Administracinė byla Nr. I3-599-872/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03863-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.5.1; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 17 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė
sekretoriaujant Gitanai Jasilionienei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatei J. R. ir direktoriui R. M.,
atsakovo atstovui R. M.,
liudytojams E. R. ir V. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gaisatras“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja UAB „Gaisatras“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau - VMI) nuo 2014-01-01 iki 2016-12-31 atliko UAB „Gaisatras“ PVM, pelno mokesčio (toliau - PM), gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM), valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau - VSD įmokos) ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau - PSD įmokos) apskaičiavimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir 2020 m. birželio 23 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo papildomai apskaičiavo 16 239,57 Eur, iš jų 11 949,93 Eur PVM, 1 629 Eur PM, 725,90 Eur GPM,1 499,20 Eur VSD ir 435,54 Eur PSD įmokų. Nesutikdama su patikrinimo aktu, pareiškėja VMI pateikė rašytines pastabas.
Nurodo, kad VMI, išnagrinėjusi patikrinimo aktą ir pareiškėjos pateiktas pastabas, 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. (44.1)-FR0682-385 pakeitė patikrinimo aktą, t. y. vietoje apskaičiuoto 11 949,93 Eur PVM, apskaičiavo 12 017,71 Eur PVM; vietoje apskaičiuoto 1 629 Eur PM, apskaičiavo 356,16 Eur PM; vietoje apskaičiuoto 725,90 Eur GPM, apskaičiavo 2 263,87 Eur GPM; vietoje apskaičiuotų 1 934,74 Eur VSD ir PSD įmokų, apskaičiavo 6 033,67 Eur VSD ir PSD įmokų. Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 36 str. 2 dalies, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 str. 1 dalies, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 56 straipsnio, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 1 d. 2 punkto, 97 str. 2 dalies nuostatomis, UAB „Gaisatras“ apskaičiavo 722,68 Eur GPM, 4 091,58 Eur PVM, 115,49 Eur PM delspinigių. VMI, vadovaudamasi PVMĮ123 str. 2 dalies, MAĮ 139 str. 1 dalies ir 140 str. 1 dalies nuostatomis, UAB „Gaisatras“ skyrė 50 proc. dydžio 1131 Eur GPM, 6 008 Eur PVM ir 178 Eur PM baudas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 str. 2 dalies, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 19 str. 1 dalies nuostatomis, UAB „Gaisatras“ skyrė 50 proc. priskaičiuotų VSD ir PSD įmokų dydžio 2 337 Eur VSD ir 679 Eur PSD įmokų baudas.
Paaiškina, kad pareiškėja 2020-10-15 apskundė VMI 2020-09-28 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nei pačiame skunde, nei skundo nagrinėjimo metu nenurodė ir nepatvirtino, jog sutinka su dalimi VMI 2020-09-28 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) priskaičiuotų mokesčių, todėl nei centrinis mokesčių administratorius, nei Mokestinių ginčų komisija negalėjo vienašališkai nuspręsti, jog UAB „Gaisatras“ 2020-10-15 skundu ginčijo tik dalį priskaičiuotų mokesčių, o ne visus. Pažymi, kad nors 2020-10-15 skunde pareiškėja pateikė nesutikimo motyvus tik dėl dalies VMI 2020-09-28 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) priskaičiuotų mokesčių, o likusios nesutikimo su sprendimu dalies nemotyvavo (skundo dalis be motyvų), tačiau nesant aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšto UAB „Gaisatras“ sutikimo dėl dalies priskaičiuotų mokesčių, šių aplinkybių net nesiaiškinus skundo nagrinėjimo metu, nebuvo jokio teisinio pagrindo nuspręsti, jog UAB „Gaisatras“ apskundė tik dalį VMI 2020-09-28 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Mano, kad skundžiamame sprendime nepagrįstai padaryta išvada, jog pareiškėja inicijavo mokestinį ginčą tik dėl 0 PVM tarifo taikymo ir apskaičiuotų 10595,76 Eur PVM bei su juo susijusių sumų, nes UAB „Gaisatras“ apskundė visą (o ne dalį) VMI 2020-09- 28 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad pareiškėja 2020-10-15 skundu apskundė visą VMI 2020-09-28 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl tiek VMI, tiek Mokestinių ginčų komisijai išnagrinėjus UAB „Gaisatras“ skundus liko neišspręstas likusios VMI 2020-09-28 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies patvirtinimo klausimas ir tokiu būdu UAB „Gaisatras“ 2020-10-15 skundas liko nepilnai išnagrinėtas. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad dalis 2020-10-15 UAB „Gaisatras“ skundo liko neišnagrinėta ir skundžiamame sprendime dėl likusios dalies patvirtinimo / nepatvirtinimo nepasisakyta, skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas ir grąžintas nagrinėti iš naujo.
Nesutinka su atsakovės skundžiame sprendime pateikta išvada, jog mokestinio patikrinimo metu nepateikta pakankamai įrodymų, jog prekės buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, todėl mokesčių administratorius pagrįstai sandorius apmokestino standartiniu PVM tarifu.
Pažymi, kad nei mokesčių administratorius, nei Mokestinių ginčų komisija neneigia paties ginčo prekių tiekimo, t. y. prekės disponuoti kaip savininkui perdavimo įmonėms „Top Target LTD“ ir „Top Building supplies limeted“, patvirtindami, kad minėti tiekimai pagrįstai apmokestinti standartiniu PVM tarifu, tačiau šiuo atveju ginčas tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus kilo dėl vienos iš esminių sąlygų (reikalavimų), numatytų PVM direktyvos 138 straipsnio 1 dalyje (PVM įstatymo 49 str. 1 d.) įvykdymo, būtent dėl prekių išgabenimo iš tiekimo valstybės narės.
Teigia, kad nors pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius prekių išgabenimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos (CMR važtaraščius, sutartis, sąskaitas-faktūras, atsiskaitymo už prekes bankinius išrašus, skolų suderinimo aktus ir t.t.), tačiau skundžiamu sprendimu konstatuota, kad nepakanka įrodymų, patvirtinančių, jog prekės buvo išgabentos iš šalies teritorijos.
Mano, kad skundžiamame sprendime nepagrįstai prioritetas suteiktas trečiųjų asmenų paaiškinimams, pateiktiems pagal siaurus, netinkamai suformuluotus mokesčių administratoriaus klausimus, o neatitikimai CMR važtaraštyje nepagrįstai traktuoti kaip esminiai, nors sandorių šalys viena kitai neturi jokių pretenzijų, o prekių gavėjai patvirtina, jog prekės iš UAB „Gaisatras“ buvo nugabentos ir gautos Didžiojoje Britanijoje.
Nurodo, kad 2016 m. vasario 26 d. tarp UAB „Gaisatras“ ir „Top Building supplies Limited“ buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis dėl statybinių ir komplektavimo medžiagų tiekimo, 2016-05-10 buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), o „Top Building supplies Limited“ pagal ją iš dalies atsiskaitė bankiniais pavedimais, dėl likusios dalies buvo 2016-10-01 pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kas patvirtina, kad prekės buvo pirkėjui perduotos - visi šie rašytiniai įrodymai mokesčių administratoriui ir Mokestinių ginčų komisijai nesukėlė jokių abejonių.
Nesutinka su Mokesčių administratoriaus ir Mokestinių ginčų komisijos teiginiais, kad CMR važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) nepatvirtina, jog prekės buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, atsižvelgiant į tai, kad važtaraštyje nurodytas vežėjas - UAB „Litwest Lumber“ nepatvirtino prekių vežimo, o važtaraštyje nurodytos transporto priemonės savininkė UAB „Valdema“ nevykdė sandorių su UAB „Gaisatras“. Teigia, kad nors UAB „Litwest Lumber“, el. laišku atsakydama į VMI paklausimą, 2019-10-10 paaiškinimu nepatvirtino prekių vežimo, tačiau CMR važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) yra išduotas būtent UAB „Litwest Lumber“, šis važtaraštis atitinka visus CMR važtaraščio, kaip griežtos atskaitomybės dokumento, rekvizitus, jame yra UAB „Litwest Lumber“ spaudas ir vyr. finansininkės spaudas bei parašas. Pažymi, kad UAB „Litwest Lumber“, pateikdama 2019-10-10 paaiškinimą ir neigdama santykius su UAB „Gaisatras“, nenurodė ir nepaaiškino, kodėl buvo išduotas CMR važtaraštis Nr. 0006, kuris patvirtintas įmonės spaudu ir atstovo parašu, o šių aplinkybių mokesčių administratorius toliau nesiaiškino. Paaiškina, kad UAB „Litwest Lumber“ 2019-10-10 paaiškinimu patvirtino, jog turėjo santykius su „Top Building supplies Limited“, tačiau tik kaip tarpininkai per UAB „TP LOGISTICS“, o įvertinus 2019-10-09 VMI paklausimo, siųsto UAB „Litwest Lumber“, turinį, akivaizdu, jog UAB „Litwest Lumber“ konkrečiai atsakė tik į tuos klausimus, kurie buvo pateikti paklausime ir todėl nurodė, kad tiesioginių santykių su UAB „Gaisatras“ neturėjo, nes VMI paklausimas buvo suformuluotas per siaurai ir neapėmė turėtų santykių per tarpininkus.
Nurodo, kad vertinant 2019-10-11 VMI paklausimą UAB „Valdema“, akivaizdu, kad klausimai buvo suformuluoti per siauri, neapimantys santykių per tarpininkus, dėl ko į paklausimą atsakydama UAB „Valdema“ ir nurodė, kad tiesioginių santykių su UAB „Gaisatras“ neturėjo. Ir nors 2019-10-18 ei. laiške UAB „Valdema“ patvirtino, jog ji dirba su ekspedicijomis.
Mano, kad mokesčių administratorius, pateikdamas siaurus ir ribotus klausimus tretiesiems asmenims, suklaidino juos ir tuo pačiu neatskleidė visos prekių tiekimo grandinės, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB „Gaisatras“ prekių neišvežė į Didžiąją Britaniją, nepaisant to, kad „Top Building supplies Limited“ direktorius CMR važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, jog prekės buvo pristatytos, o trečiųjų šalių pateiktuose dokumentuose, nors ir su tam tikrais neatitikimais, užfiksuotas prekių išvežimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
Atkreipia dėmesį, kad Jungtinės Karalystės mokesčių administratorius nepatvirtino, jog prekės nebuvo atgabentos į Didžiąją Britaniją, o mokesčių administratorius apsiribojo tik gautu atsakymu, jog „Top Building supplies Limited“ veikla nutraukta ir nepateikė prašymo gauti su šiuo sandoriu susijusius dokumentus iš Didžiosios Britanijos įmonės dokumentų archyvų.
Nesutinka su skundžiamo sprendimo išvadomis, kad vežėjų pateikti dokumentai ir paaiškinimai nepatvirtina prekių, skirtų „Top Target LTD“, išgabenimo į Didžiąją Britaniją. Pažymi, kad UAB „Gaisatras“ pateikė galiojančius ir nenuginčytus CMR važtaraščius, kuriuose ne tik užfiksuotas prekių, skirtų „Top Target LTD“, išgabenimas į Didžiąją Britaniją, bet ir „Top Target LTD“ patvirtinimai, jog prekes Didžiojoje Britanijoje gavo.
Atkreipia dėmesį, kad mokesčių administratorius vežėjams UAB „EDU“, UAB „TODEMA“, UAB „GETtrans“ pateikė siaurus, itin konkrečius klausimus tretiesiems asmenims, suklaidino juos ir tuo pačiu neatskleidė visos prekių tiekimo grandinės, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB „Gaisatras“ prekių neišvežė į Didžiąją Britaniją, nepaisant to, kad „Top Target LTD“ CMR važtaraščiuose patvirtino, jog prekės buvo pristatytos, o trečiųjų šalių pateiktuose dokumentuose, nors ir su tam tikrais neatitikimais, užfiksuotas prekių, skirtų „Top Target LTD“ išvežimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
Pabrėžia, kad Jungtinės Karalystės mokesčių administratorius nepatvirtino, jog prekės nebuvo atgabentos į Didžiąją Britaniją, o mokesčių administratorius apsiribojo tik gautu atsakymu, jog „Top Target LTD“ adresas šiuo metu nežinomas ir su jos direktoriumi nepavyko susisiekti.
Pažymi, kad skundžiamame sprendime daug dėmesio skirta neatitikimams ir klaidingiems duomenims CMR važtaraščiuose, tuo neakivaizdžiai nesąžiningumu kaltinant UAB „Gaisatras“. Paaiškina, kad CMR važtaraščius sudaro ir išrašo vežėjai, o ne UAB „Gaisatras“, todėl UAB „Gaisatras“ negali ir neturi atsakyti už vežėjų ir / ar tarpininkų padarytas klaidas pildant dokumentus, nes UAB „Gaisatras“ prekes perdavė vežėjui, o vėliau gavo CMR važtaraščius, patvirtinančius, kad prekės buvo nugabentos ir perduotos pirkėjui Didžiojoje Britanijoje.
Mano, kad skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėja neįrodė prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Paaiškina, kad patikrinimo metu UAB „Gaisatras“ pateikė ne tik CMR važtaraščius, kuriuose užfiksuotas prekių išvežimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, bet ir prekių gavėjų patvirtinimai, jog prekės buvo pristatytos į Didžiąją Britaniją, bet ir kitus įprastus su pirkimo-pardavimo sandoriu susijusius dokumentus (pvz. sąskaitas faktūras, atsiskaitymo už prekes dokumentus, skolų suderinimo aktus ir t.t.).
Nurodo, kad prekes, kurioms pritaikytas 0 PVM tarifas, įsigijo užsienio įmonės „Top Target LTD“ ir „Top Building supplies limited“, kurios Lietuvoje nevykdė jokios veiklos, šios įmonės veikė ir veiklą vykdė išimtinai tik Didžiosios Britanijos teritorijoje, todėl nesant jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad Lietuvoje įsigijusios prekes šios įmonės tas prekes ir paliko Lietuvoje, o ne išgabeno veiklos vykdymui į Didžiąją Britaniją, pareiškėjo nuomone, nebuvo jokio teisinio pagrindo, remiantis vien tik prielaidomis dėl neatitikimų dokumentuose, konstatuoti, kad prekės nebuvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
Nurodo, kad skundžiamame sprendime konstatuota, kad UAB „Gaisatras“ sandorių sudarymo laikotarpiu elgėsi nesąžiningai ir nerūpestingai, nesiėmė jokių priemonių, kad įsitikintų, jog nedalyvauja sandoriuose, susijusiuose su sukčiavimu PVM srityje, o vertinant jos darbuotojų giminystės ryšius, būdama atidi ir rūpestinga galėjo žinoti, jog pirkėjas sukčiauja.
Teigia, kad mokestinio patikrinimo metu pareiškėja pateikė įrodymus, iš kurių matyti, kad pirkimo pardavimo teisiniuose santykiuose buvo sąžininga ir veikė teisėtai.
Pažymi, kad UAB „Gaisatras“, vykdydama prekių pirkimo-pardavimo sutartis, rūpinosi prekių tiekimu pirkėjams, parduotas prekes perdavė vežėjams, po prekių pristatymo gavo tai patvirtinančius dokumentus (CMR važtaraščius), kuriuose pirkėjas patvirtino prekių pristatymą, bendravo su pirkėju po prekių pristatymo, vyko į Didžiąją Britaniją ir pasirašė tarpusavio skolos suderinimo aktą, kuris taip pat patvirtino, jog prekės buvo pristatytos.
Teigia, kad pareiškėja buvo pakankamai atidi ir rūpestinga, sudarydama sandorius, o sandorių sudarymo metu nebuvo jokių aplinkybių, kurios būtų leidusios įtarti, kad pirkėjai sukčiauja PVM srityje, todėl mano, kad nepagrįstai skundžiamame sprendime konstatuota, kad UAB „Gaisatras“ elgėsi nesąžiningai, nes įrodymų, reikalingų 0 proc. PVM tarifo taikymui neturėjimas ar nepakankamas turėjimas, nėra prilyginamas nesąžiningumui, kaip tai suprantama teismų praktikoje (Teisingumo Teismo sprendimas byloje Teleosplc ir kt. Nr. C-409/04).
Kategoriškai nesutinka su išvada, jog pareiškėja nebendradarbiavo su mokesčiu administratoriumi. Teigia, kad viso mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriui tiek žodžiu, tiek raštu buvo aktyviai teikiami paaiškinimai, laiku ir tinkamai siunčiami prašomi dokumentai, komunikuojama su patikrinimą atliekančiais pareigūnais tiek ei. paštu, tiek telefonu.
Mano, kad epizodinis, vienkartinis dalies dokumentų nepateikimas pagal nurodymą negali būti laikomas nebendradarbiavimu, ypač atsižvelgiant į tai, kad toks pažeidimas nesutrukdė mokestinio patikrinimo. Teigia, kad pareiškėja aktyviai rūpinosi ir padėjo VMI atlikti mokestinį patikrinimą, teikė informaciją bei paaiškinimus, o nustatyti pažeidimai nėra susiję su tyčiniais apskaitos ar kitais pažeidimais.
Pareiškėjo nuomone, UAB „Gaisatras“ paskirta 40 proc. dydžio bauda neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, yra neadekvati įvertinant UAB „Gaisatras“ visą kitą ilgalaikį bendradarbiavimą mokestinio patikrinimo metu, o taip pat galinti turėti ypatingai neigiamų ekonominių pasekmių, įvertinant tai, kad UAB „Gaisatras“ stipriai nukentėjo per COVID-19 karantiną valstybei taikant veiklos suvaržymus.
Atsakovė VMI atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad ginčas byloje vyksta dėl to, ar Inspekcija pagrįstai Bendrovei nurodė sumokėti 10 595,76 Eur PVM ir su juo susijusias sumas, ir, ar pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė neteisėtai Didžiosios Britanijos įmonėms „Top Target LTD“ ir „Top Building supplies limeted“ tiektoms prekėms pritaikė 0 proc. PVM tarifą, nes nepateikė pakankamai įrodymų, jog prekės buvo išgabentos iš šalies teritorijos.
Nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, kad nei VMI, nei Komisija negalėjo vienašališkai nuspręsti, kad Pareiškėja skundu ginčijo tik dalį priskaičiuotų mokesčių, o ne visus. Atkreipia dėmesį į tai, kad MAĮ 150 straipsnyje nustatyta, kad Centrinis mokesčių administratorius nagrinėja mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus. Atsižvelgiant į tai, Centrinis mokesčių administratorius Inspekcijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizavo pareiškėjos skunde išdėstytų argumentų ribose, t. y. dėl Inspekcijos 2020-09-28 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, kuria pareiškėjai nurodyta sumokėti į biudžetą 10 595,76 Eur PVM bei su juo susijusias sumas.
Pažymi, kad Komisija 2021-10-11 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad „Pareiškėja Inspekcijai pateiktame 2020-10-15 skunde dėl minėto Šiaulių AVMI sprendimo nurodė konkretų patikrinimo akto punktą, su kuriuo nesutinka (1.2.1 punktas) bei nurodė, kad ji pilnai įvykdė prekių eksporto procedūras, prekių eksportui į Europos Sąjungos šalis taikomas 0 PVM tarifas. Taigi, pareiškėjai inicijavus mokestinį ginčą dėl 0 PVM tarifo taikymo ir apskaičiuotų 10 595,76 Eur PVM bei su juo susijusių sumų, todėl Inspekcija, neperžengdama skundo ribų, savo sprendime pagrįstai pasisakė tik dėl šios Šiaulių AVMI sprendimo dalies.
Pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, kad Bendrovė Didžiosios Britanijos įmonei „TOP Building Supplies Limited“ 2016 m. vasario ir balandžio mėn. įformino statybinių medžiagų pardavimų už 14 105,83 Eur, taikant standartinį 21 proc. pardavimo PVM, bei 14 055,56 Eur sumai 2016-05-10 taikė 0 proc. pardavimo PVM tarifą. Nustatyta, kad Bendrovė statybines medžiagas įsigijo iš Lietuvos tiekėjų: UAB „Bauen“ (kodas (duomenys neskelbtini)), UAB „Lietkabelis“ (kodas (duomenys neskelbtini)), UAB „Ginestra“ (kodas (duomenys neskelbtini)), ir atskaitė pirkimo PVM. Bendrovė prekių transportavimui pateikė tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (toliau - CMR) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas vežėjas UAB „Litwest Lumber“. Pagal Bendrovės CMR Nr. (duomenys neskelbtini), prekių pervežimas įformintas per UAB „Litwest Lumber“, kuri savo vardu registruotų transporto priemonių neturi, vykdoma veikla: medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba. CMR nurodyta transporto priemonė ((duomenys neskelbtini)) priklauso UAB „Valdema“.
Pažymi, kad UAB „Litwest Lumber“ 2019-10-10 pateiktame atsakyme nurodė, kad per visą įmonės darbo laikotarpį sandorių su Bendrove neturėjo. „Top Building Supplies limited“ kaip tarpininkai atliko transporto paslaugą per UAB „TP Logistics“.
Nurodo, kad UAB „Litwest Lumber“ pateiktame CMR Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį vežtos statybinės medžiagos „Top Building supplies LTD“, siuntėjas UAB „BAUEN“, data 2016-07-26 neatitinka patikrinimui pateiktam CMR 2016-05-10, automobilio numeriai skirtingi.
Atsižvelgus į minėtas bylos aplinkybes, VMI daro išvadą, kad šis UAB „Litwest Lumber“ nurodytas CMR Nr. (duomenys neskelbtini), nesusijęs su Bendrovės vykdytu sandoriu. Kitų dokumentų, kurie įrodytų prekių išgabenimo į kitą ES valstybę narę faktą, pareiškėja nepateikė.
Nurodo, kad pagal patikrinimui pateiktus buhalterinius dokumentus, pareiškėja pardavė prekių už 31 123,61 Eur, apmokėta banko pavedimais 14 525,22 Eur, skola sudaro 16 598,39 Eur. Pareiškėja pateikė 2016-02-26 pirkimo pardavimo sutarties kopiją dėl vykdytų sandorių su „Top Building supplies Limited“. Pirkimo – pardavimo sutartyje numatytos sąlygos aiškiai nurodo, kad prekės yra perduodamos Lietuvos teritorijoje.
Nurodo, kad atsakovė išsiuntė paklausimą Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriui dėl sandorių realumo. Jungtinė Karalystė pateikė atsakymą į paklausimą, jog Įmonių duomenų bazėje nurodyta, kad „Top Building supplies Limited“ veikla buvo nutraukta 2017-09-05. Jungtinės Karalystės PVM duomenų bazėje taip pat nurodoma, kad ši bendrovė buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro 2017-03-01, nurodant išregistravimo priežastį – „nutraukiama prekyba“.
Pažymi, kad pareiškėja pateikė 2015-08-21 paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą tarp „Top Target LTD“ (Užsakovas) ir Bendrovės (Vykdytojas). Šia sutartimi Vykdytojas įsipareigoja teikti Užsakovui marketingo paslaugas, o Užsakovas įsipareigoja šias paslaugas priimti ir apmokėti pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Pagal mokestiniam patikrinimui pateiktus dokumentus marketingo paslaugų apskaityta nėra, tokioms paslaugoms išrašytų PVM sąskaitų faktūrų nepateikta. Pareiškėja nepateikė sutarties su „Top Target LTD“ dėl vykdytų statybinių medžiagų pirkimo - pardavimo sandorių.
Atsakovė, įvertinus visus pateiktus dokumentus bei rašytinius paaiškinimus konstatavo, kad pareiškėja pažeidė PVM įstatymo 49 str. 1 dalies nuostatas, nes nepateikė įrodymų, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę. Pažymi, kad pareiškėja siekdama pagrįsti statybinių medžiagų išgabenimą į Jungtinę Karalystę pateikė CMR, tačiau CMR nurodyti vežėjai nepatvirtino statybinių medžiagų išgabenimo fakto.
Atsakovės vertinimu, pareiškėja tiekimo sandoriams nepagrįstai pritaikė 0 proc. PVM tarifą, nes nėra įvykdytos visos 0 proc. PVM tarifui taikyti būtinos sąlygos – nėra duomenų, patvirtinančių, jog prekės būtų išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
Pažymi, kad pareiškėja dėl įsigytų statybinių medžiagų, kurių pardavimas buvo įformintas „Top Target LTD“ ir „Top Building supplies limeted“, nepateikė įrodymų, jog prekės būtų išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, todėl laikoma, kad prekių judėjimo iš Lietuvos į Jungtinę Karalyste nebuvo.
Mano, kad nagrinėjamos bylos atveju, Komisija pagrįstai, atsižvelgusi į tai, kad nustatyta tik viena sunkinanti aplinkybė bei atsakomybę švelninančių aplinkybių patikrinimo metu nebuvo nustatyta, vietoj nurodymo pareiškėjai sumokėti į valstybės biudžetą 50 proc. 5 298 Eur PVM baudą, nurodė sumokėti į biudžetą 40 proc. 4 238 Eur PVM baudą.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jų skundą tenkinti.
Atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Liudytojas E. R. teismo posėdyje patvirtino, kad visas prekes nuvežė į Londoną. Taip pat patvirtino, kad CMR važtaraštyje gali būti klaidų. Pažymėjo, kad įmonės antspaudas nebuvo pavogtas. Nurodė, kad su įmone sandoriai visada būdavo vienetiniai. Pažymėjo, kad Z. B. buvo darbuotoja daug metų, kuri dirbo pagal darbo sutartį.
Liudytoja V. V. nurodė, kad 10 metų dirbo UAB „EDU“ transporto vadove. Pažymėjo, kad neprisimena, ar dirbant teko susidurti su bendrove UAB „Gaisatras“. Nurodė, kad įmonė, kurioje dirbo yra vežusi krovinių į Angliją. Taip pat patvirtino, kad įmonėje dirbo vairuotojas V. D.. Patvirtino, kad CMR važtaraštyje nėra viskas detaliai įrašoma. Paaiškino, kad klientui nurodžius, jog jam pakanka tik išrašyto CMR, tokiu atveju ir yra išrašomas tik CMR, taigi CMR patvirtina, kad prekės buvo nuvežtos. Nepastebėjo, ar įmonės antspaudas buvo dingęs. Paaiškino, jog įmonėje vienais valstybiniais numeriais registruotas ne vienas automobilis, nes valstybiniai numeriai yra įmonės nuosavybė ir jie gali būti naudojami bet kuriai transporto priemonei, kuri priklauso įmonei.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Byloje kilo ginčas dėl Šiaulių AVMI 2020-09-28 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), VMI 2020-12-22 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir MGK 2021-10-11 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.
Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, Šiaulių AVMI atliko pareiškėjos pelno mokesčio, PVM, gyventojų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų, privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimą už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2016-12-31 ir šio patikrinimo rezultatus išdėstė 2020-06-23 patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini). Šiaulių AVMI 2020-09-28 sprendimu Dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini) minėto patikrinimo akto rezultatai buvo pakeisti ir pareiškėjai buvo nurodyta sumokėti į biudžetą 12017,71 Eur PVM, 4091,58 Eur PVM delspinigių ir 6008 Eur PVM baudą, 356,16 Eur pelno mokesčio, 115,49 Eur pelno mokesčio delspinigių ir 178 Eur pelno mokesčio baudą, 2263,87 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 722,68 Eur šio mokesčio delspinigių ir 1131 Eur baudą, viso - 26884,49 Eur.
Pareiškėja Inspekcijai pateiktame 2020-10-15 skunde dėl minėto Šiaulių AVMI sprendimo nurodė konkretų patikrinimo akto punktą, su kuriuo nesutinka (1.2.1 punktas) bei nurodė, kad ji pilnai įvykdė prekių eksporto procedūras, prekių eksportui į Europos Sąjungos šalis taikomas 0 PVM tarifas.
Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 151 straipsnio 2 punktą, Komisija nagrinėja mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, priimtų išnagrinėjus mokesčių mokėtojų skundus dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimų. Todėl Komisija, vadovaudamasi minėta MAĮ nuostata, išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl Inspekcijos Sprendimo, t. y. dėl Inspekcijos Sprendimu patvirtintų 10595,76 Eur PVM ir su juo susijusių sumų.
Pareiškėjos teiginys, kad Sprendimas turi būti panaikintas ir grąžintas mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo dėl to, kad liko neišspręstas likusios patikrinimo akto dalies patvirtinimo klausimas, laikytinas nepagrįstu, nes 2020-06-23 patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) su pakeitimais buvo patvirtintas Šiaulių AVMI 2020-09-28 sprendimu Dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir, remiantis MAĮ 130-132 straipsnių nuostatomis ir Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2004-05-05 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 140 punktu, mokėtojui yra privalomas vykdyti.
Taigi, teismas pritaria mokesčių administratoriaus išvadai, jog pareiškėjai inicijavus mokestinį ginčą dėl 0 PVM tarifo taikymo ir apskaičiuotų 10595,76 Eur PVM bei su juo susijusių sumų, todėl Inspekcija, neperžengdama skundo ribų, savo Sprendime pagrįstai pasisakė tik dėl šios Šiaulių AVMI sprendimo dalies.
Šioje byloje nagrinėjamas mokestinis ginčas yra kilęs mokesčių administratoriui konstatavus, kad nepateikti įrodymai, jog prekės buvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kitą valstybę narę, todėl pareiškėja nepagrįstai taikė 0 PVM tarifą.
Pareiškėja siekia įrodyti fizinį prekių išvežimą iš Lietuvos į kitą valstybę narę, šią aplinkybę (faktinį išvežimą) įrodinėja konkrečių tiekimo sandorių įprastoje praktikoje apmokestinamojo asmens (paprastai) turimais prekių išgabenimą patvirtinančiais įrodymais - CMR ir juose užfiksuotais pirkėjų patvirtinimais apie prekių gavimą. Pareiškėjos teigimu, Sprendime nepagrįstai konstatuota, jog nepateikta pakankamai įrodymų, jog prekės buvo išgabentos iš šalies teritorijos. Pareiškėjos nuomone, nustačius aplinkybę, jog ginčo prekės nebuvo perduotos kitam asmeniui, kai pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas, iš esmės suponuotų išvadą, jog ginčo prekių tiekimas, t. y. apmokestinamasis sandoris, iš viso neįvyko ir, atitinkamai, apskritai neatsirado Pareiškėjos pareiga skaičiuoti ir mokėti PVM. Pasak Pareiškėjos, mokesčių administratorius neneigia paties ginčo prekių tiekimo, t. y. prekės disponuoti kaip savininkui perdavimo įmonėms „Top Target LTD“ ir „Top Building supplies limeted“, nes Sprendimu minėtus tiekimus apmokestino standartiniu PVM tarifu. Be to, mokesčių administratorius nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti faktu, kad pirkėjai neįgijo teisės disponuoti prekėmis ir nesurinko įrodymų ir neįrodė, kad teisės disponuoti tiekiamomis prekėmis neįgijo būtent PVM sąskaitose faktūrose nurodytos užsienio įmonės „Top Target LTD“ ir „Top Building supplies limeted“, todėl Pareiškėja teisėtai joms taikė 0 proc. PVM tarifą.
Ginčo sandorių sudarymo metu galiojusio PVMĮ 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis) prekes gabena). Prekių tiekimas apibrėžiamas PVMĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuriame nurodyta, jog prekių tiekimu laikomas prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas.
PVMĮ 56 straipsnis reglamentuoja 0 proc. PVM tarifo pritaikymo pagrįstumo įrodymą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad <...> PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifą pagal šio Įstatymo 49 straipsnį, privalo turėti įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos, o tais atvejais, kai 0 procentų PVM tarifas taikomas prekes tiekiant kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui, - ir įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, yra kitoje valstybėje narėje registmotas PVM mokėtojas, o kai 0 procentų PVM tarifas taikomas prekes tiekiant atvejais, nurodytais šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte, - ir įrodymus, kad tenkinamos šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos.
PVMĮ 56 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nepaisant kitų šio straipsnio nuostatų, mokesčio administratorius MAĮ nustatyta tvarka turi teisę pareikalauti pateikti ir kitus papildomus įrodymus 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumui įvertinti. Kai PVM mokėtojas negali įrodyti, kad prekių tiekimui, prekių įsigijimui iš kitos valstybės narės arba paslaugų teikimui 0 procentų PVM tarifas pritaikytas pagrįstai, toks prekių tiekimas, prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės arba paslaugų teikimas apmokestinamas taikant standartinį PVM tarifą arba lengvatinį PVM tarifą, jeigu jis šioms prekėms arba paslaugoms nustatytas. PVMĮ 56 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nepaisant kitų šio straipsnio nuostatų, mokesčio administratorius turi teisę savo iniciatyva pats ar per tam įgaliotas teisėsaugos institucijas surinkti papildomus įrodymus 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumui įvertinti. Gavus įrodymų, kad prekių tiekimui, prekių įsigijimui iš kitos valstybės narės ar paslaugų teikimui 0 procentų PVM tarifas pritaikytas nepagrįstai, toks prekių tiekimas, prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės ar paslaugų teikimas apmokestinamas taikant standartinį PVM tarifą arba lengvatinį PVM tarifą, jeigu jis šioms prekėms ar paslaugoms nustatytas.
