Civilinė byla Nr. e2A-569-516/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00605-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.5.;

2.6.1.3.6.; 2.6.1.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romualdos Janovičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dimera“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aromika“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dimera“ dėl atlyginimo už daikto pagerinimą ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dimera“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Aromika“ dėl atsiskaitymo pagal nuomos sutartis priteisimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Juntos“, uždaroji akcinė bendrovė „Daikčiukas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Aromika“, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės UAB „Dimera“ 59 332,88 Eur išlaidas už patalpų pagerinimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2004 m. birželio 15 d. tarp šalių buvo pasirašyta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 05/01 (toliau – Sutartis Nr. 1), kurios 1.1 punktu buvo susitarta, jog atsakovė perduoda ieškovei laikinai valdyti ir naudotis 270 kv. m bendrojo negyvenamojo ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), administraciniame pastate, kurio bendras plotas yra 1 390,92 kv. m, pažymėtas techninės inventorizacinės apskaitos byloje indeksais 1-54, 1-55, 1-56, 1-57, 1-57, 1-59, 1-69 (iki skiriamosios linijos tarp 170 ir 1-68), 1-70, 1-71, 1-72, 1-73, 1-74 (toliau – Patalpos A), o ieškovė įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. 2015 metų pradžioje vykusių derybų metu būsimieji ieškovės akcininkai kartu su ieškovės tuometiniais vadovais ir su atsakovės atstovu susitarė, kad ieškovės esama skola už patalpų nuomą bus padengta, jeigu ieškovė suremontuos 20 metų stovėjusias ir atsakovės laikomas nereikalingų daiktų sandėliu šalia ieškovės išsinuomotų patalpų tame pačiame trečiame aukšte esančias patalpas, plane pažymėtas indeksais I-60, I-61, I-62, I-63, I-64, I-65, I-66, I-67, I-68 (toliau – Patalpos B). Remonto laikotarpiu bus mokamas sumažintas nuomos mokestis ir už atliktus remonto darbus Patalpose B atsakovė atliks užskaitą, padengdama ieškovės turimą skolą už patalpų nuomą. Darbus Patalpose B ieškovė pradėjo be rašytinės sutarties, tačiau turėdama su atsakove suderintą Patalpų B remonto darbų sąmatą. Atsakovė delsė įforminti Patalpų B remonto darbus ir ieškovės skolos užskaitymą. Kai remonto darbai buvo baigti ir ieškovės atliktus darbus atsakovė priėmė, buvo sudaryta 2017 m. birželio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (toliau – Sutartis Nr. 2), pagal kurią atsakovė suremontuotas Patalpas B perdavė ieškovės veiklos vykdymui. Šalys 2017 m. birželio 9 d. pasirašė papildomą susitarimą Nr. 2017/3 prie Sutarties Nr. 2, kuriuo buvo papildytas Sutarties Nr. 2 turinys 4.5 punkto redakcija, ją išdėstant taip: „Jei patalpų nuomos sutartis Nr. 2017/03, sudaryta 2017 m. birželio 1 d. nutraukiama ne dėl Nuomininko kaltės, tai Nuomotojui atsiranda prievolė grąžinti Nuomininkui kaip socialinei įmonei investuotas išnuomotose patalpose lėšas naujoms darbo vietoms steigti (pritaikyti).“ Šiuo susitarimu šalys fiksavo Patalpose B atliktus remonto/pagerinimo darbus, kuriais buvo įrengtos iki tol nenaudotos atsakovės Patalpos B. Ginčo patalpų remontui panaudotų medžiagų ir atliktų darbų vertė iš viso 59 332,88 Eur.

3.       Atsakovė UAB „Dimera“ pareiškė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės UAB „Aromika“ 25 228,09 Eur už patalpų nuomą, komunalinius mokesčius ir bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovė nurodė, kad pagal šalių sudarytos Sutarties Nr. 1 1.2 punktą ieškovė moka atsakovei nuomos mokestį po 5 litus už 1 kv. m bendro ploto. Bendra suma už viso ploto nuomą per vieną kalendorinį mėnesį sudaro 1 350 litų su PVM. Sutarties Nr. 1 1.3 punkte nustatyta, kad ieškovė kiekvieną mėnesį moka atsakovei nuomojamų patalpų komunalinius ir kitų paslaugų mokesčius. Šalys 2007 m. rugpjūčio 30 d., 2007 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. birželio 18 d. sudarė sutarties pakeitimus, kuriais pakeitė nuomos mokesčio dydį. Be to, šalys sudarė Sutartį Nr. 2, kurios Priede Nr. 1 nurodyta vieno mėnesio patalpų nuomos kaina su PVM – 723,51 Eur. Atsakovė pateikė ieškovei PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui, tačiau ieškovė liko skolinga atsakovei už patalpų nuomą ir komunalinius mokesčius 25 228,09 Eur sumą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį tenkino iš dalies, atlikęs priešpriešinį priteistinų sumų įskaitymą (iš ieškovei priteistinos 59 332,88 Eur sumos atėmęs atsakovei priteistiną 24 602,89 Eur sumą), priteisė ieškovei UAB „Aromika“ iš atsakovės UAB „Dimera“ 34 729,99 Eur turto pagerinimo išlaidas, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 384,19 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas nustatė, kad tarp šalių 2004 m. birželio 15 d. buvo sudaryta Sutartis Nr. 1, pagal kurią ieškovei išnuomota 270 kv. m patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), administraciniame pastate, kurio bendras plotas yra 1 390,92 kv. m, išnuomotų patalpų indeksai plane nuo 1-54 iki 1-74, nuomos kaina 5 Lt už 1 kv. m. Vėliau patalpų nuomos kaina buvo keletą kartų keičiama, išnuomotų patalpų indeksai, plotai ir nuomos kaina buvo pakeisti 2017 m. birželio 1 d. pasirašytu nuomos sutarties priedu, pagal kurį buvo išnuomotos patalpos nuo indekso 1-55 iki 1-68, bendras plotas 298,97 kv. m. Atsakovė pateikė 52 sąskaitas už patalpų nuomą ir komunalinius mokesčius, kurių bendra suma yra 27 796,11 Eur. Kai kurios iš sąskaitų yra ieškovės apmokėtos.

7.       Teismas pažymėjo, kad atsakovės pateiktoje pirkėjų skolų suvestinėje bendra įsiskolinimo suma nurodoma 25 228,09 Eur. Į suvestinę yra įtraukta 2012 m. birželio 29 d. sąskaita 801,89 Eur, kuri nėra pateikta į bylą, be to, ši sąskaita yra iš dalies apmokėta (625,20 Eur). Todėl bendra įsiskolinimo suma būtų 25 228,09 Eur – 625,20 Eur, t. y. 24 602,89 Eur. Nors suvestinė nėra pasirašyta atsakovės darbuotojų, tačiau kiti atsakovės pateikti dokumentai (2016 m. vasario 15 d. skolų suderinimo aktas, 2017 m. birželio 1 d. nuomos sutarties papildymas) yra mažiau informatyvūs, juose nurodytos sumos prieštarauja pateiktoms sąskaitoms ir apmokėjimo duomenims, todėl teismas sprendė, kad nuomos mokesčio įsiskolinimas sudaro 24 602,89 Eur.

8.       Teismas sprendė, kad šalių susitarimą, jog ieškovė savo lėšomis atliks patalpų pagerinimą, po to persikels į atnaujintas patalpas, o pagerinimui panaudotos lėšos bus įskaitytos į nuomos mokestį, pagrindžia tokie byloje esantys įrodymai: 2015 m. vasario 4 d., 2015 m. gegužės 27 d., 2015 m. birželio 16 d., 2015 m. rugsėjo 10 d., 2015 m. gruodžio 8 d. elektroninis susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad buvo derinami patalpų pagerinimo darbai – siunčiamas 3 aukšto planas ir patalpų eksplikacija, tariamasi dėl santechnikos darbų, siunčiamas nuomos sutarties papildymas, kuriame užfiksuotas susitarimas, kad nuomininkas atliks remonto darbus papildomose patalpose, darbų terminas bus nuo 2015 m. sausio 1 d. iki rugpjūčio 31 d., siunčiami plytelių pavyzdžiai; taip pat liudytojų A. K., G. M. ir R. Š. parodymai. Be to, 2017 m. birželio 9 d. šalys pasirašė priedą Nr. 1 prie 2017 m. birželio 1 d. Sutarties Nr. 2, kuriuo papildė esamą sutartį nauju 4.5 punktu, pagal kurį, jeigu patalpų nuomos sutartis nutraukiama ne dėl nuomininko kaltės, tai nuomotojui atsiranda prievolė grąžinti nuomininkui investuotas išsinuomotose patalpose lėšas naujoms darbo vietoms steigti.

9.       Teismas iš visumos įrodymų (elektroninių laiškų ir jų priedų, liudytojų parodymų, šalių pasirašyto nuomos sutarties priedo) sprendė esant įrodytas faktines aplinkybes, kad nuomotojas ir nuomininkas susitarė dėl nuomojamų ir papildomų patalpų trečiame aukšte pagerinimo ir remonto, vadinasi, nuomotojo leidimas tokius pagerinimus atlikti buvo duotas. Pagerinimų ir remonto darbų apimtis tarp šalių nebuvo tiksliai sutarta. Atsakovė UAB „Dimera“ neįrodinėjo, jog patalpose atlikti darbai buvo apskritai nereikalingi arba buvo reikalingi tik specifiniams UAB „Aromika“ gamybiniams poreikiams patenkinti (įrengti darbo vietas neįgaliems asmenims ir pan.). Atsakovės pozicija buvo teigti apskritai nežinojus, ar kokie nors darbai jos patalpose atlikti, ar ne, taip pat, atsakovė neteigė, kad patalpų remonto darbus atliko ji pati.

10.       Iš liudytojų parodymų teismas nustatė, kad ginčo patalpos buvo iš esmės pagerintos: išbetonuotos ir išklotos plytelėmis grindys, įrengta nauja elektros instaliacija, santechnika, apšiltintos vidaus sienos, lubos, suformuotos naujos sienos, įstatytos naujos durys ir kt. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė yra sumokėjusi ieškovei už medžiagas 4 242,74 Eur, patvirtina buvus šalių susitarimą dėl patalpų pagerinimo.

