Administracinė byla Nr. A-3865-821/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01182-2022-1
Procesinio sprendimo kategorija 8.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. (M. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. (M. G.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Tinkasas“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ambasada) 2022 m. vasario 25 d. sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui M. G. (toliau – ir Sprendimas), bei įpareigoti Užsienio reikalų ministeriją (toliau – ir atsakovas, Ministerija) ir / ar Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos vizos išdavimo.
2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:
2.1. Pareiškėjas 2022 m. sausio 25 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini), prašydamas išduoti nacionalinę vizą. Ambasadai pareiškėjas pateikė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Tinkasas“ (toliau – ir Bendrovė) tarpininkavimo raštą ir darbo sutartį, pasirašytą su Bendrove. Skundžiamu Sprendimu Ambasada pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą atmetė pagal Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagal kurį išduoti nacionalinę vizą atsisakoma dėl to, kad užsienietis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo.
2.2. Skundžiamas Sprendimas yra visiškai nepagrįstas, nes nurodytas sprendimo atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pagrindas ir aplinkybės prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir visiškai neatitinka tikrovės. Pareiškėjas 2021 m. sausio 25 d. kreipėsi į Ambasadą, prašydamas išduoti nacionalinę vizą, nes Bendrovė ir pareiškėjas kreipėsi į Užimtumo tarnybą, prašydami išduoti pareiškėjui leidimą dirbti sezoninį darbą Lietuvos Respublikoje. 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjui buvo suteiktas leidimas vykdyti kelio darbininko (kodas 8312101) darbo funkciją – dirbti sezoninį darbą: kelių ir automagistralių tiesimas (kodas 42.11) 6 mėnesiams laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. gegužės 15 d., todėl pareiškėjas buvo kviečiamas atvykti į Bendrovę.
2.3. Su Ambasadai pateiktais dokumentais buvo pateiktas ir tarpininkavimo raštas, kuris buvo išduotas juridinio asmens – Bendrovės – vardu, o Ambasadai buvo pateikta pareiškėjo 2021 m. spalio 1 d. darbo sutartis, pasirašyta su Bendrove, kiti Ambasados reikalaujami dokumentai. Pateiktų dokumentų tikrumas ir autentiškumas atitiko teisės aktų reikalavimus, o šių dokumentų turinys patvirtino pareiškėjo ketinimą legaliai dirbti Lietuvos Respublikoje.
2.4. Ambasada, atsisakydama išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui, nepagrįstai taikė Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, todėl neproporcingai suvaržė ne tik pareiškėjo, bet ir Bendrovės teises. Skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas, įpareigojant atsakovą iš naujo iš nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo.
3. Atsakovas Ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
3.1. 2021 m. gruodžio 21 d. pareiškėjas Ambasadai (duomenys neskelbtini) per Vizų centrą pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, o 2022 m sausio 25 d. pareiškėjas Ambasadai pateikė naują prašymą išduoti nacionalinę vizą kuriame, be kita ko, nurodė: 1) darbdavys – UAB „Tinkasas“, 2) pagrindinis kelionės tikslas – darbas; 3) kviečiantis asmuo – UAB „Tinkasas“; 4) kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengs: rėmėjas – priimantis asmuo, suteikiama gyvenamoji vieta. Pareiškėjas prašyme įrašė, jog jam bus suteikiama gyvenamoji vieta, tačiau pokalbio – interviu metu jis negalėjo nurodyti, kur ir kokiomis sąlygomis gyvens Lietuvoje. Nei pareiškėjas, nei UAB „Tinkasas“ nepateikė konsului jokių duomenų, kad pastate adresu: (duomenys neskelbtini), yra tinkamos gyventi patalpos. UAB „Tinkasas“ tarpininkavimo rašte dėl vizos pareiškėjui gavimo nurodė, kad pareiškėjas bus apgyvendintas kitu adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau jokių duomenų apie šio buto savininkus, apie jų sutikimą ir pareiškėjo galėjimą bute gyventi (kartu su savininkais) nepateikė. Taigi, pareiškėjas nepateikė konsului patikimų ir leistinų įrodymų, kad jam bus suteikta tinkama gyvenamoji vieta.