LVAT praktikoje, taikytinoje 0 proc. PVM tarifo taikymo kategorijos bylose, kuria remiasi ir Pareiškėja savo skunde, yra konstatuota, kad pagal PVM direktyvos 138 straipsnio 1 dalį (PVMĮ 49 straipsnio 1 dalį) prekių tiekimas Bendrijos viduje turi atitikti tris esmines sąlygas (reikalavimus), kad šis tiekimas nebūtų apmokestinamas PVM (apmokestinamas taikant 0 proc. PVM tarifą): 1) teisės disponuoti preke kaip savininkui perdavimas įgijėjui; 2) prekės, kurios yra tiekimo dalykas, turi būti fiziškai išgabentos iš tiekėjo valstybės narės; 3) PVM mokėtojas tiekia prekes kitam apmokestinamajam asmeniui ar neapmokestinamajam juridiniam asmeniui, veikiančiam kaip toks (t. y. PVM mokėtojui), kitos valstybės narės teritorijoje. Pareiga įrodyti šias aplinkybes yra priskirta mokesčių mokėtojui, o mokesčių administratorius turi teisę patikrinti mokesčių mokėtojo pateiktų įrodymų patikimumą bei paneigti juos, surinkdamas papildomus įrodymus (LVAT 2009-03-10 nutartis adm. byloje Nr. A-442-376/2009; 2013-07-11 sprendimas adm. byloje Nr. A-602-996/2013; 2014-06-19 nutartis adm. byloje Nr. A-602-1547/2014, 2019-07-10 sprendimas adm. byloje Nr. eA-1406-575/2019).
Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus kilo dėl vienos iš esminių sąlygų (reikalavimų), numatytų PVM direktyvos 138 straipsnio 1 dalyje (PVMĮ 49 straipsnio 1 dalyje) įvykdymo, o būtent dėl prekių išgabenimo iš tiekimo valstybės narės.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2017-11-22 nutartyje adm. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) akcentavo, kad ESTT yra ne kartą pažymėjęs, kad, kadangi nė vienoje PVM direktyvos nuostatoje konkrečiai nenumatyta, kokius įrodymus apmokestinamieji asmenys privalo pateikti, kad galėtų pasinaudoti neapmokestinimu PVM, pagal šios direktyvos 131 straipsnį valstybės narės turi nustatyti sąlygas, kuriomis jos neapmokestina prekių tiekimo Bendrijos viduje, siekdamos užtikrinti teisingą ir paprastą minėtų neapmokestinimo atvejų taikymą ir užkirsti kelią bet kokiam galimam sukčiavimui, mokesčių vengimui ir piktnaudžiavimui. Vis dėlto, įgyvendindamos joms suteiktus įgaliojimus, valstybės narės turi laikytis bendrųjų teisės principų, sudarančių Sąjungos teisinės sistemos dalį, tarp kurių yra, be kita ko, teisinio saugumo ir proporcingumo principai. Šiomis aplinkybėmis pareigos, tenkančios apmokestinamajam asmeniui įrodymų srityje, turi būti nustatomos remiantis aiškiai šiuo atžvilgiu nacionalinėje teisėje ir įprastoje praktikoje, nustatytoje panašiems sandoriams, numatytomis sąlygomis. Pagal teisinio saugumo principą reikalaujama, kad apmokestinamieji asmenys žinotų savo mokestinius įsipareigojimus prieš sudarydami sandorį (ESTT 2012-09-06 sprendimo byloje Mecsek-Gabona, C-273/11, 36, 38 ir 39 p.; 2014-10-09 sprendimo byloje Traum, C-492/13, 30-34 p.). Taikant šį principą reikalaujama, viena vertus, kad teisės normos būtų aiškios ir tikslios, o kita vertus, kad teisės subjektai numatytųjų taikymą (ESTT 2009-09-10 sprendimo byloje Plantanol, C-201/08, 46 p.). Tai reiškia, kad Lietuvos mokesčių įstatymuose ir (ar) juos įgyvendinančiuose norminiuose teisės aktuose nesant aiškiai nurodytų (įvardintų) įrodymų (dokumentų), kuriuos turi turėti apmokestinamieji asmenys (PVM mokėtojai), siekiantys įrodyti fizinį prekių išvežimą iš Lietuvos į kitą valstybę narę, ši aplinkybė (faktinis išvežimas) įrodinėtina konkrečių tiekimo sandorių įprastoje praktikoje apmokestinamojo asmens (paprastai) turimais prekių išgabenimą patvirtinančiais įrodymais (LVAT 2020-06-03 nutartis adm. byloje Nr. eA-983-602/2020). Vertinant priešingai, apmokestinamojo asmens padėtis tampa nesaugi dėl galimybės neapmokestinti tiekimų Bendrijos viduje arba būtinybės įskaičiuoti PVM į pardavimo kainą (ESTT 2007-09-27 sprendimo byloje Teleos ir kt., C-409/04, 49 ir 51 p.).
Taip pat LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad mokesčių mokėtojas, siekdamas įrodyti, ar prekės tikrai yra išvežamos iš šalies teritorijos, paprastai turėtų pateikti įrodymus, pradedant nuo dokumentų, susijusių su išvežimo procedūra, baigiant patvirtinimu iš prekių gavėjo (tai gali būti prekių gabenimo dokumentai, transporto priemonių rūšių, kuriomis gabentos prekės, įvardinimas bei jų identifikaciniai duomenys, asmenų, kurie išgabeno prekes, identifikaciniai duomenys ir pan., LVAT 2010-06-28 nutartis adm. byloje A-556-1054/2010; 2010-01-25 nutartis adm. byloje Nr. A-556-250/2010; 2012-09-04 nutartis adm. byloje Nr. A-438-1890/2012; 2018-09-18 nutartis adm. byloje Nr. eA-398-442/2018 ir kt.).
Dėl Bendrovės sandorių su Didžiosios Britanijos įmone „TOP Building Supplies Limited“.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Bendrovė Didžiosios Britanijos įmonei „TOP Building Supplies Limited“ (identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario ir balandžio mėn. įformino statybinių medžiagų pardavimų už 14 105,83 Eur, taikant standartinį 21 proc. pardavimo PVM, bei 14 055,56 Eur sumai 2016-05-10 taikė 0 proc. pardavimo PVM tarifą (duomenys pateikti Patikrinimo akto 1 lentelėje).
Didžiosios Britanijos įmonė „TOP Building Supplies Limited“ įregistruota PVM mokėtoju (PVM kodas (duomenys neskelbtini)) - 2016-04-01, išregistruota 2017-03-01.
Bendrovė pateikė Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitą (duomenys neskelbtini) už 2016-05 mėn., kurioje deklaravo tiekimus į Didžiąją Britaniją.
Nustatyta, kad Bendrovė statybines medžiagas įsigijo iš Lietuvos tiekėjų: UAB „Bauen“ (kodas 302305879), UAB „Lietkabelis“ (kodas (duomenys neskelbtini)), UAB „Ginestra“ (kodas (duomenys neskelbtini)), ir atskaitė pirkimo PVM.
Bendrovė prekių transportavimui pateikė tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (toliau - CMR) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas vežėjas UAB „Litwest Lumber“ ((duomenys neskelbtini)), adresas H. M. g. (duomenys neskelbtini)
Pagal Bendrovės CMR Nr. (duomenys neskelbtini), prekių pervežimas įformintas per UAB „Litwest Lumber“, kuri savo vardu registruotų transporto priemonių neturi, vykdoma veikla: medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba. CMR nurodyta transporto priemonė ((duomenys neskelbtini)) priklauso UAB „Valdema“ ((duomenys neskelbtini)).
UAB „Litwest Lumber“ 2019-10-10 pateiktame atsakyme nurodė, kad per visą įmonės darbo laikotarpį sandorių su Bendrove neturėjo. „Top Building Supplies limited“ kaip tarpininkai atliko transporto paslaugą per UAB „TP Logistics“.
Paminėtina, kad UAB „Litwest Lumber“ pateiktame CMR Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį vežtos statybinės medžiagos „Top Building supplies LTD“, siuntėjas UAB „BAUEN“, data 2016-07-26 neatitinka patikrinimui pateiktam CMR 2016-05-10, automobilio Nr. skirtingi. Bendrovės pateiktame CMR Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis nurodytas ((duomenys neskelbtini) UAB „Litwest Lumber“ pateiktame CMR Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio Nr. (duomenys neskelbtini). Krovinio pavadinimai neatinka. Neatitinka statybinių medžiagų pirkimo iš UAB „Bauen“ datos.
Atsižvelgus į minėtas bylos aplinkybes, Inspekcija daro išvadą, kad šis UAB „Litwest Lumber“ nurodytas CMR Nr. (duomenys neskelbtini), nesusijęs su Bendrovės vykdytu sandoriu. Kitų dokumentų, kurie įrodytų prekių išgabenimo į kitą ES valstybę narę faktą, Bendrovė nepateikė.
