Administracinė byla Nr. eI2-1317-595/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00971-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos 20.2.3.1; 55.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 6  d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui N. Š.,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, atstovei E. I.,

 atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovams T. M. ir V. N., 

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau- ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, ir Vilniaus miesto savivaldybei, kurią atstovauja Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dėl žalos atlyginimo. 

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėja) 2017-08-02 kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių pareiškėjos naudai 302 996,45 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (e. b. 1t. b. l. 1-14). 2019-11-21 pareiškėja pateikė patikslintą pareiškimą, prašydama priteisti jos naudai solidariai iš atsakovių 326 237,45 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško atlyginimo (e. b. 3 t. b. l. 106-111).

Skunde ir patikslintame pareiškime nurodo, kad dėl neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) ir Lietuvos Respublikos (toliau- ir Valstybė) veiksmų, t. y. nesąžiningai vykdytų ir vilkintų derybų bei administracine tvarka priimtų sprendimų dėl pareiškėjos nekilnojamojo turto – kultūros rūmų, esančių adresu:  (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Pastatas) perėmimo visuomenės poreikių tenkinimui, patyrė žalą, kurią sudaro 326 237,45 Eur.

 Pareiškėja Savivaldybės ir Valstybės atsakingų pareigūnų (institucijų) veiksmai, kuriais nuolat nuo 2006 metų buvo inicijuojami, vykdomi (galimai tik imituojami), tačiau niekada neužbaigiami pareiškėjai priklausančio Pastato išpirkimo, teritorijos suplanavimo ir pritaikymo Tautos namų idėjos įgyvendinimui procesai, kartu ribojant bet kokias pareiškėjos galimybes savarankiškai (savo nuožiūra ir jėgomis) sutvarkyti ir pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams fiziškai pažeistą Pastatą, vertina kaip neteisėtus ir nesąžiningus jos atžvilgiu.  Pareiškėjai priklausantis Pastatas buvo įtrauktas į apleistų ir neprižiūrimų objektų sąrašus, jam buvo taikomas padidintas nekilnojamojo turto mokesčio ir valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas. Pareiškėja 2012–2017 m. laikotarpiu sumokėjo 326 237,45 Eur nekilnojamojo turto mokesčio ir valstybinės žemės nuomos mokesčio daugiau nei būtų sumokėjusi, jei anksčiau minėti turto sutvarkymo ir naudojimo apribojimai nebūtų taikomi. Padidinti nekilnojamojo turto mokesčio ir žemės nuomos mokesčio tarifai buvo nustatyti dėl pareiškėjai priklausančio Pastato būklės, kurios ji neturėjo galimybės tinkamai sutvarkyti dėl Savivaldybės ir Valstybės nesąžiningų veiksmų, todėl egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareiškėjos patirtos žalos ir atsakovių neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų.

Neteisėti atsakovių veiksmai pirmiausia pasireiškė nesąžiningais ikisutartiniais santykiais su pareiškėja. Dar 2006-07-26 Savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-1251 „Dėl pastato (duomenys neskelbtini)“, jo pagrindu Savivaldybės administracija pradėjo derybas su pareiškėja dėl Pastato išpirkimo Savivaldybės nuosavybėn ar dėl bendros veiklos, įgyvendinant Tautos namų idėją. Analogiškai 2009-06-09 buvo sudaryta vyriausybinė Darbo grupė, kuri taip aktyviai svarstė Pastato išpirkimo ir Tautos namų įgyvendinimo klausimus, pritarė Savivaldybės iniciatyvai ir ribojo Pastato remonto ar rekonstrukcijos darbus pareiškėjos lėšomis. Nurodytų institucijų sprendimams pritarė ar dalyvavo juos įgyvendinant Lietuvos Respublikos kultūros ministerija bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Derybos su nedidelėmis pertraukomis tęsėsi iki pat 2015 metų. Pareiškėja, būdama privatus ir pelno siekiantis asmuo, savo veikloje vadovaudamasis pirmiausiai racionalumo ir ekonomiškumo principais, neturėjo jokio pagrindo investuoti lėšas į sutvarkymą ir remontą Pastato, kurį pagal Savivaldybės deklaruojamus tikslus ir priimamus sprendimus ketinama artimiausiu metu perimti Savivaldybės žinion.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaikė jame išdėstytais argumentais ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovių neteisėti veiksmai pasireiškė ilgalaikiu sprendimų inicijavimu, netinkamu pareigų vykdymu. Pareiškėjos atstovo vertinimu Savivaldybė be pagrindo nutraukė taikos derybas, kur reikėjo tik pateikti suderintą taikos sutartį patvirtinti Tarybai, tačiau dėl neaiškių priežasčių taikos sutartis nebuvo pateikta Tarybos pritarimui. Nebuvo prasmės atlikinėti einamojo remonto, nes pastoviai buvo kalbama apie pastato išpirkimą. Į bylą pateiktas ekspertizės aktas patvirtina, kad Pastatui buvo reikalinga rekonstrukcija, o jos vykdyti negalėjo.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atsiliepime į skundą  ir patikslintą pareiškimą su skundu nesutinka, prašo skundą palikti nenagrinėtu arba jį atmesti kaip nepagrįstą, prašo taikyti 3 metų senaties terminą (e. b. 2 t. b. l. 1-23, 3 t. b. l. 155-160).

Nurodo, kad įvertinus tai, jog pareiškėjai priklausantis Pastatas yra fiziškai nusidėvėjęs ir apleistas, pareiškėjai nuo 2012 m. yra taikomas padidintas nekilnojamojo turto mokestis, o nuo 2014 m. – padidintas žemės nuomos mokestis kaip apleisto Pastato savininkui. Atsakovei neaišku, kokiu teisiniu pagrindu pareiškėja kildina patirtos žalos atsiradimą, nes nenurodė nė vieno konkretaus teisės akto, reglamentuojančio savivaldybės kaip viešojo administravimo subjekto veiklą, kurį pastaroji būtų pažeidusi, taip padarydama pareiškėjai turtinę žalą.

Teigia, kad pareiškėja turėjo visas galimybes palaikyti tinkamą Pastato būklę ir taip išvengti padidintų nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių tarifų taikymo. Savivaldybė jokių nesąžiningų veiksmų (neveikimo) derybose dėl pastato perėmimo neatliko, priešingai, išduodama projektavimo sąlygų sąvadą, sudarė prielaidas pareiškėjos sumanymo rekonstruoti pastatą pagal šiuolaikinius reikalavimus realizavimui, tačiau pareiškėja prioritetą teikė Pastato perleidimo visuomenės poreikiams užtikrinti. Tai, kad nuo 2012 m. dėl prastos Pastato būklės pareiškėjos atžvilgiu pradėtas taikyti padidintas nekilnojamojo turto mokestis, pareiškėjai jokios įtakos nedarė – Pastato būklė ir toliau blogėjo, o pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų padėčiai keisti.

