Civilinė byla Nr. 2S-2104-555/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14658-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.5.11; 3.5.1; 3.5.26; 3.3.2.4

                             (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-23604-713/2019 pagal pareiškėjo M. P. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui S. U., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl antstolio veiksmų.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas M. P. kreipėsi į antstolį su 2019 m. rugpjūčio 29 d. skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikinti 2019 m. rugpjūčio 8 d. antstolio patvarkymą Nr. S-19001810.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Utenos apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), paskyrė jam 150,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-15-16-844/2015, neįvykdymo dieną nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki nutarties visiško įvykdymo. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-195-755/2019, antstolio atskirąjį skundą tenkino iš dalies ir padidino pareiškėjui skirtinos baudos dydį iki 200,00 Eur už kiekvieną uždelstą dieną, baudą išieškant valstybės naudai. Antstolis 2019 m. kovo 5 d. patvarkymu Nr. S-19-34-4155 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimu įvykdyti sprendimą nustatė pareiškėjui 10 dienų terminą nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 207 000,00 Eur skolą ir 406,73 Eur vykdymo išlaidas. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 4 d. pateikė skundą antstoliui. Antstolis, įvertinęs pareiškėjo išdėstytus argumentus, 2019 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu Nr. S-19001810 sumažino 2019 m. kovo 5 d. raginimu nustatytą 207 000,00 Eur skolą ir nusprendė, jog bauda pareiškėjui už nutarties nevykdymą skaičiuotina tik darbo dienomis ir baudos dydį nurodė 153 314,90 Eur. Pareiškėjas nesutinka su perskaičiuotu baudos dydžiu, kadangi įranga nebuvo naudojama kiekvieną darbo dieną. Pareiškėjo nuomone, laikinosios apsaugos priemonės pažeidžiamos, jeigu įmonė naudojasi savo ūkinėje-komercinėje veikloje UAB „Vespila“ nuosavybės teise priklausančiu turtu, todėl bauda gali būti skaičiuojama tik už pažeidimo dieną. Tuo tarpu antstolis nesiėmė jokių veiksmų, neatliko analizės apie įmonės veiklą, siekdamas nustatyti dienų skaičių, kai buvo atliktas pažeidimas. Pareiškėjas teigia, jog gamyboje naudojasi savo įmonei priklausančiais įrenginiais, pateikė paskaičiavimus, kad UAB „Vespila“ nuosavybės teise priklausančia maišykle naudojosi tik 104,51 dienas, todėl baudos dydį paskaičiavo 20 900,00 Eur. Prašė antstolio patvarkymą dėl 153 314,90 Eur baudos panaikinti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos naudai bus pervesta per daug piniginių lėšų už paskaičiuotą baudą, t. y. apie 143 900,00 Eur suma, ir atsižvelgiant į išieškotojo teisinio statuso specifiką, tokios didelės sumos atgręžtinis vykdymas būtų itin komplikuotas, užtruktų ilgą laikotarpį, o tai lemtų skolininko interesų pažeidimą.

3.       Suinteresuotas asmuo antstolis S. U. 2019 m. rugsėjo 6 d. priėmė patvarkymą, kuriuo nutarė netenkinti pareiškėjo skundo ir jį kartu su vykdomąja byla perduoti teismui. Patvarkyme nurodė, kad skundas nepagrįstas, kadangi antstolis skaičiavo visas dienas nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties visiško įvykdymo, nes UAB „Aksa“ pateikta lentelė dėl UAB „Vespila“ priklausančios įrangos naudojimo nėra tikslus įrodymas, jog skolininkė UAB „Aksa“ ne visas darbo dienas naudojasi UAB „Vespila“ priklausančia įranga. Prašymo sustabdyti vykdomąją bylą netenkino, kadangi toks skolininko prašymas nėra nei CPK 626 straipsnyje, nei CPK 627 straipsnyje įtvirtintas vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas.

4.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos nesutiko su skundu, kadangi pateikti skaičiavimai dėl UAB „Vespila“ priklausančių maišyklių naudojimo perdangų gamybai ir tik nežymiam kiekiui vertinti kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs. Aplinkybė, kad patvarkymo vykdymas sukelia pareiškėjui nepatogumus, nėra pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir stabdyti vykdomąją bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjo M. P. skundą dėl antstolio S. U. veiksmų atmetė.

6.       Dėl baudos skaičiavimo. Teismas nurodė, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 6,7,8 ir 12 punktuose nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių pasekmes reguliuoja CPK 145 straipsnio 9 dalis, kuri yra specialioji norma CPK 771 straipsnio 6 dalies atžvilgiu, t. y. sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo už teismo nutarties nevykdymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmiausiai turi būti vadovaujamasi specialiąja norma – CPK 145 straipsnio 9 dalimi, o CPK 771 straipsnis taikytinas tiek, kiek nesureguliuota CPK 145 straipsnio 9 dalimi, o CPK 771 straipsnis taikytinas tiek, kiek nesureguliuoja CPK 145 straipsnio 9 dalimi ir kiek neprieštarauja joje išdėstytai normai.

7.       Teismas, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 6 dalies norma, pasisakė, kad įstatymas konkrečiai nurodo, jog bauda už sprendimo nevykdymą yra skiriama už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną. Į kalendorinėmis dienomis skaičiuojamą terminą įeina ne darbo dienos (šeštadienis ir sekmadienis) ir švenčių dienos, tačiau antstolis 2019 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu baudos dydį sumažino, neįskaičiuodamas šeštadienių ir sekmadienių bei švenčių dienų, vadovaudamasis ne pareiškėjo pateikta lentele dėl skaičiuotų pažeidimo dienų, o – sąžiningumo, protingumo principais, kas atitinka CPK 634 straipsnio nuostatas dėl aktyvios pagalbos šalims ginti jų teises bei įstatymo saugomus interesus.

8.       Nagrinėjamu atveju skaičiuojama bauda ne už pažeidimo dieną, o už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną, todėl teismas sprendė, kad pripažinti neteisėtu antstolio 2019 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymo nėra pagrindo.

9.       Dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Teismas nurodė, kad skundas pateiktas dėl baudos dydžio ir jos paskaičiavimo, siekiant nepervesti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos naudai per daug piniginių lėšų, tačiau tai nelemia nei privalomo, nei fakultatyvaus vykdymo veiksmų sustabdymo, todėl konstatavo, jog antstolis pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl vykdomosios bylos sustabdymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

10.       Atskiruoju skundu pareiškėjas M. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti 2019 m. rugpjūčio 8 d. antstolio S. U. patvarkymą Nr. S-19001810. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų nustatytomis aplinkybėmis, ignoravo aktualius kasacinio teismo išaiškinimus, todėl netinkamai taikė civilinio proceso normas. Nagrinėjamu atveju Utenos apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), aiškiai konstatavo, jog atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką, pareiškėjui bauda yra skiriama CPK 145 straipsnio 9 dalies pagrindu. Panevėžio apygardos teismas, spręsdamas dėl Utenos apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo pripažino, kad bauda yra skiriama už kiekvieną pažeidimo dieną.

10.2.                      Tiek CPK straipsnio 9 dalyje, tiek ir kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad bauda už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą yra skiriama už kiekvieną pažeidimo dieną. CPK 145 straipsnio 9 dalyje ir CPK 771 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos skirtingos formuluotės dėl baudos terminų. Pastarojoje normoje bauda yra skiriama už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną, o CPK 145 straipsnio 9 dalyje – bauda skiriama už kiekvieną pažeidimo dieną.

