Baudžiamoji byla Nr. 1S-96-485/2019

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Č. (A. Č.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 95-492 taikyti nuteistajam A. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą,

n u s t a t ė :

1.       A. Č. nuteistas Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 14 d. nuosprendžiu laisvės atėmimu 2 metams už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.

1.1.                      Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu A. Č. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 132 straipsnio 1 dalies į 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

2.       Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2013 m. birželio 6 d., bausmės pabaiga – 2021 m. birželio 4 d.

3.       Komisijos 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimu priimtas sprendimas nuteistajam A. Č. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.       Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.       Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 95-492 taikyti A. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1.                      Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepakankamai įvertino Komisijos pateiktus argumentus bei dokumentus, reikšmingus sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, bei netinkamai taikė teisės aktus. Nuteistasis pažymi, jog teismas nagrinėjamu atveju visiškai nevertino įrodymų, kurie patvirtina, jog nuteistasis turi būti paleistas lygtinai.

5.2.                      Pasak nuteistojo, skundžiamoje nutartyje nebuvo tinkamai įvertinti riziką nusikalsti mažinantys veiksniai. Pažymima, kad nuteistasis anksčiau neteistas, atliko didesnę nei numatyta įstatyme laisvės atėmimo bausmę, kad būtų galima spręsti klausimą dėl lygtinio paleidimo jam taikymo. Be to, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rezultatas, įvertinus OASys metodika, yra 33 balai iš 168 galimų, taigi ši rizika priskiriama žemai, o bausmės atlikimo metu sumažėjo nuo 59 svertinių taškų iki maksimalaus minimumo, nes nuteistasis kelia sau konkrečius ir įgyvendinamus planus, pozityviai vertina pareigūnus, išreiškia aukštą motyvaciją dirbti tiek įstaigoje, tiek laisvėje. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, yra skatintas, nuo 2018 m. liepos 23 d. jam suteikta teisė vykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos ar palydos. Pataisos įstaigoje A. Č. įgijo vidurinį išsilavinimą, turi maisto ruošimo darbuotojo profesiją, pataisos įstaigoje dirbo, yra pateikęs pažymą dėl įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai, kad iš 43 493,56 Eur yra atlyginęs 478,28 Eur rodo, jog jis neturi jokių materialinių sunkumų, sugeba sąžiningai uždirbti pajamas. Be to, jis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryšius su artimaisiais.

5.3.                      Skunde nurodoma, jog lygtinio paleidimo instituto paskirtis, įgyvendinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 9 straipsnio nuostatas, yra palengvinti nuteistojo socialinę adaptaciją, sudarant galimybę likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam. Nors bausmė ir visuomenės apsauga yra svarbūs laisvės atėmimo bausmės elementai, tačiau iš nuteistojo atimant viltį reabilituotis, jis yra nužmoginamas. Pažymima, kad Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Nr. Rec (2003) 22 deklaruoja, jog lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę, Remdamasis šios rekomendacijos principais, nuteistasis pažymi, kad lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems asmenims, atitinkantiems minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais reikalavimus. Lygtinis paleidimas turi būti norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Taigi, nesivadovaudamas skunde nurodomais tarptautiniais teisės aktais, apylinkės teismas nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų, atkartojami formalūs argumentai, siekiant rasti nuteistąjį neigiamai apibūdinančias savybes.

6.       Nuteistojo skundas atmestinas.

7.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. 

8.       Nuteistasis A. Č. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, A. Č. nustatoma žema – 33 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri bausmės atlikimo laikotarpiu sumažėjo nuo 59 balų. Ši aplinkybė teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, be to, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro 8 dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

9.       Nuteistasis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo, atsisakiusio tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvais, skunde pažymi Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, kurioje rekomenduojama lygtinį paleidimą taikyti visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka lygtinio paleidimo sąlygas. Šiame kontekste pažymėtina, jog nuteistajam atitinkant formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo reikalavimus, materialiosios sąlygos – pakankamos nuteistojo pažangos viso proceso metu įvertinimas nepažeidžia bendrųjų teisingumo, lygiateisiškumo, humaniškumo principų.

10.       Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju A. Č. nuteistas už vieno nusikaltimo kito asmens gyvybei, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šią veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

11.       Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Priešingai nei teigiama skunde, lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 8 metus laisvės atėmimo, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Priešingai nei teigiama skunde, būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.

12.       BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto ne tik nuteistojo prašymą, bet ir socialinio tyrimo išvadą, todėl skundo argumentai, jog apylinkės teismas netinkamai vertino nutarime bei kituose rašytiniuose dokumentuose jį apibūdinančius duomenis, nepagrįsti.

13.       Tiek nuteistojo skunde, tiek socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tęsia darbinę veiklą, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, padengė dalį priteisto civilinio ieškinio. Nuo 2018 m. liepos 23 d. jam buvo suteikta teisė vykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos ar palydos. Be to, jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, atlikdamas bausmę įgijo vidurinį išsilavinimą ir specialybę. Aptartieji ir kiti socialinio tyrimo išvadoje nurodyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau, įvertinus ir kitas socialinio tyrimo išvadoje nurodomas aplinkybes, vien šių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama.