Pareiškėja neįrodė, kad atsakovė jai sutrukdė atlikti Pastato remonto (ir ar avarinės būklės likvidavimo) darbus, o pareiškėjos nurodomi nuostoliai yra hipotetiniai. Padidinti nekilnojamojo turto / valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai pareiškėjo atžvilgiu buvo skaičiuojami pagal galiojančius ir neginčijamus savivaldybės institucijų administracinius aktus dėl to, kad pareiškėja neprižiūrėjo Pastato.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai su skundu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, atsiliepime į skundą  ir patikslintą skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, prašo taikyti 3 metų senaties terminą (e. b. 1t. b. l. 171-170, 3 t. b. l. 169-177).

Nurodo, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, o valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės

valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Šiuo atveju vertinant pareiškėjos skunde pateikiamus argumentus, yra aišku, kad ji neįrodė (ir neįrodinėja), jog dėl Vyriausybės, Vyriausybės kanceliarijos ar darbo grupės atitinkamų veiksmų (neveikimo) pareiškėjai atsirado skunde nurodomo dydžio žala. Pareiškėja taip pat nenurodė, kokio įstatymo nuostatas pažeidė valstybė (jos institucijos), kaip pažeidimas pasireiškė, kokios teisės normos buvo pažeistos. Vien bendrojo pobūdžio pamąstymai apie civilinės atsakomybės sąlygas, neargumentuoti teiginiai apie derybas ir sąžiningą derėjimąsi, kai valstybės institucijos nebuvo davusios (suteikusios) įsipareigojimo ir (ar) priėmusios sprendimo dėl pareiškėjos turto išpirkimo ir (ar) paėmimo visuomenės poreikiams ar kitokiu teisėtu būdu priėmę sprendimą dėl turto perėmimo – neįrodo, kad buvo atlikti kokie nors neteisėti valstybės veiksmai, dėl kurių pareiškėjai galėjo kilti žala.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

Teismas

 k o n s t a t u o j a:

  Skundas atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad  2004-12-07  pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu  pareiškėja nuosavybės teise valdo pastatą – kultūros rūmus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kuris yra padalintas į dvi negyvenamąsias patalpas – kavinės patalpas, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir kultūros paskirties patalpas, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pareiškėjos nuosavybės teisės į Pastatą Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos 2006-09-20 (e. b. 1 t. b. l. 18-21). Nustatyta, kad pareiškėja įsigijo fiziškai pažeistą po gaisro Pastatą (e. b. 1 t. b. l. 15, 23-25).  Pareiškėjai priklausantis Pastatas yra Valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas) (e. b. 1 t. b. l. 15-16). Pagal Vilniaus miesto savivaldybės Valdybos 2001-10-11 sprendimą „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“ nustatyta Žemės sklypo visuomeninė paskirtis, o naudojimo būdas – kultūros objektams (e. b. 2 t. b. l. 26-28). Iki 2015-09-29 žemės sklypo naudojimo būdas buvo nustatytas visuomeninės paskirties, o nuo 2015-09-29 – rekreacinės teritorijos (e. b. 1 t. b. l. 83). Pareiškėja 2007-06-29 buvo sudariusi Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N01/2007-805, kuri buvo pakeista 2010-12-16 Susitarimu Nr. S49ŽN-61-(14.49.57) ir 2015-03-05 Susitarimu dėl naudojimosi žemės sklypu terminui iki 2016-07-02 (e. b. 1 t. b. l. 16, 2 t. b. l. 73-77). 2017-02-01 Nacionalinės žemės tarnybos Prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius raštu Nr. 49SJN-245-(14.49.105) informavo pareiškėją, kad yra parengtas Žemės sklypo nuomos sutarties projektas bei nurodė, kad nuomos terminas yra nustatytas atsižvelgiant į Savivaldybės raštą (e. b. 1 t. b. l. 85-87). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016-10-21 raštu Nr. A51-79047/16(2.14.2.12-MP8) pranešė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nupirktas Tautos namams statyti, turėtų likti išimtine valstybės nuosavybe ir neturėtų būti jokiais pagrindais perduotas naudotis kitiems asmenims, todėl nerekomendavo sudaryti šio valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties su pareiškėja arba sklypą išnuomoti ne ilgesniam kaip vienerių metų terminui, į nuomos sutartį įrašant privalomąją sąlygą, kad draudžiama kapitaliai remontuoti ir (ar) rekonstruoti sklype esantį pastatą (e. b. 1 t. b. l. 88-89).  Pagal Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus pareiškėjai pateiktą  valstybinės žemės nuomos sutarties projektą numatyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), pareiškėjai išnuomojamas iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams; 7 punkte nustatytas žemės naudojimo apribojimas: statinio rekonstrukcija ir nauja statyba sklype negalima (e. b., 1 t. b. l. 86-87).

Savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyrius 2012-06-12  faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. A32-1253(2.1.15-AP2) užfiksavo, kad Pastatas užsandarintas, aptvertas, nenaudojamas, patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) po  gaisro, galimai avarinės būklės (e. b. 2 t. b. l. 56). Savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyrius 2013-06-12 faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. A32-1306(2.1.15-AP2) užfiksavo, kad Pastatas užsandarintas, aptvertas, nenaudojamas, patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) po gaisro, galimai avarinės būklės (e. b. 2 t. b. l. 57). Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-12-05 įsakymu Nr. 30-3704 sudarytos darbo grupės 2015-01-29 faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. A32-343/15(2.1.15-AP2) užfiksuotos faktinės aplinkybės, jog didesnioji patalpų dalis yra nenaudojama pagal paskirtį, fiksuotą Nekilnojamojo turto registre (e. b. 2 t. b. l. 62-63). Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio 2015-11-13 faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. A32-3378/15(2.1.15-UK9) nurodyta, kad pastatas dalinai užsandarintas, aptvertas, nenaudojamas, ilgą laiką neremontuojamas, dalis pastato apleista, dalis pastato po gaisro, galimai avarinės būklės (e. b. 2 t. b. l. 64). Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo Statinių naudojimo priežiūros poskyrio 2016-07-20 faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. A32-1594/16(2.1.15-UK9) nurodyta, kad pastatas užsandarintas, aptvertas, nenaudojamas, patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) po gaisro, galimai avarinės būklės, taip pat nėra dalies stogo dangos, drėksta nudegusios pastato dalies fasadas, konstrukcijos, byra tinkas (e. b. 2 t. b. l. 65-72).