Taip pat UAB „Valdema“ nepatvirtino pervežimo paslaugų pagal CMR Nr. (duomenys neskelbtini). Inspekcijai teiktame 2019-10-18 atsakyme UAB „Valdema“ nurodė, kad UAB „Valdema“ nevykdė sandorių su Bendrove laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-05-31. Neturi nei pasirašytos sutarties, nei transporto priemonių nuomos sutarties krovinio pervežimui. UAB „Valdema“ automobiliai nėra nuomojami su dirbančiais darbuotojais. Dirba su ekspedicijomis pagal sudarytas krovinio pervežimo sutartis.
Už įsigytas statybines medžiagas (dalinis apmokėjimas) Bendrovei apmokėjo „Top Building Supplies Limited“ iš Didžiosios Britanijos Barclays Bank Londonas banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) bankiniais pavedimais (duomenys pateikti Patikrinimo akto 2 lentelėje).
Pagal patikrinimui pateiktus buhalterinius dokumentus, Bendrovė pardavė prekių už 31 123,61 Eur, apmokėta banko pavedimais 14 525,22 Eur, skola sudaro 16 598,39 Eur. Buhalterinės apskaitos sąsk. 2411 likučių duomenimis, pagal Bendrovės pateiktą debitorių sąrašą, įsiskolinimas apskaitytas 2016-12-31 „TOP Building Supplies Limited“ – 16 179,89 Eur. Nesutampa įsiskolinimo duomenys su debitorių sąrašo duomenimis 418,50 Eur (16 598,39 Eur – 16 179,89 Eur), neatitikimai susidarė dėl valiutų kainų skirtumo.
Bendrovė pateikė 2016-07-07 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą su „Top Building supplies Limited“, surašytą svarų sterlingais, Bendrovės įmonės kodas nurodytas (duomenys neskelbtini), kai tikrasis kodas (duomenys neskelbtini), suderinimo aktą pasirašė S. K..
Bendrovė pateikė 2016-02-26 pirkimo pardavimo sutarties kopiją dėl vykdytų sandorių su „Top Building supplies Limited“. Pagal sutarties II dalies 2 punkto sąlygas, Bendrovė (pardavėjas) įsipareigoja prekes perduoti, o „TOP Building Supplies Limited“ (pirkėjas) priimti prekes Lietuvoje, Kauno mieste, Vandžiogalos g. 90 arba kitoje Lietuvos teritorijoje nurodytoje vietoje ir prekių gabenimą į savo sandėlius organizuoja pats. Sutarties II dalies 4 punkte numatyta, pardavėjui perduodant, o pirkėjui priimant prekes yra surašoma PVM sąskaita faktūra, kuri yra ir prekių priėmimo – perdavimo aktas.
Pirkimo – pardavimo sutartyje numatytos sąlygos aiškiai nurodo, kad prekės yra perduodamos Lietuvos teritorijoje.
Inspekcija išsiuntė paklausimą Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriui dėl sandorių realumo. Pagal turimą informaciją P. K. (gimęs (duomenys neskelbtini)) nuo 2015-08-31 iki 2016-09-30 dirbo Bendrovėje. Jo sūnus S. K. (gimęs (duomenys neskelbtini)) nuo 2010 m. gyvena (duomenys neskelbtini) ir yra įkūręs dvi įmones: „Top Target LTD“ ir „Top Building supplies Limited“, kurios yra vienintelės statybinių medžiagų pirkėjos iš Bendrovės Europos Sąjungoje. Jungtinė Karalystė pateikė atsakymą į paklausimą, jog Įmonių duomenų bazėje nurodyta, kad „Top Building supplies Limited“ veikla buvo nutraukta 2017-09-05. Jungtinės Karalystės PVM duomenų bazėje taip pat nurodoma, kad ši bendrovė buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro 2017-03-01, nurodant išregistravimo priežastį – „nutraukiama prekyba“.
Dėl Bendrovės sandorių su Didžiosios Britanijos įmone „Top Target LTD“. Iš bylos medžiagos matyti, kad Bendrovė Didžiosios Britanijos įmonei „Top Target LTD“ (PVM kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugpjūčio – lapkričio mėn. įformino statybinių medžiagų (profiliai, varžtai, gipso kartono plokštės, glaistas, klijai gipsui, medsraigiai, vata, gruntas, Durelio plokštė, instaliacinis kabelis, tinkas Rotbant, glaistas siūlėms) pardavimų už 36 400,42 Eur, taikant 0 proc. PVM tarifą (duomenys pateikti akto 3 lentelėje).
Nustatyta, kad Bendrovė statybines medžiagas perpardavimui įsigijo iš Lietuvos tiekėjų UAB „Bauen“ (kodas 302305879), UAB „Lemora“ (kodas (duomenys neskelbtini)), UAB „Kabelita“ (kodas (duomenys neskelbtini)) UAB „Ginestra“ (kodas (duomenys neskelbtini)), UAB „Bocas ir Ko“ (kodas (duomenys neskelbtini)), UAB „Lemora“ (kodas (duomenys neskelbtini)), UAB „Rezetas KL“ (kodas (duomenys neskelbtini)).
Bendrovė pateikė 2015-08-21 Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą tarp „Top Target LTD“ (Užsakovas) ir Bendrovės (Vykdytojas). Šia sutartimi Vykdytojas įsipareigoja teikti Užsakovui marketingo paslaugas, o Užsakovas įsipareigoja šias paslaugas priimti ir apmokėti pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Pagal mokestiniam patikrinimui pateiktus dokumentus marketingo paslaugų apskaityta nėra, tokioms paslaugoms išrašytų PVM sąskaitų faktūrų nepateikta. Bendrovė nepateikė sutarties su „Top Target LTD“ dėl vykdytų statybinių medžiagų pirkimo - pardavimo sandorių.
Pagal CMR, prekių pervežimai įforminti su Lietuvos vežėjais UAB „EDU“ (PVM kodas (duomenys neskelbtini)), UAB „TODEMA“ (PVM kodas (duomenys neskelbtini), iš PVM registro Lietuvoje išregistruota 2016-04-13), UAB „Gettrans“ (PVM kodas (duomenys neskelbtini)).
Iš bylos duomenų nustatyta, jog mokestinio patikrinimo metu apklausti vežėjai pateikė informaciją:
- UAB „EDU“ pateikė 2015-10-30 CMR Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kurioje nėra nurodyta pagal kokią PVM sąskaitą faktūrą buvo pervežtos prekės, prekės neišvardintos, nurodyta 18 statybinių medžiagų palečių. Automobilis, nurodytas CMR, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turimais duomenimis pirma registracija Lietuvoje tik nuo 2018-10-12 įmonės UAB „EDU“ vardu. Prekių pakrovimo data CMR nenurodyta. Krovinys gautas 2015-11-03, pasirašė S. K.. CMR nurodyta iškrovimo vieta: (duomenys neskelbtini).
- Pagal UAB „EDU“ pateiktą 2015-09-09 CMR Nr. 02, nenurodyta, pagal kokią PVM sąskaitą faktūrą pervežtos prekės, nenurodyta pakrovimo data, nenurodyti transporto priemonės duomenys. CMR nėra identiški Bendrovės pateiktiems patikrinimui ir persiųstiems UAB „EDU“. Pagal pateiktą informaciją UAB „EDU“ atliko prekių pervežimą, pagal transporto užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini).
Bendrovė pateikė mokestiniam patikrinimui CMR: 2015-08-27 Nr.01, 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-08-27 Nr. (duomenys neskelbtini), kurie su UAB „EDU“ pateikta informacija nesutampa.
- Vežėjas UAB „Gettrans“ 2019-10-25 pranešime nurodė, kad nevykdė jokių sandorių nei su Bendrove, nei su Didžiosios Britanijos įmone „Top Target LTD“.
- UAB „TODEMA“ vadovas D. G. informavo, kad šiuo metu veikla nevykdoma. Iki veiklos pabaigos bendrovės apskaitą tvarkė UAB „Egvima“. Buhalterė informavo, kad jokių sandorių nei su Bendrove nei su „Top Target LTD“ apskaitoje nėra ir (arba) šiuos sandorius patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti buhalterei.
Išsiųstas paklausimas Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriui dėl vykdytų sandorių realumo su „Top Target LTD“.
