Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-319-2011].doc
Bylos nr.: 2A-319/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Baltik vairas" 110599930 atsakovas
"Autovygreda" 145845669 Ieškovas
Advokatas Aistis Damulevičius ieškovo atstovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo
Kitos su prievolių teise susijusios bylos
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Prievolių įvykdymo užtikrinimas:
Netesybos
Sutarčių teisė:
Preliminarioji sutartis
Pirkimas-pardavimas:
Bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos
Nekilnojamojo daikto pirkimas-pardavimas
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu (dublikai, triplikai)

              Civilinė byla Nr. 2A-319/2011

              Procesinio sprendimo kategorija:

              36.1.; 42.4. (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. birželio 27 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Gasiūnienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Vladislavai Tumas,

dalyvaujant ieškovo atstovei I. M.,

atsakovo atstovui advokatui Gintarui Žičkui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltik vairas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-230-357/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Autovygreda“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltik vairas“ dėl negrąžinto avanso priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

              Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 150 000 Lt negrąžinto avanso ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų. Nurodė, kad 2007 m. gegužės 3 d. sudarė su atsakovu nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo įsipareigojimų sutartį (toliau – Sutartis), o 2008 m. birželio 9 d. ir 2008 m. birželio 17 d. – papildomus susitarimus, pagal kuriuos šalys įsipareigojo iki 2008 m. birželio 16 d. sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas įsipareigojo pirkti iš atsakovo 1518,51 kv. m pastatą-sandėlį, pažymėtą plane 1F1p, 1225,83 kv. m kiemo aikštelę, taip pat pagal 2004 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartį atsakovui priklausančią 0,4885 ha žemės sklypo nuomos teisę (duomenys neskelbtini). Sutarties 1.1.2. punkte buvo nurodyta, kad atsakovas taip pat perleidžia (Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriui sutikus) greta parduodamo turto esančio 0,3288 ha ploto žemės sklypo nuomos pagal 2004 m. birželio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartį teisę. Vykdydamas Sutartį, ieškovas 2007 m. gegužės 5 d. sumokėjo atsakovui 150 000 Lt avansą. Atsakovas įsipareigojo iki 2008 m. birželio 3 d. pateikti Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus sutikimą dėl valstybinės žemės nuomos teisės perkėlimo ieškovui. Papildomu susitarimu buvo nustatyta, kad Sutarties 1.1.1 ir 1.1.2 punktuose pažymėti žemės sklypai iki 2008 m. birželio 5 d. bus sujungti, suteikiant jiems vieną unikalųjį numerį. Ieškovo teigimu, atsakovas neįvykdė įsipareigojimo iki 2008 m. birželio 3 d. pateikti Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus sutikimą dėl valstybinės žemės nuomos teisės perkėlimo, negavus šio sutikimo, neteko prasmės Sutarties ir papildomo susitarimo vykdymas, toks atsakovo elgesys reiškia sutartinės prievolės neįvykdymą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.256 straipsnio 1 dalis, CK 6.205 straipsnis), todėl, remiantis Sutarties 3.5 punktu, atsakovas privalo grąžinti ieškovui 150 000 Lt avansą.

              Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 168 000 Lt nuostolių atlyginimo ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų. Nurodė, kad jis įvykdė visus sutartinius įsipareigojimus ir buvo pateikęs notarui visus dokumentus, reikalingus turto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. 2008 m. gegužės 15 d. priėmimo-perdavimo aktu atsakovas perdavė ieškovui ginčo nekilnojamąjį turtą laikinai eksploatuoti; iki 2008 m. rugsėjo 10 d., kai šis turtas buvo grąžintas atsakovui, ieškovas juo neatlygintinai naudojosi, atsakovas negalėjo šio turto išnuomoti, be to, šešiolika mėnesių, t. y. kol truko ikisutartiniai santykiai, turėjo jį išlaikyti. 2008 m. rugsėjo 12 d. atsakovas gavo ieškovo pranešimą apie atsisakymą pirkti šį turtą. Pagal Sutarties 3.3 punktą, jei pirkėjas vienašališkai nutraukia šią sutartį, jo sumokėtas avansas lieka pardavėjui kaip netesybos už patirtas ar būsimas išlaidas, todėl atsakovas 2008 m. rugsėjo 16 d. pranešė ieškovui, kad įskaito sumokėtą avansą netesyboms padengti. Atsakovo teigimu, pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir 2008 m. rugsėjo 16 d. pranešimą apie įskaitymą netesybos jau sumokėtos, todėl negali būti mažinamos. Remdamasis tuo, kad pagal UAB „Ober-haus“ 2008 m. rugsėjo 22 d. duomenis vieno mėnesio ginčo turto nuomos rinkos vertė yra 14 000 Lt, atsakovas nurodė, jog, neatlygintinai naudodamasis šiuo turtu keturis mėnesius, ieškovas gavo 56 000 Lt naudos, kuri pripažintina atsakovo nuostoliais, taip pat turi atlyginti atsakovo negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs nuomodamas ginčo turtą, t. y. prarastos galimybės nuomoti šį turtą piniginę vertę.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