Byloje taip pat pateiktas UAB “ (duomenys neskelbtini)” specialistų atliktos Pastato statybinių konstrukcijų ekspertizės 2017-08-01 aktas Nr. 1-11/17, kuriame,  atsižvelgiant į statinio laikančiųjų konstrukcijų pažeidimų mastą gaisro metu, eksploatuojamos dalies būklės ir statybos reglamentų reikalavimų pokyčius statinio eksploatacijos periodu, rekomenduojama parengti pastato rekonstrukcijos projektą (e. b. 2 t. b. l. 144-171).

Savivaldybės taryba 2006-07-26 priėmė sprendimą Nr. 1-1251 „Dėl pastato (duomenys neskelbtini) pirkimo“, kuriuo įpareigojo Savivaldybės administraciją pradėti derybas dėl Pastato įsigijimo Savivaldybės nuosavybėn bei nustatė, kad šiame Pastate turi būti įkurti Tautos namai (e. b. 1 t. b. l. 22). Iš 2010-05-03 Savivaldybės rašto Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai nustatyta, kad Pastatas nebuvo nupirktas, kadangi nebuvo skirtos lėšos (e. b. 1 t. b. l. 65).

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1543 „Dėl dalyvavimo steigiant viešąją įstaigą Tautos namus“  nusprendė dalyvauti steigiant viešąją įstaigą Tautos namus, pritarė Tautos namų steigimo sutarčiai ir patvirtino Tautos namų įstatus (e. b. 1 t. b. l. 121-133).  Tautos namų steigėjais buvo Savivaldybė - pagrindinė kuratorė, ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (Tautos namų įstatų 5 punktas). Vienas iš Tautos namų uždavinių buvo numatyta ant Pamėnkalnio ir dabartinėse Profesinių sąjungų kultūros namų patalpose sukurti kultūros visuomeninį centrą (Steigimo sutarties 4.2. punktas, Tautos namų įstatų 9.2 punktas).

2007-10-17 Vilniaus miesto savivaldybės administracija patvirtino planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti 91 ha sklypui tarp (duomenys neskelbtini); detaliojo planavimo tikslas – sklypų ribų ir plotų, teritorijos naudojimo būdo ir pobūdžio patikslinimas bei naudojimo ir tvarkymo rėžimo nustatymas (e. b., 1 t., b. l. 134–139).

Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas 2009-06-09 potvarkiu Nr. 210 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarė darbo grupę klausimams dėl kultūros objektų plėtros Vilniaus mieste išnagrinėti (toliau – ir Darbo grupė) ir pavedė jai parengti ir iki 2009-07-31 pateikti Kultūros objektų plėtros Vilniaus mieste apžvalgą bei pasiūlymus dėl Tautos namų Vilniuje ant Tauro kalno projekto įgyvendinimo tikslingumo (e. b. 1 t. b. l. 26).

2009-02-27 Vilniaus miesto savivaldybės administracija patvirtino Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) kurio pagrindu pareiškėjai, kaip statytojai, suteikta teisė rekonstruoti Pastatą (e. b. 2 t. b. l. 31-35).

 Pareiškėja 2009-12-24 raštu informavo Lietuvos Respublikos ministrą pirmininką, kad kanclerio prašymu, kol bus aiški Vyriausybės pozicija, yra sustabdę visus projektavimo darbus bei nurodė, kad neprieštarauja, jog valstybė ar savivaldybė įsigytų jų turimą Pastatą arba keisti turimą nuosavybę į jos vertę atitinkančią nuosavybę (e. b. 2 t. b. l. 36-37).

Darbo grupės 2010-01-28 posėdyje buvo konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) sutinka buvusius Profesinių sąjungų rūmus arba parduoti valstybei, arba keisti į nekilnojamąjį turtą ar žemės sklypą, o Savivaldybė nesusitarė su pareiškėja dėl nekilnojamojo turto, kuris galėtų būti pasiūlytas mainais, todėl nutarta tęsti derybas su pareiškėja dėl galimybės Lietuvos valstybei įsigyti Pastatą mainais į nekilnojamąjį turtą arba žemės sklypą (e. b. 1 t. b. l. 29).

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010-11-24 sprendimu Nr. 1-1778 „Dėl Vilniaus miesto 2010-2020 metų strateginio plano ir Vilniaus miesto 2010-2020 metų strateginio plano valdymo ir stebėsenos sistemos tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto 2010-2020 metų strateginį planą ir Vilniaus miesto 2010-2020 metų strateginio plano valdymo ir stebėsenos sistemą, vienas iš uždavinių, numatytas įgyvendinti 2010-2020 metų laikotarpiu, įgyvendinti J. B. idėją ant Tauro kalno įkuriant daugiafunkcinį kultūros centrą; parengti detalųjį daugiafunkcio kultūros centro planą, pritraukti ES struktūrinių fondų ar kitas galimas lėšas projekto finansavimui, pastatyti daugiafunkcį kultūros centrą – įgyvendinama 2010-2018 metai  (e. b. 1 t. b. l. 30-33).

Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo ieškoti nekilnojamojo turto alternatyvų ginčo Pastato mainams ir 2009-08-25 posėdyje nutarė kreiptis į pareiškėją, kad ši pateiktų raštu savo pageidavimus dėl turto mainų ekvivalento (e. b. 1 t. b. l. 116-119).

2011-06-02 Ministro pirmininko tarnyboje vyko pasitarimas „Dėl tautos namų projekto įgyvendinimo“, kuriame nutarta, nežiūrint į sudėtingą valstybės ekonominę būklę, siekti iki 2018 m. įgyvendinti Tautos namų projektą, nutarta ir ateityje palaikyti ryšius su pareiškėja ir ieškoti būdų, kaip būtų galima iš jos perimti (išpirkti, mainyti ar panašiai) valstybės ar Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn Pastatą; nustatyta, kad tikslinga išnagrinėti galimybę Tautos namų projektą įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu (e. b. 1 t., b. l. 115).

2011-09-27 Savivaldybė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo ekonomikos komiteto pirmininką su prašymu svarstyti galimybę skirti iš valstybės insvesticijų programos teritorijų planavimo dokumentų parengimui ir daugiafunkcinio kultūros centro Tautos namų statinio projektavimo darbams, rašte be kita ko nurodoma, kad Tautos namų projektą siekiama įgyvendinti iki 2018 metų (e. b. 1 t. b. l. 38).

2011-09-23 raštu Nr. 11-SVV-63(85) pareiškėja nurodė, kad neprieštarauja Savivaldybės derybinei pozicijai dėl Pastato įsigijimo pareiškėjos akcijų pirkimo būdu, prašė Savivaldybę apsvarstyti galimybę abiems šalims priimtinus ketinimus dėl Pastato įsigijimo įforminti pasirašant ketinimų protokolą ar atitinkamos rūšies susitarimą, numatant pagrindinius sandorio principus ir terminus (e. b. 1 t. b. l. 34-35). Analogiškas prašymas buvo išdėstytas ir pareiškėjos 2011-12-07  rašte Nr. 11-SVV-101prašymą Savivaldybei (e. b. 1 t. b. l. 36-37).