11.       Teismas sprendė, kad nėra pagrindo nesivadovauti ekspertizės aktu, kurio tyrimo eiga ir padarytos išvados vieni kitiems neprieštarauja, atsakovė jokios nuomonės apie atliktą ekspertinį tyrimą nepateikė, todėl pagerinimo darbų atlikimo faktas yra nustatytas, atliktų darbų ir panaudotų medžiagų vertė yra 49 035,44 Eur be PVM, atitinkamai su PVM 59 332,88 Eur. Nors ieškovės pateiktos sąskaitos už statybines medžiagas patvirtina tik dalį patirtų išlaidų, tačiau teismas įvertino, kad šalys buvo susitarę dėl atliktų remonto darbų įskaitymo į nuomos mokestį, todėl darbai buvo atliekami ūkio būdu. Ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas sprendė, kad, net ieškovei ir nepateikus visas išlaidas pagrindžiančių sąskaitų ir kvitų, netenkinti reikalavimo priteisti ieškovės turėtas išlaidas patalpų pagerinimui neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Dimera“ prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl 625,20 Eur priteisimo, ir priešieškinį tenkinti visiškai, panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys tenkintas, ir grąžinti šią bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

12.1.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad į bylą nėra pateikta UAB „Dimera“ 2012 m. birželio 29 d. išrašyta sąskaita 801,89 Eur sumai. Ši sąskaita yra pateikta prie atsakovės ieškinio priedų. Minėta PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta ieškovei 2 768,78 Lt sumai. Ieškovė 2018 m. gegužės 31 d. padengė dalį skolos t. y. 176,69 Eur, todėl 2019 m. vasario 25 d. skolų suvestinėje UAB „Aromika“ įsiskolinimas pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą 625,20 Eur. Be to, 2016 m. vasario 15 d. skolų suderinimo aktas patvirtina, kad ieškovė pripažino skolą pagal 2012 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą.

12.2.                      Teismas išnagrinėjo bylą atsakovei ir jos atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje. Taip iš esmės buvo pažeistos atsakovės teisės į teisingą teismą, sprendimas buvo priimtas esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui.

12.3.                      Teismas pažeidė atsakovės teisę dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, ekspertams, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų byloje dalyvaujančių asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams. Byla buvo vedama nuotolinės vaizdo konferencijos būdu, kai dėl tokio bylos proceso atsakovė nebuvo įspėta, jai nebuvo apie tai pranešta, teismas neatsiuntė atsakovei prisijungimo duomenų prie vaizdo konferencijos.

12.4.                      Atsakovės atstovas 2020 m. lapkričio 16 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, kad negali dalyvauti teismo posėdyje dėl nedarbingumo. Teismas, nepaisydamas atsakovės atstovo nedarbingumo, 2020 m. lapkričio 18 d. ir 2020 m. lapkričio 25 d. vedė teismo posėdžius nuotolinės vaizdo konferencijos būdu, nedalyvaujant atsakovės atstovui ir apie tai nepranešęs atsakovei. Teismas pažeidė atsakovės teisę turėti byloje atstovą, neinformavo nei atsakovės, nei jos atstovo, kad bylos nagrinėjimas nebus atidėtas dėl atsakovės atstovo ligos.

12.5.                      Atsakovės advokatas buvo ilgą laiką nedarbingas, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo mėn., ši aplinkybė teismui buvo žinoma, todėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 118 straipsnio nuostata negalėjo būti taikoma. Atsakovės atstovas tiek 2020 m. lapkričio 18 d., tiek 2020 m. lapkričio 25 d. informavo teismą, kad negali prisijungti prie Zoom programos dėl objektyvių kliūčių – Telia Lietuva, AB, nesuteikia pagal sutartį numatytų paslaugų. Taigi atstovas net ir sirgdamas bandė susisiekti su teismu, tačiau to padaryti nepavyko, buvo objektyvios kliūtys atstovui dalyvauti teismo posėdyje. Teismas, nuo 2020 m. rugsėjo mėn. žinodamas, kad atsakovės atstovas serga, nepasiūlė atsakovei pakeisti advokatą ir sudaryti sutartį su kitu advokatu, jeigu sprendė, kad atstovo liga nėra svarbi priežastis atidėti bylos nagrinėjimą. Atsakovė turėjo pagristų lūkesčių, kad teismo posėdis dėl advokato ligos bus atidėtas, nes kelis kartus teismo posėdžiai buvo atidėti dėl to, kad advokatas negalėjo atvykti į teismo posėdį dėl ligos.

12.6.                      Teismas pažeidė šalių lygybės principą ir skirtingai taikė CPK 246 straipsnį ieškovės ir atsakovės atžvilgiu. Teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdį atidėjo pagal ieškovės atstovės prašymą dėl to, kad advokatė turėjo dalyvauti kitoje byloje, taigi laikė, kad tai yra pateisinama priežastis, nors ieškovės atstovė nepateikė jokių duomenų, kad yra kviečiama tą pačią dieną dalyvauti kitame teismo posėdyje. Tačiau atsakovės atstovo neatvykimo į teismo posėdį dėl ligos teismas nepripažino svarbia priežastimi, nors advokato nedarbingumas buvo patvirtintas oficialiu rašytiniu įrodymu. 

12.7.                      Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.501 straipsnį, nes tarp šalių nuomos santykiai buvo susiformavę tik dėl kitų patalpų, nuomojamų pagal 2004 m. birželio 15 d. nuomos sutartį. Ginčo patalpos, kuriose ieškovė teigia atlikusi patalpų pagerinimo darbus, ieškovei iki 2017 m. birželio 1 d. nebuvo išnuomotos, ieškovė tuo metu nebuvo šių patalpų nuomininkė ir kaip nuomininkė negalėjo jų pagerinti.

12.8.                      Nesutiktina su teismo išvada, kad atsakovė davė leidimą ieškovei atlikti patalpų pagerinimo darbus. Byloje esantys el. laiškai nesudarė teismui pagrindo spręsti, kad šalys susitarė dėl patalpų remonto. Teismas nepagrįstai teikė prioritetą ne šalių pasirašytoms nuomos sutartims, jose sudarytiems susitarimams dėl patalpų pagerinimo, o el. susirašinėjimams, kuriuose nėra atspindėta šalių valia dėl patalpų remonto. 2004 m. birželio 15 d. sutartyje, kurios galiojimo metu buvo atlikti darbai, aiškiai išreikšta šalių valia, kaip turi būti įforminami susitarimai dėl patalpų pagerinimo ir kada yra neatlyginamos nuomininko atliktų patalpų pagerinimo išlaidos. 

12.9.                      2015 m. birželio 16 d. el. laiškas patvirtina, kad atsakovė pateikė ieškovei 2004 m. birželio 15 d. nuomos sutarties pakeitimo projektą, pagal kurį buvo ketinama papildomai išnuomoti ieškovei 3 aukšto patalpas bei siūloma ieškovei iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. atlikti nurodytose patalpose remonto darbus. Tačiau ieškovė minėtos sutarties nepasirašė, savo pasiūlymo dėl patalpų remonto nepateikė, todėl nuomos sutarties planuojamas pakeitimas Nr. 5 nebuvo sudarytas. Derybos tarp šalių nepavyko ir 2015–2016 metais ieškovė papildomų patalpų pastato 3 aukšte nenuomojo. 2015 m. rugsėjo 10 d. atsakovės direktoriaus G. B. el. laiškas ieškovės direktoriui I. D. patvirtina, kad 2015 m. rugsėjo 10 d. šalys nesusitarė dėl patalpų remonto. Atsakovės vadovas el. laiške nurodė, kad susitarimas dėl patalpų remonto tarp šalių nėra vykdomas, pagal 2015 m. kovo 1 d. sutarties pakeitimą Nr. 5 buvo numatyta, jog darbai turi būti užbaigti 2015 m. rugpjūčio 31 d., tačiau sutartis nepasirašyta, darbai neatlikti, todėl nėra pagrindo sumažinti patalpų nuomos mokestį pagal 2004 m. birželio 15 d. sutartį, taip pat prašė informuoti atsakovę iki 2015 m. rugsėjo 21 d. apie tolimesnius ketinimus nuomotis patalpas. Taigi susitarimas dėl patalpų remonto ne tik nebuvo sudarytas pasirašytinai ar žodžiu, bet nebuvo vykdomas ir faktiškai.

12.10.                      Teismas sprendė, kad 2015 m. rugsėjo 10 d. atsakovės direktoriaus G. B. rašytas el. laiškas I. D. patvirtina, jog ,,aukščiau cituotame nuomos sutarties papildyme užfiksuotas susitarimas, kad nuomininkas atliks remonto darbus papildomose patalpose, kad darbų terminas bus nuo 2015 m. sausio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., atitinka tikrąjį šalių bendravimo turinį.“ Iš šios sprendimo dalies neaišku, ar teismas laiko, kad ieškovė ir atsakovė 2015 m. kovo 1 d. sudarė sutartį ir ieškovė veikė šios sutarties pagrindu. Jeigu taip, tai teismas išėjo už ieškinio ribų, nes byloje nebuvo pareikštas reikalavimas pripažinti 2004 m. birželio 15 d. nuomos sutarties pakeitimą Nr. 5 sudarytu. 

12.11.                      Teismas argumentą, kad atsakovė davė sutikimą ieškovei atlikti patalpų remonto darbus grindė ir liudytojų parodymais. Tačiau liudytojas A. K. 2014 m. nebuvo ieškovės darbuotojas ir neturėjo jokių įgaliojimų veikti ar tartis ieškovės vardu. Jis yra suinteresuotas asmuo, nes ieškovės vienintelė akcininkė nuo 2016 m. vasario 17 d. yra liudytojo sutuoktinė. Kitų liudytojų parodymai patvirtina, kad ginčo patalpose buvo atlikti remonto darbai, kad patalpas faktiškai savo lėšomis ir darbu remontavo tretieji asmenys UAB „Juntos“ ir UAB „Daikčiukas“, o ne ieškovė, tačiau liudytojai susitarimo fakto dėl leidimo atlikti patalpose remonto darbus tarp šalių nepatvirtino. 2015 m. gruodžio 8 d. el. laiškas, kuriuo atsakovės direktorius siuntė A. K. plytelių pavyzdžius, nepatvirtina nei šalių susitarimo, nei ieškovės plytelių pirkimo patalpų remontui fakto. Byloje esanti 2018 m. gegužės 24 d. PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad atsakovė įsigijo iš ieškovės savo reikmėms apdailos plyteles ir kitas prekes už 1 395,37 Eur.

12.12.                      Pagal 2004 m. birželio 15 d. nuomos sutarties 6.5 punktą sutartis gali būti pakeista arba papildyta tik raštišku abiejų šalių susitarimu. Todėl sutarties 2015 m. kovo 1 d. pakeitimas Nr. 5 galėjo būti sudarytas tik rašytine forma, tačiau nebuvo sudarytas ir nebuvo pasirašytas. Taigi, teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad nuomotojas ir nuomininkas susitarė dėl nuomojamų ir papildomų patalpų. Papildomos patalpos nuomininkui 2015 m. kovo 1 d. nebuvo išnuomotos.

12.13.                      Teismas, konstatuodamas, kad leidimas pagerinti patalpas buvo duotas, nenustatė, kokiai apimčiai darbų šis leidimas buvo duotas, o sprendime nurodė, kad šalys dėl pagerinimo ir remonto darbų apimties nesusitarė. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė iš savo lėšų ar savo darbu vykdė ginčo patalpų remontą 59 332,88 Eur sumai. Visi byloje apklausti liudytojai tvirtino, kad patalpas pagerino ne ieškovė, o tretieji asmenys, bei teigė, kad remontas buvo vykdomas ne iš ieškovės lėšų. Ieškovė nepateikė į bylą nei vienos PVM sąskaitos faktūros, patvirtinančios, kad ieškovė įgijo medžiagas patalpų pagerinimui ar samdė specialistus atlikti patalpų pagerinimo darbus.

12.14.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovės atlikto patalpų pagerinimo ,,ūkio būdu“, nes tokios išvados nepagrindė įrodymais. Be to, statyti statinį, jį pagerinti ,,ūkio būdu“ gali tik patalpų savininkas, nes įstatymas imperatyviai numato, kad ,,ūkio būdu“ statybos darbus gali atlikti tik ,,statytojas“. Ieškovė niekada nebuvo atsakovei priklausančių patalpų statytoja, neturėjo jokių teisių į atsakovei priklausančias neva pagerintas patalpas, neturėjo statybą leidžiančių dokumentų bei nevaldė patalpų nuosavybės teise ar kitais pagrindais. Teismas nenustatė, ar ieškovė pagal savo finansinę padėtį 2015–2016 metais galėjo investuoti į atsakovės patalpas 59 332,88 Eur sumą. Ieškovės turtą 2015 metais sudarė tik trumpalaikis 59 153 Eur vertės turtas, iš kurių grynieji pinigai tik 762 Eur, o bendrovės įsipareigojimai sudarė 42 932 Eur sumą. Ieškovė 2015 metus baigė su 11 436 Eur nuostoliu. Taigi ieškovė neturėjo lėšų vykdyti patalpų pagerinimo darbus. Ieškovei nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) reikalavimų ir visų ūkinių operacijų neapskaitant bendrovės apskaitoje, negali tokios veikos pagrindu atsirasti ieškovės teisė į išlaidų, neapskaitytų bendrovės apskaitoje, atlyginimą. 

12.15.                      Ekspertas apskaičiavo remonto pagerinimo išlaidas su PVM, nors byloje nėra jokių duomenų, kad šios išlaidos būtų ieškovės apskaitytos ir nuo jų sumokėtas PVM mokestis.

12.16.                      Ginčo patalpose be atsakovės sutikimo buvo atliktas kapitalinis patalpų remontas, kuriam buvo reikalingas kapitalinio remonto projektas bei savivaldybės administracijos pritarimas atlikti projekte numatytus darbus. Atsakovė nerengė jokio kapitalinio remonto projekto, niekam nedavė leidimo atlikti kapitalinio remonto darbus, nesikreipė į savivaldybės administraciją dėl pritarimo gavimo kapitalinio remonto darbams. Ginčo patalpose atlikti darbai yra savavališki, todėl nei ieškovė, nei kiti asmenys, atlikę savavališkus remonto darbus, negali pretenduoti į išlaidų atlyginimą.

12.17.                      Ekspertas, konstatuodamas, kad ginčo patalpose darbai galėjo būti atlikti 2015–2016 metais, rėmėsi tik prielaida, nes ekspertizės akte darbų atlikimo laikas yra nurodytas tik pagal atskirų medžiagų pagaminimo laiką, tačiau medžiagos gali būti įgytos anksčiau nei atliekami remonto darbai. Ekspertas rėmėsi ieškovės pateikta lokaline sąmata, kuri buvo sudaryta 2019 m. birželio 10 d., jau vykstant teisme ginčui tarp šalių. Sąmata yra nepasirašyta, nedetali, joje neišskirti atlikti darbai bei medžiagos, nenurodyti kiekiai, todėl pagal šią sąmatą negalima nustatyti nei atliktų darbų kiekio, kainos, nei sunaudotų medžiagų kiekio bei kainos. Joje nenurodyta, kokiam asmeniui sąmata buvo parengta.

12.18.                      Ekspertas neatsižvelgė į atliktų darbų kokybę, į tai, kad darbai atlikti ne pagal projektą, lubos buvo apšiltintos nesaugiai, iš degių medžiagų. Elektros instaliacija patalpose išvedžiota nesilaikant statybos techninio reglamento, priešgaisrinių reikalavimų. Tokių darbų kaina yra ženkliai mažesnė, nei nurodyta eksperto išvadoje. Be to, dalis medžiagų, panaudotų remontui (lubos, durys ir kt.), buvo ne naujos, jau naudotos kituose objektuose, todėl nepagrįstai teismo eksperto išvadoje buvo įvertintos naujų medžiagų kainomis.

12.19.                      Ekspertas nurodė, kad ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nenurodyti medžiagų kiekiai ir kainos, todėl ekspertas nenustatė sunaudotų medžiagų tikslaus kiekio ir kainos ir jos savo išvadoje nenurodė. Ekspertas pats sudarė alternatyvią lokalinę sąmatą N. 1 tik įkainių dydžiui patikrinti ir nustatyti, kad įkainiai atitinka rinkos kainas. Tačiau toks klausimas ekspertui nebuvo teismo nutartimi suformuluotas, todėl ekspertas negalėjo pats sudarinėti alternatyvinės sąmatos ir jos pagrindu teikti teismui išvadas. Ekspertas, teikdamas išvadą, rėmėsi PVM sąskaitomis faktūromis, kurios buvo išrašytos ne ieškovei, o UAB ,,Juntos“ ir UAB ,,Daikčiukas“.

12.20.                      Teismas pažeidė CPK normas: sprendimo rezoliucinė dalis neaiški ir klaidinanti, joje nėra nurodyta, kokia apimtimi yra patenkintas atsakovės priešieškinis, kokias užskaitas teismas atliko. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 5 dalį. Sujungus civilines bylas Nr. 2-6856-717/2020 ir e2-710-638/2020 bei suteikus bylai Nr. e2-710-638/2020, elektroninėje byloje (EPP sistemoje) nebuvo patalpinta visa popierinės bylos medžiaga (nėra nei teismo posėdžių garso įrašų, nei kitų bylos dokumentų). CPK 329 straipsnio 2 dalyje yra numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kai byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka.

13.       Ieškovė UAB „Aromika“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Apie 2020 m. lapkričio 25 d. teismo posėdį atsakovės atstovas buvo informuotas per EPP sistemą 2020 m. lapkričio 19 d. pranešimu, kuriame buvo nurodyti ir prisijungimo duomenys. Taigi apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką atsakovei buvo pranešta tinkamai ir sudarytos sąlygas atstovui pasiruošti dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu.

13.2.                      Atsakovės atstovui sutikus, kad bylą galima nagrinėti nuotoliniu būdu, o teismui po nušalinimo pareiškimo 2020 m. lapkričio 19 d. priėmus nutartį nenusišalinti, tą pačią dieną buvo įkeltas pranešimas apie bylos nagrinėjimo laiką ir būdą. Nei atsakovė, nei jos atstovas atidėti šį teismo posėdį dėl ligos naujo prašymo nepateikė. Be to, kojos trauma, kuri buvo patirta prieš 2 mėnesius, nėra toks ligos pobūdis, kuris trukdytų dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu.

13.3.                      Aplinkybė, kad atsakovės atstovas dėl patirtos kojos traumos buvo nedarbingas, nereiškia, kad jis nutraukė su atsakove atstovavimo susitarimą, o esant juridinio asmens atstovui, teismui nebuvo pagrindo netaikyti CPK 118 straipsnio nuostatos, nes tam nebuvo jokio pagrindo, juo labiau kad pats atstovas sutiko atstovauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu.

13.4.                      Teismas teisingai įvertino aplinkybes nurodydamas, kad „2017 m. birželio 9 d. šalys pasirašė priedą Nr. 1 prie 2017 m. birželio 1 d. negyvenamų patalpų nuomos sutarties, kuriuo papildė esamą sutartį nauju 4.5 punktu, kad jeigu patalpų nuomos sutartis nutraukiama ne dėl nuomininko kaltės, tai nuomotojui atsiranda prievolė grąžinti nuomininkui investuotas išsinuomotose patalpose lėšas naujoms darbo vietoms steigti“. Būtent šias lėšas ieškovė reikalauja atlyginti iš atsakovės, kadangi atsakovė, vilkindama laiką, neatliko susidariusios skolos už Patalpų A nuomą pagal Sutartį Nr. 1 užskaitymo, kaip šalys tarėsi prieš Patalpų B remonto darbų pradžią.

