Administracinė byla Nr. A-763-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00984-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. A-763-602/2015 pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas P. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu (I t., b. l. 1–12), prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija, MGK) 2014 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. S-22 (7-230/2013); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2013 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 68-166; 3) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2013 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. (4.65)-256-25.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo minėtą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 4 d. sprendimu pareiškėjo P. B. apeliacinį skundą tenkino. Panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą. Pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Mokestinių ginčų komisijos 2014 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. S-22 (7-230/2013), Inspekcijos 2013 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 68-166 bei Vilniaus AVMI 2013 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. (4.65)-256-25.

II.

Pareiškėjas P. B. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašo iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priteisti jo naudai 5 123,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Prašyme nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, todėl pareiškėjas turi teisę gauti patirtų išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str. 1 d.).

Pareiškėjas pažymi, kad patyrė išlaidas dėl turto vertinimo ataskaitų parengimo – pareiškėjas kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Daineda“ (toliau – ir UAB „Daineda“) dėl tikrosios ginčo žemės sklypų rinkos vertės apskaičiavimo. Už suteiktas nekilnojamojo turto vertinimo paslaugas pareiškėjas sumokėjo 4 840 Lt (1 401,76 Eur). Pareiškėjas taip pat nurodo patyręs išlaidas dėl konsultacijų nekilnojamojo turto klausimais. Kadangi pirmosios instancijos teismas pateiktų UAB „Daineda“ parengtų ataskaitų teisėtumą kvestionavo vieninteliu pagrindu – dėl lyginamajai analizei netinkamai parinktų žemės sklypų, todėl rengiant apeliacinį skundą bei paneigiant pirmosios instancijos teismo argumentų pagrįstumą buvo būtina pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius, kad žemės sklypų lokacija neturi jokios reikšmės. Pareiškėjas kreipėsi į nepriklausomą nekilnojamojo turto vertinimo ekspertą, kuris suteikė rašytinę konsultaciją, už kurią pareiškėjas sumokėjo 181,50 Lt (52,57 Eur). Taip pat nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2011 m. liepos mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. pareiškėjas naudojosi teisinių paslaugų įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Tojaris“ (toliau – ir UAB „Tojaris“) suteiktomis teisinėmis paslaugomis, kurias sudaro prašymų, pastabų, skundų dėl Vilniaus AVMI, Inspekcijos, Mokestinių ginčų komisijos sprendimų rengimas, taip pat procesinių dokumentų rengimas nagrinėjant bylą teisme. Už suteiktas teisines paslaugas pareiškėjas sumokėjo 3 666,30 Eur.

Vykdydamas teismo įpareigojimą, pareiškėjas pateikė dokumentus, kuriais grindžia atstovavimo santykius – 2006 m. liepos 3 d. sudarytą Teisinių paslaugų sutartį Nr. T-001 su UAB „Tojaris“. Pažymi, kad UAB „Tojaris“ darbuotojai yra kvalifikuoti teisininkai. Akcentuoja, jog ginčas vyko ilgai – nuo 2010 metų, mokestinis ginčas buvo didelės apimties, sudėtingas, jis vyko dėl klausimo, kuris iki tol teismų praktikoje nebuvo nagrinėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Pareiškėjas P. B. siekia, kad jam būtų atlygintos nagrinėjant mokestinį ginčą patirtos išlaidos.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis savo ruožtu įtvirtina, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Iš paminėtų nuostatų matyti, jog proceso šalis turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų, inter alia atstovavimo, atlyginimą tik tada, kai sprendimas (baigiamasis teismo aktas dėl ginčo) priimtas jos naudai, t. y. sprendimo priėmimas proceso šalies, prašančios atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, naudai yra būtinoji sąlyga, sudaranti pagrindą jai šias išlaidas prisiteisti.

Šioje byloje sprendimas buvo priimtas pareiškėjo naudai: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 4 d. sprendimu pareiškėjo P. B. apeliacinį skundą tenkino. Panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą. Pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino skundžiamus sprendimus. Priėmus sprendimą pareiškėjo naudai, jis turi teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti patirtas išlaidas.

Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Taigi teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, svarbu įvertinti bylinėjimosi išlaidų būtinumą, racionalumą bei pagrįstumą rašytiniais įrodymais.

Iš pareiškėjo pateikto prašymo matyti, jog prašomas priteisti išlaidas sudaro: 4 840 Lt (1 401,76 Eur) už suteiktas nekilnojamojo turto vertinimo paslaugas, 181,50 Lt (52,57 Eur) už rašytinę konsultaciją dėl turto vertinimo ir 3 666,30 Eur už suteiktas atstovavimo teisines paslaugas.

Pirmiausia teisėjų kolegija pasisako dėl prašomų priteisti išlaidų už suteiktas atstovavimo teisines paslaugas. Nors, kaip minėta, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas, tačiau ji turi ir pareigą dėl išlaidų atlyginimo teismui pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta dokumento, kurio pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, jog UAB „Tojaris“ buvo pareiškėjo atstovas rengiant dokumentus mokestinio ginčo institucijose ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Pareiškėjas pateikė 2006 m. liepos 3 d. Teisinių paslaugų sutartį Nr. T-001, sudarytą tarp UAB „Tojaris“ ir advokatų kontoros „Justeikas, Butkevičius ir partneriai“, t. y. tarp dviejų juridinių asmenų. Nagrinėtame mokestiniame ginče pareiškėjas buvo fizinis asmuo – P. B., kuris gynė savo, o ne kontoros interesus. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, minėta teisinių paslaugų sutartis negali pagrįsti atstovavimo santykių tarp pareiškėjo ir UAB „Tojaris“ egzistavimo, o nesant pagrindo, kuriuo remiantis UAB „Tojaris“ atstovavo pareiškėją, išlaidos patirtos dėl tokio atstovavimo negali būti priteisiamos.

Pareiškėjas prašo atlyginti 4 840 Lt (1 401,76 Eur) už suteiktas nekilnojamojo turto vertinimo paslaugas. Minėtas išlaidas pagrindžia 2014 m. vasario 7 d. PVM sąskaita faktūra (III t., b. l. 59) už šešias nekilnojamojo turto vertinimo, kurį atliko UAB „Daineda“, ataskaitas ir 2014 m. vasario 7 d. vietinio mokėjimo nurodymas (III t., b. l. 60). Taip pat prašoma priteisti 181,50 Lt (52,57 Eur) už rašytinę konsultaciją dėl nekilnojamojo turto vertinimo. Šias išlaidas pagrindžia 2014 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaita faktūra (III t., b. l. 63) ir 2014 m. rugsėjo 18 d. mokėjimo nurodymas (III t., b. l. 64).

ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis inter alia numato, kad šalis, kurios naudai yra priimtas procesinis sprendimas, turi teisę į išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. ABTĮ 43 straipsnio 1 dalis numato, kokios išlaidos yra priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies ir ABTĮ 43 straipsnio 1 dalies sisteminiu aiškinimu, darytina išvada, kad ABTĮ suteikia teisę asmeniui atlyginti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas ir ne tik tas, kurios yra įvardintos ABTĮ 43 straipsnio 1 dalyje. Išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis. Tačiau pažymėtina, kad, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turi būti įvertinos visos bylai reikšmingos aplinkybės, bylinėjimosi išlaidų būtinumas, racionalumas bei pagrįstumas rašytiniais įrodymais. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina, kad, kai yra byloje pateikiami papildomi įrodymai, dėl kurių gavimo šalis patyrė išlaidas ir sprendžiant dėl šių išlaidų atlyginimo, turi būti įvertinamos bylos aplinkybės ir sprendžiama dėl išlaidų būtinumo, proporcingumo, atsižvelgiama į bylos eigą, lėmusią poreikį kreiptis į atitinkamų žinių turinčius asmenis dėl tam tikrų išvadų pateikimo atitinkamais klausimais, ar pats asmuo turėjo tam tikras žinias atitinkamu klausimu, ar protingas, rūpestingas asmuo, siekdamas įrodyti savo reikalavimų, atsikirtimų pagrįstumą būtų kreipęsis dėl papildomų įrodymų gavimo ir panašiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteisiant bylinėjimosi išlaidas, susijusias su papildomų įrodymų gavimu, neturėtų būti vien tik atsižvelgiama į tai, ar teismas priimdamas sprendimą jais rėmėsi, kadangi ABTĮ 57 straipsnio 5 dalis numato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi tik teismas vertindamas į bylą pateiktus įrodymus turi teisę nuspręsti dėl jų patikimumo, būtinumo ir nustatęs, kad jais grindžiami skundo reikalavimai, jais remtis priimant sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-398/2012).