2011-09-28 Vilniaus miesto savivaldybėje įvykusio Pasitarimo miesto plėtros departamento klausimais metu nutarta pavesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su Ekonomikos ir investicijų departamentu užsakyti pastato ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), vertinimą (e. b. 1 t. b. l. 39-40).

 Savivaldybės Miesto plėtros departamento kultūros paveldo apsaugos skyrius 2011-12-07 raštu Nr. A51-4914S(3.3.4.3-EM4) „Dėl kultūros rūmų (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektinių pasiūlymų“ (projektinius pasiūlymus parengė pareiškėja) informavo pareiškėją, kad 2011-12-06 vykusiame Savivaldybės mero pasitarime Miesto plėtros departamento klausimais buvo nuspręsta, kad 100 proc. projektuojamo pastato ploto turi būti išimtinai visuomeninės paskirties bei, kad  tokiame Pastate galimas tik aptarnavimo infrastruktūros planavimas (e. b. 1 t. b. l. 42).

 Pareiškėja 2011-12-14 raštu Nr. 11-SVV-102 informavo Savivaldybę, kad pareiškėjo akcininkai sutinka jų turimas 100 proc. akcijas perleisti mainais už rašte nurodytą Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį turtą (e. b. 2 t. b. l. 43).

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2012-02-15 priėmė rezoliuciją „Dėl Tautos namų projekto įgyvendinimo Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto 100-mečiui paminėti 2018 metais“, kurioje įsipareigojo siekti įgyvendinti Tautos namų projektą iki 2018 metų Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto 100-ųjų metinių (e. b. 1 t. b. l. 43-44).

Vilniaus miesto savivaldybės meras 2012-04-24 potvarkiu Nr. 22-97 sudarė priežiūros darbo grupę, kuri įpareigota vykdyti  mainų, susijusių su Pastatu, priežiūrą (e. b. 1 t. b. l. 45).

            Pareiškėja 2012-05-07 raštu Nr. SVV-12-16 „Dėl pasiūlymo pastato V. M. P. g. 5, Vilnius mainams“ kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl mainų sąlygų, nurodydama į kokį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą sutiktų išmainyti Pastatą  (e. b. 1 t. b. l. 46-47).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012- 05-21 raštu Nr. 82, atsakydama į pareiškėjos 2012-05-07 raštą  nurodė, kad sutinka derėtis dėl Pastato įsigijimo mainų būdu, kartu nurodė, kad šis raštas nėra pareiškėjos pasiūlymo akceptas bei nurodė, kad nesusitarus dėl mainų sąlygų jie neįsipareigoja įsigyti Pastato (e. b. 1 t. b. l. 48).

 2012-10-02 Savivaldybės meras raštu Nr. A51-62585(3.3.2.1-EM4) „Dėl 2018 metų paskelbimo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą, išdėstydamas Tautos namų projekto įgyvendinimo modelį, pagal kurį Pastatas būtų išpirktas iš pareiškėjos, po to rengiamas projektas, tvirtinamas detalusis planas ir kt. (e. b. 1 t. b. l. 49-51).

2013-03-15 pareiškėja ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) pasirašė Susitarimą Nr. 1 „Dėl 2013 m. vasario 26 d. Ketinimų protokolo pakeitimo“, kuriame išdėstė Pastato mainų koncepciją (e. b. 2 t. b. l. 44-45).

        2014-02-13 Savivaldybėje vykusiame pasitarime svarstytas klausimas dėl Tautos namų ir nutarta pavesti Ekonomikos ir investicijų departamentui kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei konsultuojantis su Teisės departamentu parengti susitarimo/ketinimų projektą, kuriame atsispindėtų Savivaldybės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB  (duomenys neskelbtini) tikslai dėl Tautos namų projekto įgyvendinimo ir iki 2014-02-28 teikti projekto paraišką LR Kultūros ministerijai ES paramai gauti (2014-02-13 Savivaldybės pasitarimo ekonomikos ir investicijų departamento ir miesto plėtros departamento klausimais 2014-02-20 protokolas Nr. 28- 84/14(1.2.13-T1) (e. b. 1 t. b. l. 57-59).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad  Vilniaus apygardos teisme 2013 metais buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1399-567/2013 pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“) dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys A. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ , IĮ (duomenys neskelbtini) (buvusi V. P. įmonė), UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą ieškinį patenkinti visiškai: pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 1-491 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo didinimo turtiniu įnašu“; 2012 m. kovo 28 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. A403-16 (2.2.6.23)-FN4, sudarytą tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“); taikyti restituciją. Teismas pažymėjo, kad Savivaldybės nurodoma idėja, jog perduodant turtą būtų galima atiduoti mainais į ant Tauro kalno esantį buvusių „Profesinių sąjungų rūmai“ pastatą ir jame įkurdinti „Tautos namus“, savaime nereiškia, kad galima pažeisti Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatas.

2014-03-28 Vilniaus miesto savivaldybėje įvykusio pasitarimo metu nutarta pavesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“) supažindinti mero pavaduotoją su parengtu taikos sutarties projektu (2014-03-28 Savivaldybės pasitarimo ekonomikos ir investicijų departamento ir miesto plėtros departamento klausimais 2014-04-09 protokolas Nr. 28- 169/14(1.2.13-T1)  (e. b. 1 t. b. l. 60-62).

2014-04-01 Vilniaus miesto savivaldybėje įvykusio pasitarimo metu nutarta Ekonomikos ir investicijų departamentui suderinus su visomis šalimis taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-1399-567/2013 teikti svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje (2014-04-01 Savivaldybės pasitarimo ekonomikos ir investicijų departamento ir miesto plėtros departamento klausimais 2014-04-03 protokolas Nr. 28- 160/14(1.2.13-T1)  (e. b. 1 t. b. l. 63-64).

2014-04-08 Vilniaus miesto savivaldybėje vyko pasitarimas, kuriame nutarta pavesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“) kartu su Ekonomikos ir investicijų departamentu rengti sprendimo projektą dėl pritarimo taikos sutarties sudarymui minėtoje civilinėje byloje, dėl nuosavybės teisių įgijimo į Pastatą, Savivaldybei siekiant įgyvendinti Tautos namų projektą  (e. b. 1 t. b. l. 113-114).

Vilniaus apygardos prokuratūroje 2014-05-16 vykusiame pasitarime buvo nuspręsta taikos sutarties projektą parengti ir pateikti iki 2014 m. gegužės 19-20 d. (e. b. 1 t. b. l. 66-69).

