Civilinė byla Nr. e2A-816-381/2019
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00511-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.10.5.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Kazio Kailiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Viva Baltic“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Rezit“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje
Nr. e2-669-730/2019 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Viva Baltic“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Rezit“ ieškinį atsakovei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovėms dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Viva Baltic“ ir UAB „Rezit“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai (toliau – ir Direkcija), prašydamos pripažinti atsakovės vienašališką 2017 m. liepos 27 d. Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo pajūrio juostoje (Kuršių nerijoje) paslaugos pirkimo–pardavimo sutarties
Nr. S-63(1.53)/17 (toliau – ir Sutartis) nutraukimą dėl jos esminio pažeidimo nepagrįstu ir priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės ieškinyje nurodė, kad yra jungtinės veiklos pagrindu veikianti ūkio subjektų grupė, kuri laimėjo atsakovės paskelbtą pirkimą „Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo pajūrio juostoje (Kuršių nerijoje) paslaugos pirkimas“ ir 2017 m. liepos 27 d. sudarė Sutartį, kurios dalykas – krantotvarkos priemonių įgyvendinimo pajūrio juostoje (Kuršių nerijoje) paslaugos: kopagūbrio tvirtinimas šakų klojiniais, žabtvorių pynimas, lentinių takų atnaujinimas, molio–žvyro takų atnaujinimas, laiptų atnaujinimas, laikino informacinio stendo pagaminimas ir pastatymas.
3. Sutarties vykdymo metu atsakovė siekė nepagrįstai nutraukti sutartį su ieškovėmis, motyvuodama tariamais sutarties pažeidimais. Ieškovėms nesutikus nutraukti Sutartį šalių susitarimu, atsakovė 2018 m. rugpjūčio 17 d. informavo ieškoves apie vienašališką sutarties nutraukimą nuo 2018 m. rugsėjo 4 d., tokiu būdu pažeisdama ieškovių teises ir teisėtus interesus bei Sutartyje nustatytas Sutarties nutraukimo sąlygas. Atsakovė nenurodė, nepagrindė ir nemotyvavo Sutarties nutraukimo pagrindų, todėl ieškovėms nėra žinoma, dėl kokių tariamų pažeidimų Sutartis yra nutraukiama. Sutartyje nustatytų paslaugų atlikimo terminų ieškovės nepažeidė, nes Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta, kad kopagūbrio tvirtinimas šakų klojiniais ir žabtvorėmis atliekamas 2018–2021 m. nuo balandžio iki spalio 31 d., taigi ieškovės turi teisę darbus atlikti iki 2018 m. spalio 31 d. Sutarties nutraukimo metu neegzistavo jokios aplinkybės, sudarančios pagrindą atsakovei konstatuoti Sutarties pažeidimą ir nutraukti Sutartį.
4. Atsakovė Direkcija atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Sutartimi ieškovės įsipareigojo teikti krantotvarkos priemonių įgyvendinimo pajūrio juostoje paslaugas pagal atsakovės pateiktus darbų kiekių žiniaraščius. 2018 m. balandžio 30 d., 2018 m. birželio 1 d. ir 2018 m. liepos 2 d. atlikus ieškovių suteiktos paslaugos perdavimą–priėmimą rekreacinėse zonose ir įvertinus ieškovių suteiktos paslaugos kiekius, buvo nustatyta, kad ieškovės suteikė paslaugą ir atliko darbus ne visa apimtimi, t. y. šakų klojinių darbų atlikta 57 proc. nuo nustatytų paslaugos apimčių; žabtvorės darbų atlikta 4,5 proc. nuo nustatytų paslaugos apimčių, o molio–žvyro takų atnaujinimo paslauga nepriimta, kilus abejonių dėl jos kokybės. 2018 m. rugpjūčio 7 d. atlikus suteiktos paslaugos priėmimą ne rekreacinėse zonose, nustatyta, kad šakų klojinių darbų atlikta 46 proc. nuo nustatytų paslaugos apimčių. Taigi ieškovės neįvykdė nustatytų paslaugos apimčių 2017 ir 2018 m., nesugebėjo likviduoti atsilikimo nuo darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytų paslaugos apimčių. Atsakovė ne kartą ieškoves informavo apie jų daromus sutarties pažeidimus. Nors ieškovės patvirtindavo paslaugos dalių suteikimo terminus, nurodydavo paslaugos apimtis, kurias ketino suteikti šiais terminais, tačiau šių apimčių nustatytais terminais neįvykdydavo arba įvykdydavo tik iš dalies, todėl atsakovė, konstatavusi, kad ieškovės sutartį vykdo netinkamai, nebesitikėdama, kad ieškovės tinkamai įvykdys prisiimtus įsipareigojimus, vadovaudamasi Sutarties bendrųjų sąlygų 14.2.4 ir 16.1 punktais bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)
6.217 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktais, Sutartį nutraukė.
5. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovėms yra žinoma, jog atsakovė dalyvauja įgyvendinant projektą „Baltijos jūros kranto (apsauginio kopagūbrio) tvirtinimas Kuršių nerijoje“ (toliau – Projektas) pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonę ir turi įsipareigojimų Projekto finansuotojai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai (toliau – Agentūra), kuri kontroliuoja projekto įvykdymo terminus, kokybę, pinigų mokėjimo tvarką. Būtent tinkamas Sutarties vykdymas garantuoja Projekto finansavimą.
6. Direkcija taip pat pateikė teismui priešieškinį, kurį vėliau patikslino, ir prašė priteisti iš ieškovių
90 505,77 Eur žalos atlyginimą, 200 Eur baudą, 3 825 Eur delspinigių ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Priešieškinyje nurodė, kad ieškovės neįvykdė savo įsipareigojimų – tinkamai įrengė tik vieną 135 kv. m. molio–žvyro taką iš turėtų įrengti 1 542 kv. m. molio–žvyro takų. Nors ieškovės nurodė terminą, per kurį perdarys šiuos takus, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė. Pagal UAB „KTD group“ preliminarų pasiūlymą molio–žvyro takų perdarymas kainuotų
90 505,77 Eur, todėl atsakovė prašo ieškovių atlyginti tokio dydžio nuostolius už netinkamai suteiktą paslaugą. Ieškovės ne tik tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, nepasirūpino medžiagomis, įrenginiais, detalėmis ir kitokiomis konstrukcijomis bei priemonėmis, reikalingomis kokybiškai paslaugai suteikti, bet ir veikė nesąžiningai ir tokiu savo elgesiu lėmė nuostolių atsiradimą.
7. Be to, pagal Sutarties specialiųjų sąlygų 4.3 ir 4.4.1 punktus ieškovės turi sumokėti Direkcijai 200 Eur baudą bei po 15 Eur delspinigių už kiekvieną termino praleidimo dieną, delspinigius skaičiuojant nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d., t. y. 3 825 Eur.
8. Ieškovės atsiliepime į priešieškinį ir triplike su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Direkcijos pateikti įvykdyti darbų kiekiai iki 2017 m. spalio 31 d. nebuvo įvykdyti dėl meteorologinių sąlygų, dėl kurių UAB „Viva Baltic“ negalėjo vykdyti darbų 2017 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais. 2017 m. neužbaigti vykdyti darbų kiekiai buvo perkelti vykdyti į 2018 m., tačiau darbų kiekiai nebuvo užbaigti įvykdyti, nes Direkcija nepagrįstai nutraukė Sutartį, nors UAB „Viva Baltic“ 2018 m. įsigijo specialią techniką Sutarčiai vykdyti, turėjo pasiruošusi žmogiškuosius išteklius ir buvo apsirūpinusi reikalingomis medžiagomis.
9. Direkcija jokių nuostolių dėl molio–žvyro takų įrengimo nepatyrė, nes Direkcija šių darbų nepriėmė ir už juos nesumokėjo. Molio–žvyro takų trūkumai atsirado ne dėl UAB „Viva Baltic“ kaltės, o dėl to, kad vasaros sezono metu poilsiautojai nepaisė įspėjamųjų ženklų, vaikščiojo ir važinėjo dviračiais ką tik įrengtose takų atkarpose, todėl takai buvo pažeisti ir neatitiko Sutarties techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų jų priėmimo–perdavimo metu. UAB „Viva Baltic“ sutiko ištaisyti molio–žvyro takų trūkumus ir nurodė planuojamą terminą, iki kurio bus atlikti trūkumų ištaisymo darbai, tačiau Direkcija nutraukė Sutartį. UAB „KTD group“ preliminarus pasiūlymas negali būti laikomas Direkcijos nuostolius pagrindžiančiu įrodymu. Direkcija yra perkančioji organizacija, todėl visas prekes, paslaugas ir darbus privalo pirkti vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – VPĮ), o ne kreipdamasi į neaiškiais kriterijais pasirinktą vienintelį tiekėją dėl pasiūlymo pateikimo. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą. Atsakovė neįrodė būtinų sutartinės atsakomybės sąlygų – ieškovių neteisėtų veiksmų, nuostolių dydžio, todėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (priežastinio ryšio ir kaltės) egzistavimas yra neįmanomas.
10. Ieškovių nuomone, Direkcijos reikalavimas taikyti baudą ir delspinigius taip pat nepagrįstas, nes Sutartyje nustatytas paslaugų suteikimo terminas nebuvo pasibaigęs iki Sutarties nutraukimo datos. Sutarties vykdymo metu Direkcija negali vienašališkai keisti Sutartyje nustatytų paslaugų suteikimo terminų, juos sutrumpindama. Šiuo atveju nėra jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti Sutartyje nustatytas sankcijas už terminų pažeidimą. Delspinigių skaičiavimas taip pat nepagrįstas, nes 2017 m. nesuteikti paslaugų kiekiai buvo perkelti į 2018 metus ir ieškovės darbų užbaigti negalėjo dėl Sutarties nutraukimo. Direkcija negali reikalauti dvigubų netesybų – baudos ir delspinigių už tariamą termino įvykdyti prievolę pažeidimą. Be to, Direkcija praleido 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, nustatytą CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte.
11. Dublike atsakovė papildomai nurodė, kad ieškovių teiginys, jog nebuvo galima teikti paslaugų dėl meteorologinių sąlygų, yra nepagrįstas, nes per visą paslaugos teikimo laikotarpį 2017 m. pavojingas meteorologinis reiškinys – smarkus lietus – Nidos meteorologinėje stotyje fiksuotas tik 7 kalendorines dienas (iš jų 5 darbo dienos), Klaipėdos meteorologinėje stotyje
12 kalendorinių dienų (iš jų 8 darbo dienos). Nors smarkus lietus technologiškai nėra kliūtis vykdyti krantotvarkos darbus, atsakovė geranoriškai paslaugos teikimo terminą pratęsė 22 kalendorinėms dienoms. Paslaugos teikimo terminai nebuvo trumpinami. Paslaugų teikimas buvo suskirstytas į etapus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės jau 2017 m. neatliko viso darbų žiniaraščiuose nurodyto paslaugos kiekio. Ieškovių pateikti dokumentai neįrodo, kad UAB „Viva Baltic“ buvo apsirūpinusi būtinomis medžiagomis darbams atlikti.
12. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsiliepimuose į ieškinį ir priešieškinį prašė ieškovių ieškinį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti. Nurodė, kad palaiko ieškovių byloje reiškiamą poziciją, kad tarp ieškovių ir atsakovės pasirašytos ir vykdomos paslaugos pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo proceso metu kilę nesklandumai atsirado ne dėl ieškovių netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, bet dėl reikiamo kooperavimosi iš pačios atsakovės pusės nebuvimo. Atsakovė nuo pat Sutarties sudarymo pradžios nesiekė bendradarbiauti su ieškovėmis, o vien tik remdamasi prielaidomis teigė, kad visi ieškovių pagal Sutartį atliekami darbai yra netinkamos kokybės. Be to, nepraėjus nuo Sutarties pradžios nė mėnesiui, atsakovė pradėjo reikšti papildomus reikalavimus, t. y. nurodė papildomų nenumatytų darbų poreikį, nenumatydama jokio papildomų darbų apmokėjimo ir kitokio jų suderinimo. Sutartis sudaryta iki 2021 m., tačiau jau šiuo metu galima daryti prielaidas, kad pati atsakovė siekia nutraukti Sutartį tam, kad galėtų sudaryti sutartį su kitais tiekėjais.
13. Trečiasis asmuo nurodė, kad draudimo valdybos patvirtintų Sutartinių įsipareigojimų laidavimo draudimo taisyklių Nr. 024.1 Specialiųjų sąlygų 11.5 punkte yra nustatyta, kad „BTA“ gali atidėti mokėjimą iki teismo proceso užbaigimo, kai naudos gavėjui ar draudėjui ar vienam iš jo atstovų dėl draudžiamojo įvykio iškelta civilinė, administracinė ar baudžiamoji byla. Todėl tik teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, bus galima spręsti, ar įvykis yra draudiminis ir ar privaloma išmokėti draudimo išmoką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 21 d. sprendimu ieškovių UAB „Rezit“ ir UAB „Viva Baltic“ ieškinį atmetė, o atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė atsakovei iš ieškovių solidariai 5 045,37 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. spalio 26 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat priteisė iš atsakovės ieškovei UAB „Viva Baltic“ 757,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.
15. Teismas nurodė, kad ginčas kilęs dėl paslaugų sutarties, sudarytos viešųjų pirkimų būdu, nutraukimo teisėtumo ir konstatavo, kad atsakovės vienašalis Sutarties nutraukimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovės neįrodė, jog Sutartyje numatytas paslaugos apimtis 2017 metams, kurių ieškovės 2017 m. neįvykdė, atsakovė perkėlė į 2018 m., todėl yra pagrindas pripažinti, jog ieškovės, vykdydamos darbus 2017 m., pažeidė Sutarties 2.8 punkto, nustatančio paslaugų apimtis ir atlikimo terminus, nuostatas.
16. Atsižvelgdamas į tai, kad Sutartis yra ilgalaikė, teismas vertino, kad paslaugų sutarties vykdymo terminai kiekvieniems metams yra esminė sutarties sąlyga. Nenustačius tokių Sutarties vykdymo terminų, Sutartis būtų nesudaryta. Tai, kad Sutarties vykdymo terminai yra esminė viešųjų pirkimų būdu sudarytos sutarties sąlyga numato ir VPĮ 87 straipsnio 1 dalis.
17. Sutarties šalys buvo numačiusios Sutarties išlygą, jog Sutarties pakeitimai įsigalioja tik tada, jei jie įforminami raštu ir pasirašyti deramai įgaliotų sutarties šalių atstovų. Įrodymų, kad šios sąlygos abi šalys yra atsisakiusios, nėra. Be to, šalys buvo susitarusios, kad gali būti keičiamos tik neesminės Sutarties sąlygos, o, teismo vertinimu, sąlygos dėl paslaugų sutarties atlikimo terminų yra esminės. Tuo remdamasis teismas pripažino, jog ieškovės neįrodė, kad šalys buvo susitarusios, jog ieškovių 2017 m. neįvykdyti darbų kiekiai būtų perkelti į 2018 m. ir galėjo būti atliekami Sutartyje numatytais 2018 m. terminais.
18. Vertindamas CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į 2017–2018 m. ieškovių atliktų darbų apimtis (2017 m. ieškovės atliko 28 proc. kopagūbrio tvirtinimo šakų klojiniais darbų, 27 proc. kopagūbrio tvirtinimo žabtvorėmis darbų, 0 proc. molio–žvyro takų atnaujinimo darbų; 2018 m. ieškovės atliko 51 proc. kopagūbrio tvirtinimo šakų klojiniais darbų, 6 proc. kopagūbrio tvirtinimo žabtvorėmis darbų, 9 proc. molio–žvyro takų atnaujinimo darbų), buvo didžiulis atotrūkis tarp pažadėto prievolės įvykdymo termino ir faktinio tik dalies prievolės įvykdymo ir atsakovė galėjo numanyti, jog ieškovės per Sutartyje numatytus 2018 m. terminus Sutartyje numatytų darbų neįvykdys. Kadangi atsakovė vykdo Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą Projektą, o su ieškovėmis sudarytoje Sutartyje numatytų krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugų teikimas sudaro esminę minėto Projekto dalį, griežtas prievolės sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į Sutarties nevykdymo galimas atsirasti pasekmes (Projekto finansavimo mažinimas arba išmokėtų lėšų susigrąžinimas), atsakovei turi esminės reikšmės.
