Baudžiamoji byla  Nr. 1-39-880/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15880-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6.(S)

ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 19 d. 

Širvintos

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius, 

sekretoriaujant Bronei Matiukienei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

kaltinamajam M. M. ir jo gynėjui advokatui Česlovui Bakasėnui,

laiduotojai V. M.,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Joniškio r., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Teismas,

n u s t a t ė :

M. M. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

M. M. 2017 m. balandžio 3 d. apie 11.30 val., Čiobiškio k., Čiobiškio sen., Širvintų r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo nuosavą automobilį Dacia Logan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (M. M. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,79 promilės girtumas).

Šiais veiksmais M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis M. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, patvirtino prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodytas aplinkybes. Jis nurodė, kad gyvena Ukmergėje, tačiau Burniškių k., Čiobiškio sen., Širvintų r., turi sodybą. 2017 m. balandžio 3 d. ryte su žmona jo vardu registruotu automobiliu Dacia Logan valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į savo sodybą. Ryte su žmona bei sodybos kaimynais simboliškai išgėrė alkoholio, nes buvo labai šalta, kadangi namas visą žiemą buvo nešildomas. Pats asmeniškai išgėrė apie 120 gramų degtinės. Daugiau jokių alkoholinių gėrimų nevartojo, taip pat nebuvo gėręs iš vakaro. Praėjus maždaug 15 minučių su žmona važiavo į parduotuvę Čiobiškio k. ir vairavo automobilį. Atstumas nuo sodybos iki Čiobiškio k. apie 3 kilometrai. Apsipirkus ir važiuojant atgal, dar Čiobiškio k. jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnų tarnybiniame automobilyje alkotesteriu jam buvo nustatytas 1,79 promilės girtumas. Jis buvo nušalintas nuo vairavimo, pareigūnai paėmė vairuotojo pažymėjimą, kurio negrąžino. Girtumui nustatyti jis buvo pristatytas ir į Širvintų ligoninę, ten buvo paimta kraujo. Dėl to, kad vairavo neblaivus labai gailisi (b.l. 29-30, 33).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

M. M. surašė nuoširdų prisipažinimą, kad vairavo neblaivus (b.l. 22).

Vilniaus apskr. VPK Širvintų r. PK vyriausiojo patrulio Laimučio Juzėno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. balandžio 3 d. apie 13.30 val., dirbant kartu su vyriausiuoju tyrėju A. Bagdonu, patruliuojant Širvintų r., Čiobiškio k., buvo sustabdytas automobilis Dacia Logan valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas, kaip įtarė, buvo neblaivus. Automobilį vairavo M. M., gim. (duomenys neskelbtini). Alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 ARFM-0445 M. M. buvo nustatytas 1,79 promilės girtumas. Vairuotojas buvo pristatytas į Širvintų ligoninę, kur tyrimui paimtas jo kraujo mėginys. Automobilis Dacia Logan laikinam saugojimui nuvarytas į Širvintų r. PK kiemą ( b.l. 5).

2017 m. balandžio 3 d. buvo apžiūrėtas automobilis Dacia Logan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir patikrinta jo techninė būklė (b.l. 8-13).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte konstatuota, kad M. M. yra neblaivus ir negali vairuoti (b.l. 18).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 3175/2017(01) konstatuojama, kad M. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,68 promilės etilo alkoholio (b.l. 21).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281 straipsnio 7 dalyje, įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis kaltu prisipažino. Pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik teismo posėdžio metu duoti kaltinamojo parodymai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo parodymai, pareigūno Laimučio Juzėno tarnybinis pranešimas, sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo,  priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad M. M. kraujyje nustatyta 1,68 promilių etilo alkoholio (b. l. 21). Teismas sprendžia, kad M. M. veiksmai kvalifikuotini, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau, negu 1,5 promilės alkoholio.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas V. M. prašymas, perduoti jos atsakomybei kaltinamąjį pagal laidavimą be užstato. Ji prašo atsižvelgti į jos asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam; pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad ji nebuvo teista.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei, pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje, numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl M. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Byloje nustatyta, kad M. M. neteistas, taigi jis teisiamas pirmą kartą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje rasta daugiau nei 1,51 promilės alkoholio. Nusikalstama veika žala padaryta nebuvo.