3.2. Konsulas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo deklaruojamomis buvimo Lietuvoje sąlygomis, įvertino pareiškėjo pateiktus patvirtinamuosius dokumentus, kuriais pareiškėjas siekė pagrįsti pakankamą lėšų turėjimą pragyventi Lietuvoje. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Tinkasas“ įsipareigojo mokėti pareiškėjui (duomenys neskelbtini) Eur mėnesinį darbo užmokestį, mokant du kartus per mėnesį iki 15 kito mėnesio dienos ir avansą iki 25 dienos, tačiau niekaip nepaaiškino ir nepagrindė, kad nuo įdarbinimo dienos iki pirmojo darbo užmokesčio išmokėjimo pagal darbo sutartį pareiškėjas turės (gaus) lėšų pragyvenimui.
3.3. Konsulinis pareigūnas pokalbio – interviu metu prašė pareiškėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius jo, kaip kelio darbininko, patirtį, kvalifikaciją ar įgūdžius, tačiau pareiškėjas nurodė tokių dokumentų neturintis, be to, pokalbio metu pareiškėjas negalėjo bendrauti nei anglų, nei rusų kalba, niekaip negalėjo paaiškinti, kaip jis galėtų bendrauti darbo vietoje Lietuvoje, jei temoka (duomenys neskelbtini) kalbą.
3.4. Atsakovas nurodė, kad konsulinis pareigūnas, siekdamas įvertinti pareiškėjo ketinimą išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos nustatė, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, kurie turėtų būti, pavyzdžiui, atgalinio bilieto ar rezervacijos dokumento. Kadangi nustatyti faktai leido pagrįstai abejoti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis, kilo pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, ir tai yra pagrindas manyti, kad užsieniečio buvimas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę, kadangi jis nepateikė jokių įrodymų dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui.
3.5. Atsakovas nesutiko, kad Sprendimas nėra proporcingas, priimtas netinkamai nurodžius ar įvertinus faktines aplinkybes bei netinkamai aiškinant ir taikant teisinį reguliavimą. Konsulas tinkamai vykdė pareiškėjo prašymo išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo procedūras, tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktą ir kitą surinktą informaciją, teisingai taikė teisės aktų normas. Teisės aktuose aiškiai nurodyta, kokius patvirtinamuosius dokumentus užsieniečiai turi pateikti su prašymu išduoti vizą, o konsulinis pareigūnas neturi pareigos konsultuoti (atstovauti) užsieniečių, kaip jiems tinkamai parengti prašymą išduoti vizą ir pagrindžiamuosius dokumentus tam, kad konsulas galėtų priimti sprendimą patenkinti užsieniečio prašymą išduoti jam vizą.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
5. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė:
5.1. 2022 m. sausio 25 d. pareiškėjas Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) per Vizų centrą pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, nurodydamas (užpildydamas atitinkamus punktus): darbdavys – UAB „Tinkasas“ (20 punktas); pagrindinis kelionės tikslas – darbas (21 punktas); kviečiantis asmuo – UAB „Tinkasas“, (duomenys neskelbtini) (32 punktas); kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengs: rėmėjas – priimantis asmuo, suteikiama gyvenamoji vieta (33 punktas).
5.2. Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti vizą pateikė šiuos dokumentus: pasą, 2021 m. gruodžio 19 d. UAB „Tinkasas“ tarpininkavimo raštą išduoti vizą, 2021 m. spalio 1 d. darbo sutarties kopiją, 2021 m. rugsėjo 1 d. UAB „Tinkasas“ įgaliojimą I. O., 2021 m. spalio 1 d. Panaudos sutartį, kuria UAB „Tinkasas“ perduoda laikinai ir neatlygintinai naudoti kambarį adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 1 d. Užimtumo tarnybos Leidimą dirbti sezoninį darbą Lietuvos Respublikoje kelio darbininku (darbdavys UAB „Tinkasas“), 2021 m. gruodžio 20 d. išankstinę sąskaitą–faktūrą aviabilieto iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių 2021 m. sausio 5 d. užsakymui, UAB „Inovatyvūs verslo sprendimai“ apmokėtą kelionių draudimo polisą.