19. Atsižvelgdamas į tai, jog tiek 2017 m., tiek 2018 m. ieškovės atliko mažesniąją dalį numatytų darbų ir atsakovė turėjo pagrindą numanyti, jog ieškovės per Sutartyje numatytus terminus
2018 metams Sutartyje numatytų darbų neįvykdys, teismas padarė išvadą, jog ieškovių kaltė buvo didelė, sudaranti pagrindą atsakovei prarasti interesą dalyvauti tolimesniuose sutartiniuose santykiuose su ieškovėmis.
20. Kadangi 2017 m. ir 2018 m. ieškovės įvykdė mažiau negu pusę darbų apimčių (2018 m. iki termino pabaigos likus 2 mėn. neatlikta 49 proc. kopagūbrio tvirtinimo šakų klojiniais darbų,
94 proc. kopagūbrio tvirtinimo žabtvorėmis darbų, iki termino pabaigos likus 3 mėn. neatlikta 91 proc. molio–žvyro takų atnaujinimo darbų), teismas konstatavo, jog yra pagrindo teigti, kad ieškovės elgiasi pasyviai ir yra iš viso nepajėgios įvykdyti Sutartį.
21. Dėl šalių nuostolių nutraukus sutartį pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės nepateikė įrodymų nurodomai nuostolių sumai pagrįsti. Įsigytą techniką UAB „Viva Baltic“ turi galimybę panaudoti kitoje veikloje ar realizuoti. Nėra įrodymų, kad įsigytos medžiagos liko nepanaudotos dėl Sutarties nutraukimo ar apskritai liko nepanaudos, o dalies medžiagų apmokėjimo įrodymų nėra pateikta. Be to, ieškovių nurodomi 55 478,60 Eur nuostoliai negalėtų būti labai dideliais ir neproporcingais, lyginant su atsakovės nuostoliais, kuriuos ji patirtų Agentūrai nutraukus su atsakove sudarytą sutartį dėl 1 709 530,52 Eur Europos Sąjungos lėšų gavimo Baltijos jūros kranto juostai tvarkyti, todėl teismas sprendė, jog dėl Sutarties nutraukimo ieškovės nepatirtų labai didelių, neproporcingų nuostolių.
22. Teismas nustatė, kad pagal UAB „KTD group“ pateiktą pasiūlymą nekokybiškai atnaujintų molio–žvyro takų išardymas ir atliekų išvežimas kainuotų 5 045,37 Eur, o molio–žvyro takų atnaujinimas kainuotų 85 460,40 Eur. Teismas vertino, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog už naujai numatytus atlikti molio–žvyro takų atnaujinimo darbus atsakovė negali teikti mokėjimo prašymo Agentūrai ir Agentūra šių išlaidų neapmokėtų, todėl ši atsakovės prašoma priteisti žalos dalis (80 460,40 Eur) nėra susijusi priežastiniu ryšiu su ieškovių veiksmais, kuriais ieškovės pažeidė sutartį. Tačiau teismas vertino, kad priežastinis ryšys egzistuoja tarp ieškovių veiksmų ir atsakovės prašomo priteisti 5 045,37 Eur žalos dydžio už nekokybiškai atnaujintų molio–žvyro takų išardymą ir atliekų išvežimą. Kadangi ieškovės nepateikė įrodymų, jog tokie darbai galėtų kainuoti kitokią sumą, o atsakovės pateikti įrodymai yra pakankami, teismas iš dalies tenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir iš ieškovių solidariai priteisė atsakovei 5 045,37 Eur žalą bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
23. Dėl baudos teismas nurodė, kad pagal Sutarties specialiųjų sąlygų 4.4.1 punktą bauda gali būti taikoma tik už vėlavimą suteikti paslaugą pagal paslaugų suteikimo grafiką. Paslaugų teikimo kalendorinis grafikas nustatytas Sutarties specialiųjų sąlygų 2.8 punkte. Ieškovės Sutartyje nustatytų terminų 2018 metams nepažeidė, nes atsakovė Sutartį nutraukė iki Sutartyje nustatytų paslaugų suteikimo terminų 2018 metams pabaigos, todėl priešieškinio reikalavimas dėl baudos priteisimo netenkintinas. Teismas taip pat nepriteisė atsakovei iš ieškovių delspinigių, konstatavęs, kad Sutartis delspinigių skaičiavimo nenumato.
24. Kadangi atsakovės priešieškinis patenkintas iš dalies, t. y. 5,34 proc., todėl proporcingai atmestų priešieškinio reikalavimų daliai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovių ieškinys yra atmestas,
94,66 proc. bylinėjimosi išlaidų, t. y. – 757,28 Eur, kurias ieškovės patyrė rengiant atsiliepimą į ieškovės priešieškinį, teismas priteisė iš atsakovės. Be to, teismas priteisė iš ieškovių valstybės naudai po 43,87 Eur žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
25. Ieškovės UAB „Viva Baltic“ ir UAB „Rezit“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovių ieškinį, atmesti atsakovės priešieškinį ir priteisti iš atsakovės ieškovėms bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Teismas privalėjo įvertinti ir patikrinti, ar apeliantės padarė esminį Sutarties pažeidimą pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau to nepadarė ir tokiu būdu pažeidė materialiosios teisės normas ir įrodymų vertinimą, nepagrįstai esminiu Sutarties pažeidimu pripažino 2017 m. neįvykdytus paslaugų kiekius.
25.2. Atsakovė pripažino, kad 2017 m. visas paslaugų kiekis negalėjo būti suteiktas dėl objektyvių priežasčių, todėl 2017 m. paslaugų suteikimo terminus dėl iškirtinai nepalankių oro sąlygų pratęsė iki 2017 m. gruodžio 22 d. Direkcija 2017 m. suteiktas paslaugas priėmė, o pasibaigus 2017 m. paslaugų teikimo terminui pretenzijų dėl nesuteikto paslaugų kiekio apeliantėms nepareiškė. Taigi Sutartyje numatytos paslaugos Direkcijai buvo teikiamos, o 2018 m. Direkcijos užsakytas visas paslaugų kiekis nebuvo suteiktas dėl Direkcijos neteisėtų veiksmų – Sutarties nutraukimo 2018 m. rugsėjo 4 d. Direkcija iš esmės gavo tai, ko galėjo tikėtis iš Sutarties vykdymo, t. y. Sutartyje numatytos paslaugos buvo teikiamos, Direkcija įgyvendino projektą, o Agentūra apmokėjo Direkcijai už apeliančių suteiktas paslaugas.
25.3. Sutartyje numatytos vienerių metų paslaugų apimtys yra preliminarios ir gali keistis, todėl 2017 m. viso paslaugų kiekio neįvykdymas negali būti vertinamas kaip esminis Sutarties pažeidimas. Sutarties įvykdymo terminas – 5 metai. Sutarties 2.9.1 punkte nustatyta, kad apeliantės Sutartyje numatytas paslaugas turi suteikti iki 2021 m. gruodžio 31 d. Taigi pirmųjų Sutarties vykdymo metų kiekių neįvykdymas negali būti vertinamas kaip esminis Sutarties pažeidimas. Be to, Sutarties techninėje specifikacijoje nustatyta, kad esant nepalankioms gamtinėmis sąlygoms, neleidžiančioms technologiškai teikti paslaugų, ar dėl kitų svarbių priežasčių paslaugų teikimo terminai tikslinami. Direkcija 2017 m. paslaugų suteikimo terminus dėl iškirtinai nepalankių oro sąlygų pratęsė iki 2017 m. gruodžio 22 d., tačiau per pratęstą terminą paslaugos negalėjo būti suteiktos dėl klimatinių sąlygų ir paslaugų technologinių reikalavimų – 2017 m. gruodžio mėn. dėl įmirkusio grunto molio–žvyro takų atnaujinimas negalėjo būti vykdomas pagal darbų technologinius reikalavimus, žabtvorių pynimas ir kopagūbrio klojimas šakų klojiniais negalėjo būti vykdomas, nes teikiant paslaugas būtų padaryta žala gruntiniams keliams, takams, miško paklotei ir kitiems Kuršių nerijos objektams, taigi 2017 m. paslaugos negalėjo būti suteiktos dėl objektyvių priežasčių.