2014-09-02 Vilniaus miesto savivaldybėje įvykusio pasitarimo metu buvo apsvarstytos taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2A-926/2014 sąlygos įsigyjant Pastatą  (e. b. 2 t. b. l. 53-54).

Pareiškėja 2014-09-17 raštu Nr. 14-SVV-13 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Savivaldybės merą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“), atkreipdama dėmesį į vilkinamą taikos sutarties projekto svarstymą Savivaldybės taryboje bei prašydama informuoti apie Taikos sutarties projekto nagrinėjimo Savivaldybės taryboje eigą (e. b. 1 t. b. l. 70-71). Savivaldybė 2014-10-14 raštu Nr. A51-83735/14(2.14.1.17-EK5) atsakydama į minėtą pareiškėjo užklausimą nurodė, kad yra parengtas Savivaldybės tarybos sprendimo projektas „Dėl Taikos sutarties projekto patvirtinimo“, tačiau dar nėra paskirta tiksli minėto sprendimo projekto svarstymo Savivaldybės tarybos posėdyje data (e. b. 1 t. b. l. 72).

Generalinė prokuratūra, susipažinusi su taikos sutarties projektu, 2014-10-07 pranešė Lietuvos apeliaciniam teismui, kad taikos sutartis negali būti sudaryta, nes jos turinys prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms: sandoriai dėl savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų nustatytais atvejais ir būdais, įstatymas nenumato galimybės mainyti savivaldybei priklausantį turtą, kas faktiškai numatoma taikos sutartimi (e. b. 2 t. b. l. 55).

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad minėtą civilinę bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka 2015-03-05  Lietuvos apeliacinis teismas priėmė sprendimą 2A-37-381/2015 Vilniaus apygardos teismo 2013-10-23 sprendimą palikti nepakeistą.

2015-05-21 pareiškėja raštu Nr. 15- SVV-09 kreipėsi į Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją bei į Savivaldybę, siekdama išsiaiškinti valstybės (savivaldybės) realius ketinimus, finansines ir organizacines galimybes įsigyti Pastatą ir išvystyti jame Tautos namų idėją (e. b. 1 t. b. l. 73-74)

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 2015-06-11 raštu Nr. S2-1587 pranešė pareiškėjai, kad iš esmės pritaria Tautos namų projektui, tačiau finansavimą valstybės investicijų programos lėšomis galėtų skirti tik tuo atveju, jei Profesinių sąjungų rūmai nuosavybės teise priklausytų valstybei ar savivaldybei. Nurodė, kad Kultūros ministerija šiuo metu įsigyti Profesinių sąjungų rūmus neturi finansinių galimybių (e. b. 1 t. b. l. 77-78).

Vilniaus miesto savivaldybėje 2015-09-16 įvykusio susitikimo metu buvo aptarta Tautos namų projekto įgyvendinimo esama situacija ir nutarta, kad pareiškėja pagal savo verslo planą parengs Pastato rekonstrukcijos projektą; numatoma organizuoti kūrybines dirbtuves, kuriose būtų išanalizuoti galimi Pastato ir teritorijos panaudojimo variantai; Tautos namų santara įsipareigojo per vienerius metus pateikti konkretų finansinį planą dėl Tautos namų projekto įgyvendinimo (išperkant pastatą visuomenės reikmėms arba vystant Tautos namų projektą gretimoje teritorijoje) (e. b. 1 t. b. l. 81-82).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015-09-29 priėmė įsakymą Nr. 30-3219 pakeisti 5730 kv. m ploto kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdą iš visuomeninės paskirties teritorijos į rekreacinės teritorijos (e. b. 1 t. b. l. 83).

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 2015-11-12 raštu Nr. S1-330 kreipėsi į Vyriausybės kanceliariją, siūlydama apsvarstyti, kad Tautos namų projektui būtų suteiktas ypatingos svarbos infrastruktūros objekto statusas, taip pat ieškoti galimybės skirti lėšas pastato išpirkimui; nurodė, kad Kultūros ministerija, užbaigusi didžiuosius projektus, finansuojamus Valstybės investicijų programos lėšomis, ieškotų galimybių prisidėti prie projekto įgyvendinimo, galimai nuo 2019 metų (e. b. 1 t. b. l. 79-80).

2016-09-14 Savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-634 „Dėl Taurakalnio teritorijos ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pripažinimo svarbiais vietos bendruomenei“ , kuriuo nutarta pripažinti, kad Taurakalnio teritorija yra svarbi vietos bendruomenei viešajam interesui tenkinti (e. b. 1 t. b. l. 84). Šiuo sprendimu nustatyta, kad tenkinant viešąjį interesą Žemės sklype planuojama įgyvendinti Savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatytą Tautos namų (daugiafunkcinio kultūros centro) projektą, o teritorijoje aplink Žemės sklypą įkurti parką, skirtą visuomenės kultūros ir poilsio reikmėms ant Tauro kalno. Kartu šiuo sprendimu Savivaldybės administracijos direktorius įpareigotas organizuoti Taurakalnio teritorijos žemės sklypo, skirto parkui, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą bei Žemės sklypo detaliojo plano rengimą numatytų tikslų įgyvendinimui.

Lietuvos Respublikos Seimo 2018-06-30 nutarimu Nr. XIII-1467 “Dėl istorinio Tautos namų sklypo ir nacionalinės koncertų salės – Tautos namų” pritarta 2018-01-10 pasirašytam Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Vilniaus miesto savivaldybės mero ketinimų protokolui dėl Nacionalinės koncertų salės paslaugų infrastruktūros sukūrimo Vilniuje ir jos įgyvendinimo plano 2017–2022 m., kuriame numatyta, kad pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigys Vilniaus miesto savivaldybė.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01795-2018-8) dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Iš Vilniaus apygardos teismo 2018-10-29 nutarties Nr. e2-4845-431/2018 nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2018-01-17 sprendimu Nr. 1-1332 ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams“ nusprendė prašyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovą paimti visuomenės poreikiams žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. nutraukti naudojimosi juo teisę, kadangi žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), reikalingas visuomenės poreikiams (socialinei infrastruktūrai plėsti, kultūros objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018-03-06 įsakymu Nr. 1P-123(1.17E) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Tautos namų projektui įgyvendinti) proceso pradžios“ buvo pradėta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Šiuo įsakymu nustatyta, kad 0,5730 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pastatas – kultūros rūmai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), yra reikalingi visuomenės poreikiams (Tautos namų projektui įgyvendinti).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir Civilinis kodeksas, ir CK) 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją). Taigi viešąjį saugumą užtikrinančios valstybės institucijos (jose dirbantys pareigūnai) Civilinio kodekso 6.271 straipsnio požiūriu yra „valdžios institucijos“. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t.).

