Administracinė byla Nr. eA-1200-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00071-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.6; 12.19

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 7 d. 

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. (7.1)46-MPD-13542 ir įpareigoti Vilniaus AVMI priimti sprendimą perskaičiuoti pareiškėjo paveldėto turto apmokestinamąją vertę pagal jo pateiktas 2019 m. liepos 16 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 19/07-498 (toliau – ir Ataskaita Nr. 19/07-498) ir 2019 m. liepos 16 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 19/07-499 (toliau – ir Ataskaita Nr. 19/07-499) (toliau kartu – ir Ataskaitos); 2) priteisti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1.       Pareiškėjas, būdamas faktiniu žemės sklypų 7117/11476 dalies (duomenys neskelbtini) ir 6055/9764 dalies (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypai) savininkas ir siekdamas savo nuosavybės teisę įtvirtinti viešai, dar 2012 m. kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo. Notaras išaiškino, kad kol pareiškėjas nesumokės paveldimo turto mokesčio, tol jam nebus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pasikreipus į Vilniaus AVMI, ši išdavė pareiškėjui 2019 m. kovo 29 d. paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažymą Nr. (7.1)371-196, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas turi sumokėti 55 369 Eur paveldimo turto mokesčio. Tik apmokėjus šį mokestį, pareiškėjui buvo išduotas Žemės sklypų paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Nors pareiškėjas sumokėjo paveldimo turto mokestį, tačiau tuo pačiu kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją dėl Žemės sklypų vertės nustatymo, nes nesutiko su nustatyta Žemės sklypų verte. Nepriklausomas turto vertintojas, atlikęs Žemės sklypų retrospektyvinį vertinimą, nustatė, kad Žemės sklypų vertė yra ne 795 653,15 Eur, o 505 00 Eur. Pareiškėjas, remdamasis nepriklausomų turto vertintojų išvadomis, kreipėsi į Vilniaus AVMI su prašymu perskaičiuoti paveldėto turto apmokestinamąją vertę. Tačiau Vilniaus AVMI nepagrįstai Sprendimu netenkino tokio pareiškėjo prašymo.

1.2.       Nei Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymas (toliau – ir PTMĮ), nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 24 patvirtintos Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklės (2004 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 874 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) nedraudžia pareiškėjui jau po jam išduoto paveldėjimo teisės liudijimo iš naujo kreiptis į mokesčių administratorių su prašymu perskaičiuoti paveldėto turto apmokestinamąją vertę. Nors PTMĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog paveldimo turto mokestį apskaičiuoja paveldėjimo teisės liudijimus išduodantys Lietuvos Respublikos įstatymų įgalioti asmenys, tačiau faktiškai paveldimo turto mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius. Taisyklėse nėra jokių ribojimų po notaro išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pateikti mokesčių administratoriui nepriklausomo turto vertintojo atlikto paveldėto turto vertinimą, kuris būtų pagrindas perskaičiuoti paveldėto turto apmokestinamąją vertę. Nors Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas pats pasirinko paveldimo turto vertę apskaičiuoti remiantis VĮ Registrų centras vidutine rinkos verte, tačiau tai nepaneigia pareiškėjo teisės į sumokėto paveldimo turto mokesčio perskaičiavimą.

1.3.       Paveldimo turto mokesčiui taikomos bendrosios Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nuostatos dėl mokesčių apskaičiavimo ir (ar) perskaičiavimo. PTMĮ nenumato specialių paveldimo turto mokesčio perskaičiavimo senaties terminų, todėl tokiu atveju turi būti remiamasi bendrosiomis MAĮ nuostatomis, šiuo atveju – MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.). Tad aplinkybė, kad paveldėto turto mokestis yra sumokėtas iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo momento, pati savaime negali būti vertinama kaip mokesčių apskaičiavimo ir (ar) perskaičiavimo senaties terminą naikinančioji aplinkybė. Tam, kad sumokėtas paveldimo turto mokestis negalėtų būti apskaičiuotas ir (ar) perskaičiuotas iš naujo, tai turėtų būti įtvirtinta PTMĮ arba MAĮ. Tos pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Todėl atsakovas netinkamai aiškino MAĮ 68 straipsnio nuostatas, nes ir po to, kai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti iš naujo apskaičiuojama paveldėto turto kaina (apmokestinamoji vertė). Atsakovui atsisakius perskaičiuoti pareiškėjo paveldėto turto apmokestinamąją vertę, pažeidžiamas mokesčių mokėtojų lygybės principas, nes nuo paveldimo turto mokesčio atleidžiami fiziniai asmenys atsiduria geresnėje padėtyje, nei juos mokantys, kadangi jie turi galimybę iš naujo apskaičiuoti (perskaičiuoti) paveldėto turto vertę, kai paveldimo turto mokestį sumokėjęs fizinis asmuo tokios teisės, atsakovo teigimu, neturi. Tad pareiškėjui apskaičiuotas paveldimo turto mokestis turėtų ir gali būti perskaičiuotas atsižvelgiant į turimas Ataskaitą Nr. 19/07-498 ir Ataskaitą Nr. 19107-499.