25.4. Esmine Sutarties sąlyga laikytina sąlyga, kurioje nustatytas galutinis Sutarties įvykdymo terminas. Sutarties 2.7 punkte nustatyta jog Sutartis galioja nuo jos pasirašymo dienos iki 2021 m. gruodžio 31 d. Sutarties 2.9.1 punkte nustatyta, kad tiekėjas paslaugą, numatytą Sutartyje, turi suteikti iki 2021 m. gruodžio 31 d. Sutarties 2.7 ir 2.9.1 punktuose nustatytos sąlygos yra esminės, nes be šių sąlygų Sutartis nebūtų sudaryta, o Sutarties 2.8 punkte nustatyti tarpiniai (metiniai) paslaugų teikimo terminai nėra esminės Sutarties sąlygos, nes jie gali būti pratęsiami, Sutartis būtų laikoma sudaryta ir be šių terminų. Teismas tarpinius terminus pripažindamas esmine Sutarties sąlyga nepagrįstai vadovavosi VPĮ 87 straipsnio 1 dalimi, nes viešųjų pirkimų sutartyse privaloma nustatyti tik galutinį prievolių įvykdymo terminą, o tarpinių terminų nustatymas įstatyme nereglamentuojamas.
25.5. 2017 m. neįvykdyto paslaugų kiekio perkėlimą į 2018 m. patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2017 m. lapkričio 14 d. pasitarimo protokolas bei Direkcijos
2018 m. pateiktų vykdyti darbų žiniaraščiai. Iš 2017–2018 m. darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytų kvartalų numerių ir koordinačių matyti, kad darbai buvo numatyti atlikti tose pačiose teritorijose 2017 m. ir 2018 m., o 2018 m. Direkcijos pateikti vykdyti kiekiai viršija preliminarius Sutartyje numatytus vienerių metų kiekius. Sutarties vykdymo metu Direkcija laikėsi pozicijos, kad 2017 m. nesuteiktos paslaugos turės būti suteiktos 2018 m. Vadovaujantis Sutarties 1.3 punktu, Sutartyje numatytos paslaugų teikimo apimtys yra preliminarios ir tikslinamos Direkcijos pateikiamuose darbų kiekių žiniaraščiuose, todėl 2017 m. neatliktų paslaugų kiekio perkėlimui į
2018 m. nereikėjo sudaryti rašytinio Sutarties pakeitimo, taigi 2017 m. neatlikti paslaugų kiekiai buvo perkelti į 2018 m. Direkcijos pateikiamais darbų kiekių žiniaraščiais.
25.6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliančių kaltė buvo didelė. Apeliančių tyčia ar didelis neatsargumas nenustatytas. 2017 m. Direkcijos nurodytas paslaugų kiekis nebuvo suteiktas dėl objektyviai egzistuojančių aplinkybių, t. y. klimatinių sąlygų – didelio kritulių kiekio, o 2018 m. Direkcijos nurodytas paslaugų kiekis nebuvo suteiktas dėl Direkcijos neteisėto Sutarties nutraukimo.
25.7. Apeliantės buvo pasirengusios įvykdyti Sutartį. UAB „Viva Baltic“ įsigijo Sutarčiai vykdyti reikalingą techniką ir medžiagas: savikrovę medvežę priekabą „PALMS 10D 4WD/4.80“, traktorių „Valtra-Valmet T140e“, medienos, žabų. UAB „Viva Baltic“ taip pat turėjo įdarbinusi kompetentingą specialistą bei pasamdžiusi darbuotojus.
25.8. Dėl Sutarties nutraukimo UAB „Viva Baltic“ patyrė 55 478,60 Eur nuostolių, kuriuos sudaro: 9 113,13 Eur už įsigytą ir nepanaudotą medieną lentiniams takams ir laiptams atnaujinti, 22 450 Eur už įsigytą naują savikrovę medvežę priekabą darbui kopose,
21 780 Eur už įsigytą naudotą traktorių, 2 135,47 Eur už įsigytas ir nepanaudotas kirtimo atliekas kopagūbrio tvirtinimui šakų klojiniais ir žabtvorių pynimui. Įsigyta technika ir medžiagos buvo skirtos būtent Sutarčiai vykdyti ir negali būti panaudotos vykdant kitas įmonės veiklas. Sutarties objektas yra itin specifinis, tokių paslaugų užsakymai rinkoje yra itin reti, paslaugų teikimas reikalauja specialios įrangos ir medžiagų, kurios negali būti sunaudotos vykdant kitas įmonės veiklas. Įsigyta mediena buvo supjauta takų ir laiptų darbams. Įsigyti žabai naudojami tik pajūrio juostos tvarkymo darbams ir nutraukus Sutartį tapo beverte atlieka. Įsigyta technika pritaikyta darbui kopose, savikrovė medvežė priekaba sukomplektuota numatant jos panaudojimą tik Sutarčiai vykdyti, o traktorius vykdant kitas UAB „Viva Baltic“ ekonomines veiklas nereikalingas ir nenaudojamas. Taigi Sutarčiai vykdyti įsigyta technika ir medžiagos, kurios dėl Sutarties nutraukimo negali būti panaudotos, sudaro tiesioginius UAB „Viva Baltic“ nuostolius. Ši suma UAB „Viva Baltic“ yra labai didelė, nes sudaro apie 1/3 2017 m. UAB „Viva Baltic“ pajamų. Teismas UAB „Viva Baltic“ nuotolių dydį nepagrįstai lygina su Direkcijos įgyvendinamo projekto verte, nes turi būti vertinama, ar nuostolių suma yra didelė dėl Sutarties nutraukimo nukentėjusiai šaliai UAB „Viva Baltic“, o ne Direkcijai, tuo labiau, kad atsakovei nėra pritaikytos jokios finansinės sankcijos. Be to, nutraukus Sutartį dėl esminio pažeidimo apeliantės patirtų labai didelių nuostolių dar ir dėl to, kad 3 metus negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir gauti iš to pajamų.
25.9. Teismas iš dalies tenkindamas atsakovės priešieškinį, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės pateikti įrodymai pagrįsti žalos dydžiui yra pakankami. Pirmosios instancijos teismas netyrė Direkcijos nuostolių realumo, taip pat pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles. Atsakovė neįrodė 5 045,37 Eur žalos realumo už nekokybiškai atnaujintų molio–žvyro takų išardymą ir atliekų išvežimą, nes nepateikė nei Sutarties su UAB „KTD group“, nei UAB „KTD group“ atliktų darbų aktų, nei UAB „KTD group pateiktos apmokėti sąskaitos. Direkcija 5 045,37 Eur nuostolių nepatyrė ir neaišku, ar patirs ateityje, todėl žala negali būti vertinama kaip reali. Teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo, kad prašomas priteisti žalos dydis yra nepagrįstas, pareigą apeliantėms.
25.10. Pirmosios instancijos teismas nenustatė visų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. apeliančių kaltės formos. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad atsakomybė dėl grynai ekonominio pobūdžio žalos galėtų kilti tik tuo atveju, jei būtų konstatuota tyčinė pažeidėjo kaltės forma.
25.11. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas iš atsakovės ieškovei UAB „Viva Baltic“ priteisė išlaidas tik už apeliančių atsiliepimą į ieškovės priešieškinį. Teismas nepagrįstai nepaskirstė ir nepriteisė bylinėjimosi išlaidų UAB „Viva Baltic“ naudai už apeliančių atstovo pasirengimą ir atstovavimą Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. posėdyje, tripliko parengimą, apeliančių atstovo pasirengimą ir atstovavimą Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. posėdyje.