Civilinio kodekso

Taigi valstybės (savivaldybės) civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytų subjektų - Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos - neteisėtus veiksmus,  turtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumo  Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A- 660-492/2017).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl žalos, kurią pareiškėja kildina iš neteisėtų Savivaldybės ir Valstybės veiksmų, t. y. nesąžiningai vykdytų ir vilkintų derybų dėl pareiškėjai priklausančio Pastato perėmimo visuomenės poreikių tenkinimui, atlyginimo. Atsakovų nesąžiningumą vedant derybas dėl pastato išpirkimo pareiškėjas tapatina su faktu, kad pastatas nebuvo išpirktas iš pareiškėjos. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo priteisti jai 326 237,45 Eur turtinę žalą, susidariusią dėl to, kad jai nuo 2012 metų buvo taikomas padidintas nekilnojamojo turto, o nuo 2014 metų padidintas valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai kaip apleisto Pastato savininkei. Pareiškėja žala laiko skirtumą tarp sumokėtų mokesčių ir mokesčių, kurie būtų buvę sumokėti, jeigu Pastatas ir Žemės sklypas nebūtų apmokestinti padidintais tarifais.

Civilinio kodekso 6.163 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių pareigas esant iki sutartiniams santykiams, nustatyta, kad: šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant iki sutartiniams santykiams (1 dalis); šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas (2 dalis); šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius; laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus (3 dalis); šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti (4 dalis).

Pareiškėja atsakovių ikisutartinę atsakomybę kildina iš CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos pažeidimo, t. y. nesąžiningų atsakovų veiksmų pareiškėjos atžvilgiu, priimant sprendimus, atliekant veiksmus bei vykdant derybas Pastato išpirkimo, perėmimo ar panaudojimo Tautos namų įgyvendinimo idėjai. Už nesąžiningus veiksmus prašo taikyti civilinę atsakomybę Savivaldybei bei Valstybei. 

Vien tai, kad derybų pagrindu nebuvo sudaryta sutartis, nereiškia nė vienos iš derybose dalyvavusių šalių nesąžiningumo ar juolab nuostolių atsiradimo, kadangi tai prieštarautų sutarčių laisvės principui. Vadinasi, pareiškėja, teigdama, kad Savivaldybė ir Valstybė vykdė nesąžiningas derybas dėl pastato išpirkimo, remiantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, privalo įrodyti, kad: 1) derybos dėl pastato išpirkimo buvo toli pažengusios; 2) atsakovai derybų metu elgėsi nesąžiningai; 3) derybos dėl pastato išpirkimo buvo nutrauktos atsakovų be pateisinamos priežasties.

Išanalizavus bylos medžiagą nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, kad atsakovių atstovai elgėsi nesąžiningai, nesąžiningai vilkino derybas bei jas nepagrįstai nutraukė, nes iš nurodytų byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad Savivaldybė  bei Valstybė elgėsi sąžiningai, nuosekliai puoselėjo idėją dėl Tautos namų įrengimo. Pažymėtina, kad Savivaldybės ir pareiškėjos derybų metu Savivaldybė jokiais administraciniais aktais neprisiėmė teisinių įsipareigojimų iš pareiškėjos nupirkti Pastatą.

Vertinant pareiškėjos argumentus dėl Savivaldybės neteisėtų veiksmų dėl taikos sutarties nepasirašymo, nors visos šalys buvo suderinusios taikos sutarties projektą, teismas negali konstatuoti neteisėtų bei nesąžiningų Savivaldybės veiksmų, kadangi bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, jog taikos sutarties galutiniam pasirašymui nepritarė Generalinė prokuratūra, kuri gindama viešąjį interesą dėl Savivaldybės priimtų sprendimų turto valdymo aspektu, susijusių su pareiškėjui priklausančio Pastato mainais, nepritarė taikos sutarties pasirašymui. Teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1399-567/2013 buvo pateikta aiški ir argumentuota Generalinės prokuratūros išvada, kad taikos sutartis negali būti sudaryta, nes jos turinys prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms.

                    Vertinant pareiškėjos  pretenzijas Vyriausybės kanceliarijos atžvilgiu, teismas konstatuoja, kad jos iš esmės nepagrįstos. Pažymėtina, kad Vyriausybės kanceliarija jokių derybų su pareiškėja dėl Pastato išpirkimo bei perėmimo nevykdė. 2009-06-09 Lietuvos Respublikos M. P. tik sudarė Darbo grupę klausimams dėl kultūros objektų plėtros Vilniaus mieste išnagrinėti. 2009-07-14 vykusiame Darbo grupės posėdyje nuspręsta inicijuoti derybas su pareiškėja siekiant išsiaiškinti jos poziciją dėl galimybės valstybei įsigyti pastatą. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad Vyriausybė palaikė idėjos dėl Tautos namų Vilniuje ant Tauro kalno projekto įgyvendinimą, tačiau jokių garantijų pareiškėjai dėl jos Pastato išpirkimo ar perėmimo nebuvo suteikusi, todėl nėra jokio pagrindo kaltinti šios Valstybės institucijos neveikimu ar nesąžiningumu. 2011-06-02 Darbo grupė sprendė, nežiūrint į sudėtingą valstybės ekonominę būklę, siekti Tautos namų idėjos įgyvendinimo bei nutarė ir ateityje palaikyti ryšius su pareiškėja ir ieškoti būdų, kaip būtų galima perimti pastatą valstybės ar savivaldybės nuosavybėn. Tai, kad pareiškėjai nebuvo suteiktos jokios garantijos dėl neabejotino Pastato perėmimo valstybės ar savivaldybės nuosavybėn patvirtina ir tai, kad 2011-06-02 Darbo grupė sprendė, kad Tautos namų įgyvendinimą siekiama įvykdyti iki 2018 metų, tačiau įvertinant sudėtingą valstybės ekonominę būklę. Kaip matyti iš Darbo grupės priimamų nuostatų, jokios konkrečios sąlygos dėl pastato perėmimo numatytos nebuvo. Atsižvelgiant į tai pareiškėja negalėjo tikėtis, kad derybos dėl pastato perėmimo ateityje bus sėkmingos.

