Administracinė byla Nr. eAS-217-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00136-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.6

 (S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas J. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2019 m. gruodžio 20 d. raštą Nr. 2R-6000(2.13.) „Dėl Jūsų 2019-12-16 skundo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Inspekciją J. K. 2019 m. gruodžio 16 d. skundą dėl Inspekcijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 3R-944(2.12-1.) „Dėl J. K. 2018-11-12 skundo“ (toliau – ir Sprendimas) administracinio nusižengimo byloje kartu su byla siųsti Vilniaus miesto apylinkės teismui; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

 Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 24 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui Inspekcijai teiktą 2018 m. lapkričio 12 d. skundą ir Inspekcijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 3R-944 (2.12-1.) „Dėl J. K. 2018-11-12 skundo“.

Pareiškėjas, vykdydamas minėtą teismo nutartį, 2020 m. sausio 26 d. pateikė prašomus dokumentus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas iš pareiškėjo teismui pateiktų įrodymų nustatė, kad pareiškėjas su 2018 m. lapkričio 12 d. skundu „Dėl UAB „Vilniaus energija“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Sergel“ J. K. asmens duomenų tvarkymo pažeidimų“ kreipėsi į Inspekciją, kuri Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, Inspekcijai pateikė 2019 m. gruodžio 16 d. skundą, adresuotą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame prašė panaikinti Inspekcijos Sprendimą ir bylą grąžinti Inspekcijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Inspekcija Raštu pareiškėją informavo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, turi teisę jį skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu, Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą.

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-1779-535/2020 pagal pareiškėjo skundą Inspekcijai dėl Sprendimo panaikinimo. Iš administracinėje byloje Nr. eI2-1779-535/2020 esančių pareiškėjo skundo ir atsakovo atsiliepimo turinio bei šioje byloje pateikto skundo dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo pareiškėjo 2019 m. gruodžio 16 d. skundą dėl Sprendimo panaikinimo persiųsti Vilniaus miesto apylinkės teismui turinio, matyti, kad pareiškėjas, inicijuodamas šias administracines bylas, iš esmės siekia to paties tikslo, t. y. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo teisme.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nustatytų faktinių aplinkybių kontekste toks teisminis procesas dėl Rašto teisėtumo bei pagrįstumo ir įpareigojimo Inspekciją persiųsti pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo Vilniaus miesto apylinkės teismui, būtų iš esmės beprasmis, kadangi administraciniame teisme jau yra nagrinėjama byla dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o tapatus ginčas skirtinguose teismuose negalimas. Nustatęs, kad pareiškėjas šioje administracinėje byloje inicijuoja ginčą, kuriuo siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių, kaip ir teisme jau nagrinėjamoje byloje Nr. eI2-1779-535/2020, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.

III.

Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį, pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl šios bylos ir administracinės bylos Nr. eI2-1779-535/2020 tapatumo, teigdamas, kad administracinėje byloje Nr. eI2-l779-535/2020 pareiškėjas yra J. K., atsakovas – Inspekcija ir tretieji suinteresuoti asmenys – UAB „Vilniaus energija“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Sergel“, todėl išvada, jog teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, nėra pagrįsta.

Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamojoje administracinėje byloje Nr. eI2-1779-535/2020 pareiškėjas teismo prašė panaikinti Inspekcijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 3R-944 (2.13-1.) „Dėl J. K. 2018-11-12 skundo“ ir įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti J. K. 2018 m. lapkričio 12 d. skundą. Šioje byloje pareiškėjas teismo prašo panaikinti Inspekcijos 2019 m. gruodžio 20 d. rašą Nr. 2R-6000 (2.13.) „Dėl Jūsų 2019-12-16 skundo“ ir įpareigoti Inspekciją J. K. 2019 m. gruodžio 16 d. skundą dėl Inspekcijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 3R-944 (2.13-1.) „Dėl J. K. 2018-11-12 skundo“ administracinio nusižengimo byloje kartu su byla pasiųsti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Taigi abiejų bylų ginčo dalykai yra skirtingi. Pareiškėjas pažymi, kad nors Inspekcijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimas yra vienas, tačiau jo atskiros dalys pagal Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškintą yra ginčijamos pagal skirtingą bylų rūšinį teismingumą.

 Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, kai skundą atsisakoma priimti, jei teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.).

Pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Pažymėtina, kad teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą, turi nustatyti ne tik tai, kad yra identiškos bylos šalys ir skundo dalykas, bet ir privalo įsitikinti dėl skundo pagrindo tapatumo, t. y. privalo tinkamai (detaliai ir sistemiškai) įvertinti kiekvienos skundo argumentų grupės pakartotinumą, kad dėl jo išvadų nekiltų pagrįstų abejonių. Taigi sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą tuo pagrindu, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, būtina išsiaiškinti, ar reiškiamas naujas pareiškėjo prašymas yra tapatus nagrinėjamam kitoje byloje.

Šioje nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo teismo panaikinti Inspekcijos 2019 m. gruodžio 20 d. raštą Nr. 2R-6000(2.13.) „Dėl Jūsų 2019-12-16 skundo“ ir įpareigoti Inspekciją pareiškėjo 2019 m. gruodžio 16 d. skundą dėl Inspekcijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 3R-944(2.12-1.) „Dėl J. K. 2018-11-12 skundo“ administracinio nusižengimo byloje kartu su byla persiųsti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pareiškėjas atsakovu nurodė Inspekciją ir savo reikalavimus grindė argumentais, kad Inspekcijai atsisakius pradėti administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo 2019 m. gruodžio 16 d. skundas dėl tokio atsisakymo turėjo būti persiųstas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje Nr. eI2-1779-535/2020 pareiškėjas prašė teismo panaikinti Inspekcijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 3R-944 (2.13-1.) „Dėl J. K. 2018-11-12 skundo“ ir įpareigoti Inspekciją per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. lapkričio 12 d. skundą. Pareiškėjas atsakovu nurodė Inspekciją, o trečiaisiais suinteresuotais asmenimis – UAB „Vilniaus energija“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Sergel“. Pareiškėjas savo reikalavimus grindė argumentais, kuriais nesutiko su Inspekcijos išvadomis, kad UAB „Vilniaus energija“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Sergel“ pareiškėjo asmens duomenis tvarkė teisėtai.

Teisėjų kolegijos nuomone, nors abiejuose administracinėse bylose pareiškėjo reikalavimai yra kildinami iš Inspekcijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 3R-944 (2.13-1.), tačiau pateikti skundai nelaikytini tapačiais ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatų prasme. Šių bylų šalys, skundo dalykas ir pagrindas yra skirtingi, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuo teisiniu pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 5 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, todėl skundžiama nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo J. K. skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė