Civilinė byla Nr. e2A-448-516/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02327-2013-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2. ; 2.6.10.5.2.15. ; 3.1.7.6.  

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,DR klinika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2104-603/2017 pagal ieškovės S. N. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,DR klinika“ (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – D. B., „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per filialą Lietuvoje, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, veikianti prie Sveikatos apsaugos ministerijos) dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė S. N. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,DR klinika“ 715,36 Eur (2470 Lt) turtinės ir 10 136,70 Eur (35 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2010 m. ji kreipėsi į atsakovės gydytojo praktika besiverčiantį plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoją D. B. dėl hialurono preparatų, koreguojant randus ir raukšles, procedūrų atlikimo. Ieškovei buvo atliktos kelios procedūros: pirminė, kurią trečiasis asmuo atliko 2010-03-19, bei kelios kitos, koreguojančios pirminės procedūros klaidas – 2010-04-05, 2010-12-08, 2010-12-22 ir 2011 m. sausio mėn. Su ieškove asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutarties klinika nepasirašė. Paslaugų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų (2010-03-19 – 275,14 Eur (950 Lt), 2010-04-05 – 144,81 Eur (500 Lt) ir 2010-12-08 – 144,81 Eur (500 Lt) atsakovė ieškovei neišdavė.

3.       Ieškovė paaiškino, kad visos be išimties intervencijos ieškovei buvo nesėkmingos. Atsirado akivaizdūs estetiniai pakenkimai veide ir kakle, kurie, deja, nepataisomi. Ieškovė daugybę kartų elektroniniu paštu ir telefonu, susitikimų metu išsakė nusiskundimus gydytojui. Norimas lūpų kampučių korekcijos rezultatas nebuvo pasiektas, bet atvirkščiai – buvo sužalota ieškovės veido ir kaklo išvaizda, pakenkta sveikatai, be to, ilgiems mėnesiams sustabdyta ieškovės, kaip lektorės, darbinė veikla. Kai ieškovė kreipėsi į gydytoją D. B. dėl nekokybiškų gydymo paslaugų, buvo atliktos kelios koreguojančios procedūros, tarp jų ir botulino toksino, dėl kurio ieškovė nebuvo davusi sutikimo, tačiau vėliau paaiškėjo, kad subjaurotos išvaizdos, žandikaulio paralyžiaus ir pakenkimo sveikatai atsakovės specialistai nepataisys. Trečiasis asmuo slapstėsi, vilkino, neskyrė gydytojo konsultacijos. Trečiojo asmens pageidavimu ir su jo rašytiniais siuntimais ieškovė 2012 m. vasarą apsilankė konsultacijoms, tyrimams, pažymoms gauti daugiau negu pas dešimt gydytojų bei daugybę kitų specialistų. Ilgai atidėliotas ieškovės ir trečiojo asmens D. B. susitikimas įvyko 2012-12-27, kurio metu buvo susitarta dėl padarytos žalos atlyginimo dydžio – 35 000 Lt sumos. 2012-12-31 telefoninio pokalbio metu trečiasis asmuo ieškovės atstovei patvirtino pavedęs savo advokatui parengti taikos sutarties projektą, tačiau 2013-01-15 Vilniaus Centro advokatų kontoroje trečiojo asmens advokatas informavo ieškovės advokatą, kad susitarimui paruošti esą nėra galimybių. 2013-02-07 atsakovei buvo pateiktas ieškovės skundas pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir PTŽSAĮ) 23 straipsnio reikalavimus, bet atsakovė atsisakė atlyginti padarytą žalą. Ieškovė kreipėsi su skundu į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – ir Komisija), kuri posėdžio metu ieškovei pasakė, kad skundą atmes, tačiau 2013-09-17 išsiuntė savo 2013-09-05 sprendimą nenagrinėti skundo, motyvuojant, jog atsakovė ieškovei neteikė sveikatos priežiūros paslaugų. Ieškovės teigimu, termino ieškiniui pateikti pradžios diena yra 2013-09-18, nes Komisija ieškovei išsiuntė sprendimo tekstą, iš esmės besiskiriantį nuo to, kuris praneštas ieškovei 2013-09-05 posėdžio metu, todėl dokumento esmė ir pagrindai ieškovei tapo žinomi tik 2013-09-17 ir kreipimosi su ieškiniu į teismą terminas skaičiuotinas nuo Komisijos sprendimo teksto įteikimo.

4.       Ieškovės įsitikinimu, atsakovės sveikatos priežiūros įstaigoje dirbančio trečiojo asmens kaltus veiksmus patvirtina tokios aplinkybės: 2010-12-08 atliktos botulino toksino injekcijos nebuvo suderintos su ieškove; ieškovė tikėjosi pataisyti 2010-03-19 bei 2010-04-05 neprofesionaliai (aplaidžiai) atliktas procedūras hialurono rūgšties preparatu; trečiasis asmuo nepaaiškinęs bei neišsiaiškinęs, kokį darbą dirba ieškovė, 2010-12-08 padarė keturias botulino toksino preparato injekcijas į kaklo sritį, po kurios jau trečią dieną ieškovei suparalyžiavo visą apatinę veido dalį bei kaklą, tapo sunku kalbėti ir valgyti, prasidėjo seilėtekis pro lūpų kampus, atsirado smėlio pripiltų akių efektas, herpes bėrimai, pigmentacija ir kita, be to, atsirado ryški veido asimetrija, kuri buvo taisoma naujomis injekcijomis 2010-12-22 ir 2011 m. sausio mėnesį. Ieškovė kelis kartus 2011 m. vasario, kovo ir balandžio mėn. kreipėsi pagalbos į trečiąjį asmenį dėl komplikacijų ir padarytos žalos sveikatai, išvaizdai ir profesinei veiklai. Jis paaiškino, kad viskas praeis nustojus veikti botulino toksinui. 2011 m. liepos mėnesį, nustojus veikti botulino toksinui, atsirado jungo venos varikozinis išsiplėtimas kairėje kaklo pusėje, kuris išoriškai labai pastebimas ir estetiškai žalojantis kaklą. Jis neišnyko ir neišnyks. 2012-06-19 ieškovė vietoje kitos konsultacijai specialiai užrašytos pacientės nuvyko į sveikatos priežiūros paslaugų įstaigą ir taip susitiko su trečiuoju asmeniu, kuris pagaliau sutiko kompensuoti padarytą žalą iki jungo venos kakle atsiradimo, o jungo venos problemai išspręsti pasiūlė sukviesti gydytojų konsiliumą, kuris taip ir nebuvo sukviestas.

5.       Ieškovė paaiškino, kad jai padarytų turtinių nuostolių dydis sudaro 2 470 Lt: 1) apmokėjimas už plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos nekokybiškas paslaugas 2010-03-19 – 950 Lt, 2010-04-05 – 500 Lt, 2010-12-18 – 500 Lt, iš viso – 1950 Lt; 2) vizitai ir gydymas pas kineziterapeutę – 520 Lt.