10.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 771 straipsnio 5 dalies normą, ignoruodamas tai, kad šiuo atveju ginčo santykį reguliuoja specialioji teisės norma, kuri numato, kad bauda yra skiriama už pažeidimo dieną, ką konstatavo ir Utenos apylinkės teismas bei Panevėžio apygardos teismas, kuomet sprendė dėl baudos paskyrimo. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 771 straipsnio 5 dalį, kadangi bauda nebuvo paskirta išieškotojo naudai, kaip to reikalauja minėtoji teisės norma, kadangi pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį, bauda priteisiama valstybės naudai.

10.4.                      Nei pirmosios instancijos teismas, nei antstolis nevertino aktualių faktinių aplinkybių ir nenustatinėjo konkretaus pažeidimo termino. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nevykdoma (laikinosios apsaugos priemonės yra pažeidžiamos) kiekvieną dieną, net ir tuomet, kai objektyviai neįmanoma, jog įmonė naudotųsi UAB „Vespila“ priklausančiu turtu. Tokia išvada yra visiškai nesuderinama su pritaikytomis priemonėmis. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, o pareiškėjui yra nesuprantama, kokie konkrečiai veiksmai yra draudžiami. Šiuo atveju neegzistuoja nuolatinis, tęstinis pažeidimas, nors pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių ir nelaikė svarbiomis, tačiau tokia pozicija yra nesuderinama su teisiniu reguliavimu ir teismų praktika.

10.5.                      Tiek antstolis, tiek ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kuri yra žinoma ir įrodyta, t. y., kad UAB „Vespila“ įranga nėra naudojama kiekvieną darbo dieną. Antstolis niekuomet neatliko įrangos identifikavimo veiksmų, neatliko išsamios analizės, siekdamas nustatyti konkretų tos įrangos naudojimo dienų skaičių. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, kad bauda turi būti skaičiuojama už kiekvieną dieną. Priešingai, tiek CPK, tiek kasacinio teismo bei kitų institucijų pateikti išaiškinimai įpareigoja tiek teismą, tiek antstolį nustatyti konkretų pažeidimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) laikotarpį, už kurį gali būti skiriama bauda.

11.       Suinteresuotas asmuo antstolis S. U. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo M. P. atskirąjį skundą, kuriuo prašo jo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad antstolis skundžiamu patvarkymu, kuriuo yra perskaičiuotos Utenos apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. išduotu vykdomuoju raštu skolininkei AB „Aksa“ generaliniam direktoriui M. P. paskirtos baudos dydis, t. y. 207 000,00 Eur baudos dydis sumažintas iki 164 800,00 Eur sumos, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Aksa“ dirbo ne visas dienas, t. y. nedirbo savaitgaliais, šventinėmis dienomis, vadovaujantis CPK 634 straipsniu, sąžiningumo, protingo principais. Be to, skolininko pateikti skaičiavimai dėl UAB „Vespila“ priklausančio turto naudojimo UAB „Aksa“ ūkinėje-komercinėje veikloje, nėra tikslus įrodymas, kad skolininkė UAB „Aksa“ ne visas darbo dienas naudojosi UAB „Verspila“ priklausančia įranga. Dėl to, vadovaujantis šiais skaičiavimais, baudos dydis negali būti perskaičiuojamas. Tuo tarpu atliekant teismo nutarties vykdymo / nevykdymo patikrinimą, antstolis tik fiksuoja faktą, įstatymai nėra numatę jam pareigos nurodytam faktui užfiksuoti kviesti specialistus ar imtis kokių tai papildomų veiksmų.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumas ir teisėtumas.