              Šiaulių apygardos teismas 2009 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2007 m. gegužės 3 d. ieškovas (pirkėjas) ir atsakovas (pardavėjas) sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo įsipareigojimų sutartį; Sutarties 1.1.2. punkte buvo susitarta, kad atsakovas perleis nuomos teisę (Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriui sutikus) į greta parduodamo turto esantį žemės sklypą; Sutarties 1.3 punkte pardavėjas įsipareigojo iki 2007 m. birželio 30 d. pateikti pirkėjui Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus sutikimą dėl valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo; Sutarties 1.4 ir 1.5 punktuose šalys susitarė turtą pirkti-parduoti už 3 835 000 Lt, sutartį pasirašyti ne vėliau kaip iki 2007 m. birželio 30 d.; 2007 m. gegužės 5 d. ieškovas pagal Sutarties 2.1 punktą sumokėjo atsakovui 150 000 Lt avansą; pirkimo-pardavimo sutartis iki nurodyto termino nebuvo sudaryta, nes pardavėjas nesutvarkė nuomojamos žemės sklypo detaliojo plano ir nepateikė pirkėjui žemėtvarkos pažymos. Teismas pažymėjo, kad pirmiau nurodytas sutarties nesudarymo aplinkybes pripažino abi šalys, patvirtino liudytojai, ieškovo atstovas. Pagal vėlesnius papildomus susitarimus šalys nukėlė pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminą iki 2008 m. birželio 16 d., po to – iki 2008 m. birželio 30 d., taip pat susitarė, kad žemės sklypai bus sujungti į vieną iki 2008 m. birželio 5 d., ir padidino pardavimo kainą iki 3 870 400 Lt. Ieškovas nuo 2008 m. gegužės 15 d. iki 2008 m. rugsėjo 10 d. laikinai eksploatavo patalpas, kurį laiką vyko šalių derybos, atsakovas pasiūlė ieškovui pasirašyti vekselį bei paskolos sutartį, kurių šis nepasirašė, o 2008 m. rugsėjo mėn. ieškovas atsisakė pirkti nurodytą turtą. Teismas, remdamasis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 28 d. sprendimu bei Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus 2008 m. birželio 3 d. pažyma, sprendė, kad atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, t. y. sutartu terminu nepateikė Žemėtvarkos skyriaus sutikimo dėl žemės nuomos teisės perleidimo; nesudarius pagrindinės sutarties iki 2008 m. birželio 30 d., ieškovo prievolė ją sudaryti pasibaigė (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Teismas nurodė, kad atsakovas be pagrindo vertina ieškovo veiksmus kaip sutarties nutraukimą, jis pagal Sutarties 3.3 punktą privalo grąžinti ieškovui avansą, nes ieškovo kaltės dėl sąlygų neįvykdymo nenustatyta. Dėl pagrindinės sutarties nesudarymo priežasčių teismas nurodė, kad atsakovas inicijavo sutarties vykdymo pakeitimą, naujų terminų nustatymą, tačiau dėl jo vilkinto pardavimo dokumentų tvarkymo proceso ieškovui 2008 m. birželio mėn. atsirado finansavimo problemų. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika nagrinėjamos kategorijos bylose, sprendė, kad nekilnojamojo turto rinkoje 2008 m. susiklosčiusi situacija, sumažėjęs bankų finansavimas, kuris galėjo turėti įtakos taip pat ir ieškovo mokumui, nepatvirtina ieškovo kaltės dėl pagrindinės sutarties nepasirašymo, nes ginčo turto pardavimo procesas nuo 2007 m. gegužės mėn. užsitęsė dėl atsakovo kaltės. Teismo nuomone, atsakovas, būdamas protinga ir apdairi sutarties šalis, inicijuodamas sandorį su gamybine veikla užsiimančia bendrove, turėjo suvokti riziką ir realią galimybę, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis gali būti ir nesudaryta. Vertindamas šalių elgesį, teismas taip pat laikė svarbiomis aplinkybėmis tai, kad atsakovas 2007-2008 m. pardavinėjo tą patį turtą, ieškodamas pirkėjo geresnėmis sąlygomis, kad Sutartyje sulygtą žemės sklypų sujungimą atliko visiškai nederindamas su ieškovu, nors, šio teigimu, sujungimo sąlygos jam buvo svarbios svarstant verslo plėtros klausimus. Šios aplinkybės ir atsakovo interesams atstovavusio liudytojo V. M. parodymai, teismo nuomone, pagrindžia išvadą, kad atsakovas, galiojant preliminariajai sutarčiai, siekė parduoti turtą nebūtinai ieškovui, todėl pagrįstas ieškovo teiginys, jog, kylant turto vertei, atsakovas tikėjosi palankesnio pirkėjo bei turėjo interesą vilkinti procesą, tuo tarpu ieškovas nepadarė atsakovui nuostolių. Teismas konstatavo, kad kai nėra ieškovo kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, nepažeistas Susitarimo 3.3 punktas, atsakovo 2008 m. rugsėjo 16 d. atliktas avanso įskaitymas yra nepagrįstas ir negaliojantis (CK 6.130 straipsnis), be to, įskaitymas negalimas dėl CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto draudimo įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme, todėl patenkino ieškovo reikalavimą dėl negrąžinto avanso bei procesinių palūkanų priteisimo. Kartu teismas konstatavo, kad nėra pagrindo priešieškiniui tenkinti, nes atsakovas neįrodė, jog ieškovas gavo iš ginčo patalpų ar sutaupė 56 000 Lt ir jog atsakovas 2008 m. gegužės–rugsėjo mėn. realiai galėjo išnuomoti patalpas kitiems asmenims bei gauti naudą.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

              Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė rungimosi principą, nes analizavo aplinkybes, kuriomis ieškovas, formuluodamas ieškinio dalyką ir pagrindą, nesirėmė: 2008 m. susiklosčiusi situacija nekilnojamojo turto rinkoje, sumažėjęs bankų finansavimas, kito turto pirkėjo ieškojimas (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, teismas pažeidė CPK 263 straipsnio 2 dalį, nes sprendime rėmėsi tokiomis aplinkybėmis, kurios šalių nebuvo įrodinėtos. Nepagrįstai rėmėsi liudytojo D. K. parodymais, nes jis suinteresuotas bylos baigtimi, jo parodymai nėra patvirtinti kitais įrodymais bei paneigti rašytiniais įrodymais.

2. Nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovas pažeidė sutarties ar papildomų susitarimų terminus, nes papildomų susitarimų pasirašymas rodo, kad šalims buvo priimtina, kad pagrindinės sutarties sudarymo terminas būtų nukeltas vėlesniam laikui.

3. Teismas netinkamai interpretavo bylos medžiagą ir nepagrįstai sprendė, jog apeliantas pažeidė sutartį, nes jis tinkamai ir laiku įvykdė įsipareigojimą pateikti Šiaulių žemėtvarkos skyriaus sutikimą. Apeliantas dar iki 2008 m. birželio 16 d. buvo parengęs ir notarui pateikęs sandoriui reikalingus dokumentus. Sandoris laiku nebuvo sudarytas dėl ieškovo kaltės ir tai patvirtino liudytojas D. K., teidamas, kad notarė persiuntė laišką dėl sandorio, bet jis neturėjo banko garanto. Teismas neatsižvelgė į tikimybių pusiausvyros principą, nes bylos medžiaga rodo, kad ieškovui 2008 m. birželio 3 d. buvo žinoma apie Susitarimuose nurodytą 2008 m. birželio 3 d. Žemėtvarkos skyriaus sutikimą. Be to, pagal susiklosčiusią sandorių sudarymo praktiką, visi dokumentai pirmiausia pateikiami notarui, todėl ieškovas privalėjo domėtis, ar notaras negavo sutikimo, juo labiau, kad neneigia iš notaro gavęs elektroninį laišką su sutarties projektu bei informacija apie sandorio sudarymo laiką.

4. Teismo argumentai, kad atsakovas turėjo suvokti, jog sutartis gali būti nesudaryta, nėra nagrinėjimo dalykas, nes atsakovas nesiekia teisių gynimo, kai kita sandorio šalis įpareigojama prievolę įvykdyti natūra, o prašo priteisti nuostolių atlyginimą.

5. Teismas nemotyvavo atsakovo priešieškinio atmetimo, išskyrus išvadą, kad nesant ieškovo kaltės dėl neįvykusio sandorio, nenustačius jo neteisėtų veiksmų, neatsiranda jo civilinė atsakomybė. Be to, nelogiškos teismo išvados, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovas gavo ar yra sutaupęs 56 000 Lt, kad už nurodytą 14 000 Lt sumą galėjo realiai išnuomoti kitiems asmenims (CPK 263 straipsnis).

6. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis prieštarauja motyvuojamajai, nes teigiama, kad 150 000 Lt avansą atsakovas galėjo panaudoti galimų nuostolių kompensavimui, tačiau nuspręsta priešieškinį atmesti, o ieškinį patenkinti priteisiant iš atsakovo ieškovui šį avansą.

7. Teismas neteisingai išaiškino Sutarties 3.3 punktą, kuriuo šalys susitarė, kad tuo atveju, jei pirkėjas vienašališkai nutraukia šią sutartį (kas ir įvyko nagrinėjamu atveju), sumokėtas avansas nėra grąžinamas ir lieka pardavėjui kaip netesybos už patirtas ar būsimas išlaidas, tai yra transformuojasi į netesybas be jokių atskirų dokumentų surašymo ir pateikimo, skirtas tiesioginiams nuostoliams atlyginti.

8. Teismas be pagrindo laikė, kad atsakovas privalo įrodinėti nuostolių dydį, nes pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį netesybos įskaitomos į nuostolius, tuo pabrėžiant jų kompensuojamąją funkciją. Todėl atsakovas neprivalėjo įrodinėti tiesioginių nuostolių dydžio, be to, atsižvelgiant į turto kainą, į tai, kad atsakovas ieškovo pageidavimu ir interesais savo sąskaita atliko detaliojo planavimo procedūras siekiant sujungti du žemės sklypus į vieną, 150 000 Lt netesybų suma yra protingo dydžio.