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, M. M. šią sąlygą atitinka, nes jis neteistas, nėra baustas administracine tvarka, yra pensininkas, turi šeimą. Duomenų, kad kaltinamasis yra įrašytas priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje, nėra. Teismo posėdyje M. M. nuoširdžiai gailėjosi, teigė, kad įvertino savo neleistiną elgesį. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad M. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju M. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašė jo žmona V. M.. Teismo posėdžio metu ji nurodė, kad gyvena su kaltinamuoju 50 metų santuokoje, todėl ji yra įsitikinusi, kad galės daryti jam teigiamą poveikį, kadangi kaltinamasis jos klauso bei pasižadėjo visokeriopai jį globoti. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja V. M. yra verta teismo pasitikėjimo. Ji nėra teista, administracine tvarka nebausta. Jos asmenybė yra teigiama, ji kritiškai vertina M. M. įvykdytą nusikalstamą veiką ir ji galės daryti jam teigiamą įtaką (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, M. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką M. M. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad M. M. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, charakterizuojamas teigiamai, neteistas, administracine tvarka niekada nebaustas, todėl jam nustatytinas minimalus minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas – 1 (vieneri) metai.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti, bei kitais BK 72 straipsnio 4 dalyje, numatytais pagrindais.

Teismo posėdyje prokuroras prašė teismo, kad transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis būtų pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone ir konfiskuota. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Tuo tarpu kaltinamasis M. M. prašė teismo netaikyti jo atžvilgiu BK 72 str. nuostatų ir nekonfiskuoti automobilio Dacia Logan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Savo prašymą kaltinamasis motyvavo tuo, kad transporto priemonė reikalinga jų šeimai, nes jo žmona yra neįgali, jai operuoti abu klubai ir stuburas, ji turi problemų dėl sąnarių, serga cukralige ir onkologine liga.

Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Nors teismų praktikoje ir buvo laikomasi nuostatos, kad padarius BK 281 straipsnyje numatytus neatsargius nusikaltimus transporto priemonė nelaikoma nusikaltimo padarymo priemone, tačiau, šiuo atveju pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika, skirtingai nei šio straipsnio 1-6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, yra priskiriama būtent prie tyčinių nusikalstamų veikų.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad M. M. vairavo automobilį Dacia Logan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus. Kaip jau buvo minėta, kaltinamajam nustatytas 1,79 promilių girtumo laipsnis. Taigi jis tikrai suprato, jog yra neblaivus ir sąmoningai sėdo už vairo. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, savo veiksmais sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui. Nagrinėjamu atveju, kuomet kaltinamasis vairavo automobilį būdamas apgirtęs, tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka buvo išvengta itin skaudžių ir neatitaisomų pasekmių. Spręsdamas šioje byloje automobilio konfiskavimo klausimą, teismas atsižvelgia, į tai, kad automobilis Dacia Logan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam. Kaltinamasis nepateikė teismui jokių duomenų, kad šio automobilio konfiskavimas sukels neigiamų pasekmių tiek jam pačiam, tiek kitiems šeimos nariams. Taip pat kaltinamasis nenurodė kitų šeimos narių ar asmenų, kurie nekonfiskavus automobilio galėtų jį vairuoti. Įvertinus šias aplinkybes, teismas pritaria valstybinį kaltinimą byloje palaikiusio prokuroro pozicijai, kad kaltinamojo automobilis šioje byloje privalo būti konfiskuotas.    

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju M. M. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

M. M., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos V. M. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 ir 71 straipsniais, paskirti M. M. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams ir 15 MGL dydžio (564,9 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio reikalavimais, konfiskuoti M. M. priklausantį automobilį Dacia Logan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

M. M. paskirtą kardomąją priemonę, dokumento – vairuotojo pažymėjimo,  paėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – M. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00639735 nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Išaiškinti M. M., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                      Linas Zinkevičius