25.12. Kad Sutarties pažeidimas nebuvo esminis ir tai, kad apeliančių nuostoliai nutraukus Sutartį yra labai dideli, patvirtina ir naujai teikiami įrodymai (2019 m. balandžio 1 d. Kopagūbrio tvirtinimo šakų klojiniais paslaugos pirkimo–pardavimo sutartis
Nr. S-22 (1.53)/19, 2019 m. balandžio 19 d. Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo pajūrio juostoje (Kuršių nerijoje) paslaugos pirkimo–pardavimo sutartis
Nr. S-28(1.53)/19, UAB „Viva Baltic“ 2019 m. balandžio 4 d. vienintelio akcininko sprendimas ir pelno (nuostolių) ataskaita, 2019 m. gegužės 2 d. UAB „Viva Baltic“ ir UAB „Rezit“ pažymos), kurie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nes sudaryti tik 2019 m. balandžio–gegužės mėnesiais. Atsakovės 2019 m. balandžio 1 d. sudaryta Kopagūbrio tvirtinimo šakų klojiniais paslaugos pirkimo–pardavimo sutartis Nr. S-22(1.53)/19 patvirtina, kad per vienerius metus neatlikti paslaugų kiekiai yra perkeliami į kitus metus. Be to, atsakovė naujas paslaugų teikimo sutartis sudarė praėjus daugiau kaip 7 mėnesiams po Sutarties nutraukimo, taigi griežtas prievolės sąlygų laikymasis neturėjo esminės reikšmės Direkcijai, nes paslaugos atsakovei nebuvo neatidėliotinai būtinos. Vienintelio akcininko sprendimas, pelno (nuostolių) ataskaita bei ieškovių pažymos patvirtina didelius apeliančių nuostolius.
26. Atsakovė Direkcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė ieškovių apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
26.1. Teismas įvertino ir nustatė visus CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.
26.2. Direkcijos nuostoliai, atsiradę dėl netinkamo Sutarties vykdymo, turėtų būti vertinami ne tik Projekto finansavimo nutraukimo ar Projekto vertės dydžio aspektu, bet ir įvertinant neatliktų ir netinkamai atliktų darbų įtaką apsauginio kopagūbrio būklei. Kadangi apeliantės nesuteikė nustatytų paslaugų apimčių ir nebuvo imtasi veiksmų smėlio išpustymui stabdyti, 2018 m. išpustyto smėlio plotas toliau didėjo.
26.3. Agentūros ir atsakovės sudarytos 2016 m. lapkričio 30 d. sutarties 6.2 punkte nustatyta, kad Agentūra gali priimti sprendimą dėl išmokėtų Projekto finansavimo lėšų ir (ar) kitų lėšų grąžinimo, inicijuoti sutarties nutraukimą ir (arba) siūlyti Aplinkos ministerijai priimti sprendimą dėl Projekto finansavimo sumažinimo, jei atsakovė nesilaiko Projekto finansavimo sąlygų, negali pasiekti sutartyje nustatytų projekto uždavinių, tikslų. Sumažinus Projekto finansavimą, nutraukus sutartį, būtų prarasta galimybė užtikrinti Baltijos jūros krantų stabilumą ir kokybišką aplinką. Agentūra 2018 m. rugpjūčio 30 d. rašte Nr. (29-2-5)-APVA-1786 nurodė, jog įžvelgia su Projekto įgyvendinimu susijusią riziką, jog 2018 m. nebus atlikti numatyti atlikti darbai, todėl Agentūra, atlikusi tyrimą, gali imtis sutarties 6.2 punkte numatytų veiksmų. 2017 m. lapkričio 14 d. pasitarimo dėl Projekto metu Agentūra nurodė, kad tiekėjas turi įsipareigoti laikytis grafiko, nenukrypstant daugiau kaip 10 procentų. Taigi teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantės tiek 2017 m., tiek 2018 metais nuo Sutartimi nustatyto darbų grafiko nukrypo daugiau nei 10 procentų, neatlikdamos daugiau nei pusę numatytų darbų, nors pagal ginčo Sutarties esmę, atsižvelgiant į dėl jos nevykdymo galimas atsirasti pasekmes, griežtas prievolės sąlygų laikymasis atsakovei turi esminės reikšmės.
26.4. Byloje pateikta pažyma apie hidrometeorologines sąlygas paneigia apeliančių teiginius, kad 2017 m. darbų apimtys neįvykdytos dėl objektyvių priežasčių. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki 2017 gruodžio 12 d. Nidoje tik dvi dienas fiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – stiprus lietus, tokio reiškinio Klaipėdoje fiksuota nebuvo. Per visą paslaugos teikimo laikotarpį 2017 m. smarkus lietus Nidos meteorologinėje stotyje fiksuotas tik 7 kalendorines dienas (iš jų 5 darbo dienos), Klaipėdos meteorologinėje stotyje – 12 kalendoriniu dienų (iš jų 8 darbo dienos). Nors smarkus lietus technologiškai nėra kliūtis vykdyti krantotvarkos darbus, atsakovė geranoriškai paslaugos teikimo terminą pratęsė 22 kalendorinėms dienoms, iš kurių nė vieną dieną nebuvo fiksuoti stiprūs krituliai. Be to, oro sąlygos nesukliudė ieškovėms 2017 m. suteikti dalį paslaugų – atnaujinti lentinius takus.
26.5. Teismas, įvertinęs suteiktų paslaugų apimtis, pagrįstai konstatavo, kad apeliantės nebūtų įvykdžiusios Sutartyje nurodyto paslaugų kiekio nustatytais terminais.
26.6. Teismas pagrįstai vertino, jog byloje nėra įrodymų, kad apeliantės kreipėsi į Direkciją su prašymu perkelti 2017 m. darbų kiekius į 2018 m. Pajūrio juostos tvarkymo
2014–2020 m. programoje, kurioje nurodyti tikslai buvo žinomi ir apeliantėms, taip pat nurodyta, jog kopagūbrio tvirtinimo darbų apimtys apskaičiuotos vieneriems metams.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
28. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Sutarties nutraukimas pripažintas teisėtu ir atsakovei iš ieškovių solidariai priteista 5 045,37 Eur žalai atlyginti bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
29. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
30. Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. gegužės 3 d. gautas ieškovių prašymas priimti papildomus įrodymus – Direkcijos ir UAB „Raguvėlė“ 2019 m. balandžio 1 d. Kopagūbrio tvirtinimo šakų klojiniais paslaugos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. S-22(1.53)/19 ir 2019 m. balandžio 19 d. Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo pajūrio juostoje (Kuršių nerijoje) paslaugos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. S-28(1.53)/19, UAB „Viva Baltic“ 2019 m. balandžio 4 d. vienintelio akcininko sprendimo ir pelno (nuostolių) ataskaitos nuorašą bei 2019 m. gegužės 2 d. UAB „Viva Baltic“ ir UAB „Rezit“ pažymų nuorašus.
31. Nors apeliančių pateikiami nauji įrodymai dėl jų sudarymo datos (po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo) negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie nauji įrodymai nepatvirtina arba nepaneigia jokių aplinkybių, kurios turėtų reikšmės teisingam apeliacinio skundo išnagrinėjimui. Be to, byloje dalyvaujantys asmenys nėra išdėstę savo pozicijos dėl jų vertinimo. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsisako priimti apeliančių pateiktus naujus įrodymus.
Dėl vienašališko sutarties nutraukimo
32. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio
1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioriteto sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinę priemonę) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018). Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtintas ir laikomas adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014, 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-386-378/2018).
33. Bylos duomenimis, atsakovė nutraukė šalių sudarytą Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo pajūrio juostoje (Kuršių nerijoje) paslaugos pirkimo–pardavimo sutartį, nurodžiusi, kad ieškovės atliko esminį sutarties pažeidimą (CK 6.217 straipsnis). Atsakovės pozicija, kad ieškovės pažeidė esmines sutarties sąlygas, grindžiama tuo, kad ieškovės nustatytais terminais neįvykdė darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytų paslaugos apimčių.
34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovių ir atsakovės pasirašytos Sutarties dalykas – krantotvarkos priemonių įgyvendinimo pajūrio juostoje (Kuršių nerijoje) paslaugos pirkimas. Paslaugos objektas – krantotvarkos priemonių įgyvendinimas vykdant projektą „Baltijos jūros kranto (apsauginio kopagūbrio) tvirtinimas Kuršių nerijoje“. Paslaugos teikimo preliminarios apimtys, reikalavimai, terminai yra nurodyti Techninėje specifikacijoje, kuri yra neatskiriama Sutarties dalis, ir pačioje Sutartyje. Ieškovės Sutartimi, be kita ko, įsipareigojo suteikti paslaugą iki užsakovo nustatyto termino pagal paslaugos atlikimo grafiką, suderintą su užsakovu (Sutarties bendrųjų sąlygų 3.1.2 punktas). Pagal Sutarties specialiųjų sąlygų 2.8 punktą, paslauga teikiama pagal Techninėje specifikacijoje numatytus paslaugos teikimo terminus: kopagūbrio tvirtinimas šakų klojiniais ir žabtvorėmis: 2017 m. – nuo Sutarties pasirašymo iki lapkričio 30 d., 2018–2021 m. – nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d.; lentinių takų ir laiptų atnaujinimas: 2017 m. – nuo Sutarties pasirašymo iki spalio 31 d., 2018–2021 m. – nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.; molio–žvyro takų atnaujinimas: 2017 m. – nuo Sutarties pasirašymo iki lapkričio 30 d., 2018–2021 m. – nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 30 d.; laikino stendo pagaminimas ir pastatymas: iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. Pagal Sutarties specialiųjų sąlygų 2.9.1 punktą, tiekėjas paslaugą turi suteikti iki 2021 m. gruodžio 31 d., preliminarios metinės paslaugos apimtys numatomos Techninėje specifikacijoje, o tikslinamos kasmet atsakovės pateikiamuose darbų kiekių žiniaraščiuose. Pagal Sutarties specialiųjų sąlygų
2.9.2 punktą atskirų paslaugos dalių, numatytų Techninėje specifikacijoje, atlikimo terminas, nurodytas 2.8 punkte, gali būti pratęstas iki 1 mėnesio, jeigu atsiranda priežastys, dėl kurių Sutarties įvykdymas laiku tampa neįmanomas. Vadovaujantis Sutarties bendrųjų sąlygų
14.2.4 punktu, vienai Sutarties šaliai pažeidus Sutartį, nukentėjusioji šalis turi teisę nutraukti Sutartį. Sutartis gali būti nutraukta vienos šalies sprendimu, raštu įspėjus kitą šalį, jeigu ji nevykdo ar netinkamai vykdo savo įsipareigojimus ir tai yra esminis Sutartis pažeidimas. Nustatydamos esminį sutarties pažeidimą, šalys privalo vadovautis CK 6.217 straipsnio nuostatomis.
35. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.
36. Teismų praktikoje nustatyta, jog analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, visų pirma vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimą. Trečia, sprendžiant ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar yra pažeidėjo tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas likti sutartinuose santykiuose yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-611/2017).
37. Pagal kasacinio teismo praktiką esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra tarsi priemonė, kuria „išmatuojamos“ kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybės suteikiant teisę patiems civilinės apyvartos dalyviams (ginčo atveju – teismui) spręsti, kaip turi būti vertinamas atitinkamas pažeidimas. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo daugiausia to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-484-684/2018).
38. Esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, kuri nori pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. Esminio sutarties pažeidimo įrodinėjimas reiškia, kad turi būti konstatuota, jog sutarties nevykdymas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus; kiekvienu sutarties pažeidimo atveju tai yra vertinamojo pobūdžio aplinkybės, todėl kita šalis gali gintis įrodinėdama, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).
39. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas analizavo visus CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus esminio sutarties pažeidimo kriterijus, todėl apeliančių teiginys, jog teismas nevertino ir netikrino, ar Sutarties pažeidimas yra esminis, atmestinas kaip nepagrįstas.
40. Iš atsakovės ieškovėms pateiktų 2017 m. darbų kiekių žiniaraščių matyti, kad ieškovės 2017 m. per Sutarties specialiųjų sąlygų 2.8 punkte bei Techninėje specifikacijoje nustatytus terminus turėjo atlikti tokias paslaugų apimtis: kopagūbrio tvirtinimą šakų klojiniais – 43 609,11 kv. m, kopagūbrio tvirtinimą žabtvorėmis – 3 800 kv. m, lentinių takų atnaujinimą – 1 118 kv. m, laiptų atnaujinimą – 210,5 kv. m, molio–žvyro takų atnaujinimą – 894 kv. m, laikino stendo pagaminimą ir pastatymą – 1 vnt. Ieškovių prašymu dėl prastų oro sąlygų žabų klojimo, žabtvorių pynimo bei molio–žvyro takų įrengimo terminai atsakovės buvo pratęsti iki 2017 m. gruodžio 22 d. Dėl pakartotinio terminų pratęsimo, esant nepalankioms oro sąlygoms, ieškovės į Direkciją po 2017 m. gruodžio 22 d. nesikreipė. Byloje nėra ginčo, kad iš nurodytų 2017 m. darbų apimčių ieškovės visa apimtimi atliko tik lentinių takų ir laiptų atnaujinimo bei stendo pagaminimo ir pastatymo darbus, o kopagūbrio tvirtinimo šakų klojiniais darbų atlikta tik
29,5 proc. nuo turėto įvykdyti kiekio, kopagūbrio tvirtinimo žabtvorėmis darbų – 26,6 proc. nuo turėto įvykdyti kiekio, molio–žvyro takų atnaujinimas apskritai neatliktas. Taigi apeliantės nesilaikė Sutarties specialiųjų sąlygų 2.8 punkte nurodytų terminų. Apeliančių teiginiai, apie tai, kad 2017 m. neatliktų darbų dalis buvo perkelta į 2018 m. darbų apimtis, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia ieškovių padaryto pažeidimo – Sutarties specialiųjų sąlygų 2.8 punkte nurodytų terminų nesilaikymo, o tik jį patvirtina, nes dalies 2017 m. neatliktų darbų įrašymas į 2018 m. žiniaraščius nereiškia, jog tokiu būdu buvo pratęsti 2017 m. darbų atlikimo terminai.
41. Pagal 2018 m. darbų kiekių žiniaraščius ieškovės turėjo atlikti tokias paslaugų apimtis: kopagūbrio tvirtinimą šakų klojiniais – 41 048,83 kv. m, kopagūbrio tvirtinimą žabtvorėmis –
3 800 kv. m, lentinių takų atnaujinimą – 1 886 kv. m, laiptų atnaujinimą – 529 kv. m, molio–žvyro takų atnaujinimą – 1 542 kv. m. Byloje nėra ginčo, kad iš nurodytų 2018 m. darbų apimčių iki Sutarties nutraukimo, t. y. likus 2–3 mėn. iki Sutartyje nustatytų paslaugų suteikimo 2018 m. terminų pasibaigimo, ieškovės visa apimtimi buvo atlikusios tik lentinių takų ir laiptų atnaujinimo darbus, o kopagūbrio tvirtinimo šakų klojiniais darbų atlikta tik 51,2 proc. nuo turėto įvykdyti kiekio, kopagūbrio tvirtinimo žabtvorėmis darbų – 6,25 proc. nuo turėto įvykdyti kiekio, molio–žvyro takų atnaujinimo darbų – 8,85 proc. nuo turėto įvykdyti kiekio, o likęs kiekis molio–žvyro takų atnaujinimo darbų nepriimtas dėl neatitikties kokybės reikalavimams.
42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytas darbų apimtis ir ieškovių faktiškai atliktus darbus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad egzistavo didelis atotrūkis tarp pažadėto prievolės įvykdymo ir faktinio prievolės įvykdymo per Sutartyje nustatytus terminus. Ieškovės ženkliai nukrypo nuo darbų atlikimo grafiko, nustatyto Sutarties specialiųjų sąlygų 2.8 punkte, taigi atsakovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš ieškovių pagal šalių sudarytos Sutarties sąlygas.