9. Nepagrįstas teismo motyvas, kad atsakovo atliktas įskaitymas neatitinka CK 6.130 straipsnio sąlygų visumos, nes reikalavimas nebuvo galiojantis ir vykdytinas. Pagal sutarties 3.3 punktą atsakovas neprivalėjo atlikti jokių įskaitymų ar siųsti dokumentų, o 2008 m. rugsėjo 16 d. raštas ieškovui traktuotinas, kaip pranešimas apie 150 000 Lt tikslinį panaudojimą kaip sutartinių netesybų.

10. Teismas neteisingai išaiškino atsakovo reikalavimą priteisti 168 000 Lt netiesioginių nuostolių atlyginimą. Atsakovas neprivalėjo įrodinėti, kad jis realiai galėjo gauti iš trečiųjų asmenų pajamas už ginčo turto nuomą, nes tokių galimybių nėra, kadangi buvo numatytas turto pardavimas ieškovui ir atsakovas neturėjo nei pagrindo, nei galimybių ieškoti nuomininkų, o dalimi turto naudojosi ieškovas. Be to, 56 000 Lt suma yra apskaičiuota įvertinus tai, kad pagal UAB „Ober-haus“ pažymą vieno mėnesio turto nuomos rinkos kaina 14 000 Lt, taigi tiek ieškovas sutaupė (CK 6.249 straipsnio 2 dalis) ir priešieškinyje atsakovas įskaitė šią sumą į reikalaujamą priteisti 168 000 Lt netiesioginių nuostolių sumą. Kita vertus, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ieškovas atsakovui turi kompensuoti prarastos galimybės piniginę vertę, nes be pakankamo pagrindo nutraukė derybas, kai savo elgesiu buvo sukūrę atsakovui pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta. Taigi ieškovas iš susiklosčiusių santykių gavo naudos, neteisėtai atsisakė pirkti turtą, o atsakovas tik patyrė nuostolių.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Apelianto pozicija, kad teismas pažeidė rungimosi principą, yra nepagrįsta. Pirma, atsakovas laiku nepateikė ieškovui Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus sutikimo dėl valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo ieškovui ir tai yra esminė priežastis tenkinti ieškovo ieškinį. Šią aplinkybę pripažino abi šalys, patvirtino liudytojai ir ieškovo atstovas. Antra, teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, teisingai nurodė, kad kainų kilimas nekilnojamojo turto rinkoje yra priežastis atsisakyti sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau šis teismo argumentas negali būti laikomas pažeidžiančiu rungimosi principą ta prasme, kad ieškovas šio argumento nebuvo nurodęs ieškinyje.

              2. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus sutikimas turėjo būti perduodamas notarui, tvirtinančiam pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, o ne tiesiogiai pirkėjui (ieškovui). Pirmosios instancijos teisme buvo pažymėta, kad Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus sutikimo perdavimas ieškovui turi esminę reikšmę ieškovui sprendžiant dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Negavus šio sutikimo, Sutarties ir Papildomo susitarimo vykdymas nebetenka prasmės. Toks atsakovo elgesys (Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus sutikimo nepateikimas ieškovui) pripažįstamas sutartinės prievolės nesilaikymu.

              3. Apeliantas įrodinėja, kad teismas nepagrįstai netenkino atsakovo priešieškinio. Ieškovo nuomone, teismas pagrįstai atmetė priešieškinį, nes nenustatė ieškovo kaltės dėl neįvykusio sandorio.

              Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 17 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, dėl kurios iš ginčo šalių kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto ir turtinių teisių pirkimo-pardavimo sutartis, teisingai atskleidė sutarties šalių vaidmenį bei elgesį sudarant preliminariąją sutartį, jos galiojimo metu, taip pat po to, kai pasibaigė šalių nustatytas terminas ir prievolė pagrindinei sutarčiai sudaryti, įvertino pasikeitusias verslo aplinkos sąlygas ir, remdamasis nustatytų aplinkybių visetu (CPK 185 straipsnis), priėjo prie teisingų išvadų. Teisėjų kolegijos nuomone, aiškinant Sutarties bei papildomų susitarimų dalis dėl Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus sutikimo pateikimo, akivaizdu, kad kai dvišalėje sutartyje yra pardavėjo (atsakovo) įsipareigojimas ne gauti tokį sutikimą įstatymo nustatyta tvarka, bet jį pateikti, tai reiškia aiškiai suformuluotą jo pareigą pateikti tokį sutikimą kitai sutarties šaliai. Preliminarioji sutartis buvo sudaryta 2007 m. gegužės 3 d., pirminis pagrindinės sutarties pasirašymo terminas buvo sulygtas 2007 m. birželio 30 d., tačiau dėl to, kad atsakovas negalėjo laiku įvykdyti įsipareigojimų, susijusių su valstybinės žemės nuomos teise ir žemės sklypų sujungimu, šis dar du kartus buvo pakeistas, kol buvo susitarta, jog pagrindinė sutartis turi būti sudaryta iki 2008 m. birželio 30 d. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliantas teisingai nurodė, jog šie susitarimai buvo pasiekti šalių sutarimu, tačiau sprendė, kad atsakovas, inicijuodamas sandorį su gamybine veikla užsiimančia bendrove, atstovaujamas profesionalaus nekilnojamojo turto verslu besiverčiančio verslininko, siūlydamas preliminariosios sutarties bei Susitarimų sąlygas, tarp jų ir pagrindinės sutarties sudarymo terminus, bei žinodamas, jog šių klausimų išsprendimas yra jo pareiga, numatė arba iš savo praktikos turėjo numatyti, kiek savivaldybėje gali užtrukti šių klausimų sprendimas. Ieškovas, vykdydamas 2007 m. gegužės 3 d. Sutartį, nedelsdamas 2007 m. gegužės 5 d. mokėjimo pavedimu pervedė atsakovui 150 000 Lt, kuriais šis tebesinaudoja. Tuo tarpu atsakovas neįrodė, kad Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus 2008 m. birželio 3 d. sutikimas (pažyma) buvo išsiųstas ar kitaip pateiktas ieškovui vykdant sutartį; apelianto pateiktas pirkimo-pardavimo sutarties projektas, kuriame remiamasi nurodyta pažyma, nepaneigia ieškovo argumentų, nes byloje nenustatyta, jog būtent šis projektas buvo pateiktas ieškovui. Teisėjų kolegija nurodė, kad, vertindamas šalių elgesį, teismas teisingai vertino ir ieškovo nurodytą aplinkybę, kurios atsakovas neneigė, jog, galiojant ginčo preliminariajai sutarčiai, pagal kurią jau buvo gautas avansas, atsakovas per savo atstovą – nekilnojamojo turto verslu užsiimančią bendrovę – siekė surasti pirkėją, galintį nupirkti ginčo turtą geresne kaina. Remdamasi pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais ir byloje ištirtomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija atmetė apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog atsakovas, nepateikdamas ieškovui nurodytos žemėtvarkos skyriaus pažymos, iš esmės pažeidė sutartį ir kad be pagrindo nekonstatavo ieškovo nesąžiningo veikimo bei jo kaltės dėl pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas, remdamasis ieškovo 2008 m. rugsėjo 16 d. raštu, nepagrįstai aiškina jo veiksmus kaip neteisėtą vienašalį preliminariosios sutarties nutraukimą, nes ši sutartis pasibaigė šalims nesudarius pagrindinės sutarties per sulygtą terminą, o pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių veiksmus sutarties galiojimo metu, priėjo prie teisingos išvados, jog atsakovas esmingai pažeidė sutartinius įsipareigojimus; teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad, pasibaigus ginčo sutarčiai, atsakovas privalo grąžinti ieškovui šio sumokėtą avansą, nes ieškovo kaltės dėl sutarties sąlygų neįvykdymo nenustatyta (Sutarties 3.3 punktas; CK 6.237 straipsnis). Dėl atsakovo argumentų apie avanso įskaitymą į netesybas teisėjų kolegija pažymėjo, kad netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė (CK 6.70 straipsnis), taigi, nenustačius ieškovo kaltės dėl ginčo prievolės neįvykdymo, ir konstatavus, jog atsakovas esmingai pažeidė sutartį, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo atliktas įskaitymas yra neteisėtas, nes jo reikalavimas nebuvo galiojantis ir vykdytinas (CK 6.130 straipsnis). Dėl atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovo 168 000 Lt netiesioginių nuostolių teisėjų kolegija konstatavo, kad, nustatęs, jog sutartinius įsipareigojimus iš esmės pažeidė atsakovas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį, o atsakovo teiginiai, kad ieškovas turi kompensuoti prarastos galimybės piniginę vertę, nes be pakankamo pagrindo nutraukė derybas, prieštarauja bylos medžiagai (CK 6.256, 6.258 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo kasacinį skundą, 2010 m. birželio 22 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis teismas išdėstė tokius argumentus:

              1. Dėl preliminariosios sutarties neįgyvendinimo teisinių padarinių. Kasacinis teismas pažymėjo, kad ginčas kilo dėl to, kuri iš preliminariosios sutarties šalių kalta dėl šios sutarties neįgyvendinimo, ir to teisinių padarinių, t. y. netesybų mokėjimo ir nuostolių atlyginimo. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad preliminarioji sutartis neįgyvendinta tik dėl atsakovo, t. y. pardavėjo, kaltės, nes jis sutartu terminu nepateikė ieškovui Žemėtvarkos skyriaus sutikimo dėl valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo. Teismai nurodė ir tai, kad atsakovas, kaip apdairus ir protingas asmuo, turėjo suvokti realią riziką, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis gali būti ir nesudaryta, o jo nesąžiningumą ikisutartinių santykių metu grindė ir aplinkybe, kad, pasirašęs su ieškovu preliminariąją sutartį, ieškojo kitų pirkėjų, siekdamas parduoti nekilnojamąjį turtą palankesnėmis, negu buvo sutarta su ieškovu, sąlygomis. Kasacinis teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ginčo šalių preliminariosios sutarties neįgyvendinimo teisinių padarinių, buvo būtina analizuoti ir vertinti abiejų šios sutarties šalių elgesį sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos požiūriu (CK 6.158 straipsnio 1 dalis, 6.163 straipsnio 1, 3, 4 dalys).