14.       Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

15.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1516-844/2015 (dabar Nr. 2-7-844/2019), ieškovės UAB „Vespila“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintas ir uždrausta atsakovei AB „Aksa“ savo ūkinėje-komercinėje veikloje (gelžbetonio ir betono gaminių gamyboje) naudotis ieškovei UAB „Vespila“ nuosavybės teise priklausančiu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nutartis įsitiesėjo 2016 m. kovo 2 d. Utenos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal antstolio S. U. pareiškimą dėl baudos paskyrimo, AB „Aksa“ generaliniam direktoriui M. P. paskirta 150,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį dieną, nuo 2016 metų gegužės 5 d., iki Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties visiško įvykdymo. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-195-755/2019 AB „Aksa“ generaliniam direktoriui paskirtą baudą padidino iki 200,00 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių dieną (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

16.       Iš nagrinėjamos bylos ir vykdomosios bylos duomenų Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolio S. U. kontoroje yra priimtas Utenos apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2VP-486-844/2019 dėl 200,00 Eur baudos už kiekvieną uždelstą įvykdyti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį dieną, skaičiuojant nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties visiško įvykdymo, iš skolininko akcinės bendrovės „Aksa“ generalinio direktoriaus M. P. išieškojimo valstybės naudai (v. b. l. 2). Antstolis S. U. 2019 m. kovo 5 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą ( v. b. l. 4), taip pat atliko kitus priverstinio vykdymo veiksmus. Skolininkas AB „Aksa“ generalinis direktorius M. P. 2019 m. rugpjūčio 2 d. pateikė paaiškinimą dėl baudos skaičiavimo ir baudos dydžio (v. b. l. 80-82). Antstolis, atsižvelgęs į tai, kad skolininkas jau yra sumokėjęs 11 485,10 Eur, taip pat į sąžiningumo ir protingumo principus, 2019 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu perskaičiavo paskaičiuotos baudos dydį ir sumažino ją nuo 207 000,00 Eur iki 153 314,90 Eur (v. b. l. 87-88). Pareiškėjas M. P. pateikė skundą dėl antstolio S. U. veiksmų, kuriuo prašo sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikinti 2019 m. rugpjūčio 8 d. antstolio patvarkymą Nr. S-19001810. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs antstolio neteisėtų veiksmų, priimant skundžiamą patvarkymą bei nesustabdžius vykdomosios bylos, pareiškėjo skundą atmetė.

17.       Apeliantas (pareiškėjas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuris grindžiamas iš esmės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis skolininkas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, nevykdymo pasekmes, kadangi nepagrįstai taikė CPK 771 straipsnio 5 dalies nuostatas, numatančias, jog bauda yra skiriama už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimo ar privalomojo nurodymo dieną, bet ne specialiosios normos CPK 145 straipsnio 9 dalies nuostatas, numatančias, kad bauda yra skiriama už kiekvieną pažeidimo dieną, t. y. apeliantas įrodinėja, kad antstolis skundžiamu patvarkymu apskaičiuodamas baudos dydį, turėjo nustatyti konkretų dienų skaičių, kuomet AB „Aksa“ naudojosi UAB „Vespila“ nuosavybės teise priklausančiu turtu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ribas, t. y. tai, kad apeliantas nėra nurodęs jokių argumentų dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pasisakyta dėl vykdomosios bylos sustabdymo, pasisako tik atskirojo skundo ribose – dėl įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu paskirtos baudos apskaičiavimo (CPK 320, 338 straipsniai).

18.       Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio vykdymo veiksmus atlieka antstolis – valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

19.       Teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.

20.       Jau minėta, kad apeliantas įrodinėja, jog antstolis S. U., priimdamas ginčijamą 2019 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymą Nr. S-19001810, kuriuo perskaičiuotas Utenos apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. išduotu vykdomuoju raštu skolininkui AB „Aksa“ generaliniam direktoriui – pareiškėjui (apeliantui) M. P. paskirtos baudos dydis, t. y. 207 000,00 Eur baudos dydis sumažintas iki 164 800,00 Eur, netinkamai apskaičiavo baudos dydį, kadangi, vadovaujantis CPK 145 straipsnio 9 dalies nuostata, nenustatinėjo konkretaus dienų skaičiaus, kuomet buvo pažeidžiamos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