6.       Ieškovė paaiškino ir tai, kad jos apsisprendimas daryti lūpų kampučių korekcijas veide buvo susijęs su jos visuomenine ir profesine veikla (paskaitos, kalbėjimas įvairioms auditorijoms) Lietuvoje ir iš dalies užsienyje, t. y. dalyvavimu įvairiausiose televizijos laidose, viešu kalbėjimu, fotografavimusi, filmavimusi, nuolatiniu bendravimu su žmonėmis, publikavimusi visuomenės informavimo priemonėse, kur gera išvaizda yra labai svarbus elementas. Dėl nurodytų aplinkybių neturtinė žala labai padidėjo – nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų pasekmė yra ilgalaikis, iki dabar besitęsiantis ieškovės darbinės veiklos priverstinis apribojimas bei sumažėjimas, susijęs su bendravimo ir asmens savęs vertinimo pablogėjimu dėl veido ir bendros išvaizdos žymaus pakenkimo, neigiamų pasekmių sveikatai. Ilgalaikis lankymasis pas gydytojus išsekino ieškovę tiek emociškai, tiek fiziškai, labai sumažėjo bendravimas su draugais, artimaisiais ir net šeimos nariais, nes nuolatinis aiškinimasis dėl pablogėjusios veido išvaizdos ir akivaizdžiai matomų defektų kelia didelius nepatogumus ir išgyvenimus. Atsakovė ir trečiasis asmuo su ieškove nebendradarbiavo, ciniškai vengė atsakomybės, net reiškė abejones dėl psichinės ieškovės sveikatos, reikalavo rinkti gydytojų pažymas, į kurias nė kiek neatsižvelgė, todėl padaryta neturtinė žala mažiausiai yra 35 000 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovės ieškovei 564,75 Eur turtinės žalos ir 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 1 385,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat grąžindamas ieškovei 244 Eur žyminio mokesčio ir priteisdamas iš atsakovės į valstybės biudžetą 12 Eur pašto išlaidų bei 31 Eur žyminio mokesčio.

8.       Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad ieškovei atliktos procedūros nelaikytinos asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, nes, visų pirma, ieškovei procedūrų metu buvo atliekamos injekcijos veido srityje, naudojant preparatus Dysport (botulino toksinas) ir Juverdem 3 (hialurono rūgštis), kuriuos turi teisę naudoti tik gydytojas, antra, nors šie preparatai buvo naudojami estetiniais tikslais, tai, teismo vertinimu, neeliminuoja pagrindo konstatuoti, kad ieškovei buvo atliktos procedūros, kurių pobūdis atitinka PTŽSAĮ 2 straipsnio 7 punkto prasmę, t. y. medicininė procedūra, kai sveikatos priežiūros specialistas, siekdamas diagnozuoti, gydyti ar koreguoti organų ir jų sistemų funkciją, medicinos prietaisais veikia paciento audinius ir (ar) organus, pažeisdamas audinių ir (ar) organų vientisumą arba jo nepažeisdamas. Teismas pažymėjo, kad atsakovei 2009-09-09 išduota asmens sveikatos priežiūros licencija ir suteikta teisė verstis asmens sveikatos priežiūros veikla bei teikti šias paslaugas: antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros – plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos bei bendrosios praktikos slaugos. Taip pat trečiajam asmeniui gydytojui D. B. 2004-12-24 išduota Medicinos praktikos licencija, kuri patvirtina, jog trečiasis asmuo turi teisę verstis medicinos praktika pagal plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo profesinę kvalifikaciją. Be to, Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje viešai yra paskelbta, kad Dysport (sugalvotas pavadinimas) Clostridum botulinum A tipo toksino ir hemagliutinino kompleksas (bendrinis pavadinimas) 500V (stiprumas) yra receptinis vaistas. Hialurono rūgšties preparatai injekcijoms Lietuvoje yra tiekiami į rinką kaip vaistiniai preparatai (injekcijoms į kelio sąnarį) arba kaip III klasės medicinos prietaisai. Atsižvelgdamas į teisės aktais nustatytą reglamentavimą, kas konkrečiai yra kompetentingas koreguoti senėjančią odą konservatyviais ir invaziniais metodais, tuo labiau naudojant botulino toksiną bei III klasės medicininį prietaisą hialurono rūgštį, teismas konstatavo, kad ieškovei atliktos procedūros laikytinos asmens sveikatos priežiūros paslaugomis ir joms taikytini įstatymų numatyti reikalavimai, susiję su asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant ir medicininių dokumentų rengimą.

9.       Teismas kritiškai vertino ieškovę konsultavusio ir paslaugas teikusio gydytojo argumentus, kad jis ieškovę informavo apie suteikiamas paslaugas, galimas komplikacijas. Teismas pažymėjo, kad pagal teisinį reguliavimą prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, o toks sutikimas turi būti išreikštas raštu. Tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad prieš suteikiant ieškovei paslaugas, nebuvo pateiktas pasirašyti paciento sutikimas pagal 2010 m. kovo 8 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinto Sutikimo dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros aprašo 9.5, 9.6, 9.8, 9.8.1, 9.8.2, 9.8.3 punktų reikalavimus, tuo labiau, teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog ieškovei buvo kitu būdu atskleista numatytų atlikti procedūrų esmė, pobūdis, tikslai, apimtis ir galimybė jas keisti, konkrečiam pacientui ir konkrečiai procedūrai galimos komplikacijos. Nagrinėjamu atveju patyręs ir rūpestingas gydytojas privalėjo iš anksto informuoti pacientę ir gauti jos rašytinį sutikimą dėl atliekamų procedūrų esmės, pobūdžio, tikslo, pateikti jai trumpą ir aiškų procedūrų aprašymą, aptarti procedūrų apimtį ir galimybes jas keisti, galimas komplikacijas ir pan. Be to, ieškovė atsakovės gydymo įstaigoje lankėsi kelis kartus ir nebuvo jokios skubos atlikti pageidaujamas procedūras, todėl akivaizdu, kad ruošiantis atlikti procedūras buvo galima iš anksto gauti pacientės sutikimą, kuris atitiktų teisės aktų reikalavimus.

10.       Teismas nurodė, kad pagal byloje atliktos teismo medicinos ekspertizės pateiktas išvadas, UAB ,,DR klinika“, teikiant paslaugas 2010-12-18 ir 2010-12-29 dėl atsiradusių raukšlių apie akis ir pagilėjusių raukšlių apie lūpas, panaudojant botulino toksino ir hialurono rūgšties preparatus, nepadarė diagnostinių ar gydymo klaidų (įskaitant ir panaudotus medikamentus bei priemones). Teismo vertinimu, byloje nėra jokių kitų patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad po atliktų procedūrų, panaudojant botulino toksino ir hialurono rūgšties preparatų injekcijas, atsirado jungo vena, jog ieškovei paralyžiavo visą apatinę veido dalį bei kaklą, tapo sunku kalbėti ir valgyti, prasidėjo seilėtekis pro lūpų kampus, atsirado smėlio pripiltų akių efektas, herpes bėrimai, pigmentacija, atsirado depresija. Tačiau, teismo įsitikinimu, nors ekspertizės aktas bei kitų gydytojų pateiktos objektyvios diagnozės, nepatvirtina ieškovei atliktų procedūrų netinkamumo, nebuvo vertinta aplinkybė, jog atsakovė neatsižvelgė į ieškovės teisėtus lūkesčius dėl paslaugų galimo rezultato. Ieškovei nebuvo pateiktas pasirašyti nei sutikimas atlikti procedūras, nei asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartis, taip pat nėra jokių kitų duomenų, jog tarp pacientės ir gydytojo buvo susitarimas dėl konkretaus rezultato, nenurodyta ar ieškovei buvo paaiškinta, jog po kiekvienos procedūros jai gali prireikti kitos procedūros norimam rezultatui pasiekti. Atsižvelgdamas į specialistų nurodytas galimas pasekmes po botulino toksino ir hialurono rūgšties atliktų procedūrų, teismas padarė išvadą, kad ieškovei nesuteikus visapusiškos bei išsamios informacijos apie jai suteikiamas paslaugas bei galimas komplikacijas, laikytina, kad pacientė nežinojo gydymo rizikos bei negalėjo jos išvengti, atsisakydama paslaugos, taigi, atsakomybė už pasirinkimo galimybės suvaržymą tenka gydymo įstaigai, o ieškovei atlikusio procedūras gydytojo veiksmai pripažintini neteisėtais.

