Civilinė byla Nr. e2A-32-658/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12021-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.

 (S)

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko,

sekretoriaujant Gitanai Gervickaitei,

dalyvaujant ieškovui M. L. ir jo atstovei advokatei V. K.,

atsakovams V. K., V. O., L. S., R. N., P. K. ir jų, bei atsakovų D. N., E. V., G. C., S. Š., trečiųjų asmenų T. K., T. K., E. U., M. T., K. K., A. K., R. A. atstovui advokatui G. U.,

tretiesiems asmenims T. K. ir N. O.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1347-950/2018 pagal ieškovo M. L. patikslintą ieškinį atsakovams G. C., L. S., R. S., R. N., D. N., P. K., E. V., S. Š., V. K., V. O. dėl teisės pateikti garažų projektus derinimui (siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą) nesant gretimo žemės sklypo naudotojų sutikimo pripažinimo, tretieji asmenys V. F. J., T. K., T. K., T. N. L., J. L., P. L., E. U., L. K., M. T., A. K., K. K., R. A., N. O., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ginčas byloje kilęs dėl teisės pateikti garažų projektus derinimui be gretimo sklypo naudotojų (valdytojų) sutikimo bei gretimų pastatų (garažų) savininkų sutikimo.

2.       Ieškovas M. L. patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) pripažinti ieškovui teisę pateikti dviejų garažų, adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. projektą (objekto Nr. N-07-08) derinimui nesant gretimo sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), naudotojų – E. V., L. S., P. K., R. S., G. C., R. N., D. N., S. Š. ir V. K., sutikimų; 2) pripažinti ieškovui teisę pateikti garažo, adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. projektą (objekto Nr. N-05-08) derinimui nesant sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), naudotojų – E. V., L. S., P. K., R. S., G. C., R. N., D. N., S. Š. ir V. K., sutikimų.

3.       Nurodė, kad ieškovas pastatė du garažus žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ir vieną garažą žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Tai padarė neturėdamas statybą leidžiančio dokumento. Norėdamas įteisinti savavališkos statybos padarinius, jis siekia suderinti dviejų garažų, adresu (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektą (objekto Nr. N-07-08) ir garažo, adresu (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektą (objekto Nr. N-05-08). Tarp jo ir Lietuvos valstybės sudarytos valstybinės žemės sklypų nuomos sutartys jam suteikia teisę statyti naujus statinius ir įrenginius. Žemės sklypų ant kurių jis pastatė garažus savininkas – Lietuvos Respublika (atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos), neprieštarauja ir sutinka, jog jis pateiktų derinimui savavališkai pastatytų garažų statybos projektus. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui derinat pateiktus savavališkai pastatytų garažų projektus jiems nebuvo pritarta, nurodant, jog nėra gauti greta esančio žemės sklypo naudotojų sutikimai. Dėl to jis kreipėsi į žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), naudotojus dėl tokių sutikimų išdavimo. Tačiau dalis šio žemės sklypo naudotojų tokius sutikimus išduoti atsisakė, nenurodydami jokių argumentuotų tokio atsisakymo motyvų ir priežasčių. Atsižvelgiant į tai, jam teismo tvarka turi būti pripažinta teisė pateikti savavališkai pastatytų garažų statybos projektus derinimui be gretimo sklypo naudotojų sutikimo.

4.       Atsakovė V. K. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad dėl ieškovo pastatytų garažų trūko jai priklausančio garažo siena, per trūkį nuolat skverbiasi vanduo.

5.       V. O. ir N. O. prašyme dėl įtraukimo dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų nurodė, kad jiems priklauso garažas, adresu (duomenys neskelbtini), ir garažas, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas pastatė pastatą šalia jiems priklausančių garažų, kuris pablogino jų turto vertę. Ant vieno jų garažo sienos ieškovas savavališkai užstatė pastatyto statinio antrą aukštą, su šlaitiniu stogu, neįrengė nuolydžių ir latakų, dėl ko lietaus vanduo teka tiesiai ant jų garažų. Dėl to, turimų garažų pamatai sumirko, sienos sušlapo, vanduo sugadino elektros instaliaciją, todėl tapo nebegalima naudotis turimais garažais.

6.       V. O. procesinė padėtis 2018 m. vasario 23 d. teismo posėdžio metu, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsnio nuostatomis, buvo pakeista iš trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų į atsakovo.

7.       Atsakovai G. C., L. S., R. N., D. N., E. V., S. Š., P. K., taip pat tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų T. K., T. K., E. U., M. T., A. K., K. K. ir R. A. bendrame atsiliepime nurodė, kad su ieškovo M. L. reikalavimais nesutinka.

8.       Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime išdėstė faktines aplinkybes, susijusias su ieškovo M. L. atliktais savavališkais garažų statybos darbais. Taip pat, nurodė, kad ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra, nes teismo sprendimas neturės įtakos jos teisėms ir teisėtiems interesams.

9.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime aprašė faktines aplinkybes, susijusias su ieškovo vykdomais savavališkais garažų statybos darbais, taip pat aprašė ginčo teisinį santykį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Trečiojo asmens nuomone, ieškovo ieškinys galėtų būti tenkinamas tik teismui nustačius, kad jo vykdoma statyba yra galima pagal galiojančius teisės aktus, teritorijų planavimo dokumentus ir neprieštarauja imperatyviems aplinkosaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams ir esminiams statinio projekto sprendiniams, bei nustačius, kad ieškovo vykdomais garažų statybos darbais nėra nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės ir įstatymų saugomi interesai.

10.       Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime aprašė faktines aplinkybes, susijusias su ieškovo vykdomais garažų statybos darbais, taip pat nurodė ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus. Prašė ieškovo ieškinio reikalavimus nagrinėti teismo nuožiūra pagal byloje esančią medžiagą.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškovo M. L. patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo M. L. atsakovui R. N. 500 Eur, atsakovui G. C. 500 Eur, trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų A. K. 500 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, atsakovui V. O. 250 Eur. Priteisė valstybės naudai iš ieškovo M. L. 130,50 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:

1.1.                      Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų, liudijančių, jog ieškovas pateikė visiems atsakovams ir tretiesiems asmenims garažų, adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), statybos projektus susipažinimui (kad jis tai padarė asmeniškai, projektus išsiuntė registruotu paštu ar pan.). Tačiau teismas sprendė, kad ginčo statiniai yra faktiškai pastatyti ir stovi gana ilgą laiką, jų matmenys ir kiti techniniai parametrai yra tiksliai užfiksuoti dar 2015 m. spalio 30 d. Inspekcijos surašytame savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. daugiau nei prieš du metus), bei vizualiai aiškiai užfiksuoti ir matomi pateiktuose fotonuotraukose. Remiantis tuo teismas konstatavo, kad atsakovams ir tretiesiems asmenims jau ilgą laiką yra žinomi savavališkai pastatytų garažų esminiai techniniai duomenys (vieta, aukštis, plotis, tūris ir pan.) ir esminiai jų architektūriniai sprendimai (aukštų skaičius, stogo konstrukcijų išsidėstymas ir pan.), kas sudarė galimybę atsakovams įvertinti, ar savavališkai pastatyti garažai daro (gali daryti) neigiamą įtaką jų teisėms ir teisėtiems interesams. Todėl atsakovų argumentus, jog ieškovas nėra tinkamai supažindinęs jų su savavališkai pastatytų statinių techniniais sprendimais, ginčo garažams faktiškai esant pastatytiems daugiau nei prieš 2 metus, teismas laikė formaliais ir nepagrįstais.

1.2.                      Teismas sprendė, kad atsakovai nepateikė duomenų, kurie liudytų, jog ieškovas M. L. tariamai elgėsi nesąžiningai, siekė apgaule gauti tokius sutikimus, nenurodydamas kokiam konkrečiam tikslui jis stato naujus statinius. Teismas laikė, jog byloje nėra jokių faktinių duomenų, liudijančių ieškovo netinkamą ir nesąžiningą elgesį.

1.3.                      Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų faktinių duomenų visetą, sprendė, jog atsakovai nepateikė jokių įrodymų, liudijančių, kad 0,0488 ha ploto žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas kelio servitutas yra pažeistas, t. y. jis visas ar kokia nors jo dalis yra užimta ieškovo M. L. savavališkai pastatytų statinių. Priešingai, teismo posėdyje dalyvavęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas patvirtino, kad buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, jog ieškovas kokiu nors būdu pažeidė 0,0488 ha ploto žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotą kelio servitutą, kad servituto plotas yra sumažėjęs ar užstatytas. Tokie duomenys nebuvo užfiksuoti ir patikrinimo metu 2016 m. gruodžio 22 d. surašytame Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini).

1.4.                      Teismas sprendė, kad atsakovų G. C., L. S., R. S., R. N. ir D. N., P. K., E. V., S. Š. atsisakymai išduoti ieškovui M. L. sutikimus pateikti naujai pastatytų garažų projektus derinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui nėra paremti jokiomis objektyviomis (realiai egzistuojančiomis) aplinkybėmis ar realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme.

1.5.                      Tačiau tismas sprendė, kad atsakovų teismo posėdžio metu duoti nuoseklūs paaiškinimai, pateiktos fotonuotraukos, UAB „Skena“ parengtas padarytos žalos nustatymo aktas Nr. 18-02/03 neginčijamai liudija, kad ieškovo M. L. savavališkai pastatyti statiniai (garažai), kurie yra tiesiogiai sublokuoti (tiesiogiai ribojasi) su atsakovei V. K. priklausančiu garažu, adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovui V. O. (kartu su trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų N. O.) priklausančiais garažais, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo pasirinktų architektūrinių ir techninių sprendimų (garažai yra dviejų aukštų, su šlaitiniais stogais, garažuose netinkamai įrengtas vandens nubėgimas) tiesiogiai gadina jų garažus, daro juos negalimais saugiai ir ilgalaikiai naudoti pagal paskirtį. Ieškovo savavališkai pastatyti statiniai kelia realią grėsmę atsakovų V. K. ir V. O. turtui, bei suponuoja nuolatinę ir nepertraukiamą jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmę. Todėl teismas pripažino, kad V. K. ir V. O. (kartu su N. O.) pagrįstai atsisako duoti sutikimus ieškovui M. L. pateikti naujai pastatytų garažų projektus derinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu ieškovas M. L. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, taip pat panaikinti 2018 m. vasario 23 d. teismo protokolinę nutartį dėl trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų V. O. pakeitimo į atsakovą ir nustatyti, kad V. O. procesinė padėtis šioje byloje yra trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismo sprendimo motyvai yra priešingi rezoliucinei daliai atsakovų G. C., L. S., R. S., R. N., D. N., P. K., E. V., S. Š. atžvilgiu. Minėtų atsakovų atžvilgiu teismui nustačius, kad jų atsisakymas duoti sutikimą ieškovui šių atsakovų teisių nepažeidžia ir nėra grėsmės jų teisėtų interesų pažeidimui, ieškinys turėjo būti patenkintas, tačiau teismas nepagrįstai atmetė ieškovo patikslintą ieškinį visoje apimtyje. Tokiu būdu, teismas pažeidė CPK 270 straipsnį, nes teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra nemotyvuota, todėl sprendimas nurodytoje dalyje naikintinas, esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui.

1.2.                      Teismas sprendime nenustatė, kurie ieškovo statiniai (garažai) ribojasi (sublokuoti) su atsakovės V. K. garažu ir su atsakovo V. O. garažu. Ieškovo du garažai, esantys (duomenys neskelbtini), nesiriboja ir nėra sublokuoti su V. O. ir V. K. garažais, todėl nereikalingas jų sutikimas pateikiant šių garažų 2016 m. projektą derinimui. Jokios įtakos ieškovo garažai, esantys (duomenys neskelbtini), V. O. ir V. K. teisėms ir teisėtiems interesams neturi. Be to, teismas nepagrįstai nustatė, kad garažuose, adresu (duomenys neskelbtini), netinkamai įrengtas vandens nubėgimas. Šiuos teismo sprendimo teiginius patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

1.3.                      Teismas nepagrįstai atsakovės V. K. pateiktas fotonuotraukas pripažino tinkamais įrodymais. Šios fotonuotraukos neaprašytos, nėra nurodyta jų atlikimo data ir koks objektas užfiksuotas, todėl jos neatitinka vaizdo įrodymams keliamų reikalavimų. Be to, pateiktos fotonuotraukos nepatvirtina, jog užfiksuotas sienos trūkis atsirado dėl ieškovo garažo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos. Atsakovė nepateikė į bylą jokių duomenų, kad dėl ieškovo pastatyto garažo ant atsakovės garažo pamatų teka vanduo, garaže kaupiasi vanduo, sienos nuolat drėksta. Prie atsakovės garažo pamatų vanduo tvenkiasi ne dėl ieškovo pastatyto statinio, o dėl netinkamos garažo priežiūros ir netinkamo jo eksploatavimo. Dar iki ieškovo pastatyto garažo atsakovės V. K. garažo sienos buvo sutrūkusios ir drėko. Ieškovo suprojektuotas garažo šlaitinis stogas jokios įtakos atsakovės V. K. garažui neturi, nes jame įrengti lietvamzdžiai, kuriais pasišalina vanduo.

1.4.                      Teismas nepagrįstai 2018 m. vasario 23 d. teismo posėdžio metu pakeitė V. O. procesinę padėtį. Teismas įtraukė į bylą naują atsakovą V. O., kuriam patikslintame ieškinyje nebuvo suformuluotas joks ieškinio reikalavimas. Tokiu būdu, teismas savarankiškai išplėtė atsakovų ratą, nors tokios teisės įstatymas jam nesuteikia. Be to, teismui paskelbus nutartį dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, 2018 m. vasario 23 d. teismo posėdis nebuvo atidėtas, o taip buvo pažeistos ieškovo teisės tinkamai atsikirsti į naujai į bylą įtraukto atsakovo atsikirtimus. Teismas, įtraukdamas į bylą atsakovu V. O. ir sprendime nurodydamas, kad šio atsakovo atžvilgiu ieškovo ieškinys atmestas, taip pat peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas ir priėmė sprendimą dėl reikalavimų atsakovui V. O., kurių ieškovas nepareiškė.

1.5.                      Nuo Savavališkos statybos akto surašymo ieškovas nevykdė garažo statybos darbų, nes faktiškai garažas jau buvo pastatytas 2015 m. spalio 30 d. V. O. įsigijo garažą, esantį (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 30 d., o įregistravo sandorį viešame registre 2017 m. liepos 4 d., t. y. garažas buvo nupirktas ir registruotas jau esant ginčui teisme. Taigi, įsigydamas garažą V. O. matė perkamo garažo stovį, jo būklę, garažo gretimybes. Jam buvo žinoma, kad prie perkamo garažo stovi ieškovui priklausantis garažas, esantis (duomenys neskelbtini). V. O. perkamo garažo sienos jau buvo sutrūkusios, garažo stogas buvo apaugęs samanomis, jame netinkamai buvo įrengti vandens latakai. Ieškovo garažas, esantis (duomenys neskelbtini), turi išorinę vandens nuvedimo sistemą, todėl, vanduo nuo ieškovo garažo stogo nepatenka ant V. O. garažo stogo ir sienų. Pažymi, kad ankstesnis garažo savininkas per įgaliotą asmenį buvo išdavęs 2015 m. vasario 20 d. ieškovui sutikimą vykdyti garažų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), statybas.