Gautame atsakyme Jungtinės Karalystės mokesčių administratorius nurodė, kad įmonės adresas yra nežinomas, įmonės direktorius M. P. Jungtinės Karalystės kontroliuojantiems pareigūnams nepavyko susisiekti su mokesčių mokėtoju ir savo atsakyme informavo, jog tai dingęs PVM mokėtojas.
Pagal turimą informaciją, nuo 2015-08-31 iki 2016-09-30 Bendrovėje dirbo darbuotojas P. K., kaip tik tuo laikotarpiu, kai buvo įforminami sandoriai Jungtinės Karalystės įmonėms „Top Target LTD“ ir „Top Building supplies Limited“, kurio sūnus S. K. nuo 2010 m. gyvena (duomenys neskelbtini) ir ten yra įkūręs dvi įmones: „Top Target LTD“ ir „Top Building supplies Limited“, kurios yra vienintelės statybinių medžiagų pirkėjos iš Bendrovės Europos Sąjungoje.
Pagal pateiktus Bendrovės bankinius išrašus „Top Target LTD“ už patiektas statybines medžiagas 2015 m. apmokėjo banko pavedimais iš banko sąskaitos, esančios AB „DNB bankas“ Lietuvoje, 2016 m. iš Londone, Westminster banke esančios sąskaitos, pervesdama pinigus į Bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke ir į sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Lietuvos banke „Meridian Trade Bank“ (duomenys pateikti Patikrinimo akto 4 lentelėje).
Pardavimų Bendrovė įformino už 36 400,42 Eur, gauta apmokėjimų 35 859,85 Eur, skirtumas 540,57 Eur susidarė dėl valiutų skirtumo, nes PVM sąskaitos faktūros išrašytos svarais sterlingais. Bendrovė debitorių įsiskolinimo sąraše „Top Target LTD“ įsiskolinimų nėra.
Su ginčo tiekimų apmokestinimu PVM susijusius santykius reglamentuoja Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – ir PVM įstatymas), kuriuo į nacionalinę teisę, be kita ko, yra perkeliama 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, su paskutiniais pakeitimais, atliktais Direktyva 2010/45/ES (toliau – ir PVM direktyva; PVM įstatymo 2 priedo 7 d. (2007 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. X-1322 redakcija).
PVM įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1960 redakcija) įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kuri nustato, kad taikant 0 proc. PVM tarifą apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis) prekes gabena). Šia nuostata į nacionalinę teisę perkeliama PVM direktyvos 138 straipsnio 1 dalis (Šeštosios direktyvos 28c str. 1 d.).
Vadovaujantis nuoseklia Teisingumo Teismo praktika, prekių tiekimas Bendrijos viduje neapmokestinamas tik kai teisė kaip savininkui disponuoti preke perduota įsigyjančiam asmeniui, o tiekėjas nustato, kad ši prekė buvo išsiųsta ar išgabenta į kitą valstybę narę ir kad po šio išsiuntimo ar išgabenimo jos fiziškai nebėra tiekimo valstybėje narėje (žr. Teisingumo Teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Twoh International, C-184/05, EU:C:2007:550, 23 p.; 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo byloje Euro Tyre Holding, C-430/09, EU:C:2010:786, 29 p.). Be to, taikant aptariamą PVM direktyvos nuostatą, pirkėjas turi būti „apmokestinamasis asmuo <...>, veikiantis kaip toks“ kitoje valstybėje narėje nei valstybė narė, iš kurios prekės išsiųstos arba išgabentos (Teisingumo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje VSTR, C‑587/10, EU:C:2012:592 (toliau – ir Sprendimas VSTR), 40 p.).
Taigi, išskyrus sąlygas, susijusias su (1) apmokestinamojo asmens statusu, (2) teisės disponuoti turtu, tampant jo savininku, perleidimu ir (3) fiziniu prekių išgabenimu iš vienos valstybės narės į kitą, neturėtų būti taikoma jokia kita sąlyga tam, kad sandoris būtų kvalifikuojamas kaip tiekimo ar įsigijimo sandoris Bendrijos viduje (Sprendimo VSTR 33 ir 55 p.; Teisingumo Teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Teleos ir kt. C-409/04, EU:C:2007:548 (toliau – ir Sprendimas Teleos ir kt.), 70 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-276-602/2019).
PVM įstatymo 56 straipsnio 1 dalis (2010 m. lapkričio 30 d. įstatymo Nr. XI-1187 redakcija) ginčui aktualiu laikotarpiu tiesiog bendrai nustatė, kad „<...> PVM mokėtojas, pritaikęs 0 [proc.] PVM tarifą pagal šio įstatymo 49 straipsnį, privalo turėti įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos, o tais atvejais, kai 0 [proc.] PVM tarifas taikomas prekes tiekiant kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui, – ir įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas <...>.“ Be to, „<...> mokesčio administratorius Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka turi teisę pareikalauti pateikti ir kitus papildomus įrodymus 0 [proc.] PVM tarifo pritaikymo pagrįstumui įvertinti. Kai PVM mokėtojas negali įrodyti, kad prekių tiekimui <...> 0 [proc.] PVM tarifas pritaikytas pagrįstai, toks prekių tiekimas <...> apmokestinamas taikant standartinį PVM tarifą arba lengvatinį PVM tarifą, jeigu jis šioms prekėms <...> nustatytas“ (PVM įstatymo 56 str. 4 d. (2009 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XI-317 redakcija).” (LVAT 2020-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-983-602/2020).
Inspekcija konstatavo, kad Bendrovė pažeidė PVM įstatymo 49 str. 1 dalies nuostatas, nes nepateikė įrodymų, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę. Paminėtina, kad Bendrovė siekdama pagrįsti statybinių medžiagų išgabenimą į Jungtinę Karalystę pateikė CMR, tačiau CMR nurodyti vežėjai nepatvirtino statybinių medžiagų išgabenimo fakto.
Pagal PVM įstatymo 56 str. 1 d. pareiga įrodyti 0 procento PVM tarifo pritaikymo pagrįstumą tenka šį tarifą pritaikiusiam PVM mokėtojui, o pagrįstumo sąlygai įrodyti turi būti pateikiami nekeliantys abejonių dėl savo turinio rašytiniai įrodymai.
PVMĮ nėra nustatyta, kokius konkrečiai dokumentus turi turėti PVM mokėtojas, išgabendamas prekes į kitą Europos Sąjungos valstybę. Svarbu, kad pagal tokius dokumentus galima būtų nustatyti išgabenimo į kitą valstybę narę faktą. Norėdamas patvirtinti prekių išgabenimo į kitą valstybę narę faktą, PVM mokėtojas gali pateikti: prekių gabenimo dokumentus, užsakymus ir / ar kitą korespondenciją, vidinę įmonės dokumentaciją, PVM sąskaitas faktūras, draudimo dokumentus, prekių pirkimo – pardavimo sutartis, pirkėjo apmokėjimo dokumentus, pirkėjo patvirtinimus, kad prekės gautos, ar kitus papildomus dokumentus.
Bendrovė tiekimo sandoriams nepagrįstai pritaikė 0 proc. PVM tarifą, nes nėra įvykdytos visos 0 proc. PVM tarifui taikyti būtinos sąlygos – nėra duomenų, patvirtinančių, jog prekės būtų išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Kai PVM mokėtojas negali įrodyti, kad prekių tiekimui 0 proc. PVM tarifas pritaikytas pagrįstai, toks prekių tiekimas apmokestinamas, taikant standartinį PVM tarifą.
Mokestinio patikrinimo metu Bendrovė dėl įsigytų statybinių medžiagų, kurių pardavimas buvo įformintas „Top Target LTD“ ir „Top Building supplies limeted“, nepateikė įrodymų, jog prekės būtų išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, todėl Inspekcija darė išvadą, kad prekių judėjimo iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę nebuvo. Prekių tiekimas, įformintas 2016 m. „Top Building supplies Limited“ už 14 055,56 Eur ir „Top Target LTD“ įformintas 2015 m. už 36 400,42 Eur (duomenys pateikti Patikrinimo akto 5 lentelėje), vadovaujantis PVMĮ 49 str. 1 dalies ir 56 str. 1 dalies nuostatomis, neturint įrodymų apie prekių išvežimą į kitą valstybę narę, pagrįstai apmokestintas standartiniu 21 proc. PVM tarifu.