Teisėjų kolegijos vertinimu, išlaidos, patirtos dėl UAB „Daineda“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų parengimo (I t., b. l. 64–200, II t., b. l. 1–50) ir uždarosios akcinės bendrovės „Krivita“ (toliau – ir UAB „Krivita“) rašytinės konsultacijos dėl nekilnojamojo turto vertinimo (II t., b. l. 163–164) gali būti priskirtos prie kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Tokią teisėjų kolegijos išvadą lemia tai, kad ABTĮ 53 straipsnio 2 dalis numato, jog proceso šalys inter alia turi teisę teikti įrodymus, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus. Nagrinėjamu atveju UAB „Daineda“ nekilnojamojo turto vertinimas buvo reikalingas įrodinėjant skundo dalyką ir pagrindą, paneigiant Vilniaus AVMI ir VMI nustatytą nekilnojamojo turto vertę, o UAB „Krivita“ rašytinė konsultacija paneigiant pirmosios instancijos teismo išvadas. Mokesčių administratorių sprendimuose ginčo žemės sklypų vertė buvo grindžiama uždarosios akcinės bendrovės „Marleksa“ (toliau – ir UAB „Marleksa“) parengtomis nekilnojamojo turto vertintojų ataskaitomis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo nurodytus argumentus, į tai, kad pareiškėjas, pasinaudodamas ABTĮ įtvirtinta teise teikti įrodymus byloje ir siekdamas pateikti savo nuomonę dėl mokesčių administratorių nustatytos ginčo žemės sklypų vertės, pateikė UAB „Daineda“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, į tai, kad pareiškėjas neturėjo pakankamai kompetencijos pateikti argumentų, susijusių su UAB „Marleksa“ parengtomis turto vertinimo ataskaitomis, daro išvadą, kad išlaidos, patirtos dėl turto vertinimo ataskaitų ir rašytinės konsultacijos parengimo, gali būti priskirtos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir atlygintos ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad šias išlaidas pareiškėjas patyrė nepagrįstai.

Kaip minėta, proceso šaliai turi būti atlygintos tik patirtos, būtinos, proporcingos išlaidos. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė argumentų dėl pareiškėjo prašomų priteisti 4 840 Lt (1 401,76 Eur) už UAB „Daineda“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų parengimą ir 181,50 Lt (52,57 Eur) už rašytinę konsultaciją dėl nekilnojamojo turto vertinimo, neginčijo nurodytų išlaidų dydžio. Remdamasi tuo ir atsižvelgusi į tai, kad nurodytos išlaidos buvo realiai patirtos (III t., b. l. 60, 64), nesant įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog šios išlaidos yra neproporcingai didelės, teisėjų kolegija nurodo, kad šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog pareiškėjo prašymas priteisti pareiškėjui  bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant mokestinį ginčą, tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Inspekcijos priteistina 1 454,33 Eur (1 401,76 + 52,57 Eur) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjui P. B. 1 454,33 Eur (tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt keturis eurus trisdešimt tris euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Audrius Bakaveckas

                                                                      Arūnas Dirvonas

              Veslava Ruskan