11.       Teismas konstatavo, kad atsakovės neteisėti veiksmai dėl pacientės neinformavimo apie atliktų procedūrų pasekmes ir galimas komplikacijas pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti. Ieškovė už atsakovės atliktas procedūras sumokėjo 564,75 Eur sumą, kurią prašo priteisti kaip turtinę žalą. Minėtų išlaidų dydžio atsakovė neginčijo, todėl, konstatavus atsakovės veiksmų neteisėtumą ir jų sąsają (priežastinį ryšį) su ieškovės išlaidomis, nustatytinas 564,75 Eur atlygintinos žalos dydis, o ieškinio dalis dėl 150,60 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestina, kaip neįrodyta.

12.       Teismas taip pat priėjo išvadą, kad prašomas priteisti 10 136,70 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pernelyg didelis, nes ir iki procedūrų atlikimo ieškovės gyvenimo kokybė nebuvo gera, nes ieškovei po breketų nešiojimo buvo reikalingos medicininės korekcijos veido srityje, taip pat reikėjo pagerinti senstančios veido odos, mažinant raukšlių atsiradimą, būklę. Kita vertus, ieškovei atliktos procedūros yra susijusios su jautria – veido srities odos dalimi, ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie galimas kitas pakartotines procedūras ir galimas komplikacijas, o tai lėmė, jog atliktų paslaugų rezultatas neatitiko ieškovės lūkesčių, jai buvo atliktos pakartotinės procedūros, o tai neabejotinai sukėlė papildomą fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, nepatogumus, ilgesnį gijimo periodą, apsilankymus pas gydytojus, sumažino bendravimo galimybes, todėl ji patyrė neturtinę žalą, kuri, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įvertintina 800 Eur suma.

13.       Teismas pažymėjo, kad nors patenkinus ieškinį iš dalies, iš ieškovės ir atsakovės turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, teismas atsižvelgia į tai, jog žala buvo padaryta vienai iš svarbiausių teisės saugomų vertybių – sveikatai, į tai, kad ieškovė įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus, dėl kurių ji patyrė žalą, ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas, jos patirtos išlaidos atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytus maksimalius dydžius, taip pat į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo buvo patenkintas iš esmės didžiąja dalimi, o neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra išimtinai teismo diskrecijos teisė, be to, išlaidų dėl ekspertizės ir eksperto atvykimo į teismo posėdį atsiradimas sietinas su atsakovės pasirinkta gynybine procesine pozicija, todėl ieškovės patirtos išlaidos už atstovavimą ir ekspertizę bei eksperto atvykimą iš atsakovės priteistinos visiškai, o atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Atsakovė UAB „DR klinika“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Teismas atsakovės veiksmų teisėtumą ir ieškovei suteiktų paslaugų kokybę vertino ne proceso, o rezultato aspektu, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bei ignoruodamas objektyvius ir specialistų išvadomis pagrįstus įrodymus. Be to, viena vertus teismas nurodė, kad nėra jokių duomenų, jog tarp pacientės ir gydytojo buvo susitarimas dėl konkretaus rezultato, kita vertus, padarė išvadą, kad po 2010 m. gruodžio mėn. kiekvienos atliktos procedūros metu nebuvo pasiektas pacientės norimas rezultatas. Taigi, skundžiamo sprendimo argumentai prieštarauja vienas kitam. Vertinant gydytojo veiksmus rezultato aspektu neaišku (ir teismas skundžiamame sprendime nepasisakė), kokiu būdu ir kaip turėtų būti išmatuojama, ar pasiektas ieškovės norimas rezultatas ir kiek jis pasiektas. Vienintelis teismo sprendime nurodytas įrodymas, kuris tariamai patvirtina, kad nebuvo pasiektas pacientės norimas rezultatas – tai elektroniniai laiškai, tačiau byloje esantis šalių susirašinėjimas, kuriame ieškovė nurodo savo subjektyvią ir jokiais įrodymais nepagrįstą nuomonę apie jai atliktas procedūras ir jos sveikatos būklę, nepaneigia byloje esančiuose medicinos dokumentuose ir ekspertizės akte pateiktų nešališkų ir objektyvių specialistų – gydytojų ir ekspertų – išvadų.

14.2.                      Vien tik teismo nustatyta aplinkybė, kad prieš suteikiant ieškovei paslaugas, nebuvo pateiktas pasirašyti paciento sutikimas, nereiškia, jog taip buvo padaryta žala ieškovės sveikatai. Be to, reikalavimas dėl rašytinio informuoto paciento sutikimo taikomas sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiant pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Ieškovei suteiktos paslaugos neatitinka įstatymuose nustatytos asmens sveikatos priežiūros paslaugų sampratos. Ieškovė į atsakovę kreipėsi ne dėl patirtos traumos ar ligos, o turėdama asmeninių estetinių savo išvaizdos koregavimo tikslų. Nors skundžiamame sprendime nurodoma, kad ieškovei po breketų nešiojimo buvo reikalingos medicininės korekcijos veido srityje, byloje esanti medžiaga nesudarė pagrindo teismui daryti tokios išvados, nes ieškovė, be jos pačios paaiškinimų, nepateikė nė vieno įrodymo, jog ji nešiojo breketus, o jei nešiojo – kad po jų nešiojimo jai buvo reikalingos medicininės korekcijos. Laikytina, kad ieškovės pageidavimu atsakovė atliko jai grožio procedūras, kurios nelaikytinos asmens sveikatos priežiūros paslaugomis. Aplinkybę, kad ieškovei nebuvo teiktos sveikatos priežiūros paslaugos, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurių teismas nevertino: Komisija 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendime konstatavo, jog ieškovei nebuvo teiktos sveikatos priežiūros paslaugos; VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų 2013 m. rugsėjo 23 d. rašte patvirtinama, kad botulino toksino injekcijų dėl lūpų kampučių korekcijos negalima priskirti asmens sveikatos priežiūros paslaugoms; plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo G. R. ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo A. V. 2013 m. rugsėjo 23 d. atsakyme taip pat nurodoma, jog lūpų kampučių korekcija, botulino injekcijos priklauso grožio chirurgijos (estetinės) paslaugoms, kurios, šių gydytojų nuomone, gali būti priskiriamos sveikatos priežiūros paslaugoms tuomet, kai yra potrauminė veido deformacija, atliekama plastinė veido randų, deformacijos korekcija. Šiuo atveju medicininių priežasčių ar indikacijų (pavyzdžiui, randų, deformacijų) procedūroms ieškovei atlikti nebuvo, jų taip pat nenurodė ieškovė.

14.3.                      PTŽSAĮ 2 straipsnio 2 dalyje atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos. Nenustatęs pakenkimo ieškovės sveikatai, jos sužalojimo, kaip ir atsakovės neteisėtų veiksmų, teismas nepagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Teismas ieškovei, kaip turtinę žalą, priteisė 564,75 Eur sumą, sumokėtą atsakovei už suteiktas paslaugas, nors toks žalos vertinimas neatitinka PTŽSAĮ nuostatų dėl atlygintinos paciento sveikatai padarytos žalos, tuo labiau kad 2010 m. kovo 19 d. ir 2010 m. balandžio 5 d. ieškovei atliktos procedūros, už kurias sumokėta 419,95 Eur, galimai ieškovę tenkino, nes po 8 mėnesių ji kreipėsi į atsakovę dėl pakartotinės procedūros ir per tuos 8 mėnesius atsakovei neteikė jokių pretenzijų dėl suteiktų paslaugų. Be to, dėl 2010 m. kovo 19 d. ir 2010 m. balandžio 5 d. suteiktų paslaugų atsakovė bylos nagrinėjimo metu prašė taikyti ieškinio senatį, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje, tačiau teismas skundžiamame sprendime dėl to nepasisakė.

14.4.                      Asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Rašytinio sutikimo nebuvimas savaime nesukėlė ieškovės sveikatai jokios žalos. Paslaugos ieškovei nebuvo teikiamos prieš jos valią. 2017 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio metu teismas siūlė ieškovei pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodomas procedūrų pasekmes, kurias ji grindė nuotraukomis, tačiau jokių papildomų įrodymų ieškovė neteikė. Ieškovės nurodytos komplikacijos dėl jai atliktų procedūrų mažiau nei tikėtinos. Byloje atliktos ekspertizės akto 4 punkte nurodoma, kad nei užsienio literatūroje, nei Lietuvos praktikoje nėra duomenų apie galimą botulino toksino injekcijos į kaklo odą komplikaciją. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų 2013 m. rugsėjo 23 d. rašte nurodoma, kad botulino injekcijos į lūpų kampučius žalos sveikatai negali sukelti. Ieškovė priežastinio ryšio neįrodė, o teismas nepagrįstai konstatavo jį esant.

14.5.                      Ieškovė privalėjo įrodyti teismų praktikoje nurodytas aplinkybes, pagrindžiančias reikalaujamą priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau jokių įrodymų nepateikė ir nesant jų teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 800 Eur sumą, neatitinkančią protingumo reikalavimų. Teismas iš esmės pripažino, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytas komplikacijas, kaip ir įrodymų, patvirtinančių ieškovės emocinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjusias bendravimo galimybes.

14.6.                      Atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas. Ieškovės išlaidos už atstovavimą niekaip nebuvo susijusios su atsakovės procesiniu elgesiu. Ekspertizė šioje byloje buvo skirta ne atsakovės, bet paties teismo iniciatyva, o ekspertas į posėdį buvo kviečiamas ieškovės prašymu, todėl teismas nepagrįstai nukrypo nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

15.       Ieškovė S. N. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.                      Apeliantė klaidinančiai tvirtina, kad ji neteikė sveikatos priežiūros paslaugų, nors tam tikrose skundo dalyse, prieštaraudama pati sau, prašo apeliacinės instancijos teismą vadovautis PTŽSAĮ nuostatomis ir kasacinio teismo jurisprudencija, susijusia su PTŽSAĮ. Tarp šalių buvo susiklostę faktiniai prievoliniai atlygintinų sveikatos priežiūros paslaugų santykiai, reglamentuojami CK 6.725 straipsnyje, nes ieškovei apeliantės įstaigoje suteiktos paslaugos nebuvo apmokamos (kompensuojamos) iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, o ji pati mokėjo faktiškai šalių sutartą kainą. Atsakovė pripažįsta dariusi intervencijas į žmogaus kūną, o PTŽSAĮ 2 straipsnio 8 punktas neabejotinai patvirtina sveikatos priežiūros paslaugų pobūdį, susiklosčiusį tarp ieškovės ir apeliantės bei gydančio gydytojo D. B., kuris asmeniškai ieškovei atliko visas invazines procedūras PTŽSAĮ 2 straipsnio 7 punkto prasme.

15.2.                      Apeliacinės instancijos teismas turėtų motyvuotai pasisakyti, ar tokiu atveju, kuomet sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos estetinio medicininio gydymo tikslais, paciento teisėtiems lūkesčiams užtikrinti sveikatos priežiūros įstaiga įsipareigoja užtikrinti konkretų rezultatą ar tik procesą. Estetinė medicina skirta sveikam žmogui, taigi, jeigu jos kokybišku rezultatu jurisprudencijoje būtų pripažįstamas vien tik procesas, iš esmės būtų pripažįstama, kad estetinis rezultatas gali būti bet koks. Estetinėmis gydymo procedūromis, operacijomis ar intervencijomis pacientai visada siekia konkretaus rezultato, dėl kurio susitaria su jas teikiančia klinika, ir tai yra estetinės chirurgijos prievolės dalykas. Aplinkybė, kad apeliantė šiuo atveju nesudarė rašytinės sutarties, kurioje būtų apibrėžtas siekiamas rezultatas, aiškintina pacientės naudai. Taigi, teismas pagrįstai pasisakė, kad ieškovė turėjo teisėtą lūkestį į gydymo rezultatą šio ginčo atveju. Kita vertus, apeliantės veiksmus vertinant vien tik proceso aspektu, jie akivaizdžiai prieštaravo teisės aktų reikalavimams, nes nėra sveikatos priežiūros paslaugų sutarties, nėra jokių paciento dokumentų, nėra informuoto paciento sutikimų dėl intervencinių procedūrų, medikamentų ir jų dozių, galimų gydymo komplikacijų, įspėjimų, kurie gali nulemti asmens apsisprendimą pasirinkti estetinio gydymo konkrečias paslaugas. Visas procesas vyko neoficialiai.

15.3.                      Byloje atliktos ekspertizės aktas, kaip įrodymas, vertintinas kritiškai ir atmestinas, nes apeliantės įstaigoje nėra jokių ieškovės medicininių dokumentų, jie nebuvo rašomi ir tuo klausimu byloje nėra ginčo. Ekspertizės atlikimo metu, 2016-11-16, ieškovė buvo apžiūrėta – t. y. apžiūrėta praėjus net 6,5 metams nuo pirmos intervencinės procedūros atsakovės įstaigoje. Jokių buvusių komplikacijų, išskyrus Jungo veną, po tiek laiko apžiūros metu objektyviai jau neįmanoma rasti. Teismo posėdžio metu apklaustas gyd. V. Ž. teismui patvirtino, kad surašant ekspertizės aktą, buvo vadovaujamasi medicinos dokumentų išrašu, kuris yra be datos, VDK Forma Nr.027/a, nors šis išrašas yra niekinis dokumentas, nes sudarytas ne iš paciento dokumentų, esančių atsakovės įstaigoje, tačiau tik ieškovei kreipusis, visai prieš bylos iškėlimą. Tokio išrašo parengimas ir pateikimas ieškovei, Komisijai, į bylą teismui prilygintinas oficialaus dokumento suklastojimui, todėl sprendžiant bylą, išrašas eliminuotinas iš bylos įrodomosios medžiagos, o ekspertų išvados, parengtos vadovaujantis šiuo galimai suklastotu dokumentu, atmestinos.

