Administracinė byla Nr. A-1688-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02238-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 16.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. O. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Kauno miesto savivaldybė ir viešoji įstaiga Kauno Šilainių poliklinika) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas V. O. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK, Komisija) 2014 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 20 „Dėl V. O.“.

Paaiškino, kad 2014 m. kovo 4 d. VTEK sprendimu Nr. 20 nusprendė, kad pareiškėjas, VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos (toliau – ir Poliklinika) direktorius, nesikreipęs į steigėją – Kauno miesto savivaldybę, kad būtų išspręsta interesų konflikto grėsmė, susijusi su papildomu darbu savo paties vadovaujamoje sveikatos priežiūros įstaigoje, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pabrėžė, kad su VTEK sprendimu ir jame išdėstytais motyvais nesutinka. VTEK, priimdama ginčijamą sprendimą, tik formaliai pritaikė Įstatymo nuostatas, nevertino faktinių aplinkybių individualiai konkrečioje situacijoje, todėl sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas.

Atsakovas VTEK atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jo priėmimo motyvai išsamiai nurodyti pačiame sprendime. Komisija nustatė, kad Poliklinikos direktorius V. O. nuo 2012 m. kovo 2 d. papildomai įsidarbino Poliklinikos Informacijos ir sutarčių skyriuje 0,25 etato, o nuo 2013 m. liepos 1 d. – Statistikos ir informacinių technologijų poskyryje 0,5 etato informacinių technologijų projektų vadybininku. Pažymėjo, kad pareiškėjo papildomo darbo sutartį tvirtino darbuotoja, kuri 2010 m. gegužės 15 d. ir 2013 m. birželio 4 d. pareiškėjo įsakymais buvo įgaliota priimti atitinkamus sprendimus dėl jo tarnybos klausimų. Pabrėžė, kad vietoje Įstatyme nustatytų nusišalinimo ir informavimo veiksmų pareiškėjas įgaliojo sau pavaldų asmenį priimti jį į antraeilį darbą ir spręsti kitus tarnybos klausimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, tačiau prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Paaiškino, kad skundas yra nepagrįstas ir prieštaraujantis galiojančių teisės aktų nuostatoms, todėl atmestinas. Tvirtino, kad pareigos, kurias nuo 2012 m. kovo 2 d. ir nuo 2013 m. liepos 1 d. ėjo pareiškėjas, laikytinos sukeliančiomis interesų konfliktą su jo pagrindinėmis, t. y. Poliklinikos direktoriaus, pareigomis. Eidamas šias pareigas, pareiškėjas turėjo asmeninį suinteresuotumą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Poliklinika atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu sutinka.

Nurodė kad skunde išdėstyti argumentai yra teisingi, patvirtinti rašytiniais įrodymais, kurie leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas, dirbdamas papildomą darbą Poliklinikos Statistikos ir informacinių technologijų poskyryje 0,5 etato informacinių technologijų projektų vadybininku, buvo nusišalinęs nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikiant sprendimus, kurie sukeltų interesų konfliktą, nedalyvavo svarstant, rengiant ir priimant sprendimus jokiais klausimais, susijusiais su jo darbu Statistikos ir informacinių technologijų poskyryje.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino VTEK 2014 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 20 „Dėl V. O.“ 1 punktą, kuriuo nuspręsta, kad viešosios įstaigos Kauno Šilainių poliklinikos direktorius V. O., nesikreipęs į steigėją – Kauno miesto savivaldybę, kad būtų išspręsta interesų konflikto grėsmė, susijusi su papildomu darbu jo vadovaujamoje sveikatos priežiūros įstaigoje, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir aktualų teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad vien tik direktoriaus pavaduotojos įgaliojimas svarstyti bei priimti sprendimus dėl pareiškėjo ir jo artimų giminaičių prašymų mokymuisi, tobulinimuisi, atostogoms, laisvos dienos suteikimui, komandiruotėms ir pan. bei kitais atvejais, kai direktorius privalo nusišalinti nuo sprendimo priėmimo, ir pasirašyti tam reikiamus dokumentus, nesant kitų jos suinteresuotumą pagrindžiančių aplinkybių, nepagrindžia interesų konflikto grėsmės. Teismas atkreipė dėmesį, kad svarstant ir priimant sprendimus, direktoriaus pavaduotojai taip pat kyla asmeninė pareiga nepažeisti viešųjų ir privačių interesų derinimą reglamentuojančių teisės aktų.

