Baudžiamoji byla Nr. PK-1404-865/2012

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 1-01-3-00115-2012-71

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 2.9.6.; 2.9.7.

(S)

VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. spalio 30 d.

Vilnius

                     Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,

išnagrinėjusi A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduoto skundo prieš A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir D. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurie kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį, priėmimo klausimą,-

n u s ta t ė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme 2012-10-29 gautas A. Č. ir V. P. skundas, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn A. Č. ir D. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį. Skunde nurodoma, jog 2012-04-22 A. ir D. Č. pateikė prašymą Vilniaus apsk. VPK Vilniaus m. 1 PK (adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje), kuriame nurodė, kad nuolat kyla nesutarimų su kaimynais A. Č. ir V. P., kad neva nukentėjusieji reiškia nepagrįstas pretenzijas, reikalavimus, prieš jų vaikus nukreiptus grasinimus. Vilniaus apsk. VPK Vilniaus m. 1 PK prevencijos skyrius 2012-06-06 priėmė nutarimą Nr. 12-At-02251-12, kuriuo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. ir D. Č. prašymą, kadangi konstatavo, kad nėra pakankamai objektyvių, neginčijamų ir pagrįstų duomenų, leidžiančių teigti, jog būtų padaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Laikotarpiu 2012 balandžio - rugpjūčio mėn. bendraujant su kitais laiptinės kaimynais (pareiškėjai su asmenimis, prieš kuriuos padavė skundą, yra laiptinės kaimynai), iš jų kalbų suprato, kad A. ir D. Č. yra paviešinę informaciją, kad jie yra kreipęsi į policiją dėl jų, A. Č. ir V. P., veiksmų prieš jų vaiką. Iš Vilniaus apsk. VPK Vilniaus m. 1 PK prevencijos skyriaus 2012-06-06 priimto nutarimo Nr. 12-At-02251-12 akivaizdu, kad 2012-04-22 prašyme A. ir D. Č. nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją dėl A. Č. ir V. P. neva reiškiamų nepagrįstų pretenzijų ir reikalavimų bei prieš jų vaikus nukreiptų grasinimų. Tokiais veiksmais A. ir D. Č. tyčia raštu tretiesiems asmenims paskleidė apie A. Č. ir V. P. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti jų asmenis arba pakirsti pasitikėjimą jais.

Skundas grąžintinas pareiškėjams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos BPK 131 str. 4 d. (2001 m. rugsėjo 11 d. redakcija) atitikties Konstitucijai, dėl Lietuvos Respublikos BPK 234 str. 5 d. (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 244 str. 2 d. (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 407 str. (2003 m. birželio 19 d. redakcija), 408 str. 1 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 412 str. 2 ir 3 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 413 str. 5 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 414 str. 2 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl pareiškėjo Šiaulių rajono apylinkės teismo prašymų ištirti, ar Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. (2002 m. kovo 14 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodė, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareikimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutartis Nr. IS-473-628/2009, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-21 nutartis Nr. PK-65-784/2009, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 nutartis Nr. PK-440-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-10 nutartis Nr. PK-686-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies  a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

Pateiktame teismui skunde pareiškėjai nurodo, jog 2012-04-22 A. ir D. Č. pateikė prašymą Vilniaus apsk. VPK Vilniaus m. 1 PK, kuriame nurodė, kad nuolat kyla nesutarimų su kaimynais A. Č. ir V. P., kad neva nukentėjusieji reiškia nepagrįstas pretenzijas, reikalavimus, prieš jų vaikus nukreiptus grasinimus. Laikotarpiu 2012 balandžio - rugpjūčio mėn. bendraujant su kitais laiptinės kaimynais (pareiškėjai su asmenimis, prieš kuriuos padavė skundą, yra laiptinės kaimynai), iš jų kalbų suprato, kad A. ir D. Č. yra paviešinę informaciją, kad jie yra kreipęsi į policiją dėl jų, A. Č. ir V. P., veiksmų prieš jų vaiką. Taigi, šiuo atveju pareiškėjai nurodo abstrakčias, nesukonkretintas aplinkybes, o abstraktus nusikalstamos veikos aprašymas negali būti pagrindu privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimui, kadangi kaltinime turi būti kiek įmanoma tiksliau aprašyti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens galimai padaryti neteisėti veiksmai, gestai, žodžiai, parašyti sakiniai ar kt., jų eiliškumas, seka, bei konkrečiai nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais, gestais, žodžiais ar raštu išdėstytais sakiniais, žodžiais ir kt. pasireiškė nurodoma nusikalstama veika. Jeigu tai buvo parašyti žodžiai, frazės, sakiniai, jie turėtų būti nurodomi taip, kaip jie buvo parašyti ir tie, kurie, pareiškėjų manymu, juos šmeižia, t.y. šmeižimas turi būti nurodomas aiškiai, konkrečiai, kadangi tokios informacijos apibrėžtumas būtinas nustatant bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo ribas. Išdėstant faktines aplinkybes, neturi būti nurodoma pašalinių veiksmų, frazių, sakinių ir savo nuomonės, nes nuomonė nėra faktinės aplinkybės.

Be to, Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nukentėjusiojo skunde turi būti pateikti duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes: jeigu yra, liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta, jeigu yra – kiti duomenys, kaip to reikalauja sąžiningas procesas – žiūr., Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje -  fair trial – nuostatos.

Įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo ar pareiškimo trūkumų šalinimo galimybės.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog A. Č. ir V. P. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiems asmenims.

                      Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, teismas, -

n u t a r i a:  

                     atsisakyti priimti privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą A. Č. ir V. P. skundą. Skundą grąžinti pareiškėjams.

                     Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                Irma Randakevičienė