13.5.                      Nors ekspertizė buvo baigta 2020 m. gegužės mėnesį, tačiau iki pat teismo posėdžio atsakovė neteikė prieštaravimų ir/ar prašymo apklausti ekspertą teismo posėdyje, todėl šį klausimą apeliaciniame skunde kelia nepagrįstai ir ne laiku.

13.6.                      Atsakovė žinojo, kad 2015–2016 metais ieškovė savo pajamų tokio kiekio, kokio reikėjo išleisti remonto darbams, neturėjo ir negalėjo savo lėšomis įsigyti reikalingų medžiagų, todėl statybines medžiagas ieškovės prašymu pirko susijusios įmonės UAB „Daikčiukas“ ir UAB „Juntos“ ir tai buvo šių įmonių tarpusavio atsiskaitymų klausimai. Kadangi ieškovės ir trečiųjų asmenų akcininkė yra tas pats asmuo, todėl šių asmenų tarpusavio įsipareigojimai nebuvo šios bylos dalykas. Tretieji asmenys, kurių vardu buvo išrašytos sąskaitos už įsigytas medžiagas, kurios buvo panaudotos remontuojant atsakovei priklausančias Patalpas B, kokių nors prieštaravimų ieškovės išsakytai pozicijai nepateikė.

13.7.                      Teismas teisingai vertino bylos įrodymus, laikydamas, kad šalys tarėsi dėl Patalpų B remonto darbų ir jų apimties bei nuomos mokesčio užskaitymo, ir todėl laikė buvus šalių sudarytą susitarimą, kas reiškia, jog ieškovė remonto darbus Patalpose B atliko turėdama atsakovės leidimą. Faktas, kad Patalpos B buvo suremontuotos, byloje įrodytas, o atsakovė niekada neteigė, kad ji pati atliko šių Patalpų B remontą.

13.8.                      Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – Statybos įstatymas) nedraudžia savininkui vykdyti remonto darbų patalpose ūkio būdu. Tai, kad ne pats savininkas asmeniškai, o su jo sutikimu savininko Patalpas B remontavo ieškovė, nereiškia, jog buvo pažeistas Statybos įstatymas.

13.9.                      Teismas teisingai vertino, kad ieškovės ir atsakovės veiksmai atitinka CK 6.501 straipsnio, reglamentuojančio nuomininko teisę į išlaidų atlyginimą už daikto pagerinimą, sąlygas ir šią teisės normą taikė kaip analogiją situacijai, kuri atitinka šios teisės normos tikslus.

13.10.                      Teismui nustačius, kad teisė į padarytų pagerinimų išlaidų atlyginimą atsirado iki 2017 m. birželio 1 d., tai yra iki Sutarties Nr. 2 sudarymo, klausimas dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiamas pagal kasacinio teismo suformuotą CK 6.501 straipsnio 1 dalies taikymo ir aiškinimo praktiką. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimą reglamentuojančios teisės normos daikto panaudos atveju turi būti taikomos atsižvelgiant į šių civilinių teisinių santykių ypatumus ir tikslus konkrečiu atveju.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ir teisės į teisingą teismą 

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

15.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą atsakovei ir jos atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje, apie teismo posėdį tinkamai nepranešęs atsakovei ir taip iš esmės pažeidė atsakovės teisę į teisingą teismą.

16.       Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos saugoma vertybė. Į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje išdėstytas nuostatas dėl asmens teisės į tinkamą procesą užtikrinimo turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant ir civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 16–22 punktai).

17.       Asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus ginant savo interesus – užtikrinti yra skirtas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas. Pagal CPK 133 straipsnio 1 dalį apie teismo posėdžio laiką ir vietą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama teismo šaukimais ar pranešimais, o dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas CPK 117–132 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai.

18.       CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Pagrindą grąžinti tokią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).

19.       Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2020 m. spalio 12 d. teismo posėdis buvo atidėtas, gavus atsakovės atstovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl atstovo nedarbingumo. Apie kitą teismo posėdį (2020 m. lapkričio 18 d.) byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti, išsiunčiant jiems pranešimus per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP). 2020 m. lapkričio 16 d. atsakovės atstovas pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl pratęsto nedarbingumo. Rūpinantis tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu civilinės bylos išnagrinėjimu, taip pat atsižvelgiant į teismams teikiamas rekomendacijas esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu paskelbtam karantinui aktyviai naudoti teismo posėdžių organizavimą nuotoliniu būdu (žr. https://www.teismai.lt/lt/naujienos/teismu-sistemos-naujienos/del-teismu-funkciju-vykdymo-ekstremaliosios-situacijos-metu/8121), 2020 m. lapkričio 17 d. teismo darbuotoja telefonu susisiekė su šalių atstovais advokatais D. M. ir J. M. dėl galimybės 2020 m. lapkričio 18 d. teismo posėdį organizuoti nuotoliniu būdu per Zoom programą. Šalių atstovams neprieštaraujant dėl teismo posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu, jiems elektroniniu paštu buvo išsiųsti prisijungimo duomenys (atsakovės atstovas elektroniniu laišku patvirtino, kad prisijungimo duomenis gavo). 2020 m. lapkričio 18 d. teismo posėdis buvo atidėtas, nes atsakovės atstovas neprisijungė nuotoliniu būdu per Zoom programą, o telefonu bylą nagrinėjančiai teisėjai pareiškė nušalinimą, todėl jam buvo suteikta galimybė išdėstyti nušalinimo motyvus raštu ir pateikti juos teismui. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi buvo atmestas pareiškimas dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-710-638/2020 nagrinėjimo, o apie kitą teismo posėdį (2020 m. lapkričio 25 d.) byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti, išsiunčiant jiems pranešimus per EPP sistemą, kartu nurodant prisijungimo per Zoom programą duomenis (be to, atsakovės atstovui prisijungimo duomenys 2020 m. lapkričio 23 d. išsiųsti ir elektroniniu paštu). 2020 m. lapkričio 25 d. atsakovės atstovas elektroniniu laišku informavo, kad negalės prisijungti per Zoom programą, nes Telia Lietuva AB nesuteikia paslaugų pagal sutartį. 2020 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje byla buvo išnagrinėta iš esmės.

20.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovei (jos atstovui) apie teismo posėdžio datą ir laiką nebuvo tinkamai pranešta, ir konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Atsakovės atstovas tiek apie 2020 m. lapkričio 18 d., tiek 2020 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžius buvo informuotas CPK nustatyta tvarka, jam apie šių teismo posėdžių datą ir laiką buvo žinoma (tą patvirtina tiek teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys apie pranešimų išsiuntimą atsakovės atstovui, tiek atsakovės atstovo pareiškimas dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo, tiek elektroniniai laiškai, kuriais atsakovės atstovas patvirtino duomenų dėl prisijungimo per Zoom gavimą). Pastebėtina, kad atsakovės atstovas davė sutikimą (žodžiu) dėl teismo posėdžių organizavimo nuotoliu būdu (ši aplinkybė apeliaciniame skunde nėra ginčijama). Atsakovės atstovas neteikė pakartotinio prašymo atidėti 2021 m. lapkričio 25 d. teismo posėdį dėl nedarbingumo ar kitų svarbių priežasčių. Atsakovės atstovas į bylą taip pat nėra pateikęs jokių įrodymų, kad neturėjo galimybės prisijungti per Zoom programą dėl objektyvių priežasčių (interneto ryšio tiekėjo Telia Lietuva AB teikiamų paslaugų ribojimo). 

21.       Be to, atsakovės atstovas yra profesionalus teisininkas (advokatas), todėl jam keliami aukštesni rūpestingumo bei atidumo reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, kad pagal Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 4 dalį advokatas neturi priimti pavedimo, kai žino, kad negali reikiamu laiku ir (ar) tinkamai jo atlikti dėl profesinės kompetencijos stokos, užimtumo ar kitų priežasčių. Jei pavedimui atlikti kliudančios priežastys paaiškėjo priėmus pavedimą, advokatas privalo nedelsdamas apie tai informuoti klientą. Taigi, atsakovės atstovas iki 2020 m. lapkričio 25 d. vykusio teismo posėdžio turėjo pakankamai laiko išspręsti visas technines kliūtis, trukdančias dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu (jeigu tokios kliūtys objektyviai egzistavo) ar informuoti atsakovę apie priežastis, kliudančias vykdyti atstovavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Nustačius, kad atsakovė (jos atstovas) apie teismo posėdį buvo informuoti tinkamai, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovei buvo užkirstas kelias pasinaudoti CPK 42 straipsnio suteikiamomis teisėmis.

22.       Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad jai nebuvo pranešta, jog byla bus vedama nuotolinės vaizdo konferencijos būdu ir neatsiųsti prisijungimo duomenys, tačiau tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pagal CPK 118 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, kad atstovui procesiniai dokumentai bus įteikiami operatyviau. Atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais. Jeigu atstovavimo santykiai pasibaigia, atstovas privalo įgyvendinti šioje dalyje nurodytą pareigą dėl tų procesinių dokumentų, kurie iš teismo buvo išsiųsti atstovui iki to momento, kai teisme buvo gautas pranešimas apie atstovavimo santykių pabaigą (CPK 118 straipsnio 2 dalis).

23.       Nagrinėjamu atveju tiek pranešimas apie 2021 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio datą ir laiką, tiek prisijungimo per Zoom programą duomenys buvo išsiųsti tik atsakovės atstovui, t. y. CPK 118 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovė nebuvo raštu teismui nurodžiusi, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti pati. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės ir jos atstovo atstovavimo santykių pabaigą, todėl nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad CPK 118 straipsnio nuostata šiuo atveju negalėjo būti taikoma, nes atstovas ilgą laiką buvo nedarbingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad atsakovės atstovas nuo 2020 m. rugsėjo mėn. buvo nedarbingas, nesuponuoja išvados apie atstovavimo santykių su atsakove pabaigą, juolab kad atstovas tiek teikė prašymus į bylą (dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, teisėjos nušalinimo), tiek išreiškė sutikimą dėl teismo posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu (patvirtino duomenų prisijungimui nuotoliniu būdu gavimą). Toks atsakovės atstovo procesinis elgesys tik patvirtina, kad atstovavimo santykiai nebuvo nutrūkę, o atstovo nedarbingumas nekliudė vykdyti atstovavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Nesant byloje duomenų apie atstovavimo santykių pabaigą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeista atsakovės teisė turėti byloje atstovą.