14.       Nors nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje išskiriami iš esmės tik statiniai riziką nusikalsti skatinantys veiksniai – mąstymas ir elgesys bei nuostatos, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, svarbu pažymėti, jog išimtinai teigiamas nuteistojo elgesys, jam bausmę atliekant nuo 2013 m., stebimas tik nuo 2017 m. lapkričio 2 d., kuomet nustojo galioti paskutinė drausminė nuobauda už nuteistojo pataisos įstaigoje numatytos vidaus tvarkos bei režimų reikalavimų pažeidimus. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis ankstesniais priežiūros laikotarpiais į priežiūrą reagavo tik minimaliomis pastangomis. Nuo bausmės atlikimo pradžios nuteistasis sistemingai baudžiamas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų, tai pat psichotropinių medžiagų vartojimą pataisos namuose. Ši aplinkybė vertintina itin kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad labai sunkų nusikaltimą, už kurį atlieka bausmę, nuteistasis taip pat padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikaltimo padarymui. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog nuteistojo A. Č. pažanga pataisos namuose eliminuojant alkoholio sukeliamą riziką jo nusikalstamam elgesiui nebuvo pakankama. Dar nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki rugsėjo 30 d. nuteistasis, tęsdamas bausmės atlikimą reabilitacijos centre, iš pastarojo buvo pašalintas dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. Duomenų apie tolesnę nuteistojo pažangą būnant struktūruotoje aplinkoje, apart socialinio tyrimo išvadoje nurodomo deklaratyvaus nuteistojo teiginio, jog problemų su alkoholio vartojimu jis neturi ir jį laisvėje taip pat vartodavo saikingai, nėra. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nusikalstamą veiką, už kurios padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę, jis padarė neapgalvodamas savo elgesio pasekmių nukentėjusiajam. Įvertinus aptartus argumentus, galima spręsti, jog nuteistojo pažanga įsisąmoninant netinkamas elgesio strategijas ir dėl to kartojant priešingus visuomenėje nustatytai tvarkai pažeidimus net ir būnant struktūruotoje aplinkoje nėra pakankama.

15.       Pažymėtina, kad, nors nuteistajam drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau jų kiekis ir pobūdis rodo, kad A. Č. elgesys tik formaliai atitinka pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, kurios privalo laikytis visi laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti asmenys, bet nerodo nuteistojo kryptingo siekio pasitaisyti ir nebenusikalsti. Jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir įtikinanti.

16.       Pažymėtina ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje kaip kriminogeninis veiksnys nuteistajam išskiriamas lėšų tvarkymas ir pajamos, nuteistasis neturi specialių finansinių planų, kaip susidoroti su netikėtomis problemomis. Nors tiek nuteistojo skunde, tiek socialinio tyrimo išvadoje pažymima nuteistojo galimybė lygtinio paleidimo atveju įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nuteistojo pateikta tai patvirtinanti pažyma vertinama kaip deklaratyvaus informacinio pobūdžio ir nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, iš tikrųjų įsidarbins minėtoje bendrovėje. Iš nuteistojo nuosprendžiu buvo priteistas 43 493,56 eurų žalos atlyginimas. Nuteistasis, atlikęs daugiau kaip 5 metus paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pataisos įstaigoje dirbdamas, yra atlyginęs tik nedidelę dalį – 478,28 eurų priteistos žalos. Ši suma yra priverstinai pagal vykdomuosius raštus išskaičiuojama iš jo darbo užmokesčio, duomenų, kad nuteistasis savanoriškai dengtų civilinį ieškinį ir tokiu būdu sudarytų pagrindą spręsti apie jo kryptingą siekį bei pastangas sumažinti jo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą nukentėjusiesiems, nėra. Priešingai nei teigiama skunde, aptarta aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti apie pakankamą nuteistojo pažangą pataisos proceso metu. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis, nors individualų socialinės reabilitacijos planą vykdo, tačiau jis aktyviai nesilaiko po ankstesniojo lygtinio paleidimo klausimo svarstymo jam pataisos įstaigos nustatytų rekomendacijų, viena kurių – dengti priteistą civilinį ieškinį. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis neigia turintis kokių nors problemų, dėl nemalonios savo padėties yra linkęs kaltinti, be kita ko, provokuojantį nukentėjusiojo elgesį. Įvertinus aplinkybę, jog nuteistojo siekis atlyginti nuo jo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiems asmenims padarytą žalą nėra pakankamai aktyvus, negalima spręsti, jog nuteistasis jau šiuo metu įsisąmonino neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tokiu būdu, jog jo delinkventinės nuostatos nesudarytų pagrindo savo tikslų siekti ne tik teisėtais būdais ir priemonėmis ateityje.

17.       Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistojo pastangos sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir savo elgesį koreguoti teigiama linkme pataisos proceso metu nebuvo pakankamos, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams, jog nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su galimais sunkumais užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį sprendimo įgūdžius, bei eliminuojant galimą psichoaktyviųjų medžiagų riziką pakartotiniam jo nusikalstamam elgesiui, tokiu būdu įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

n u t a r i a :

nuteistojo A. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 11 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                                Jūratė Jakubonienė

                                                                                Darius Kantaravičius

                                                                                Algirdas Remeika