Pažymėtina, jog Inspekcija patikrinimo metu nustatė, jog nuo 2015-08-31 iki 2016-09-30 Bendrovėje dirbo darbuotojas P. K.. Jo sūnus S. K. (gimęs (duomenys neskelbtini)) nuo 2010 m. gyvena (duomenys neskelbtini) ir yra įkūręs dvi įmones: „Top Target LTD“ ((duomenys neskelbtini)) ir „Top Building supplies Limited“, kurios yra vienintelės statybinių medžiagų pirkėjos iš Bendrovės Europos Sąjungoje (Patikrinimo akto 7 psl. ir 9 psl.).
Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas E. R. pateikė į bylą papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos įvertino Inspekcija ir papildomuose paaiškinimuose darė išvadą, jog pateikti įrodymai neturi įtakos Inspekcijos 2020-06-23 patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintame Inspekcijos 2020-09-28 sprendimu, nustatytų PVMĮ 49 str. 1 d. ir 56 str. nuostatų pažeidimų vertinimui, kad UAB „Gaisatras“ 2015-2016 m. išrašytose PVM sąskaitose faktūrose prekių tiekimui Didžiosios Britanijos įmonėms „Top Target LTD“ ir „Top building supplies Limited“ neteisėtai pritaikė „0“ PVM tarifą, nes nepateikė įrodymų apie prekių pristatymo ir perdavimo galutiniam pirkėjui faktą, dėl ko tiekimai 2016 m. „Top building supplies Limited“ – 14 055,56 Eur ir „Top Target LTD“ 2015 M. 36 400,42 Eur, vadovaujantis PVM įstatymo 19 str. 1 d., apmokestinti standartiniu 21 proc. PVM tarifu apskaičiuojant 10 595,76 Eur PVM (b. t. 2, b. l. 107-110).
Taip pat Inspekcija paaiškinimuose nurodė, jog pagal papildomai pateiktą 2016-05-10 CMR Nr. (?), siuntėjas UAB „Gaisatras“, gavėjas „Top building supplies“, vežėjas UAB „Litwest Lumber“, transporto priemonės Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio žymų apie krovinio gavimą nėra (nesimato), vyr. finansininkės spaudo ir parašo nėra, prekės negalėjo būti vežamos, nes UAB „Litwest Lumber“ nebuvo vežėju, o UAB „Valdema“, kuriai priklauso transporto priemonė, UAB „Gaisatras“ krovinio nevežė (Patikrinimo akto 7 psl., Patikrinimo akto 8 priedą). Šis papildomai pateiktas 2016-05-10 CMR savo turiniu atitinka patikrinimui pateiktą 2016-05-10 CMR Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra prekių gavėjo žyma ir vyr. finansininkės spaudas bei parašas. Be to, papildomai į bylą pateiktas 2015-11-27 CMR Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame siuntėjas UAB „Gaisatras“, gavėjas „Top Target LTD“, vežėjas UAB „GET trans“, transporto priemonės Nr. (duomenys neskelbtini)DU370, vairuotojas U., analogiškas UAB „Gaisatras“ patikrinimui pateiktam CMR. Patikrinimo metu UAB „Gettrans“ paneigė sandorius su UAB „Gaisatras“ ir „Top Target LTD“ ir nepatvirtino, kad 2015-11-27 CMR Nr. 0003 nurodytas vairuotojas galėjo būti M. U. (b. t. 2, b. l. 107-110).
Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad mokesčių administratorius, atlikęs patikrinimą, surinko įrodymus, paneigiančius pareiškėjos tvirtinimą dėl fizinio prekių išvežimo iš Lietuvos į kitą valstybę narę. Mokesčių administratorius nustatė, kad nėra vienos iš būtinų sąlygų, susijusios su fiziniu prekių išgabenimu iš vienos valstybės narės į kitą tam, kad sandoris būtų kvalifikuojamas kaip tiekimo ar įsigijimo sandoris Bendrijos viduje, o pareiškėja žinojo arba, būdama atidi ir rūpestinga, galėjo žinoti, kad jos vykdomi sandoriai yra įgijėjo sukčiavimo dalis, sudarė sandorius nesiimdamas visų pagrįstų priemonių sukčiavimui išvengti. PVM tarifo taikymui būtinos sąlygos, kadangi nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog prekės būtų išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, pagal pateiktus dokumentus ir mokesčių administratoriaus surinktą informaciją negalima nustatyti, kas buvo atsakingas už prekių išgabenimą iš šalies teritorijos, kas samdė prekių vežėją ir kas jas faktiškai gabeno.
Beje, teismo posėdyje liudytojai E. R. ir V. V. konkrečiai nepatvirtino tokių aplinkybių, kurios leistų abejoti mokesčių administratoriaus atlikto patikrinimo metu padarytomis išvadomis. Teismo nuomone, mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjos pateiktus CMR vertino kaip nepatvirtinančius prekių išgabenimo, nes minėtuose dokumentuose nurodytų prekių vežimo duomenys nebuvo patvirtinti pačių vežėjų, pareiškėjo pateiktuose tos pačios datos ir numerių CMR-uose nurodyti skirtingi duomenys. Taigi, mokesčių administratorius tiesioginių bei netiesioginių įrodymų visuma paneigė pareiškėjos tvirtinimą dėl prekių išgabenimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja jai tenkančios pareigos įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sukuria sąlygas atsirasti teisei į 0 PVM tarifo taikymą, neįvykdė ir šių aplinkybių neįrodė.
Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad jai paskirta 40 proc. dydžio bauda neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Pareiškėja prašo panaikinti paskirtą baudą arba sumažinti iki minimalios, t. y. 10 proc. dydžio mokestinės baudos. Teismas su šiuo pareiškėjos argumentu nesutinka.
Pagal MAĮ 140 straipsnio 1 dalies nuostatas asmenims, pažeidusiems mokesčių įstatymus, baudos skiriamos pagal pažeidimo padarymo metu galiojančius teisės aktus, išskyrus šio Įstatymo 142 straipsnyje nurodytus atvejus.
MAĮ 139 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje pažeidimų padarymo metu, nustatyta, kad, jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip <...>.
PVMĮ 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nustatoma, kad PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą), apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, kuria atitinkamai didinama mokėtina į biudžetą PVM suma (mažinama grąžintina iš biudžeto PVM suma), ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos dydžio bauda. Neskirti baudos už padarytą pažeidimą įstatyme nenumatyta.
LVAT, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio
26 d. nutarime nurodytus baudų dydžio nustatymo principus, yra pasisakęs, kad skiriant baudą už mokesčių įstatymo pažeidimą, turėtų būti imamas sankcijoje numatytas baudos vidurkis, o tuomet atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, bendradarbiavimą, bei kitas įstatyme numatytas aplinkybes baudos dydis turi būti mažinamas arba didinamas nuo jos vidutinio dydžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-45-438/2015, 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį adm byloje Nr. eA-2323-575/2021 ir kt. ).
Byloje nustatyta, jog Komisija 2021-10-11 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad Bendrovei skirta maksimali 50 proc. dydžio bauda dėl to, kad vadovas su mokesčių administratoriumi geranoriškai nebendradarbiavo, Bendrovei 2019-10-08 duotas mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti dokumentus, tačiau nustatytu laiku pateikė ne visus prašytus dokumentus ir duomenis (Patikrinimo akto 22 psl.). Komisija, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį bei tai, kad iš esmės nustatyta tik viena sunkinanti aplinkybė bei atsižvelgdama į tai, kad atsakomybę švelninančių aplinkybių patikrinimo metu nebuvo nustatyta, nusprendė, kad skirta 50 proc. dydžio 5 298 Eur PVM bauda keistina į 40 proc. dydžio 4 238 Eur PVM baudą. Nagrinėjamos bylos atveju, Komisija pagrįstai, atsižvelgusi į tai, kad nustatyta tik viena sunkinanti aplinkybė bei atsakomybę švelninančių aplinkybių patikrinimo metu nebuvo nustatyta, vietoj nurodymo Pareiškėjai sumokėti į valstybės biudžetą 50 proc. 5 298 Eur PVM baudą, nurodė sumokėti į biudžetą 40 proc. 4 238 Eur PVM baudą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundo argumentai panaikinti paskirtą baudą, ar ją sumažinti iki minimalios baudos dydžio atmestini kaip nepagrįsti.
Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad Šiaulių AVMI, VMI ir Komisija išsamiai ir motyvuotai išdėstė savo sprendimus, todėl pareiškėjos prašymas panaikinti Šiaulių AVMI 2020-09-28 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), VMI 2020-12-22 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir MGK 2021-10-11 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.).
Atmetus pareiškėjos skundą, bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (ABTĮ 40-41 straipsniai).
Nors proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 86-88 straipsniais, 132, 133 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gaisatras“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėja Fausta Vitkienė