimo aktas patvirtina tai, kad Įvykio metu – 2017 m. rugpjūčio 27 d. atsakovei buvo žinoma, jog Namo karšto vandens tiekimo sistema yra sukorodavusi ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Atsakovės atstovas advokatas G. G. teismui teikdamas žodinius paaiškinimus nurodė, kad nors inžinerinių sistemų būklė ir būtų prasta, jų naudojimas yra galimas, ypač žinant, kad yra numatyti namo modernizavimo darbai. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atlikusi Namo inžinerinių sistemų patikrinimą nepateikė jokių įpareigojimų atlikti inžinerinių sistemų remonto darbus. Pažymėjo, kad administratoriaus funkcija nėra tam, kad užtikrintų avarinių įvykių name neatsiradimą. Šiuo konkrečiu atveju, nesutiktina su atsakovės atstovo išsakytais teiginiais, kadangi, ieškovė iš Namo karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtojos UAB „Lamberta“ gavusi pranešimus apie netinkamą paminėto inžinerinio objekto būklę, 2016 m. spalio 10 d. Statinio apžiūros aktu nustačiusi, kad vamzdynas yra nusidėvėjęs ir pažeistas korozijos, vadovaujantis Administravimo nuostatų 7.7. punktu ir Reglamento nuostatomis turėjo pareigą skubos tvarka suorganizuoti Namo karšto vandens tiekimo sistemos remonto darbus, vietoje nurodyto, atsakovė vadovavosi Namo bendrasavininkių dar 2015 m. balandžio 13 d, susirinkime priimtu sprendimu įgyvendinti Namo atnaujinimo (modernizavimo) procesą, šią aplinkybę patvirtina jau paminėtas atsakovės 2016 m. spalio 10 d. Statinio apžiūros aktas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Namo karšto vandens tiekimo sistemų atnaujinimo (modernizavimo) darbai atsakovės buvo priimti tik 2019 m. gruodžio 18 d., atsakovei patvirtinus atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktus. Dar 2016 m. spalio 10 d. atsakovė nustatė Namo karšto vandens tiekimo sistemos neatitikimus, tačiau vietoje to, kad įgyvendintų pareigą veikti išskirtinai Namo bendrasavininkų interesais ir suorganizuotų Namo karšto vandens tiekimo sistemos remonto darbų atlikimą, tuo išvengdama nustatytų sistemos neatitikimų keliamo pavojaus Namo bendrasavininkų turtui, nuo 2015 metų laukė Namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų atlikimo, kurie buvo užbaigti tik 2019 metais. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovė, žinojusi apie Namo karšto vandens tiekimo sistemos neatitikimus keliamiems reikalavimams, ir net keturis metus, laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2019 metų, nesiėmusi jokių aktyvių veiksmų, tam, kad Name būtų atlikti karšto vandens tiekimo sistemos remonto darbai, veikė itin rizikingai, ne Namo bendrasavininkų interesų naudai, aplaidžiai ir nerūpestingai vykdė jai įstatymuose – Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Administravimo nuostatuose, Reglamente, nustatytas pareigas. Atitinkamai, šiuo atveju dėl atsakovės neveikimo kilusias neigiamas pasekmes turi prisiimti, savo rizika veikusi ir aplaidžiai bei nerūpestingai jai priskirtas pareigas vykdžiusi Namo administratorė atsakovė UAB „Laukininkų valda“. Pažymėtina ir tai, kad, būtent, atsakovė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalies ir Administravimo nuostatų 8 punkto pagrindu priskaičiuoja daugiabučio namo bendrasavininkams įmokas už suteiktas paslaugas, kurias apima ir Karšto vandens tiekimo sistemos priežiūra.

12.       Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei paminėtam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad atsakovė turi pareigą tiesiogiai ir nepertraukiamai vykdyti administruojamo pastato bendrojo naudojimo patalpų ir objektų priežiūrą ir, nustačiusi tam tikrus Namo neatitikimus keliamiems reikalavimams, kurie kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, turi pareigą skubos tvarka suorganizuoti nustatytų bendro naudojimo objektų defektų remonto darbus.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

13.       Civilinė atsakomybė kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą), atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

14.       CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybes taisyklės. Ieškovė būtent ir pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybes taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių tenka ieškovei. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė (CK 6.266 straipsnis).