15.4.                      Apeliantė visiškai nesilaikė PTŽSAĮ 17 straipsnio dėl paciento sutikimo rašytinės formos, o tai atskleidžia akivaizdų ir cinišką apeliantės nerūpestingumą, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, dėl kurių galimų neigiamų pasekmių sveikatai ir komplikacijų pacientė negavo jokios informacijos prieš jas atliekant. Be to, botulino toksino injekcijos apskritai buvo atliktos prieš ieškovės valią.

15.5.                      Ginčui dėl neturtinės žalos padarymo išspręsti negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai, kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Šioje byloje yra 2012-09-03 išrašas iš medicininių dokumentų apie konsultaciją pas mikrochirurgą K. R., kurios metu buvo konstatuota, kad po botulino preparatų injekcijos išsivystė kairės kaklo pusės veninis išsiplėtimas, didėjantis pacientui kalbant. Šis išsiplėtimas neišnyko iki dabar, todėl ieškovė daugiau nebegali dėvėti drabužių atviru kaklu. Teismas teisingai bei adekvačiai įvertino neteisėtų veiksmų bei dėl jų patirtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų įtaką ieškovės profesinei ir darbinei veiklai, asmeniniam gyvenimui. Šiuo metu ieškovė dirba jau visai kitose srityse, nes ankstesnę veiklą teko pakeisti dėl kilusių sveikatai padarinių: gebėjimas įgyti, įsisavinti ir tobulinti žinias, laisvalaikio veikla, šeimos bei asmeninis gyvenimas, santykiai su aplinkiniais, bendravimo įgūdžiai kardinaliai pasikeitė blogąja prasme. Fizinės ir neturtinės žalos padariniai liko visam gyvenimui. Priteistas iš apeliantės žalos dydis atitinka teismų praktikoje nusistovėjusius dydžius, padaryto delikto sunkumo laipsnį, yra labiau minimalus nei didelis, atsižvelgiant į tai, kad apeliantė yra juridinis asmuo, teikiantis brangiai kainuojančias profesionalias gydymo paslaugas, o jokių duomenų apie kritinę turtinę padėtį nėra.

15.6.                      Ieškinio senatis skaičiuotina nuo tada, kai asmuo suvokė, kad jo teisės pažeistos, o ne nuo pirminės procedūros dienos (fakto), nes tuomet ieškovė nieko blogo nesitikėjo, ji visiškai pasitikėjo gydančiu gydytoju, vykdė jo žodinius nurodymus. Tačiau 2012-12-29, po betarpiško ieškovės ir gydytojo susitikimo, ieškovė prarado bet kokias viltis ištaisyti kilusias komplikacijas, galutinai suprato, kad kilusių komplikacijų geranoriški ištaisymai negalimi ir jos teisės pažeistos iš esmės. Procesinis kreipimosi į teismą mėnesio terminas po Komisijos atsakymo gavimo dienos taip pat nėra pažeistas. Taigi, apeliacinio skundo argumentas dėl senaties termino praleidimo atmestinas.

15.7.                      Sutiktina su teismo argumentais dėl iš apeliantės priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, nes byla vien teisme buvo nagrinėjama nuo 2013 m. spalio mėn., o iki kreipimosi į teismą buvo suteikta daug teisinių paslaugų ikiteisminiame procese, kuris privalomas šios kategorijos bylose. Dėl apeliantės atsisakymo pripažinti akivaizdžią klaidą, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, bylos procesas labai užsitęsė, šį ginčą buvo galima išspręsti abipusiu susitarimu. Taigi, apeliantės elgesys procese, vertinant bylos medžiagą, nebuvo skirtas kuo greitesniam taikos atkūrimui, tačiau nukreiptas priešinga linkme ir tai labai padidino suteiktų teisinių paslaugų apimtis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos tesimo teisėjų kolegija, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės UAB „DR klinika“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

17.       Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas taikė atsakovei civilinę atsakomybę, nenustatęs visų šiai atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, nes atsakovės veiksmų teisėtumą ir ieškovei suteiktų paslaugų kokybę vertino ne proceso, o rezultato aspektu, neįvertino, kad vien tik teismo nustatyta aplinkybė, jog ieškovei nebuvo pateiktas pasirašyti paciento sutikimas atlikti procedūras, nereiškia, kad buvo padaryta žala ieškovės sveikatai, tuo labiau kad reikalavimas dėl rašytinio informuoto sutikimo gavimo šiuo atveju netaikomas, nes ieškovei suteiktos paslaugos neatitinka įstatymuose nustatytos asmens sveikatos priežiūros paslaugų sampratos. Galiausiai, apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai priteisė ieškovei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, pats nenustatęs pakenkimo ieškovės sveikatai bei neįvertinęs aplinkybės, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos reikalaujamos neturtinės žalos dydį, patvirtinančių juos argumentus dėl patirtų emocinių išgyvenimų, nepatogumų, sumažėjusių jos bendravimo galimybių.

Dėl ieškovei suteiktų paslaugų teisinio kvalifikavimo

18.       Tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde atsakovė įrodinėja, kad šiuo konkrečiu atveju, įvertinus tai, jog ieškovė į atsakovės kliniką kreipėsi ne dėl patirtos traumos ar ligos, o turėdama asmeninių estetinių savo išvaizdos koregavimo tikslų, ieškovei suteiktos paslaugos negali būti vertinamos kaip asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir atitinkamai atsakovei netaikomas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nurodytas reikalavimas gauti informacija pagrįstą ieškovės sutikimą dėl procedūros atlikimo.

19.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik ta aplinkybė, kad ginčo procedūros buvo atliktos grožio (estetiniais), o ne gydymo ar sveikatos atstatymo bei stiprinimo tikslais, kurie (tikslai), kaip kad akcentuoja atsakovė, yra expressis verbis įvardyti tiek CK 6.275 straipsnio 2 dalyje nurodytoje asmens sveikatos priežiūros paslaugų sampratoje, tiek ir Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, savaime nereiškia, jog ieškovei suteiktos paslaugos, kurioms atlikti, kaip pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, buvo naudojami receptiniai preparatai, kuriuos turi teisę naudoti tik gydytojas, kai buvo atliekamos procedūros iš esmės atitinkančios PTŽSAĮ 2 straipsnio 7 punkte aprašytų medicininių procedūrų pobūdį, negali būti laikomos asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tuo labiau kad atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo pagrįstai nurodytą ir iš esmės apeliantės skunde neginčytą teisinį reguliavimą, koreguoti senėjančią odą konservatyviais ir invaziniais metodais gali tik gydytojas, turintis medicinos praktikos licenciją, ir tokios paslaugos teikiamos būtent įstaigose, turinčiose licenciją verstis asmens sveikatos priežiūros veikla (kaip kad ir buvo šiuo atveju), o ir tokio pobūdžio procedūrų atlikimas tik estetiniais tikslais nereglamentuojamas atskiromis teisės normomis.