Vertinant pareiškėjos argumentus, kad Valstybės bei Savivaldybės institucijos nepagrįstai vilkimo turto perėmimo procesą, pažymėtina, kad pareiškėjai nebuvo suteiktos jokios garantijos, jog minėtas procesas įvyks greitai. Derybų dėl pastato perėmimo nebuvo galima vertinti kaip toli pažengusių. Priešingai, pareiškėjai iš Vilniaus miesto Savivaldybės tarybos 2010-11-24 patvirtinto Vilniaus miesto 2010-2020 metų strateginio plano, turėjo suprasti, kad daugiafunkcio kultūros centro įkūrimas ant Tauro kalno buvo numatytas 2010-2018 metų laikotarpiu, todėl argumentai dėl neveikimo bei nepagrįsto delsimo atmestini kaip nepagrįsti. Tuo labiau, kad iš bylos medžiagos akivaizdu, kad prioritetas Pastato išpirkimui negalėjo būti suteiktas dėl Valstybės bei Savivaldybė finansinių galimybių. Pareiškėja žinodama Valstybės bei Savivaldybės poziciją iki skundo pateikimo teismui dienos nereiškė pretenzijų dėl Pastato neišpirkimo Tautos namų projektui įgyvendinti, laukė Valstybės ir Savivaldybės sprendimų dėl projekto įgyvendinimo, nors nei Valstybės, nei Savivaldybės institucijos nesuteikė pareiškėjai jokio pagrindo pagrįstai tikėtis, kad tokie sprendimai bus priimti.

Pažymėtina, kad jokie teisės aktai neįpareigoja valstybės (savivaldybės) institucijų vykdyti privataus turto išpirkimo procedūras, priešingai, net ir esant viešajam visuomenės interesui dėl tam tikro turto panaudojimo, tik valdžios institucijos savo kompetencijų ribose ir atsižvelgdamos į turimas finansines galimybes, gali, bet neprivalo priimti sprendimą dėl privačios nuosavybės perėmimo visuomenės poreikiams užtikrinti (Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 27 d. nutarime konstatuota, kad įstatymuose vartojama sąvoka „nuosavybės išpirkimas“ reiškia valstybės įgaliotų institucijų kompetenciją priimti sprendimą, jeigu yra atitinkamos įstatyme nustatytos sąlygos). Civilinio kodekso 4.100 straipsnis, reglamentuojantis nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams,  bei atitinkamai Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnis suteikia teisę, bet ne pareigą įstatymo nustatyta tvarka perimti privačią nuosavybę viešiesiems poreikiams patenkinti, be visa ko, teisingai už ją atlyginus. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnyje žemės sklypų išpirkimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimas priskiriamas institucijų, inicijuojančių šią procedūrą ir sprendžiančių dėl tokio sprendimo priėmimo, išimtinei kompetencijai, kurią įgyvendindamos institucijos neįpareigotos derinti tokios procedūros pradėjimo su privačiais asmenimis.

Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentu, kad  derybos buvo nesąžiningai  nutrauktos. Išanalizavus bylos medžiagą nustatyta, kad Savivaldybės bei pareiškėjos pagrindinė derybų kryptis dėl Pastato perėmimo nuo 2011 metų  iki 2014 metų spalio mėnesio buvo  Savivaldybės turo mainai į pareiškėjai priklausantį Pastatą. Nustatyta, kad pareiškėją tokia Savivaldybės pozicija tenkino, ji rinkosi ir su Savivaldybe derino nekilnojamojo turto objektus, kurie gali būti mainomi. Iki pat 2012 m. buvo svarstomos įvairios galimų mainų su pareiškėja galimybes. Kaip matyti tokia pozicija buvo priimta dėl Savivaldybės finansinių resursų, negalint išpirkti Pastato iš pareiškėjos.

        Derybų metu buvo nuspręsta siekti vykdyti mainus per Savivaldybės valdomą juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau - UAB „(duomenys neskelbtini)“). Šiuo tikslu 2012-03-21 Vilniaus miesto savivaldybė priėmė sprendimą Nr. 1-491 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo didinimo“, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduotas Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, o tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pareiškėjos 2013-02-26 pasirašytas ketinimų protokolas dėl nekilnojamojo turto mainų. Tai įrodo, kad Savivaldybė buvo pasirengusi atlikti pastato mainus ir tą būtų padariusi, jeigu nebūtų buvęs inicijuotas teisminis ginčas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo didinimo procedūrų teisėtumo. Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė teismui ieškinį dėl 2012-03-21 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo, todėl derybos dėl pastato mainų persikėlė į teisminį procesą, kuriame taipogi buvo sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties sudarymo. Kaip nustatyta esminės taikos sutarties sąlygos buvo aptartos 2014-05-16 Vilniaus apygardos prokuratūroje vykusio susitikimo metu. Pagal taikos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo perduoti pareiškėjos nuosavybėn nekilnojamąjį turtą esantį (duomenys neskelbtini), o pareiškėja turėjo perduoti Pastatą Savivaldybės nuosavybėn Tautos namų projektui įgyvendinti.  Kaip jau nurodyta anksčiau, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad taikos sutartis civilinėje byloje nebuvo sudaryta dėl Savivaldybės neteisėto neveikimo.

        Vėliau Savivaldybė bei Valstybė neišpirko Pastato dėl finansinių galimybių. Finansinių resursų nebuvimas negali būti pripažįstamas neteisėtu neveikimu. Tiek atsakovai, tiek pareiškėja aktyviai ieškojo būdų pastato perdavimui visuomenės reikmės patenkinti, tačiau nesant galimybių mainyti Savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą ir neturint pakankamai viešųjų finansų savarankiškam pastato išpirkimui, Pastatas taip ir nebuvo perduotas atsakovams.

Pažymėtina, kad  Vilniaus miesto savivaldybėje 2015-09-16 vykusiame susitikime mero patarėja aiškiai informavo pareiškėją, kad Savivaldybė neturi finansinių galimybių įsigyti Profesinių sąjungų rūmus bei išvystyti juose Tautos namų idėją; neturi galimybių statyti nacionalinės reikšmės salės, tačiau prašo ir nori, kad Pastatas pagaliau būtų sutvarkytas, nes daug metų vykstantis procesas kenkia miesto įvaizdžiui, žlugdo verslą. Šiame susitikime pareiškėja taip pat atskleidė savo poziciją, kad ji planuoja po 2 mėnesių parduoti Pastatą arba prašo Savivaldybės leisti rekonstruoti pastatą, nedidinant esamo užstatymo ploto ir aukščio; atsiradus Savivaldybės ir Vyriausybės lėšoms, verslas pasiryžęs bendradarbiauti ir keisti minėtus planus. 

Teismo vertinimu, pareiškėja, kaip verslo subjektas, turi organizuoti savo verslą taip, kad nesukeltų grėsmės investuotam kapitalui ir gaunamoms pajamoms, būti apdairi siekdama sumažinti investicijų riziką, taip pat prisiimti riziką už padarytus sprendimus, o ne stengtis perkelti naštą už savo priimamus sprendimus Lietuvos valstybei ar savivaldybei.  Pabrėžtina, kad pareiškėja įsigydama Pastatą žinojo, jog minėtas Pastatas stovi žemės sklype, kurio paskirtis yra visuomeninė, todėl būdama apdairiu subjektu galėjo ir turėjo suprasti, kad teritorijoje galės būti vystoma tik visuomeninė veikla bei tai žinodama ėmėsi verslo rizikos. Pažymėtinai, kad Pastatas stovi kitos paskirties valstybinės Žemės sklype, kuriam iki 2015-09-29 buvo nustatytas visuomeninis naudojimo būdas. Toks Žemės sklypo naudojimo būdas buvo nustatytas iki 2015 metų remiantis galiojusiu Vilniaus miesto bendruoju planu. Žemės sklypas buvo suformuotas kultūros objekto eksploatavimui. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto žemės naudojimo būdų turinio aprašo 16 punktą, visuomeninės paskirties teritorijos iš esmės skirtos esamiems (ar būsimiems) administraciniams, religinių bendruomenių, mokslo, kultūros objektams.