Teismas nurodė, kad Komisija išsamiai netyrė pareiškėjo įdarbinimo į nepagrindines pareigas aplinkybių, nesiaiškino, kokiu pagrindu šios pareigos Poliklinikoje atsirado, koks projektas ir kieno naudai konkrečiu atveju yra vykdomas, ar pareiškėjo pareigas, kylančias iš projektinės veiklos, gali eiti ir kiti asmenys, ar, priimant pareiškėją į antraeiles pareigas, buvo (galėjo būti) ir kitų pretendentų ir pan. Teismo nuomone, neištyrus šių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas konstatuoti interesų konflikto grėsmę, vien tik aplinkybė, kad direktoriaus pavaduotoja J. D., pagal minėtus įsakymus turėdama įgaliojimus svarstyti ir priimti sprendimus dėl direktoriaus ar jo artimų giminaičių darbo klausimų, sudarė (pakeitė) darbo sutartį dėl Poliklinikos direktoriaus papildomo darbo Poliklinikoje, o Poliklinikos direktorius apie tai neinformavo Poliklinikos steigėjos – Kauno miesto savivaldybės, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad kilo interesų konflikto grėsmė. Teismas pažymėjo, kad Komisijos sprendime nėra pakankamai motyvuoto pareiškėjo asmeninio suinteresuotumo ir privataus intereso pagrindimo. Nesant byloje įrodymų, kurie neabejotinai pagrįstų pareiškėjo suinteresuotumą ir privatų interesą, teismas vertino, jog nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeista Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga. Taigi, teismas sprendė, kad Komisijos sprendimo 1 punktas, kuriame nuspręsta, kad pareiškėjas, nesikreipęs į steigėją – Kauno miesto savivaldybę, kad būtų išspręsta interesų konflikto grėsmė, susijusi su jo papildomu darbu jo vadovaujamoje sveikatos priežiūros įstaigoje, pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Teismas pažymėjo, kad Komisijos sprendimo 2 punkte nuspręsta atkreipti Kauno miesto savivaldybės mero Andriaus Kupčinsko dėmesį į Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatas, įpareigojančias atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų vadovus ar jų įgaliotus atstovus kontroliuoti, kaip asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, vykdo Įstatymo nuostatas. Teismo vertinimu, šis Komisijos sprendimo punktas yra adresuotas kitam subjektui, jis nepažeidžia pareiškėjo teisių ir pareigų, dėl šio punkto ginčas nėra keliamas. Kiti sprendimo punktai yra procedūrinio pobūdžio, dėl jų ginčas taip pat nėra keliamas. Todėl Komisijos sprendimo 2, 3, 4 ir 5 punktus teismas laikė teisėtais ir pagrįstais, o šią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

III.

Atsakovas VTEK pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

VTEK nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes. Pareiškėjo veiksmai nagrinėjamu atveju visiškai neatitiko Įstatymu siekiamų tikslų. VTEK nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien pats faktas, kai viešosios įstaigos vadovas darbinasi papildomam darbui į savo vadovaujamą įstaigą, o šiuos klausimus paveda spręsti pavaldžiam darbuotojui, savaime nėra akivaizdus viešųjų ir privačių interesų konflikto įrodymas. VTEK tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos bylose Nr. A662-1121/2011 ir Nr. A575-923/2008.

Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo VTEK apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytas motyvais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra.

Pabrėžia, kad pareiškėjas privalėjo apie sprendimus, susijusius su jo papildomu darbu, informuoti steigėjo įgaliotą asmenį Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2014 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 20 „Dėl V. O.“, kuriuo nuspręsta, kad pareiškėjas, VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos direktorius, nesikreipęs į steigėją – Kauno miesto savivaldybę, kad būtų išspręsta interesų konflikto grėsmė, susijusi su papildomu darbu savo paties vadovaujamoje sveikatos priežiūros įstaigoje, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 2 dalies nuostatas.

              Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos direktoriumi 2012 m. kovo 2 d. pradėjo pagal darbo sutartį 0,25 etato dirbti Poliklinikos Informacijos ir sutarčių skyriuje, o nuo 2013 m liepos 1 d. – 0,5 etato Statistikos ir informacinių technologijų poskyryje informacinių technologijų projektų vadybininku. Dėl šių darbo sutarčių sudarymo į steigėją – Kauno miesto savivaldybę, nesikreipė, o šias darbo sutartis su pareiškėju sudarė Poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai J. D.

              Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad „Asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (1 d.). Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą“ (2 d.).

Iš šios teisės normos matyti, kad joje asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, yra nustatytos šios elgesio taisyklės:

1. draudimas dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą;

2. pareiga informuoti savo institucijos vadovą ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą bei pareikšti apie nusišalinimą nuo tokio sprendimo priėmimo;

3. draudimas bet kokia forma dalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant tokį sprendimą.

Iš šios teisės normos taip pat matyti, kad joje įtvirtintos elgesio taisyklės asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, tampa privalomos ir turi būti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda  situacija, atitinkanti interesų konflikto, kylančio tarp privačių ir viešųjų interesų, kriterijus. 

Šie kriterijai yra nustatyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 2 - 4 dalyse, pagal kurias „Privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas. Viešieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai. Interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.“

              Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad remiantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktais, viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo: nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas savo esme yra prevencinis ir valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 1 straipsnyje apibrėžta šio įstatymo paskirtimi. Interesų konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Taigi įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino atitinkamas teisines priemones, kurių turi laikytis asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, kad visuomenei nekiltų jokių abejonių dėl valstybės tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumo, skaidrumo, (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011, 2013 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-230/2013, 2013 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-518/2013, 2013 m. birželio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-998/2013 ir kt.).

              Kolegijos vertinimu, kai įstaigos vadovas, be užimamų pareigų siekia užimti ir kitas pareigas jo paties vadovaujamoje įstaigoje, sudaro prielaidas atsirasti  interesų konfliktui, nes jis būdamas įstaigos vadovu turi galimybę pačiomis įvairiausiomis formomis įtakoti atitinkamų sprendimų priėmimą, kurie  gali būti susiję su šių pareigų (siekiamų papildomai užimti) statusu. Pavyzdžiui, darbo užmokesčio, darbo laiko rėžimo, darbo drausmės   nustatymu ir pan..

Byloje nagrinėjamu atveju, priimti sprendimus, kurie susiję su aptariamų pareigų statusu, pareiškėjas pavedė jam pavaldžiam darbuotojui - J. D.. Tokiu būdu, lyg tai formaliai atsisakydamas priimti sprendimus susijusius su šiomis pareigomis. Tačiau pavaldinio sprendimai jo tiesioginio vadovo atžvilgiu, atitinkamai gali būti įtakojami jo tiesioginio vadovo priimamais sprendimais jo paties atžvilgiu. Visa tai lemia, kad tokiais atvejais išlieka interesų konfliktų kilimo galimybė. O kaip minėta, ši aplinkybė tokiais atvejais įpareigoja asmenį, dirbantį valstybinėje tarnyboje, elgtis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, būtent, informuoti savo institucijos vadovą apie esamą interesų konfliktą bei pareikšti apie nusišalinimą nuo sprendimo priėmimo.

Byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prieš sudarydamas darbo sutartis dėl papildomo darbo jo vadovaujamojoje įstaigoje, apie tokį ketinimą turėjo informuoti VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos steigėją – Kauno miesto savivaldybę, ir tik gavęs iš pastarosios išankstines rekomendacijas šiuo klausimu, galėjo priimti atitinkamus sprendimus dėl papildomo darbo jo paties vadovaujamoje įstaigoje.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškinęs bei pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė neteisingą sprendimą, kuris yra keičiamas, paliekant galioti atsakovo sprendimą.             

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą pakeisti:

panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2014 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 20 „Dėl V. O.“ 1 punktas, o pareiškėjo skundą šioje dalyje atmesti.

Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Stasys Gagys

                                                                      Romanas Klišauskas

                                                                      Ričardas Piličiauskas