2.       Atsakovas Vilniaus AVMI atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1.       Vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, paveldimo turto apmokestinamoji vertė apskaičiuojama nuo paveldimo turto vertės dviem būdais: i) pagal VĮ Registrų centro nustatytą vidutinę rinkos vertę, buvusią prašymo apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją vertą pateikimo teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai dieną (Taisyklių 3.1.1 p. ir 4.1 p.); arba ii) turto vertintojo nustatytą vertę, buvusią gyventojo pasirinktą dieną laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos iki prašymo apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją vertę pateikimo teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai dienos (Taisyklių 3.1.2 p. ir 4.3 p.). Pareiškėjas pasirinko pirmąjį variantą.

2.2.       MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė perskaičiuoti arba apskaičiuoti mokestį atsiranda tik MAĮ 66 straipsnyje nustatytomis aplinkybėmis, t. y. tuomet, kai nustatoma, kad mokestis nebuvo apskaičiuotas arba buvo apskaičiuotas neteisingai. Taigi MAĮ 68 straipsnio 1 dalis nėra taikoma teisingai apskaičiuotam mokesčiui, dėl to pareiškėjo mokėtinas paveldimo turto mokestis negali būti perskaičiuojamas, vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nes jau buvo apskaičiuotas teisingai Taisyklių nustatyta tvarka. Vilniaus AVMI, priimdama Sprendimą, teisingai taikė įstatymų normas, pareiškėjo teisių ir teisės aktų nuostatų nepažeidė.

3.       Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriais, be kita ko, nurodė, kad MAĮ nenustato mokesčių mokėtojui ribojimo pačiam perskaičiuoti mokestį per mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminą, jei pats mokesčių mokėtojas nustato, jog jis apskaičiuotas neteisingai. Atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai nepaneigia pareiškėjo teisės į paveldimo turto mokesčio perskaičiavimą.

II.

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Vilniaus AVMI Sprendimą ir įpareigojo Vilnius AVMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. lapkričio 6 d. prašymą, atsižvelgus į teismo sprendime išdėstytus argumentus; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

5.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas, gavęs Ataskaitas, pagal kurias Žemės sklypų rinkos vertė kartu sudėjus yra 505 000 Eur, o ne 795 653,15 Eur, kaip nustatyta Vilniaus AVMI išduotoje 2019 m. kovo 29 d. paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažymoje Nr. (7.1)371-196, kreipėsi į Vilniaus AVMI su 2019 m. lapkričio 6 d. prašymu, prašydamas išduoti naują paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažymą įvertinus pareiškėjo pateiktas Ataskaitas, t. y. perskaičiuoti Žemės sklypų apmokestinamąsias vertes. Vilniaus AVMI, išnagrinėjusi šį prašymą, priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakyta perskaičiuoti pareiškėjo sumokėtą paveldimo turto mokestį. Sprendime konstatuota, kad visi veiksmai, susiję su prašymo apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją vertę pateikimu, turi būti atlikti dar iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. MAĮ 68 straipsnis šiuo atveju negali būti taikomas, nes pareiškėjo sumokėta paveldimo turto mokesčio suma nebuvo apskaičiuota klaidingai. Atsižvelgus į tai ir į tai, kad, pareiškėjo pasirinkimu, Žemės sklypų apmokestinamoji vertė buvo nustatyta pagal VĮ Registrų centro nustatytą turto vidutinę rinkos vertę, pareiškėjo prašymas buvo netenkintas.

