Civilinė byla Nr. e2A-15-826/2019

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13984-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1;

2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5; 3.1.1.2.11;

3.3.1.18.4

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Pupeikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. P. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. Č., P. G., S. B..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 5 709,00 Eur turtinės žalos, 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 009,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1.        Prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui grąžinus automobilį BMW 530D, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), Rumunijos bendrovei SIGMA LEASING I.F.N. SA., iš jo, kaip sąžiningo įgijėjo, buvo atimta teisinė automobilio susigrąžinimo galimybė. Dėl jo patirtos 5 589,00 Eur turtinės žalos kalti prokurorai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nes jie pažeidė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. I-82 patvirtintose Rekomendacijose dėl transporto priemonių, kurios įtariama yra pagrobtos, paėmimo, saugojimo, tikrinimo ir grąžinimo atliekant ikiteisminį tyrimą (toliau – Rekomendacijos) numatytą automobilio grąžinimo tvarką, neatsižvelgė į Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d., 2015 m. spalio 7 d. nutartyse nurodytus argumentus. Tarp jam atsiradusios turtinės žalos ir pareigūnų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys.  

1.2.        Nurodė, kad patyrė 300,00 Eur neturtinės žalos. Paaiškino, jog kilnojamojo turto vertintojas 2017 m. balandžio 25 d. parengė ataskaitą Nr. A17041801, kurioje nustatė, kad automobilio vertė 2015 m. sausio 24 d. buvo 6 720,00 Eur. Už tai pagal sąskaitą faktūrą Nr. 115 2017 m. balandžio 25 d. sumokėjo 120,00 Eur. Tai yra protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Taip pat po neteisėto automobilio grąžinimo į Rumuniją patyrė daugybę išgyvenimų, o tai turėjo įtakos jo psichinei būklei bei fizinei sveikatai. Jis jaučiasi pažemintas ir užsisklendęs savyje, negali susikaupti, dirbti, ilgą laiką kamavo nemiga.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo motyvai:

2.1.        Nurodė, kad, nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nustatyta, kad ieškovas patyrė turtinę žalą, nes neteko automobilio, už kurį sumokėjo pinigus. Prokurorų P. G. ir S. B. veiksmai buvo neteisėti, tačiau dėl minėtų pareigūnų neteisėtų veiksmų bei ieškovui M. P. atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio. Prokurorai nustatė, kad paskelbta transporto priemonės paieška, ji tinkamai identifikuota. Automobilis grąžintas jos teisėtai savininkei Rumunijos bendrovei SIGMA LEASING I.F.N. SA, kuri išreiškė valią atsiimti automobilį. Tiek civilinės teisės, tiek baudžiamosios teisės aspektu transporto priemonė turėjo būti grąžinta Rumunijos bendrovei. Perdavus transporto priemonę ieškovui jis neturėtų galimybės jos įregistruoti VĮ „Regitra“ nuosavybės teise. Ieškovui žala atsirado dėl pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyto nežinomo asmens N. M. (N. M.) veiksmų.

2.2.        Nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą, t. y. nepateikė įrodymų, kad pirko vaistus, gydėsi gydymo įstaigoje, buvo nedarbingas ir pan. Susiklosčiusi situacija nemaloni, tačiau pats ieškovas įsigydamas automobilį elgėsi nerūpestingai, neapdairiai, neatsargiai ir neatsakingai, nepasidomėdamas apie automobiliui taikytus apribojimus, įsigydamas transporto priemonę iš užsienio valstybės, dėl to ir atsirado neigiamos pasekmės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5.       Ieškovas M. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1.        Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra civilinės atsakomybės sąlygų.

5.1.1.                      Pareigūnai pažeidė jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, todėl jam atsirado žala. Visų pirma, Rekomendacijų 41 p. numatyta, jog jei ikiteisminio tyrimo metu nenustatoma, kad tokios (neidentifikuotos) transporto priemonės sąžiningas įgijėjas klastojo dokumentus, transporto priemonės identifikavimo numerį (VIN) ar padarė kitą su jos įsigijimu susijusią nusikalstamą veiką, jis gali būti gražinamas sąžiningam įgijėjui. Šiuo atveju buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis. Antra, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2010 m. balandžio 26 d. išaiškinime Nr. 17.2-7336 nurodoma, jog paaiškėjus, kad automobilis iš tikrųjų buvo perduotas asmeniui pagal civilinio proceso tvarka sudarytą sandorį (o ne pagrobtas), jis negali būti paimamas iš sąžiningo įgijėjo ir prokuroro sprendimu perduodamas savininkui, t. y. neturėtų būti aklai laikomasi Rekomendacijų 35 p. nuostatų. Prokurorų neteisėti veiksmai buvo pripažinti Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos A. S. 2016 m. sausio 12 d. rašte ir Generalinės prokuratūros išvadoje.