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, ne tik galutinio paslaugų termino, nustatyto Sutarties specialiųjų sąlygų 2.9.1 punkte, bet ir tarpinių terminų, įtvirtintų Sutarties specialiųjų sąlygų 2.8 punkte, griežtas laikymasis šiuo atveju atsakovei turi esminės reikšmės. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad Sutartimi atsakovė perka paslaugas, reikalingas jos vykdomam Projektui, finansuojamam Europos Sąjungos lėšomis, įgyvendinti. Apie Projekto įgyvendinimą pažymėta ir Sutarties specialiųjų sąlygų 1.2 punkte. Pagal Direkcijos ir Agentūros pasirašytą 2016 m. lapkričio 30 d. Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto
Nr. 05.1.1-APVA-V-005-01-0001 „Baltijos jūros kranto (apsauginio kopagūbrio) tvirtinimas Kuršių nerijoje“ sutartį Nr. 05.1.1-APVA-V-005-01-0001 atsakovė įsipareigojo, įgyvendindama Projektą, pasiekti šios sutarties 1 priede nurodytą Projekto tikslą, uždavinius ir rezultatus, t. y. įgyvendinti krantotvarkos priemones (kaip jos apibrėžiamos Pajūrio juostos tvarkymo
2014–2020 m. programos III skyriuje) Kuršių nerijoje, siekdama minimizuoti neigiamas klimato kaitos pasekmes ir pristabdyti intensyvų Baltijos jūros Kuršių nerijoje kranto degradavimą ir šiuo tikslu užtikrinti gerą apsauginio kopagūbrio būklę, vykdyti apsauginio kopagūbrio regeneracijos, tvirtinimo, apsaugos priemones bei nuolatinį kranto būklės pokyčių stebėjimą. Pagal Projekto sutarties 5.6 punktą projekto vykdytojas įgyvendinančiai institucijai turi pateikti mokėjimo prašymų teikimo grafiką. Projekto sutarties 6.2.3, 6.2.5 punktuose nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija turi teisę inicijuoti pažeidimo tyrimą, priimti sprendimą dėl išmokėtų Projekto finansavimo lėšų ir (ar) kitų lėšų grąžinimo, inicijuoti Sutarties nutraukimą ir (arba) siūlyti Aplinkos ministerijai priimti sprendimą dėl Projekto finansavimo sumažinimo, kai Projekto vykdytojas nesilaiko mokėjimo prašymų teikimo grafiko, nustoja vykdyti Projektą ir negali pasiekti Sutartyje nustatytų Projekto uždavinių, tikslų. Atsižvelgiant į nurodytas Projekto sutarties nuostatas, darytina išvada, kad, siekdama gauti tinkamą finansavimą, atsakovė turi tiksliai planuoti darbus Projektui įgyvendinti, ką patvirtina ir Agentūros 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštas Nr. (29-2-5)-APVA-1786, todėl, priešingai, nei teigia apeliantės, ir tarpiniai paslaugų teikimo terminai, nustatyti Sutarties 2.8 punkte, Direkcijai yra labai svarbūs. Griežtas šių terminų laikymasis atsakovei turi esminės reikšmės, nes pastarųjų nesilaikymas gresia finansavimo Projektui praradimu. Be to, tarpinių terminų laikymasis svarbus ir aplinkosauginiu aspektu, nes laiku (tarpiniais terminais) neatlikti darbai daro neigiamą įtaką apsauginio kopagūbrio būklei.
44. Apeliantės teiginius, jog 2017 m. Direkcijos nurodytas paslaugų kiekis nebuvo suteiktas dėl objektyviai egzistuojančių aplinkybių, t. y. dėl didelio kritulių kiekio, teisėjų kolegija vertina kritiškai. Nors ieškovėms terminas 2017 m. darbų apimtims atlikti buvo pratęstas, atsižvelgiant į prastas meteorologines sąlygas, tačiau ir per papildomai suteiktą terminą visi darbai nebuvo atlikti. Ieškovės į atsakovę dėl terminų pratęsimo dar kartą nesikreipė, o ieškovių pateikti duomenys apie meteorologines sąlygas ginčo laikotarpiu taip pat neįrodo, kad oro sąlygos buvo tokios blogos, jog apeliantės negalėjo atlikti jokių darbų pagal Sutartį. Be to, kaip matyti iš UAB „Viva Baltic“ 2017 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. 17, 2017 m. lapkričio 14 d. pasitarimo dėl Projekto įgyvendinimo protokolo Nr. PER-29(1.4), 2018 m. vasario 19 d. susirinkimo dėl Projekto įgyvendinimo protokolo Nr. PER-03A(1.4), UAB „Viva Baltic“ 2017 m. gruodžio
12 d. rašto „Dėl paslaugos pirkimo“, nustatytų darbų apimčių nepasiekimą lėmė ir medžiagų darbams atlikti trūkumas, nors pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 3.1.19 punktą ieškovės buvo įsipareigojusios apsirūpinti medžiagomis, įrenginiais, detalėmis ir kitokiomis konstrukcijomis bei priemonėmis, reikalingoms kokybiškai paslaugai suteikti. 2018 m. apskritai nenustatyta jokių aplinkybių, objektyviai trukdžiusių ieškovėms atlikti darbus pagal nustatytus grafikus.
45. Nors sutiktina, kad ieškovių padaryti pažeidimai pasireiškė ne tyčios forma, tačiau ieškovėms, kaip verslininkėms, yra taikomi didesni rūpestingumo ir profesionalumo standartai, todėl toks ieškovių elgesys (tarpinių terminų nesilaikymas, neapsirūpinimas medžiagomis) yra pagrindas kvalifikuoti didelį jų neatsargumą. Sudarydamos Sutartį ieškovės turėjo suvokti Sutarties objekto svarbą, atsakovės vykdomo Projekto finansavimo šaltinius ir galimybę juos prarasti, nuolat blogėjančią apsauginio kopagūbrio būklę ir didėjančią žalą Baltijos jūros krantui Kuršių nerijoje dėl delsimo atlikti darbų žiniaraščiuose nurodytus darbus.
46. Tai, kad 2017 m. didelė dalis žiniaraščiuose nurodytų darbų ieškovės nustatytais terminais nebuvo atlikta, o 2018 m., likus vos 2–3 mėn. iki Sutartyje nustatytų paslaugų suteikimo
2018 m. terminų pasibaigimo, buvo neatlikta 48,8 proc. kopagūbrio tvirtinimo šakų klojiniais darbų, 93,75 proc. tvirtinimo žabtvorėmis darbų bei 91,15 proc. molio–žvyro takų atnaujinimo darbų, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės nesilaikė savo raštuose atsakovei nurodomų darbų atlikimo grafikų, skundėsi medžiagų darbams atlikti trūkumu, sudarė pagrindą atsakovei nesitikėti, kad ateityje Sutartis bus tinkamai vykdoma, t. y. kad žiniaraščiuose nurodyti paslaugų kiekiai bus atlikti per Sutartyje aptartus terminus. Kaip minėta nutarties 34 punkte, 2018 metais kopagūbrio tvirtinimo šakų klojiniais ir žabtvorėmis darbams atlikti buvo numatytas 7 mėnesių terminas – nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d., molio–žvyro takų atnaujinimo darbams atlikti buvo numatytas 8 mėnesių terminas – nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 30 d. Taigi beveik pusei (48,8 proc.) kopagūbrio tvirtinimo šakų klojiniais darbų atlikti ir beveik visiems (93,75 proc.) kopagūbrio tvirtinimo žabtvorėmis darbams atlikti iš 7 mėnesių buvo likę tik du mėnesiai, beveik visiems (91,15 proc.) molio–žvyro takų atnaujinimo darbams atlikti iš 8 mėnesių buvo likę tik trys mėnesiai.
47. Teisėjų kolegija sutinka su apeliančių argumentais, kad, vertinant jų patiriamų nuostolių dydį CK 6.217 straipsnio 2 dalies 5 punkto aspektu, nėra pagrindo ieškovių nuostolių lyginti su galimais atsakovės nuostoliais, nes atsakovės nuostolių dydis gali būti svarbus vertinant, ar griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės atsakovei. Tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškovės, nepateikusios įrodymų, kad jų nuostolius pagrindžiančios PVM sąskaitos faktūros yra apmokėtos, įsigyta technika negali būti panaudota kitoje ieškovių veikloje ar realizuota, koks medžiagų kiekis buvo panaudotas įgyvendinant Sutartį, šiuo atveju neįrodė, jog Sutarties nutraukimas sukėlė joms neproporcingai didelių nuostolių.
48. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovių įsipareigojimų pagal Sutartį nesilaikymas pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintas esminiu Sutarties pažeidimu, sudarančiu pagrindą atsakovei vienašališkai nutraukti tarp šalių sudarytą Sutartį (CK 6.217 straipsnio 1 dalis).
Dėl atsakovės nuostolių atlyginimo
49. Apeliantės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš jų atsakovės naudai
5 045,37 Eur nuostolių už molio–žvyro takų išardymą ir atliekų išvežimą atlyginimą, netyrė šių nuostolių realumo.
50. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutartinės prievolės neįvykdžiusiai šaliai kyla sutartinė civilinė atsakomybė – ji privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, jog šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas, taip pat pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio
1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).
51. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).
52. Nors įmonė (verslininkas) pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsako be kaltės, tačiau tokios įmonės (verslininko) atsakomybė ribojama CK 6.258 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Tik jei skolininkas neįvykdo sutartinės prievolės tyčia ar dėl didelio neatsargumo (didelio aplaidumo), jam kyla pareiga atlyginti nukentėjusios šalies patirtus nuostolius, priežastiniu ryšiu susijusius su sutarties pažeidimu, net ir tais atvejais, kai tokio dydžio nuostolių, sudarydamas sutartį, jis negalėjo numatyti kaip sutarties neįvykdymo pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2013, 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-969/2015).
53. Pagal Sutartį ir darbų kiekių žiniaraščius 2018 m. ieškovės turėjo įrengti 1 542 kv. m molio–žvyro takų, atitinkančių techninės specifikacijos reikalavimus. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad, nors nurodytus takų įrengimo darbus ieškovės vykdė, tačiau iš jų tinkamai įrengtas tik vienas 135 kv. m takas. Likę takai neatitiko techninių reikalavimų, ką pripažįsta ir ieškovės. Ieškovės nekokybiškai atliktų darbų neperdarė. Taigi ieškovių neteisėti veiksmai yra įrodyti.
54. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). Sutartinės atsakomybės kontekste „grąžinimas į tą padėtį, kurioje nukentėjęs asmuo būtų, jeigu nebūtų padaryta žalos“ paprastai reiškia lūkesčio intereso gynimą. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015; 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-210-969/2018).
55. Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga ir jos dydis nėra preziumuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017). Tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad, kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-118/2010, 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018).
56. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą. Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Tokiu atveju teismas turi įvertinti dvi tikimybes – tikimybę, kad tokia žala atsiras, ir tikėtiną jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-13/2012).
57. Nurodytos CK nuostatos bei kasacinio teismo praktika leidžia priteisti ne tik faktiškai jau patirtų, bet ir būsimų nuostolių atlyginimą, tačiau tokiu atveju turi būti akivaizdu, kad subjektas, prašantis būsimų nuostolių atlyginimo, neišvengiamai patirs nuostolių ateityje. Būsimi nuostoliai turi būti akivaizdūs ir lengvai įrodomi.
58. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsakovės būsimais nuostoliais pagrįstai pripažino ir priteisė 5 045,37 Eur sumą, kurią Direkcija turėtų sumokėti už molio–žvyro takų išardymą ir atliekų išvežimą. Šiuo atveju tokių nuostolių atsiradimo tikimybė yra reali – atsakovė neabejotinai turės pirkti naują molio–žvyro takų atnaujinimo paslaugą ir patirti Projekto lėšomis nekompensuojamų išlaidų netinkamos kokybės takams pašalinti. Atsakovės teismui pateikti įrodymai – atsakovės paskelbtame viešajame pirkime „Molio–žvyro takų atnaujinimo panaudojant hidraulinius rišiklius ir grunto stabilizavimo priedus (remontas) Kuršių Nerijoje darbai“ UAB „KTD group“ pateiktas pasiūlymas, kuris atsakovės pripažintas laimėjusiu minėtą pirkimą, – patvirtina, kad išlaidos nekokybiškai atnaujintiems molio–žvyro takams išardyti ir atliekoms išvežti sudarytų 5 045,37 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius įrodymus pripažino pakankamais nuostolių dydžiui pagrįsti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės išlaidų nekokybiškiems darbams pašalinti atsiradimo tikimybę ieškovės, kaip verslininkės, netinkamai atlikusios takų įrengimo darbus, galėjo numatyti. Tokie nuostoliai nelaikytini itin specifiniais, kurių protingas verslininkas negalėtų prognozuoti. Pažymėtina, kad būtent ieškovėms, kurios nesutinka su nuostolių dydžio apskaičiavimu, tenka pareiga paneigti atsakovės pateiktais įrodymais pagrįsto žalos dydžio apskaičiavimo teisingumą. Tačiau ieškovės šiuo atveju jokių įrodymų, kurie paneigtų būtinybę pašalinti nekokybiškai atnaujintus takus ar takų pašalinimo darbų kainos teisingumą nepateikė.
59. Pagal bendrąją priežastinio ryšio taisyklę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Kadangi molio–žvyro takų ardymo būtinybė iškilo būtent dėl to, kad ieškovės netinkamai vykdė Sutartimi priimtus įsipareigojimus ir molio–žvyro takus nutiesė netinkamos kokybės, darytina išvada, kad tarp ieškovių netinkamo prievolės vykdymo ir atsakovės žalos yra priežastinis ryšys.
60. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad egzistuoja visos ieškovių civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovių apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
61. Apeliantės taip pat nesutinka su ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovių ieškinys atmestas, o atsakovės priešieškinis tenkintas iš dalies, t. y. 5,34 proc., priteisė ieškovei UAB „Viva Baltic“ iš atsakovės 94,66 proc., t. y. 757,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atsakovės priešieškinį. Apeliančių nuomone, pirmosios instancijos nepagrįstai nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų už ieškovių tripliko parengimą ir ieškovių atstovo pasirengimą ir atstovavimą Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. posėdyje bei 2018 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje.
62. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovių triplikas parengtas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų, sutinka su apeliančių pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepaskirstė dalies bylinėjimosi išlaidų už tripliko parengimą. Bylos duomenys patvirtina, kad už tripliko parengimą ieškovė UAB „Viva Baltic“ savo atstovui sumokėjo 484 Eur. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyto dydžio, todėl, atsižvelgiant į priešieškinio tenkinimo procentą, ieškovei UAB „Viva Baltic“ iš atsakovės turėjo būti priteista ir 458,15 Eur (484 Eur x 94,66 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant tripliką, suma.
63. UAB „Viva Baltic“ savo atstovui taip pat sumokėjo 1 270,50 Eur (121 Eur už 1 val.) už pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose apėmė ne tik ieškovių atstovavimą ginantis nuo priešieškinio reikalavimų, bet ir ginant ieškovių ieškinio argumentus, teisėjų kolegijos vertinimu, iš ieškovių nurodytos sumos išlaidos už pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose teisines paslaugas, susijusios su priešieškinio reikalavimais, sudaro 605 Eur
(5 val.). Vadovaujantis Rekomendacijų 7 ir 8.19 punktais, maksimalus užmokestis už 1 val. tokio pobūdžio teisinių paslaugų sudaro 92,67 Eur. Todėl, atsižvelgiant į priešieškinio tenkinimo procentą, ieškovei UAB „Viva Baltic“ iš atsakovės taip pat turėjo būti priteista 438,61 Eur (92,67 Eur x 5 x 94,66 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
64. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš esmės skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, tačiau tikslinama sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Direkcijos apeliantės UAB „Viva Baltic“ naudai, t. y. UAB „Viva Baltic“ iš atsakovės iš viso priteistina 1 654,04 Eur (757,28 Eur + 458,15 Eur + 438,61 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma.
65. Ieškovės taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimas dėl ginčo esmės lieka nepakeistas ir tikslinama tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis procesiniu klausimu (dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo), t. y. ieškovių apeliacinis skundas iš esmės nėra tenkinamas, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantėms bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas nepriteistinas (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos (j. a. k. 193064642) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viva Baltic“ (j. a. k. 302662016) naudai 1 654,04 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme“.
Teisėjai Marius Bajoras
Artūras Driukas
Kazys Kailiūnas