5.3. Ambasada Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, nurodydama (atitinkamai pažymėdama grafą), kad „užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo“ (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
6. Teismas byloje vadovavosi Europos parlamento ir tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentu (EB) Nr. 810/2009, nustatančiu Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 Dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis. Teismas išanalizavo Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, aktualią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą grindė tuo, kad ketina Lietuvoje dirbti kelio darbininku UAB „Tinkasas“, kartu pateikdamas dokumentus (UAB „Tinkasas“ tarpininkavimo raštą, darbo sutarties kopiją, Užimtumo tarnybos Leidimą dirbti sezoninį darbą ir kt.). Teismas pažymėjo, kad vien dokumentų Ambasadai pateikimas savaime nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, o vizų tarnybos tarnautojas neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis. Teismas nurodė, kad pareiškėjui tenka pareiga įrodyti numatomo buvimo Lietuvoje tikslą (dirbti Bendrovėje), o konsulinis pareigūnas privalo tinkamai įvertinti ir įsitikinti, kad užsieniečio vykimo į Lietuvą tikslas – darbas.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kartu su 2022 m. sausio 25 d. prašymu pateikė tuos pačius dokumentus, kurie Ambasadai buvo pateikti su 2021 m. gruodžio 21 d. prašymu, bei pažymėjo, kad dėl 2021 m. gruodžio 21 d. prašymo Ambasada 2021 m. gruodžio 31 d. priėmė neigiamą sprendimą, kuris buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (bylos Nr. I2-2831-631/2022). Iš atsakovo atsiliepimo turinio ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko prieinamo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I2-2831-631/2022) teismas nustatė, kad atsakovo 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimas buvo priimtas įvertinus tai, kad pareiškėjas pokalbio – interviu metu negalėjo nurodyti nei bendrovės, kurioje dirbs, nei kokius darbus dirbs. Kvietėjo UAB „Tinkasas“ 2021 m. gruodžio 19 d. Tarpininkavimo rašte numatomo užsieniečio atvykimo data nurodyta 2022 m. sausio 10 d. Darbo sutartis, kaip vykimo į Lietuvą pagrindžiantis dokumentas, sudaryta ir pasirašyta 2021 m. spalio 1 d., o reikiamas Užimtumo tarnybos leidimas dirbti sezoniniu kelio darbininku išduotas 2021 m. gruodžio 1 d., nors leidžiama dirbti tik nuo 2021 m. gruodžio 15 d. Pareiškėjas darbo sutartį pateikė surašytą ir jo pasirašytą lietuvių ir rusų kalbomis, nors su konsuliniu darbuotoju pareiškėjas kalbėjo tik (duomenys neskelbtini) kalba. Pareiškėjas negalėjo nurodyti, kur ir kokiomis sąlygomis gyvens Lietuvoje, nepateikė jokių duomenų, kad pastate adresu: (duomenys neskelbtini), yra tinkamos gyventi patalpos, Migracijos tarnybai pateiktame 2021 m. gruodžio 19 d. Tarpininkavimo rašte dėl vizos pareiškėjui gavimo trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas bus apgyvendintas kitu adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau jokių duomenų apie šio buto savininkus, apie jų sutikimą ir pareiškėjo galėjimą bute gyventi (kartu su savininkais) nepateikė nei Migracijos tarnybai, nei konsului. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengs išimtinai rėmėjas – priimančioji bendrovė, tačiau šiam teiginiui pagrįsti pareiškėjas su prašymu pateikė 2021 m. spalio 1 d. darbo sutartį Nr. U23, kuri nepagrindė, kad iki pirmojo darbo užmokesčio išmokėjimo pagal darbo sutartį pareiškėjas turės lėšų pragyvenimui.
9. Teismas pažymėjo, kad, teikdamas 2021 m. sausio 25 d. prašymą, pareiškėjas jokių naujų aplinkybių ar dokumentų, paneigiančių anksčiau aptartas aplinkybes, nenurodė. Pareiškėjas nei konsului, nei teismui nepateikė konsulinio pareigūno nustatytas abejones paneigiančių objektyvių duomenų, nors jos buvo atskleistos tiek atsiliepime šioje byloje, tiek atsiliepime Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I2-2831-631/2022. Pareiškėjas iš esmės jokių aplinkybių, rodančių skundžiamo Sprendimo ydingumą nenurodo, tik remiasi teiginiu, kad pateikė visus reikalingus dokumentus.