5.1.2.                      Nurodė, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos nėra aišku, kaip automobilio paiešką galėjo paskelbti Rumunijos įmonė SC SIGMA LEASING I.N.F. SA, nes lizingo sutarties pagrindu 2009 m. gruodžio 18 d. bendrovei SC REBEL MONTAJ SRL perduotas automobilis atsidūrė Rumunijos piliečio R. C. (R. C.) žinioje. Jo turimi transporto priemonės registracijos liudijimo blankai nesuklastoti, nepakeisti, originalūs, todėl nėra pašalinta abejonė, jog transporto priemonė buvo perleista tretiesiems asmenims su lizingo kompanijos žinia, o vėliau teisėtai ir oficialiai perleista Vokietijos piliečiui N. M..  

5.1.3.                      Nurodė, kad civilinė atsakomybė kyla ir netiesioginio priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir kilusios žalos egzistavimo atveju, kas ir yra šiuo atveju. Netiesioginis priežastinis ryšys konstatuojamas tada, kai asmens veiksmai tiesiogiai nelemia žalos padarymo, tačiau sudaro sąlygas žalai atsirasti ir jai padidėti, t. y. asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda, tam tikru laipsniu lemia neigiamų padarinių atsiradimą. Nurodė, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų iš jo yra atimta teisė ginti sąžiningo įgijėjo teises. Po pareigūnų grąžinimo automobilis nebuvo registruotas Rumunijoje ir nėra galimybės jam jį susigražinti. Įmonė SIGMA LEASING INF SA yra bankrutuojanti.

5.1.4.                      Nurodė, kad jis patyrė 5 709,00 Eur turtinę žalą. Automobilio vertė gali būti nustatoma pagal rinkos kainą. Jis neteko būtent tokios vertės daikto, nepriklausomai nuo to, už kokią pinigų sumą jis sugebėjo gauti automobilį. Nepaisant to, nutarė išlikti absoliučiai teisingas, sąžiningas ir nereikalauti daikto rinkos vertės sumos, kurios nebuvo investavęs į automobilį.

5.2.        Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog jis neįrodė neturtinės žalos, kurios atlyginimą prašo priteisti. Paaiškino, kad kiekvienas asmuo, kurio įgytas automobilis neteisėtai būtų atiduotas kitam asmeniui, patirtų nepatogumų ir negatyvių jausmų, t. y. pyktį, nerimą, liūdesį ir pan. Save laiko jautriu žmogumi, tad jaučiama įtampa ir išgyvenimai turėjo įtakos jo psichinei būklei bei fizinei sveikatai. Į gydymo įstaigas nesikreipė, jokių antidepresantų ar pan. nepirko, tačiau moralinę žalą patyrė.

6.       Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

6.1.        Nurodė, kad apeliantas kelia pareigūno E. Č., atlikusio ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-853/2016, atsakomybės klausimą. Jokių šio pareigūno neteisėtus veiksmus ar (neveikimą) patvirtinančių įrodymų nepateikta. Nurodomas bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų veiksmų, t. y. kai yra konstatuojamos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Automobilio grąžinimo metu prokuroro nutarimas buvo galiojantis, todėl pareigūnas jį teisėtai vykdė. Gavus prašymą pateikti teismui bylą buvo žinoma, kad ji reikalinga skundo nagrinėjimui, tačiau dėl kokių veiksmų pateiktas skundas, nebuvo žinoma. Pareigūno procesinių veiksmų teisėtumas (neteisėtumas) nebuvo vertinamas baudžiamojo proceso metu, nebuvo konstatuota jokių pažeidimų ar neteisėtų jo sprendimų.

7.       Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Klaipėdos apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

7.1.        Teismas sprendime išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir pagrįstai bei argumentuotai konstatavo, jog dėl automobilio grąžinimo teisėtam savininkui žala ieškovui nebuvo padaryta. Byloje nustatyta, kad buvo paskelbta grąžinto automobilio tarptautinė paieška, jo teisėta savininkė yra Rumunijos bendrovė SIGMA LEASING I.F.N. SA. Dėl ieškovo patirtos žalos tiesiogiai atsakingas pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas pardavėjas N. M..