15.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2010 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Kaip minėta, Administravimo nuostatai ir Reglamento 12 punkto, 35 punkto, 38 punkto, 39 punkto nuostatos įpareigojo atsakovę vykdyti tinkamą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų ir objektų priežiūrą, šiuo konkrečiu atveju, nepertraukiamai, nuolatos techniškai prižiūrėti Namo karšto vandens tiekimo sistemą, siekiu užtikrinti inžinerinio objekto stabilumą, o nustačius karšto vandens tiekimo sistemos nesandarumus, trūkumus ar kitus defektus, juos kuo skubiau pašalinti. Įvykio metu privalomieji reikalavimai buvo nustatyti Reglamente, pagal kurio 87 punkto nuostatas namo būklės nuolatinis stebėjimas namo būklei įvertinti, atliekamas periodiškai ne rečiau kaip kartą per du mėnesius ir dažniau kaip kartą per du mėnesius – Reglamento 35 punkte nurodytais atvejais atitinkamai pagal valdytojo, statinio apžiūras (periodines (sezonines) ar specializuotas) vykdančių asmenų (subjektų), savivaldybės administracijos, vykdančios statinio naudojimo priežiūrą, nustatytą dažnumą. Nagrinėjamu atveju, Namo karšto vandens tiekimo sistemos nuolatinė priežiūra yra būtina, siekiant išvengti galimų nesklandumų, o nustačius tam tikrus gedimus ar defektus yra būtina juos kuo skubiau pašalinti. Apdraustos patalpos buvo užlietos dėl Namo karšto vandens tiekimo sistemos trūkumų, kurie priskirtini daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Vien aplinkybė, jog atsakovė nustačiusi Namo karšto vandens tiekimo sistemos neatitikimus, pastarųjų nepašalinusi, net keturis metus laukė kol bus atlikti Namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai, nepanaikina jos pareigos vykdyti tolimesnę, nepertraukiamą objekto techninę priežiūrą ir organizuoti remonto darbų atlikimą, šiuo pagrindu atsakovė savo neveikimu – pasyviu objekto priežiūros vykdymu ir remonto darbų neorganizavimu, sąlygojo ieškovei atsiradusią žalą. Pakartotina, kad šiuo atveju, atsakovės kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, todėl ieškovei nekyla pareiga šios civilinės atsakomybės sąlygos įrodinėti.

16.       Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Rungimosi civiliniame procese principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl žalos fakto ir dydžio. Turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai. Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą. Tokiais atvejais nukentėjusį asmenį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Ieškovė žalą įrodinėja į bylą pateiktais žalos išmokėjimą patvirtinančiais dokumentais. Atsakovė žalos dydžio neginčijo. Esant byloje nustatytoms aplinkybės ir vadovaujantis paminėtu teisiniu reglamentavimu, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 228,00 Eur turinė žala.

17.       Ieškinys dėl žalos (nuostolių) atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad pastaroji neįgyvendino jai teisės aktų nustatytų pareigų - tinkamai neprižiūrėjo daugiabučio Namo karšto vandens tiekimo sistemos ir nustačiusi trūkumus neorganizavo sistemos remonto darbų bei pasyviai, net keturis metus laukė, kol šie darbai bus atlikti Namo atnaujinimo (modernizavimo) proceso metu, dėl šių atsakovės pareigų nevykdymo, ieškovei kilo 228,00 Eur žala. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų – neveikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes, būtent, dėl atsakovės neveikimo, susidarė sąlygos draudiminiam įvykiui kilti ir žalai atsirasti. 

18.       Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė būtinas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus atsakovės veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nustačius visas būtinąsias civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas ieškinys kaip įrodytas ir pagrįstas tenkintinas visiškai.  

19.       Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reguliavimą, dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ginčo nagrinėjimui, išsamiau nepasisakytina.

Dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų

20.       Kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; taip pat žr. 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovė privalo sumokėti ieškovei 13,08 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.

21.       Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme - 2020 m. balandžio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

22.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu patyrė 130,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis ir 115,79 Eur už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas ir atstovės patirtas kelionės išlaidas, vykstant į 2020 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas pilna apimtimi, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 130,79 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukininkų valda“, juridinio asmens kodas 140525035, 228,00 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis Eur 00 ct) turtinės žalos atlyginimo, 13,08 Eur (trylika Eur 08 ct) kompensacinių palūkanų, 6 (šešis) procentus metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą – 241,08 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. balandžio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 130,79 Eur (vieną šimtą trisdešimt Eur 79 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                                                    Petras Mineikis