10. Teismas sutiko, kad konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pateiktų dokumentų autentiškumo, pareiškėjo deklaruojamo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, dėl galimos nelegalios migracijos, dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Teismas konstatavo, kad konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą, nes pareiškėjas nepagrindė, kad turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje (nepagrindė, ar turi savo asmeninių pajamų, ar yra išlaikomas kitų asmenų), taip pat nepaneigė abejones dėl jo atvykimo pagrindo ir tikslo sukėlusių aplinkybių.
11. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundžiamą Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Sprendimo pagrįstumą. Ambasada, priimdama ginčijamą Sprendimą, vertino pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo ir jame pateiktą informaciją apie pareiškėjo vykimo tikslus ir sąlygas, su prašymu pateiktus dokumentus. Konsului kilo pagrįstos abejonės dėl pateiktų dokumentų autentiškumo ir pareiškėjo pateiktų duomenų atitikimo tikrovei, dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo, dėl buvimo sąlygų, dėl to, kad pareiškėjas ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, todėl Sprendimas yra pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas.
III.
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.
13. Pareiškėjas nurodo tokius atsiliepimo argumentus:
13.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą, nepagrįstą sprendimą, nes tik paviršutiniškai išnagrinėjo ir įvertino bylos argumentus, sprendime tik formaliai pritarta deklaratyviems atsakovo teiginiams, jog pareiškėjo skundas išnagrinėtas išsamiai. Teismas neįvertino atsakovo padarytų išvadų dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrįstumo, Sprendimo argumentų pagrįstumo, realumo ir objektyvumo, todėl toks priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas bei naikintinas.
13.2. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog konsulinis pareigūnas, įvertinęs turimą informaciją, nustatė, jog pareiškėjas nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo bei sąlygų, prieštarauja byloje esantiems duomenims, nes pareiškėjas pateikė visus reikiamus (oficialius ir nesuklastotus) dokumentus, o konsulinis pareigūnas nenustatė jokios objektyvios faktinės aplinkybės, kuri leistų spręsti, kad pareiškėjas nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo. Pareiškėjo pateikti objektyvūs duomenys apie darbdavį, darbdavio įsipareigojimai dėl užsieniečio, Užimtumo tarnybos leidimas dirbti sezoninį darbą ir kiti dokumentai objektyviai pagrindžia atvykimo į Lietuvą tikslą –darbą UAB „Tinkasas“.
13.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad Bendrovės vadovas A. O. yra (duomenys neskelbtini), pokalbis dėl darbo vyko (duomenys neskelbtini) kalba, darbo sutartis sudaryta lietuvių (valstybine) ir pareiškėjui suprantama rusų kalba, be to, pareiškėjas galėjo naudotis vertėjo paslaugomis ir bet kokia pagalba savo nuožiūra, rizika ir atsakomybe, todėl aplinkybė, kad pareiškėjui buvo sunku su Ambasados darbuotoju bendrauti rusų kalba – nėra objektyvus argumentas.
13.4. Pareiškėjo su Bendrove sudarytoje darbo sutartyje nurodytas darbas – dirbti sezoninius kelio darbininko darbus – neprieštarauja tikrosioms aplinkybėms, nes, gruodžio mėnesį kreipiantis dėl vizos išdavimo, statybos aikštelėse buvo poreikis dirbti laikinųjų statybvietės kelių įrengimo žiemos sezoninius darbus, o vasaros laikotarpiu – kitokio pobūdžio statybvietės laikinųjų kelių įrengimo vasaros sezono darbus, todėl toks teismo, kaip ir atsakovo vertinimas yra paremtas neobjektyviais argumentais.
13.5. Pareiškėjas nesutinka, kad jis nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo, nes pokalbio metu negalėjo paaiškinti ar nurodyti Bendrovės pavadinimo, įmonės kodo ar kitų rekvizitų, nenurodė, kokius konkrečius darbus dirbs, nepateikė konsului patikimų duomenų dėl jo apgyvendinimo vietos ir sąlygų, ir pažymi, kad pareiškėjui sunku ištarti lietuviškus pavadinimus, be to, jis neprivalo žinoti Bendrovės rekvizitų, taip pat neprivalo teikti konkrečių patalpų tinkamumo gyventi vertinimo dokumentų ir pan. Pareiškėjui užduodami klausimai buvo klaidinantys, subjektyvūs ir hipotetiniai, todėl aplinkybė, jog pareiškėjas ne į visus klausimus sugebėjo tinkamai atsakyti, nepatvirtina, jog jis nepagrindė atvykimo į Lietuvą tikslo.