7.2.        M. P. nebuvo laikomas sąžiningu įgijėju – jam dėl automobilio pirkimo–pardavimo dokumentų klastojimo ir panaudojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis negalėjo nurodyti asmens, iš kurio įsigijo automobilį. Byloje dėl dokumentų klastojimo 2016 m. spalio 6 d. buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, tačiau tai nereiškia asmens visiško reabilitavimo baudžiamojo persekiojimo prasme. Toks nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti, jeigu jie buvo atlikti laikantis procesinių normų, kadangi, pradėjus baudžiamąjį persekiojimą, nėra ir objektyviai negali būti žinomas baudžiamosios bylos galutinis rezultatas. Todėl ieškovui nebuvo taikoma Rekomendacijose nustatyta automobilio grąžinimo sąžiningam įgijėjui tvarka.  

8.       Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

7.       Byloje keliamas klausimas dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, sąlygų taikymo.

Faktinės bylos aplinkybės

8.       Nustatyta, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje nuo 2015 m. sausio 25 d. buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-05348-15, jo metu nustatyta, kad 2015 m. sausio 24 d. į VĮ „Regitra“ Telšių filialo Mažeikių grupę kreipėsi ieškovas, norėdamas savo vardu įregistruoti transporto priemonę BMW 530D, VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurios paieška paskelbta Rumunijos Respublikoje. Šis automobilis paimtas 2015 m. sausio 24 d. jo apžiūros metu tą pačią dieną, dalyvaujant ieškovui, surašytas automobilio aprašas. Rumunijos Respublikos bendrovė SIGMA LEASING I.F.N. SA raštu informavo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatą, kad paimtas automobilis yra šios bendrovės nuosavybė ir kad bendrovė ketina imtis priemonių jį susigrąžinti. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 22 d. nutartyje nurodė, jog tarp nustatytojo tikrojo transporto priemonės savininko ir M. P. kils civilinių ginčų, todėl transporto priemonė negali būti grąžinta nė vienam iš savininkų. Prokuroras P. G. 2015 m. liepos 28 d. priėmė nutarimą transporto priemonę grąžinti užsienio valstybės bendrovei. Apskundus šį nutarimą aukštesniajam prokurorui, pastarasis 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimu skundo netenkino ir paliko galioti prokuroro P. G. nutarimą. Šie nutarimai buvo apskųsti teismui. Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyr. tyrėjas E. Č. 2015 m. spalio 1 d. grąžino transporto priemonę SIGMA LEASING I.F.N. SA. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 7 d. nutartimi panaikino prokuroro P. G. 2015 m. liepos 28 d. ir aukštesniojo prokuroro S. B. 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimus dėl transporto priemonės grąžinimo savininkei kaip nepagrįstus. 

9.       Pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad nėra įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad nebuvo tinkamai išaiškintos faktinės aplinkybės, todėl neteisingai nurodyta, jog tarp pareigūnų veiksmų ir jam atsiradusios žalos nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

10.       Kasacinio teismo praktikoje, nuosekliai formuojamoje aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, išaiškinta, kad ši teisės norma įtvirtina specialų civilinės deliktinės atsakomybės atvejį, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018 44 punktą). Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o, neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-421/2018 38 punktą).

11.       Ieškovas prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų neteisėtumą kildino iš to, kad jie pažeidė Rekomendacijose numatytą automobilio grąžinimo tvarką ir atidavė automobilį nesulaukę, kol jo skundas dėl prokuroro nutarimo bus išnagrinėtas teisme. Pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje esančią rašytinę bylos medžiagą (Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d., 2015 m. spalio 7 d. nutartis, Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos A. S. 2016 m. sausio 12 d. raštą Nr. S5-1289, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2016 m. kovo 15 d. raštą Nr. 17.9-1744 ir kt.) sprendė, kad prokurorų veiksmai buvo neteisėti, nes buvo pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga, taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 197 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018 45 punktą).

12.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prokurorų padaryti pažeidimai nelaikytini esminiais, nes transporto priemonė buvo grąžinta neabejotinai teisėtam savininkui, todėl tarp ieškovui atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų nėra priežastinio ryšio. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra skubota, nepakankamai motyvuota, priimta nenustačius visų teisingam bylos nagrinėjimui reikalingų aplinkybių. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog tikrasis automobilio savininkas SC SIGMA LEASING I.N.F. SA, šios juridinio asmens į bylos nagrinėjimą neįtraukė nors su jos teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla (CPK 266 straipsnis).

13.       Be to, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog SC SIGMA LEASING I.N.F. SA 2007 m. rugpjūčio 7 d. įsigijo transporto priemonę BMW 530D. Pagal 2009 m. gruodžio 18 d. sudarytą lizingo sutartį ją perdavė bendrovei SC REBEL MONTAJ SRL (vadovas L. G.). 2010 m. gruodžio 1 d. N. M. iš R. C., gyvenančio Rumunijoje, įsigijo automobilį ir jį priregistravo Vokietijoje. N. M. automobilį 2011 m. kovo 25 d. pardavė kompanijai SULTAN AYDIN GEBRAUCHTWAGEN Ratingeno mieste Vokietijoje. J. B., įsigijusi automobilį, jį bandė priregistruoti Lietuvoje, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01375-11. Jis 2012 m. balandžio 25 d. nutrauktas, o transporto priemonė grąžinta M. K., kuris nurodė transporto priemonę įsigijęs iš Vokietijos piliečio V. G. (V. G.). Byloje neapklaustas M. K., kuriam po pirmo bandymo priregistruoti automobilį Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2012 m. balandžio 25 d. nutarimu „Nutraukti ikiteisminį tyrimą“ automobilis buvo grąžintas. Ieškovas nurodė, kad automobilį įgijo iš pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyto asmens – N. M. tačiau pirmosios instancijos teismas jo neapklausė, jo į bylos nagrinėjimą neįtraukė. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad nėra nustatyta automobilio nuosavybės teisės judėjimo grandinė, t. y. kokiu būdu 2012 m. balandžio 25 d. grąžinus automobilį M. K. jis atsirado pas N. M..   

14.       Teisėjų kolegijos nuomone, tam, kad būtų teisingai išnagrinėta civilinė byla, būtina taip pat išsiaiškinti, kaip užsienyje buvo įformintas automobilio pagrobimas – kada apie tai buvo pranešta, kas pranešė, kokias pranešime ir apklausoje nurodė aplinkybes apie pagrobimo faktą, automobilio dokumentus, raktus; ar buvo gauta draudimo išmoka, kas ją gavo, iš kur ir kokio dydžio, kaip baigėsi ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonės pagrobimo, ar nukentėjusios įmonės naudai buvo priteistos ir išieškotos išmokos iš kaltų asmenų, dėl kokių priežasčių ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik 2011 m. kovo 4 d., pan. Svarbu išsiaiškinti, kaip ir kokiu būdu transporto priemonė BMW 530D, 2011 m. sausio 2 d. bandyta priregistruoti Lietuvoje ir 2012 m. balandžio 25 d. nutarimu grąžinta M. K., vėl atsidūrė pas tą patį savininką N. M., kuris automobilį valdė nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. kovo 25 d. ir iš kurio transporto priemonę 2014 m. pabaigoje ar 2015 m. pradžioje galimai įsigijo M. P.; kokiu būdu M. K. įsigijo automobilį iš V. G., kokie buvo originalūs vokiški automobilio registracijos ir pardavimo dokumentai.

15.       Tik išsamiai ištyrus aplinkybes, susijusias su galimomis transporto priemonės pagrobimo aplinkybėmis, nustačius automobilio nuosavybės teisių judėjimo grandinę, bus galima konstatuoti ar Rumunijos kompanija SC SIGMA LEASING I.N.F. SA be savo valios prarado transporto priemonės valdymo teisę, taip pat įvertinti ar pagrįstai šiai bendrovei buvo grąžinta transporto priemonė ir spręsti dėl galimai padarytos žalos atlyginimo.

16.       Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

17.       Kadangi dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties (tikrojo automobilio savininko nustatymo) ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama didesne apimtimi naujais aspektais, išreikalaujant naujus įrodymus, apklausiant liudytojus, įtraukiant į bylos nagrinėjimą naują asmenį (-is), panaikinus apskųstąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18.       Kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

19.       Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi, sprendimą panaikinus ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

       Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

        Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                                                                         Raimonda Andrulienė

                                                                 Marius Dobrovolskis

                                                                 Albina Pupeikienė