              2. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad bylą nagrinėję teismai, darydami išvadą, jog ginčo šalių preliminarioji sutartis neįgyvendinta tik dėl atsakovo (pardavėjo) kaltės, t. y. dėl to, kad jis iki 2008 m. birželio 3 d. nepateikė valdžios institucijos sutikimo dėl valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo, vertino ne visus byloje esančius įrodymus. Be to, kasacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nėra teisinio pagrindo sutikti su teismų vertinimu, kad atsakovo nesąžiningumą patvirtina ir tai, jog po preliminariosios sutarties sudarymo jis ieškojo kitų ginčo nekilnojamojo turto pirkėjų.

3. Dėl priešieškinio reikalavimų. Kasacinis teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas atsakovo apeliacinį skundą ir palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, pasisakė tik dėl nuostolių, reikalaujamų kaip prarastos galimybės piniginės vertės, tuo tarpu dėl reikalavimo pripažinti nuostoliais ieškovo gautą naudą, neatlygintinai naudojantis ginčo turtu, atmetimo nenurodė jokių motyvų (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 331 straipsnio 4 dalis).

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šalių 2007 m. gegužės 3 d. sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo neįgyvendinta dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas iki 2008 m. birželio 3 d. ieškovui nepateikė Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus sutikimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties perleidimo ieškovui. Pirmosios instancijos teismas šią išvadą padarė neištyręs ir neįvertinęs visų šiai bylai reikšmingų aplinkybių, todėl ji yra nepagrįsta.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2008 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą dėl 2007 m. gegužės 3 d. šalių sudarytoje preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų žemės sklypų sujungimo, Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyrius 2008 m. birželio 3 d. atsakovui išdavė pažymą dėl sutikimo perduoti šių žemės sklypų nuomos teisę ieškovui.

Pagal preliminariosios sutarties sąlygas atsakovas pažymą dėl sutikimo perduoti nuomos teisę ieškovui turėjo pateikti iki 2008 m. birželio 3 d. (2008 m. birželio 9 d. papildomas susitarimas). Ši pažyma sutartyje nurodytu terminu buvo gauta, tačiau būtent ieškovui pateikta nebuvo. Kasacinis teismas 2010 m. birželio 22 d. nutartyje nurodė, kad teismai, vertindami aplinkybę apie pažymos dėl sutikimo perduoti žemės sklypų nuomos teisę nepateikimą būtent ieškovui, rėmėsi vien pažodiniu sutarties sąlygų aiškinimu ir taip pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles. Kasacinis teismas pažymėjo, kad preliminariosios sutarties sąlygos dėl sutikimo gavimo esmė – gauti valdžios institucijų sutikimą dėl žemės nuomos teisių perkėlimo iki šalių sutartos datos.

Sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuoja CK 6.193 straipsnis, kuriame nurodyta, kad sutartys aiškinamos remiantis ne vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Byloje nustatyta, kad po 2008 m. birželio 3 d., kai jau buvo gautas sutikimas sujungti atsakovo parduodamus žemės sklypus ir pažyma apie sutikimą perleisti ieškovui nuomos teisę, ieškovas 2008 m. birželio 9 d. ir 2008 m. birželio 17 d. su atsakovu pasirašė papildomus susitarimus. Preliminarioje sutartyje terminas pateikti sutikimą dėl nuomos teisės perkėlimo ir sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį buvo numatytas iki 2007 m. birželio 30 d. (b. l. 7, t. 1). 2008 m. birželio 9 d. papildomu susitarimu terminas pratęstas – numatyta sutikimą pateikti iki 2008 m. birželio 3 d., o pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti iki 2008 m. birželio 16 d., tačiau 2008 m. birželio 17 d. papildomu susitarimu sutarties sudarymo terminas vėl pratęsiamas iki 2008 m. birželio 30 d. Papildomais susitarimais buvo numatyta, kad iki notarinės sutarties sudarymo dienos ieškovas atsakovui turi sumokėti 245 000 Lt, o dėl likusios 3 475 400 Lt turto pardavimo kainos apmokėjimo pateikti su banku pasirašytą turto pirkimo finansavimo sutartį. Atsakovas teigia, kad dar iki 2008 m. birželio 30 d. turėjo visus reikiamus dokumentus sutarčiai sudaryti, kuriuos notarui pateikė 2008 m. birželio 12 d., tačiau ieškovas sudaryti sutarties pas notarą neatvyko. Šią atsakovo nurodytą aplinkybę patvirtina Šiaulių miesto trečiasis notarų biuras. Notaras nurodė, kad atsakovas buvo pateikęs dokumentų kopijas sutarčiai sudaryti ir kad 2008 m. birželio 12 d. buvo užsakyta pažyma iš VĮ Registrų centro, reikalinga sandoriui sudaryti (b. l. 30, t. 1). Ieškovo atstovė nenurodė priežasčių dėl ko ieškovas neatvyko į notarų biurą, paaiškino, kad tokia informacija nedisponuoja. Atsakovo atstovas nurodė, kad viena iš priežasčių, dėl kurių ieškovas nesudarė pirkimo-pardavimo sutarties, buvo ta, kad ieškovas dėl finansinių problemų negalėjo sumokėti turto pirkimo-pardavimo kainos. Ieškovo atstovė nurodė, kad įmonė buvo moki, tačiau ar buvo pajėgi nupirkti tokios didelės vertės turtą, duomenų nepateikė. Iš liudytojo D. K., kuris tuo metu buvo UAB ,,Autovygreda“ direktoriumi, parodymų matyti, kad ieškovas nekilnojamojo turto įsigijimui iš banko negavo reikiamos sumos pinigų, kad reikėjo turėti nuosavų lėšų, kurių ieškovas neturėjo, todėl bankas pirkimo-pardavimo sutarties nekreditavo. Pagal 2007 m. gegužės 3 d. preliminariosios sutarties sąlygas ieškovas įsipareigojo notarinės sutarties sudarymo metu pateikti banko garantiją dėl pirkimo-pardavimo kainos (išskyrus avansą) apmokėjimo. 2008 m. birželio 9 d. papildomu susitarimu apmokėjimo sąlygos buvo pakeistos nurodant, kad 245 000 Lt suma, kurios nefinansuoja bankas, pervedama į atsakovo sąskaitą iki notarinės sutarties pasirašymo. Šis preliminariosios sutarties papildymas patvirtina, kad, kaip ir nurodė liudytojas D. K., bankas finansavo ne visą pirkimo-pardavimo kainą. Ieškovas 245 000 Lt sumą turėjo sumokėti iš nuosavų lėšų, kurių, kaip nurodė D. K., bendrovė neturėjo. Analogiškas aplinkybes dėl ieškovo finansinių problemų nurodė ir liudytoja D. B..

Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi minėtas aplinkybes, sprendžia, kad pirkimo-pardavimo preliminarioji sutartis buvo neįgyvendinta dėl ieškovo nepajėgumo sumokėti perkamo objekto kainą, o ne dėl ieškovo nurodytos priežasties, kad atsakovas būtent jam iki 2008 m. birželio 3 d. nepateikė Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus pažymos dėl valstybinės žemės nuomos teisės perkėlimo.

Byloje nenustatyta aplinkybių, kad dėl atsakovo kaltės nebuvo įgyvendinta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad atsakovui neįvykdžius įsipareigojimo iki 2008 m. birželio 3 d. pateikti pažymą dėl valstybinės žemės nuomos teisės perkėlimo, nebuvo prasmės vykdyti preliminariąją sutartį. Minėta, sutikimas perkelti žemės nuomos teisę 2008 m. birželio 3 d. buvo gautas. Atsakovas įvykdė įsipareigojimą pateikti Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus sutikimą dėl valstybinės žemės nuomos teisės perkėlimo. Nei preliminarioje sutartyje, nei papildomuose susitarimuose nebuvo įsakmiai nurodyta, kad pažyma turi būti įteikta būtent ieškovui.

Atsakovas nurodė, kad dokumentus, reikalingus įgyvendinti preliminariąją sutartį, tarp jų ir 2008 m. birželio 3 d. pažymą dėl žemės nuomos teisės perleidimo, pateikė notarui, tačiau ieškovas sudaryti pagrindinės sutarties neatvyko. Akivaizdu, kad 2008 m. birželio 12 d. tokią pažymą atsakovas turėjo ir galėjo pateikti notarui.

Ieškovui buvo žinoma, kad 2008 m. birželio 3 d. sutikimas yra gautas. Tai patvirtina šalių atlikti veiksmai po 2008 m. birželio 3 d. Šalys, sudarydamos papildomus susitarimus 2008 m. birželio 9 d. ir 2008 m. birželio 17 d., keitė perkamo objekto kainą ir atsiskaitymo tvarką. Terminas, iki kurio turėjo būti pateiktas sutikimas perleisti nuomos teisę, buvo pratęstas iki 2008 m. birželio 3 d., kai tuo tarpu pats papildomas susitarimas sudarytas 2008 m. birželio 9 d. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad kliūtimi 2008 m. birželio 12 d. sudaryti pagrindinę sutartį buvo pažymos apie sutikimą perleisti nuomos teisę nepateikimas.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo kaltės dėl preliminariosios sutarties neįgyvendinimo nėra. Sutartis buvo neįgyvendinta dėl ieškovo nepajėgumo sumokėti visą perkamo objekto kainą.

Preliminariąja sutartimi šalys susitarė dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo netesybomis ir civilinės atsakomybės netesybų forma (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kadangi preliminarioji sutartis neįgyvendinta dėl ieškovo kaltės, ieškovui yra taikoma sutartyje nustatyta civilinė atsakomybė netesybų forma, t. y. preliminariosios sutarties 3.3 punkte numatytas ir ieškovo sumokėtas 150 000 Lt avansas lieka pas atsakovą (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.165 straipsnio 4 dalis).