20.       Priešingai nei įsitikinusi apeliantė, pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovei suteiktų paslaugų kvalifikavimo asmens sveikatos priežiūros paslaugomis teisingumo nepaneigia ir atsakovės akcentuojami byloje esantys rašytiniai dokumentai – Komisijos 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimas, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų 2013 m. rugsėjo 23 d. raštas bei VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus vedėjo gydytojo G. R. bei plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo A. V. atsakymas. Būtent teismas teisiškai kvalifikuoja tarp šalių susiklosčiusius santykius, savo ruožtu nei Komisijos, nei gydytojų pateiktos nuomonės dėl konkrečių paslaugų priskyrimo asmens sveikatos priežiūros paslaugoms galimybės, nėra privalomos teismui ir neapriboja teismo teisės aiškinti bei taikyti teisės normas konkrečioje byloje, tuo labiau kad atsakovės minimuose 2013 m. rugsėjo 23 d. gydytojų raštuose nėra pateikiami jų išdėstytą nuomonę pagrindžiantys argumentai, t. y. nėra jokių paaiškinimų, kodėl ieškovei suteiktos paslaugos, gydytojų nuomone, nepriskirtinos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, savo ruožtu Komisija savo sprendimą nenagrinėti ieškovės skundo grindė iš esmės tik CK 6.275 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens sveikatos priežiūros paslaugų samprata, dėl kurioje įvardintų tikslų savaiminio nepakankamumo santykiams teisingai teisiškai kvalifikuoti jau pasisakyta pirmiau šioje nutartyje.

21.       Kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino ieškovei suteiktas paslaugas asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, sutiktina ir su teismo išvada, kad šiuo atveju taikytini įstatymuose nustatyti reikalavimai asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, be kita ko, ir susiję su informacija pagrįsto paciento sutikimo gavimu prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą.

22.       Pažymėtina, kad dėl PTŽSAĮ 17 straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo, prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, gauti informacija pagrįstą paciento sutikimą, jog jam būtų atliekama konkreti operacija, aktualumo, bei atitinkamai Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-184 patvirtinto Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašo taikymo net ir grynai estetiniais (grožio) tikslais atliekamų operacijų atveju yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-292-686/2016. Savo ruožtu ta aplinkybė, kad šioje byloje nagrinėjamu atveju buvo atliekama ne grožio chirurginė operacija, bet grožio procedūra, atitinkanti, kaip minėta, PTŽSAĮ 2 straipsnio 7 punkte nurodytų asmens sveikatos priežiūros procedūrų pobūdį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, nesudaro pagrindo kaip nors kitaip vertinti ginčo situaciją, inter alia, nesudaro pagrindo laikyti, jog atsakovė neturėjo pareigos informuoti ieškovę ir gauti jos rašytinį sutikimą, prieš atlikdama ieškovei hialurono rūgšties ir botulino toksino injekcijas, todėl apeliantės skundo argumentai šiuo klausimu atmestini.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

23.       Kaip jau buvo paminėta pirmiau šioje nutartyje, apieliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, taikydamas atsakovei civilinę atsakomybę, jos veiksmų teisėtumą ir ieškovei suteiktų paslaugų kokybę vertino ne proceso, o rezultato aspektu, taip nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos gydytojų profesinės atsakomybės klausimu, be to, nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą, faktiškai pats nekonstatavęs žalos ieškovės sveikatai padarymo fakto.

24.       Nesutikdama su atsakovės išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad priešingai nei samprotauja apeliantė, su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu susijusių reikalavimų nevykdymas gali sukelti žalą ne tik asmens sveikatai ar gyvybei, bet ir kitoms saugomoms vertybėms, pavyzdžiui, asmens turtui, savo ruožtu tokios dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos atsiradusios žalos atlyginimo priteisimas yra grindžiamas bendrosiomis deliktinės civilinės atsakomybės teisės normomis, įtvirtintomis CK. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė, o šis institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis).

25.       Šioje nutartyje jau buvo konstatuota, kad atsakovei taikomas PTŽSAĮ 17 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas gauti rašytinį informacija pagrįstą ieškovės sutikimą atlikti ginčo procedūras. Atsakovė iš esmės neginčijo aplinkybės, kad tokio sutikimo ji ieškovei nebuvo pateikusi pasirašyti ir iš ieškovės nėra gavusi. Nors atsakovės ir trečiojo asmens (ieškovei injekcijas dariusio gydytojo) teigimu, gydytojas ieškovę, prieš atlikdamas procedūras, žodžiu informavo apie procedūrų pobūdį, galimas komplikacijas ir pan., sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra jokių patikimų duomenų, leidžiančių šiuos atsakovės argumentus pripažinti pagrįstais ir konstatuoti, jog ieškovei iš tikrųjų buvo atskleista numatytų atlikti procedūrų esmė, pobūdis, tikslai, apimtis, galimos komplikacijos ir prognozės. Nesant byloje įrodymų apie tai, kad ieškovė sutiko atlikti procedūras, gavusi visapusišką informaciją, t. y. jog ji pasiryžo atlikti injekcijas po to, kai gydytojas pacientei suteikė išsamią informaciją apie atliekamų procedūrų esmę, pobūdį, tikslus, galimus rezultatus ir komplikacijas, inter alia ir apie tai, kad po kiekvienos procedūros ieškovei gali prireikti pakartotinės procedūros jos norimam rezultatui pasiekti, laikytina, jog ieškovei procedūras atlikęs gydytojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kaip to reikalaujama iš šios srities profesionalo, bei sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad ieškovei atlikusio procedūras gydytojo veiksmai, nesuteikus visapusiškos ir išsamios informacijos apie paslaugas, galimą rezultatą (gydymo prognozę) ir (ar) komplikacijas, pripažintini neteisėtais, nes pacientė, neturėdama visapusiškos informacijos, nežinojo ir negalėjo įvertinti gydymo rizikos, tinkamai įgyvendinti pasirinkimo laisvę, be kita ko ir išvengti turtinių išlaidų, apskritai atsisakydama paslaugos, kurios atlikimo prognozės jos netenkintų.