1.6.                      Teismas 2018 m. vasario 23 d. teismo posėdyje leido ieškovui susipažinti su V. O. pateiktais įrodymais, tačiau per skirtą laiką ieškovas sugebėjo tik perskaityti UAB „Skena“ žalos nustatymo aktą Nr. 18-02/03, o tai neužtikrino galimybės atsikirsti į akto išvadas ir pateikti išsamius paaiškinimus. Be to, UAB „Skena“ aktas įgijo reikšmę tik po V. O. neteisėto procesinės padėties byloje pakeitimo.

1.7.                      Ieškovas nesutinka su UAB „Skena“ aktu Nr. 18-02/03. Specialistas apžiūrėjo jam priklausantį statinį be ieškovo leidimo. Akte nurodyta, kad V. O. pateikė specialistui „reikalingus duomenis“, tačiau minėti duomenys akte nėra nurodyti, todėl neaišku, kokiais duomenimis vadovavosi specialistas, atlikdamas tyrimą. Iš akto neaišku kokius garažus specialistas apžiūrėjo, kadangi raidėmis (duomenys neskelbtini) pažymėti ne tik V. O. priklausantys garažai, bet ir kiti garažai. Be to, tik garažo, esančio (duomenys neskelbtini), viena siena yra šalia, bet nesiriboja su ieškovo pastatytu garažu. Kiti garažai, plane pažymėti raidėmis (duomenys neskelbtini), su ieškovo garažu nesiriboja. Iš prie UAB „Skena“ akto pridėtų fotonuotraukų neaišku, kuris V. O. garažas fotografuotas, ar jose užfiksuota garažo siena yra šalia ieškovui priklausančio garažo. Minėtos nuotraukos tinkamai neaprašytos ir iš jų negalima identifikuoti apžiūrėto objekto, jo lokalizacijos vietovėje.

1.8.                      Ieškovas pažymi, kad specialisto įvardintas „darinys“ buvo ieškovo įrengtas dėl to, kad ieškovo atsakovo garažai nesublokuoti ir tarp jų yra tarpas. Ieškovas šį tarpą užsandarino skarda, kuri apsaugo tiek ieškovo, tiek V. O. garažų išorines sienas. Tai buvo atlikta dar prie ankstesnio garažo savininko. Perkant garažą V. O. matė šį „darinį“ ir pretenzijų dėl jo iki bylos nagrinėjimo teisme nereiškė.

1.9.                      Iš UAB „Skena“ akto negalima nustatyti, kokia yra tikroji garažų sienų apačios drėkimo priežastis. Be to, skaičiuojant žalą, nenurodyta kurias konkretaus garažo sienas reikia perdažyti ir kokį plotą. Iš akto negalima nustatyti kur yra ritininė danga ir kokį ryšį ši danga turi su specialisto nurodytomis sudrėkusiomis sienomis. Taip pat lokalinės sąmatos Nr. S001 antras punktas neturi jokio ryšio su atliktu tyrimu ir išvadomis. Specialistas neatliko jokio tyrimo dėl garažų stogų, todėl lokalinės sąmatos pozicijos dėl stogo džiovinimo ir remonto neatitinka tyrimo rezultatų. Be to, specialistas tyrė akte ne garažų sienų sudrėkimo priežastį, o tik skaičiavo žalą. Todėl UAB „Skena“ aktą Nr. 18-02/03 teismas privalėjo vertinti kritiškai ir negalėjo juo vadovautis.

13.       Atsakovai V. O. ir N. O. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Ieškovas klaidina teismą nurodydamas, kad V. O. įsigijo garažą, esantį (duomenys neskelbtini), tik 2017 m. birželio 30 d., tačiau nutyli apie garažą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigytą 2015 m. kovo 27 d. Buvusios garažų savininkės rašytinių sutikimų ieškovui statybai vykdyti nedavė.

2.2.                      Ieškovo pateiktos statinio projekto ir statinio eksperto J. R. patvirtintos nuotraukos tik įrodo, kad pastatas savavališkai pastatytas ant sklypo ribos, nesilaikant teisės aktuose nurodytų reikalavimų. Pastatas yra 2 aukštų su šlaitiniu stogu, kurio lietaus vanduo teka ant atsakovų garažų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei atsakovės V. K. garažo, esančio (duomenys neskelbtini), bei nuolat gadina pastatus, jų vidaus įrangą (elektros instaliaciją) ir laikomus daiktus.

2.3.                      Priešingai nei nurodo ieškovas, garažai, esantys (duomenys neskelbtini), ribojasi su V. O. pastatais. Tai įrodo ieškovo pateiktos UAB „Įraža“ eksperto išvados Nr. 18-05/03 nuotrauka (4 pav.).

14.       Atsakovė V. K. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad prie apeliacinio skundo ieškovo pateiktos statinio projekto ir stalinio eksperto J. R. patvirtintos nuotraukos tik įrodo, kad pastatas savavališkai pastatytas ant sklypo ribos, nesilaikant teisės aktuose nurodytų reikalavimų. Savavališkai pastatytas pastatas yra 2 aukštų su šlaitiniu stogu, kurio lietaus vanduo teka ant atsakovės garažo, esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. O. garažų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl gadina pastatus, jų vidaus įrangą (elektros instaliaciją) ir laikomus daiktus. Be to, UAB „Įraža“ eksperto išvados Nr. 18-05/03 nuotrauka (4 pav.) patvirtina, jog garažai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribojasi su V. K. ir V. O. pastatais.

15.       Atsakovai G. C., L. S., R. N., D. N., E. V., S. Š., P. K., taip pat tretieji asmenys T. K., T. K., E. U., M. T., A. K., K. K. ir R. A. bendrame atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4.1.                      Apeliantas teismo posėdžio metu patvirtino, jog jo savavališkai pastatyti statiniai ribojasi su atsakovei V. K. priklausančiu garažu, adresu (duomenys neskelbtini), ir su atsakovui V. O. priklausančiais dviem garažais, adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei jam būtini šių atsakovų sutikimai. Tai, kad V. O. buvo išreiškęs norą būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, o vėliau ir atsakovu, patvirtina jo 2017 m. lapkričio mėnesį pateiktas prašymas, kad jis turi pretenzijų apeliantui dėl žalos už jo turto sugadinimą, bei vėliau pateiktas 2018 m. vasario 13 d. prašymas su rašytiniais įrodymais dėl apelianto neteisėtų veiksmų atsiradusios žalos. Kad yra būtini asmenų, prie kurių pastatų yra blokuojami savavališkos statybos pastatai, sutikimai, atsiliepime nurodė ir Kauno miesto savivaldybės administracija. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas privalo gauti V. K. ir V. O. sutikimus.

4.2.                      Iš atsakovės V. K. pateiktų fotonuotraukų matyti, kad prie jai priklausančio garažo sienos yra priblokuotas naujai apelianto pastatytas garažas. V. K. priklausančio garažo siena sutrūkusi, o teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad tokie jai priklausančio garažo pažeidimai atsirado dėl apelianto savavališkai įvykdytų statybos darbų.

4.3.                      Atsakovo V. O. pateiktame UAB „Skena“ akte Nr. 18-02/03 konstatuota, kad nuo apelianto savavališkai pristatyto pastato stogo nubėga kritulių vanduo, todėl esant nuolydžiui į silikatinių plytų mūro garažus (duomenys neskelbtini), garažų sienos apačia nuolat yra drėkinama ir gadinama garažų vidaus apdaila, o savavališkai ant garažo (duomenys neskelbtini) stogo apelianto įrengtas „darinys“ neapsaugo nuo kritulių patekimo į garažų vidų. Teismas pagrįstai įvertino, kad atsakovo V. O. garažams yra padaryta žala, o kol nepašalinti nustatyti kritulių vandens nuvedimo nuo kaimyninio statinio stogo trūkumai, žalos likvidavimas neįmanomas.