 

Dėl priešieškinio reikalavimų

 

Atsakovas reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo grindė dviem pagrindais: dėl prarastos galimybės išnuomoti nekilnojamąjį turtą ir dėl ieškovo gautos naudos, kai šis keturis mėnesius neatlygintinai naudojosi turtu. Pirmosios instancijos teismas atsakovo reikalavimą pareikštą ir vienu, ir kitu pagrindu atmetė. Kasacinis teismas paliko nepakeistus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, kuriais buvo atmestas atsakovo reikalavimas atlyginti netiesioginius nuostolius, kaip prarastą galimybę gauti pajamas išnuomojant nekilnojamąjį turtą, o reikalavimą pripažinti atsakovo nuostoliais ieškovo gautą naudą, kai šis keturis mėnesius neatlygintinai naudojosi atsakovo nekilnojamuoju turtu, perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad po preliminariosios sutarties sudarymo atsakovas 2008 m. gegužės 15 d. preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties objektą (patalpas) perdavė ieškovui. Neįgyvendinus preliminariosios sutarties, ieškovas 2008 m. rugsėjo 10 d. patalpas grąžino atsakovui. Minėta, preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis buvo neįgyvendinta dėl ieškovo kaltės. Ieškovas realiai atsakovo patalpomis naudojosi, šalių atstovai nurodė, kad patalpose buvo saugomos transporto priemonės. Gauta nauda atsakovas laiko nuomos mokestį, kurį ieškovas būtų mokėjęs už naudojimąsi patalpomis, o naudodamasis 118 dienų patalpomis be nuomos mokesčio ieškovas gavo 54 312,33 Lt naudą. Gautos naudos dydį atsakovas apskaičiavo remdamasis UAB ,,Ober-Haus“ preliminarios rinkos vertės nustatymu, pagal kurią vieno mėnesio turto (patalpų, kiemo statinių, žemės), kuriuo naudojosi ieškovas, nuomos rinkos vertė yra 14 000 Lt (b. l. 57, t. 1). Ieškovas UAB ,,Ober Haus“ vertinimo neginčijo. Iš 2008 m. rugpjūčio mėn. tarp šalių vykusio susirašinėjimo medžiagos matyti, kad ieškovo siūloma nuomos kaina yra didesnė už UAB ,,Ober Haus“ vertinimu nustatytą nuomos kainą. Ieškovas, naudodamasis atsakovo turtu ir nemokėdamas nuomos mokesčio, gavo naudą. Ieškovo už 118 dienų naudojimąsi turtu nemokant 54 312,33 Lt nuomos mokesčio nauda iš esmės yra atsakovo negautos pajamos (nuostoliai), todėl priteisiamos atsakovui iš ieškovo (CK 6.249 straipsnio 2 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
              Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 4 360 Lt žyminį mokestį, už apeliacinį ir kasacinį skundus – po 4 000 Lt. Be to, atsakovas už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 14 235 Lt, apeliacinės instancijos teisme – 3 630 Lt, taip turėjo 400 Lt išlaidų antstolio paslaugoms apmokėti. Kadangi atsakovas iš esmės bylą laimėjo (ieškinys yra atmestas visiškai, o priešieškinis iš dalies patenkintas), atsakovui iš ieškovo priteisiamos 2/3 dalys jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 8 232 Lt žyminio mokesčio, 11 898 Lt išlaidų advokato pagalbai ir 266 Lt antstolio paslaugoms apmokėti. Tačiau CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, į tai, kad atstovauti joje ir rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai ir dėl to advokato darbo sąnaudos nebuvo didelės, be to atsakovą visose teismų instancijose atstovavo tas pats advokatas, kuris buvo gerai susipažinęs su byla, nustato, kad būtinos ir pagrįstos išlaidos atsakovo advokato pagalbai apmokėti yra 8 000 Lt.

Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismai patyrė 114 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 38 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, o ieškovas nuo šių išlaidų yra atleistas pagal 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB ,,Baltik vairas“ (j. a. k. 110599930) ieškovui BUAB ,,Autovygreda“ (j. a. k. 145845669) priteista 150 000 Lt ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir ieškinį šioje dalyje atmesti.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo priešieškinis pripažinti atsakovo UAB „Baltik vairas“ nuostoliais ieškovo BUAB „Autovygreda“ gautą naudą ir priešieškinį šioje dalyje patenkinti. Priteisti iš ieškovo BUAB ,,Autovygreda“ atsakovui UAB ,,Baltik vairas“ 54 312,33 Lt (penkiasdešimt keturis tūkstančius tris šimtus dvylika litų 33 ct) nuostoliams atlyginti.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. sprendimo dalį, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos. Priteisti iš ieškovo BUAB „Autovygreda“ atsakovui UAB „Baltik vairas“ 16 498 Lt (šešiolika tūkstančių keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovo UAB „Baltijos vairas“ į valstybės biudžetą 38 Lt (trisdešimt aštuonis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

 

 

Teisėjai

Algirdas Gailiūnas

 

 

 

Danutė Gasiūnienė

 

 

 

Danutė Milašienė