         Pareiškėja įsigijusi fiziškai pažeistą po gaisro pastatą bei žinodama, kad teritorija, kurioje stovi Pastatas yra visuomeninės paskirties, prisiėmė su tuo susijusią verslo riziką. Teismo vertinimu, pareiškėja pagal teisinį reguliavimą neturi teisės reikalauti, kad Valstybės ir Savivaldybės institucijos išpirktų jai nuosavybės teise priklausantį Pastatą, atitinkamai Valstybės ir Savivaldybės institucijos neturi tokios pareigos. Pareiškėjas yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuriam taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-J12/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2010; kt.). Akivaizdu, kad pareiškėja kaip vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo (bonus pater familias), vykdydama investicinę veiklą (įsigydama pastatą) ir matydama, kad derybos dėl pastato išpirkimo užsitęsė, neturint jokių objektyvių garantijų dėl jų sėkmingos baigties, bendrovei dėl to galimai patiriant nuostolius (kas yra teigiama skunde), turėjo priimti atitinkamus sprendimus dėl tolimesnių derybų tikslingumo - pareiškėja niekada nebuvo verčiama derėtis dėl pastato išpirkimo (ar kitokio pastato perleidimo atsakovams būdo).

Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos skundo argumentais, kad dėl atsakovių neteisėtai vilkintų derybų ji negalėjo sutvarkyti pastato. Pažymėtina, kad dar 2009-02-27 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė pareiškėjai projektavimo sąlygų sąvadą Pastato kaip kultūros paskirties objekto rekonstravimui (galiojo iki 2012-02-27). Pareiškėja per 3 metų laikotarpį dėl statybos leidimo išdavimo į Savivaldybę nesikreipė, todėl jokie pastato rekonstravimo darbai pagal minėtą projektavimo sąlygų sąvadą pareiškėjos valia pradėti nebuvo. Taigi Savivaldybė, išduodama projektavimo sąlygų sąvadą, sudarė realias prielaidas pareiškėjos sumanymui rekonstruoti pastatą pagal šiuolaikinius reikalavimus realizavimui. Pažymėtina, kad vėliau pareiškėjos pateiktiems projektiniams pasiūlymams pagrįstai buvo nepritarta, kadangi pareiškėja siekė mažinti visuomeninės paskirties patalpų plotą, kas iš esmės negalėjo atitikti Žemės sklypo paskirčiai. O tai, kad pareiškėja pati savarankiškai nenorėjo įgyvendinti Pastato rekonstrukcijos, kad jis atitiktų visuomeninę paskirtį, negali būti laikoma trukdymu jai realizuoti nuosavybės teisę ir žalos darymu, kadangi pati pareiškėja aiškiai žinojo, kad ji įsigijo Pastatą, kuris stovi visuomeninės paskirties Žemės sklype.

Byloje nesant duomenų, kad atsakoves atstovaujančios institucijas vedė su pareiškėja derybas nesąžiningai, nepagrįstai vengė išpirkti Pastatą, pareiškėjos priimtas sprendimas laukti ilgus metus, kol Valstybė ar Savivaldybės išpirks Pastatą, yra laikytinas pareiškėjos savarankiškai pasirinktu veikimo modeliu, nesusijusiu su atsakovų neteisėtais veiksmais. Tokią teismo išvadą patvirtina LVAT praktika bylose, kuriose buvo sprendžiamas Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės iki sutartiniuose santykiuose klausimas (žr. pvz., LVAT 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-643-14).

Kaip pažymėta anksčiau, pareiškėja įsigijo ginčo Pastatą, kuris buvo fiziškai pažeistas po gaisro bei stovi  valstybinėje  žemėje, kurios  naudojimo būdas buvo nustatytas visuomeninės paskirties teritorijos, o naudojimo būdas – kultūros objektams. Žinodama valstybinės žemės sklypo naudojimo būdą, laisva valia ir savo nuožiūra pasirinko tokį elgesio variantą (įsigyti Pastatą) ir prisiėmė su tuo susijusią verslo riziką.

        Padidinto nekilnojamojo turto mokesčio tarifo taikymą Pastatui reglamentuoja Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, todėl pareiškėja, nesutikdama su vienokio ar kitokio dydžio nekilnojamojo turto mokesčio Pastatui nustatymu turėjo visas galimybes savo interesus ginti teismine tvarka. Nustatyta, kad tą pareiškėja darė administracinėje byloje Nr. eI-2681-561/2017 – skųsdama jos vertinimu nepagrįstai pritaikytą padidinto nekilnojamojo turto mokesčio tarifą.

        Šios bylos nagrinėjimo dalyku nėra Savivaldybės sprendimai nustatantys Pastato atžvilgiu padidintus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus. Šiuo požiūriu negali būti pripažįstama, kad Savivaldybė nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai. Teismo vertinimu derybos vykusios dėl pastato mainų bei išpirkimo niekaip nekliudė ir negalėjo kliudyti pareiškėjai tinkamai rūpintis Pastato būkle.

        Teismo vertinimu pareiškėjos nurodomą žalą sąlygojo ne neteisėti atsakovų veiksmai, o tik jos pačios elgesys, ne siekimas nuo 2004 metų palaikyti Pastatą tokios būklės, kad jo atžvilgiu nebūtų pagrindo taikyti padidinto tarifo mokesčiai.

Teismas, nagrinėjamoje byloje nenustatė Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos bei Savivaldybės veiksmų, prieštaraujančių teisės aktų reikalavimams, taip pat nenustatė bendro pobūdžio pareigų nevykdymo, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti minėtų institucijų neteisėtus veiksmus pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį bei nėra pagrindo pripažinti, kad Valstybė ar Savivaldybė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei nesąžiningai vykdė derybas dėl Pastato išpirkimo.

        Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pagrindiniu viešosios atsakomybės elementu yra laikytini neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-660-492/2017). Nagrinėjamo ginčo atveju nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų veiksmų, teismas konstatuoja, jog reikalavimas atlyginti patirtą turtinę žalą yra nepagrįstas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėja

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                Vita Valeckaitė