26.       Būtent už pasirinkimo galimybės suvaržymą, gydymo įstaigoje dirbusiam gydytojui tinkamai neinformavus paciento apie teikiamų paslaugų pobūdį, galimas komplikacijas bei galintį atsirasti būtinumą atlikti pakartotines procedūras ieškovės norimam rezultatui pasiekti (faktorius, kurie gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo / procedūros), ir dėl to ieškovės patirtą žalą, t. y. jos patirtas išlaidas procedūroms, kurios nepateisino jos lūkesčių, susiformavusių dėl gydytojo nepakankamo rūpestingumo, atidumo – neinformavimo apie šių procedūrų pobūdį, esmę, galimas komplikacijas ir rezultatus, pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš sprendimo turinio, ir pritaikė atsakovei civilinę atsakomybę. Taigi, nors atsakovė teisi, savo skunde teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė pačių procedūrų nekokybiško atlikimo ir žalos ieškovės sveikatai, nurodęs, jog pagal ekspertizės akto išvadas atsakovė nepadarė jokių diagnostinių ar gydymo klaidų ir byloje nėra jokių kitų patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad po atliktų procedūrų, panaudojant botulino toksino ir hialurono rūgšties preparatų injekcijas, atsirado jungo vena, ieškovei paralyžiavo visą apatinę veido dalį bei kaklą, tapo sunku kalbėti ir valgyti, prasidėjo seilėtekis pro lūpų kampus, atsirado smėlio pripiltų akių efektas, herpes bėrimai, pigmentacija, depresija ir kt., tai, priešingai nei interpretuoja atsakovė, savaime nereiškia, jog teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės turtinės žalos, pasireiškusios išlaidomis procedūroms, dėl kurių atlikimo reikalingumo ir tikslingumo ieškovė, neturėdama visapusiškos informacijos, negalėjo tinkamai apsispręsti, ir kurios, galiausiai, nepateisino jos lūkesčių, atlyginimą, nes, kaip jau buvo išaiškinta pirmiau, su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu susijusių reikalavimų nevykdymas gali sukelti žalą ir kitoms saugomoms vertybėms, ne tik sveikatai, o netinkamai įvykdžiusiam informavimo pareigą gydytojui gali atsirasti atsakomybė už dėl tokios pareigos nevykdymo ir paciento nepakankamo supratimo dėl taikomo gydymo galimo poveikio jo sveikatai atsiradusią žalą net ir tais atvejais, jeigu atlikdamas pačią medicinos procedūrą gydytojas veikė rūpestingai.

27.       Apeliantė neteisingai supranta ir traktuoja pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas ir nurodytus motyvus, teigdama, kad teismas jos veiksmų teisėtumą vertino ne proceso, o rezultato aspektu, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų gydymo įstaigų civilinės atsakomybės klausimu. Atsakovės neteisėti veiksmai konstatuoti ne dėl to, kad ji nepasiekė ieškovės norimo rezultato, bet dėl to, jog ji tinkamai neatliko informavimo pareigos, inter alia nesuteikė ieškovei informacijos, iš kurios pastaroji galėtų pagrįstai suprasti, kad jos norimas rezultatas gali būti pasiektas ne per vieną procedūrą arba apskritai nepasiektas, t. y. dėl nepakankamai rūpestingo savo pareigų atlikimo sukūrė ieškovei lūkestį dėl atitinkamo paslaugų rezultato gavimo, kuris, galiausiai, kaip matyti iš ieškovės susirašinėjimų el. paštu su gydytoju D. B., pasiektas nebuvo.

28.       Remiantis pirmiau nurodytais argumentais atmestini ir atsakovės skundo teiginiai, kad teismas nepagrįstai konstatavo esant priežastiniam ryšiui, kaip vienai iš civilinės atsakomybės sąlygų, nors rašytinio sutikimo nebuvimas savaime tiesiogiai nesukėlė ir negali sukelti ieškovės sveikatai jokios žalos. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, priežastinis ryšys konstatuotas tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (dėl pacientės neinformuotumo) ir ieškovei padarytos turtinės žalos, pasireiškusios išlaidomis procedūroms, kurių informuoto pasirinkimo laisvė buvo suvaržyta netinkamo informavimo pareigos atlikimo, o ne tarp informuoto rašytinio sutikimo nebuvimo ir ieškovės nurodytų, tačiau teismo pripažintų neįrodytomis, komplikacijų jos sveikatai.

29.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi, net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Kasacinio teismo praktikoje dėl priežastinio ryšio taipogi nurodyta, kad priežastinis ryšys yra teisinė, o ne biologinė ar fizikinė kategorija. Yra ar ne priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010).

30.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tai pat atmeta, kaip nepagrįstą, atsakovės argumentą, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovės išlaidas, patirtas už 2010 m. kovo 19 d. ir 2010 m. balandžio 5 d. atliktas procedūras, kurios, apeliantės nuomone, galimai tenkino ieškovę, kadangi pastaroji kreipėsi į atsakovę tik po 8 mėnesių ir iškart dėl minėtų procedūrų pretenzijų nepareiškė. Priešingai nei dėsto atsakovė, tiek iš ieškovės procesinių dokumentų, kuriuose ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad absoliučiai visos procedūros po 2010 m. kovo 19 d. atliktos buvo koreguojančios pirminės, t. y. būtent 2010 m. kovo 19 d. procedūros, klaidas, tiek ir iš ieškovės susirašinėjimo el. paštu su trečiuoju asmeniu D. B. turinio, konkrečiai iš 2011 m. kovo 5 d. 13.15 val. ieškovės siųsto elektroninio laiško, kuriame ieškovė aiškiai nurodė, kad „po hialurono neproporcingų injekcijų irgi buvo labai blogai, bet bent jau nieko neskaudėjo. Viršutinė lupa buvo labai neprofesionaliai išdidinta, šypsena persikreipė, smakras susiraukšlėjo. Bet buvau labai kantri ir išlaukiau 8 mėnesius, kad vėl išdrįsčiau ateiti ir paprašyti išlyginti kreivą šypseną, bet baigėsi itin liūdnai – šypsena dar kreivesnė, akis klaikiai tempia..“, matyti, jog ieškovė nebuvo patenkinta absoliučiai visomis, nuo pat pirmos, ieškovei suteiktomis paslaugomis (procedūromis), tačiau, atsižvelgdama į gydytojo patarimus ir rekomendacijas, laukė hialurono poveikio pasibaigimo ir procedūrų galutinio rezultato, todėl teigti, kad ieškovei neturėtų būti atlygintos išlaidos už pirmąsias dvi procedūras, nėra jokio teisinio ir (ar) faktinio pagrindo.

31.       Teisėjų kolegijos vertinimu, 419,95 Eur sumos, ieškovės sumokėtos už 2010 m. kovo 19 d. ir 2010 m. balandžio 5 d. atliktas procedūras, priteisimo pagrįstumo nepaneigia ir atsakovės argumentas dėl CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodyto trejų metų ieškinio senaties termino.

32.       CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi pagal bendrąją taisyklę, išskyrus tam tikras tiesiogiai įstatymuose aptartas išimtis, teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia, nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Toks aiškinimas paremtas tuo, kad teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik iš tikrųjų žinodamas, jog šios yra pažeistos.

33.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su ieškovės pozicija, kad pastaroji, pasitikėdama gydančiu gydytoju, jo paaiškinimais ir raminimais, negalėjo ir neturėjo iš karto po pirminės procedūros atlikimo dienos suprasti, jog jos teisės pažeistos ir kad dėl nepakankamo gydytojo informavimo ieškovės susiformavęs lūkestis dėl procedūrų rezultato nebus pasiektas, todėl jokio pagrindo teigti, kad trejų metų ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo pat 2010 m. kovo 19 d., nėra. Kadangi dar 2010 m. gruodžio mėnesį ieškovei buvo atliekamos pakartotinės procedūros, ieškovei siekiant atitaisyti, jos įsitikinimu, pirminių procedūrų metų padarytas klaidas, o ieškinys pateiktas 2013 m. spalio 17 d., pripažintina, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodytas trejų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

34.       Apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingą ir teisėtą sprendimo dalį, kuria nustatytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos ir ieškovei iš atsakovės priteistas turtinės žalos atlyginimas.

35.       Papildomai pažymėtina, kad kadangi ieškovė neteikė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje, remiantis ekspertizės aktu ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, buvo konstatuota, jog ieškovė neįrodė jos išvardintų komplikacijų po atliktų procedūrų jai atsiradimo, ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai dėl rašytinio dokumento VDK Formos Nr. 027/a nepatikimumo (suklastojimo) ir ekspertizės akto išvadų atmestinumo, vertinant jai padarytos žalos faktą ir pobūdį, nenagrinėti, kaip peržengiantys apeliacijos objekto ribas (CPK 320 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

36.       CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Tačiau pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą patirta ir įrodyta neturtinė žala atlyginama visas atvejais tik kai sužalojama sveikata, atimama gyvybė ar padaromas nusikaltimas, savo ruožtu kitų asmens neturtinių teisių pažeidimo atvejais ji atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

37.       Pagal kasacinio teismo praktiką neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).

38.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismui nekonstatavus žalos ieškovės sveikatai padarymo fakto, bet atsakovės atsakomybę siejant su ieškovės pasirinkimo galimybės apribojimu, o pačiai ieškovei savo fizinius ir moralinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą siejant būtent su jos nurodytomis, tačiau teismo pripažintomis neįrodytomis, komplikacijomis sveikatai po atliktų atsakovės klinikoje procedūrų, neturtinės žalos atlyginimo ieškovei priteisimas, nesant konkrečiai šiam atvejui nustatyto įstatymo pagrindo, nėra galimas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, pripažintina neteisėta ir nepagrįsta.

39.       Kadangi šiuo konkrečiu atveju apskritai nėra įstatyme nustatyto pagrindo neturtinei žalai atlyginti, plačiau nenagrinėti apeliantės ir ieškovės argumentai dėl pateiktų įrodymų (ne)pakankamumo ieškovės įvardytiems emociniams išgyvenimams, nepatogumams ir bendravimo galimybių sumažėjimui pagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties

40.       Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nurodant, jog ieškovei iš atsakovės priteistinas tik 564,75 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

41.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

42.       Nors šioje byloje ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas, teisėjų kolegija, įvertinusi tą aplinkybę, kad byloje konstatuotos visos atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, inter alia atsakovės kalti neteisėti veiksmai, neinformuojant ieškovės apie procedūrų pobūdį, gydymo prognozę ir tikslus, atsižvelgusi į PTŽSAĮ nurodytų reikalavimų tinkamo vykdymo ypatingą svarbą bei aplinkybę, kad didžioji dalis ieškovės reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinta, priėjo išvadą, jog sprendimas priimtas iš esmės ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis), teisminis procesas buvo inicijuotas ir bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės pasirinktos gynybinės pozicijos, todėl šiuo konkrečiu atveju, net ir pripažinus, kad atsakovės elgesys teisminio nagrinėjimo metu nelaikytinas netinkamu, konstatuotina, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodytą taisyklę (patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas) akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), nes ieškovės atsakovei, kuri pripažinta atlikusi kaltus neteisėtus veiksmus ir padariusi ieškovei žalą, mokėtinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos viršytų atsakovės ieškovei mokėtinas priteistos žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumas. Susidarius tokiai situacijai, teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nukrypsta nuo apskaičiuotos patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijos ir priteisia ieškovei iš atsakovės 80 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovei iš ieškovės – 20 proc.

43.       Kadangi ieškovė iš viso pirmosios instancijos teisme patyrė 1339,86 Eur bylinėjimosi išlaidų (868,86 Eur (atstovavimo išlaidos) + 371 Eur (ekspertizės atlikimo išlaidos) + 100 Eur (išlaidos už eksperto atvykimą), jos patirtos išlaidos advokatės paslaugoms apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcijos, galiojusios mokėjimo atlikimo metu) (toliau – ir Rekomendacijos) nurodyto maksimalaus priteistino už ieškinio parengimą užmokesčio dydžio, ieškovei iš atsakovės priteistinas iš viso 1 071,89 Eur (1339,86 x 0,8) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Taip pat ieškovei grąžintinas jos nepagrįstai sumokėtas 244 Eur žyminis mokestis.

44.       Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 371 Eur išlaidas ekspertizei apmokėti ir 1 566,28 Eur atstovavimo išlaidas (1 016,28 Eur, sumokėtus 2014-07-04, už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 520 Eur, sumokėtus 2017-05-08, už dalyvavimą teismo posėdžiuose (iš viso 5 valandos per 5 posėdžius), 30 Eur, sumokėtus 2017-05-08, už prašymo dėl eksperto apklausos parengimą). Kadangi pagal 2014-07-04 galiojusią Rekomendacijų redakciją maksimalus galimas priteisti užmokesčio už atsiliepimą į ieškinį parengimą dydis sudarė 3 MMA, t. y. 3000 Lt (868,86 Eur), o už 5 valandas atstovavimo teisme maksimaliai galima priteisti suma pagal 2017-05-08 galiojusią Rekomendacijų redakciją sudarė 411,40 Eur (822,8 x 0,1 x 5), atsakovei iš ieškovės priteistino atlyginimo dydis apskaičiuotinas nuo 1681,26 Eur sumos (371+868,86+411,40+30). Todėl atsakovei iš ieškovės priteistinas iš viso 336,25 Eur (1 681,26 x 0,2) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.

45.       Iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 9,60 Eur (12 x 0,8) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma.

46.       Atsižvelgus į pirmiau šioje nutartyje nurodytus argumentus dėl būtinumo užtikrinti, kad sprendimu siekiamas įvykdyti teisingumas nebūtų faktiškai paneigtas, skirstant bylinėjimosi išlaidas, bei įvertinus aplinkybę, jog didžioji dalis atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų šia nutartimi pripažinti nepagrįstais bei atmesti, apeliacinės instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat paskirstytinos nukrypstant nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės.

47.       Atsakovė sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 786,50 Eur advokatui už apeliacinio skundo parengimą (2017-10-30 mokėjimo nurodymas), todėl atsakovei iš ieškovės priteistinas 163,50 Eur (817,5 x 0,2) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

48.       Ieškovė nepateikė jos bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme faktą bei dydį pagrindžiančių dokumentų, todėl tokių išlaidų atlyginimas ieškovei iš atsakovės nepriteisiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą pakeisti, teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei S. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DR Klinika“ (juridinio asmens kodas 302248912) 564,75 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 75 ct) turtinės žalos atlyginimą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei S. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DR Klinika“ (juridinio asmens kodas 302248912) 1 071,89 Eur (tūkstantį septyniasdešimt vieną eurą 89 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „DR Klinika“ (juridinio asmens kodas 302248912) iš ieškovės S. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 336,25 Eur (tris šimtus trisdešimt šešis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Grąžinti ieškovei S. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 244 Eur (du šimtus keturiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DR Klinika“ (juridinio asmens kodas 302248912) 9,60 Eur (devynis eurus 60 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Ši valstybei priteista suma mokėtina į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5660.“

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „DR Klinika“ (juridinio asmens kodas 302248912) iš ieškovės S. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 163,50 Eur (šimtą šešiasdešimt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjai                                                                

Rasa Gudžiūnienė

Konstantinas Gurinas

Aldona Tilindienė