6.       Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, ginčo šalių rašytinius argumentus ir žodinius paaiškinimus bei šiam ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad byloje pateiktos Ataskaitos, iš kurių matyti, kad Žemės sklypų (paveldimo turto) vertė yra ženkliai mažesnė (skirtumas yra 290 653,15 Eur) nei ta, kuria buvo remtasi apskaičiuojant paveldimo turto mokesčio bazę, kelia pagrįstą abejonę dėl apskaičiuoto paveldimo turto mokesčio teisingumo ir tuometinės faktinės situacijos nekilnojamojo turto rinkoje įvertinimo apskaičiuojant paveldimo turto mokestį. PTMĮ nesant specialiųjų normų dėl paveldimo turto mokesčio perskaičiavimo, taikomas MAĮ 68 straipsnis, kuris ne tik suteikia kompetenciją, bet ir įpareigoja mokesčių administratorių esant abejonei perskaičiuoti apskaičiuotą paveldimo turto apmokestinamąją vertę. Tokia išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią ne tik mokesčių mokėtojas, bet ir mokesčių administratorius, kai įstatymuose nustatyta, kad jis apskaičiuoja mokėtiną mokestį, turi pareigą pastebėjus (nustačius), kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, perskaičiuoti mokėtiną mokestį ir su juo susijusias sumas. Atsakovo argumentas, kad šiuo atveju negali būti taikomas MAĮ 68 straipsnis, grindžiant, jog pareiškėjas nekelia paveldimo turto apmokestinamosios vertės teisingo apskaičiavimo klausimo, prieštarauja byloje nustatai faktinei aplinkybei, kad paveldimo turto apmokestinamoji vertė, nustatyta remiantis VĮ Registro centro apskaičiuota Žemės sklypų vidutine rinkos verte, ir paveldimo turto apmokestinamoji vertė, nustatyta atlikus Žemės sklypų individualų vertinimą, ženkliai skiriasi. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Vilniaus AVMI netinkamai aiškino PTMĮ ir MAĮ teisės normas ir padarė nepagrįstą išvadą, jog šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio norma nėra taikoma ir mokesčių administratorius neturi teisinio pagrindo perskaičiuoti sumokėtą paveldimo turto mokestį.

7.       Teismas pabrėžė, kad paveldimo turto mokesčio sumokėjimas yra būtinas tam, jog asmeniui būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Todėl tai, kad pareiškėjas sumokėjo apskaičiuotą paveldimo turto mokestį, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl paties paveldimo turto mokesčio (jo apmokestinamosios vertės) perskaičiavimo. Pati Vilniaus AVMI Sprendimo išvados, kad negalima perskaičiuoti sumokėto paveldimo turto mokesčio, nepagrindė jokia teisės norma. Taip pat atsakovo argumentas, kad pareiškėjas neva pats pasirinko Žemės sklypų apmokestinamosios vertės būdą ir dėl to jam pakeitus savo apsisprendimą dėl apskaičiavimo būdo paveldimo turto mokestis negali būti perskaičiuotas, vertintinas kritiškai. Net ir nustačius, kad pareiškėjas išreiškė sutikimą, kad Žemės sklypų apmokestinamoji vertė būtų apskaičiuojama būtent pagal VĮ Registrų centro nustatytą vidutinę rinkos vertę, tai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl paveldimo turto mokesčio perskaičiavimo. Be to, teismo posėdyje Vilniaus AVMI atstovas pripažino, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie tai, kokiu būdu bus apskaičiuojama Žemės sklypų apmokestinamoji vertė. Šiuo atveju akivaizdu, kad Vilniaus AVMI, net nevertindama pareiškėjo pateiktų Ataskaitų ir jų įtakos nustatant paveldimo turto apmokestinamąją vertę, pažeidė MAĮ ir PTMĮ normas.

8.       Teismas vertino, kad Sprendimas priimtas atlikus nepakankamą faktinių aplinkybių vertinimą bei neteisingai pritaikius teisės normas, todėl yra pagrindas Sprendimą, kaip prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams, panaikinti. Teismas, spręsdamas dėl išvestinio skundo reikalavimo – įpareigoti atsakovą priimti sprendimą perskaičiuoti pareiškėjo paveldėto turto apmokestinamąją vertę pagal Ataskaitas, – pažymėjo, kad teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, atsižvelgiant į teismo sprendime išdėstytus motyvus dėl Vilniaus AVMI pareigos pagrįsti paveldėto turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo teisingumą. Dėl to pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies.

9.       Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas pateikė prašymą priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 41 str. 1 d.). Todėl prašymo priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas teismas nevertino.

III.

10.       Atsakovas Vilniaus AVMI padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

10.1.       Pareiškėjo paveldėtų Žemės sklypų dalių vertė jo paties pasirinkimu buvo nustatyta Taisyklėse numatyta tvarka pagal VĮ Registrų centro nustatytą turto vidutinę rinkos vertę, o nuo jos – apmokestinamoji vertė ir mokėtinas paveldimo turto mokestis. Todėl negali būti vertinama, kad paveldimo turto mokestis apskaičiuotas klaidingai ir turi būti perskaičiuojamas po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

10.2.       Pareiškėjas su prašymu apskaičiuoti iš naujo paveldimo turto mokestį pateikė Vilniaus AVMI tik UAB „Inreal“ nepriklausomos turto vertintojos Ataskaitų santraukas. Ataskaitų ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išvados dėl turto vertinimo ataskaitų atitikimo Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio reikalavimams nepateikė.

10.3.       Vilniaus AVMI, priimdama Spendimą dėl atsisakymo perskaičiuoti pareiškėjo paveldimo turto mokestį, teisingai taikė įstatymų normas, pareiškėjo teisių ir teisės aktų nepažeidė.

11.       Pareiškėjas atsiliepimu prašo atsakovo Vilniaus AVMI apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

11.1.       Nėra ribojimų po notaro išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pateikti nepriklausomo turto vertintojo atliko paveldėto turto vertinimą, kuris būtų pagrindas perskaičiuoti paveldėto turto apmokestinamąją vertę. Sistemiškai vertinant paveldimo turto mokesčio apskaičiavimą ir sumokėjimą reglamentuojančius teisės aktus bei jų neaiškumus (nėra reglamentuota, kada paveldėtojas turi pateikti nepriklausomo turto vertintojo atliktą paveldimo nekilnojamojo turto vertinimą), pareiškėjui apskaičiuotas ir jau sumokėtas paveldėtų Žemės sklypų paveldimo turto mokestis gali būti perskaičiuotas atsižvelgiant į turimas Ataskaitas. Be to, pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog pareiškėjui nebuvo išaiškinta, kaip bus apskaičiuota paveldimo turto apmokestinamoji vertė, o tai sąlygojo pareiškėjo teisę pasirinkti paveldimo turto apmokestinamosios vertės nustatymo šaltinį (VĮ Registro centro ar nepriklausomo turto vertintojo nustatytą vertę).

11.2.       Atsakovas netinkamai taiko (aiškina) MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl atsakovo pozicija, jog visi veiksmai, susiję su apmokestinamosios vertės nustatymu, turi būti atlikti iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, yra nepagrįsta. Teismas sutiko su pareiškėjo išsakyta pozicija, jog notaras faktiškai nenustato paveldimo turto apmokestinamosios vertės bei neapskaičiuoja paveldimo turto mokesčio. Kaip teisingai pažymėjo teismas, paveldimo turto mokesčio sumokėjimas, kaip faktas, yra reikalingas tik tam, kad notaras galėtų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, o aplinkybė, kad sumokėtas apskaičiuotas paveldimo turto mokestis, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl paties paveldimo turto mokesčio (jo apmokestinamosios vertės) perskaičiavimo.

11.3.       Atsakovui atsisakius perskaičiuoti pareiškėjo paveldėto turto apmokestinamąją vertę, pažeidžiamas mokesčių mokėtojų lygybės principas, nes nuo paveldimo turto mokesčio atleidžiami fiziniai asmenys atsiduria geresnėje padėtyje nei paveldimo turto mokestį mokantys, kadangi jie turi galimybę iš naujo apskaičiuoti (perskaičiuoti) paveldėto turto vertę, kai paveldimo turto mokestį sumokėjęs fizinis asmuo tokios teisės, atsakovo teigimu, neturi.

11.4.       Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai bei objektyviai išnagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

12.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVMI Sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2019 m. lapkričio 6 d. prašymą, kuriuo pareiškėjas prašė išduoti naują paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažymą įvertinus jo pateiktas Ataskaitas (t. y. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitas), teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Vilniaus AVMI priimti sprendimą perskaičiuoti pareiškėjo paveldėto turto apmokestinamąją vertę pagal minėtas Ataskaitas.

13.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Vilniaus AVMI Sprendimą ir įpareigojo Vilnius AVMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. lapkričio 6 d. prašymą, atsižvelgus į teismo sprendime išdėstytus argumentus. Atsakovas Vilniaus AVMI, nesutikdamas su minėtu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjui paveldimo turto mokestis (paveldimo turto apmokestinamoji vertė) buvo apskaičiuotas teisingai.

14.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

15.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 27 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus AVMI apskaičiuoti jo paveldimo turto, t. y. Žemės sklypų dalių, vertę. Vilniaus AVMI nustatė minėto pareiškėjo paveldimo turto (Žemės sklypų dalių) apmokestinamąją vertę ir remdamasi šia verte (nuo šios vertės) apskaičiavo pareiškėjo mokėtiną paveldimo turto mokestį – 55 396 Eur. Tuo pagrindu pareiškėjui buvo išduota 2019 m. kovo 29 d. paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažyma Nr. S-05/2019. Pareiškėjo paveldėto turto apmokestinamoji vertė buvo nustatyta pagal VĮ Registrų centro duomenis apie turto vidutinę rinkos vertę. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 30 d. sumokėjo 55 396 Eur paveldimo turto mokestį. Notaras 2019 m. gegužės 21 d. išdavė pareiškėjui paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriuo patvirtino, kad pareiškėjas paveldi šio ginčo paveldimą turtą. Visgi pareiškėjas pateikė Vilniaus AVMI 2019 m. lapkričio 6 d. prašymą, kuriuo, kaip minėta, prašė išduoti naują paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažymą įvertinus jo pateiktas Ataskaitas (nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitas), t. y. prašė perskaičiuoti paveldėto turto apmokestinamąją vertę. Vilniaus AVMI Sprendimu atsisakė tenkinti minėtą pareiškėjo prašymą. Sprendimas pagrįstas tuo, kad nėra pagrindo nustatyti iš naujo pareiškėjo paveldėto turto apmokestinamąją vertę ir tuo pagrindu perskaičiuoti paveldimo turto mokestį, kadangi paveldėto turto apmokestinamoji vertė buvo nustatyta ir mokestis apskaičiuotas teisingai.

16.       PTMĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo mokesčio objektas yra paveldimas turtas. Mokesčio bazė yra paveldimo turto apmokestinamoji vertė, kuri apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (PTMĮ 5 str. 1 ir 2 d.). Pagal PTMĮ 8 straipsnio 1 dalį mokestį apskaičiuoja paveldėjimo teisės liudijimus išduodantys Lietuvos Respublikos įstatymų įgalioti asmenys pagal jiems pateiktus paveldimo turto įvertinimo duomenis bei kitus dokumentus, kurių reikia nuosavybės teisei įforminti ir mokesčio lengvatoms pateisinti. Gyventojas mokestį sumoka prieš paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, išskyrus tuos atvejus, kai savivaldybės taryba atidėjo mokesčio sumokėjimo terminus arba nuo jo atleido, bei šio straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį (nuolatinis Lietuvos gyventojas, kalendoriniais metais paveldėjęs turtą užsienio valstybėse, iki kalendorinių metų, einančių po kalendorinių metų, kuriais buvo paveldėtas turtas, kovo 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti vietos mokesčio administratoriui mokesčio deklaraciją ir sumokėti mokestį) (PTMĮ 8 str. 2 d.). Pagal PTMĮ 8 straipsnio 3 dalį, jeigu mokestis nesumokėtas, paveldėjimo teisės liudijimas neišduodamas, išskyrus tuos atvejus, kai savivaldybės taryba atidėjo mokesčio sumokėjimo terminus arba nuo jo atleido.

17.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad paveldimo turto apmokestinamoji vertė apskaičiuojama pagal paveldimo turto vertę. Lietuvos Respublikoje paveldimo turto vertė yra: nekilnojamojo daikto, išskyrus laivus ir orlaivius, kuriems nustatyta privaloma teisinė registracija, ? gyventojo pasirinkimu: valstybės įmonės Registrų centro nustatyta šio turto vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą (Taisyklių 3, 3.1, 3.1.1, 3.1.2 p.). Teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija gyventojo, paveldėjusio turtą, prašymu apskaičiuoja paveldimo turto apmokestinamąją vertę ir išduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatytos formos pažymą apie paveldimo turto apmokestinamąją vertę (Taisyklių 7 p.). Paveldimo turto apmokestinamoji vertė apskaičiuojama remiantis VĮ Registrų centro nustatytomis nekilnojamojo turto vidutinėmis rinkos vertėmis, akcinės bendrovės Vilniaus vertybinių popierių biržos teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai teikiama informacija, gyventojų pateiktomis pažymomis apie paveldimo turto vertę, kitais dokumentais, įrodančiais paveldimo turto vertę (Taisyklių 9 p.). Pažymos apie paveldimo turto apmokestinamąją vertę išduodamos ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo gyventojo prašymo apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją vertę ir kitų apmokestinamajai vertei nustatyti reikalingų dokumentų pateikimo teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai ir galioja 90 kalendorinių dienų. Pakartotinai pažyma išduodama pateikus naują prašymą (Taisyklių 10 p.).

18.       MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Vadovaujantis MAĮ 66 straipsniu mokesčių perskaičiavimas siejamas su jų neteisingu apskaičiavimu (MAĮ 66 str. 1 ir 2 d.).

19.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstyta teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad paveldimo turto mokestis apskaičiuojamas pagal apmokestinamąją tokio turto vertę, kurią nustato teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija gyventojo pasirinkimu pagal jo prašymą dviem alternatyviais būdais paveldimo nekilnojamojo turto atveju, t. y. pagal VĮ Registrų centro nustatytą šio turto vidutinę rinkos vertę arba pagal vertę, nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą. Teritorinės valstybinė mokesčių inspekcija, apskaičiavusi paveldimo turto apmokestinamąją vertę, išduoda gyventojui pažymą apie paveldimo turto apmokestinamąją vertę. Šios pažymos pagrindu gyventojas turi sumokėti paveldimo turto mokestį ir tuomet turi teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą (nesumokėjus mokesčio toks liudijimas neišduodamas, išskyrus atvejus, kai savivaldybės taryba atidėjo mokesčio sumokėjimo terminus arba nuo jo atleido).

20.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes (žr. šios nutarties 15 p.), vertina, kad Vilniaus AVMI pagrįstai atsisakė perskaičiuoti pareiškėjo paveldėto turto apmokestinamąją vertę ir tuo pagrindu išduoti naują pažymą apie paveldimo turto apmokestinamąją vertę. Tokia išvada darytina dėl to, kad:

20.1.       Įstatymai nenustato, kad VĮ Registrų centro nustatyta turto vidutinė rinkos vertė ir vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą, privalo sutapti. Kad paminėtos vertės skiriasi, tai yra natūralu dėl metodikų skirtumo bei subjektyvaus elemento, kuris paprastai būdingas individualiam vertinimui. 

20.2.       Šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad mokesčių administratorius, nustatydamas pareiškėjo paveldimo turto apmokestinamąją vertę, būdą nustatyti tokią vertę pagal VĮ Registrų centro duomenis apie turto vidutinę rinkos vertę pasirinko neteisėtai, t. y. pažeisdamas minėtas Taisyklių nuostatas, pagal kurias apmokestinamos vertės nustatymo būdas parenkamas gyventojo pasirinkimu. Nors pareiškėjas 2019 m. kovo 27 d. prašyme, kuriuo prašė Vilniaus AVMI apskaičiuoti jo paveldimo turto apmokestinamąją vertę, nenurodė konkretaus būdo, pagal kurį turėjo būti apskaičiuota apmokestinamoji vertė, tačiau šioje byloje nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovo taikytas vertės apskaičiavimo būdas neatitiko pareiškėjo valios. Priešingai, yra pagrindas daryti išvadą, kad minėtas apskaičiavimo būdas atitiko pareiškėjo valią, kadangi pareiškėjas po 2019 m. kovo 29 d. paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažymos Nr. (7.1)371-196 išdavimo (t. y. turto apmokestinamosios vertės nustatymo ir mokesčio apskaičiavimo) pretenzijų mokesčių administratoriui nereiškė, neprašė apmokestinamąją turto vertę apskaičiuoti kitu būdu (nors tokią teisę turėjo), o mokestį sumokėjo ir tuo pagrindu gavo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pareiškėjas vėliau po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pakeitė savo nuomonę ir nusprendė prašyti Vilniaus AVMI paveldėto turto apmokestinamąją vertęs nustatyti kitu būdu, nepaneigia, kad atsakovo taikytas paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo būdas neatitiko jo pirma buvusios valios. Jokių pagrįstų ir įtikinamų argumentų, kurie būtų pagrindas vertinti kitaip, nei procesiniuose dokumentuose, nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nenurodė ir pareiškėjas (jo atstovas).

20.3.       Nėra duomenų, kad paveldėto nekilnojamo turto apmokestinamoji vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis apie turto vidutinę rinkos vertę buvo nustatyta neteisingai. Pareiškėjo šioje byloje pateiktos minėtos Ataskaitos atskleidžia tik galimą turto rinkos vertę, individualiai nustatytą turto vertintojo tam tikru metodu (šiuo atveju – lyginamuoju metodu), tačiau savaime nepaneigia, kad paveldėto turto apmokestinamoji vertė pagal minėtą galimą ir mokesčių administratoriaus pagrįstai taikytą nustatymo būdą (VĮ Registrų centro duomenis apie turto vidutinę rinkos vertę) buvo nustatyta neteisingai. Tuo pagrindu konstatuotina, kad šioje byloje nėra reikšmingi ir pareiškėjo jau apeliacinės instancijos teismui pateikti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. birželio 2 d. patikrinimo aktas Nr. GT7-17 ir 2020 m. birželio 2 d. patikrinimo aktas Nr. GT7-18, kuriais minėta tarnyba patvirtino Ataskaitų atitikimą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio reikalavimams. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti, kad atsakovas jo paveldėto turto apmokestinamąją vertę nustatė neteisingai, turėjo pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, kad būtent pagal VĮ Registrų centro duomenis apie turto vidutinę rinkos vertę mokesčių administratorius paveldėto turto apmokestinamąją vertę nustatė neteisingai, tačiau tokių įrodymų nepateikė.

20.4.       Pripažintina, kad mokesčio mokėtojas, siekdamas, kad paveldimo turto mokestis būtų perskaičiuotas, turi teisę vadovautis MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu senaties institutu (t. y. kol nesuėjęs senaties terminas, prašyti perskaičiuoti paveldimo turto mokestį), tačiau, sistemiškai aiškinant MAĮ 66 straipsnį ir 68 straipsnį, tokią teisę mokesčių mokėtojas turi tik tuo atveju, jei mokestis apskaičiuotas neteisingai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nepateikus duomenų, kurie įrodytų, kad paveldimo turto apmokestinamoji vertė buvo nustatyta pagal VĮ Registrų centro duomenis apie turto vidutinę rinkos vertę klaidingai ir tokiu būdu paveldimo turto mokestis apskaičiuotas neteisingai, konstatuotina, kad nėra pagrindo perskaičiuoti pareiškėjo paveldėto turto apmokestinamąją vertę ir tuo pagrindu paveldimo turto mokestį.

20.5.       Pareiškėjo argumentai apie tai, kad atsakovui atsisakius perskaičiuoti jo paveldėto turto apmokestinamąją vertę, pažeidžiamas mokesčių mokėtojų lygybės principas, yra niekuo nepagrįstas, kadangi pagal minėtą išdėstytą teisinį reglamentavimą visais atvejais paveldimo turto apmokestinamoji vertė nustatoma ir mokestis apskaičiuojamas iki paveldėjimo teisės liudijimo išvadavimo (išskyrus atvejus, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas turtą paveldi užsienio valstybėse). Tai, be kita ko, patvirtina ir pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1245-438/2017). Todėl šios bylos, kurioje tik vertinta, ar pareiškėjas turi teisę į paveldimo turto mokesčio perskaičiavimą (turto apmokestinamosios vertės nustatymą iš naujo) po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kontekste nėra pagrindo nustatyti jokios pareiškėjo įvardintos diskriminacijos (tuo pagrindu pareiškėjo teisių pažeidimo) tarp pareiškėjo, kaip asmens, mokančio paveldimo turto mokestį, ir kitų asmenų, kurie atleisti ar neapmokestinami paveldimo turto mokesčiu.

21.       Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą panaikinti ginčijamą Vilniaus AVMI Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. lapkričio 6 d. prašymą, netinkamai vertino šios bylos aplinkybes ir netinkamai taikė teisės normas. Išdėstyti motyvai patvirtina, kad ginčijamas Vilniaus AVMI Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o tai yra pagrindas atmesti pareiškėjo skundą šioje byloje.

22.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinį skundą yra pagrindas tenkinti iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, atmetant pareiškėjo skundą visa apimtimi. Šioje byloje priėmus galutinį procesinį teismo sprendimą ne pareiškėjo naudai, nėra pagrindo tenkinti jo prašymą priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 21 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo V. D. skundą atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

        Ričardas Piličiauskas

        Veslava Ruskan