24.       Nepagrįstais laikytini taip pat ir atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, žinodamas, jog atsakovės atstovas nuo 2020 m. rugsėjo mėn. serga, nepasiūlė atsakovei pakeisti advokatą ir sudaryti sutartį su kitu advokatu, jeigu sprendė, kad atstovo liga nėra svarbi priežastis atidėti bylos nagrinėjimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal įstatymą teismas neprivalo rūpintis, kad šalis turėtų atstovą, kvalifikuotą teisininko pagalbą byloje; tik matydamas, kad šalių gebėjimai dalyvauti nagrinėjant bylą yra aiškiai nelygūs, kad dėl sveikatos ar kitos svarbios priežasties šalis be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, teismo posėdžio pirmininkas gali pasiūlyti šalims pasirūpinti jų atstovavimu; toks posėdžio pirmininko veiksmas nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2006).

25.       Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovės skundo argumentu, kad teismas neinformavo nei jos, nei atstovo, kad bylos nagrinėjimas nebus atidėtas dėl atstovo ligos, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovės atstovas prašymo dėl 2020 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio atidėjimo dėl ligos neteikė. Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas dėl šalių lygybės principo pažeidimo ir skirtingo CPK 246 straipsnio ieškovės bei atsakovės atžvilgiu taikymo. Pirmosios instancijos teismas atidėjo 2020 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdį pagal ieškovės atstovės prašymą dėl to, kad atstovė turėjo dalyvauti kitoje byloje. Nors ieškovės atstovė nepateikė jokių duomenų, kad yra kviečiama tą pačią dieną dalyvauti kitame teismo posėdyje (pvz., teismo šaukimo, pranešimo ar kt.), tačiau minėta informacija teismui yra prieinama iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų ir jis ją gali pasitikrinti, juolab kad ieškovės atstovė nurodė tiek teismą, kuriame bus nagrinėjama baudžiamoji byla, tiek bylos numerį, taip pat pateikė advokato orderį, kuriame nurodyta, kad atstovauja nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą minėtoje baudžiamojoje byloje. Tuo tarpu atsakovės atstovo prašymai dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo dėl ligos buvo tenkinti tiek 2020 m. rugsėjo 23 d., tiek 2020 m. spalio 12 d. teismo posėdžiuose.

Dėl nuomotojo leidimo pagerinti nuomojamą daiktą

26.       CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ką kita.

27.       Kasacinio teismo praktikoje dėl bendrųjų CK nuostatų, reglamentuojančių nuomojamo turto pagerinimo išlaidų kompensavimą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: 1) nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; 2) nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; 3) nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; 4) įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2015; 2020 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-969/2020 35 punktas).

28.       Nagrinėjamoje byloje ieškovės įrodinėjamas faktinis ieškinio pagrindas – atlikti nuomojamo objekto (patalpų) pagerinimo darbai, už kuriuos atlyginti pareiga tenka nuomotojui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, spręsdamas dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, konstatavo, kad: ieškovė pagerino išsinuomotą daiktą; ieškovė turėjo atsakovės leidimą daryti daikto pagerinimus; ieškovė įrodė atliktam patalpų pagerinimui turėtų išlaidų dydį; nenustatyta, kad įstatymai ar šalių sutartis numatytų kitokias šių išlaidų atlyginimo taisykles.

29.       Atsakovė apeliaciniame skunde, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, nurodo, kad byloje esantys el. laiškai nesudaro pagrindo spręsti, jog šalys susitarė dėl patalpų remonto, t. y. kad atsakovė davė leidimą ieškovei atlikti patalpų pagerinimo darbus. Anot apeliantės, teismas nepagrįstai teikė prioritetą ne šalių pasirašytoms nuomos sutartims, jose sudarytiems susitarimams dėl patalpų pagerinimo, o el. susirašinėjimams, kuriuose nėra atspindėta šalių valia dėl patalpų remonto. 2004 m. birželio 15 d. sutartyje, kurios galiojimo metu buvo atlikti darbai, aiškiai išreikšta šalių valia, kaip turi būti įforminami susitarimai dėl patalpų pagerinimo ir kada yra neatlyginamos nuomininko atliktų patalpų pagerinimo išlaidos.

30.       Kaip jau minėta, viena būtinųjų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, patirtų daiktui pagerinti, atlyginimą, – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo leidimą. Leidimo atlikti nuomojamo daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 straipsnis). Įstatymas taip pat nenustato leidimo turinio.

31.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas; daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktą nuomojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir naudojimo galimybės dėl atliktų pagerinimų. Savininkui taip pat aktualus ir pagerinimams būtinų išlaidų dydis, nes gali tekti jas atlyginti. Nuomininkas taip pat suinteresuotas išsiaiškinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus gali tikėtis išlaidų atlyginimo. Leidime gali būti detaliai nurodomi pagerinimui atlikti reikalingi darbai, technologijos, medžiagos, konkreti kaina ar jos riba, leidimas gali būti ir abstraktesnio pobūdžio. Vis dėlto iš leidimo turinio kiekvienu atveju turi būti aišku, kokios apimties pagerinimus leista atlikti. Kuo mažiau detalizuotas leidimas, tuo didesnė rizika abiem šalims patirti nenumatytų išlaidų. Nuomotojo leidimo atlikti daikto pagerinimą formai ir turinio detalumui gali turėti įtakos šalių tarpusavio asmeniniai ar verslo santykiai, ankstesnis bendradarbiavimas, nuomos santykių tęstinumas iki leidimo išdavimo ir numatoma trukmė po pagerinimo atlikimo, pasitikėjimas vienas kitu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).

32.       Pagal šalių sudarytos Sutarties Nr. 1 3.1.4. punktą nuomotojas įsipareigoja atlyginti nuomininkui jo turėtas būtinąsias (pagrįstas dokumentais) nuomojamų patalpų pagerinimo išlaidas, padarytas nuomotojo leidimu. Išlaidos turi būti dengiamos iš nuomos mokesčio nuomininkui nemokant nuomotojui nuomos mokesčio ne ilgiau kaip 24 mėn. Kai pagerinimai padaryti be nuomotojo sutikimo arba šalys susitaria, jog nuomininko patalpų pagerinimo išlaidos nebus atlyginamos, nuomininkas neturi teisės į išlaidų, susijusių su nuomojamų patalpų pagerinimu, kompensavimą.

33.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad patalpų pagerinimo darbų atlikimo laikotarpiu nei rašytinės sutarties dėl ginčo (papildomų) patalpų nuomos, kurioje būtų aptartas pagerinimo darbų išlaidų atlyginimas, nei atskiro rašytinio susitarimo dėl papildomų patalpų pagerinimo tarp šalių nebuvo. Tarp šalių sudaryta Sutartis Nr. 1 ir jos 3.1.4 punktas, reglamentuojantis nuomotojo pareigą atlyginti nuomininkui jo turėtas patalpų pagerinimo išlaidas, taipogi nebuvo papildyta / pakeista, numatant ginčo (papildomų) patalpų išnuomojimą ieškovei ir šių patalpų pagerinimo išlaidų kompensavimą. Tačiau pagal CK 1.93 straipsnio 1 dalį įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada tokios pasekmės įsakmiai nurodytos įstatymuose. Šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad rašytinės formos nesilaikymas susitarimą dėl ginčo (papildomų) patalpų nuomos ir jų pagerinimo darbų atlikimo bei išlaidų kompensavimo daro negaliojantį, nes įstatyme įsakmiai nėra numatyta tokia rašytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmė.

34.       Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl ginčo patalpų pagerinimo ir ieškovė patalpų pagerinimo darbus atliko nuomotojo (atsakovės) leidimu (sutikimu), padarė nustatęs, jog tarp šalių vyko derybos dėl patalpų pagerinimo darbų, jų apimties, termino, apmokėjimo ir pan. (šio fakto neginčija ir pati apeliantė), minėtą aplinkybę patvirtina ir bylos duomenys – el. laiškai, iš kurių matyti, kad ieškovei 2015 m. vasario 4 d. buvo siunčiamas 3 aukšto planas ir patalpų eksplikacija, 2015 m. gegužės 27 d. tariamasi dėl santechnikos darbų atlikimo, 2015 m. birželio 16 d. atsakovė ieškovei siuntė 2015 m. kovo 1 d. nuomos sutarties pakeitimą Nr. 5, kuriame aptarti nuomininko (ieškovės) įsipareigojimai atlikti papildomose patalpose patalpų remonto darbus bei remonto darbų išlaidų užskaitymą kaip nuomos mokestį ir jo įsiskolinimą, o 2015 m. rugsėjo 10 d. atsakovės vadovas rašė, kad tarpusavio susitarimas dėl patalpų remonto nėra vykdomas, pradinis susitarimo užbaigimo terminas 2015 m. rugpjūčio 31 d., 2015 m. gruodžio 8 d. atsakovė siuntė ieškovei fotonuotraukas su plytelių pavyzdžiais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, akcentuodama atsakovės 2015 m. rugsėjo 10 d. laiško turinį, kuriame patvirtinama aplinkybė apie egzistuojantį šalių susitarimą dėl patalpų remonto bei reiškiamos pretenzijos ieškovei dėl jo nevykdymo. Tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų (el. laiškų) vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nepaneigia teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

35.       Šalių susitarimą dėl pagerinimo darbų ginčo patalpose atlikimo patvirtina ir šalių elgesys, būtent: pagerinimo darbai gana ilgą laikotarpį (daugiau kaip metus laiko) buvo atliekami atsakovės patalpose (ji yra šių patalpų savininkė), taigi, darytina labiau tikėtina išvada, kad atsakovė apie darbų atlikimą negalėjo nežinoti; atsakovė šių darbų atlikimui neprieštaravo, o bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai A. K., G. M., R. Š. patvirtino, kad patalpų savininkas (atsakovės direktorius) ateidavo į patalpas, domėjosi, kokie darbai yra atliekami, parinkdavo medžiagas, kontroliavo darbų eigą, tikrindavo sąmatas, kainas; atsakovė pati pirko kai kurias medžiagas darbų atlikimui (tą patvirtina byloje esančios PVM sąskaitos faktūros); nors buvo susidaręs įsiskolinimas už patalpų nuomą nuo 2012 metų, tačiau atsakovė dėl šio įsiskolinimo pretenzijų ieškovei nereiškė, jokių išieškojimo veiksmų nesiėmė, priešingai, 2017 m. birželio 1 d. sudarė naują patalpų nuomos sutartį, kuria išnuomojo ieškovei dar didesnes patalpas; 2017 m. birželio 9 d. šalys pasirašė priedą Nr. 1 prie 2017 m. birželio 1 d. nuomos sutarties, kuriuo papildė sutartį nauju 4.5 punktu, pagal kurį, jeigu patalpų nuomos sutartis nutraukiama ne dėl nuomininko kaltės, tai nuomotojui atsiranda prievolė grąžinti nuomininkui investuotas išsinuomotose patalpose lėšas naujoms darbo vietoms steigti; pagerinimo darbai atsakovei priklausančiose patalpose buvo atlikti, o atsakovė neįrodinėja, kad ginčo patalpų pagerinimo darbus atliko pati ar jos užsakymu kiti subjektai, taip pat kad šios patalpos iki jų išnuomojimo ieškovei (2017 m. birželio 1 d.) buvo suremontuotos ir tinkamos naudoti pagal paskirtį, t. y. biuro veiklai (administracinės paskirties).

36.       Nors apeliantė skunde kvestionuoja liudytojų A. K., G. M., R. Š. parodymų patikimumą ir reikšmingumą byloje, kadangi liudytojo A. K. sutuoktinė nuo 2016 m. vasario 17 d. yra ieškovės vienintelė akcininkė, o kiti liudytojai, pasak apeliantės, susitarimo fakto dėl leidimo atlikti patalpose remonto darbus tarp šalių nepatvirtino, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų parodymų patikimumu ir jų sąsajumu su byloje nustatinėjamomis reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, vadovavosi tiek abiejų šalių paaiškinimais (žodžiu ir/ar išdėstytais procesiniuose dokumentuose), tiek šalių pateiktais rašytiniais įrodymais byloje, kurie sutampa su liudytojų parodymais ir vieni kitiems neprieštarauja. Pastebėtina, kad liudytojų parodymai nebuvo pagrindinis įrodymas, patvirtinęs tarp šalių buvusį susitarimą (leidimą) dėl ginčo patalpų pagerinimo, t. y. liudytojų parodymai vertinti visų kitų įrodymų kontekste.

37.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad ieškovės nuomojamų patalpų pagerinimai atlikti esant atsakovės (nuomotojo) sutikimui, t. y. šalių žodiniam susitarimui dėl patalpų pagerinimo ir išlaidų įskaitymo į nuomos mokestį (jo įsiskolinimą), kuris vėliau buvo patvirtintas (įformintas) rašytine 2017 m. birželio 1 d. nuomos sutartimi, o pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai taikė CK 6.501 straipsnio nuostatas, todėl sutiktina su teismo išvada, kad ieškovė, atlikdama patalpų remontą esant nuomotojo sutikimui, turi teisę į išlaidų už pagerinimus atlyginimą.

38.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kitaip vertina tarp šalių susiklosčiusius santykius ir byloje esančius įrodymus (el. laiškus, liudytojų parodymus, kt.), apeliaciniame skunde pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia savo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, nustatydamas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes ir konstatuodamas tam tikrų aplinkybių (ne)egzistavimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs priimdamas nepalankią apeliantei sprendimo dalį.

39.       Atsakovė apeliacinį skundą, be kita ko, grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokiai apimčiai darbų leidimas buvo duotas, tačiau pastebėtina, kad patalpų pagerinimo darbai buvo atlikti 2015–2016 metais, atsakovė (patalpų savininkė) jokių pretenzijų ieškovei dėl vykdomų darbų apimties nereiškė, o 2017 m. birželio 1 d. pasirašė nuomos sutartį, kuria suremontuotas patalpas išnuomojo ieškovei. Toks šalių elgesys / veiksmai tiek darbų vykdymo metu, tiek pasirašant nuomos sutartį patvirtina, kad šalys susitarė dėl tokios darbų apimties, kurie ir buvo faktiškai atlikti. Šią aplinkybę paneigiančių įrodymų byloje nėra pateikta.

Dėl patalpų pagerinimo išlaidų dydžio

40.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaidas civilinėje teisėje apibūdina tokie požymiai: 1) realumas; 2) būtinumas; 3) protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos. Reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). CK 6.501 straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu išlaidų atlyginimas nesiejamas su pagerinimų atlikimo būtinumu. Jame įtvirtinta nuostata, kad atlyginamos būtinos išlaidos, reiškia atlygintinų išlaidų dydžio ribojimą (atlyginamos tos išlaidos, kurios buvo būtinos sutartam pagerinimui atlikti). Taigi atsisakyti atlyginti išlaidas (jų dalį) nuomotojas gali tokiais atvejais, kai atlikti darbai nepagerina daikto (nepadidina jo vertės), kai realios išlaidos viršija būtinas šiam tikslui (daikto pagerinimui) išlaidas, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).

41.       Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuomininko turėtų būtinų daikto pagerinimo išlaidų dydį, nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų, taip pat turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodymai gali būti susiję su įrodinėjimo dalyku tiesiogiai arba netiesiogiai. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmišką išvadą apie tai, ar įrodinėjamas faktas egzistuoja. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmiškos išvados padaryti neleidžia. Įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius reikšmingas sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą.

42.       Apeliantė skunde nurodo, kad ieškovė nepateikė į bylą nei vienos PVM sąskaitos faktūros, patvirtinančios, jog įsigijo medžiagas patalpų pagerinimui ar samdė specialistus atlikti patalpų pagerinimo darbus 59 332,88 Eur sumai. Be to, byloje apklausti liudytojai tvirtino, kad patalpas pagerino ne ieškovė, o tretieji asmenys, ir teigė, kad remontas buvo vykdomas ne iš ieškovės lėšų. Ekspertas, teikdamas išvadą, rėmėsi PVM sąskaitomis faktūromis, kurios buvo išrašytos ne ieškovei, o UAB ,,Juntos“ ir UAB ,,Daikčiukas“.

43.       Pažymėtina, kad juridinio asmens išlaidos nustatinėjamos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. BAĮ 12 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Taigi, pagal teisės aktų reikalavimus bet kuri įmonės atliekama ūkinė finansinė operacija turi būti įtraukta į įmonės apskaitą ir pagrįsta atitinkamu finansiniu dokumentu – PVM sąskaitomis faktūromis, kasos dokumentais ir kt. Nors juridinio asmens išlaidos nustatinėjamos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovei nurodžius, kad darbai buvo vykdomi ūkio būdu (pasitelkiant savo pačios ir trečiųjų asmenų žmogiškuosius išteklius), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, net ieškovei ir nepateikus visas išlaidas pagrindžiančių sąskaitų ir kvitų, reikalavimo priteisti ieškovės turėtas išlaidas patalpų pagerinimui netenkinimas neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovė ir negalėjo pateikti visų išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Statybos remonto darbai nėra ieškovės ūkinės komercinės veiklos sritis, todėl, darbus atlikus ūkio būdu, ieškovei buvo ypač apsunkinta galimybė pagrįsti visas dėl patalpų pagerinimo turėtas išlaidas. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, kad, ieškovei nesilaikant BAĮ reikalavimų ir visų ūkinių operacijų neapskaitant bendrovės apskaitoje, negali atsirasti teisė į išlaidų atlyginimą, atmetami kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, kad ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymas (jo atitikimas teisės aktų reikalavimams) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

44.       Remonto darbų atlikimo ūkio būdu specifika lemia, kad remonto darbus konkretus ūkinis subjektas atlieka savo pastangomis, naudodamas ne tik jam priklausančias gamybos priemones, bet ir žmogiškuosius resursus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2004). Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovės dėl patalpų pagerinimo turėtas išlaidas, pagrįstai rėmėsi byloje atliktos statybos ekspertizės aktu, kuriame nustatyta, kad ginčo patalpų pagerinimo išlaidų suma buvo 59 332,88 Eur. Teismas paskyrė ekspertizę nepažeisdamas CPK 212 straipsnio reikalavimų, atsižvelgdamas į ieškovės prašymą, atsakovė tam neprieštaravo, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje, nesant pakankamų kitų buhalterinės apskaitos dokumentų, galinčių pagrįsti visas ieškovės turėtas išlaidas (ieškovė pateikė visas turimas PVM sąskaitas faktūras), ekspertizės aktas ir lokalinė sąmata, kurios pagrindu buvo atlikta ekspertizė, buvo pagrindiniai įrodymai, patvirtinę ieškovės turėtas išlaidas dėl išsinuomotų negyvenamųjų patalpų remonto.

45.       Nors PVM sąskaitos faktūros, kuriomis remiantis apskaičiuotos ieškovės turėtos išlaidos patalpų pagerinimui, buvo išrašytos ne ieškovei, o tretiesiems asmenims UAB ,,Juntos“ ir UAB ,,Daikčiukas“, tačiau tai nesudaro pagrindo atmesti ieškovės reikalavimą dėl patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimo. Pastebėtina, kad ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu neneigė, jog 2015–2016 metais neturėjo tiek savo pajamų, kiek reikėjo remonto darbams atlikti ir negalėjo savo lėšomis įsigyti reikalingų medžiagų, todėl statybines medžiagas ieškovės prašymu pirko minėti tretieji asmenys, be to, patalpų pagerinimo darbai buvo atliekami buvo atliekami taip pat ir pasitelkiant minėtų trečiųjų asmenų žmogiškuosius išteklius. Įvertinant tai, kad tiek ieškovės, tiek trečiųjų asmenų akcininkė yra tas pats fizinis asmuo, šių juridinių asmenų tarpusavio įsipareigojimai (atsiskaitymai) už nupirktas medžiagas bei žmogiškuosius išteklius nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tretieji asmenys, kurių vardu buvo išrašytos sąskaitos už įsigytas medžiagas, panaudotas patalpų remontui, jokių pretenzijų byloje nei vienai iš ginčo šalių nereiškė.

46.       Nepagrįstu laikytinas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, ar ieškovė pagal savo finansinę padėtį 2015–2016 metais galėjo investuoti į atsakovės patalpas 59 332,88 Eur sumą. Kaip jau nustatyta, patalpų pagerinimo darbai buvo atliekami ūkio būdu, o medžiagos įsigytos trečiųjų asmenų piniginėmis lėšomis, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo vertinti ieškovės turtinę padėtį ir jos galimybes investuoti į atsakovei priklausančias patalpas. Tačiau minėtos aplinkybės dėl pagerinimų atlikimo būdo ir panaudotų piniginių lėšų priklausymo tretiesiems asmenims nepaneigia ieškovės teisės į turėtų išlaidų atlyginimą, kadangi byloje nustatyta, kad darbai buvo faktiškai atlikti (atsakovė šios aplinkybės nepaneigė), o turėtą išlaidų dydį pagrindžia byloje atliktos statybos ekspertizės išvada.

47.       Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad statyti statinį, jį pagerinti ,,ūkio būdu“ gali tik patalpų savininkas, nes įstatymas imperatyviai numato, jog ,,ūkio būdu“ statybos darbus gali atlikti tik ,,statytojas“. Ieškovė niekada nebuvo atsakovei priklausančių patalpų statytoja, neturėjo jokių teisių į atsakovei priklausančias neva pagerintas patalpas, neturėjo statybą leidžiančių dokumentų bei nevaldė patalpų nuosavybės teise ar kitais pagrindais. Be to, ginčo patalpose atliktas kapitalinis patalpų remontas, kuriam buvo reikalingas kapitalinio remonto projektas bei savivaldybės administracijos pritarimas atlikti projekte numatytus darbus. Atsakovė jokio kapitalinio remonto projekto nerengė, leidimo atlikti kapitalinio remonto darbus nedavė, nesikreipė į savivaldybės administraciją dėl pritarimo gavimo kapitalinio remonto darbams. Ginčo patalpose atlikti darbai yra savavališki, todėl nei ieškovė, nei kiti asmenys, atlikę savavališkus remonto darbus, negali pretenduoti į išlaidų atlyginimą.

48.       Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalyje numatyta, kad statytojas (užsakovas) – tai Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis (fiziniai) asmuo (asmenys), juridinis (juridiniai) asmuo (asmenys) ar kita (kitos) užsienio organizacija (organizacijos), kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Šiuo atveju, kaip jau nustatyta, ieškovė statybos darbus atliko esant tarp šalių sudarytam žodiniam susitarimui (leidimui) atlikti patalpų pagerinimo darbus, kuris vėliau įformintas 2017 m. birželio 1 d. nuomos sutartimi, taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė statytojo teisę įgyvendino pažeisdama įstatymo nuostatas. Tuo tarpu tinkamas statybas patvirtinančių dokumentų neparengimas negali būti pripažįstamas esmine sąlyga neatlyginti ieškovės turėtų patalpų pagerinimo išlaidų (juolab kad šie darbai, kaip jau nustatyta, atlikti su atsakovės (savininkės) sutikimu (leidimu)), kadangi įstatymas numato galimybę įteisinti savavališkomis statybomis pripažintą statybą.

49.       Apeliantė skunde taip pat nurodo nesutinkanti su pateikta eksperto išvada dėl ginčo patalpų pagerinimo laiko, nurodydama, kad ekspertas, konstatuodamas, jog ginčo patalpose darbai galėjo būti atlikti 2015–2016 metais, rėmėsi tik prielaida, nes ekspertizės akte darbų atlikimo laikas yra nurodytas tik pagal atskirų medžiagų pagaminimo laiką, tačiau medžiagos gali būti įgytos anksčiau nei atliekami remonto darbai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais ir pažymi, kad pagal byloje esančio 2020 m. balandžio 29 d. ekspertizės akto duomenis ekspertas, atsakydamas į klausimą, ar sąmatoje nurodyti darbai Patalpose B galėjo būti atlikti 2015–2016 metų laikotarpiu, išnagrinėjo ne tik ieškovės sudarytą lokalinę sąmatą, tačiau atliko ir patalpų B apžiūrą vietoje, išmatavo patalpų konstrukcijų ilgius, pločius, tarpusavio padėtis ir kitus geometrinius parametrus, apžiūrėjo atliktų darbų eiliškumą, t. y. vienas kitą uždengiančių medžiagų, elementų sluoksnius, gaminių datas žymėjimuose, įvertino kadastrinių matavimų bylos duomenis. Apeliantė į bylą nėra pateikusi jokių eksperto išvadą dėl darbų atlikimo laiko paneigiančių duomenų (pvz., kad pati pirko statybines medžiagas remonto darbams, atliko remonto darbus po 2016 metų ar organizavo šių darbų atlikimą ir pan.) (CPK 178, 185 straipsniai).

50.       Apeliantė į bylą taip pat nėra pateikusi jokių įrodymų, kad dalis medžiagų, panaudotų remontui (lubos, durys ir kt.), buvo ne naujos, naudotos kituose objektuose, kad darbai atlikti nekokybiškai, lubos apšiltintos nesaugiai, iš degių medžiagų, elektros instaliacija patalpose išvedžiota nesilaikant statybos techninio reglamento, priešgaisrinių reikalavimų. Apeliantė neteikė į bylą jokios alternatyvios darbų / medžiagų sąmatos, neprašė skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę savo argumentams pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad darbų ir medžiagų kaina yra žymiai mažesnė, nei nustatyta ekspertizės akte.

51.       Pažymėtina, kad teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuomininko turėtų būtinų daikto pagerinimo išlaidų dydį, nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Įstatymuose nėra įtvirtinta nuostatų, pagal kurias asmenų patirtų būtinų daikto pagerinimo išlaidų dydis negali būti įrodinėjamas lokalinėmis sąmatomis, ir (arba) nuostatų, pagal kurias tokia aplinkybė (išlaidų dydis) turi būti patvirtinama tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, todėl šioje byloje aplinkybė dėl ieškovės patirtų būtinų patalpų pagerinimo išlaidų dydžio galėjo būti nustatoma remiantis visomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, tarp jų ir ieškovės pateiktu įrodymu – lokaline sąmata.

52.       Nors ieškovės pateikta lokalinė sąmata tiesiogiai nepatvirtina ieškovės patirtų išlaidų, ji, sprendžiant dėl įrodymų pakankamumo, vertintina kaip netiesioginis įrodymas, be to, kaip nurodo apeliantė – sąmata nepasirašyta, joje nenurodyta, kokiam asmeniui parengta, neišskirti atliktų darbų bei medžiagų įkainiai (medžiagų ir darbų kaina nurodyta kaip bendra), medžiagų kiekiai, tačiau sąmatoje nurodyta, kad ji parengta 2015 m. spalio mėnesio kainomis (t. y. patalpų pagerinimo laikotarpiu aktualiomis kainomis), sudaryta konkrečių patalpų remonto darbams, t. y. (duomenys neskelbtini), tuo tarpu byloje esančiame 2020 m. balandžio 29 d. ekspertizės akte buvo įvertintos ieškovės nurodomos patirtos patalpų pagerinimo išlaidos jų realumo ir pagrįstumo aspektais, ištirtas lokalinės sąmatos turinys, t. y. ekspertas ekspertizės akte nurodė, kad lokalinėje sąmatoje visi darbai, išskyrus el. instaliacijos laidų ardymą, kuriam byloje trūksta įrodymų, bei panaudotus neatitinkančius fakto įkainius (šiukšlių panešimas nereikalaujantis atsargumo, tačiau lokalinėje sąmatoje vertintas kaip reikalaujantis atsargumo, dvisluoksnių gipso kartono pertvarų montavimas, nors faktiškai sumontuotos viensluoksnės pertvaros) yra faktiškai atlikti. Darbų, išskyrus minėtas išimtis, nurodytų ieškovės lokalinėje sąmatoje ir faktiškai neatliktų nėra, tuo pačiu darbų sąmatoje nėra per daug. Be to, ekspertizės metu atlikus darbų faktų tikrinimą su ieškovės pateikta lokaline sąmata nustatyta, kad yra atlikta darbų, kurių lokalinėje sąmatoje nėra. Patikrinus PVM sąskaitose faktūrose nurodytų medžiagų panaudojimo faktą nustatyta, kad visos medžiagos faktiškai panaudotos Patalpose B atliktiems darbams. Patikrinus jų kiekius su faktu arba su technologijose bei normatyvuose nurodytomis išeigomis nustatyta, kad įsigijimo dokumentuose yra kai kurių medžiagų perviršis (įsigyta daugiau nei reikėtų), o kai kurių medžiagų sunaudota daugiau, todėl, sudėjus trūkstamų ir perviršio medžiagų sumas, gaunama 15,3 Eur trūkumo suma, t. y. šiai sumai sunaudota medžiagų daugiau nei pateikta dokumentuose. Apeliantė nėra pateikusi į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad konkretūs lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai nebuvo atlikti ar medžiagos nebuvo panaudotos pagerinimo darbams atlikti, todėl nėra pagrindo šia sąmata, kaip netiesioginiu įrodymu, nesivadovauti (CPK 178 straipsnis).

53.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstu laikytinas apeliantės skundo argumentas, kad ekspertas nepagrįstai sudarė alternatyvią lokalinę sąmatą tik įkainių dydžiui patikrinti ir nustatyti, ar įkainiai atitinka rinkos kainas, nes toks klausimas ekspertui nebuvo teismo nutartimi suformuluotas. Pastebėtina, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi ekspertui buvo pavesta atsakyti į klausimą, ar sąmatoje nurodyti darbų kiekiai ir PVM sąskaitose nurodytų medžiagų kiekiai atitinka Patalpose B atliktų darbų ir medžiagų kiekius bei kainas (4 klausimas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės sudarytoje lokalinėje sąmatoje nurodyti tik darbų kiekiai ir bendra kaina, neišskiriant panaudotų medžiagų kiekio ir kainos, ekspertas statybinių medžiagų įkainiams (jų dydžio pagrįstumui) patikrinti sudarė alternatyvią sąmatą, atlikęs vietos apžiūrą, matavimus bei medžiagų, kurių kiekių nustatyti apžiūros metu neįmanoma (kurios uždengtos, pvz., varžtai, profiliai, tvirtinimo el. ir kt.), pagal analogiškų medžiagų gamintojų technines specifikacijas dėl išeigų, sąmatų sudarymo normatyvus (Sistela), kt. teorinius skaičiavimus. Byloje nesant pateiktų jokių kitų įrodymų apie panaudotų medžiagų įkainius (pvz., mažesnius), nėra pagrindo daryti išvadą, kad jie yra nepagrįsti.

54.       Atsakovė apeliacinį skundą taip pat grindžia argumentu, kad ekspertas apskaičiavo remonto pagerinimo išlaidas su PVM, nors byloje nėra jokių duomenų, kad šios išlaidos būtų ieškovės apskaitytos ir nuo jų sumokėtas PVM mokestis. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai patalpų esminio pagerinimo darbai baigti, atsiranda prievolė apskaičiuoti PVM. Kai esminio pagerinimo darbai iš karto neperduodami savininkui, tai atlikus esminį pagerinimą turi būti apskaičiuojamas PVM kaip už turto pasigaminimą, kuris gali būti įtrauktas į PVM atskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė patalpų pagerinimo darbų iš karto po jų atlikimo neperdavė savininkei (atsakovei), jai kilo pareiga apskaičiuoti PVM ir įtraukti jį į PVM atskaitą. Atsiradus ieškovės pareigai dėl PVM apskaičiavimo, ji įgijo teisę reikalauti pagerinimo išlaidų su PVM iš atsakovės. Tuo tarpu ta aplinkybė, ar ieškovė yra faktiškai sumokėjusi PVM (įvykdžiusi savo mokestinę pareigą), nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. mokestinės prievolės tinkamą įvykdymą kontroliuoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Dėl priešieškinio reikalavimų

55.       Apeliantė apeliacinį skundą, be kita ko, grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog į bylą nėra pateikta UAB „Dimera“ 2012 m. birželio 29 d. išrašyta sąskaita 801,89 Eur sumai. Ši sąskaita yra pateikta prie atsakovės ieškinio priedų. Ieškovė 2018 m. gegužės 31 d. padengė dalį skolos t. y. 176,69 Eur, todėl 2019 m. vasario 25 d. skolų suvestinėje UAB „Aromika“ įsiskolinimas pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą 625,20 Eur. Be to, 2016 m. vasario 15 d. skolų suderinimo aktas patvirtina, kad ieškovė pripažino skolą pagal 2012 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą.

56.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad į skolų suvestinę yra įtraukta 2012 m. birželio 29 d. sąskaita 801,89 Eur, kuri nėra pateikta į bylą, be to, ši sąskaita yra iš dalies apmokėta, todėl sprendė, kad nuomos mokesčio įsiskolinimas sudaro 24 602,89 Eur (25 228,09 Eur – 625,20 Eur) sumą. Iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad atsakovė kartu su ieškiniu yra pateikusi 2012 m. birželio 29 d. 2 768,78 Lt (801,89 Eur) sumos sąskaitą faktūrą DMR 12408 (ieškinio priedas Nr. 16). Iš 2019 m. vasario 25 d. skolų suvestinės matyti, kad ieškovė yra apmokėjusi 176,69 Eur šios sąskaitos faktūros sumą, taigi likusi įsiskolinimo pagal minėtą sąskaitą suma – 625,20 Eur. Nors minėta sąskaita nėra ieškovės pasirašyta (ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad šios sąskaitos nėra gavusi), tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad už patalpų nuomą 2012 m. birželio mėn. ieškovė su atsakove būtų atsiskaičiusi, o iš kitų byloje esančių sąskaitų matyti, kad ant kai kurių taipogi nėra ieškovės parašo (sąskaitos buvo siunčiamos el. paštu). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atsakovei iš ieškovės priteistino įsiskolinimo dydį 625,20 Eur suma, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje pakeičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

57.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 5 dalį, kadangi sprendimo rezoliucinė dalis neaiški ir klaidinanti, joje nėra nurodyta, kokia apimtimi yra patenkintas atsakovės priešieškinis, kokias užskaitas teismas atliko. 

58.       Konstitucinės jurisprudencijos nuostatos, aiškinant teismo sprendimų struktūrai keliamus reikalavimus, suponuoja išvadą, kad baigiamasis teismo aktas (galutinis teismo sprendimas CPK aspektu) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji (rezoliucinė CPK aspektu) dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais ir išvadomis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad baigiamasis teismo aktas negali būti nevientisas ir kad iš Konstitucijos kylantis vientisumo reikalavimas reiškia ir tai, jog tokio akto rezoliucinę dalį visada, be jokių išimčių, privalu grįsti aplinkybėmis ir argumentais, išdėstytais aprašomojoje ir (arba) motyvuojamojoje dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2010).

59.       CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad rezoliucinėje sprendimo dalyje turi būti teismo išvada ieškinį ir (ar) priešieškinį patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį, arba ieškinį ir (ar) priešieškinį atmesti. Teismas turi priimti sprendimą dėl visų pareikštų reikalavimų (išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas), surašydamas rezoliucinėje sprendimo dalyje savo išvadas. Kai yra pareikšti keli reikalavimai ir teismas juos tenkina, sprendime turi būti išdėstytas kiekvieno patenkinto reikalavimo turinys. Rezoliucinė teismo sprendimo dalis būtinai turi būti grindžiama motyvuojamąja dalimi, t. y. teismo išvada turi būti pagrįsta teismo sprendimo motyvais. Rezoliucinė sprendimo dalis turi būti aiški, nedviprasmiška, kad byloje dalyvaujantiems asmenims nekiltų neaiškumų dėl patenkintų ir atmestų reikalavimų turinio.

60.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje (sprendimo 12 lapo 4 ir 9 pastraipos) nurodė, kad šalys turi priešpriešinius reikalavimus dėl piniginių sumų mokėjimo viena kitai, todėl iš atsakovės mokėtinos už patalpų pagerinimą sumos (59 332,88 Eur) minusuojama ieškovės mokėtina nuomos mokesčio suma (24 602,89 Eur) ir gautas skirtumas 34 729,99 Eur priteistinas ieškovei iš atsakovės, o atlikus bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą ieškovei iš atsakovės priteistina 2 384,19 Eur. Teismo atliktų įskaitymų rezultatas yra perkeltas į sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad ieškinys tenkinamas visiškai, o priešieškinis tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei UAB „Aromika“ iš atsakovės UAB „Dimera“ 34 729,99 Eur turto pagerinimo išlaidas, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 384,19 Eur bylinėjimosi išlaidas, likusioje dalyje priešieškinis atmetamas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški, konkreti, atitinka teismo sprendimo motyvuojamąją dalį ir nepažeidžia CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punkto reikalavimų.

61.       Apeliantė skunde, be kita ko, teigia, kad, sujungus civilines bylas Nr. 2-6856-717/2020 ir e2-710-638/2020 bei suteikus bylai Nr. e2-710-638/2020, elektroninėje byloje (EPP sistemoje) nebuvo patalpinta visa popierinės bylos medžiaga (nėra nei teismo posėdžių garso įrašų, nei kitų bylos dokumentų), kas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalį laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo teisėjos, laikinai einančios Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, 2020 m. birželio 11 d. nutartimi sujungtos Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-710-638/2020 ir Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-6856-717/2020 į vieną civilinę bylą, paliekant civilinės bylos Nr. e2-710-638/2020. Iš civilinės bylos Nr. 2-6856-717/2020 kortelės matyti, kad 2020 m. balandžio 8 d., 2020 m. birželio 1 d. teismo posėdžiai neįvyko dėl paskelbto karantino, o 2020 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdis neįvyko, prijungus civilinę bylą prie Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-710-638/2020, todėl šių teismo posėdžių garso įrašų nėra ir neturi būti. Tuo tarpu šalių procesiniai dokumentai yra pateikti elektronine forma ir matomi elektroninėje byloje, taigi su jais šalys turėjo galimybę susipažinti, o teismas tyrė ir vertino šalių pateiktus procesinius dokumentus ir įrodymus bei pasisakė apie juos sprendime. Apeliantė skunde nenurodė, kokie konkrečiai dokumentai nėra įkelti į elektroninę bylą, su kuriais ji neturėjo galimybės susipažinti.

Dėl procesinės bylos baigties

62.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

63.       Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, spręsdamas klausimą dėl įsiskolinimo už patalpų nuomą priteisimo, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies pakeičiamas, sumažinant ieškovei iš atsakovės priteistų patalpų pagerinimo išlaidų dydį nuo 34 729,99 Eur iki 34 104,79 Eur (59 332,88 Eur – 25 228,09 Eur) ir bylinėjimosi išlaidų dydį nuo 2 384,19 Eur iki 2 335 Eur (4 302,63 Eur – 1 967,63 Eur) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

64.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

65.       Apeliantė pateikė įrodymus, kad turėjo 2 939 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (1 124 Eur žyminis mokestis ir 1 815 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidos). Nagrinėjamu atveju patenkinus 1 procentą apeliacinio skundo reikalavimų (625,20 x 100 / 59 958,08) apeliantei iš ieškovės priteistinos 29,39 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

66.       Ieškovė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra pateikusi, todėl jai šios išlaidos iš apeliantės nepriteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą iš dalies pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškinį ir priešieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Aromika“, juridinio asmens kodas 300011010, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dimera“, juridinio asmens kodas 133678422, 34 104,79 Eur (trisdešimt keturis tūkstančius vieną šimtą keturis eurus ir 79 ct) turto pagerinimo išlaidas, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 335 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas.“

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dimera“, juridinio asmens kodas 133678422, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aromika“, juridinio asmens kodas 300011010, 29,39 Eur (dvidešimt devynis eurus ir 39 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai        Marius Bajoras

                Rasa Gudžiūnienė

                Romualda Janovičienė