21.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, taip pat nagrinėjęs klausimą dėl baudos AB „Aksa“ tuo metu ėjusio generalinio direktoriaus pareigas E. B. atžvilgiu paskyrimo už Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nutarties nevykdymą, t. y. dėl baudos už analogiškų laikinųjų apsaugos priemonių (draudimo naudotis įranga) nevykdymą tik kitam subjektui – buvusiam įmonės vadovui, išaiškino, kad tais atvejais, kai nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – uždraudimo atlikti veiksmus, kuriuos gali atlikti tik pats įpareigotas asmuo, vykdo antstolis, bauda už jų nevykdymą skiriama CPK 145 straipsnio 9 dalies pagrindu ir išieškoma į valstybės biudžetą. Toje pačioje nutartyje, kasacinis teismas taip pat pasisakė, kad teismo nutarties skirti CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytas laikinąsias apsaugos priemones nevykdymo pasekmes reguliuoja CPK 145 straipsnio 9 dalis. Tai yra specialioji norma CPK 771 straipsnio 5 dalies atžvilgiu, todėl, sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo už tokios teismo nutarties nevykdymą, pirmiausia turi būti vadovaujamasi specialiąja norma – CPK 145 straipsnio 9 dalimi, o CPK 771 straipsnis taikytinas tiek, kiek nesureguliuota CPK 145 straipsnio 9 dalimi ir kiek neprieštarauja joje išdėstytai normai.

22.       Atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apelianto atskirojo skundo argumentais, kad, sprendžiant klausimą dėl baudos už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą paskyrimo ir jos apskaičiavimo, turi būti vadovaujamasi CPK 145 straipsnio 9 dalimi, kuri yra specialioji norma CPK 771 straipsnio 5 dalies atžvilgiu. Kita vertus, šiuo konkrečiu atveju, nors pirmosios instancijos teismas ir nepagrįstai vadovavosi CPK 771 straipsnio 5 dalies nuostata, byloje nustatytų aplinkybių visuma taip pat nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad dėl šio pažeidimo, t. y. netinkamai pritaikius proceso teisės normą, buvo neteisingai išspręsta byla.

23.       Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra ne bet koks proceso teisės normų pažeidimas, o tik toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Neteisingas bylos išsprendimas gali apimti tiek materialiai neteisingą bylos rezultatą, tiek esminį byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių suvaržymą, dėl kurio lieka neatskleista bylos esmė, jei toks pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

24.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip tą patvirtina tiek Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, tiek byloje esantys duomenys, Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi AB „Aksa“ atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas savo ūkinėje-komercinėje veikloje (gelžbetonio ir betono gaminių gamyboje) naudotis UAB „Vespila“ nuosavybės teise priklausančiu turtu, siekiant užkirsti kelią tolimesniems veiksmas, sukeliantiems UAB „Vespila“ turtui realią žalą. Jau minėta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-199-248/2017, pakeitė Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-1522-436/2016, konstatavus, kad AB „Aksa“ savo ūkinėje-komercinėje veikloje naudojasi UAB „Vespila“ priklausančio turtu – Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartyje Nr. 2-1516-844/2015 nurodytais įrengiamais (jų dalimi), ir paskyrė ankstesniam AB „Aksa“ vadovui 150,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2016 m. gegužės 5 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vieši Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad nuo 2016 m. gegužės 5 d. AB „ Aksa“ generaliniu direktoriumi paskirtas M. P.. Antstolis nustatęs, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis ir toliau nėra vykdoma, ir surašęs sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kreipėsi į teismą dėl baudos AB „Aksa“ generalinio direktoriaus pareigas einančiam M. P. už Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties nevykdymą paskyrimo. Tiek Utenos apylinkės teismas, nagrinėjęs klausimą dėl baudos paskyrimo AB „Aksa“ generaliniam direktoriui M. P. už Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nutarties nevykdymą, tiek Panevėžio apygardos teismas, apeliacine tvarka peržiūrėjęs paskirtos baudos pagrįstumą ir teisėtumą, kurių pagrindu ir yra išduotas vykdomasis raštas dėl baudos išieškojimo iš skolininko M. P. valstybės naudai, taip pat yra konstatavę, kad UAB „Vespila“ priklausantis turtas iki šiol yra naudojamas AB „Aksa“ ūkinėje-komercinėje veikloje. Atitinkamai nėra pagrindo sutikti su apelianto įrodinėjama aplinkybe, kad antstolis, apskaičiuodamas išieškomos baudos dydį, yra netinkamai jį apskaičiavęs – nenustačius konkrečių dienų, kuomet nebuvo pažeidžiama nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. ginčo įranga nebuvo naudojama AB „Aksa“ veikloje, kadangi priešingos faktinės aplinkybės jau yra konstatuotos įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Kitaip tariant, šiuo konkrečiu atveju, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – nenaudojimas AB „Aksa“ savo ūkinėje-komercinėje veikloje kitam juridiniam asmeniui priklausančios įrangos, reiškia ne ką kitą, kaip ginčo įrangos demontavimą ir nenaudojimą AB „Aksa“ ūkinėje-komercinėje veikloje (įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustačius, kad ginčo įranga yra fiziškai ir funkciškai susieta su AB „Aksa“ turimais įrenginiais), t. y. tinkamas laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas būtų tokios įrangos nenaudojimas (jos demontavimas ir saugojimas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo kitame tarp AB „Aksa“ ir UAB „Vespila“ kilusiame teisminiame ginče).