13.6. Pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos pagrįsti sprendimą, kadangi jame nurodomi tik subjektyvūs, prielaidomis grindžiami argumentai dėl pareiškėjo kalbos mokėjimo, gyvenimo sąlygų Lietuvoje, Bendrovės duomenų ir kt.
13.7. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis nepateikė konsului jokių duomenų, kad pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra tinkamos gyventi patalpos, kadangi Migracijos tarnybai pateiktame 2022 m. sausio 21 d. Tarpininkavimo rašte dėl vizos pareiškėjui gavimo Bendrovė nurodė, kad pareiškėjas bus apgyvendintas adresu – (duomenys neskelbtini), su šio nekilnojamojo turto savininke yra sudaryta nuomos sutartis su UAB „Tinkasas“, kuri yra įregistruota VĮ „Registrų centras“. Šios nuomos sutarties buvimas ir registravimas buvo pakankamas pagrindas Užimtumo tarnybai išduoti leidimą dirbti sezoninį darbą, o reikalavimas pateikti nekilnojamojo turto savininko sutikimą gyventi kartu su pareiškėju yra perteklinis. Be to, aplinkybės dėl darbuotojo apgyvendinimo yra nurodytos darbdavio įsipareigojime, o reikalavimas įrodyti, kad gyvenamosios patalpos, registruotos kaip gyvenamoji patalpa – butas, yra tinkamos gyventi žmonėms, yra perteklinis ir nelogiškas.
13.8. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo argumentai dėl pragyvenimo ir kelionės išlaidų yra deklaratyvūs. Teismas visiškai neįvertino to, kad darbdavys – UAB „Tinkasas“ taiko praktiką išmokėti tik atvykusiam darbuotojui avansą, todėl jis jau turi savo lėšų pragyvenimui. Be to darbdavys yra pateikęs savo įsipareigojimą dėl darbuotojo apgyvendinimo ir išlaikymo, jeigu jis neturės lėšų pragyvenimui.
13.9. Pareiškėjas nurodo, kad nėra prieštaravimų dėl pareiškėjo ir Bendrovės sudarytos darbo sutarties datos (2021 m. spalio 1 d.), taip pat dėl numatomos pareiškėjo darbo pradžios (2021 m. gruodžio 15 d.) bei numatyto pareiškėjo atvykimo į Lietuvą laiko (2022 m. sausio 5 d.), kadangi darbo sutartis pradėtų galioti tik pareiškėjui gavus nacionalinę vizą ir atvykus į Lietuvą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ambasados 2022 m. vasario 25 d. sprendimo atsisakyti išduoti nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui M. G. teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog Ambasada, priimdama ginčijamą Sprendimą, tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pateiktus dokumentus, tačiau kilus pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų patikimumo ir atitikimo tikrovei, taip pat dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo, buvimo sąlygų, pagrįstai atsisakė išduoti vizą pareiškėjui.
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą sprendimą, kuriuo tik formaliai pritarė deklaratyviems atsakovo teiginiams, teismo sprendimas yra nemotyvuotas, jame netinkamai įvertintos ar visai neįvertintos pareiškėjo nurodytos aplinkybės.
17. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
18. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti <...>, jeigu: <...> 2) jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo).
19. Pagrindinius klausimus, susijusius su nacionalinės vizos, kurią išduoti byloje ginčijamu Sprendimu atsisakyta, išdavimu, reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Reglamentu (EB) Nr. 810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas, Įstatymas bei Aprašas.
20. Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą (t. y. visoje valstybių narių teritorijoje galiojančią vizą), nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – nagrinėdami prašymą konsulatai arba centrinės valdžios institucijos gali pagrįstais atvejais surengti pokalbį su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.
21. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; valstybių narių teritorijoje jau išbuvo tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama. Taip pat vizą išduoti atsisakoma, jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
22. Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato ir Įstatymo III skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos. Paminėto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų (1 p.), arba norėdamas gauti vizą, jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (2 p.). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr., pvz., ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12)).
23. Minėto reglamentavimo kontekste vertinant, ar užsienietis, siekiantis gauti nacionalinę vizą tikslu, kaip antai nurodytam pareiškėjo prašyme, t. y. darbas Lietuvos Respublikos įmonėje, kuri teikia tarpininkavimo pareiškimą, nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo, yra svarbios aplinkybės, susijusios tiek su pareiškėjo pareiškimų patikimumu, tiek su įmonės, kuri tarpininkauja dėl vizos išdavimo, vykdoma veikla bei užsieniečių įdarbinimo joje praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3733-624/2020), taip pat pagrįstų abejonių dėl dokumentų, kuriais inter alia (be kita ko) grindžiami jo pareiškimai, autentiškumo arba jų turinio teisingume buvimas / nebuvimas.
24. Ginčo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamą sprendimą priėmęs Ambasados pareigūnas, atsižvelgdamas į pareiškėjo pareiškimus, juos patvirtinti turinčius dokumentus, turėjo pagrindą vertinti, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, nes nustatė, kad: pareiškėjas prašyme išduoti nacionalinę vizą numatomo atvykimo į Lietuvą laiką nurodė 2022 m. sausio 5 d., tačiau darbo sutartyje nurodoma, kad pareiškėjas pradeda dirbti 2021 m. gruodžio mėn.; priimančiosios Bendrovės 2021 m. gruodžio 19 d. tarpininkavimo rašte numatyta pareiškėjo atvykimo data – 2022 m. sausio 10 d., tuo tarpu Darbo sutartis sudaryta ir pasirašyta 2021 m. spalio 1 d., o Užimtumo tarnybos leidimas dirbti sezoninį kelio darbininko darbą pareiškėjui išduotas 2021 m. gruodžio 1 d., nors leidžiama dirbti tik nuo 2021 m. gruodžio 15 d.; pareiškėjas pokalbio (interviu) metu kalbėjo (duomenys neskelbtini) kalba, nors Darbo sutartį pateikė surašytą ir pasirašytą lietuvių bei rusų kalbomis. Pokalbio metu pareiškėjas negalėjo nurodyti Bendrovės, su kuria sudarė ir pasirašė Darbo sutartį, kokius darbus atliks, kur ir kokiomis sąlygomis gyvens Lietuvoje; pareiškėjas nepateikė konsului jokių duomenų, kad pastate adresu: (duomenys neskelbtini), yra tinkamos gyventi patalpos, o Migracijos tarnybai pateiktame 2021 m. gruodžio 19 d. Tarpininkavimo rašte dėl vizos pareiškėjui gavimo Bendrovė nurodė, kad pareiškėjas bus apgyvendintas kitu adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau jokių duomenų apie šio buto savininkus, apie jų sutikimą ir pareiškėjo gyvenimą šiame bute (kartu su savininkais) nepateikė nei Migracijos tarnybai, nei konsului; pareiškėjas nurodė, kad kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengs priimančioji Bendrovė, tačiau šiam teiginiui patvirtinti pareiškėjas su prašymu pateikė Darbo sutartį, kuri nepagrindė, kad iki pirmojo darbo užmokesčio išmokėjimo pagal Darbo sutartį pareiškėjas turės lėšų pragyvenimui.
25. Teisėjų kolegija pažymi, jog kompetentingos institucijos prašymą dėl vizos išdavimo turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jeigu gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12)). Vizų kodekso 4 straipsnio 1–4 dalyse išvardytos kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su šio kodekso 32 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 6 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu, kuri matyti iš Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriomis kompetentingos institucijos įpareigojamos įvertinti prašymą išduoti vizą pateikusio asmens keliamą „nelegalios imigracijos riziką“, skirti „ypatingą dėmesį“ tam tikriems jo padėties aspektams ir nustatyti, ar kyla „pagrįstų abejonių“ dėl tam tikrų aplinkybių. Kompetentingos institucijos, be kita ko, turi diskreciją vertinti, ar kyla abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kad galėtų nustatyti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą (žr., pvz., ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).
26. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą apima pagrįstas abejones. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog Vizų kodekso VI priede nustatyta standartinė forma naudojama ir pranešant apie atsisakymą išduoti vizą (Vizų kodekso 32 str. 2 d.) ir šiuo atveju galioja pareiga kompetentingai institucijai pagrįsti savo sprendimą objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis. Be to, Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (2005/C 326/01) (toliau – ir Instrukcija) V skirsnyje (,,Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“) nurodyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga pirmiausiai patikrina pateiktus dokumentus, o paskui šiais dokumentais pagrindžia savo sprendimą dėl prašymo išduoti vizą. Taigi, bet kokius sprendimus (taip pat ir atsisakymą išduoti vizą) kompetentinga institucija turi priimti remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, taigi atitinkamai pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-73/2014; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje A858-619/2014). Asmuo apie tai yra informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, atitinkantys išvardintus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje.
27. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo abejonės dėl pirmosios instancijos teismo ir Užsienio reikalų ministerijos konsulinių pareigūnų objektyvumo nėra pagrįstos: minėta teisės norma pagrindą, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, sieja su pagrįsta, t. y. ne išgalvota, o objektyviai turinčia kilti abejone dėl užsieniečio pareiškimų patikimumo ir pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo. Nagrinėjamo ginčo atveju, kaip matyti iš atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, konsuliniam pareigūnui, priėmusiam byloje ginčijamą Sprendimą, būtent ir kilo abejonių dėl pareiškėjo pareiškimų, susijusių su nurodytu numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslu ir sąlygomis – sezoniniu darbu UAB „Tinkasas“ kelio darbininku – patikimumo, taip pat dėl pareiškėjo apgyvendinimo aplinkybių, jo pragyvenimui būtinų lėšų užtikrinimo, dėl pareiškėjo ketinimo išvykti iš Lietuvos teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos ir kt. Teisėjų kolegija pažymi, jog minėtų abejonių neišsklaidė ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl pareiškėjo darbo sutarties galiojimo, dėl Bendrovės skiriamų lėšų darbuotojų pragyvenimui, dėl jo apgyvendinimo, nes šie argumentai grindžiami tik pareiškėjo samprotavimais.
28. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad Ambasada pareiškėjo prašymą išnagrinėjo tinkamai, laikydamasi anksčiau išvardytų teisės aktų nuostatų: Ambasada suteikė pareiškėjui galimybę pagrįsti savo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo ir išsklaidyti konsulinio pareigūno abejones, nustatė objektyvias priežastis, kurių pagrindu nusprendė neišduoti vizos pareiškėjui, skundžiamame Sprendime nurodė aiškų atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindą; pagrindo vertinti, kad Ambasada šiuo atveju būtų peržengusi jai suteiktas diskrecijos ribas, ar pareiškėjo prašymą nagrinėjusi pažeidžiant procedūrines tokio pobūdžio prašymo nagrinėjimo taisykles, nėra, taigi, darytina išvada, kad Ambasada priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui vizą ir jį naikinti nėra pagrindo.
29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas 2021 m. gruodžio 21 d. jau buvo kreipęsis į Ambasadą, prašydamas išduoti nacionalinę vizą, kartu su prašymu pateikdamas tokius pačius dokumentus, kokius pateikė Ambasadai, teikdamas 2022 m. sausio 25 d. prašymą, ir Ambasada 2021 m. gruodžio 31 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui M. G. pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Šis Ambasados sprendimas įsiteisėjusiu 2022 m. balandžio 13 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-2831-631/2022 (apeliacinės instancijos bylos Nr. A-2613-624/2022) buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Kadangi, pakartotinai kreipdamasis į Ambasadą su 2022 m. sausio 25 d. prašymu, pareiškėjas pateikė tokius pačius dokumentus, kurie Ambasadai buvo teikiami pirmą kartą, Ambasada, priimdama skundžiamą Sprendimą, bei pirmosios instancijos teismas, tikrindamas šio Sprendimo teisėtumą, neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjo dokumentų vertinti kitaip, nei jie jau buvo įvertinti anksčiau.
30. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. G. (M. G.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Iveta Pelienė
Ernestas Spruogis
Skirgailė Žalimienė