4.4.                      Teismas objektyviai ir pagrįstai įvertino atsakovų paaiškinimus, jog apeliantas ginčo pastatus pradėjo statyti neatsiklausęs garažų savininkų, be jokio susirinkimo, kad jis pirmiausia pasistatė garažus, o tik po to pradėjo prašyti sutikimų, kuriuos bandė gauti nesąžiningais būdais. Dėl apelianto savavališkai pastatytų garažų susiaurėjo pravažiavimas ir tapo daug sunkiau prasilenkti važiuojantiems automobiliams.

4.5.                      Apeliantas siekia įteisinti garažus su pagalbinėmis patalpomis, tačiau gyvenamųjų pastatų statyba ginčo sklypuose nėra galima, kadangi sklypų naudojimo būdas yra susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo zonose, todėl savivaldybė nederintų ir neišduotų jokių leidimų statyboms vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais.

16.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą detaliai aprašė įrodinėjimą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus ir teismų praktiką bei prašo apeliacinio skundo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.

Dėl V. O. procesinės padėties

18.       Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2018 m. vasario 23 d. teismo posėdžio metu pakeitė V. O. procesinę padėtį iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, į atsakovo. V. O. patikslintame ieškinyje nebuvo suformuluotas joks ieškinio reikalavimas, todėl teismas nepagrįstai savarankiškai išplėtė atsakovų ratą. Be to, teismui paskelbus nutartį dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, 2018 m. vasario 23 d. teismo posėdis nebuvo atidėtas, o taip buvo pažeistos ieškovo teisės tinkamai atsikirsti į naujai į bylą įtraukto atsakovo atsikirtimus.

19.       Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011).

20.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 23 d. teismo posėdžio metu nustatęs, kad ieškovui siekiant pateikti derinimui savavališkai pastatytų garažų statybos projektus yra būtina gauti ir trečiojo asmens V. O. sutikimą, išaiškino ieškovui CPK 45 straipsnyje įtvirtintas normas apie V. O. procesinės padėties pakeitimą. Ieškovas M. L. patvirtino, kad jam būtina gauti V. O. sutikimą, todėl būtina pakeisti jo procesinę padėtį, t. y. jis turi dalyvauti kaip atsakovas. Pats trečiasis asmuo taip pat teigė, kad yra reikalingas jo sutikimas (2018 m. vasario 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 24 min. 9 sek. – 2 val. 26 min. 37 sek.). Kadangi buvo gautas ieškovo sutikimas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisę pakeisti trečiojo asmens V. O. procesinę padėtį į atsakovo.

21.       Pagal CPK 45 straipsnio 4 dalį teismui nusprendus pakeisti netinkamą šalį tinkama arba įstojus į bylą trečiajam asmeniui, bylos nagrinėjimas atidedamas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tik V. O. klausė ar būtina atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau ieškovo nuomonės šiuo klausimu nesiteiravo (2018 m. vasario 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 27 min. 17 sek. – 2 val. 28 min. 20 sek.). Kadangi ieškovo 2017 m. lapkričio 9 d. patikslintame ieškinyje (el. bylos 4 t., b. l. 83–88) nebuvo suformuluotas joks reikalavimas V. O. atžvilgiu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo suteikti ieškovui galimybę patikslinti ieškinį. Teismui neatidėjus teismo posėdžio buvo padaryti proceso teisės pažeidimai. Vis dėlto, teisėjų kolegija nurodyto proceso teisės pažeidimo nelaiko esminiu. V. O. trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo įtrauktas dar 2017 m. gruodžio 4 d. teisėjo rezoliucija tenkinus jo prašymą. Šis prašymas tą pačią dieną buvo išsiųstas ieškovui ir jo atstovui (el. bylos 5 t., b. l. 9–10, 43–44). Taip pat V. O. išreiškė savo nuomone dėl ieškinio ir davė paaiškinimus tiek 2018 m. sausio 24 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, tiek 2018 m. vasario 23 d. teismo posėdžio metu, kuriuose dalyvavo ir ieškovas. Ieškovas 2018 m. vasario 23 d. teismo posėdžio metu pasinaudojo jam suteikta teise ir uždavinėjo klausimus V. O., kurio procesinė padėtis buvo pakeista tik po to, kai visi dalyvaujantys byloje asmenys atvykę į teismo posėdį davė paaiškinimus. Taigi, ieškovas M. L. žinojo atsakovo V. O. poziciją, jam uždavinėjo klausimus, bei po V. O. procesinės padėties pakeitimo dar pats ieškovas atsakinėjo į teismo užduotus klausimus ir davė papildomus paaiškinimus ir apie V. O. atsikirtimus.

22.       Be to, kaip matyti iš paskutinio ieškovo teikto patikslinto ieškinio, kuriuo atsakove buvo įtraukta V. K. (el. bylos 4 t., b. l. 83–88), jo pagrindas nesikeitė, tik buvo patikslintas dalykas papildomai prašant teismo pripažinti ieškovui teisę pateikti dviejų garažų, adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. projektą (objekto Nr. N-07-08) ir garažo, adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. projektą (objekto Nr. N-05-08) derinimui nesant ir V. K. sutikimo. Ieškovas 2018 m. vasario 23 d. teismo posėdžio metu pats pripažino, kad jam taip pat reikalingas V. O. sutikimas ir jis procese turi dalyvauti kaip atsakovas (2018 m. vasario 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 25 min. 32 sek. – 2 val. 26 min. 14 sek.). Taigi, nors pirmosios instancijos teismas padarė procedūrinį pažeidimą, tačiau pačiam ieškovui pripažinus, kad V. O. byloje turi būti atsakovu, nes reikalingas ir jo sutikimas, o ieškinio pagrindui iš esmės nesikeičiant, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju užteko ir ieškovo žodžiu išreikštos valios, kuri buvo užfiksuota teismo posėdžio garso įraše. Be to, teismo padaryti pažeidimai galėjo labiau pažeisti atsakovo V. O., kurio procesinė padėtis buvo pakeista, nei ieškovo M. L. teises, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas dėl to nesiskundžia. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą tik dėl proceso teisės pažeidimų, kurie neturi įtakos bylos baigčiai, nes priešingu atveju nebūtų užtikrinti proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principai. Juo labiau, kad skunde nurodyti pažeidimai iš esmės buvo ištaisyti apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka ir suteikus tiek pačiam ieškovui, tiek atsakovams ir tretiesiems asmenims duoti paaiškinimus žodžiu, tiek atsikirsti į kitų asmenų paaiškinimus.

Dėl įrodymų vertinimo

23.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Apeliantas teigia, kad atsakovės V. K. pateiktos nuotraukos neaprašytos, nenurodyta jų atlikimo data ir koks objektas yra užfiksuotas, todėl jos neatitinka vaizdo įrodymams keliamų reikalavimų ir neturėjo būti pripažintos tinkamais įrodymais. Apeliantas taip pat teigia, kad 2018 m. vasario 23 d. teismo posėdyje nespėjo gerai susipažinti su V. O. pateiktu UAB „Skena“ žalos nustatymo aktu Nr. 18-02/03, todėl negalėjo dėl jo pateikti išsamių paaiškinimų. Be to, ieškovas nurodo, kad neaišku, kokiais duomenimis atlikdamas tyrimą vadovavosi specialistas, kokius garažus apžiūrėjo, pateiktos nuotraukos tinkamai neaprašytos, o specialistas apžiūrėjo ieškovui priklausantį statinį be jo leidimo.

24.       Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-340/2011 ir kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Tačiau šiuo požiūriu vertinant yra galimos abejonės, nes įstatymas ir teisė, o taip pat teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo – kai abejonių visiškai nelieka. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Ši išvada ne kartą pabrėžta ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

25.       Nagrinėjamu atveju nors atsakovės V. K. su atsiliepimu pateiktos nuotraukos nėra aprašytos, tačiau jas palyginus su kitais į bylą šalių pateiktais įrodymais matyti, kad jose yra užfiksuota atsakovei priklausančio garažo išorinė siena, kuri sublokuota su apelianto pastatyto garažo, adresu (duomenys neskelbtini), siena, t. y. iš nuotraukų aiškiai matyti užfiksuoti objektai. Šiuo atveju nėra svarbi jų padarymo data, kadangi aiškiai matyti, kad jos padarytos apeliantui jau pastačius garažus. Vis dėlto šios nuotraukos turėjo būti vertinamos įrodymų visumoje, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta, nes iš ginčijamo sprendimo matyti, kad teismas jas išskyrė iš kitų įrodymų. Kadangi apeliacinės instancijos teisme buvo priimti nauji įrodymai, todėl minėtos atsakovės V. K. pateiktos nuotraukos toliau įvertinamos atsižvelgiant į įrodymų visumą, tokiu būdu ištaisant pirmosios instancijos padarytą pažeidimą.

26.       Apeliacinės instancijos teismui perklausius pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 23 d. posėdžio garso įrašą nustatyta, kad ieškovas M. L. jo metu susipažino su atsakovo V. O. dar 2018 m. vasario 13 d. teismui pateiktu UAB „Skena“ aktu Nr. 18-02/03 ir duodamas paaiškinimus, bei atsakydamas į teismo ir kitų proceso dalyvių klausimus dėl šio akto išsakė savo argumentus. Be to, apeliantas apeliaciniame skunde pateikė išsamius argumentus, kodėl minėtu aktu teismas neturėtų remtis, bei dėl jo buvo suteikta galimybė dalyvaujantiems byloje asmenims pasisakyti apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Todėl teisėjų kolegija nemano, kad šiuo aspektu buvo pažeistos procesinės apelianto teisės. Vis dėlto sutiktina su apeliantu, kad iš UAB „Skena“ akto nėra aišku, kokiais atsakovo pateiktais duomenimis atlikdamas tyrimą rėmėsi ekspertas, kokių V. O. priklausančių garažų vidų apžiūrėjo. Dėl to pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, turėjo atmesti kaip įrodymą šį aktą ir juo nesiremti sprendime (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

27.       Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo prijungti nauji rašytiniai įrodymai, pateikti tiek apelianto, tiek atsakovo V. O.. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad šalys savo argumentus grindžia skirtingomis specialistų išvadomis, t. y. atsakovas V. O. – 2018 m. vasario 13 d. UAB „Skena“ aktu Nr. 18-02/03, ieškovas M. L. – 2018 m. gegužės 10 d. UAB „Įraža“ eksperto išvada Nr. 18-05/03, o atsakovė V. K. nuotraukomis, ir visi šie įrodymai yra prieštaringi, pasiūlė proceso dalyviams apsvarstyti galimybę dėl ekspertizės skyrimo. Atsakovams V. O. ir V. K. pateikus prašymus dėl ekspertizės skyrimo ir teismui nustačius, kad ji yra būtina, buvo paskirta teismo statybos ekspertizė, tikslu nustatyti galimas priežastis ir sąlygas žalai atsirasti dėl ieškovo garažų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), statybos.

28.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–178, 185 straipsniai), vienus įrodymus nepagrįstai išskirdamas iš įrodymų visumos, taip pat atskirai neįvertino ar kiekvienas apelianto pastatytas garažas, adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus. Visa tai lėmė netinkamą bylos išsprendimą. Kadangi dalyvaujantys byloje asmenys skirtingai interpretuoja byloje esančius įrodymus, o apeliacinės instancijos teisme buvo gauti ir priimti nauji įrodymai, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pakartotinai įvertina byloje jau esančius bei naujai priimtus įrodymus, atskleidžia jų turinį įvertindama atskirai kiekvieno apelianto pastatyto garažo ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu ir dėl to pasisako žemiau dėstomuose motyvuose, tokiu būdu ištaisydama pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus.

Dėl garažų, adresu (duomenys neskelbtini)

29.       Apeliantas teigia, kad jo pastatyti du garažai, adresu (duomenys neskelbtini), nesiriboja nei su vieno atsakovo ir trečiųjų asmenų garažais, bei nepažeidžia jokių jų teisių ir teisėtų interesų, todėl atsakovai nepagrįstai neduoda prašomų sutikimų.

30.       Atsakovai V. O. ir V. K. teigia, kad apelianto savavališkai pastatyti garažai, adresu (duomenys neskelbtini), ribojasi su jų garažais ir daro jiems žalą, todėl atsakovai neduoda ieškovui sutikimo įteisinti savavališką statybą.

31.       Atsakovai G. C., L. S., R. N., D. N., E. V., S. Š., P. K., taip pat tretieji asmenys T. K., T. K., E. U., M. T., A. K., K. K. ir R. A. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog apeliantas ginčo pastatus pradėjo statyti neatsiklausęs garažų savininkų ir dėl šių pastatytų garažų susiaurėjo pravažiavimas į garažų teritoriją. Taip pat nurodo, kad ginčo sklypuose nėra galima įteisinti apelianto garažų su pagalbinėmis patalpomis, kadangi sklypų naudojimo būdas yra susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo zonose, todėl savivaldybė nederintų ir neišduotų jokių leidimų tokioms statyboms.

32.       Pažymėtina, kad pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį tiek 2015 m., kai Inspekcija surašė 2015 m. spalio 30 d. Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos 1 t., b. l. 109–110, 113–114), tiek dabar, asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis). Taigi, šalinti savavališkos statybos padarinius galima ne tik juos nugriaunant, bet ir atitinkamai parengiant statinio projektą ir pagal jį gaunant statybą leidžiantį dokumentą, bei taip įteisinant statybos darbus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas, vykdydamas Inspekcijos reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, siekia įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 4 punktą tokiam dokumentui gauti būtinas atsakovų, kaip žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), naudotojų (valdytojų), bei kaip gretimų garažų savininkų, sutikimai, kuriuos jie atsisako duoti.

33.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, esant interesų išsiskyrimui, svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Taigi, atsakovai, manydami, kad ieškovo savavališkai pastatyti garažai pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, gali atsisakyti duoti sutikimą jų įteisinimui, tačiau toks atsisakymas duoti sutikimą turi būti pagrįstas ir motyvuotas.

34.       Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje sprendžiant savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimus, nurodyta, kad savavališka statyba gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti statybos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014; 2014 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; kt.).

35.       Teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo objektas – ar pagrįstai atsakovai neduoda sutikimo ieškovui teikti prašymus gauti statybą leidžiančius dokumentus, bet ne tai ar ieškovo pastatyti garažai atitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Institucija, išduodanti statybą leidžiančius dokumentus, turės spręsti ar ieškovo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą yra pagrįstas ir gali būti tenkintas. Taip pat Inspekcija, nustačiusi, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai, dar turės patikrinti savavališkai pastatytų garažų atitiktį jų projektų, pagal kuriuos išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendiniams (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju sprendžiama tik ar savavališkai pastatytų garažų įteisinimas esmingai nepažeis atsakovų teisių ir teisėtų interesų.

36.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad apelianto savavališkai pastatytų garažų, adresu (duomenys neskelbtini), statyba teritorijoje, kurioje yra ginčo statiniai, yra neleidžiama. Priešingai, (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos 1 t., b. l. 123–125), kuria apeliantui M. L. išnuomota 0,0263 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, 3 punkte nurodyta, jog išnuomojamo žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Tos pačios sutarties 4.1 punkte nurodyta, jog išnuomotame žemės sklype gali būti statomi tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Taigi, sutartyje apeliantui yra leista statyti naujus garažus. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos iš esmės sutiko su ginčo garažų statyba, jeigu bus gauti bendraturčio ir besiribojančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkų ir naudotojų raštiški sutikimai, bei parengta dokumentacija (2016 m. liepos 27 d. raštas Nr. 8SD-4590-(14.8.94.); 1 t., b. l. 8; 5 t., b. l. 29). Nacionalinė žemės tarnyba iš esmės ir atsiliepime į patikslintą ieškinį neprieštaravo, kad ieškovas M. L. atliktų šių garažų statybos užbaigimo procedūras.

37.       Teisėjų kolegija taip pat iš bylos medžiagos nustatė, kad teritorija, kurioje yra pastatyti ginčo statiniai, anksčiau priklausė elektros tiekimo linijų apsaugos zonai (el. bylos 1 t., b. l. 119–122; 2 t., b. l. 61, 129; 7 t., b. l. 6). Tačiau elektros tinklai pagal parengtus projektus buvo perkelti (el. bylos 1 t., b. l. 143; 2 t., b. l. 128; 4 t., b. l. 69–70, 73–75; 7 t., b. l. 7), todėl minėtoje teritorijoje atsirado galimybė statyti naujus garažus.

38.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsti apelianto teiginiai, jog pirmosios instancijos teismo motyvai atsakovų G. C., L. S., R. S., R. N., D. N., P. K., E. V., S. Š. atžvilgiu prieštarauja sprendimo rezoliucinei daliai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pripažino, kad ieškinio reikalavimai minėtų atsakovų atžvilgiu turėtų būti tenkinami, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad patikslintas ieškinys atmetamas visiškai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu byloje Nr. 35/03-11/06 yra išaiškinęs, kad „<...> teismo priimamas baigiamasis aktas turi būti vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais. Iš Konstitucijos kylantis baigiamojo teismo akto vientisumo reikalavimas reiškia ir tai, kad tokio akto rezoliucinę dalį visuomet, be jokių išimčių, privalu grįsti aplinkybėmis ir argumentais, expressis verbis išdėstytais aprašomojoje ir (arba) motyvuojamojoje dalyse.“ Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, toliau sprendime įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, nurodytą pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą ištaiso.

39.       Ginčijamo sprendimo motyvuose pirmosios instancijos teismas argumentuotai, remiantis bylos medžiaga, išdėstė, kodėl minėtų atsakovų atsisakymai išduoti ieškovui M. L. sutikimus pateikti naujai pastatytų garažų projektus derinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui yra nepagrįsti bei nepažeidžia jų teisių ar teisėtų interesų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutikti. Kaip teisingai pažymėjo teismas, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog ieškovas pateikė visiems suinteresuotiems asmenims tiek garažų, esančių (duomenys neskelbtini), projektą Nr. N-07-08, tiek garažo, esančio (duomenys neskelbtini), projektą Nr. N-05-08 susipažinimui. Vis dėlto ginčo statiniai faktiškai pastatyti 2015 m., o jų matmenys ir kiti techniniai parametrai yra užfiksuoti Inspekcijos 2015 m. spalio 30 d. Savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos 1 t., b. l. 109–112), todėl dar prieš ieškovui kreipiantis dėl sutikimų davimo į atsakovus ir trečiuosius asmenis, jiems jau turėjo būti žinomi ginčo garažų esminiai duomenys (matmenys, konstrukcijos ir pan.). Be to, ieškovas parengtus garažų projektus teismui pateikė kartu su ieškiniu, kuris su priedais buvo išsiųstas atsakovams ir jie turėjo galimybę su garažų projektais susipažinti. Atsakovai nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, kad ieškovas atsakovų atžvilgiu elgėsi nesąžiningai (CPK 178 straipsnis). Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovo M. L. savavališkai pastatyti garažai, adresu (duomenys neskelbtini), nepažeidžia žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruoto kelio servituto, tarnaujančio žemės sklypų, adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), savininkams (Registrų centro išrašai; el. bylos 1 t., b. l. 154–156, 164–165). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gruodžio 22 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai matyti, kad ieškovas nepažeidė minėto kelio servituto ir pastarasis liko nepakitęs (el. bylos 5 t., b. l. 32–40). Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą dėl kelio servituto nurodė tokius pačius argumentus, kaip ir pirmosios instancijos teismui, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių tokius jų teiginius jie nepateikė (CPK 178 straipsnis). Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančių žemės sklypų planų ir nuotraukų aiškiai matyti, o tai iš esmės pripažino ir dalyvaujantys byloje asmenys, jog ieškovo M. L. savavališkai pastatyti garažai, adresu (duomenys neskelbtini), nesiriboja nei su vienu atsakovams (tarp jų ir atsakovų V. K. bei V. O.) nuosavybės teise priklausančiu garažu (el. bylos 1 t., b. l. 112; 2 t., b. l. 128; 4 t., b. l. 57–59, 73, 75; 5 t., b. l. 7; 6 t., b. l. 10, 19–20, 146–147, 153; 7 t., b. l. 86–89, 115–118, 148–150).

40.       Atsižvelgiant į sprendimo 36–37, 39 punktuose nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovai G. C., L. S., R. S., R. N., D. N., P. K., E. V., S. Š. nepagrįstai atsisako duoti ieškovui M. L. sutikimus pateikti naujai pastatytų garažų, adresu (duomenys neskelbtini), projektus derinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui, kadangi ginčo garažai nepažeidžia šių atsakovų teisių ir teisėtų interesų. Kadangi pirmosios instancijos teismas dėl neaiškių priežasčių šios ieškinio dalies rezoliucinėje sprendimo dalyje netenkino, šį pažeidimą ištaiso apeliacinės instancijos teismas priimdamas naują sprendimą ir nurodytoje dalyje tenkindamas ieškovo M. L. ieškinį.

41.       Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčo garažai, adresu (duomenys neskelbtini), daro žalą atsakovų V. K. ir V. O. garažams. Kaip minėta sprendimo 39 punkte, ieškovo garažai, esantys (duomenys neskelbtini), nesiriboja su atsakovės V. K. garažu, esančiu (duomenys neskelbtini), bei atsakovo V. O. garažais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir neturi jiems jokios įtakos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai V. K. ir V. O. taip pat nepagrįstai atsisako duoti ieškovui M. L. sutikimus pateikti naujai pastatytų garažų, adresu (duomenys neskelbtini), projektus derinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui. Dėl to ir šioje dalyje ieškovo ieškinys tenkinamas.

Dėl garažo, adresu (duomenys neskelbtini)

42.       Apeliantas teigia, kad jo pastatytas garažas, adresu (duomenys neskelbtini), ribojasi tik su atsakovų V. O. ir V. K. priklausančiais garažais, todėl kitų atsakovų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, o atsakovai nepagrįstai neduoda prašomų sutikimų. Taip pat apeliantas nurodo, kad jo garažas, adresu (duomenys neskelbtini), nepažeidžia ir atsakovų V. O. bei V. K. teisių ir teisėtų interesų, nes, priešingai nei nurodo atsakovai, jo garažas nedaro jokios žalos atsakovams priklausantiems garažams. Apeliantas teigia, kad atsakovų garažams žala atsirado dėl pačių atsakovų kaltės netinkamai eksploatuojant jiems priklausančius garažus.

43.       Atsakovai V. O. ir V. K. teigia, kad apelianto savavališkai pastatytas garažas, adresu (duomenys neskelbtini), ribojasi su atsakovų garažais ir juos gadina, todėl atsakovai neduoda ieškovui sutikimo įteisinti savavališką statybą.

44.       Atsakovai G. C., L. S., R. N., D. N., E. V., S. Š., P. K., taip pat tretieji asmenys T. K., T. K., E. U., M. T., A. K., K. K. ir R. A. atsiliepime į apeliacinį skundą dėl ieškovo savavališkai pastatyto garažo, adresu (duomenys neskelbtini), nurodo tokius pačius argumentus kaip ir dėl garažų, adresu (duomenys neskelbtini) (žr., sprendimo 31 punktą).

45.       Pažymėtina, jog apelianto savavališkai pastatytas garažas, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat kaip ir garažai, adresu (duomenys neskelbtini), su atsakovams G. C., L. S., R. S., R. N., D. N., P. K., E. V., S. Š. priklausančiais garažais nesiriboja. Su ieškovo garažu, adresu (duomenys neskelbtini), ribojasi tik atsakovės V. K. garažas, adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. O. garažas, adresu (duomenys neskelbtini) (nuotraukos, planai, teismo ekspertizės aktas; el. bylos 1 t., b. l. 112; 2 t., b. l. 128; 4 t., b. l. 57–59, 73, 75; 5 t., b. l. 7; 6 t., b. l. 10, 19–20, 146–147, 153; 7 t., b. l. 79, 86–89, 91–93, 95, 108, 115–118, 120–122, 124, 146, 148–150).

46.       Pagal (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos 1 t., b. l. 28–29), kuria apeliantui M. L. ir trečiajam asmeniui T. N. L. išnuomota 0,0066 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, 3, 4.1 punktus apeliantas gali šioje teritorijoje statyti naujus garažus. Be to, kaip minėta sprendimo 37 punkte, žemės dalis, ant kurios pastatyti ieškovo garažai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nepriklauso jokiai saugomai zonai, kadangi iš jos buvo iškeltos elektros tiekimo linijos (el. bylos 4 t., b. l. 69–70, 73–75).

47.       Atsižvelgiant į sprendimo 36–37, 39, 45–46 punktuose nustatytas aplinkybes, bei tai, jog atsakovai G. C., L. S., R. S., R. N., D. N., P. K., E. V., S. Š. nepateikė jokių duomenų, kad ieškovo savavališkai pastatytas garažas, adresu (duomenys neskelbtini), pažeidžia kokias nors jų teises ar teisėtus interesus (CPK 178 straipsnis), teisėjų kolegija sprendžia, kad šie atsakovai nepagrįstai atsisako duoti ieškovui M. L. prašomus sutikimus. Dėl to šioje dalyje ieškovo M. L. ieškinys irgi tenkinamas.

48.       Pagrindinis atsakovų V. O. ir V. K. argumentas kodėl jie neduoda ieškovui M. L. sutikimų įteisinti savavališkai pastatyto garažo, adresu (duomenys neskelbtini), buvo tai, kad ieškovo garažas gadina jų turtą (garažus). Kaip minėta sprendimo 27 punkte, kadangi ieškovo M. L. ir atsakovų V. O. bei V. K. į bylą pateikti įrodymai dėl kokių priežasčių gadinami atsakovų garažai yra prieštaringi, teismas atsakovų prašymu paskyrė teismo statybos ekspertizę šiems prieštaravimams pašalinti.

49.       Ekspertas V. G. teismo ekspertizės akte (el. bylos 7 t., b. l. 72–95; 101–124) padarė išvadas, kad ieškovo M. L. garažai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsakovo V. O. garažams, esantiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir atsakovės V. K. garažui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiesioginės įtakos neturėjo ir neturi. Ekspertas nustatė, kad atsakovų garažų sienų trūkiai nėra susiję su ieškovo pastatytais garažais, nes jie yra seni, atsirado nusėdus pamatams ir galimai atsakovams priklausančių garažų statybos metais ar netrukus po to. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo nesutikti. Kaip matyti iš į bylą pateiktų nuotraukų, kurios darytos, kai ieškovas dar nebuvo pastatęs ginčo garažų, V. K. garažo sienos trūkis jau tuo metu egzistavo (el. bylos 6 t., b. l. 154).

50.       Teismo ekspertizės akte nustatyta, kad vanduo nuo ieškovo M. L. pastatytų garažų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra nuvestas taip, kad nepatektų ant greta esančių atsakovams priklausančių garažų stogų. Be to, teismo ekspertas nustatė, kad nors atsakovės V. K. garažo, adresu (duomenys neskelbtini), stogas yra suremontuotas, įrengiant papildomą hidroizoliacinį dangos sluoksnį, tačiau ši danga nėra sandari sujungimo su mūriniu parapetu vietoje. Taip pat teismo ekspertas nustatė, kad V. O. garažų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), stogo danga dėl jos nepriežiūros yra suirusi, sunykusi ir apaugusi ją ardančia augmenija, o stogo dangos sujungimai su parapetais taip pat yra suirę. Ieškovo M. L. ant V. O. ir V. K. garažų stogų pastatytas laikinas „darinys“ nors nėra skirtas lietaus vandens kritulių nuo stogo surinkimui ir nubėgimui, tačiau šiuo metu jis apsaugo, kad drėgmė nepatektų tarp ieškovo ir atsakovų garažų sienų sandūrų, bei uždengia atsakovų garažų stogų suirusią jungtį tarp hidroizoliacinės dangos ir parapeto. Šias aplinkybes pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. garažo, adresu (duomenys neskelbtini), projektas Nr. N-05-08 (el. bylos 1 t., b. l. 9–89), šalių su įvairiais dokumentais (UAB „Skena“ aktu Nr. 18-02/03, UAB „Įraža“ eksperto išvada Nr. 15-05/03, 2019 m. sausio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 5 ir kt.) pateiktos nuotraukos (el. bylos 2 t., b. l. 128; 4 t., b. l. 57–59, 97; 5 t., b. l. 7–8; 6 t., b. l. 10–11, 16–17, 19, 151, 153; 7 t., b. l. 146, 148–150).

51.       Teismo ekspertizės akte taip pat nustatyta, kad atsakovo V. O. garažų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), rūsio sienų (pamatų) drėkimo svarbiausia priežastis yra jų hidroizoliacijos nebuvimas, dėl ko grunte esanti drėgmė per rūsio sienos konstrukcijas sunkiasi į garažų patalpas. Eksperto teigimu, atsakovų garažų sienos ir pamatai galimai pradėjo drėkti daugiau nei prieš dešimt metų. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos, darytos dar prieš ieškovui pastatant ginčo garažus, iš kurių matyti, jog atsakovų garažų sienos jau tada drėko (6 t., b. l. 152, 154; 7 t., b. l. 6–7). Ekspertas padarė išvadą, kad nuo ieškovo M. L. garažo, adresu (duomenys neskelbtini), lietvamzdžiu nutekantis vanduo prie atsakovo V. O. garažo, adresu (duomenys neskelbtini), jam daro tik netiesioginę įtaką, t. y. didina grunto drėgmę.

52.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo M. L. savavališkai pastatytas garažas, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai gadina atsakovės V. K. garažą, adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. O. garažą, adresu (duomenys neskelbtini). Kaip nustatyta iš bylos medžiagos dėl atsakovų garažams atsiradusios žalos iš esmės yra kalti patys atsakovai, kadangi jie netinkamai eksploatuoja jiems priklausančius pastatus. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad ieškovo pastatytas garažas, esantis (duomenys neskelbtini), pažeidžia atsakovų V. O. ir V. K. teises ar teisėtus interesus.

53.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovo M. L. savavališkai pastatytų ginčo garažų statyba dar nėra visiškai užbaigta. Ieškovas, siekdamas įteisinti ginčo garažus, turės užbaigti visus likusius statybos darbus, t. y. įrengti garažų sienų tinkuojamąją termoizoliacinę sistemą, sutvarkyti sandūras tarp jo ir atsakovų garažų, nuo ieškovo garažų stogų nutekantį vandenį nuvesti už teritorijos ribų ir kt. Garažo, adresu (duomenys neskelbtini), projekte Nr. N-05-08 nurodyta, kad tokiems statybos darbams turi būti parengti techninis ir darbo projektai, fasado įrengimo konstrukcinės dalies projektas ir kt. (el. bylos 1 t., b. l. 9–89). Taigi, ieškovas siekdamas įteisinti neteisėtą statybą, turės užbaigti visus statybos darbus, kuriuos atlikus turės būti pašalinta atsakovų V. O. ir V. K. garažams daroma netiesioginė įtaka, t. y. susijusius su vandens nubėgimu šalia atsakovų garažų, bei ieškovo ir atsakovų garažų sandūrų sutvarkymu.

54.       Atsižvelgiant į sprendimo 48–53 punktuose nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai V. K. ir V. O. nepagrįstai atsisako duoti sutikimus ieškovui M. L. pateikti garažo, adresu (duomenys neskelbtini), projektą derinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui. Dėl to, ieškovo M. L. patikslintas ieškinys ir šių atsakovų atžvilgiu tenkinamas.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

55.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, bei nepagrįstai nustatė, kad ieškovo savavališkai pastatyti garažai pažeidžia atsakovų teises ar teisėtus interesus. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas ir ieškovui M. L. leidžiama pateikti garažų, adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), projektus derinimui nesant atsakovų E. V., L. S., P. K., R. S., G. C., R. N., D. N., S. Š., kaip gretimo sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), naudotojų sutikimų, bei atsakovės V. K., kaip gretimo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), savininkės ir atsakovo V. O., kaip gretimo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), savininko sutikimų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

56.       Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi ieškinys tenkintas visiškai (100 proc.), atsakovai laikomi ginčą pralaimėjusia šalimi, todėl tik ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantui Marijonui L. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-831-3726 yra suteikta valstybės garantuojama antrinė teisė pagalba ir apeliantas 50 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (el. bylos 6 t., b. l. 46–47). Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. vasario 21 d. pažyma Nr. NTP-7-1241 (el. bylos 6 t., b. l. 14) dėl 120,74 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios patirtos advokatui E. U. atstovaujant ieškovą pirmosios instancijos teisme. Apeliantas taip pat 50 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o tai sudaro 41 Eur. Šios 161,74 Eur (120,74 Eur + 41 Eur) išlaidos valstybei lygiomis dalimis po 16,17 Eur priteistinos iš atsakovų G. C., L. S., R. S., R. N., D. N., P. K., E. V., S. Š., V. K., V. O. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnis).

57.       Atitinkamai ir pirmosios instancijos teismo patirtos 130,50 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, lygiomis dalimis po 13,05 Eur valstybei priteistinos iš šių atsakovų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai). Iš viso valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama po 29,22 Eur (16,17 Eur + 13,05 Eur) išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.

58.       Byloje yra pateikti duomenys, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme taip pat patyrė 579,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 41 Eur žyminis mokestis (2017 m. balandžio 11 d. mokėjimo nurodymas Nr. 814775 ir 2017 m. birželio 17 d. mokėjimo nurodymas Nr. 668; el. bylos 1 t., b. l. 7, 188), 27,84 Eur Registrų centro paslaugos (2016 m. spalio 3 d. sąskaita apmokėti Nr. 12507413-1, 2017 m. gegužės 10 d. sąskaita apmokėti Nr. 14437904-1; el. bylos 6 t., b. l. 48, 51), 21,09 Eur Lietuvos pašto paslaugos (kvitai; el. bylos 6 t., b. l. 52), 490 Eur advokatei S. S. (2016 m. spalio 3 d., 2016 m. lapkričio 14 d., 2016 m. lapkričio 21 d., 2017 m. sausio 9 d. pinigų priėmimo kvitai Nr. 717563, Nr. 790298, Nr. 790300, Nr. 822001, Nr. 822007; el. bylos 6 t., b. l. 49–50). Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta jokios ieškovo su advokate S. S. sudarytos atstovavimo sutarties, taip pat nėra paaiškinta už kokias paslaugas ieškovas advokatei sumokėjo 490 Eur, todėl šios išlaidos laikomos neįrodytomis bei nepagrįstomis, ir ieškovui M. L. nepriteistinos. Taip pat netenkinamas ieškovo prašymas dėl 21,09 Eur už pašto paslaugas priteisimo, kadangi nėra aišku kokiu pagrindu ieškovas šias išlaidas prašo priteisti. Kitos prašomos priteisti 68,84 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos pateiktais įrodymais, todėl jos ieškovui lygiomis dalimis po 6,88 Eur priteistinos iš atsakovų G. C., L. S., R. S., R. N., D. N., P. K., E. V., S. Š., V. K., V. O. (CPK 93, 98 straipsniai).

59.       Ieškovo apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovų G. C., L. S., R. S., R. N., D. N., P. K., E. V., S. Š., V. K., V. O. priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas M. L. apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 031 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 31 Eur žyminis mokestis (2018 m. gegužės 10 d. mokėjimo nurodymas Nr. 115455; el. bylos 6 t., b. l. 160), 1 500 Eur už apeliacinio skundo surašymą (2018 m. balandžio 25 d. išrašas iš atstovavimo sutarties, 2018 m. gegužės 10 d. PVM sąskaita faktūra Serija SVB Nr. 0764, 2018 m. balandžio 25 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 905359, 2018 m. gegužės 9 d. mokėjimo nurodymas Nr. 84; el. bylos 6 t., b. l. 156–159), 500 Eur už advokatės atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose bei papildomų procesinių dokumentų surašymą (2019 m. sausio 15 d. prašymas, 2018 m. rugsėjo 4 d. teisinių paslaugų sutartis, sąskaitos išrašas Nr. 55, 2018 m. rugsėjo 4 d. Susitarimas; el. bylos 7 t., b. l. 165–170). Teisėjų kolegijos vertinimu, visos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos teisingam bylos išnagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.9, 8.16, 8.19 punktai), yra pagrįstos pateiktais įrodymais, todėl tenkinus apeliacinį skundą, jos ieškovui lygiomis dalimis po 203,10 Eur priteistinos iš atsakovų (CPK 93, 98 straipsniai).

60.       Pagal Kauno apygardos teismo pažymą, apeliaciniame procese turėta 72,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios valstybei lygiomis dalimis po 7,24 Eur priteistinos iš atsakovų G. C., L. S., R. S., R. N., D. N., P. K., E. V., S. Š., V. K., V. O. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo M. L. patikslintą ieškinį patenkinti.

Leisti ieškovui M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pateikti dviejų garažų, adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. projektą (objekto Nr. N-07-08) derinimui nesant gretimo sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), naudotojų E. V., L. S., P. K., R. S., G. C., R. N., D. N., S. Š., bei gretimo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), savininkės V. K. ir gretimo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), savininko V. O., sutikimų.

Leisti ieškovui M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pateikti garažo, adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. projektą (objekto Nr. N-05-08) derinimui nesant sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), naudotojų E. V., L. S., P. K., R. S., G. C., R. N., D. N., S. Š., bei gretimo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), savininkės V. K. ir gretimo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), savininko V. O., sutikimų.

Priteisti ieškovui M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), P. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), G. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), R. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), D. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), S. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), V. K. (gimusi (duomenys neskelbtini)) ir V. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 6,88 Eur (šešis eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmos instancijos teisme ir po 203,10 Eur (du šimtus tris eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš atsakovų E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), P. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), G. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), R. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), D. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), S. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), V. K. (gimusi (duomenys neskelbtini)) ir V. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 29,22 Eur (dvidešimt du eurus 22 ct) išlaidų, patirtų pirmos instancijos teisme, ir po 7,24 Eur (septynis eurus 24 ct) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                Algimantas Kukalis

Nerijus Meilutis

Arūnas Rudzinskas