25.       Jau minėta, kad aplinkybė, jog AB „Aksa“ savo veikloje naudojasi kitam juridiniam asmeniui priklausančia įranga, yra konstatuota įsiteisėjusiais teismų sprendimais, ko pasėkoje šios įmonės vadovui ir buvo paskirta bauda, t. y. už kiekvieną uždelstą įvykdyti dieną iki skolininkė nustos naudotis ginčo įranga (šiuo atveju skolininko traktuojamas pažeidimas trunka tęstinį laikotarpį, t. y. delsiant vykdyti laikinąsias apsaugos priemones nuo pat jų pritaikymo AB „Aksa“ atžvilgiu, šiai nenustojant naudotis ginčo įranga). Byloje duomenų apie tai, kad po Panevėžio apygardos teismo nutarties priėmimo (2019 m. vasario 15 d.) ginčo įranga būtų atskirta nuo AB „Aksa“ sumontuotos gamybinės linijos ir nenaudojama AB „Aksa“ veikloje, nėra. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismo vertinumu, pateikta į bylą lentelė, kurioje, apelianto teigimu, yra nurodytas dienų skaičius, kuomet AB „Aksa“ nesinaudojo ginčo įranga, nesant byloje duomenų apie tai, kad ginčo įranga yra demontuota ir saugoma atskirai nuo kitų AB „Aksa“ įrenginių ar gamybos linijos, nelaikytina pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu apelianto (skolininko) įrodinėjamas aplinkybes apie ginčo įrangos nenaudojimą.

26.       Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo daryti išvadą, kad antstolio, perskaičiuotas iš skolininko (apelianto) išieškomos baudos dydis yra nepagrįstas, o antstolio veiksmai, skaičiuojant baudos dydį už kiekvieną pažeidimo dieną, t. y. uždelsimą įvykdyti laikinąsias apsaugos priemones – nustoti naudotis ginčo įranga, yra neteisėti, todėl skolininkui neįrodžius antstolio veiksmų neteisėtumo, priimant ginčijamą patvarkymą, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutarti pagrįstai atmestas skolininko skundas dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nustatytas procesinių teisės normų pažeidimas, t. y. netinkamos civilinio proceso normos taikymas, aptartų bylos aplinkybių kontekste (nenustačius byloje aplinkybių, kad AB „Aksa“ savo veikloje nenaudotų ginčo įrangos), nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi nėra pagrindo spręsti, jog dėl netinkamai pritaikytų procesinės teisės normų šiuo konkrečiu atveju galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla.

27.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti, nenustatyta, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas